Byla 3K-3-254/2014
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Ingero“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Birutės Janavičiūtės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. I. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. I. netiesioginį ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Ingero“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių kreditoriaus teisę įgyvendinti skolininko teises pareiškiant ieškinį skolininko vardu, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovas A. I., būdamas trečiojo asmens BUAB „Ingero“ kreditorius, trečiojo asmens vardu pareiškė netiesioginį ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc, kaip trečiojo asmens skolininkui, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2008 m. lapkričio 4 d. papildomą susitarimą Nr. KSP 08/11/01 prie 2008 m. balandžio 7 d. kredito sutarties Nr. KS08/04/06; taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš atsakovo trečiajam asmeniui 1000 Lt turėtų išlaidų, 13 909 815,90 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

8Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad trečiasis asmuo neturi turtinės teisės, nes jis nėra atsakovo kreditorius, o atsakovas nėra trečiojo asmens skolininkas, priešingai – atsakovas yra kreditorius trečiojo asmens bankroto byloje; ieškiniu tik siekiama sukurti trečiojo asmens turtinę teisę į atsakovą. Teismas sprendė, kad, atsakovui dar neturint jokių prievolių prieš ieškovo skolininką (trečiąjį asmenį), ieškovas negali įgyvendinti skolininko teisių, todėl, nesant visų būtinųjų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų, ieškovas negalėjo trečiojo asmens vardu tokio ieškinio pareikšti; net ir padarius priešingą išvadą (kad ieškovas turėjo teisę pareikšti netiesioginį ieškinį), ieškovui neįrodžius neteisėtų atsakovo veiksmų, ieškinys yra nepagrįstas.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendimą.

11Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, CK 6.68 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, formuojamą šias nuostatas aiškinant ir taikant, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinųjų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų – skolininko (trečiojo asmens), kurio vardu yra reiškiamas ieškinys, galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės turėjimas. Trečiasis asmuo šiuo metu nėra atsakovo kreditorius, o juo galėtų tapti tik teismo sprendimo pagrindu pripažinus negaliojančiu ieškiniu ginčijamą sandorį ir priteisus iš atsakovo nuostolių atlyginimą.

12Teismas, vertindamas, ar egzistuoja kita būtinoji netiesioginio ieškinio sąlyga – skolininkas (trečiasis asmuo) turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims (atsakovui), tačiau šios teisės neįgyvendina, siekdamas išvengti prievolės kreditoriui (ieškovui) vykdymo, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju tokią teisę turi BUAB „Ingero“ bankroto administratorius, kuris yra įgaliotas veikti bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių vardu, ir turi ne tik teisę, bet ir pareigą kreiptis į teismą dėl, jo nuomone, neteisėtų (priešingų įmonės tikslams ar turėjusių įtakos įmonės nemokumui) sandorių ginčijimo (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas). Šią teisę ir pareigą administratorius privalo vykdyti nevaržomai, laisvai, t. y. tokiems veiksmams nėra būtinas kreditorių susirinkimo pritarimas ar įpareigojimas, todėl teismas atmetė ieškovo argumentus dėl administratoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį atsakovui įgyvendinimo negalimumo ir didžiausio kreditoriaus (atsakovo) trukdymu šią teisę įgyvendinti. Teismas nenustatė, kad administratorius, siekdamas išvengti prievolės ieškovui ir (ar) kitiems kreditoriams vykdymo, vengtų pareikšti tiesioginį ieškinį atsakovui, todėl sprendė, jog ieškovas neįrodė šios netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos.

13Teismas pažymėjo, kad negalima konstatuoti ir trečiosios netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos – kreditorių teisių pažeidimo, kurį lemtų trečiojo asmens neveikimas, teisės pareikšti ieškinį atsakovui neįgyvendinimas; aplinkybė, kad ieškovas neturi subjektinės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, neriboja trečiojo asmens, atstovaujamo bankroto administratoriaus, teisės (ir pareigos) ginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus ginčijant, jo nuomone, neteisėtus sandorius, taigi ir pareiškiant tiesioginį ieškinį atsakovui; aplinkybė, kad atsakovas yra didžiausias trečiojo asmens kreditorius, nepaneigia bankroto administratoriaus teisės bei pareigos savarankiškai ir nepriklausomai ginti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų bei nesudaro pagrindo išvadai, jog pirmiau nurodyta aplinkybė yra akivaizdi kliūtis šią teisę ir pareigą įgyvendinti.

14Teismas, nustatęs, kad ieškovas neturėjo subjektinės teisės trečiojo asmens vardu pareikšti atsakovui netiesioginio ieškinio, sprendė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo pagrindu atmetė ieškinį, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakė.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

16Kasaciniu skundu ieškovas A. I. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Ieškovo teigimu, teismų praktikoje pripažįstama bankrutuojančios bendrovės kreditorių teisė reikšti netiesioginius ieškinius bankrutuojančios bendrovės vardu ir naudai, taip pat pasisakyta dėl šios teisės įgyvendinimo sąlygų, tačiau teismas, nepagrįstai nusprendęs, kad ieškovas tokios teisės neturi, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos CK 6.68 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos, taip pat nepagrįstai tokią kreditoriaus teisę itin susiaurino (iš esmės eliminavo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. ir kt. v. U. G. (globėja V. J.), bylos Nr. 3K-3-312/2008; 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Trinapolis“ ir kt. v. Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-3-520/2012; 2013 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ v. L. A., bylos Nr. 3K-3-290/2013; kt.). Nurodomi šie argumentai:

171. Dėl skolininko teisės į trečiuosius asmenis. Netiesioginio ieškinio pareiškimo atveju turinčios būti reikalavimo teisės, t. y. kreditoriaus reikalavimo teisė į skolininką ir skolininko teisė į trečiąjį asmenį, negali būti tapatinamos ir joms negali būti taikomi tie patys reikalavimai. CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriaus teisė turi būti galiojanti ir vykdytina, o 2 dalyje nustatyta, jog iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas. Taigi šias teises apibrėžiantys kriterijai yra lingvistiškai skirtingi, todėl šių teisių ir joms taikomų kriterijų negalima vertinti kaip analogiškų (tapačių). Skolininko reikalavimo teisė į trečiąjį asmenį CK 6.68 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto „vykdytinumo“ prasme turėtų būti suprantama ir aiškinama taip, kad yra suėjęs pagal šią teisę turimos įvykdyti prievolės įvykdymo terminas. Nagrinėjamu atveju toks terminas yra suėjęs ir neriboja teisės reikšti reikalavimo, nes teisė į žalos atlyginimą atsiranda nuo žalos padarymo dienos (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas, reikšdamas netiesioginį ieškinį, įgyvendino trečiojo asmens teisę į žalos atlyginimą, kurią suteikia ieškiniu įrodinėti atsakovo neteisėti veiksmai. Trečiojo asmens reikalavimo teisė į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo „vykdytinumo“ prasme taip, kaip ji suprantama CK 6.68 straipsnio 2 dalyje ir teismų praktikoje, atitinka teisės aktų reikalavimus, nes teisė į nuostolių atlyginimą objektyviai egzistuoja, nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra patvirtinta teismo sprendimu, ir atsakovo nesutikimas nereiškia, jog tokios teisės nėra. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato apribojimų (išimčių) kreditoriui netiesioginiu ieškiniu reikšti reikalavimus pripažinti sandorį negaliojančiu ir (ar) atlyginti žalą.

182. Dėl skolininko teisių į trečiuosius asmenys neįgyvendinimo. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino ir taikė šią netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygą. Pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina kreditoriaus teisę reikšti tokio pobūdžio reikalavimus, kai bankroto administratorius yra neaktyvus ir tokių reikalavimų nereiškia. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius itin ilgą laiką nuo bankroto bylos iškėlimo nepareiškė reikalavimų, kurie yra pareikšti netiesioginiu ieškiniu, o atsakovas, kaip dominuojantis kreditorius, savo balsais užblokavo sprendimo įpareigoti administratorių pareikšti tokį ieškinį priėmimą. Vien ieškinio per itin ilgą laikotarpį nepareiškimo faktas patvirtina, kad trečiasis asmuo savo teisės neįgyvendina, todėl ją netiesioginio ieškinio, kaip specialiojo teisinio instrumento, pagrindu įgyja galimybę įgyvendinti jo kreditoriai.

193. Dėl kreditorių interesų pažeidimo. Netiesioginio ieškinio patenkinimo atveju, atsakovui atlyginus savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, būtų iš esmės padidinta trečiojo asmens turto masė, o tai turėtų lemiamą įtaką visam įmonės bankroto procesui, jos turtinei padėčiai ir prisidėtų prie įmonės ir jos kreditorių interesų užtikrinimo. Dėl šios priežasties trečiojo asmens bankroto administratoriui neįgyvendinant teisės į ieškinį yra pažeidžiami tiek ieškovo, kaip trečiojo asmens kreditoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės ir kitų jos kreditorių interesai. Tačiau teismas, skundžiamoje nutartyje formaliai nurodydamas, kad kreditorių interesai nepažeidžiami, šios netiesioginio ieškinio sąlygos iš esmės neanalizavo ir plačiau dėl jos nepasisakė.

20Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Nordea Bank Finland Plc prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu, teismai, nenukrypdami nuo kasacinio teismo nagrinėjamu klausimu formuojamos praktikos, išsamiai išanalizavo ir tinkamai įvertino, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja CK 6.68 straipsnyje įtvirtintos sąlygos netiesioginiam ieškiniui pareikšti, ir pagrįstai nustatė, kad tokių sąlygų nagrinėjamo ginčo atveju nėra. Nurodomi šie argumentai:

211. Dėl skolininko teisės į trečiuosius asmenis. Kasacinio teismo praktikoje aiškiai nustatyta, kad skolininko reikalavimo teisė į jo skolininką netiesioginio ieškinio pateikimo metu taip pat, kaip ir kreditoriaus teisė į skolininką, turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Armila“ v. UAB „Limedika“, bylos Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. ir kt. v. U. G. (globėja V. J.), bylos Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Trinapolis“ ir kt. v. Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-3-520/2012; kt.) Norint pareikšti netiesioginį ieškinį, pirmiausia tokia reikalavimo teisė apskritai turi egzistuoti. Netiesioginis ieškinys negali būti reiškiamas, kai juo tik siekiama sukurti skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui, kuri dar neegzistuoja. Nagrinėjamu atveju ši netiesioginio ieškinio sąlyga neegzistuoja, nes atsakovas nėra trečiojo asmens skolininkas. Ieškovas trečiojo asmens tariamai turimą turtinę teisę atsakovui klaidingai grindžia CK 6.245 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės samprata, t. y. nurodo, kad įmonė turi reikalavimo teisę į atsakovą, kylančią iš žalos padarymo fakto. Įsiteisėjusiais Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-349/2011, ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-632-560/2011, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartimi paliktas nepakeistas, ne kartą konstatuota, kad atsakovo veiksmai vykdant kredito sutartį buvo teisėti ir pagrįsti, t. y. atsakovas neteisėtų veiksmų neatliko, todėl civilinė atsakomybė jam negalima.

222. Dėl skolininko teisių į trečiuosius asmenys neįgyvendinimo. Ši netiesioginio ieškinio sąlyga taip pat neegzistuoja. Ieškovas neįrodė, kad trečiojo asmens bankroto administratorius neįgyvendina reikalavimo teisės į atsakovą. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas neįpareigoja administratoriaus ginčyti visų bankrutuojančios įmonės sandorių, o įpareigoja tokius sandorius patikrinti ir įvertinti, ar yra pagrindas juos ginčyti kaip pažeidžiančius įmonės ar jos kreditorių interesus. Aplinkybė, kad trečiojo asmens bankroto administratorius tokio ieškinio nepareiškė, patvirtina, kad jis neturėjo teisinio pagrindo sandoriui ginčyti. Pažymėtina, kad ieškovas tokio administratoriaus neveikimo ĮBĮ nustatyta tvarka neginčijo.

233. Dėl kreditorių interesų pažeidimo. Tam, kad būtų tenkinama netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlyga, kreditorių interesai turi būti pažeidžiami dėl to, jog skolininkas sąmoningai vengia įgyvendinti savo turimas reikalavimo teises tam, kad nereikėtų vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Be to, kaip minėta, įsiteisėjusiais teismų sprendimais atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatyta, todėl ieškovo keliami reikalavimai atlyginti nuostolius, nesant būtinosioms civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, netenkinti.

24Trečiasis asmuo atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikė.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

27Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta.

28Dėl netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų

29Nagrinėjamoje byloje kasatorius trečiojo asmens vardu pareiškė atsakovui netiesioginį ieškinį. Jo manymu, yra visos būtinosios sąlygos tokiam ieškiniui pareikšti pagal CK 6.68 straipsnį. Taigi byloje keliami CK 6.68 straipsnyje nustatyto netiesioginio ieškinio instituto aiškinimo ir taikymo klausimai, vertinant kasatoriaus teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą.

30Teisėjų kolegija pažymi, kad netiesioginio ieškinio institutu nustatyta viena iš kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų gynimo teisinių priemonių. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CK 6.68 straipsnį, nurodyta, kad šiame straipsnyje įtvirtinto kreditoriaus interesų gynimo būdo, t. y. netiesioginio ieškinio, kurį, įgyvendinant skolininko teises, jo vardu turi teisę pareikšti kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, jeigu skolininkas pats šių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus, paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko neveikimo tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas įgyvendinti savo teisių į trečiąjį asmenį ir ginti savo interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui). Taigi pagrindinė netiesioginio ieškinio ypatybė – teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso. Dėl šios priežasties netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusias teises (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Armila“ v. UAB „Limedika“, bylos Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. ir kt. v. U. G. (globėja V. J.), bylos Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Trinapolis“ ir kt. v. Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-3-520/2012; kt.).

31Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, spręsdami nagrinėjamą šalių ginčą, padarė išvadą, kad kasatorius neturėjo teisės CK 6.68 straipsnio pagrindu atsakovui reikšti netiesioginio ieškinio, nes trečiasis asmuo neturi turtinės teisės į atsakovą, jis nėra atsakovo kreditorius, o atsakovas nėra trečiojo asmens skolininkas ir neturi jokių pareigų jo atžvilgiu. Kadangi atsakovas jokių prievolių trečiajam asmeniui neturi, o trečiasis asmuo neturi įgyvendintinos teisės atsakovo atžvilgiu, tai teismai sprendė, kad byloje nėra vienos būtinųjų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų. Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, netiesioginio ieškinio institutą reglamentuojančias teisės normas, remdamasi kasacinio teismo nagrinėjamu klausimu formuojama praktika, sutinka su šiomis teismų išvadomis.

32Byloje nustatyta, kad 2008 m. balandžio 7 d. trečiasis asmuo ir atsakovas sudarė kredito sutartį Nr. KS08/04/06 dėl 3 700 000 eurų paskolos trečiajam asmeniui suteikimo tikslinei paskirčiai – galutiniam atsiskaitymui už žemės sklypą, sandėlio šiame žemės sklype statybai ir jame esančių stalių dirbtuvių rekonstrukcijai. Kasatorius 2008 m. balandžio 15 d. laidavimo sutartimi, kaip solidarusis trečiojo asmens skolininkas, įsipareigojo atsakovui atsakyti visu savo turtu ir lėšomis už tinkamą kredito sutarties su visais vėlesniais jos papildymais ir pakeitimais vykdymą. Kredito sutarties šalys 2008 m. lapkričio 4 d. papildomu susitarimu Nr. KSP 08/11/01 kredito sutartį pakeitė ir papildė – pakeisti galutinis kredito grąžinimo terminas ir metinių palūkanų marža, nustatytas metinis įsipareigojimo mokestis ir kiti papildomi kredito gavėjo įsipareigojimai. Kasatorius netiesioginiu ieškiniu, pareikštu trečiojo asmens vardu, ginčijo atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą 2008 m. lapkričio 4 d. papildomą susitarimą Nr. KSP 08/11/01 prie 2008 m. balandžio 7 d. kredito sutarties Nr. KS08/04/06.

33Teismų taip pat nustatyta, kad kasatorius yra trečiojo asmens kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę. Ginčo dėl to byloje nėra. Taigi egzistuoja pirmoji būtinųjų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų. Be to, kaip teisingai nurodyta kasaciniame skunde, bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę CK 6.68 straipsnio pagrindu reikšti reikalavimus bankrutuojančios įmonės skolininkams, jeigu įmonė ir (ar) jos bankroto administratorius nepagrįstai šios teisės neįgyvendina. Tačiau, kaip pirmiau nurodyta, netiesioginis ieškinys gali būti taikomas tik esant visoms būtinosioms jo taikymo sąlygoms. Kita tokio ieškinio pareiškimo sąlygų – skolininkas (trečiasis asmuo) turi neabejotiną, galiojančią ir vykdytiną turtinę teisę savo skolininkui (atsakovui). Nagrinėjamu atveju atsakovas nėra trečiojo asmens skolininkas, priešingai – yra jo kreditorius, kurio finansinis reikalavimas patvirtintas bankroto byloje įsiteisėjusia teismo nutartimi. Kadangi atsakovas nėra trečiojo asmens skolininkas, o trečiasis asmuo – ne jo kreditorius, tai pastarasis taip pat neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovą. Taigi, kaip teisingai sprendė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, byloje neegzistuoja pirmiau nurodyta būtinoji netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlyga.

34Kasatorius, nesutikdamas su šiomis teismų išvadomis, nepagrįstai kasaciniame skunde teigia, kad netiesioginio ieškinio pareiškimo atveju kreditoriaus reikalavimo teisė į skolininką ir skolininko teisė į trečiąjį asmenį negali būti tapatinamos ir joms negali būti taikomi tie patys neabejotinumo, galiojimo ir vykdytinumo reikalavimai. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad teisės doktrinoje ir teismų praktikoje nurodoma, kad pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį viena iš sąlygų reikšti netiesioginį ieškinį yra tiek kreditoriaus, tiek skolininko, kurio vardu kreditorius reiškia ieškinį, galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės turėjimas; skolininko, kaip kito asmens kreditoriaus, reikalavimas negali kelti abejonių ir negali būti ginčijamas netiesioginio ieškinio pareiškimo metu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. ir kt. v. U. G. (globėja V. J.), bylos Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Trinapolis“ ir kt. v. Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-3-520/2012; kt.).

35Kadangi atsakovas nėra trečiojo asmens skolininkas, tai taip pat nėra ir kitos netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos – kreditoriaus interesų pažeidimo, nes trečiojo asmens ieškinio nepareiškimo teisės neįgyvendinimas nepažeidžia kasatoriaus, kaip bankrutuojančio trečiojo asmens kreditoriaus, interesų.

36Atkreiptinas dėmesys į tai (ką pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas), kad nagrinėjamos bylos atveju netiesioginiu ieškiniu tik siekiama sukurti trečiojo asmens turtinę teisę į atsakovą. Be to, atsakovo veiksmų, kuriais grindžiamas netiesioginis ieškinys ir įrodinėjamas papildomo susitarimo negaliojimas CK 1.91 straipsnio pagrindu, vykdant 2008 m. balandžio 7 d. kredito sutartį, sudarant šioje byloje ginčijamą 2008 m. lapkričio 4 d. papildomą susitarimą (ne)teisėtumas yra įvertintas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais: trečiojo asmens bankroto byloje priimta Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 4 d. nutartimi, kuria palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis dėl atsakovo finansinio reikalavimo patvirtinimo; Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje pagal atsakovo ieškinį kasatoriui kaip trečiojo asmens laiduotojui solidariai atsakingam pagal kredito sutartį ir kasatoriaus priešieškinį, šis sprendimas paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 3 d. nutartimi. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, kasatorius netiesioginiu ieškiniu iš esmės bando dar kartą išspręsti ginčą savo naudai, vilkina priimtų teismų procesinių sprendimų vykdymą, siekia išvengti iš jo atsakovui priteisto kredito sumokėjimo. Toks netiesioginio ieškinio instituto taikymas prieštarauja jo esmei ir paskirčiai.

37Kadangi kasatorius neturėjo teisės pareikšti atsakovui ieškinio pagal CK 6.68 straipsnį ir šiuo pagrindu netiesioginis ieškinys atmestas pagrįstai, tai teisėjų kolegija dėl kitų, teisiškai nereikšmingų ir neturinčių įtakos skundžiamų procesinių sprendimų teisėtumui, kasacinio skundo argumentų plačiau nepasisako.

38Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai, spręsdami, jog CK 6.68 straipsnis, nesant visų būtinųjų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų, negali būti taikomas, nepažeidė materialiosios ir proceso teisės normų bei nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, formuojamos aiškinant ir taikant netiesioginio ieškinio institutą reglamentuojančias teisės normas, skundžiamus teismų procesinius sprendimus pakeisti ar naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

39Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

40Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio skundo netenkinant, kasatoriaus (ieškovo) turėtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos. Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.

41Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 7 298,55 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų parengiant ir surašant atsiliepimą į kasacinį skundą. Kartu su prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas jis pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato teisines ir kitas paslaugas parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo 7298,55 Lt. Ši suma viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktuose nustatytą Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dviejų dydžių sumos už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, todėl atsakovui iš ieškovo priteistinos pastarojo patirtos atstovavimo išlaidos mažintinos iki 2000 Lt.

42Kasacinis teismas turėjo 28,44 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. pažyma). Teisėjų kolegijai netenkinus kasacinio skundo šios išlaidos priteistinos iš kasatoriaus (ieškovo) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

44Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

45Priteisti iš ieškovo A. I. (asmens kodas ( - ) atsakovui Nordea Bank Finland Plc (juridinio asmens kodas 1680235-8), veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių (juridinio asmens kodas 112025592), 2000 (du tūkstančius) Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo.

46Priteisti iš ieškovo A. I. (asmens kodas ( - ) valstybei 28,44 Lt (dvidešimt aštuonis litus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

47Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

48Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovas A. I., būdamas trečiojo asmens BUAB „Ingero“ kreditorius,... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes,... 10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu... 12. Teismas, vertindamas, ar egzistuoja kita būtinoji netiesioginio ieškinio... 13. Teismas pažymėjo, kad negalima konstatuoti ir trečiosios netiesioginio... 14. Teismas, nustatęs, kad ieškovas neturėjo subjektinės teisės trečiojo... 15. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 16. Kasaciniu skundu ieškovas A. I. prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 17. 1. Dėl skolininko teisės į trečiuosius asmenis. Netiesioginio ieškinio... 18. 2. Dėl skolininko teisių į trečiuosius asmenys neįgyvendinimo. Teismas,... 19. 3. Dėl kreditorių interesų pažeidimo. Netiesioginio ieškinio patenkinimo... 20. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Nordea Bank Finland Plc prašo... 21. 1. Dėl skolininko teisės į trečiuosius asmenis. Kasacinio teismo praktikoje... 22. 2. Dėl skolininko teisių į trečiuosius asmenys neįgyvendinimo. Ši... 23. 3. Dėl kreditorių interesų pažeidimo. Tam, kad būtų tenkinama... 24. Trečiasis asmuo atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikė.... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 27. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo... 28. Dėl netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų... 29. Nagrinėjamoje byloje kasatorius trečiojo asmens vardu pareiškė atsakovui... 30. Teisėjų kolegija pažymi, kad netiesioginio ieškinio institutu nustatyta... 31. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, spręsdami nagrinėjamą... 32. Byloje nustatyta, kad 2008 m. balandžio 7 d. trečiasis asmuo ir atsakovas... 33. Teismų taip pat nustatyta, kad kasatorius yra trečiojo asmens kreditorius,... 34. Kasatorius, nesutikdamas su šiomis teismų išvadomis, nepagrįstai... 35. Kadangi atsakovas nėra trečiojo asmens skolininkas, tai taip pat nėra ir... 36. Atkreiptinas dėmesys į tai (ką pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos... 37. Kadangi kasatorius neturėjo teisės pareikšti atsakovui ieškinio pagal CK... 38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje... 40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos... 41. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 7 298,55 Lt bylinėjimosi išlaidų,... 42. Kasacinis teismas turėjo 28,44 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 45. Priteisti iš ieškovo A. I. (asmens kodas ( - ) atsakovui Nordea Bank Finland... 46. Priteisti iš ieškovo A. I. (asmens kodas ( - ) valstybei 28,44 Lt (dvidešimt... 47. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos,... 48. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...