Byla 2AT-41-2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Armano Abramavičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. ir jo atstovo advokato Romualdo Drakšo prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3J. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubaustas 100 Lt dydžio bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nubaustas 3500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams už tai, kad 2013 m. kovo 8 d. 11.07 val. Vilniuje, Kalvarijų g. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Fiat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2012 m. lapkričio 28 d. redakcija) (toliau – KET) 106 punkto reikalavimus, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, 125 punkto reikalavimus, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo kelkraščio, keisdamas važiavimo kryptį, pasukęs vairą į kairę kliudė priešais atvažiuojantį automobilį „VW“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jį apgadino. Pažeisdamas KET 234 punktą, iš eismo įvykio vietos J. P. išvažiavo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio nuostatomis, J. P. paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda jam paskirta 3500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.

4Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. apeliacinis skundas atmestas.

5Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. kovo 25 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto J. P. ir jo atstovo advokato R. Drakšo prašymas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

6Pareiškėjai, vadovaudamiesi ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį: sumažinti paskirtą 3500 Lt baudą ir panaikinti papildomą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams.

7Pareiškėjų nuomone, teismai padarė esminių materialiosios ir procesinės teisės pažeidimų, kurie turėjo įtakos neteisėtų ir nepagrįstų sprendimų priėmimui. Taip pat teismai nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-29-2013, 2AT-36-2013, 2AT-6-2014 ir kt.), priimdami skundžiamus sprendimus, vadovavosi ne įrodymų visuma, o pavieniais įrodymais. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį J. P. skundą, nepaisė daugelio jame nurodytų argumentų, jų nepaminėjo savo nutartyje, nesigilino į įvykio aplinkybes, nebuvo vertinami faktai, liudijantys apelianto naudai, o nukentėjusysis savo parodymus vis nežymiai pakeisdavo, siekdamas iš šio įvykio pasipelnyti.

8Pareiškime nurodoma, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013). Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-10-2010, 2AT-4-2011). Pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje būna atvejų, kai pripažįstama, jog vairuojantieji transporto priemones ir kliudę kitus objektus nesuvokia sukėlę eismo įvykį (padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimą), nes nepajutę kontakto, o susidūrimas ir dėl jo atsiradę padariniai nežymūs ir pan. Tokiais atvejais konstatuojama, kad asmens veikoje nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT 33-2013).

9Pareiškime pažymima, kad asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).

10Pareiškime nurodoma, kad J. P. kaltė teismuose buvo įrodinėjama tik remiantis nukentėjusiojo parodymais ir policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuris surašytas pagal nukentėjusiojo žodžius. Nesiremta jokiais kitais įrodymais, nors visos abejonės turėtų būti aiškinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pareiškėjų teigimu, eismo įvykio vietos schemoje nustatytas automobilio stovėjimo kampas nesuponuoja J. P. tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, jis neturėjo jokio teisę pažeidžiančio motyvo palikti įvykio vietą, o tik siekį išvengti besimezgančio konflikto, kurį provokavo nukentėjusysis dar prieš automobilių prasilenkimą. Pareiškime nurodoma, kad J. P. 2013 m. kovo 8 d. 11.07 val. Vilniuje, Kalvarijų g. (duomenys neskelbtini), vairuodamas lentomis pakrautą automobilį „Fiat“, išvažiavo iš Obelų g. ir pasuko į gatvelę, jungiančią Obelų bei Kalvarijų gatves. Kelias buvo slidus ir provėžuotas. Šios gatvelės dešinėje pusėje stovėjo automobiliai. J. P. juos lenkė ir likus aplenkti tik kelis automobilius priešais pasirodė nukentėjusiojo automobilis „Volkswagen Passat“. Po apsikeitimo gestais, J. P., pavažiavęs atgal ir prisiglaudęs prie dešiniojo krašto laukė, kol nukentėjusysis pravažiuos, o šis tuo metu garsiai reiškė priekaištus pro atvirą langą. Atsiradus tarpui J. P. nuvažiavo savo reikalais. Po poros valandų jį iškvietė policijos pareigūnai ir pareiškė, kad jis nubrozdino automobilio „Volkswagen Passat“ veidrodėlį bei durų briauną. Pareiškėjų teigimu, J. P. nenutuokė, kad būtent jis kliudė automobilį, o sąžiningai manė priešingai – pareigūnams paskambinus, nesislapstydamas atvyko į įvykio vietą, neslėpė jokių pėdsakų ant savo automobilio (tai darytų žmogus, žinojęs, kad pabėgo iš įvykio vietos).

11Taip pat, pareiškėjų nuomone, J. P. už administracinius teisės pažeidimus paskirta nuobauda yra neproporcinga padarytos žalos dydžiui, per griežta, neatitinkanti protingumo ir teisingumo kriterijų. Pareiškime teigiama, kad J. P. nesuvokė nei paties eismo įvykio fakto, nei to, kad pasišalina iš eismo įvykio vietos. Įvertinę aplinkybių visumą teismai turėjo pagrindą taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir skirti jam švelnesnę nuobaudą, negu numatyta sankcijoje. Pareiškime nurodoma, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20-2012, 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013) Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarime nurodyta, kad už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai.

12Pareiškėjų nuomone, J. P. paskirtos nuobaudos – ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir 3500 Lt dydžio bauda – yra aiškiai per griežtos ir neproporcingos, nes ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Pareiškime pažymima, kad J. P. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo vairavimo stažas didelis, tokio pobūdžio teisės pažeidimus padarė pirmą kartą, jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracine tvarka jis baustas tik 2008 metais už mažareikšmį pažeidimą (gatvės perėjimas neleistinoje vietoje). J. P. yra statybinės bendrovės (UAB „P“) savininkas ir direktorius, kartu atliekantis ir vadybininko bei darbų vadovo funkcijas. Dėl kelio menisko pažeidimo jam sunku judėti, tad teisė vairuoti transporto priemones jam labai svarbi ir būtina. Be to, jis turi rūpintis senu, vienišu, priežiūros reikalaujančiu, prostatos vėžiu sergančiu tėvu, gyvenančiu Biržuose. Teisės vairuoti transporto priemones praradimas J. P. yra pernelyg griežta bausmė, palyginus su tuo, kad jo padarytas teisės pažeidimas nėra šiurkštus, eismo įvykio metu nukentėjusiojo automobilis apgadintas nežymiai, be to, jis bendradarbiavo su policija siekiant išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, neslėpė įvykio pėdsakų – dažų likučių. J. P. buvo apdraudęs savo civilinę vairuotojo atsakomybę, įvykis nutiko netoli gatvės, kurioje jis gyvena, eismo sąlygos buvo sudėtingos: keliai apledėję, provėžuoti, greitis nedidelis.

13Pareiškime taip pat nesutinkama su Vilniaus apygardos teismo išvada, jog „apelianto argumentas, kad dėl institucijos kaltės administracinio teisės pažeidimo byla nebuvo išnagrinėta per įstatymo numatytą šešių mėnesių terminą, šiuo atveju neturi reikšmės sprendžiant J. P. kaltės klausimą“. ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1491/2007). Pareiškime pažymima, kad pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie, tikėtina, padarytą pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1253/2010; nutartis administracinio teisės pažeidimo Nr. 2AT-2-2012). Pareiškime nurodoma, kad šiuo atveju ne dėl įstatyme nurodomų priežasčių, bet dėl institucijos kaltės administracinio teisės pažeidimo byla nebuvo išnagrinėta per įstatymo numatytą šešių mėnesių terminą, kurio pratęsimui nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Informacija apie eismo įvykį buvo gauta 2013 m. kovo 8 d., J. P. nebuvo niekur išvykęs, nevengė policijos, nesirgo, turėjo ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nebuvo paskelbta jo paieška.

14Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresnysis specialistas Renatas Ivanauskas atsiliepimu į pareiškėjų prašymą prašo atmesti J. P. ir jo atstovo prašymą dėl bylos atnaujinimo.

15Atsiliepime nesutinkama su pareiškėjų teiginiais, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai netaikė ATPK 301 straipsnio nuostatų, J. P. paskirta administracinė nuobauda turėtų būti sušvelninta sumažinant paskirtą piniginę baudą bei panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Pareigūno nuomone, teisingumą vykdančių institucijų sprendimai J. P. byloje yra teisėti ir pagrįsti, priimti nepažeidžiant procesinių teisės normų, atsižvelgus į administracinių nuobaudų skyrimo taisykles.

16Įstatymų leidėjas ATPK 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtino normą, kuri numato, jog bylą nagrinėjanti institucija, atsižvelgdama į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjų skundus dėl ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo administracinių teisės pažeidimų bylose, yra ne kartą konstatavęs, kad nuobauda, vadovaujantis minėtame straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N63-681/2010).

17Atsiliepime pažymima, kad, kreipdamiesi į teismą dėl bylos atnaujinimo, pareiškėjai nepagrindė faktinių duomenų, bylojančių J. P. naudai, visumos. Prie prašymo nepridėta aktuali pažyma apie asmens baustumą, sveikatą, šeimines aplinkybes, asmenį apibūdinanti medžiaga iš darbovietės. Prašyme tik išvardijamos šios aplinkybės, tačiau nepagrindžiamos rašytiniais dokumentais. Taip pat atsiliepime pažymima, jog tam, kad ATPK 301 straipsnio nuostatos būtų taikomos, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi iki pažeidimo nagrinėjimo pripažinti padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai dėl jo gailėtis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N62-509/2008). J. P., iki Vilniaus miesto apylinkės teismui paskelbiant nutarimą skirti administracinę nuobaudą byloje, nepripažino padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisės pažeidimų, jis ginčija juos ir prašyme dėl proceso atnaujinimo, todėl, nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ATPK 301 straipsnis negali būti taikomas. Priešingu atveju, pasak pareigūno, būtų pažeidžiami ATPK 30 straipsnio reikalavimai.

18Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. ir jo atstovo advokato Romualdo Drakšo prašymas netenkintinas.

19Dėl ATPK 130 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties

20Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, yra pats jį sukėlęs ir iš įvykio vietos pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, bei nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, pasišalina iš įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ar kitokių jam galimų neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

21Nagrinėjamoje byloje paduotame pareiškime nesutinkama su teismų išvadomis dėl J. P. kaltės padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, teigiama, kad jo veikoje nėra šio pažeidimo sudėties, nes jis nesuvokė sukėlęs eismo įvykį (kliudęs nukentėjusiojo automobilį) ir pasišalino neketindamas išvengti atsakomybės dėl padaryto pažeidimo. Iš šio pareiškimo turinio matyti, kad, neigdami J. P. tyčią pasišalinti iš jo sukelto eismo įvykio vietos, pareiškėjai nesutinka su teismų nustatytomis faktinėmis įvykio aplinkybėmis, įrodymų vertinimu, pateikia J. P. palankią įvykio versija. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo paskirtis yra patikrinti, ar nagrinėjant konkrečią bylą žemesnių instancijų teismuose nebuvo padaryta esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų. Šiame proceso etape įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, faktinės aplinkybės nenustatinėjamos. Bylos duomenys patvirtina, kad įrodymai buvo ištirti ir įvertinti objektyviai, išsamiai, nepažeidžiant procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Taigi, nesutikti su teismų padarytomis išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių kolegija neturi pagrindo.

22Byloje nustatyta, kad J. P., norėdamas apvažiuoti jo eismo juostoje pastatytus automobilius, išvažiavo į priešpriešinę eismo juosta. Pamatęs priešais, savo eismo juosta atvažiuojantį nukentėjusiojo automobilį, nedavė jam kelio, jį kliudė ir apgadino. Po kontakto abiem automobiliams sustojus ir nukentėjusiajam bandant iš savojo išlipti, J. P. staiga pradėjo važiuoti, taip dar kartą kliudydamas nukentėjusiojo automobilį (ATPK 127 straipsnio 2 dalis) ir neteisėtai pasišalindamas iš eismo įvykio vietos (ATPK 130 straipsnio 1 dalis). Tokias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis 2013 m. kovo 8 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-2393928-13, nuosekliais nukentėjusiojo A. K. parodymais, taip pat juos patvirtinančiu policijos pareigūno M. T. 2013 m. kovo 8 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad J. P., grįžęs į eismo įvykio vietą, iš pradžių pripažino kaltę dėl įvykio, bandė susitarti su A. K., tačiau sužinojęs, kad įvykis bus forminamas, pradėjo neigti savo kaltę. Taip pat nukentėjusiojo parodymus patvirtina eismo įvykio schema, duomenų apie eismo įvykį pažyma bei fotolentelės, kuriuose užfiksuoti eismo įvykio metu automobiliams padaryti pažeidimai. Visi šie duomenys, sudarantys logišką ir nuoseklią įrodymų visumą, leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad J. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, sukėlė eismo įvykį ir, tai suprasdamas, žinodamas, jog privalo pasilikti įvykio vietoje, sąmoningai šios pareigos nepaisė. Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, nenustatė jokių proceso įstatymų reikalavimų pažeidimų, konstatavo, kad byla išnagrinėta išsamiai, ir patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadas dėl J. P. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.

23Abiejų instancijų teismai motyvuotai atmetė pareiškėjo iškeltą versiją, neva jis iš įvykio vietos pasišalino tik stengdamasis išvengti konflikto, kurį provokavo nukentėjusysis ir nepajuto automobilių kontakto. Bylos duomenys patvirtina, kad po pirmojo automobilių kontakto, kuris įvyko J. P. matymo zonoje – ties jo vairuojamo automobilio kairiuoju priekiniu ratu (tai rodo duomenys apie automobiliams padarytus pažeidimus), abu vairuotojai sustojo. A. K. bandė išlipti iš savo automobilio, tačiau J. P. staiga vėl pradėjo važiuoti ir savo automobilio kairės pusės bortu nubraukė A. K. vairuoto automobilio priekinių kairės pusės durelių briauną. Taigi, pagal nustatytas įvykio aplinkybes J. P. negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo KET reikalavimams, negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, priešingai, sąmoningai pasirinko neteisėtą elgesio variantą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, taigi pareiškėjo kaltė bei dalyvavimas padarant ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą įrodytas bei kvalifikuotas tinkamai.

24Pareiškėjų argumentas, kad J. P. nesiekė išvengti administracinės atsakomybės, neslėpė įvykio pėdsakų, nebuvo girtas ir pan., t. y. neturėjo jokio tikslo neteisėtai pasišalinti, atmestinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-33-2013). Taigi, aplinkybė, kad bylos duomenys nerodo, jog J. P. bandė išvengti atsakomybės, nuslėpti eismo įvykį, savaime nepaneigia teismų išvadų dėl jo tyčios, kuri nustatyta kitais objektyviais ir patikimais bylos duomenimis. Tikslas ir motyvas nėra būtinieji ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai, todėl kvalifikuojant J. P. veiksmus teisinės reikšmės neturi tai, kokių tikslų siekdamas jis pasišalino.

25Dėl J. P. paskirtos nuobaudos dydžio

26Pareiškime taip pat teigiama, kad J. P. paskirta nuobauda per griežta ir byloje yra pagrindas, pritaikius ATPK 301 straipsnio nuostatas, paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

27ATPK 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Tačiau tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 301 straipsnis (Mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas), kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas. Taigi, ATPK 301 straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013).

28ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. J. P. už jo padarytą pažeidimą paskirta 3500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, t. y. į sankcijos ribas patenkanti nuobauda.

29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-42-2013), t. y. kai konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 301 straipsnio nuostatos.

30Pareiškėjų prašymas skirti švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, nuobaudą grindžiamas tuo, kad paskirta nuobauda yra labai griežta, neproporcinga pažeidimu padarytos žalos dydžiui. Be to, teisė vairuoti J. P. reikalinga dėl darbinės veiklos, sveikatos būklės (sunku judėti dėl kelio menisko pažeidimo) ir kad galėtų rūpintis senyvo amžiaus, priežiūros reikalaujančiu tėvu. Pažymėtina, kad analogiškus argumentus J. P. buvo nurodęs ir savo apeliaciniame skunde, pateikdamas juos patvirtinančius dokumentus. Kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas teisingai pareiškėjo nurodomų aplinkybių nepripažino kaip duodančių pagrindą taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, jog tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar žymiai švelninti. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės taip pat nesuponuoja išvados dėl tokio išskirtinumo, neproporcingo suvaržymo. Be to, paprastai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose ATPK 301 straipsnio pagrindu nuobauda švelninama buvo tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą, byloje buvo kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje panašių aplinkybių nenustatyta: J. P. nei tyrimo metu, nei teisme savo kaltės nepripažino, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nurodytų ATPK 31 straipsnyje, nenustatyta. Taigi, teismas pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamoje byloje nėra išimtinių aplinkybių, leidžiančių J. P. taikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas.

31Dėl nuobaudos skyrimo termino

32Pareiškime nurodoma, kad dėl institucijos kaltės administracinio teisės pažeidimo byla nebuvo išnagrinėta per įstatymo numatytą šešių mėnesių terminą, kurio pratęsimui nebuvo jokio objektyvaus pagrindo: J. P. nebuvo niekur išvykęs, nevengė policijos, nesirgo, turėjo ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nebuvo paskelbta jo paieška.

33ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Trečioje šio straipsnio dalyje numatyta galimybė pratęsti administracinės nuobaudos paskyrimo terminą, be kitų atvejų, ir tada, kai pažeidimą padariusio asmens administracinės atsakomybės klausimo negalima spręsti dėl pažeidimo tyrimo.

34Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutarimu bylos medžiaga buvo grąžinta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai papildomiems tyrimo veiksmams atlikti, nes, teismo nuomone, buvo surinkti ne visi bylai teisingai išspręsti reikšmingi duomenys. Po šio nutarimo įsigaliojimo buvo atlikti papildomi proceso veiksmai, renkami išsamiam bylos nagrinėjimui reikalingi duomenys. Nustatęs, kad dėl to gali būti nespėta per įstatymo nustatytą terminą paskirti J. P. administracinės nuobaudos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistas vyr. inspektorius A. Grėbliūnas priėmė nutarimą administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsti. Tokio nutarimo priėmimas atitinka ATPK 35 straipsnio 3 dalies reikalavimus, taigi administracinės nuobaudos skyrimo terminas praleistas nebuvo. Be to, pažymėtina, kad ir įstatyme numatytas šešių mėnesių terminas šioje byloje viršytas nežymiai: administraciniai teisės pažeidimai padaryti ir administracinio teisės pažeidimo protokolas J. P. surašytas 2013 m. kovo 8 d., o Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, kuriuo J. P. paskirta administracinė nuobauda priimtas 2013 m. spalio 24 d., t. y. praėjus 7 mėnesiams. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista J. P. teisė į greitą bylos išnagrinėjimą.

35Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepadarė esminių procesinių teisės pažeidimų, išsamiai ištyrė ir įvertino įrodymus, tinkamai pagrindė savo išvadas dėl faktinių aplinkybių ir J. P. veiksmų kvalifikavimo – teisingai pritaikė materialiosios teisės normas. Todėl keisti ar naikinti šiuos sprendimus nėra pagrindo.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

Nutarė

37Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. ir jo atstovo advokato Romualdo Drakšo prašymą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Teisėjų kolegija,... 3. J. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarimu pagal... 4. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi administracinėn... 5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 6. Pareiškėjai, vadovaudamiesi ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo... 7. Pareiškėjų nuomone, teismai padarė esminių materialiosios ir procesinės... 8. Pareiškime nurodoma, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę... 9. Pareiškime pažymima, kad asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė... 10. Pareiškime nurodoma, kad J. P. kaltė teismuose buvo įrodinėjama tik... 11. Taip pat, pareiškėjų nuomone, J. P. už administracinius teisės pažeidimus... 12. Pareiškėjų nuomone, J. P. paskirtos nuobaudos – ilgalaikis teisės... 13. Pareiškime taip pat nesutinkama su Vilniaus apygardos teismo išvada, jog... 14. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos... 15. Atsiliepime nesutinkama su pareiškėjų teiginiais, kad bylą nagrinėję... 16. Įstatymų leidėjas ATPK 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtino normą, kuri... 17. Atsiliepime pažymima, kad, kreipdamiesi į teismą dėl bylos atnaujinimo,... 18. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. ir jo atstovo advokato... 19. Dėl ATPK 130 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties... 20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal ATPK 130... 21. Nagrinėjamoje byloje paduotame pareiškime nesutinkama su teismų išvadomis... 22. Byloje nustatyta, kad J. P., norėdamas apvažiuoti jo eismo juostoje... 23. Abiejų instancijų teismai motyvuotai atmetė pareiškėjo iškeltą versiją,... 24. Pareiškėjų argumentas, kad J. P. nesiekė išvengti administracinės... 25. Dėl J. P. paskirtos nuobaudos dydžio... 26. Pareiškime taip pat teigiama, kad J. P. paskirta nuobauda per griežta ir... 27. ATPK 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės... 28. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su... 29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad individualizuodami... 30. Pareiškėjų prašymas skirti švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, nuobaudą... 31. Dėl nuobaudos skyrimo termino... 32. Pareiškime nurodoma, kad dėl institucijos kaltės administracinio teisės... 33. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti... 34. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d.... 35. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės... 37. Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. ir jo atstovo...