Byla 2A-1375/2014
Dėl nuosavybės teisės pripažinimo; trečiasis asmuo – notarė J. P

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. ir atsakovo Nordea Bank Finland Plc apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimo bei ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 23 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-449-315/2014 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Big City LT“ ir Nordea Bank Finland Plc dėl nuosavybės teisės pripažinimo; trečiasis asmuo – notarė J. P..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė teismo pripažinti jam nuosavybės teisę į butą ( - ), ir panaikinti hipoteką. Nurodė, kad su atsakovu UAB „Big City LT“ (toliau – atsakovas) 2008 m. balandžio 18 d. sudarė preliminariąją statomo būsto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo už 353 350 Lt parduoti ieškovui 51,84 kv. m bendrojo ploto butą (generaliniame plane pažymėtą Nr. 22) pastate, statomame žemės sklype ( - ). Ieškovas pagal sutarties sąlygas 2008 m. balandžio 30 d. sumokėjo atsakovui 230 000 Lt. Likusią pinigų sumą ieškovas įsipareigojo sumokėti po pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. Atsakovas turėjo baigti pastato statybos darbus ir sudaryti su ieškovu pagrindinę sutartį iki 2008 m. gruodžio 30 d. Ieškovo teigimu, jis ketino kurti šeimą, jam reikėjo nuosavo gyvenamojo būsto, todėl į statomą bustą investavo visas savo turėtas asmenines santaupas ir skolintas lėšas. Atsakovui laiku neįvykdžius įsipareigojimų, ieškovas 2009 m. sausio 10 d. ir 2009 m. birželio 2 d. raštais kreipėsi į atsakovą dėl pagrindinės sutarties sudarymo, tačiau atsakymų negavo. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą, joje patvirtintas ieškovo 230 000 Lt kreditorinis reikalavimas. Atsakovo visas įkeistas turtas ( - ), 2011 m. liepos 26 d. turto perdavimo aktu kaip vienas nekilnojamojo turto kompleksas buvo perduotas Nordea Bank Finland Plc (toliau – Bankas), t. y. hipotekos kreditoriui. Ieškovo nuomone, perdavus šį turtą hipotekos kreditoriui, buvo pažeisti ieškovo turtiniai interesai, nes į perduodamą turtą pateko jo asmeninėmis lėšomis pastatytas butas. Ieškovas prašė taikyti CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatytą specialų pirkėjo nuosavybės įgijimo būdą. Ieškovo nuomone, sumokėjęs atskiro nebaigto statyti buto kainos privalomą dalį, jis įgijo tam tikras teises į daiktą, nes finansavo statybą siekdamas sukurti konkretų daiktą ir be ieškovo sutikimo šios teisės kitam statybos dalyviui (Bankui) negalėjo pereiti.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo Bankui 100 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovas reikalavimą grindžia 6.401 straipsniu ir teigia, jog ginčo butas yra pastatytas jo lėšomis, jis sumokėjo visą buto kainą, todėl siekia, kad jam būtų pripažinta nuosavybės teisė į šį butą. Teismas, išanalizavęs ieškovo ir atsakovo 2008 m. balandžio 18 d. sudarytos preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, pripažino, kad toks šalių susitarimas savo turiniu iš esmės atitinka CK 6.401 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartį (preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartį). Teismo vertinimu, ieškovas įrodė, kad 2008 m. balandžio 30 d. sumokėjo už statomą butą 230 000 Lt, t. y. 65 proc. buto vertės (353 350 Lt). Teismas pažymėjo, kad faktas, jog kiti butai šiame pastate 2013 m. buvo reklamuojami spaudoje po 3 000 Lt už kv. m, nekeičia šalių sutartimi nustatytos ginčo buto kainos. Ieškovo argumentus, kad buto kaina yra 140 486 Lt ir jis yra sumokėjęs visą buto vertę, teismas laikė nepagrįstais, nes kaina buvo nustatyta sutartimi, be to, buto vertė Bankui perimant įkeistą turtą buvo nustatyta vadovaujantis kitais kriterijais ir metodais realizuojant įkeistą turtą Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad būsimo būsto pirkimo-pardavimo sutarties subjektinė sudėtis ir sutarties šalių tikslai lemia tai, jog tokia sutartis laikytina vartojimo sutartimi ir jai taikytinos pirkėjo (vartotojo) interesus apsaugančios įstatymų nuostatos. Tačiau, teismo vertinimu, byloje nesurinka pakankamai įrodymų konstatuoti, kad ieškovas yra paprastas vartotojas – pirkėjas, perkantis butą, kuriame gyvens. Byloje įrodyta, kad ieškovas preliminariosios sutarties sudarymo metu turėjo ir iki šiol turi butą ( - ), ir butą ( - ), be to, vertėsi nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, mokėjo su šiuo verslu susijusius mokesčius. Tai iš dalies paneigia ieškovo, kaip vartotojo, teisinį statusą. Taigi teismas konstatavo, kad ieškovas turi patirties nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo srityje ir nėra silpnesnioji sutartinių santykių šalis. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis teismas padarė išvadą, kad byloje neįrodyta, jog ieškovas įgijo nuosavybės teisę į butą CK 6.401 straipsnio pagrindu, todėl ieškinį atmetė.

7Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 23 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo Bankui 7 259,41 Lt išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Nurodė, kad teismas 2013 m. vasario 17 d. gavo Banko prašymą ištaisyti rašymo apsirikimus, nes Bankas byloje turėjo ne 100 Lt, o 7 256,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, prie prašymo pridėta Banko 2013 m. vasario 28 d. prašymo dėl išlaidų advokatų ir advokatų padėjėjų pagalbai apmokėti atlyginimo kopija. Nustatė, kad 2013 m. birželio 25 d. parengiamojo teismo posėdžio protokole padarytas įrašas: „teisėja nutarė [...] patekinti atsakovės atstovo advokato M. N. prašymą dėl išlaidų advokatui atlyginimo“. Garso įrašas patvirtina, kad į bylą buvo pateiktas 2013 m. vasario 28 d. prašymas dėl išlaidų advokatų ir advokatų padėjėjų pagalbai apmokėti atlyginimo, tačiau jis dėl nežinomų priežasčių į bylą neįsiūtas, todėl teismas laikė, kad atsakovo prašymas ištaisyti rašymo apsirikimą yra pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo. Kadangi prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikė parengiamojo teismo posėdžio metu dalyvavęs advokatas – profesionalus teisininkas, todėl nėra pagrindo netikėti, kad į bylą Banko vardu buvo pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir Bankas faktiškai turėjo 7 259,41 Lt išlaidų. Teismas pažymėjo, kad minėtos išlaidos yra pagrįstos, neviršija rekomendacijų dėl priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą patvirtintų maksimalių dydžių, teisinės paslaugos teiktos kompleksiškai, buvo būtinybė važiuoti į kitą vietovę, ruošta eilė procesinių dokumentų, todėl jas visas priteisė.

8III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

101. Teismas nepagrįstai nevertino ieškovo pateiktų argumentų apie buvusią statybų kaštų ir dabartinę esančią ginčo buto vidutinę rinkos vertę. Ieškovo paskaičiavimu, ginčo buto su parkingu ir infrastruktūra statybų kaštai buvo 140 486 Lt. Be to, butai šiame nekilnojamojo turto objekte 2013 m. buvo reklamuojami spaudoje po 3 000 Lt už kv. m (ginčo buto kaina būtų apie 155 000 Lt). Šios aplinkybės patvirtina, kad Bankas, perėmęs turtą, prekiauja atskirais butais, o ne visu perimtu objektu. Teismas sprendime nurodė, kad visi objekte esantys butai yra nebaigti statyti, patalpos neįrengtos. Ieškovas niekada nesiekė ir neketino keisti preliminariojoje sutartyje numatytų sąlygų ir buto kainos. Pateikdamas šiuos argumentus ieškovas norėjo įrodyti esą vos ne dvigubai sumokėjęs už butą, kokios būklės jis yra šiuo metu, kad ieškovas nėra skolingas, todėl teisėtai gina savo interesus. Teismas nevertino svarbios aplinkybės, kad butai šiandien parduodami gerokai mažesne kaina nei ieškovas sumokėjo pagal preliminariąją sutartį. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas preliminariosios sutarties nepažeidė, o visiškai neatsiskaitė tik dėl to, kad statybos ne dėl ieškovo kaltės buvo sustabdytos ir pagrindinė sutartis nepasirašyta. Ieškovas neprivalėjo sumokėti likusios sutartos sumos. Vertintina tai, kad butai, nors ir nebaigti statyti, šiuo metu yra parduodami. Ieškovui nesuvokiama, kodėl jis negali gauti jo lėšomis teisėtai sukurto turto, už kurį pagal baigtumo procentą yra atsiskaitęs vos ne dvigubai. Ieškovo nuomone, jis pagrįstai reikalauja pripažinti jam nuosavybės teisę į ginčo butą.

112. Teismas neteisingai pripažino, kad ieškovas turi patirties nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo srityje, todėl šiuo atveju nėra silpnesnioji sutartinių santykių šalis. Ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad byloje neįrodyta, jog ieškovas įgijo nuosavybės teisę į butą CK 6.401 straipsnio pagrindu.

123. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad bankroto bylą atsakovui (statytojui) inicijavo Bankas. Šiam atsisakius finansuoti statybos objektą, statybos sustojo. Atsakovui ir Bankui bendradarbiaujant, statybos seniai būtų baigtos ir šalys nebūtų atsidūrusios dabartinėje padėtyje. Tuo tarpu Bankas ir toliau gina vien savo interesus, neieško kompromiso ir siekia įrodyti, kad ieškovo lėšomis pastatytas butas priklauso jam. Ieškovo apie taikomą hipoteką niekas neinformavo. Žinodamas, kad jo lėšomis statomas butas bus įkeistas, ieškovas niekada nebūtų investavęs tokių didelių lėšų į statybas. Faktą, kad ieškovas butą statė asmeniniams savo ir šeimos poreikiams tenkinti, patvirtina preliminariosios sutarties sąlyga, jog įmokėta suma šalių susitarimu laikoma netesybų sumokėjimo užtikrinimu. Statant butą pardavimui, iš karto sumokėti tokią didelę sumą nė vienas, besiverčiantis nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, nerizikuotų.

134. Teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika, pagal kurią preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties išskirtinumas iš kitų preliminariųjų sutarčių yra tas, kad pirkėjas savo pažeistas teises gali ginti ne tik pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir reikalauti prievolę įvykdyti natūra, t. y. įpareigoti pardavėją sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartį, bei naudotis visais kitais civilinių teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2008; 2013 m. sausio 4 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2013).

14Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Nordea Bank Finland Plc (Bankas) prašo atmesti skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Banko nuomone, ieškovo pozicija, kad jo atvejis atitiko CK 6.401 straipsnio ir teismų praktikos sąlygas pripažinti nuosavybės teisę į ginčo butą, yra nepagrįsta ir atmestina. Pirma, ieškovo pasirašyta preliminarioji sutartis nėra sudaryta pagal CK 6.401 straipsnį, o pagal CK 6.165 straipsnį. Antra, ieškovas tik deklaratyviai nurodo, kad teismas neteisingai konstatavo, jog ieškovas turi patirties nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo srityje. Trečia, teismas tinkamai vertino teismų praktiką ta dalimi, kuria konstatavo, kad ieškovas neįgijo nuosavybės teisės į ginčo butą. Ketvirta, teismui konstatavus, kad ieškovas neįgijo nuosavybės teisės į ginčo butą, teismo sprendimui nebeturėjo reikšmės klausimas dėl dabartinės šio buto rinkos vertės, klausimas dėl buto užbaigtumo ir jo vertės santykio, taip pat ieškovo teiginių, jog šiai dienai butai parduodami mažesne kaina. Penkta, ieškovo teiginių, kad teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, jog Bankas inicijavo atsakovo bankroto bylą ir atsisakė finansuoti statybos objektą, prasmė skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui taip pat neaiški.

15Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Big City LT“ nurodo, kad su pateiktu skundu ir jame išdėstytais argumentais nesutinka. Atsakovo teigimu, turtas įkaito turėtojui perduotas teisėtai, tai patvirtina kasacinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2012. Ieškovas yra pasirinkęs savo turtinių teisių gynimo būdą, jo kreditorinis reikalavimas patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi atsakovo bankroto byloje. Atsakovo nuomone, ieškovo teiginys, kad turto perdavimas įkaito turėtojui pažeidė ieškovo turtinius reikalavimus, yra nepagrįstas.

16Apeliaciniu skundu atsakovas Nordea Bank Finland Plc (Bankas) prašo: 1) pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimą, nekeičiant jo rezoliucinės dalies dėl ieškinio atmetimo, pašalinant teismo motyvus, išdėstytus sprendimo motyvuojamojoje dalyje, kuriais Preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis, 2008 m. balandžio 18 d. sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, yra kvalifikuojama pagal CK 6.401 straipsnį, nurodant, kad ši preliminarioji sutartis buvo sudaryta ir dėl to kvalifikuotina pagal CK 6.165 straipsnį; 2) pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimo dalį dėl 100 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo, padidinant Bankui iš ieškovo priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 7 256,60 Lt; 3) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

171. Ieškovo pateikta preliminarioji sutartis yra sudaryta vadovaujantis CK 6.165 straipsniu ir tiek savo turiniu, tiek pobūdžiu neatitinka CK 6.401 straipsnio reikalavimų, todėl negali būti kvalifikuojama kaip būsimo buto pirkimo-pardavimo sutartis. Pirma, pati sutartis įvardinta kaip preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis. Antra, preliminariojoje sutartyje nėra esminių būsimo buto pirkimo-pardavimo sutarties nuostatų. Tokio pobūdžio sutartyse yra numatoma ir pareiga pardavėjui pačiam ar pasitelkus kitus asmenis pastatyti būsimos sutarties dalyką – gyvenamąjį namą ar butą, todėl sutarčiai pagal CK 6.401 straipsnį yra būdingas statybos rangos elementas. Teismas, nenustatęs CK 6.401 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų visumos, negalėjo taikyti šį straipsnį ir ieškovo su atsakovu sudarytą sutartį turėjo kvalifikuoti vien tik kaip paprastą preliminariąją sutartį pagal CK 6.165 straipsnį. Dėl neaiškių priežasčių teismas, nustatęs, kad šalių sudaryta sutartis neatitinka visų kriterijų, leidžiančių tokią sutartį kvalifikuoti kaip būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartį pagal CK 6.401 straipsnį, kažkodėl konstatavo, jog toks šalių susitarimas savo turiniu iš esmės atitinka CK 6.401 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartį. Tai yra teismo teiginys (pozicija), tačiau nėra motyvų kodėl, anot teismo, taip yra. Trečia, ieškinys paremtas išimtinai kasacinio teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011, tačiau ši nutartis yra priimta dėl buto statybos sutarties, kuria įmonė įsipareigojo pastatyti ir perduoti fiziniam asmeniui butą, o ne dėl preliminariosios sutarties, kuria susitarta dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje. Atitinkamai ieškovo cituojama teismų praktika netaikytina. Bylos šalių sudaryta preliminarioji sutartis numatė ateityje sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį dėl buto, nuosavybės teise priklausysiančio atsakovui, pardavimo ateityje, o ne įtvirtino susitarimą, kad atsakovas pastatys butą ieškovui. Skirtingai nei teigia ieškovas, pastatas, kuriame yra ginčo butas, buvo statomas atsakovo lėšomis, kurios buvo paskolintos iš Banko. Ieškovo lėšų nepakaktų nei pastatų, nei ginčo buto statyboms. Atsakovas pastatų statybai skolinosi pinigus iš Banko ir jam įkeitė turtą. Byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo butas yra pastatytas ieškovo lėšomis. Pačioje preliminariojoje sutartyje yra numatyta, kad ieškovo sumokėta suma šalių yra laikoma suma, užtikrinančia netesybų mokėjimą, o ne lėšomis, kurios ieškovo sumokamos buto statybai. Ginčo butas niekada ir niekaip nebuvo perduotas ieškovui ir jame neįmanoma gyventi.

181.2. Ieškovas, sudarydamas preliminariąją sutartį, veikė ne kaip vartotojas. CK 6.401 straipsnis taikomas tik tada, kai yra vartojimo santykiai. Šį faktą pripažino ir teismas.

192. Teismas nurodė, kad Bankas turėjo 100 Lt bylinėjimosi išlaidų ir jas priteisė iš ieškovo. Banko nuomone, įvyko klaida, nes Bankas turėjo 7 256,60 Lt bylinėjimosi išlaidų. 2013 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje Bankas pateikė teismui prašymą dėl 7 256,60 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo (dokumentas paruoštas dar 2013 m. vasario 28 d., ruošiantis turėjusiam įvykti posėdžiui, kuris buvo atidėtas dėl teisėjos ligos). To paties posėdžio metu prašymo kopija buvo pateikta ir ieškovui.

20Atsiliepimų į Banko apeliacinį skundą negauta.

21Apeliaciniu skundu (ieškovas klaidingai skundą pavadino atskiruoju) ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 23 d. papildomą sprendimą (ieškovas klaidingai papildomą sprendimą pavadino nutartimi) ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymo netenkinti. Nurodo, kad Bankas prašė ištaisyti rašymo apsirikimus, o teismas laikė, jog Banko pateiktas prašymas yra prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, t. y. savo iniciatyva pakeitė Banko reikalavimą, nors tam nebuvo teisinio pagrindo. Ieškovo nuomone, teismo išvada papildomai priteisti bylinėjimosi išlaidas neatitinka teisingumo kriterijų, nes Bankas nepateikė tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Teismo posėdžio protokole padarytas įrašas nepatvirtina, kad tuo metu buvo prijungtas prie bylos 2013 m. vasario 28 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovas nesutinka, kad 7 259,41 Lt išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti konkrečiu atveju buvo pagrįstos. Teismas nepasisakė, kiek priteista už advokato darbą, kiek už advokato padėjėjo darbą. Ieškovo teigimu, bylos nagrinėjimas iš esmės užsitęsė dėl to, kad advokatas rinko prieš ieškovą su byla visiškai nesusijusius didelės apimties įrodymus ir teikė išvadas, kurios nepasitvirtino, norėdamas įrodyti, kad ieškovas atsakovui jokių lėšų išvis nemokėjo, jog reikalavimą teismui pateikiau pagal neteisingus buhalterinius įrodymus, nors pinigų mokėjimo kvito originalas byloje buvo pateiktas ir šios aplinkybės jau buvo nustatytos baudžiamojoje byloje. Nepaisant to, kad teismas ieškinio netenkino, atsižvelgiant į advokato atliktą darbą, dalyvavimą tik parengiamuose teismo posėdžiuose ir rengtus nepagrįstus procesinius dokumentus, nepateikus į bylą tinkamų buhalterinių dokumentų, ieškovo nuomone, Banko prašymas turėjo būti atmestas. Nurodytas advokato honoraras yra neprotingas ir nesąžiningas.

22Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 23 d. papildomo sprendimo atsakovas Nordea Bank Finland Plc (Bankas) prašo skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovo pozicija yra nepagrįsta. Pirma, Banko prašymas (kurio data 2013 m. vasario 28 d.) dėl išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti 2013 m. birželio 25 d. parengiamajame teismo posėdyje (Banko 2014 m. vasario 17 d. prašyme ištaisyti rašymo apsirikimus teismo sprendime yra nurodyta klaidinga posėdžio data – 2013 m. lapkričio 19 d., o turėtų būti 2013 m. birželio 25 d.) buvo pateiktas tiek teismui, tiek pačiam ieškovui ir prijungtas prie bylos. Antra, teismas pagrįstai papildomai priteisė bylinėjimosi išlaidas, nes visos nurodytos išlaidos yra realiai patirtos. Trečia, kaip teisingai teismas ir nurodė, prašomos atlyginti išlaidos už advokato ir advokato padėjėjo teisines paslaugas Bankui neviršija rekomendacijų patvirtinto maksimalaus dydžio ir buvo paskirtos atsižvelgiant į rekomendacijose nurodytus kriterijus. Banko nuomone, teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendė papildomu sprendimu. Pirma, teismas papildomu sprendimu priteisė bylinėjimosi išlaidas ne pagal Banko 2014 m. vasario 17 d. prašymą, o pagal 2013 m. vasario 28 d. prašymą, pateiktą teismui 2013 m. birželio 25 d. Antra, Banko 2014 m. vasario 17 d. prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo teismas pagrįstai kvalifikavo kaip prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, nes Banko siekis buvo, kad teismas išspręstų Banko prašymą dėl išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo. Trečia, teismas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išsprendė tinkamu procesiniu sprendimu – papildomu sprendimu.

23IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. B. su atsakovu UAB „Big City LT“ 2008 m. balandžio 18 d. sudarė Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis) (t. 1, b. l. 6–12). Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo joje nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais su ieškovu sudaryti ir notarine tvarka įforminti pagrindinę atsakovui nuosavybės teise priklausysiančio 51,84 kv. m bendrojo ploto buto (generaliniame plane pažymėto Nr. 22) pastate, statomame žemės sklype ( - ), (toliau – Butas arba ginčo butas) pirkimo-pardavimo sutartį, o ieškovas įsipareigojo pagal pasirašytą pagrindinę sutartį nupirkti šį butą už 353 350 Lt kainą. Šalys susitarė dėl nurodytos kainos sumokėjimo tvarkos, pagal ją ieškovas įsipareigojo 5 000 Lt sumokėti atsakovui kaip buto rezervavimo mokestį ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas nuo Sutarties pasirašymo dienos, 225 000 Lt – ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo atsakovo pranešimo ieškovui apie statybos leidimo nurodyto pastato darbams vykdyti gavimą išsiuntimo dienos, likusius 123 350 Lt – per penkias kalendorines dienas nuo pagrindinės sutarties pasirašymo (Sutarties 3.3 p.). Atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2008 m. gruodžio 30 d. pabaigti pastato statybos darbus ir imtis priemonių, kad pastatas būtų pripažintas tinkamu naudoti, Butas atitiktų Sutartyje nustatytus reikalavimus, taip pat sudaryti pagrindinę sutartį (Sutarties 5.1.1 p.). Šalys susitarė pagrindinėje sutartyje numatyti, kad ieškovui nuosavybės teisės į Butą pereina nuo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos, kurį šalys pasirašys per dešimt kalendorinių dienų nuo visos Buto kainos sumokėjimo dienos (Sutarties 4.1 p.). Ieškovui nustatyta tvarka visiškai atsiskaičius su atsakovu ir įgijus nuosavybės teises į Butą, ieškovas turės teisę naudotis Butu, be papildomo atsakovo leidimo atlikti visus remonto ir apdailos darbus, naudoti Butą pagal paskirtį, naudotis pastato bendrojo naudojimosi patalpomis ir teritorija.

25Vykdydamas Sutartį ieškovas 2008 m. balandžio 30 d. sumokėjo atsakovui 230 000 Lt (t. 1, b. l. 13), tačiau atsakovas Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų numatytu terminu neįvykdė. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pastato (atitinkamai ir ginčo buto) statybos pradžios ir pabaigos metai – 2008, o baigtumo procentas – 88 (t. 1, b. l. 64–66). Į ieškovo 2009 m. sausio 10 d. raginimą kuo skubiau sudaryti pagrindinę Buto pirkimo-pardavimo sutartį ir perduoti ieškovui Buto valdymą atsakovas nereagavo (t. 1, b. l. 15–18). Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą (CPK 179 str. 3 d., Lietuvos teismų informacinė sistema Liteko). Įkeisto turto perdavimo be varžytynių 2011 m. liepos 26 d. aktu žemės sklypas ( - ), ir jame esantys pastatai (atitinkamai ir ginčo butas) atsakovo, atstovaujamo bankroto administratoriaus, buvo perduoti hipotekos kreditoriui Nordea Bank Finland Plc (toliau – Bankas), kuriam šis nekilnojamasis turtas buvo įkeistas vykdant atsakovo ir Banko 2008 m. kovo 17 d. sudarytą Kredito sutartį, kurios pagrindu Bankas finansavo minėto nekilnojamojo turto statybą (t. 1, b. l. 51–56).

26Nepavykus susiklosčiusios situacijos išspręsti taikiai (t. 1, b. l. 19–26, 42), ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti jam nuosavybės teisę į Butą ir panaikinti hipoteką. Ieškovas prašė taikyti CK 6.401 straipsnio 5 dalyje numatytą specialų pirkėjo nuosavybės įgijimo būdą. Ieškovo nuomone, sumokėjęs dalį Buto kainos, jis finansavo Buto statybas, todėl įgijo nuosavybės teisę į Butą. Taigi nagrinėjamai bylai aktualus CK 6.401 straipsnio, reglamentuojančio būsimo buto pirkimo-pardavimo sutartį, aiškinimas ir šios normos taikymo teisminė praktika.

27CK 6.401 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkėjas – fizinis asmuo gali sudaryti preliminariąją nepastatyto buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas – juridinis asmuo įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje numatytą gyvenamąjį namą ar butą ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigoja pastatytą gyvenamąjį namą ar butą nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tokioje sutartyje gali būti numatyta, jog pirkėjas finansuoja buto statybą sutartyje nustatytomis sąlygomis, o pardavėjas atlieka užsakovo funkcijas. Šiuo atveju nuosavybės teisę į butą pirkėjas įgyja nuo visos preliminariojoje sutartyje numatytos statybos kainos sumokėjimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.401 straipsnyje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto būsto (gyvenamojo namo ar buto) pirkimo-pardavimo sutartis yra specifinė preliminariosios sutarties rūšis, turinti bendrųjų preliminariosios sutarties požymių, taip pat specifinių, išskiriančių ją iš kitų preliminariųjų sutarčių. Tokios sutarties šalių teisės ir pareigos yra daug platesnės nei sutarties, sudarytos pagal CK 6.165 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2006; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2008). Preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties išskirtinumas iš kitų preliminariųjų sutarčių yra tas, kad pirkėjas savo pažeistas teises gali ginti ne tik remdamasis CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, bet ir reikalauti prievolę įvykdyti natūra (t. y. įpareigoti pardavėją sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartį) bei naudotis visais kitais civilinių teisių gynimo būdais (CK 1.138 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2008; 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2013).

28Bankas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo ir atsakovo sudarytą Sutartį kvalifikavo pagal CK 6.401 straipsnį, t. y. kaip būsimo buto pirkimo-pardavimo sutartį, nes, apelianto nuomone, ji yra sudaryta vadovaujantis CK 6.165 straipsniu ir tiek savo turiniu, tiek pobūdžiu neatitinka CK 6.401 straipsnio reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė kategoriškos išvados, kad šalių Sutartis kvalifikuotina kaip būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartis (CK 6.401 str. 1 d.). Tai patvirtina skundžiamo sprendimo turinys. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys Sutartyje aptarė tik kai kuriuos būsimo gyvenamojo būsto pirkimo-pardavimo sutarčiai privalomus kriterijus, numatytus CK 6.401 straipsnio 2 dalyje, tačiau ne visus, be to, nustatė, jog ieškovas nelaikytinas asmeniu, perkančiu gyvenamąjį būstą, t. y. būstą, kuriame gyvens. Taigi nėra pagrindo sutikti su Banko apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas Sutartį kvalifikavo pagal CK 6.401 straipsnį. Kita vertus, teisėjų kolegija visiškai sutinka su Banko apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą argumentais, kad ieškovo ir atsakovo sudaryta Sutartis neatitinka visų CK 6.401 straipsnio reikalavimų, todėl negali būti laikoma būsimojo būsto pirkimo-pardavimo sutartimi, dėl to negali būti taikomas ir CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatytas specialus pirkėjo nuosavybės įgijimo būdas. Ši teisėjų kolegijos pozicija išsamiau argumentuojama pasisakant dėl ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Jame ieškovas teigia, kad jis pagrįstai prašo taikyti specialų pirkėjo nuosavybės įgijimo būdą, pripažįstant jam nuosavybės teisę į Butą.

29Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo asmeniu, siekiančiu įsigyti būstą, kuriame gyvens, kad ieškovas, atsižvelgiant į jo patirtį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo srityje, šiuo atveju nelaikytinas vartotoju, t. y. silpnesniąja sutartinių santykių šalimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sudarydamas CK 6.401 straipsnyje reglamentuojamą sutartį pirkėjas siekia patenkinti savo poreikį į gyvenamąjį būstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). Specifinė būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties subjektinė sudėtis (pirkėjas – fizinis asmuo, pardavėjas – juridinis asmuo), sutarties šalių tikslai (pirkėjo – savo ar savo šeimos narių aprūpinimas būstu, pardavėjo – paprastai veiklos vykdymas su verslu susijusiais tikslais) lemia tai, kad ši sutartis laikytina vartojimo sutartimi (CK 1.39 str. 1 d.) ir jai taikytinos vartotojo interesus apsaugančios specialiosios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2008). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų konstatuoti, jog ieškovas yra paprastas vartotojas – pirkėjas, perkantis būstą, kuriame gyvens. Priešingai, skundžiamame sprendime nustatyta, kad ieškovas Sutarties sudarymo metu vertėsi nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, mokėjo su šiuo verslu susijusius mokesčius. Sutiktina su Banko atsiliepimo į ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovas tik deklaratyviai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovas turi patirties nekilnojamojo turto-pirkimo pardavimo srityje ir nėra silpnesnioji sutartinių santykių šalis. Būsimo būsto pirkimo-pardavimo sutartis kartu laikytina ir vartojimo sutartimi, kadangi pirkėjas siekia aprūpinti save ar savo šeimos narius gyvenamuoju būstu. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių savo nesutikimą su minėta pirmosios instancijos teismo išvada pagrindžiančių argumentų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius duomenis (t. 3, b. l. 156–200, t. 4, b. l. 2–26) apie ieškovo sudarytus nekilnojamojo turto sandorius, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sudarydamas Sutartį ieškovas neveikė kaip vartotojas ir neketino įsigyti Butą kaip savo gyvenamąjį būstą.

30Tais atvejais, kai pirkėjas finansuoja gyvenamojo namo ar buto statybą (CK 6.401 str. 5 d.), jis aktyviai savo lėšomis prisideda prie naujo nuosavybės objekto kūrimo. Tik dėl šios priežasties, siekiant ginti tokio pirkėjo interesus, užtikrinant, kad jis patenkintų savo poreikį į gyvenamąjį būstą, CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatytas specialus pirkėjo nuosavybės įgijimo būdas, pagal kurį pirkėjas visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą įgyja nuo preliminariojoje sutartyje numatytos statybos kainos sumokėjimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog, ieškovo paskaičiavimu, Buto su parkingu ir infrastruktūra statybų kaštai buvo 140 486 Lt, be to, kiti panašūs butai tame pačiame pastate 2013 m. buvo reklamuojami po 155 000 Lt, ieškovas yra visiškai atsiskaitęs su atsakovu už ginčo butą, t. y. įgijęs nuosavybės teisę į jį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, priešingai nei teigia ieškovas, pastatas, kuriame yra ginčo butas, buvo statomas atsakovo lėšomis, pasiskolintomis iš Banko pagal minėtą kredito sutartį. Bylos duomenimis, dar iki ieškovo 230 000 Lt sumos pagal Sutartį sumokėjimo atsakovui 2008 m. balandžio 30 d., Bankas išmokėjo atsakovui 2 635 976 EUR kredito dalį, o iki 2008 m. spalio mėn. – 8 700 000 EUR (t. 1, b. l. 67–96). Tiek žemės sklypas, tiek jame statomi pastatai buvo įkeisti Bankui, užtikrinant atsakovo prievolių pagal su Banku sudarytą kredito sutartį tinkamą vykdymą. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nekilnojamojo turto projektą iš esmės finansavo lėšomis, pasiskolintomis iš Banko. Be to, pagal Sutarties 3.2 punkto paskutinį sakinį ieškovo atsakovui sumokėta 230 000 Lt suma buvo laikoma užtikrinančia netesybų sumokėjimą pagal Sutartį ir kuri bus įskaičiuota į Buto kainą pagal pagrindinę sutartį, o ne lėšomis, kurios ieškovo sumokamos Buto statybai. Aplinkybė, kad Sutartyje šalys nenumatė, jog ieškovas finansuoja Buto statybą, taip pat aukščiau nurodytos aplinkybės dėl Banko kredito visam atsakovo vykdomam nekilnojamojo turto projektui suteikimo ir turto įkeitimo paneigia ieškovo poziciją, kad ginčo butas pastatytas jo lėšomis ir ieškovas yra įgijęs nuosavybės teisę į šį butą. Tai nustačius, negalimas minėtas specialus pirkėjo nuosavybės įgijimo būdas. Konstatavus, kad ieškovas tokiu būdu negalėjo įgyti nuosavybės teisės į Butą, nebeturi teisinės reikšmės minėti ieškovo argumentai, kad jis yra visiškai atsiskaitęs už Butą, tokios būklės, kokios jis yra dabar. Pažymėtina, kad ieškovas su atsakovu Sutartyje susitarė pagrindinėje sutartyje numatyti, kad ieškovui nuosavybės teisės į Butą pereina nuo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos, kurį šalys pasirašys per dešimt kalendorinių dienų nuo visos Buto kainos sumokėjimo dienos (Sutarties 4.1 p.). Ieškovui nustatyta tvarka visiškai atsiskaičius su atsakovu ir įgijus nuosavybės teises į Butą, ieškovas turės teisę naudotis Butu, be papildomo atsakovo leidimo atlikti visus remonto ir apdailos darbus, naudoti Butą pagal paskirtį, naudotis pastato bendrojo naudojimosi patalpomis ir teritorija (Sutarties 4.3 p.). Nagrinėjamu atveju Butas niekada ir niekaip (nei pagal aktą, nei faktiškai) nebuvo perduotas ieškovui.

31Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

32Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo ir atsakovo sudaryta Sutartimi įtvirtintas šalių susitarimas nesudaro pagrindo pripažinti šio susitarimo, kaip Bankas nurodo savo apeliaciniame skunde, vien tik preliminariąja sutartimi (CK 6.165 str.), kadangi nagrinėjamu atveju šalių susitarimas turi ir būsimo gyvenamojo būsto pirkimo-pardavimo sutarties bruožų (pavyzdžiui, atsakovas (pardavėjas) yra juridinis asmuo, įsipareigojo pastatyti preliminariojoje sutartyje numatytą gyvenamąjį būstą ir po to sudaryti su ieškovu (pirkėju) šio turto pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. išsiskiria susitarimo dalykas – nepastatytas būsimas gyvenamasis būstas). Tačiau dėl aukščiau aptartų priežasčių (t. y. kitų būtinų požymių nebuvimo) nurodyti bruožai nėra pakankami pripažinti šį susitarimą būsimo gyvenamojo būsto pirkimo-pardavimo sutartimi (CK 6.401 str. 1 d.), atitinkamai taikyti CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatytą specialų pirkėjo nuosavybės įgijimo būdą.

33Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo ir Banko apeliacinių skundų argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą arba keisti jo motyvus, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

34Dėl papildomo sprendimo

35Pirmosios instancijos teismas papildomu spendimu pagal Banko prašymą dėl rašymo apsirikimų ištaisymo, kurį teismas laikė prašymu priimti papildomą sprendimą, priteisė Bankui iš ieškovo 7 256,60 Lt išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

36Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad nebuvo teisinio pagrindo teismo iniciatyva pakeisti Banko prašymo reikalavimą, nes Bankas prašė ištaisyti rašymo apsirikimus, o ne priimti papildomą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2013 m. birželio 25 d. parengiamojo teismo posėdžio protokolu ir posėdžio garso įrašu, pagrįstai nustatė, kad Bankas buvo pateikęs prašymą dėl išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, tačiau dėl nežinomų priežasčių šis prašymas nebuvo įsiūtas į bylą, todėl priimant sprendimą šios išlaidos nebuvo priteistos. Šios aplinkybės sudarė pirmosios instancijos teismui pagrindą, gavus iš Banko prašymą, spręsti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kadangi, kaip minėta, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pateiktas teismui iki bylos nagrinėjimo pabaigos, todėl šis klausimas turėjo būti išspręstas teismo sprendimu (CPK 98 str. 1 d.). Dėl nurodytų priežasčių to nepadarius, iškilo pagrindas priimti papildomą sprendimą (CPK 277 str. 1 d. 3 p.).

37Ieškovas taip pat nesutinka su skundžiamu papildomu sprendimu Bankui iš ieškovo priteistų išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dydžiu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Bankui atstovaujančių šioje byloje advokato ir advokato padėjėjo ruoštų procesinių dokumentų skaičių, dalyvavimą teismo posėdžiuose, kurie vyko kitame mieste nei advokatų kontoros buveinė, jų skaičių ir trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju Banko patirtos 7 259,41 Lt išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir neviršija minėtų Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių. Šiuo atveju ieškovo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl to, kad Bankui atstovaujantys advokatas ir advokato padėjėjas rinko įrodymus faktui nustatyti, kuris vėliau nepasitvirtino, neturi teisinės reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimą. Bylos duomenys patvirtina, kad Banko atstovai rinko įrodymus, patvirtinančius Banko atsikirtimus būtent į ieškovo pareikštus reikalavimus.

38Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas papildomas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

39Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40Atmetus tiek ieškovo, tiek Banko apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepaskirstytinos.

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Nutarė

42Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimą ir 2014 m. balandžio 23 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė teismo pripažinti jam nuosavybės teisę į butą ( - ), ir... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 23 d. papildomu sprendimu... 8. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014... 10. 1. Teismas nepagrįstai nevertino ieškovo pateiktų argumentų apie buvusią... 11. 2. Teismas neteisingai pripažino, kad ieškovas turi patirties nekilnojamojo... 12. 3. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad bankroto bylą atsakovui... 13. 4. Teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika, pagal kurią... 14. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Nordea Bank Finland Plc... 15. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Big City LT“... 16. Apeliaciniu skundu atsakovas Nordea Bank Finland Plc (Bankas) prašo: 1)... 17. 1. Ieškovo pateikta preliminarioji sutartis yra sudaryta vadovaujantis CK... 18. 1.2. Ieškovas, sudarydamas preliminariąją sutartį, veikė ne kaip... 19. 2. Teismas nurodė, kad Bankas turėjo 100 Lt bylinėjimosi išlaidų ir jas... 20. Atsiliepimų į Banko apeliacinį skundą negauta.... 21. Apeliaciniu skundu (ieškovas klaidingai skundą pavadino atskiruoju) ieškovas... 22. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 24. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. B. su atsakovu UAB „Big City... 25. Vykdydamas Sutartį ieškovas 2008 m. balandžio 30 d. sumokėjo atsakovui 230... 26. Nepavykus susiklosčiusios situacijos išspręsti taikiai (t. 1, b. l. 19–26,... 27. CK 6.401 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkėjas – fizinis asmuo gali... 28. Bankas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 29. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo... 30. Tais atvejais, kai pirkėjas finansuoja gyvenamojo namo ar buto statybą (CK... 31. Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir... 32. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo ir atsakovo sudaryta Sutartimi... 33. Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo... 34. Dėl papildomo sprendimo... 35. Pirmosios instancijos teismas papildomu spendimu pagal Banko prašymą dėl... 36. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad... 37. Ieškovas taip pat nesutinka su skundžiamu papildomu sprendimu Bankui iš... 38. Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 40. Atmetus tiek ieškovo, tiek Banko apeliacinius skundus, bylinėjimosi... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 42. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimą ir 2014 m....