Byla e2S-1053-658/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7507-429/2017, kuria nutarta ieškovo E. L. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Skolų valdymo konsultacijos“, uždarajai akcinei bendrovei „Informatikos ir ryšių technologijų centras“, uždarajai akcinei bendrovei „Manfula“, uždarajai akcinei bendrovei „RUUKKI LIETUVA“, uždarajai akcinei bendrovei „Požeminės linijos“, su trečiuoju asmeniu bankrutuojančia uždarąja akcinei bendrove „Laugina“, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „BankromaX“ dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Byloje keliamas klausimas dėl subjekto, galinčio reikšti netiesioginį ieškinį.
    2. Ieškovas E. L. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiomis atsakovės UAB „Skolų valdymo konsultacijos” sudarytas 2016 m. vasario 11 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/02/10, 2016 m. vasario 17 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/02/17, 2016 m. birželio 28 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/06/28, 2016 m. rugsėjo 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/09/30-05. Nurodė, kad yra tenkinamos visos sąlygos reikšti netiesioginį ieškinį: 1) ieškovas yra trečiojo asmens akcininkas bei buvęs vadovas, taip pat kreditorius, pateikęs bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymus tvirtinti jo 1 624,52 Eur dydžio pirmos eilės bei 9 498,52 Eur trečios eilės finansinius reikalavimus; 2) BUAB „Laugina“ nesiima jokių veiksmų, siekiant ginčyti nurodytus sandorius; 3) akivaizdu, kad sutartims buvo būtinas UAB „Laugina“ rašytinis pritarimas, kuris nebuvo duotas; 4) BUAB „Laugina“ neveikimu UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ siekia įgyti balsų bankroto byloje kiekį, kuriuo galės kontroliuoti BUAB „Laugina“ bankroto procesą bei priimti sprendimus, kurie gali paveikti ir ieškovo, kaip BUAB „Laugina“ kreditoriaus ir akcininko, teises ir pareigas; 5) BUAB „Laugina“ neturi pakankamai turto reikalavimams patenkinti.
    3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartimi ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus, kad ieškovas yra tinkamas subjektas pareikšti ieškinį teisme, t. y. skolininko prievolė kreditoriui yra galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, nėra ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir yra suėjęs prievolės vykdymo terminas.
    4. Ieškovas E. L. pateikė teismui reikalavimo teisės perleidimo sutartis, buhalterinę pažymą ir prašymo dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo bankroto byloje kopiją bei nurodė, kad pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovas turi galiojančią reikalavimo teisę UAB „Laugina“ atžvilgiu.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi ieškovo E. L. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
    2. Teismas nutartyje nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, be kitų teisių gali ginčyti įmonės sudarytus sandorius (actio Pauliana). Atsižvelgiant į tai, teismas pažymėjo, kad ieškovas turėtų teisę ginčyti UAB „Laugina“ sudarytus sandorius tik tuo atveju, jei ieškovo finansiniai reikalavimai būtų patvirtinti teismo. Nesant nustatytos šios aplinkybės, teismas sprendė, kad ieškovas nepašalino teismo nustatytų ieškinio trūkumų.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Atskiruoju skundu ieškovas E. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį, ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Skunde nurodė šiuos esminius argumentus:
      1. Ieškinys grindžiamas Civilinio kodekso (CK) 6.68 straipsniu, o ne 6.66 straipsniu. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, jog teismas nepagrįstai taikė ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę ginčyti įmonės sudarytus sandorius (actio Pauliana) ir kt. ir vertino, ar ieškovas laikytinas kreditoriumi UAB „Laugina“ bankroto byloje.
      2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad netiesioginį ieškinį ieškovas galėtų reikšti tik tada, jei jo reikalavimas UAB „Laugina“ atžvilgiu būtų patvirtintas šios bendrovės bankroto byloje. Tokia išvada prieštarauja netiesioginio ieškinio institutą reglamentuojančio CK 6.68 straipsnio nuostatoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams dėl netiesioginio ieškinio reiškimo sąlygų. Įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad kreditoriaus reikalavimo neabejotinumas būtų patvirtintas teismo sprendimu.

6Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Apeliacijos dalyką byloje sudaro teismo nutarties ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
    2. Byloje nustatyta, kad ieškovas E. L. (apeliantas) trečiojo asmens BUAB „Laugina“ vardu pareiškė atsakovams netiesioginį ieškinį. Pirmosios instancijos teismas suabejojo ieškovo, kaip asmens, kuriam suteikta galimybė reikšti netiesioginį ieškinį subjektiškumu, todėl nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškovo turimą neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį. Ieškovo pateiktus duomenis apie tai, kad šis reikalavimo teisių perleidimo sandoriais įgijo reikalavimo teisę į UAB „Laugina“ teismas skundžiama nutartimi laikė nepakankamais, nes nebuvo pateikta įrodymų dėl to, kad ieškovo finansiniai reikalavimai būtų patvirtinti UAB „Laugina“ bankroto byloje, todėl ieškinį laikė nepaduotu. Kartu teismas pažymėjo, kad tik patvirtinus finansinius reikalavimus ieškovas įgis teisę reikšti ieškinį CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu (actio Pauliana).
    3. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad teismo nutartis skundžiama iš esmės dviem pagrindais: 1) teismas be pagrindo taikė actio Pauliana keliamus reikalavimus, kadangi ieškovas ieškinį teikė kitu, t. y. CK 6.68 straipsnyje numatytu pagrindu (netiesioginis ieškinys); 2) teismas nepagrįstai konstatavo, kad netiesioginiam ieškiniui reikšti būtina turėti teismo sprendimu patvirtintą kreditoriaus reikalavimo teisę. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja atskirojo skundo ribose kartu patikrindamas, ar nėra absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., CPK 338 str.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas pasisako tik dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų.
    4. Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teismas gina pažeistas asmens teises CK 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Kokį įstatyme numatytą teisių gynimo būdą pasirinkti, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą ir įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Šias faktines aplinkybes (ieškinio faktinis pagrindas) ir reikalavimą, kaip prašoma apginti pažeistas teises (ieškinio dalykas), ieškovas privalo nurodyti ieškinyje (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas suteikia ieškovui prerogatyvą nuspręsti, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Dėl to kiekvienu atveju, esant galimybei naudotis keliais CK 1.138 straipsnyje ar kitos teisės normose įtvirtintais teisių gynimo būdais, ieškovas yra laisvas pasirinkti, kurio iš jų teisminio įgyvendinimo sieks, taip pat kokias faktines jį pagrindžiančias aplinkybes turės įrodinėti.
    5. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo pateikto ieškinio priėmimo klausimą, ieškovo subjektiškumą vertino pagal ieškinio, reiškiamo CK 6.66 straipsnio pagrindu, reikalavimus. Apeliantas skunde nurodo, kad ieškinys buvo reiškiamas CK 6.68 straipsnyje, o ne CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu, todėl teismas nepagrįstai vertino ieškovo teisę reikšti CK 6.66 straipsnyje numatytą ieškinį. Nurodytus atskirojo skundo argumentus teismas laiko pagrįstais, nes ginčo byloje ieškovui nurodžius faktinį ieškinio pagrindą ir išdėsčius reiškiamus reikalavimus bei pasirinkus atitinkamą gynybos būdą (netiesioginis ieškinys), teismas turėjo ir vertinti, ar ieškovas turi subjektiškumą reikšti atitinkamą ieškinį, ar neturi.
    6. Pasisakant dėl būtinųjų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti pirmiausia nurodytina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs netiesioginio ieškinio instituto paskirtį ir sąlygas jam pareikšti. CK 6.68 straipsnyje įtvirtinto instituto paskirtis – ginti kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. Pagrindinė netiesioginio ieškinio ypatybė – teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą. Dėl šios priežasties netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę; skolininkas turi tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti; skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina; tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai (CK 6.68 str. 2 d.). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; kt.).
    7. Kaip nurodyta, pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį netiesioginį ieškinį galima pareikšti tik esant neabejotinam ir vykdytinam kreditoriaus reikalavimui į skolininką. Tai reiškia, kad kreditoriaus reikalavimas negali kelti abejonių ir negali būti ginčijamas tokio netiesioginio ieškinio pareiškimo metu. Šis reikalavimas taip pat turi būti vykdytinas, t. y. kitas asmuo turi pareigą įvykdyti prievolę kreditoriaus skolininkui. Nagrinėjamu atveju vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, esminę reikšmę turi būtent ši sąlyga, t. y. asmens, kuriam suteikta galimybė reikšti netiesioginį ieškinį subjektiškumo problema, tad aptariamu atveju kitų CK 6.68 straipsnyje nurodytų sąlygų buvimas neanalizuotinas.
    8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas kreditoriaus turimą teisę reikšti netiesioginį ieškinį, yra išaiškinęs, kad įstatyme nėra reikalaujama, kad tokia kreditoriaus reikalavimo teisė turi būti patvirtinta teismo tvarka (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014). Taigi, nagrinėjamu atveju sutiktina su apelianto argumentais, kad kreditoriaus reikalavimo teisė skolininkui neturi būti vertinama siejant ją su teismo procesiniu sprendimu dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje esant kitiems įrodymams apie neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį.
    9. Iš ieškovo byloje pateiktų duomenų matyti, kad reikalavimus į trečiąjį asmenį ieškovas reiškia 2016 m. sausio 12 d. su A. B. firma „Projekta“ sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi, kurios pagrindu ieškovas įgijo 6 784,71 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Laugina“, 2016 m. rugpjūčio 30 d. su UAB „Vitstoga“ sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, kurios pagrindu ieškovas įgijo 2 713,81 Eur dydžio reikalavimo teisę į BUAB „Laugina“ bei buhalteriniais duomenimis apie susidariusį su darbo užmokesčiu susijusį įsiskolinimą. Be to, iš UAB „Laugina“ bankroto bylos (vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko duomenimis, CPK 179 str. 3 d.) medžiagos nustatyta, kad teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi patvirtino ieškovo kaip pirmosios eilės kreditoriaus finansinį reikalavimą bankroto byloje, o teisme yra gautas ir ieškovo prašymas patvirtinti jo finansinį reikalavimą perėmus reikalavimo teises, kuris dar nėra išspręstas. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo pareikšto ieškinio priėmimo stadijoje turėjo pagrindą spręsti apie ieškovo specifinį subjektiškumą reikšti netiesioginį ieškinį, tačiau tą padarė netinkamai taikydamas ir aiškindamas materialinės teisės normas (CK 6.66, 6.68 str.). Todėl spręstina, jog ieškovas 2017 m. vasario 22 d. teisme gautu pareiškimu pateikdamas jo reikalavimo pagrindą į trečiąjį asmenį pagrindžiančius duomenis pašalino ieškinio trūkumus, konstatuotus Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartimi, kas sudaro pagrindą daryti išvadai, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės ieškinį laikyti nepaduotu.
    10. Nurodytos aplinkybės sudaro prielaidas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, o ieškinio priėmimo klausimui esant priskirtam pirmosios instancijos teismo kompetencijai, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

7Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

8atskirąjį skundą patenkinti.

9Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį ir E. L. ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

10Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai