Byla 3K-3-72/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (kolegijos pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Prano Žeimio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės ,,Swedbank“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Atolas“, akcinei bendrovei „Swedbank“ ir Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarei Ramutei Siliūnienei dėl nuosavybės teisės į butą pripažinimo ir hipotekos panaikinimo, trečiasis asmuo – Beazley Furlonge Ltd.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl įstatymų taikymo sprendžiant nuosavybės teisių į butą pagal preliminariąją statomo buto pirkimo–pardavimo sutartį pripažinimo, hipotekos butui panaikinimo.

62005 m. gegužės 25 d. AB ,,Swedbank“ ir UAB „Atolas“ sudarė kredito linijos sutartį, pagal kurią bankas finansavo dviejų gyvenamųjų namų, esančių Kaune, Partizanų g. 27E ir 27D, statybą. 2007 m. vasario 27 d. AB ,,Swedbank“ ir UAB „Atolas“ susitarimu bankas neprieštarauja UAB ,,Atolas“ statomų nekilnojamų daiktų pardavimui su sąlyga, kad sumokėta pardavimo kaina bus nukreipta kreditui grąžinti. Ieškovė su atsakovu UAB ,,Atolas“ 2008 m. liepos 14 d. sudarė preliminariąją statomo buto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo daugiabučiame gyvenamajame name, statomame Kaune, Partizanų g. 27E, pastatyti ir parduoti, o ieškovė – nupirkti gyvenamosios paskirties dviejų kambarių butą, būsiantį antrame namo aukšte, ir idealiąją 1/52 žemės sklypo dalį už 320 001 Lt (Sutarties 4.1 punktas). Pagal sutarties nuostatas ieškovė įsipareigojo iki 2008 m. liepos 28 d. sumokėti atsakovui 315 000 Lt, o likusią dalį, t. y. 5001 Lt, – pagrindinėje sutartyje nurodyta tvarka ir terminais. 2008 m. liepos 16 d. ieškovė sumokėjo 200 000 Lt, 2008 m. spalio 15 d. pervedė dar 115 000 Lt, iš viso 315 000 Lt, į UAB ,,Atolas“ sąskaitą, atidarytą AB ,,Swedbank“. Tačiau nurodytos ieškovės sumokėtos lėšos banko neįskaitytos kreditui dengti.

72008 m. spalio 6 d. pasirašytas statinio (daugiabučio namo, kuriame yra ir ginčo butas) pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kurio pagrindu nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre įregistruotos UAB ,,Atolas“ vardu. 2008 m. lapkričio 26 d. atsakovas su ieškove pasirašė susitarimą dėl preliminariosios statomo buto pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo, kuriuo į sutartį įtraukė 1.4 punktą, numatantį, kad pagal preliminariąją statomo buto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėja finansuoja buto statybą. 2008 m. gruodžio 10 d. įkeitimo sutartimi (hipoteka) UAB ,,Atolas“ įkeitė butą AB ,,Swedbank“. 2009 m. balandžio 1 d. ieškovė atsakovui sumokėjo likusius 5001 Lt ir taip galutinai atsiskaitė su atsakovu pagal sutartį. Šalys nesudarė pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties. 2009 m. balandžio 1 d. ieškovė ir atsakovas pasirašė nekilnojamo turto priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo atsakovas perdavė, o ieškovė nuosavybės teisėmis priėmė įgytą nekilnojamąjį turtą (bankui įkeistą butą). Ieškovė kreipėsi 2009 m. rugsėjo 21 d. su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į ginčo butą ir gavo atsakymą, kad pagal pateiktus dokumentus nėra galimybės įregistruoti ieškovės nuosavybių teisių, nes nepateikta pirkimo–pardavimo sutartis, patvirtinta notaro, ginčo butas jau įregistruotas atsakovo UAB ,,Atolas“ vardu, butas įkeistas AB ,,Swedbank“. Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi UAB „Atolas“ iškėlė bankroto bylą, šio teismo 2010 m. kovo 27 d. nutartimi UAB „Atolas“ pripažinta bankrutavusia.

8Kreipdamasi į teismą ieškovė prašė: 1) pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į butą, esantį Kaune, Partizanų g. 27E -33, kurio bendras plotas 60,95 kv. m, ir į idealiąją 1/52 dalį žemės sklypo, esančio Kaune, Partizanų g. 27E; 2) pripažinti nesąžininga ir negaliojančia nuo sandorio sudarymo dienos 2008 m. liepos 14 d. preliminariosios statomo buto pirkimo–pardavimo sutarties 5.2.4 punkto sąlygą: „Pardavėjas turi teisę be atskiro Pirkėjos sutikimo įkeisti nebaigtą statyti namą, jo dalį ar butą“; 3) pripažinti negaliojančia 2008 m. gruodžio 10 d. hipotekos sandorio (su pakeitimais ir vėlesniais papildymais) dalį, kuria įkeistas ginčo butas (hipotekos lakšto identifikacinis kodas 02120070016560); 4) netenkinus ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia preliminariosios sutarties 5.2.4 punkto sąlygą, panaikinti ginčo buto hipoteką.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 19 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovės A. B. ieškinį: pripažino ieškovei nuosavybės teisę į ginčo turtą ir panaikino hipoteką ginčo butui; atmetė kitą ieškinio dalį.

11Teismas nurodė, kad CK 6.401 straipsnio 5 dalyje visiškas nuosavybės teisės įgijimas į būsimą gyvenamąjį namą ar butą siejamas su visos būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos statybos kainos sumokėjimu. Sutarties 4.1.1 ir 4.1.2 punktuose įrašyta ginčo buto kaina yra 320 000 Lt, žemės sklypo – 1 Lt. Teismas konstatavo, kad esant sumokėtai visai ginčo turto kainai, nuo 2009 m. balandžio 1 d. ieškovė įgijo nuosavybės teisę į ginčo butą ir žemės sklypą.

12Teismas nurodė, kad daikto įkeitimas netrukdo perleisti jo kito asmens nuosavybėn (CK 4.171 straipsnio 9 dalis). Atsakovas UAB „Atolas”, būdamas ginčijamo turto savininkas, prisiėmė pareigą išlaisvinti suvaržytą parduodamą turtą, užtikrintą nekilnojamojo turto įkeitimu, tačiau to nepadarė iki šalių sutarto termino pagrindinei pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti. Teismas sprendė, kad ieškovė nėra ir negali būti už tai atsakinga pagal sutarties šalių (ieškovės ir atsakovo UAB „Atolas“) prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovė neskolinga atsakovui AB „Swedbank“ pagal 2005 m. gegužės 25 d. kredito sutartį, kurios pagrindu ginčo butas suvaržytas hipoteka. Tuo remdamasis teismas tenkino ieškinio reikalavimą panaikinti gyvenamosios paskirties buto su bendro naudojimo patalpa hipoteką (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

13Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovas AB „Swedbank“ iki UAB „Atolas“ bankroto bylos iškėlimo nesiėmė skolininko įsipareigojimų vykdymo kontroliavimo priemonių, neapdairiai suteikė UAB „Atolas“ papildomą kreditą, t. y. nesiėmė veiksmų, kad susigrąžintų iš UAB „Atolas“ ieškovės sumokėtą ginčo turto kainos dalį (98 proc.), skirtą kreditui grąžinti, ir sprendė, kad atsakovas AB „Swedbank“ veikė savo rizika, įgyvendindamas savo teises ir vykdydamas pareigas, todėl yra atsakingas už atsiradusius padarinius.

14Apeliacine tvarka pagal atsakovo AB ,,Swedbank“ apeliacinį skundą bylą išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi apeliacinio skundo netenkino, paliko iš esmės nepakeistą Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą, pataisant jo rezoliucinę dalį, kad pripažinta pasibaigusia gyvenamosios paskirties 60,95 kv. m bendro ploto buto su bendro naudojimo patalpa, pažymėta a-2 (1/25 nuo 5,13 kv. m), ir su lodžija, pažymėta 33-5 (6,28 kv. m), esančio Kaune, Partizanų g. 27E-33, hipoteka.

15Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad preliminariojoje sutartyje gali būti nustatyta, kad pirkėjas finansuoja gyvenamojo namo ar buto statybą sutartyje numatytomis sąlygomis, o pardavėjas atlieka užsakovo funkcijas; šiuo atveju visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą pirkėjas įgyja nuo visos preliminariojoje sutartyje numatytos statybos kainos sumokėjimo (CK 6.401 straipsnio 5 dalis). Nors sutartyje nebuvo numatyta, kad ieškovė „finansuos“ ginčo buto statybos darbus, tačiau faktinis šalių elgesys, ieškovės didesnės dalies (200 000 Lt) statybos darbų kainos sumokėjimas 2008 m. liepos 16 d., t. y. praėjus 2 dienoms po sutarties sudarymo, o po 3 mėnesių – 115 000 Lt sumokėjimas patvirtina, jog ieškovė finansavo esminius ginčo buto statybos darbus. Taigi ieškovei sumokėjus visą ginčo turto kainą, ji įgijo nuosavybės teisę į ginčo turtą (CK 6.401 straipsnio 5 dalis). Šią išvadą patvirtina ir suformuota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. UAB ,,Eudanas“, bylos Nr. 3K-3-261/2011).

162007 m. vasario 27 d. AB ,,Swedbank“ ir UAB „Atolas“ sudarytame susitarime nustatyta, kad AB ,,Swedbank“ neprieštarauja, jog, išskaidžius įkeistą turtą į atskirus turtinius vienetus ir pakeitus lakštus, turtiniai vienetai būtų parduoti ir įkeisti paskesniu įkeitimu su sąlyga, kad ne mažesnė kaip 95 proc. dalis pardavimo kainos (be PVM), bet ne mažiau kaip 3800 Lt už kiekvieną parduodamo ploto kvadratinį metrą, būtų nukreipti apelianto suteiktam kreditui grąžinti, po to AB ,,Swedbank“ atsisakys tokių turtinių vienetų įkeitimo (T. 2, b. l. 33–43). Ieškovė 2008 m. liepos 16 d. ir 2008 m. spalio 15 d. pavedimais į UAB „Atolas“ atsiskaitomąją sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ (įkeistą AB „Swedbank“, siekiant užtikrinti UAB „Atolas“ prievoles), pervedė iš viso 315 000 Lt, t. y. 98,5 proc. viso ginčo turto kainos (T. 1, b. l. 16–17). AB „Swedbank“ sutiko su ginčo turto perleidimu ieškovei, atsisakydamas ir šio turto įkeitimo. Apeliacinės instancijos teismas ne panaikino, o CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu pripažino pasibaigusia įkeisto buto hipoteką pagal buto savininkės (ieškovės) reikalavimą.

17III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

18Kasaciniu skundu atsakovas AB ,,Swedbank“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

19Teismai šalių 2008 m. liepos 14 d. sudarytą preliminariąją sutartį teisiškai kvalifikavo pagal CK 6.401 straipsnį kaip nepastatyto būsto pirkimo–pardavimo sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šios sutarties specifiką kitų preliminariųjų sutarčių atžvilgiu, yra nurodęs, kad pirkėjas savo pažeistas teises gali ginti ne tik CK 6.156 straipsnio 4 dalimi, bet ir reikalauti prievolę įvykdyti natūra (t. y. įpareigoti pardavėją sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį) bei naudotis visais kitais civilinių teisių gynimo būdais (CK 1.138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v UAB „Alsva“, bylos Nr. 3K-3-608/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad CK 6.401 straipsnyje reglamentuota sutartis turi tiek preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties, tiek statybos rangos sutarties bruožų. Vienos ar kitos sutarties bruožai vyrauja priklausomai nuo to, ar pirkėjas finansuoja gyvenamojo namo ar buto statybą (CK 6.401 straipsnio 5 dalis), ar šalys ateityje įsipareigoja sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.401 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. UAB ,,Eudanas“, bylos Nr. 3K-3-261/2011). Kasatoriaus teigimu, tuo atveju, jeigu nustatoma, kad sudarydamos preliminariąją sutartį šalys įsipareigojo ateityje sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, turi būti taikoma CK 6.401 straipsnio 1 dalis ir pirkėjas turi teisę reikalauti nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ar butą. Byloje ieškovė neprašė įvykdyti preliminariąją sutartį natūra, o reikalavo pripažinti nuosavybės teisę į ginčo butą pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį. Preliminariojoje sutartyje šalys aiškiai išreiškė valią perleisti nuosavybės teises į ginčo butą sudarant pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, o ne CK 6.401 straipsnio 5 dalies nustatyta tvarka. Tai, kad preliminarioji sutartis yra buto finansavimo sutartis, o ne preliminarioji buto pirkimo–pardavimo sutartis, šalys susitarė tik 2008 m. lapkričio 26 d. susitarimu. Dėl preliminariosios sutarties pakeitimo ieškovė tapo nebe būsima būsimo daikto pirkėja, bet esama užsakove ir statytoja. Tačiau ieškovė negalėjo tapti ginčo buto statybos finansuotoja, nes preliminariosios sutarties pakeitimo sudarymo metu statybos jau buvo baigtos. Ginčo butas baigtas statyti ir įregistruotas kaip atskiras turto vienetas UAB ,,Atolas“ nuosavybės teise 2008 m. spalio 6 d., t. y. dar iki preliminariosios sutarties pakeitimo. Be to, pradinėje preliminariojoje sutartyje jau buvo nustatyta, kad statybą finansuoja ne ieškovė, o bankas, ieškovės pagal preliminariąją sutartį sumokėtos įmokos laikomos ne statybos finansavimu, o pagrindinės sutarties kainos dalimi. Ieškovė, sudarydama 2008 m. lapkričio 26 d. susitarimą ir priimdama paprastos rašytinės formos perdavimo–priėmimo aktu ginčo butą, bei nereikalaudama preliminariojoje sutartyje numatyto atsakovo įsipareigojimo išregistruoti ginčo buto hipoteką įvykdymo, taip iš esmės sutiko įsigyti įkeistą ginčo butą. Kasatoriaus teigimu, nesant pagrindo taikyti CK 6.401 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis CK 6.401 straipsnio 1 dalimi ieškovė galėtų reikalauti įvykdyti preliminariąją sutartį natūra, t. y. reikalauti sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį.

20Teismai, pripažinę preliminariąją sutartį būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartimi, neįvertino to, kad statinio tinkamu naudoti aktas sudarytas 2008 m. spalio 6 d., jo pagrindu ginčo butas įregistruotas kaip atskiras turtinis vienetas UAB ,,Atolas“ vardu ir nuo to momento ginčo objektas negali būti laikomas būsimu butu, o preliminarioji sutartis – būsimo buto pirkimo pardavimo sutartimi. Visos įregistruoto nekilnojamojo daikto perleidimo sutartys turi būti notarinės formos (CK 6.393 straipsnio 3 dalis) ir tai yra imperatyvioji teisės norma. Į šią normą ir į kitą įsakmų įstatymo reikalavimą, išdėstytą CK 4.170 straipsnio 3 dalyje, kad hipoteka įkeisto daikto pirkimas–pardavimas gali būti atliekamas tik gavus hipotekos kreditoriaus sutikimą, neatsižvelgė teismai, pripažindami nuosavybės teises ieškovei į butą.

21Ieškiniu buvo prašoma teismo panaikinti ginčo buto hipoteką pagal CK 1.138 straipsnio 1 dalies 5 punktą, tai iš esmės atitinka CK 4.197 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą hipotekos pasibaigimo pagrindą, kai daiktui panaikinama hipoteka. Teismai pripažino pasibaigusia hipoteką kitu pagrindu – CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. skolininkui įvykdžius skolinį įsipareigojimą – taip teismas išėjo už ieškinio ribų. Kasatoriaus teigimu, teismai turėjo taikyti CK 6.321 straipsnio 5 dalį, kurioje nustatyta, kad pirkėjas negali remtis aplinkybe, jog pardavėjas pažeidė savo pareigas, jeigu pardavėjas tinkamai pranešė pirkėjui apie trečiųjų asmenų teises į perduodamus daiktus ar šių teisių suvaržymą, taip pat kai trečiųjų asmenų teisės ar jų suvaržymas buvo įregistruoti viešuose registruose. Ieškovei buvo žinoma apie ginčo buto hipoteką, ja užtikrintos prievolės sumą, kreditorių, hipotekos sąlygas. Preliminariojoje sutartyje UAB ,,Atolas“ įsipareigojo panaikinti hipoteką iki pagrindinės sutarties sudarymo. Perimdama butą ieškovė nereiškė atsakovui pretenzijų atsakovui dėl buto hipotekos panaikinimo, nesinaudojo CK 6.321 straipsnio 6 dalies teise reikalauti sumažinti kainą arba nutraukti sutartį. Ieškovė įsigyjamo buto kainą sumokėjo ne hipotekos kreditoriui, o skolininkui, t. y. UAB ,,Atolas“, šis nesumokėjo kreditoriui, ir tai negali reikšti hipoteka užtikrintos prievolės pasibaigimo.

22Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad vadovaujantis CPK 543 straipsnio 2 dalimi prašymas baigti hipoteką pateikiamas hipoteką įregistravusiam Hipotekos skyriui. Ieškinio reikalavimas išregistruoti hipoteką turtui apskritai nenagrinėtinas ginčo teisenos tvarka (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1, 8 punktai).

23Ieškovės A. B. atsiliepimu į kasacinį skundą prašoma kasacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime pateikti šie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

24Pagal preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė faktiškai finansavo buto statybą, kaip tai ir nustatyta CK 6.401 straipsnio 5 dalyje. Ieškovė 2008 m. liepos–spalio mėnesiais sumokėjo 98 proc. visos buto kainos, t. y. atliko mokėjimus tuo metu, kai dar nebuvo sudarytas 2008 m. lapkričio 26 d. susitarimas dėl preliminariosios sutarties pakeitimo ir iki ginčo buto statybos užbaigimo. Sudarius 2008 m. lapkričio 26 d. susitarimą liko galioti nepakeistos preliminariosios sutarties sąlygos, įskaitant ir sąlygą, pagal kurią UAB ,,Atolas“ įsipareigojo panaikinti hipoteką. CK 6.401 straipsnio 5 dalyje finansavusiam buto statybą pirkėjui nuosavybės teisių į butą atsiradimas siejamas su kainos sumokėjimu ir nenustatyta įsakmaus reikalavimo atlikti sandorio įforminimą notarine tvarka. CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatytas specialus nuosavybės teisių į butą įgijimo būdas, kuriam nereikia CK 6.392–6.400 straipsniuose reglamentuojamų būdų ir notarinės sandorio sudarymo formos. Pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį sutartyje gali būti nustatytos finansavimo sąlygos, tačiau jų nustatymas neprivalomas, nes pirkėjas gali finansuoti buto statybą tiesiog sumokėdamas buto kainą po sutarties sudarymo. Nurodytos įstatymo nuostatos ir teismo sprendimo pagrindu ieškovei atsirado nuosavybės teisės į ginčo butą (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

252007 m. vasario 27 d. AB ,,Swedbank“ ir UAB ,,Atolas“ susitarimu bankas neprieštaravo turto, įskaitant ginčo butą, pardavimui su sąlyga, kad pardavimo kaina būtų nukreipta kreditui grąžinti. Taip iš esmės bankas sutiko su įkeisto ginčo buto perleidimu ieškovei. Pagal kreditavimo sutartį UAB ,,Atolas“ privalėjo teikti informaciją apie sudarytas preliminariąsias sutartis ir pateikti jų kopijas bankui. Šią informaciją turėdamas ir matydamas į sąskaitą pervestas lėšas bankas privalėjo elgtis rūpestingai ir pareikalauti, kad lėšas UAB ,,Atolas“ pervestų kreditui dengti arba imtis priemonių, neleidžiant tomis lėšomis disponuoti.

26Ieškiniu ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti hipoteką pasibaigusia, tačiau prašė hipoteką panaikinti, nurodydama kitą teisės normą, nei tą teisės normą, kurią taikė teismai, pripažinę hipotekos pabaigą. Įstatymas neįpareigoja ieškinyje nurodyti teisinį ieškinį pagrindą. Teismas ex officio taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nes tokią teisę turi, nepaisant to, kuriuos įstatymus ir teisės normas nurodo ieškovas ieškinyje. Dėl to ieškovė nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad teismai peržengė ieškinio ribas.

27Pagal CK 6.321 straipsnio 2 dalį pardavėjas privalo panaikinti perduodamų daiktų hipoteką, išskyrus atvejus, kai pirkėjas, iš pardavėjo gavęs tinkamą informaciją, sutinka pirkti daiktus, į kuriuos teisės suvaržytos tokiu būdu. Preliminariojoje sutartyje pardavėjas UAB ,,Atolas“ įsipareigojo užtikrinti, kad pagrindinės sutarties sudarymo metu įkeitimas būtų pasibaigęs. Taip ieškovė jokiu būdu nesutiko pirkti buto kartu su jo suvaržymais (hipoteka).

28Teismų byloje priimti sprendimas ir nutartis atitinka suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. K. v UAB „Alsva“, bylos Nr. 3K-3-608/2008, aiškinant CK 6.401 straipsnyje nurodytą sutartį, nurodyta, kad pirkėjas savo pažeistas teises gali ginti ne tik CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, bet ir reikalaudamas įvykdyti prievolę natūra bei naudotis visais kitais civilinių teisių gynimo būdais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. B. v. UAB ,,Eudanas“, bylos Nr. 3K-3-261/2011, patvirtinta, kad reikalavimas pabaigti hipoteką gali būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka. Taip pat nurodytoje nutartyje konstatuota, kad, užtikrinant bankrutuojančios įmonės kreditorių, finansavusių statybą, ir kurių naudai suvaržytas ginčo būstas, interesus, šiems kreditoriams turi išlikti hipotekos teisė į ginčo objektą iki kasatorė atsiskaitys su bankrutuojančia įmone; jai atsiskaičius, kasatorės nuosavybės teisės suvaržymas hipoteka pasibaigia.

29CK 6.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai prievolė įvykdoma asmeniui, kurį skolininkas dėl kreditoriaus kaltės pagrįstai ir sąžiningai laiko tikruoju kreditoriumi, skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo kreditoriui, jeigu įrodo, kad suklydo sąžiningai. Ieškovė visus mokėjimus už perkamą butą darė jos ir UAB ,,Atolas“ pasirašytos sutarties pagrindu į bankui įkeistą UAB ,,Atolas“ sąskaitą. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad UAB ,,Atolas“ neturėjo teisės priimti vykdymą ir taikyti CK 6.45 straipsnio 1 dalį.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

32Dėl šalių sudarytos preliminariosios sutarties kvalifikavimo būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartimi ir nuosavybės teisių į butą pagal tokią sutartį įgijimo pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį

33Byloje nustatyta, kad 2008 m. liepos 14 d. sutartimi šalys susitarė dėl to, kad pardavėjas (atsakovas) statomame daugiabučiame name pastatys ir parduos neįkeistą butą pirkėjai (ieškovei), o ši nupirks butą už sutartyje nurodytą buto kainą. Toks šalių susitarimas savo turiniu iš esmės atitinka CK 6.401 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį (preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį), pagal kurią pardavėjas – juridinis asmuo – įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje numatytą gyvenamąjį namą ar butą ir po to sudaryti su pirkėju – fiziniu asmeniu – gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, o pirkėjas – pastatytą gyvenamąjį namą ar butą nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 6.401 straipsnyje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto būsto (gyvenamojo namo ar buto) pirkimo–pardavimo sutartis yra specifinė preliminariosios sutarties rūšis, turinti bendrųjų preliminariosios sutarties požymių, taip pat specifinių, išskiriančių ją iš kitų preliminariųjų sutarčių; tokios sutarties šalių teisės ir pareigos yra daug platesnės nei sutarties, sudarytos pagal CK 6.165 straipsnį; sutarties šalis – pardavėjas – įsipareigoja ne tik sudaryti pagrindinę sutartį, bet ir pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje nurodytą būstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. A. v. UAB „Beržolė“, bylos Nr. 3K-3-441/2006; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Jankevičiaus IĮ v. UAB „Laivyno inžinerijos centras“, bylos Nr. 3K-3-455/2008). Preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties išskirtinumas iš kitų preliminariųjų sutarčių yra tas, kad pirkėjas savo pažeistas teises gali ginti ne tik CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, bet ir reikalauti prievolę įvykdyti natūra (t. y. įpareigoti pardavėją sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį) bei naudotis visais kitais civilinių teisių gynimo būdais (CK 1.138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Alsva“, bylos Nr. 3K-3-608/2008).

34Nagrinėjamoje byloje ieškiniu prašoma pripažinti nuosavybės teises į butą ir panaikinti hipoteką, taigi suformuluotas aiškus ieškovės nurodomų pažeistų teisių gynimo būdas. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškovė turėjo suformuluoti kitokį reikalavimą, paremtą kitu juridiniu pagrindu. Teisėjų kolegija nurodo tai, kad būsimo buto pirkimo–pardavimo sutarties šalis – pirkėjas, reikšdamas ieškinį dėl savo pažeistų teisių gynimo, pats renkasi teisių gynimo būdą, o teismas sprendžia, ar tokio būdo pagrįstai reikalaujama ir ar jis taikytinas; teismas už ieškovą neformuluoja ieškinio reikalavimų (dalyko) ir jo faktinio pagrindo. Ieškovės reikalavimas pripažinti jai nuosavybės teises į butą paremtas CK 6.401 straipsnio 5 dalimi. Pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį preliminariojoje nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartyje gali būti numatyta, kad pirkėjas finansuoja gyvenamojo namo ar buto statybą sutartyje nustatytomis sąlygomis, o pardavėjas atlieka užsakovo funkcijas; šiuo atveju visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą pirkėjas įgyja nuo visos preliminariojoje sutartyje numatytos statybos kainos sumokėjimo.

35Šalių sudarytoje sutartyje numatyta, kad pardavėjas (atsakovas) pastatys ir perduos pirkėjai (ieškovei) sutartyje apibūdintą butą, o pirkėja – sumokės visą buto statybos kainą. Po to, kai ieškovė, atlikusi dalinius mokėjimus, visiškai sumokėjo buto kainą, ji su pardavėju sudarė buto priėmimo–perdavimo aktą, bet nesudarė pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties. Teisėjų kolegija sutinka su byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvadomis, kad ieškovė, kaip fizinis asmuo ir buto pirkėja, sumokėjusi visą buto kainą, visiškai atsiskaitė pagal sutartį su pardavėju ir tai nulėmė padarinių, įvardytų CK 6.401 straipsnio 5 dalyje, atsiradimą, t. y. pirkėjo nuosavybės teisių į butą įgijimą. Pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį pirkėjas įgyja visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą nuo visos preliminariojoje sutartyje nustatytos statybos kainos sumokėjimo.

36Kai sutarties dėl buto statybos vykdymo metu buvo atliktas sutarties pakeitimas, tai šis pakeitimas galioja ir taikomas, jei sutartis nepasibaigusi ir dar nėra įvykdyta. Pradinė būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2008 m. liepos 14 d. Pagal ją neapibrėžtai buvo susitarta dėl nuosavybės teisinių santykių atsiradimo sąlygų, nuosavybės teisų perdavimo, tai buvo siejama su sutarties sudarymu ateityje dėl buto pardavimo. Kol butas nebuvo parduotas ir sutarties vykdymas neužbaigtas, šią sutartį šalys turėjo teisę pakeisti ir vykdyti ją pakeistą. Po dalinių mokėjimų atlikimo ieškovė buvo sumokėjusi daugiau kaip 98 proc. statomo buto kainos. Nors tuo metu butas jau buvo pastatytas, bet pradinės sutarties vykdymas nebuvo baigtas, butas ieškovei nebuvo parduotas, todėl neužbaigtą vykdyti sutartį šalys turėjo teisę modifikuoti. 2008 m. lapkričio 26 d. padaryti pakeitimai turėjo būti vykdomi, nes sutarčių privalu laikytis (pacta sunt servanda).

37Kasaciniame skunde nepateikta argumentų, kad 2008 m. liepos 14 d. sutartis su 2008 m. lapkričio 26 d. pakeitimais prieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms. Pagal sutarties nuostatas visų įmokų sumokėjimas pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį yra nuosavybės teisių į butą atsiradimo pagrindas. Šios faktinės aplinkybės nustatytos byloje, CK 6.401 straipsnio 5 daliai taikyti numatyta galiojančia šalių sutartimi, todėl kasacinio skundo argumentai dėl CK 6.401 straipsnio 5 dalies taikymo teisiškai nepagrįsti (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

38Dėl buto įkeitimo hipoteka pasibaigimo pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą

39Pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą įkeisto daikto savininkas gali reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jeigu yra visiškai įvykdytas skolinis įsipareigojimas, kurio vykdymas užtikrintas hipoteka. CK 4.197 straipsnio 3 dalyje nustatytas kitas hipotekos pabaigos teisinis pagrindas – šalių susitarimas pabaigti hipoteką.

40Nagrinėjamoje byloje šalių sudarytos 2008 m. liepos 14 d. preliminariojoje statomo buto pirkimo–pardavimo sutartyje pardavėjas (atsakovas) įgijo teisę be atskiro pirkėjos (ieškovės) sutikimo įkeisti nebaigtą statyti butą, o pirkėja įsipareigojo sutartyje nurodytais terminais sumokėti statomo buto kainą. Dėl statybos finansavimo ir įkeitimo sąlygų 2007 m. vasario 27 d. AB ,,Swedbank“ ir UAB „Atolas“ sudarytame susitarime nustatyta, kad AB ,,Swedbank“ neprieštarauja, jog, išskaidžius įkeistą turtą į atskirus turtinius vienetus ir pakeitus lakštus, turtiniai vienetai būtų parduoti ir įkeisti paskesniu įkeitimu su sąlyga, kad ne mažesnė kaip 95 proc. dalis pardavimo kainos būtų nukreipti apelianto suteiktam kreditui grąžinti, o po to finansuotojas atsisakys įkeitimo (T. 2, b. l. 33–43). Pagal tokias sutartines nuostatas yra pagrindo vertinti, kad AB „Swedbank“ sutiko su statomo buto perleidimu pirkėjo nuosavybėn, atsisakydamas jo įkeitimo, esant tokio dydžio buto kainos dalies apmokėjimui. Byloje įrodyta aplinkybė, kad ieškovė 2008 m. liepos 16 d. ir 2008 m. spalio 15 d. pavedimais į UAB „Atolas“ atsiskaitomąją sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ (įkeistą AB „Swedbank“, siekiant užtikrinti UAB „Atolas“ prievoles), pervedė 98,5 proc. viso ginčo turto kainos (T. 1, b. l. 16–17). Pirmiau nurodyta, kad pardavėjas įkeitė butą bankui po to, kai pirkėja jau buvo sumokėjusi viršijančią 98 proc. statomo buto kainos dalį. Pardavėjas po kainos sumokėjimo nesiėmė įkeisto buto hipotekos pabaigimo veiksmų. Sumokėjusi buto kainą ir taip įvykdžiusi skolinį įsipareigojimą ieškovė įgijo teisę reikalauti, o atsakovas (pardavėjas) įgijo teisinę pareigą imtis veiksmų, kuriais hipoteka būtų baigta, t. y. sumokėti gautą buto kainą hipotekos kreditoriui (bankui), kuris, esant įvykdytam skoliniam įsipareigojimui, imtųsi veiksmų išregistruoti hipoteką. Atsakovų, t. y. banko ir statytojo, sudarytame susitarime leista statytojui imtis veiksmų, kuriais statomi butai būtų įkeisti ir parduoti tretiesiems asmenims, su sąlyga, kad gauta kaina būtų nukreipta kreditui grąžinti. Atsakovas (pardavėjas, statytojas) gautomis lėšomis už parduotą butą neatsiskaitė kreditui grąžinti ir nesiėmė hipotekos pabaigimo veiksmų.

41Būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutarties subjektinė sudėtis ir sutarties šalių tikslai (pirkėjas – fizinis asmuo – gyvenamąjį namą ar butą paprastai įsigyja ne su vartotojo verslu ar profesija susijusiu tikslu) lemia tai, kad ši sutartis laikytina vartojimo sutartimi (CK 1.39 straipsnio 1 dalis) ir šiai sutarčiai taikytinos pirkėjo (vartotojo) interesus apsaugančios įstatymų nuostatos. Preliminariuose santykiuose sutarties šalys privalo elgtis sąžiningai (CK 6.163 straipsnio 1 dalis). Pagal byloje nagrinėjamus sutartinius finansavimo, statybos ir buto pardavimo santykius esant didesniam kaip 95 proc. statomo buto kainos sumokėjimui UAB „Atolas“ atliktas šio turto įkeitimas neatitinka įkeitimo sąlygų pagal 2007 m. vasario 27 d. AB ,,Swedbank“ ir UAB „Atolas“ sutartį ir pirkėjo duoto sutikimo įkeisti butą sąlygų. Toks statomo būsimo būsto pardavėjo veikimas, kai jis iš vartotojo būsimo pirkėjo gavo nurodytą esminę dalį statomo būsto kainos ir nesiėmė priemonių hipotekai pabaigti, bet išskaidęs įkeistą turtą į atskirus turtinius vienetus įkeitė vartotojo statomą būstą, yra pardavėjo nesąžiningumas.

42Buto pirkėjui – fiziniam asmeniui – pagal būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutartį atsiskaičius su pardavėju – to būsto statytoja įmone, kuriai iškelta bankroto byla, – o ne jos kreditoriais, pirkėjo nuosavybės teisės suvaržymas hipoteka pasibaigia CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Tai, kad pirkėja visiškai atsiskaitė ne su banku, kaip hipotekos kreditoriumi, o su hipoteka įkeisto buto pardavėju, nekeičia fakto, kad buto pirkėja savo skolinį įsipareigojimą įvykdė. Jeigu bankas leido įmonei statytojai parduoti nekilnojamąjį daiktą su sąlyga, kad pinigai bus panaudoti kreditui grąžinti, bet šioms lėšoms patekus į tame pačiame banke esančią įmonės statytojos sąskaitą tolesnių operacijų šiomis lėšomis nekontroliavo, tai dėl savo nerūpestingumo neteko dalies kredito padengimo ir sudarė sąlygas įmonei statytojai kredito dengti skirtais pinigais disponuoti ne pagal paskirtį. Dėl to buto pirkėjas, sumokėjęs pinigus, neprivalo antrą kartą mokėti lėšų kreditui dengti, jeigu dėl kreditoriaus kaltės jie nėra panaudoti šiam tikslui. Tai, ar pirkėjas liko skolingas už butą, turi būti sprendžiama pagal tai, visą perkamo nekilnojamojo daikto kainą ar jos dalį pirkėjas sumokėjo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė mokėjimais dalimis visiškai atsiskaitė su pardavėju (įmone statytoja) už butą, sumokėjusi visą buto kainą. Pagal šalių preliminariąją sutartį dėl buto įsigijimo ir hipotekos sudarant sutartį dėl buto nuosavybės perleidimo buto įkeitimas galėjo būti naudojamas esant gyventojo įsiskolinimui dėl buto finansavimo dalies, o nesant gyventojo įsiskolinimo dėl jo mokėjimų dalies buto hipotekai nustatyti nebuvo teisinio pagrindo. Byloje nustačius, kad ieškovė esmine buto kainos dalimi buvo atsiskaičiusi iki buto įkeitimo, o vėliau visiškai atsiskaitė su buto statytoju už visą statomo buto kainą, pagal trišalius jos, buto statytojo ir pardavėjo bei AB ,,Swedbank“ kaip finansuotojo sutartimis nustatytus santykius yra pagrindas taikyti CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą buto hipotekos pabaigimui.

43Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo ir nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutarties (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44Dėl bylinėjimosi išlaidų

45Iš atsakovo AB Swedbank priteistina 88,78 Lt išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

47Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

48Priteisti iš AB Swedbank (juridinio asmens kodas 112029651) valstybei 88,78 Lt (aštuoniasdešimt aštuonis litus 78 ct) išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

49Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl įstatymų taikymo sprendžiant nuosavybės teisių į... 6. 2005 m. gegužės 25 d. AB ,,Swedbank“ ir UAB „Atolas“ sudarė kredito... 7. 2008 m. spalio 6 d. pasirašytas statinio (daugiabučio namo, kuriame yra ir... 8. Kreipdamasi į teismą ieškovė prašė: 1) pripažinti ieškovės nuosavybės... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 19 d. sprendimu iš dalies patenkino... 11. Teismas nurodė, kad CK 6.401 straipsnio 5 dalyje visiškas nuosavybės teisės... 12. Teismas nurodė, kad daikto įkeitimas netrukdo perleisti jo kito asmens... 13. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovas AB „Swedbank“ iki UAB „Atolas“... 14. Apeliacine tvarka pagal atsakovo AB ,,Swedbank“ apeliacinį skundą bylą... 15. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad preliminariojoje... 16. 2007 m. vasario 27 d. AB ,,Swedbank“ ir UAB „Atolas“ sudarytame... 17. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 18. Kasaciniu skundu atsakovas AB ,,Swedbank“ prašo panaikinti Kauno apygardos... 19. Teismai šalių 2008 m. liepos 14 d. sudarytą preliminariąją sutartį... 20. Teismai, pripažinę preliminariąją sutartį būsimo buto pirkimo–pardavimo... 21. Ieškiniu buvo prašoma teismo panaikinti ginčo buto hipoteką pagal CK 1.138... 22. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad vadovaujantis CPK 543... 23. Ieškovės A. B. atsiliepimu į kasacinį skundą prašoma kasacinį skundą... 24. Pagal preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė faktiškai... 25. 2007 m. vasario 27 d. AB ,,Swedbank“ ir UAB ,,Atolas“ susitarimu bankas... 26. Ieškiniu ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti hipoteką pasibaigusia,... 27. Pagal CK 6.321 straipsnio 2 dalį pardavėjas privalo panaikinti perduodamų... 28. Teismų byloje priimti sprendimas ir nutartis atitinka suformuotą teismų... 29. CK 6.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai prievolė įvykdoma asmeniui,... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 32. Dėl šalių sudarytos preliminariosios sutarties kvalifikavimo būsimo buto... 33. Byloje nustatyta, kad 2008 m. liepos 14 d. sutartimi šalys susitarė dėl to,... 34. Nagrinėjamoje byloje ieškiniu prašoma pripažinti nuosavybės teises į... 35. Šalių sudarytoje sutartyje numatyta, kad pardavėjas (atsakovas) pastatys ir... 36. Kai sutarties dėl buto statybos vykdymo metu buvo atliktas sutarties... 37. Kasaciniame skunde nepateikta argumentų, kad 2008 m. liepos 14 d. sutartis su... 38. Dėl buto įkeitimo hipoteka pasibaigimo pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1... 39. Pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą įkeisto daikto savininkas gali... 40. Nagrinėjamoje byloje šalių sudarytos 2008 m. liepos 14 d. preliminariojoje... 41. Būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutarties subjektinė sudėtis ir sutarties... 42. Buto pirkėjui – fiziniam asmeniui – pagal būsimo būsto... 43. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 45. Iš atsakovo AB Swedbank priteistina 88,78 Lt išlaidų, susijusių su bylos... 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 47. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 48. Priteisti iš AB Swedbank (juridinio asmens kodas 112029651) valstybei 88,78 Lt... 49. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...