Byla 2S-1622-392/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal įkeisto turto savininko V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) „Vilniaus taupomoji kasa“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, skolininkas – L. R., suinteresuoti asmenys (įkeisto turto savininkai) – V. A. ir J. A.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pagal sutartinės hipotekos lakštą Nr. ( - ), 2009-05-14 įregistruotą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, užtikrinant iki 2014-05-08 suteikto kredito grąžinimą, L. R. įkeitė kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ nekilnojamuosius daiktus, esančius ( - ), bendrosios dalinės jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį V. A. ir J. A. bei gyvenamąjį namą, ( - ), kiemo rūsį ( - ), tvartą ( - ), ūkinį pastatą ( - ), ūkinį pastatą ( - ), ūkinį pastatą ( - ), ūkinį pastatą ( - ), kiemo statinius (lauko tualetas, šulinys, tvora), ( - ), nuosavybės teise priklausančius V. A..

4Pareiškėjas (kreditorius) kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ pareiškimu prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą, areštuoti kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ įkeistą turtą. Nurodė, kad skolininkui nevykdant sutartinių įsipareigojimų 2010-07-23 pranešimu, kuris skolininkui buvo įteiktas 2010-07-27, pareiškėjas įspėjo skolininką apie galimą sutarties nutraukimą. Kadangi skolininkas kreditavimo sutartimi prisiimtų finansinių įsipareigojimų nevykdė ir po įspėjimo, kreditavimo sutartis buvo nutraukta. Tačiau ir po sutarties nutraukimo jokie mokėjimai kreditoriui nebuvo atliekami. Skolininko L. R. skolą sudaro 278 315,24 Lt negrąžintos paskolos, 20 358,95 Lt nesumokėtų palūkanų, 99 080,23 Lt nesumokėtų delspinigių iš viso: 397 754,42 Lt, taip pat 135,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 600 Lt teisinių išlaidų, susijusių su pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo parengimu.

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. balandžio 27 d. nutartimi areštuotas įkeistas nekilnojamasis turtas – ( - ), bendrosios dalinės jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausanti V. A. ir J. A. bei gyvenamasis namas, ( - ), viralinė ( - ), kiemo rūsys ( - ), ūkinis pastatas ( - ), tvartą ( - ), ūkinis pastatas ( - ), ūkinis pastatas, ( - ), ūkinis pastatas, ( - ), ūkinis pastatas, ( - ), kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys, tvora), ( - ), nuosavybės teise priklausantys V. A. Taip pat, skolininkas L. R. bei įkeisto turto savininkai – V. A. ir J. A. buvo įspėti, kad negrąžinus skolos, t. y. 278 315,24 Lt negrąžintos paskolos, 20 358,95 Lt nesumokėtų palūkanų, 99080,23 Lt nesumokėtų delspinigių iš viso: 397 754,42 Lt, taip pat 135,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 600 Lt teisinių išlaidų, susijusių su pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo parengimu, per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas kreditoriui administruoti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs rašytinius, įrodymus padarė išvadą, kad kreditorius kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ vienašališkai nutraukė kredito sutartį, kadangi skolininkas nevykdė kredito sutarties sąlygų – paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais.

6Suinteresuotas asmuo (įkeisto turto savininkas) V. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti bei panaikinti V. A. turto arešto aktą, įregistruotą pagal turto arešto aktą Nr. 0111004089. Nurodė, kad sutartinės hipotekos lakštas Nr. ( - ), yra neteisėtas ir neatitinkantis tikrosios turto savininko valios. Pasirašydamas šį lakštą turto savininkas bei jo žmona J. A. buvo iš esmės suklaidinti, todėl įstatymų nustatyta tvarka rengiasi kreiptis dėl hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu. Pažymėjo, kad turto savininkas ir jo sutuoktinė nėra ir nebuvo pareiškėjo skolininkais, niekada nėra gavę jokios paskolos, todėl neturėjo jokių prievolių pareiškėjui. Būdami su skolininku žemės sklypo, esančio ( - ) bendraturčiais, nesuprato ir negalėjo suprasti, kad pasirašo ant dokumentų, kurie reiškia galimybę areštuoti ar netekti savo turto, t. y. kad hipotekos lakštu yra įkeičiamas žemės sklypas ir visi turto savininkui ant žemės sklypo esantys ir priklausantys statiniai už skolininko – žemės sklypo bendraturčio skolas. Pažymėjo, kad šiuo hipotekos lakštu buvo taip pat įkeistas skolininko turtas, į kurį pareiškėjas nevykdė jokio skolininko skolos išieškojimo, o priešingai – atsisakė nuo skolininko turto, įkeisto tuo pačiu hipotekos lakštu, įkeitimo. Tai, kad pareiškėjas siekia įvykdyti skolininko skolų padengimą tik iš turto savininko, kuris neturi jokių įsiskolinimų pareiškėjui, turto, ir atsisako savininko turto, įkeisto ta pačia hipotekos sutartimi, įkeitimo, rodo pareiškėjo nesąžiningumą turto savininko atžvilgiu. Taip pat, papildomai pažymėjo, kad iš byloje esančio pareiškėjo pranešimo apie vienašališką paskolos sutarties nutraukimą matyti, kad iki kreipimosi į teismą kreditorius nebuvo pareikalavęs iš skolininko sumokėti visų mokėtinų sumų, todėl nėra pagrindo teigti, kad priverstine tvarka bandomų įgyvendinti įsipareigojimų įvykdymo terminai suėjo ir įsipareigojimai nebuvo įvykdyti iki skundžiamos nutarties priėmimo, o kreditoriui yra atsiradęs pagrindas kreiptis dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka. Pirmosios instancijos teismas, taip pat, nevertino tos aplinkybės, kad pareiškėjas kreipdamasis į teismą nepateikė įrodymų, jog paskolos sutartis yra nevykdoma, įvykdymo terminai suėję ir kreditorius turi teisę reikalauti visų nurodytų sumų. Be to, nurodė, kad iš hipotekos lakšto pakeitimo matyti, kad pareiškėjas atsisakė skolininko turto ( - ) dalies žemės sklypo įkeitimo), įkeisto hipotekos lakštu, įkeitimo, jau po pareiškėjo pranešimo, t. y. 2011-04-05. Be to, skolininko hipotekos lakštu įkeistas turtas buvo parduotas 2010-08-04, o tai reiškia, kad pareiškėjas sutiko su skolininko turto pardavimu, atsisakė skolininko turto įkeitimo ir visas skolininko prievoles pagal paskolos sutartį nepagrįstai ir neteisėtai perkėlė turto savininkui. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo faktiškai neįvykdytos skolininko prievolės, kurios įvykdymas užtikrintas hipotekos sutartimi, dydžio, skolininko atleidimo nuo prievolių pagrindų, be to, nepasisakė dėl hipotekos lakšto pakeitimo teisėtumo.

7Pareiškėjas (kreditorius) „Vilniaus kredito unija“ atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašė skundą kaip nepagrįstą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo, teigdamas, kad sutartinės hipotekos lakštas Nr. ( - ), yra neteisėtas ir neatitinkantis turto savininko valios nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų, tuo tarpu, savo atskirajame skunde kelia savarankišką reikalavimą dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 str. pagrindu. Pažymėjo, kad kreditorius atsisakė skolininko L. R. įkeisto turto įkeitimo, nes skolininkas padengė dalį paskolos. Skolininkas kreipėsi į kreditorių su prašymu leisti parduoti jam priklausančią dalį įkeisto žemės sklypo ( - ). Skolininkui toks sutikimas buvo išduotas su atitinkama pinigine sąlyga. Minėtas nekilnojamasis turtas buvo parduotas, o kreditorius gavo atitinkamą piniginę sumą skolininko paskolos grąžinimui, todėl ir atsisakė šios žemės sklypo dalies hipotekos. 2010-07-23 pranešimu apie vienašališką paskolos sutarties nutraukimą kreditorius informavo skolininką ir įkeistų daiktų savininkus, kad skolininko įsiskolinimas sudaro atitinkamas pinigines sumas ir prašė per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų nuo pranešimo įteikimo dienos sumokėti į kreditoriaus sąskaitą visą įsiskolinimo sumą. Tačiau skolininkas to nepadarė, todėl kreditorius buvo priverstas pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto ir reikalauti grąžinti visą paskolą prieš terminą, sumokėti priskaičiuotas palūkanas, delspinigius ir kitas mokėti priklausančias sumas (kreditoriaus patirtas išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu). Kadangi šis pranešimas buvo įteiktas skolininkui 2010-07-27, o kitiems asmenims – 2010-07-28, tačiau pranešime nurodytas įsiskolinimas nebuvo padengtas per nustatytą terminą, paskolos sutartis buvo vienašališkai nutraukta nuo 2010-08-13. Nuo paskolos sutarties nutraukimo dienos skolininkui atsirado pareiga grąžinti visą paskolos sumą prieš terminą ir sumokėti priskaičiuotas palūkanas bei delspinigius. Pažymėjo, kad kreditorius neperkėlė jokių skolininko prievolių pagal paskolos sutartį įkeisto turto savininkui. Turto savininkas kartu su savo sutuoktine, užtikrindamas skolininko prievolių pagal paskolos sutartį tinkamą įvykdymą įkeitė kreditoriui savo nekilnojamąjį turtą. Skolininkui neįvykdžius prievolių pagal paskolos sutartį, kreditorius teisėtai ir pagrįstai nukreipė skolos išieškojimą į įkeistą turtą. Be to, pažymėjo, kad turto savininkas nepagrįstai teigia, jog hipotekos lakšto pakeitimą (hipotekos atsisakymą) turėjo pasirašyti visos hipotekos lakšto šalys ir jį patvirtinti notaras, kadangi pagal galiojančius teisės aktus, tuo atveju kai skolininkas prievolę įvykdo arba kreditorius atsisako hipotekos, tokį įrašą lakšte įrašo tik pats kreditorius.

8Atskirasis skundas netenkintinas .

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

11Pagal Lietuvos Respublikos CPK 442 straipsnio 11 punktą, bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje.

12Lietuvos Respublikos CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Kartu hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.). Hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimo būdas, pasižymi greitomis, supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius, siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos.

13CPK 558 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, nurodydamas jame hipotekos kodą hipotekos registre, negrąžintos skolos dydį, skolininką, įkeisto daikto savininką ir jų adresus (buveines). Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Šios procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Prieš priimdamas atitinkamą nutartį, hipotekos teisėjas išanalizuoja gautą pareiškimą, ištiria ir įvertina prie pareiškimo pridėtus dokumentus, jeigu tokių yra, išsiaiškina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-260/2010; 2010-03-02 nutartis c.b. Nr.3K-3-74/2010, 2010-01-11 nutartis c.b. Nr. 3K-3-50/2010 ir kt. ).

14Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja, išnagrinėjusi kreditoriaus „Vilniaus taupomoji kasa“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, nutarė areštuoti įkeistų daiktų savininkų – V. A. ir J. A., įkeistą turtą pagal 2009-05-14 sutartinės hipotekos lakštą ( - ) bei įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti.

15Suinteresuotas asmuo (įkeisto turto savininkas) ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį tuo pagrindu, jog sutartinės hipotekos lakštas neatitinka tikrosios turto savininkų valios bei yra sudarytas jų suklydimo įtakoje. Be to, suinteresuoti asmenys teigia, kad kreditorius nepateikė įrodymų apie tai, kad paskolos sutartis yra nevykdoma, įvykdymo terminas yra suėję, apie tai, kad kreditorius turi teisę reikalauti visų nurodytų sumų, taip pat, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad nurodytos įsiskolinimų ir delspinigių sumos yra klaidingos. Be to, nurodo, kad sutartinės hipotekos lakšto pakeitimas yra neteisėtas, neatitinkantis teisės aktų reikalavimų.

16Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka ir juos vertina kritiškai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 558 straipsnio nuostatas išieškojimo iš įkeisto turto dydį pareiškime nurodo hipotekos kreditorius (CPK 558 str. 1 d.). Nurodytos teisės normos nenumato hipotekos teisėjui jokio pagrindo ir galimybių, priimant nutartį dėl arešto ir įspėjimo, kad negrąžinus skolos, įkeisti nekilnojamieji daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui, kartu vertinti ir įsiskolinimo pagrįstumą bei dydį. Šiuo atveju svarbus yra tik pats įsipareigojimo neįvykdymo nustatytu terminu faktas, kuris ir sudaro pagrindą kreditoriui kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo (CPK 558 str. 1 d., 4.192 str. 1 d.). Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – jos dydžiu, pagrįstumu, jos įvykdymu ir kitais su tuo susijusiais klausimais, šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Tai nėra numatyta ir CPK 542 straipsnio 1 dalyje, be to, tokia nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007). Ginčas dėl prievolės, užtikrintos hipoteka, teisėtumo, dydžio, sąlygų keitimo ar jos vykdymo galėtų būti nagrinėjamas tik CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto atskirojo skundo argumentai iš esmės yra susiję tik su prievolės, užtikrintos hipoteka, teisėtumu, jos dydžiu, pačios prievolės pakeitimu bei vykdymu, tuo tarpu minėti klausimai yra nagrinėtini tik CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka. Duomenų, kad kredito sutartis būtų nutraukta nepagrįstai, byloje nėra.

17Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pagrįstai nutarė areštuoti įkeistus V. A. bei J. A. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, o taip pagrįstai nusprendė įspėti skolininką bei įkeisto turto savininkus, kad negrąžinus skolos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti administruoti kreditoriui, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

18Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str., 339 str., teismas

Nutarė

19V. A. atskirąjį skundą atmesti.

20Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Pagal sutartinės hipotekos lakštą Nr. ( - ), 2009-05-14 įregistruotą... 4. Pareiškėjas (kreditorius) kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“... 5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. balandžio 27 d.... 6. Suinteresuotas asmuo (įkeisto turto savininkas) V. A. pateikė atskirąjį... 7. Pareiškėjas (kreditorius) „Vilniaus kredito unija“ atsiliepimu į... 8. Atskirasis skundas netenkintinas .... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 10. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties... 11. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 442 straipsnio 11 punktą, bylos dėl hipotekos... 12. Lietuvos Respublikos CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus... 13. CPK 558 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas per hipotekos... 14. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus... 15. Suinteresuotas asmuo (įkeisto turto savininkas) ginčija pirmosios instancijos... 16. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais... 17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro... 18. Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str., 339 str., teismas... 19. V. A. atskirąjį skundą atmesti.... 20. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. balandžio 27 d....