Byla 2A-422-372/2015
Dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, neturtinės žalos atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Skorgenes“ apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-903-476/2014 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui UAB „Skorgenes“ dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo, neturtinės žalos atlyginimo.

3Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas G. B. kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo nuo 2014-02-06 už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu ir pripažinti, kad darbo sutartis nuo 2014-02-06 nutraukta darbuotojo prašymu pagal DK 127 str. 1 d., prašė priteisti iš atsakovo 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą, turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, kad pas atsakovą UAB „Skorgenes“ dirbo sargo pareigose. Jis dirbdavo kas trečią parą. 2012 m. prasidėjo sutrikimai, neišmokamas darbo užmokestis. 2013 m. finansinė situacija dar labiau pablogėjo. 2013-11-29 jis buhalterei I. I. įteikė prašymą atleisti jį iš darbo. Buvo įsitikinęs, kad jo prašymas patenkintas, todėl į darbą nėjo. Žinojo, kad jo vietoje įdarbintas kitas asmuo. Vėliau pasidomėjo dėl atsiskaitymo ir tada sužinojo, kad nėra atleistas iš sargo pareigų. Patartas buhalterės I. I., 2014-01-15 prašymą atleisti iš darbo išsiuntė registruotu laišku. 2014-04-23 ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją sužinojo, kad buvo atleistas ne pagal jo 2014-01-15 prašymą, o 2014-02-28 už pravaikštas (šiurkštų darbo drausmės pažeidimą) pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. Tokia atleidimo formuluotė jį pažemino, sukėlė stresą, ko pasėkoje pablogėjo sveikata, teko pirkti daugiau vaistų. Tokia atleidimo formuluotė trukdė jam įsidarbinti kitose įstaigose. Ieškovas Darbo ginčų komisijos prašė pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą iš DK 136 str. 3 d. 2 p. į DK 127 str. 1 d. ir įpareigoti atsakovą išmokėti 4014,00 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei vidutinį darbo už mokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. 2014-06-06 sprendimu Darbo ginčų komisija ieškovo prašymą patenkino iš dalies, priteisė 2587,96 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, kitus prašymus atmetė, o prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo atsisakė nagrinėti, nes šis klausimas priskirtas teismo kompetencijai. Dėl šių priežasčių jis kreipėsi į teismą, prašė priteisti 2000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti ir advokatės atstovavimo išlaidas.

7Atsakovas UAB „Skorgenes“ su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui, kuriuo yra prašoma pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Raseinių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo UAB „Skorgenes“ ieškovui G. B. 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 600,00 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Iš atsakovo UAB „Skorgenes“ priteisė 145,00 Lt žyminio mokesčio ir 30,00 Lt pašto išlaidų valstybei. Ieškinį, dalyje dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, paliko nenagrinėtą.

10Teismas nurodė, kad G. B. neturi teisinio išsilavinimo, pats du kartus kreipėsi į darbo ginčų komisiją ir tik gavęs galutinį sprendimą suprato apie savo pažeistas teises. Konstatavo, kad dėl šių priežasčių yra pagrindas atnaujinti terminą ieškiniui dėl neteisėto atleidimo iš darbo pateikti.

11Teismas nustatė, kad 2014-02-28 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui buvo pateiktas pranešimas apie G. B. atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., vėliau atsakovas UAB „Skorgenes“ 2014-05-06 pateikė elektroninį prašymą dėl apdraustojo G. B. duomenų tikslinimo ir atleidimo iš darbo datą iš 2014-02-28 pakeitė į 2014-02-06, o atleidimo pagrindą iš DK 136 str. 3 d. 2 p. į DK 127 str. 1 d. Pažymėjo, kad atsakovas UAB „Skorgenes“ 2014-08-04 pateikė elektroninį prašymą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui dėl apdraustojo G. B. duomenų patikslinimo ir draudžiamosios pajamos iš 0 Lt buvo pakeistos į 3405,21 Lt, o valstybinio socialinio draudimo įmokos iš 0 Lt į 1361,40 Lt. Teismas konstatavo, kad ieškovas G. B. dėl savo teisių turėjo nuolat kreiptis į darbdavį, o darbdavio veiksmai buvo netinkami. Dėl neteisėto atleidimo pagrindo G. B. turėjo pirkti papildomai vaistų, didinti vartojamų vaistų dozes, atleidimo iš darbo formuluotė sutrukdė įsidarbinti kitose įstaigose, sukėlė pergyvenimus, pablogėjo jo reputacija. Pažymėjo, kad darbdavys, pakeitęs atleidimo iš darbo formuluotę, nesugebėjo tinkamai ir laiku nurodyti draudžiamąsias pajamas, valstybinio socialinio draudimo įmokas, toks atsakovo elgesys trukdė ieškovui kreiptis į gydymo įstaigas, nes nebuvo aišku ar jam galiojo socialinis draudimas, trukdė įgyti bedarbio statusą. Teismas sprendė, kad atsakovas turi atlyginti ieškovui neturtinę žalą, tačiau, atsižvelgiant į sunkią atsakovo finansinę padėtį, priteistinos neturtinės žalos dydį sumažino iki 1000 Lt.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Skorgenes“ prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys buvo patenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, ieškovo reikalavimus, kurie buvo patenkinti, atmesti. Priteisti iš ieškovo visas atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

14Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Tam, kad būtų galima priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo, yra būtina nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę. Nesant aukščiau nurodytų sąlygų viseto, žala negali būti priteisiama. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovo G. B. atleidimas iš darbo buvo neteisėtas, t. y. nekonstatavo atsakovo UAB „Skorgenes“ neteisėtų veiksmų dėl ieškovo G. B. atleidimo iš darbo. Atsakovas UAB „Skorgenes“ 2014-05-06 (t. y. prieš ieškovui pasikreipiant į teismą) patikslino duomenis Sodroje apie G. B. atleidimą iš darbo ir nurodė, kad G. B. yra atleistas iš darbo pagal LR DK 127 str. 1 d. Todėl nesant nustatyto neteisėto ieškovo G. B. atleidimo iš darbo fakto, teismas negalėjo priteisti ieškovui G. B. neturtinės žalos atlyginimo.

162. Teismas taip pat negalėjo priteisti ieškovui G. B. neturtinės žalos, kadangi ji buvo absoliučiai neįrodyta. Nors ieškovas G. B. teigė, kad jo atleidimas iš darbo sukėlė jam pergyvenimus ir dėl to jis turėjo pirkti vaistų, kad atleidimas iš darbo sutrukdė jam įsidarbinti kitoje darbovietėje, kad dėl atleidimo iš darbo jis turėjo kreiptis į gydymo įstaigas, negalėjo gauti bedarbio statusą, tačiau byloje nebuvo jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, yra ieškovo pareiga (CPK 178 str.).

173. Civiliniame kodekse pateikiami kaltės (CK 6.248 str.) ir neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.) apibrėžimai leidžia kaltę sutapatinti su neteisėtais veiksmais. Taigi, teismui nekonstatavus neteisėto ieškovo G. B. atleidimo iš darbo fakto (atsakovo neteisėtų veiksmų), nebuvo ir atsakovo kaltės.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas G. B. prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

19Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

201. Atleidimas iš darbo už tariamą vienkartinį šiukštų pažeidimą sukėlė didelį pažeminimą, stresą, pasipiktinimą, dėl ko ieškovas patyrė emocinę įtampą, dvasinius išgyvenimus. Buvo patirti ir nepatogumai, kadangi reikėjo kreiptis į advokatę, teismą. G. B. taip pat jautėsi ir apgautas, kadangi nagrinėjant darbo bylą Darbo ginčų komisijoje 2014 m. vasario mėn., darbdavys atsiliepime nurodė, kad darbo sutartis bus nutraukta nuo 2014-02-06 pagal DK 127 str. 1 d., tačiau darbo sutartis buvo nutraukta už pravaikštas pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. Logiška ir dėsninga, kad tokie atsakovo veiksmai sukėlė sveikatos pablogėjimą, nes G. B. ir taip serga depresija, jam negalimi stresai, įtampa ir pan. Teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kad atleidimo iš darbo formuluotė sutrukdė įsidarbinti kitose įstaigose, sukėlė pergyvenimus, pablogėjo jo reputacija, savijauta. Nagrinėjamu atveju yra visos civilinės atsakomybės sąlygos neturtinės žalos atlyginimui.

212. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas įstatymo nuostatų, be teisėto pagrindo atlieka veiksmus, tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 str. 1 d., 248 str. 4 p., 250 str., CK 1.1 str. 3 d., 6.250 str.). Teismų praktikoje suformuluota, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į pažeidimo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Teismas tinkamai nustatė neturtinės žalos atlyginimo sąlygas.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacinis skundas netenkintinas.

24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

25Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

26CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Darbo teisėje tokių padarinių gali atsirasti, kai darbuotojas buvo neteisėtai atleistas iš darbo, jam neteisingai paskirta drausminė nuobauda ar pan. (DK 250 straipsnis). Gausioje kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje sprendžiant ginčus dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatuota, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. M. ir kt. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. ir kt. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamame teismo sprendime pakankamai išaiškintos visos aplinkybės, susijusios su neturtinės žalos padarymu ieškovui. Pats faktas, kad būdamas nukentėjęs nuo darbdavio, nemokėjusio darbo užmokesčio, ieškovas privalėjo savo teises ginti teisme, jam negalėjo nesukelti streso būsenos. Teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad ieškovas anksčiau yra kreipęsis į teismą, turi įgūdžių kvalifikuotai ginti savo teises. Kaip matyti iš teismui pateikto atsakovo Rašytinio paaiškinimo (28-32 b. l.), darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu. Ieškovas buvo apkaltintas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (neatvykimu į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą)). Šis faktas buvo užfiksuotas Informacijoje apie valstybinį socialinį draudimą (46-48 b. l.). Tik 2014-05-07 2-SD Pranešimo duomenų tikslinime nustatytas kita darbo sutarties pasibaigimo pagrindas – DK 127 straipsnio 1 dalis (52 b. l.). Ieškovas du kartus kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisiją (6-9 b. l.). Teismas sprendžia, kad darbdavys elgėsi netinkamai ir neinformavo ieškovo apie darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimą. Pastarasis visiškai be reikalo kreipėsi į teismą dėl neteisėto atleidimo iš darbo, o tai savaime sukėlė jam neigiamas emocijas, jis buvo priverstas kreiptis į advokatą, vykti pas jį konsultuotis ir derinti dalyvavimą teismo posėdžiuose.

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota. Joje konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „K. F. Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. E. G., bylos Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Taigi. esminė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluojama įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklė – turi būti pakankamai įrodymų, kad susiformuotų teismo vidinis įsitikinimas konkretaus fakto buvimu (nebuvimu). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pakanka įrodymų, patvirtinančių tą faktą, kad savo nesąžiningais veiksmais darbdavys padarė ieškovui neturtinės žalos, pasireiškusios nervinės įtampos sukėlimu, poreikiu naudoti papildomus vaistus dėl paūmėjusių depresinio susirgimo simptomų. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad po atleidimo iš darbo susirgo ir gydėsi ligoninėje. Šalies paaiškinimai yra vienas iš įrodymų, kurie patvirtina tam tikras aplinkybes (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismo posėdžio garso įraše užfiksuoti ieškovo paaiškinimai yra nuoseklūs, aiškūs, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo spręsti, kad darbdavio veiksmais ieškovui buvo padaryta neturtinė žala.

28Teismas sprendžia, kad apeliantas kaltas dėl neteisėto ieškovo atleidimo iš darbo, nepriklausomai nuo to, kad jis pats vėliau apsisprendė dėl jo atleidimo pagrindo pakeitimo. Neigiamos pasekmės ieškovo sveikatai, emocinei būklei jau buvo padarytos. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad teismas nekonstatavo darbdavio neteisėtų veiksmų.

29Teismas sprendžia, kad priteista 1000 Lt neturtinės žalos suma yra protinga ir sąžininga, atitinka ieškovui patirtos žalos dydį.

30Dėl išdėstyto, Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

31Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 93 str. 2 d.).

32Ieškovas G. B. pateikė įrodymus, jog turėjo 50 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b. l. 135), todėl apeliacinį skundą atmetus, jos ieškovui priteistinos iš atsakovo UAB „Skorgenes“ (CPK 93 str. 1 d. 98 str.).

33Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio dalies 1 punktu,

Nutarė

34Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Priteisti iš atsakovo UAB „Skorgenes“ (juridinio asmens kodas 111733236) ieškovui G. B. (a. k. ( - ) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas G. B. kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą ieškiniu,... 6. Nurodė, kad pas atsakovą UAB „Skorgenes“ dirbo sargo pareigose. Jis... 7. Atsakovas UAB „Skorgenes“ su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Raseinių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nurodė, kad G. B. neturi teisinio išsilavinimo, pats du kartus... 11. Teismas nustatė, kad 2014-02-28 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Skorgenes“ prašo panaikinti Raseinių... 14. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 15. 1. Tam, kad būtų galima priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo, yra... 16. 2. Teismas taip pat negalėjo priteisti ieškovui G. B. neturtinės žalos,... 17. 3. Civiliniame kodekse pateikiami kaltės (CK 6.248 str.) ir neteisėtų... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas G. B. prašo Raseinių rajono... 19. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 20. 1. Atleidimas iš darbo už tariamą vienkartinį šiukštų pažeidimą... 21. 2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu darbdavys... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 25. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas... 26. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo... 28. Teismas sprendžia, kad apeliantas kaltas dėl neteisėto ieškovo atleidimo... 29. Teismas sprendžia, kad priteista 1000 Lt neturtinės žalos suma yra protinga... 30. Dėl išdėstyto, Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d.... 31. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš... 32. Ieškovas G. B. pateikė įrodymus, jog turėjo 50 Eur teisinės pagalbos... 33. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 34. Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti... 35. Priteisti iš atsakovo UAB „Skorgenes“ (juridinio asmens kodas 111733236)...