Byla 3K-3-460/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Green trust“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo (kreditoriaus) UAB „Green Trust“ ieškinį (skundą) atsakovams bankrutavusiai UAB „Big City LT“ ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo nesilaikymo ir neteisėto bankrutavusios bendrovės turto perdavimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui VĮ Registrų centrui.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Nagrinėjamoje byloje keliami klausimai, susiję su varžytynėse neparduoto bankrutavusios įmonės įkeisto turto perleidimo hipotekos kreditoriui galimybėmis ir tvarka.

6Ieškovas (kreditorius) UAB „Green Trust“ 2011 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (skundu) dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pažeidimo ir neteisėto bankrutavusios bendrovės turto perdavimo ir prašė pripažinti negaliojančiu 2011 m. liepos 26 d. nekilnojamojo turto perdavimo aktą, kuriuo kreditoriui Nordea Bank Finland Plc perduotas nekilnojamasis turtas, ir taikyti restituciją – įpareigoti kreditorių Nordea Bank Finland Plc grąžinti BUAB „Big City LT“ pagal 2011 m. liepos 26 d. aktą gautą nekilnojamąjį turtą. Ieškovas nurodė, kad bankroto administratorius pažeidė 2010 m. balandžio 22 d. kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą bei Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 4 punktą, 33 straipsnio nuostatas, nes, neįvykus nei pirmosioms, nei antrosioms turto pardavimo varžytynėms, nesušaukė kreditorių susirinkimo dėl tolimesnio turto pardavimo kainų nustatymo. 2011 m. liepos 26 d. turto perdavimo aktu, sudarytu Nordea Bank Finland Plc ir BUAB „Big City LT“, kreditoriui Nordea Bank Finland Plc buvo perduotas visas įkeistas nekilnojamasis turtas. Pažeidus turto perdavimo procedūras, turto perdavimas bankrutavusios bendrovės kreditoriui – įkaito turėtojui Nordea Bank Finland Plc – yra neteisėtas.

7Byloje nustatyta, kad 2010 m. balandžio 22 d. BUAB „Big City LT“ kreditorių susirinkime svarstytas turto pardavimo tvarkos ir pardavimo kainų nustatymo klausimas. Priimtas nutarimas visą įkeistą nekilnojamąjį turtą – 0,8552 ha – bendro ploto žemės sklypą su jame esančiais nebaigtais statyti daugiabučiais gyvenamaisiais namais bei kitais priklausiniais parduoti iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka kaip nekilnojamojo turto kompleksą. Nepardavus jo pirmosiose ir pakartotinėse varžytynėse per 15 dienų, nutarta sušaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnio turto pardavimo kainų nustatymo. Nustatyta nekilnojamojo turto komplekso pradinė pardavimo kaina 19 500 001 Lt pirmosiose ir pirmiau nurodyto turto 15 600 001 Lt pardavimo kaina pakartotinėse – antrosiose – varžytynėse. 2011 m. birželio 17 d. skelbtos varžytynės neįvyko, o 2011 m. birželio 28 d. neįvyko ir antrosios. 2011 m. birželio 29 d. BUAB „Big City LT“ administratoriaus įgaliotas asmuo pasiūlė perimti įkeistą turtą Nordea Bank Finland Plc už pradinę pardavimo kainą – 15 600 001 Lt – ir pasiūlė per trisdešimt dienų pateikti atsakymą dėl turto perėmimo. Nordea Bank Finland Plc sutiko perimti įkeistą turtą ir prašė ne vėliau kaip iki 2011 m. liepos 26 d. parengti įkeisto turto perdavimo–priėmimo be varžytynių aktą. 2011 m. liepos 26 d. BUAB „Big City LT“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ įgalioto asmens, ir Nordea Bank Finland Plc pasirašytas įkeisto turto perdavimo be varžytynių aktas, pagal jį Nordea Bank Finland Plc perėmė neparduotą iš varžytynių bankui įkeistą turtą už varžytynėms nustatytą pradinę 15 600 001 Lt pardavimo kainą.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartimi UAB „Green Trust“ ieškinį (skundą) dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pažeidimo ir neteisėto bankrutavusios bendrovės turto perdavimo tenkino; pripažino negaliojančiu 2011 m. liepos 26 d. įkeisto turto perdavimo be varžytynių aktą, kuriuo Nordea Bank Finland Plc perduotas nekilnojamasis turtas; taikė restituciją – įpareigojo kreditorių grąžinti gautą nekilnojamąjį turtą; įpareigojo BUAB „Big City LT“ administratorių Nordea Bank Finland Plc sugrąžinti 178 546,90 Lt sumokėtas administravimo išlaidas. Teismas paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. taikytas laikinąsias apsaugos priemones, atmetė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad BUAB „Big City LT“ kreditoriai 2010 m. balandžio 22 d. susirinkime nustatė turto pardavimo tvarką ir priėmė nutarimą, jog, nepardavus turto antrosiose pakartotinėse varžytynėse per penkiolika dienų, šaukiamas kreditorių susirinkimas dėl tolimesnio turto pardavimo kainų nustatymo. Dėl to neparduoto įkeisto turto perdavimas įkaito turėtojui ar kitoks neparduoto įkeisto turto likimas turėjo būti sprendžiamas kreditorių susirinkime (ĮBĮ 33 straipsnis, Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 4 punktas). 2011 m. liepos 29 d. kreditorių susirinkime nebuvo sprendžiamas klausimas dėl turto perdavimo įkaito turėtojui, nes buvo pateikta informacija, kad, neįvykus antrosioms varžytynėms, 2011 m. liepos 26 d. įkeisto turto perdavimo aktu įkeistas neparduotas turtas perduotas įkaito turėtojui Nordea Bank Finland Plc, kreditorius nesilaikė įstatyme nustatyto dvidešimties dienų termino kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl jam įkeisto turto perdavimo.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų BUAB „Big City LT“ ir Nordea Bank Finland Plc atskiruosius skundus, 2012 m. sausio 26 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovo UAB „Green Trust“ ieškinį atmetė, panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ĮBĮ nustatytą turto pardavimo procedūrą detalizuoja Vyriausybės 2001 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintas Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aiškindama šių teisės aktų normas, kolegija nurodė, kad administratorius, kaip varžytynių vykdytojas, neparduotą įkeistą turtą per tris dienas po bet kurių neįvykusių varžytynių raštu pasiūlo perimti hipotekos kreditoriui. Gavęs administratoriaus pasiūlymą ar savo iniciatyva, hipotekos kreditorius sprendžia, perimti nuosavybėn neparduotą įkeistą turtą ar to nedaryti. Šis nuosavybės teisės įgijimo būdas ir sąlygos kreditoriui aiškūs, nes perimamo nuosavybėn turto vertė priklauso nuo varžytynių rūšies (pirmosios ar antrosios) ir jų neįvykimo priežasčių. Administratoriaus siūlymo hipotekos kreditoriui perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą kreditorių susirinkimui nereikia tvirtinti, nes nekyla klausimo dėl perimamo turto vertės. Tik antrosiose (ar antrųjų varžytynių pakartotinėse) varžytynėse nepardavus įkeisto turto ir įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui atsisakius perimti turtą, turto pardavimo klausimas sprendžiamas kreditorių susirinkime (Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 5 dalis, Aprašo 32, 33 punktai). Tada kreditorių susirinkimas gali nutarti, kaip panaudoti bet kurį turtą, tarp jo ir neparduotą bei neperduotą įkaito turėtojui, Aprašo 34 punkte nurodytais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje UniCredit Bank Lietuvos skyrius v. UAB „Belmedas“, bylos Nr. 3K-3-476/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad skundžiamoje nutartyje Klaipėdos apygardos teismas netinkamai taikė ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies ir Aprašo 31 punkto normas ir nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje situacijoje administratorius turėjo per penkiolika dienų kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl tolesnio neparduoto turto likimo. Hipotekos kreditoriaus, kaip privilegijuoto kreditoriaus, teisė gauti reikalavimo patenkinimą anksčiau nei kiti kreditoriai išlieka ir tada, kai dėl skolininko pradedama bankroto procedūra. Tačiau tokią teisę (reikalauti perduoti jam nuosavybėn įkeistą turtą) hipotekos kreditorius turi tik tada, kai šio turto nepavyksta parduoti. Tokia sąlyga atitinka ir bankroto proceso, ir hipotekos esmę. Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas nustatė pradines kainas, kuriomis turtas buvo parduodamas pirmosiose ir antrosiose varžytynėse. Turto nepavykus parduoti, hipotekos kreditorius turėjo teisę perimti varžytynėse neparduotą turtą už tą pačią kainą, kurią nustatė kreditorių susirinkimas. Ieškovo UAB ,,Green Trust“ atsiliepimo argumentas, kad hipotekos kreditorius privalo per dvidešimt dienų kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti neparduotą įkeistą turtą, nepagrįstas, nes, minėta, tokios procedūros teisės aktai nenumato, o teisės spręsti tokio turto likimo klausimą suteikimas kreditorių susirinkimui prieštarautų hipotekos kreditoriaus privilegijai dėl realizuojamo įkeisto daikto. Tik atsisakius hipotekos turėtojui perimti neparduotą turtą, šio klausimo sprendimas pereitų kreditorių susirinkimui. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad apygardos teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias įkeisto turto pardavimą ir hipotekos kreditoriaus reikalavimų tenkinimo tvarką bankroto byloje, todėl nepagrįstai pripažino, jog buvo pažeista turto perdavimo hipotekos kreditoriui tvarka.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Lietuvos apeliacinis teismas neteisingai sprendė dėl kreditorių susirinkimo nutarimų reikšmės ir vykdymo. Užtikrinant kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą bankroto procese, visiems kreditoriams yra suteikiamos lygios teisės dalyvauti kreditorių susirinkime ir taip spręsti su bankrutuojančios įmonės valdymu susijusius klausimus. Nagrinėjamu atveju dėl BUAB „Big City LT“ ir Nordea Bank Finland Plc veiksmų buvo paneigta kitų kreditorių teisė pasisakyti iš esmės svarbiausiu atsakovo BUAB „Big City LT“ bankroto procedūros klausimu – dėl atsakovo BUAB „Big City LT“ turto realizavimo. Bankrutuojančios bendrovės įkeisto turto likimą hipotekos kreditorius sprendžia nevienašališkai: jis negali nuspręsti įkeistą turtą perimti ar leisti toliau jį pardavinėti, bet turi kreiptis į bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimą su pasiūlymu turtą perimti. Kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti pakeistas tik kitu kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu laikantis ĮBĮ nustatytos tvarkos. Joks kreditorius (nepaisant jo finansinio reikalavimo dydžio ar kitų turimų privilegijų) neturi teisės savo nuožiūra nuspręsti nevykdyti ar nepaisyti kreditorių susirinkimo nutarimų.

142. Atsakovas Nordea Bank Finland Plc, neteisėtai perimdamas varžytynėse neparduotą nekilnojamojo turto kompleksą, elgėsi nesąžiningai ir piktavališkai. Atsakovas Nordea Bank Finland Plc, perimdamas Nekilnojamojo turto kompleksą, žinojo, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia 2010 m. balandžio 22 d. atsakovo BUAB „Big City LT“ kreditorių susirinkimo nutarimą, kuris buvo priimtas išimtinai paties atsakovo Nordea Bank Finland Plc balsais. Šiuo atveju susidarė teisinio nihilizmo situacija, kai didžiausio kreditoriaus balsais priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas realiai yra taikomas ir galioja visiems bankrutuojančios bendrovės kreditoriams, išskyrus didžiausią kreditorių. Ankstesnių kreditorių susirinkimo nutarimų nevykdymas ir ĮBĮ nuostatų nepaisymas veda į savivalės įsivyravimą bankroto procese.

153. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai išaiškino bankrutuojančios bendrovės turto perleidimo tvarką. ĮBĮ ir Apraše yra aiškiai sureguliuota įkaito turėtojo (hipotekos kreditoriaus) teisės perimti iš varžytynių neparduotą įkeistą turtą įgyvendinimo tvarka: 1) neįvykus varžytynėms, bankroto administratorius pasiūlo hipotekos kreditoriui pasinaudoti savo pirmumo teise patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto; 2) hipotekos kreditorius, savo iniciatyva ar pagal bankroto administratoriaus pasiūlymą nusprendęs perimti turtą, ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo varžytynių dienos kreipiasi į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą už šiose varžytynėse nustatytą pradinę pardavimo kainą, o tuo atveju, kai varžytynės neįvyksta dėl to, kad varžytynių dalyvis, pasiūlęs didžiausią kainą, nustatytais terminais nesumoka pasiūlytos kainos, – už varžytynių laimėtojo pasiūlytą kainą; 3) kreditorių susirinkimas priima sprendimą perduoti turtą įkaito turėtojui. Iš aptartos teisės aktų reglamentuotos turto pardavimo ir perdavimo tvarkos aiškiai matyti, kad būtent bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimui yra suteikti įgaliojimai spręsti dėl bankrutavusios įmonės įkeisto turto perdavimo hipotekos kreditoriui.

164. ĮBĮ nustato draudimą bet kuriam iš įmonės kreditorių ar kitam asmeniui perimti bankrutuojančiai įmonei priklausantį turtą ar lėšas kitaip, negu nustatyta ĮBĮ (ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įkeistas turtas gali būti perduotas hipotekos kreditoriui tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Šiuo atveju įstatymas nustatė, kad įkaito turėtojas (hipotekos kreditorius) turi ne tik išreikšti savo valią dėl turto perėmimo, bet ir išreikšti ją per ĮBĮ nustatytą terminą ir ĮBĮ nurodytam subjektui (adresatui) – kreditorių susirinkimui. Reikalavimas laikytis įstatymo nustatytos tvarkos negali būti vertinamas kaip įkaito turėtojo (hipotekos kreditoriaus) išskirtinių teisių paneigimas. Teisės įgyvendinimo tvarka nėra ir negali būti teisės paneigimas. Įkaito turėtojo (hipotekos kreditoriaus), išreiškusio pageidavimą perimti varžytynėse neparduotą įkeistą bankrutavusios bendrovės turtą, interesus pažeistų tik kreditorių susirinkimo atsisakymas pritarti turto perdavimui.

175. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas. Šis teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UniCredit Bank Lietuvos skyrius v. UAB „Belmedas“, bylos Nr. 3K-3-476/2011. Šios civilinės bylos ir Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtos civilinės bylos ratio decidendi nesutampa, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje suformuotos ir skundžiamoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pateiktos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės šiuo atveju nėra ir negali būti taikomos. Nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinę bylą ir Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtą civilinę bylą skiria tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje teisės normos buvo aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, jog kreditorių susirinkimas buvo nusprendęs turtą įkaito turėtojui (hipotekos kreditoriui) perduoti nesant įkaito turėtojo (hipotekos kreditoriaus) valios dėl tokio turto perėmimo. O Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje kreditorių susirinkimui net nebuvo sudaryta galimybė svarstyti atsakovo Nordea Bank Finland Plc pageidavimą perimti Nekilnojamojo turto kompleksą. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis negali būti pripažinta motyvuota, nes teismas visiškai neatsižvelgė į ĮBĮ ir Aprašo nuostatų sisteminiu aiškinimu pagrįstus kasatoriaus UAB „Green Trust“ argumentus.

18Atsiliepimus į kasacinį skundą prašydami jį atmesti pateikė UAB „Big City LT“ ir Nordea Bank Finland Plc. Atsiliepimuose iš esmės palaikomi apeliacinės instancijos teismo argumentai, Nordea Bank Finland Plc papildomai nurodant, kad kreditorių susirinkimo nutarimu nebuvo siekiama įtvirtinti kreditorių susirinkimo teisės spręsti dėl įkeisto turto pardavimo tvarkos, perdavus turtą bankui, nebuvo pažeisti kreditorių interesai, o tariamo pažeidimo atveju pažeidimas turėtų būti laikomas mažareikšmiu.

19Teisėjų kolegija konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

22Dėl hipotekos kreditoriaus teisės perimti nuosavybėn neparduotą iš varžytynių turtą

23Civilinio kodekso 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos gražinimo terminui, jeigu pradėta skolininko ar įkeisto daikto savininko (ne fizinio asmens) bankroto procedūra arba priimtas sprendimas jį likviduoti (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d.). Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 2 straipsnio 7 dalis pateikiama sąvoka, kas yra laikoma įkeitimu (hipoteka) užtikrintais kreditoriaus reikalavimais – pagal įkeitimo sutartį arba įregistruotą hipotekos ar įkeitimo lakštą kreditoriaus (įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus) įgyta teisė, jeigu įmonė neįvykdė įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintos prievolės, šio įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyksta, perduoti šį turtą jo nuosavybėn (2011 m. liepos 26 d. galiojusi redakcija). Hipotekos kreditorius turi teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto pirmiau nei kiti skolininko kreditoriai. Kai skolininkui pradedama bankroto procedūra, ši jo teisė išlieka, tačiau įgyvendinama specialia ĮBĮ nustatyta tvarka. Byloje nėra ginčo, kad Nordea Bank Finland Plc. yra hipotekos – taigi privilegijuotas – kreditorius.

24ĮBĮ aštuntasis skirsnis reglamentuoja įmonių turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką bankroto proceso metu. ĮBĮ 34 straipsnyje nustatyta, kad įkeitimu ar hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausiai iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba parduodant įkeistą turtą. ĮBĮ 33 straipsnio (2011 m. liepos 26 d. galiojusi redakcija), reglamentuojančio turto pardavimo ir perdavimo tvarką, 5 dalyje nustatyta, kad įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui. Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisės valdyti, naudoti ir disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu (lėšomis) suteikiama administratoriui (ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą ir parduoda ar perduoda jį kreditoriams (ĮBĮ 31 straipsnio 2 punktas). Turto pardavimo procedūra detalizuota Vyriausybės 2001 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintame Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos apraše. Jame taip pat reglamentuota tolesnė turto realizavimo tvarka, jeigu varžytynės laikomos neįvykusiomis.

25Kasatorius nurodo, kad, neįvykus pirmosioms ir antrosioms varžytynėms, įkeisto turto pardavimo klausimą turėjo spręsti kreditorių susirinkimas, kaip ir buvo nutarta 2010 m. balandžio 22 d. vykusiame kreditorių susirinkime. Su šiuo kasacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti. ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies ir Vyriausybės patvirtinto Aprašo nustatytų taisyklių sisteminis aiškinimas leidžia konstatuoti hipotekos kreditoriaus teisės perimti nuosavybėn neparduotą įkeistą turtą įgyvendinimo sąlygas. Administratorius, kaip varžytynių vykdytojas, neparduotą įkeistą turtą per tris dienas po bet kurių neįvykusių varžytynių raštu pasiūlo perimti įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui: už nustatytą pradinę turto pardavimo kainą, jeigu varžytynės neįvyko dėl to, kad nedalyvavo nė vienas pirkėjas arba nė vienas iš varžytynių dalyvių nepasiūlė lygios ar didesnės už pradinę kainą sumos; už varžytynių laimėtojo pasiūlytą kainą, jeigu laimėtojas laiku nesumokėjo pasiūlytos kainos arba paaiškėja, kad jis neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse (Aprašo 31.1, 31.2 punktai). Pažymėtina, kad hipotekos kreditorius gali kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti varžytynėse, į kurias neatvyko nė vienas pirkėjas arba kuriose nė vienas dalyvis nepasiūlė lygios ar didesnės už pradinę kainą sumos, neparduotą įkeistą turtą už nustatytą pradinę pardavimo kainą, o kai varžytynės neįvyko dėl to, jog pirkėjas nesumoka visos sumos, – už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse (Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 5 dalis). Gavęs administratoriaus pasiūlymą, hipotekos kreditorius sprendžia, perimti nuosavybėn neparduotą įkeistą turtą ar to nedaryti. Šis nuosavybės teisės įgijimo būdas ir sąlygos kreditoriui aiškūs, nes perimamo nuosavybėn turto vertė priklauso nuo varžytynių rūšies (pirmosios ar antrosios) ir jų neįvykimo priežasčių. Pažymėtina, kad administratoriaus siūlymo hipotekos kreditoriui perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą kreditorių susirinkimui nereikia tvirtinti, nes nekyla klausimo dėl perimamo turto vertės. Tik antrosiose (ar antrųjų varžytynių pakartotinėse) varžytynėse nepardavus įkeisto turto ir įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui atsisakius perimti turtą, turto pardavimo klausimas sprendžiamas kreditorių susirinkime (Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 5 dalis, Aprašo 32, 33 punktai). Tada kreditorių susirinkimas gali nutarti, kaip panaudoti bet kurį turtą, tarp jo ir neparduotą bei neperduotą įkaito turėtojui, Aprašo 34 punkte nurodytais būdais. Šis nuoseklus bankroto teisės normų nustatytos įkeisto turto realizavimo tvarkos laikymasis užtikrina įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus bei kitų kreditorių teises, susijusias su įkeistu turtu, bei sudaro galimybę ir bankroto procedūrose hipotekos kreditoriui, kurio reikalavimas nepatenkintas (visiškai ar iš dalies) iš įkeisto turto realizavimo, dalyvauti realizuojant kitą skolininko turtą, kaip kreditoriui be privilegijos bendra tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UniCredit Bank Lietuvos skyrius v. UAB „Belmedas“, bylos Nr. 3K-3-476/2011). Aprašo 32 punkte nustatyta, kad, antrosiose (ar antrųjų varžytynių pakartotinėse) varžytynėse nepardavus įkeisto turto ir įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui atsisakius perimti turtą, turto pardavimo klausimas sprendžiamas šio Aprašo 33 punkte nustatyta tvarka, t.y. kaip panaudoti antrosiose varžytynėse neparduotą turtą, sprendžia kreditorių susirinkimas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui ir formuojamai teismų praktikai šios kategorijos bylose, nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus motyvais, kad nagrinėjamuose santykiuose buvo pažeisti kreditorių lygiateisiškumo ir sąžiningumo principai.

26Nėra pagrindo sutikti ir su kasatoriaus argumentu, kad hipotekos kreditorius pažeidė ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalyje nustatytą dvidešimties dienų terminą varžytynėse neparduotam turtui perimti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nei šioje normoje, nei Apraše nėra nustatyto termino, per kurį hipotekos kreditorius po administratoriaus pateikto pasiūlymo perimti turtą privalo pateikti administratoriui atsakymą. ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad hipotekos kreditorius ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo varžytynių dienos gali kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti šiose varžytynėse neparduotą įkeistą turtą. Akivaizdu, kad šis terminas taikomas tik tuo atveju, kai pats hipotekos kreditorius kreipiasi į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti varžytynėse neparduotą turtą. Šis terminas įpareigoja hipotekos kreditorių bankroto procese veikti operatyviai. Operatyvumo principas užtikrinamas ir tuo atveju, kai neparduotą įkeistą turtą hipotekos kreditoriui pasiūlo perimti bankroto administratorius. Tuo tikslu Aprašo 31 punkte nustatyta, kad neparduotą įkeistą turtą varžytynių vykdytojas (administratorius) per tris darbo dienas po bet kurių neįvykusių varžytynių raštu pasiūlo perimti hipotekos kreditoriui, tačiau nei įstatymas, nei Aprašas nenustato konkretaus termino, per kurį hipotekos kreditorius privalo pranešti administratoriui savo sprendimą dėl pateikto pasiūlymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant skirtingam šio klausimo teisiniam reglamentavimui, skirtingiems subjektams teikiantiems pasiūlymus dėl varžytynėse neparduoto turto perėmimo, skirtingai pasiūlymų įgyvendinimo procedūrai, nėra pagrindo teigti, kad ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalyje nustatytas dvidešimties dienų terminas taikomas ir tada, kai pasiūlymą dėl turto perėmimo pateikia bankroto administratorius. Kreditorius teise apsispręsti dėl turto perėmimo negali piktnaudžiauti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis), todėl šis terminas turi būti protingas (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis).

27Byloje nustatyta, kad bankroto administratorius 2011 m. birželio 29 d. raštu informavo Nordea Bank Finland Plc apie tai, kad 2011 m. birželio 28 d. skelbtos turto pardavimo viešosios varžytinės neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas pirkėjas, ir pasiūlė atsakovui įkeistą turtą perimti už paskutinėms varžytynėms nustatytą pradinę pardavimo kainą bei nurodė per trisdešimt dienų pateikti atsakymą dėl turto perėmimo. Atsakovas 2011 m. liepos 20 d. raštu informavo bankroto administratorių, kad sutinka perimti neparduotą turtą. Esant tokioms byloje konstatuotoms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad perduodant atsakovui varžytynėse neparduotą turtą įstatymų reikalavimai nebuvo pažeisti, todėl darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas.

28Dėl proceso teisės normų taikymo

29Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijas teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje UniCredit Bank Lietuvos skyrius v. UAB „Belmedas“, bylos Nr. 3K-3-476/2011, nes šios civilinės bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos ratio decidendi nesutampa, todėl pirmiau nurodytoje byloje suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės nagrinėjamoje byloje negali būti taikomos.

30Teisėjų kolegija pažymi, kad sutinkamai su formuojama kasacine praktika yra išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos kontekste. Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. AB „ VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; kt.). Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su kasatoriaus argumentu, jog šių bylų ratio decidendi nėra tapatūs. Nurodytoje byloje teisės normos buvo aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kad kreditorių susirinkimas buvo nusprendęs turtą hipotekos kreditoriui perduoti nesant hipotekos kreditoriaus valios dėl turto perėmimo. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje atsakovas sutiko su bankroto administratoriaus pasiūlymu perimti turtą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek vienoje, tiek kitoje byloje iš esmės buvo analizuojamas skelbtose varžytynėse neparduoto turto perdavimo hipotekos kreditoriui klausimas, detaliai analizuojant ir aiškinant teisės normas, reglamentuojančias šiuos santykius. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje UniCredit Bank Lietuvos skyrius v. UAB „Belmedas“, bylos Nr. 3K-3-476/2011.

31Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavo turto perdavimo hipotekos kreditoriui klausimą, tinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ ir Aprašo normas, todėl nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta motyvuota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, motyvų faktas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, savaime nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju visos apeliacinės instancijos teismo nutarties kontekste. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. notarė D. M. , bylos Nr. 3K-3-452/2008; 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008, taip pat pažymėta, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90, van de Hurk v. Netherlands).

32Pagal CPK 359 straipsnio 3 dalį kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikina arba pakeičia apskųstą sprendimą, nutartį, nustatęs CPK 346 straipsnyje įtvirtintus kasacijos pagrindus. Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų kasacine tvarka pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį šioje byloje nėra ir kasacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

33Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

34Kasaciniame procese valstybė patyrė 66,23 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl jos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus.

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

36Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

37Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš UAB „Green trust“ (j. a. k. 302315802) 66,23 (šešiasdešimt šešis litus 23 ct) Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti.

38Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Nagrinėjamoje byloje keliami klausimai, susiję su varžytynėse neparduoto... 6. Ieškovas (kreditorius) UAB „Green Trust“ 2011 m. rugpjūčio 4 d.... 7. Byloje nustatyta, kad 2010 m. balandžio 22 d. BUAB „Big City LT“... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartimi UAB „Green... 10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 13. 1. Lietuvos apeliacinis teismas neteisingai sprendė dėl kreditorių... 14. 2. Atsakovas Nordea Bank Finland Plc, neteisėtai perimdamas varžytynėse... 15. 3. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai išaiškino bankrutuojančios... 16. 4. ĮBĮ nustato draudimą bet kuriam iš įmonės kreditorių ar kitam... 17. 5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas. Šis... 18. Atsiliepimus į kasacinį skundą prašydami jį atmesti pateikė UAB „Big... 19. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 22. Dėl hipotekos kreditoriaus teisės perimti nuosavybėn neparduotą iš... 23. Civilinio kodekso 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad hipotekos... 24. ĮBĮ aštuntasis skirsnis reglamentuoja įmonių turto pardavimo ir... 25. Kasatorius nurodo, kad, neįvykus pirmosioms ir antrosioms varžytynėms,... 26. Nėra pagrindo sutikti ir su kasatoriaus argumentu, kad hipotekos kreditorius... 27. Byloje nustatyta, kad bankroto administratorius 2011 m. birželio 29 d. raštu... 28. Dėl proceso teisės normų taikymo... 29. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijas teismas nepagrįstai rėmėsi... 30. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutinkamai su formuojama kasacine praktika yra... 31. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavo turto perdavimo... 32. Pagal CPK 359 straipsnio 3 dalį kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą,... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 34. Kasaciniame procese valstybė patyrė 66,23 Lt procesinių dokumentų įteikimo... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 37. Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių... 38. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...