Byla 2-15893-800/2014
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Ramintai Vainaitei, dalyvaujant pareiškėjai Z. A. R., suinteresuotiems asmenims R. D., V. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. A. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. D., V. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Nustatė

2pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja Z. A. R. priėmė palikimą po L. R., mirusio ( - ), mirties.

3Pareiškime nurodo, kad ( - ) mirė jos sutuoktinis L. R., su kuriuo buvo susituokę nuo 1966 m. rugsėjo 17 d. Gyvenant santuokoje ji 1998 03 16 pirko butą ( - ), bei ūkio pastatą ( - ). Pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio mirties per nustatytą terminą nesikreipė, taip pat nesikreipė į teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau, tiek iki sutuoktinio L. R. mirties, tiek po jo mirties, nepertraukiamai valdė jų nuosavybėje esantį turtą - butą, ūkio pastatą bei kitą įgytą turtą, todėl mano, jog yra priėmusi po sutuoktinio mirties likusį palikimą. Po sutuoktinio mirties naudojasi butu, ūkio pastatu. Minėtame bute yra deklaravusi gyvenamąją vietą nuo 1998 10 15 ir gyvena jame iki šiol viena. Turtu naudojasi, jį valdo, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, naudojasi ir namuose esančiais namų apyvokos daiktais, baldais, buitine technika ir kt. Kiti įpėdiniai po sutuoktinio mirties yra pareiškėjos ir jos sutuoktinio pilnametės dukterys R. D. ir V. S.. Jos nesikreipė dėl palikimo priėmimo ir į L. R. palikimą nepretenduoja. Palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą būtina nustatyti tam, būtų galima paveldėti po L. R. mirties likusį jo turtą, atsiradusį palikimą.

4Pareiškėja teismo posėdžio palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog kartu su sutuoktiniu visuomet gyveno bute ( - ). Po sutuoktinio mirties į notarą nesikreipė, nes nežinojo, kad reikia kreiptis per tris mėnesius. Po sutuoktinio mirties visą laiką gyveno jų bute, mokėjo mokesčius, niekas pretenzijų į palikimą nereiškė.

5Suinteresuotas asmuo R. D. atsiliepimu į pareiškimą (b.l. 23) su pareiškimu sutiko. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad yra pareiškėjos dukra. Ji pati nepriėmė palikimo, mama palikimą priėmė, rūpinasi turtu, moka mokesčius. Dėl palikimo priėmimo jokių pretenzijų nereiškia.

6Suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepimu į pareiškimą (b.l. 22) su pareiškimu sutiko. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad yra pareiškėjos dukra. Dėl palikimo priėmimo jokių pretenzijų nereiškia. Pati palikimo nepriėmė.

7Pareiškimas tenkintinas visiškai.

8Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius ir kt. Sprendžiant klausimą ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis) ar kaip asmuo nepretenduojantis į palikimą, ar neturintis teisių į jį.

9Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant nurodytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

10Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtam, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).

11Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

12Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos Z. A. R. sutuoktinis L. R. mirė ( - ) (b.l. 7, 8). Kauno miesto 21-ojo notarų biuro liudijimas (b.l. 12), Kauno miesto 13-ojo notarų biuro raštas (b.l. 13) patvirtina aplinkybes, jog notarų biure paveldėjimo byla po L. R. mirties nebuvo užvesta, į notarų biurą po L. R. mirties įpėdiniai nesikreipė. Iš Kauno apskrities archyvo rašto dėl L. R. testamento (b.l. 14) nustatyta, jog žinių apie L. R. testamento sudarymą nėra. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 9) patvirtina, jog pareiškėja Z. A. R. santuokos su L. R. metu 1998-03-16 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį ( - ) ir Ūkinį pastatą, esantį ( - ). Pareiškėjos gyvenimo nurodytame bute nuo 1998-10-15 aplinkybes patvirtina pažyma apie šeimos sudėtį (b.l. 15), pažyma gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams) (b.l. 16). Suinteresuoti asmenys teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybes, jog po L. R. mirties visu turtu rūpinosi, mokesčius mokėjo išimtinai pareiškėja Z. A. R..

13Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta jog pareiškėja Z. A. R. (L. R. sutuoktinė) turi teisę paveldėti sutuoktinio turtą pagal įstatymą kartu su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 str.).

14Iš pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų, darytina išvada, jog pareiškėja Z. A. R. savo aktyviais veiksmais – gyvendama būste, visą šį būstą prižiūrint kaip savo, mokant mokesčius, priėmė palikimą po sutuoktinio L. R. mirties, faktiškai pradėdama valdyti jiems priklausiusį turtą.

15Kita tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėja neturi galimybių.

16Darytina išvada, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukurs teisines pasekmes pareiškėjai įgyjant teisę priimti palikimą po sutuoktinio mirties, todėl pareiškimas tenkintinas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 8 p.).

17Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.

18Kadangi valstybės patirtos išlaidos (9,76 Lt), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 10 Lt, teismas šios sumos iš pareiškėjos nepriteisia (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., 44 str. 2 d. 8 p. ir 448 str., teismas

Nutarė

20Pareiškimą patenkinti visiškai.

21Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. A. R., a.k. ( - ) priėmė palikimą po L. R., a.k. ( - ) (mirusio ( - )), mirties, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

22Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

23Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant... 2. pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą,... 3. Pareiškime nurodo, kad ( - ) mirė jos sutuoktinis L. R., su kuriuo buvo... 4. Pareiškėja teismo posėdžio palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes.... 5. Suinteresuotas asmuo R. D. atsiliepimu į pareiškimą (b.l. 23) su pareiškimu... 6. Suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepimu į pareiškimą (b.l. 22) su pareiškimu... 7. Pareiškimas tenkintinas visiškai.... 8. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą,... 9. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra... 10. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu... 11. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai... 12. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos Z. A.... 13. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta jog pareiškėja Z. A. R.... 14. Iš pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimų, byloje pateiktų... 15. Kita tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų... 16. Darytina išvada, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas... 17. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.... 18. Kadangi valstybės patirtos išlaidos (9,76 Lt), susijusios su procesinių... 19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263... 20. Pareiškimą patenkinti visiškai.... 21. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. A. R., a.k. ( - )... 22. Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.... 23. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...