Byla ATP-288-360/2016
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-17 nutarimo

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos kelių policijos biuro viršininko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-17 nutarimo,

Nustatė

2G. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2016-02-25, 19.00 val., ( - ), vairuodama transporto priemonę – automobilį Audi Q3, valst. nr. ( - ) nesiėmė visų atsargumo priemonių, nesilaikė reikiamo saugaus atstumo, šoninio tarpo, dėl ko atsitrenkė į stovintį automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešusi policijai. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Minėtais veiksmais G. P. kaltinama pažeidusi Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

32016-03-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu G. P. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje byla nutraukta. G. P. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir paskirta jai administracinė nuobauda – 28,00 Eur (dvidešimt aštuonerių eurų) dydžio bauda.

4Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos kelių policijos biuro viršininkas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-17 nutarimą ir paskirti G. P. 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

5Apeliaciniame skunde teigiama, kad nesutinka su apylinkės teismo motyvais, jog G. P. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios, nes iš įvykio vietos pasišalino nesuprasdama, jog padarė eismo įvykį. Apelianto nuomonė, pagal nukentėjusiojo asmens automobiliui padarytus sužalojimus G. P. negalėjo nepajusti susidūrimo su stovinčiu automobiliu. Tai, kad buvo blogos oro sąlygos nešalina atsakomybės, kadangi asmuo esant sudėtingoms oro sąlygoms turi būti ypatingai rūpestingas ir atidus.

6Atsiliepime į apeliacinį skundą G. P. nurodė, kad apylinkės teismas tinkamai ir išsamiai ištyrė įvykio aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisingą procesinį sprendimą. G. P. nurodo, kad jei apeliacinės instancijos teismas pripažintų, jog ji padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, tokiu atveju parenkant nuobaudos rūšį ir dydį būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes bei į formuojamą teismų praktiką ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba jį panaikinti.

7Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

9Apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai nutraukė G. P. bylą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymo, kitos nutarimo dalies apeliantas neginčija.

10Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galima tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė bei neįvertino byloje esančių įrodymų, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

11ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

12Kaltė yra vienas veikos subjektyviosios sudėties požymių. Kaltės turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais ir situacija, kuriai esant padarytas pažeidimas. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra tyčinis administracinis teisės pažeidimas. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė, kad iš įvykio vietos pasišalina neteisėtai, suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas pasišalino (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-1-2013). Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo kolegijos 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. NI6-2330/2007).

13Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. P. be inkriminuoto teisės pažeidimo pagal ATPK 127 str. 2 d., administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir už tai, kad ji 2016-02-25, 19.00 val., ( - ), vairuodama transporto priemonę – automobilį Audi Q3, valst. nr. ( - ) nesiėmė visų atsargumo priemonių, nesilaikė reikiamo saugaus atstumo, šoninio tarpo, dėl ko atsitrenkė į stovintį automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešusi policijai. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Taigi, kaip teisingai skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, šiuo atveju reikalinga nustatyti, ar G. P. tyčia, siekiant išvengti neigiamų pasekmių ar kitokių neteisėtų tikslų, iš įvykio vietos pasišalino. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, apylinkės teismas padarė išvadą, kad G. P. tyčios pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada nesutinka.

14Skirtingai nei nurodė apylinkės teismas, apeliacinės instancijos teismas nemano, kad eismo įvykio metu nukentėjusio asmens automobiliui padaryti apgadinimai yra nežymūs, ir atsižvelgiant į G. P. vairuojamo automobilio sužalojimus, ji galėjo nepajusti kontakto su kitu automobiliu. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyt, kad nukentėjusio asmens automobiliui buvo nuplėštas buferis ( b. l. 9). Taigi visiškai nelogiška, kad G. P. būdama atidi ir rūpestinga vairuotoja, vairuodama padidinto pavojaus šaltinį (automobilį), išvažiuodama iš aikštelės ir sukdama į dešinę neįsitikino, kad nekliudys, šalia stovinčio automobilio. Visiškai nelogiška ir nepagrįsta, kad tokio kontakto, kurių metu buvo nuplėštos kito automobilio detalės, G. P. galėjo nematyti, negirdėti ar kitaip nepajusti susidūrimo, juolab, kad įvykį matė visiškai pašalinis žmogus, kuris tikėtina girdėjo susidūrimą. Tai, kad oro sąlygos buvo nepalankios, tai tik dar labiau įpareigoja vairuotoją būti ypatingai atidžiu, o garsus muzikos klausymasis turi netrukdyti saugiai vairuoti transporto priemonę.

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33-2013, 2AT-41-2014, 2AT-9-746/2015). Dėl to aplinkybė, kad, policijos pareigūnams susisiekus su eismo įvykio kaltininke, ji geranoriškai atvyko ir paaiškino įvykio aplinkybes, neneigė buvusi įvykio vietoje, automobilis buvo draustas, todėl neturėjo nei tyčios, nei tikslo ir motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, negali būti vertinama kaip aplinkybė šalinanti jos atsakomybę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo.

16Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apygardos teismas gali pagrįstai konstatuoti, kad byloje įrodyta, kad G. P. suvokdama, jog apgadino kitą automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, nesilaikydama KET reikalavimų, ir tuo padarė ATPK 130 str. 1 d. administracinį teisės pažeidimą.

17Atsiliepime į apeliacinį skundą G. P. prašo pripažinus jog ji padarė ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą, skiriant nuobaudą taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir sutrumpinti ar visai neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

18Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

19Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

20Pagal administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad G. P. padarytas teisės pažeidimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus ir nesukėlė sunkių padarinių. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ji pripažino, padarytą žalą visiškai atlygino, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, darbdavių pagal atliekamas praktikas charakterizuojama teigiamai, be to G. P. yra jauno, darbingo amžiaus, ką tik įgijusi aukštąjį išsilavinimą.

21Atsižvelgiant į tai, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apygardos teismas konstatuoja, kad G. P. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta ir minimali nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, todėl G. P. ATPK 130 straipsnį 1 dalyje numatyta nuobauda švelnintina, taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas, t. y. paskiriant mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali – 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjas

Nutarė

23Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-17 nutarimo dalį dėl G. P. nutraukto administracinio teisės pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nutarimą:

24G. P. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje ir pritaikius ATPK 301 str. paskirti jai administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

25Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį subendrinti ir G. P. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

26Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-17 nutarimo dalį palikti nepakeistą.

27Nutarimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus... 2. G. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji... 3. 2016-03-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu G. P. padarius... 4. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos kelių policijos... 5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nesutinka su apylinkės teismo motyvais, jog... 6. Atsiliepime į apeliacinį skundą G. P. nurodė, kad apylinkės teismas... 7. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 8. ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas,... 9. Apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai nutraukė G. P.... 10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutraukti bylą administracinėn... 11. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už... 12. Kaltė yra vienas veikos subjektyviosios sudėties požymių. Kaltės turinį... 13. Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. P.... 14. Skirtingai nei nurodė apylinkės teismas, apeliacinės instancijos teismas... 15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų... 16. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apygardos teismas gali... 17. Atsiliepime į apeliacinį skundą G. P. prašo pripažinus jog ji padarė ATPK... 18. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai... 19. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinių teisės... 20. Pagal administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti,... 21. Atsižvelgiant į tai, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais,... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 5 punktu,... 23. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-17 nutarimo dalį dėl G. P.... 24. G. P. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą... 25. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudas pagal ATPK 127 straipsnio... 26. Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-17 nutarimo dalį palikti... 27. Nutarimas neskundžiamas....