Byla 2-1620/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teisejas Gintaras Peciulis teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo pareiškejo bankrutavusios uždarosios akcines bendroves „STALAKTA“, atstovaujamo bankroto administratoriaus, ir suinteresuoto asmens (kreditoriaus) akcines bendroves DNB bankas atskiruosius skundus del Klaipedos apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutarties civilineje byloje Nr. 2-1057-524/2013, kuria netenkintas pareiškejo (atsakovo) bankrutavusios uždarosios akcines bendroves „STALAKTA“, atstovaujamo bankroto administratoriaus, skundas del bankrutavusios uždarosios akcines bendroves „STALAKTA“ 2013 m. vasario 14 d. kreditoriu susirinkimo nutarimo panaikinimo. Suinteresuoti asmenys „Swedbank“, akcine bendrove, valstybes imone Turto bankas, akcine bendrove DNB bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipedos skyrius ir uždaroji akcine bendrove Konekesko Lietuva.

2Teisejas, išnagrinejes byla pagal atskiruosius skundus, n u s t a t e:

3I. Ginco esme

4Pareiškejas BUAB „STALAKTA“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Imoniu bankroto administravimo ir teisiniu paslaugu biuras“, skundu del BUAB „STALAKTA“ kreditoriu 2013 m. vasario 14 d. susirinkimo nutarimo praše panaikinti tame susirinkime priimto nutarimo antruoju darbotvarkes klausimu antraji punkta, kuriuo nutarta „Išlaidas, susijusias su turtu, esanciu ( - ) (NT vertinimas, turto apsauga, elektros montavimo darbai, lokaliniu samatu sudarymas) dengti iš pajamu, gautu pardavus ši turta. Atsižvelgiant i tai, kad „Swedbank“, AB suteike kredita gyvenamuju namu ( - ) statybai ir UAB „Stalakta“ isipareigojimu kreditoriui tinkamas ivykdymas buvo užtikrintas, be kita ko, ir visu žemes sklypu su visais priklausiniais ikeitimu, nustatyti, kad lešos, gautos už šio turto pardavima pervedamos „Swedbank“, AB, atskaicius šiam turtui tenkancia administravimo išlaidu dali“. Skunde pareiškejas nurode, kad toks nutarimas prieštarauja iki 2012 m. sausio 10 d. galiojusiai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.171 straipsnio 2 dalies redakcijai, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutarciai civilineje byloje Nr. 3K-3-444/2012. Pareiškejo manymu, nagrinejamu atveju turi buti taikoma CK 4.171 straipsnio 12 dalis, kuri neaiškintina taip, kad ikeitus žemes sklypa, savaime yra ikeiciamas visas ant jo esantis ir busimas nekilnojamasis turtas, jeigu šalys nenurode kitaip. Hipotekos lakšte nebuvo nurodytas gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), kuris buvo parduotas už 56 400 Lt, todel šios lešos buvo paskirstytos proporcingai visiems kreditoriams pagal Lietuvos Respublikos imoniu bankroto istatyme nustatyta eiliškuma.

5Kreditorius ,,Swedbank‘‘, AB su pareiškejo skundu nesutiko. Atsiliepime nurode, kad hipotekos lakšte, kuriuo buvo ikeistas žemes sklypas, šalys iraše salyga, jog kredito sutartis yra neatskiriama Hipotekos lakšto dalis. Kredito sutarties 2.5.1 punkte buvo nurodyta, kad yra ikeiciami visi žemes sklypuose statomi statiniai su priklausiniais. Be to, kredito sutarties specialiosios dalies 24 punkte buvo aiškiai nurodyta, kad bankui yra ikeiciamas pats priklausinys, nurodant jo unikalu numeri, nes jau tuo metu buvo žinomas daikto unikalus numeris. Kreditorius svarbia laike aplinkybe, jog pareiškejui suteikta paskola buvo skirta nauju statiniu statybai, kuriuos pardavus, turejo buti gražintas kreditas. Nurode, kad skundas turi buti atmestas remiantis išaiškinimais Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje Nr. 3K-7-14/2011.

6Kreditoriai VSDFV Klaipedos skyrius, VI Turto bankas, AB DNB bankas palaike bankroto administratoriaus skundo motyvus ir praše jo skunda patenkinti.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esme

8Klaipedos apygardos teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi pareiškejo BUAB „STALAKTA“, atstovaujamo bankroto administratoriaus, skundo netenkino. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartimi, priimta civilineje byloje Nr. 3K-7-14/2011, sprende, jog sutartines hipotekos atveju šalys savo valia sprendžia ir susitaria del nekilnojamojo turto, esancio ant ikeiciamo žemes sklypo, likimo – ikeisti ji kaip žemes sklypo priklausini, ar ne, taciau kiekvienu atveju tokio nekilnojamojo daikto padetis turi buti teisiškai apibrežta ir užfiksuota hipotekos ir Nekilnojamojo turto registre. Pirmosios instancijos teismas nustate, kad skolininkas UAB ,,STALAKTA“ hipotekos lakštu kredito gražinima bankui užtikrino žemes sklypo ikeitimu. Teismas pažymejo, jog nebaigtas statyti gyvenamasis namas nuo pat jo statybos pradžios Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išraše buvo išviešintas kaip ikeisto žemes sklypo priklausinys. Be to, hipotekos lakšte buvo nurodyta, kad kitos hipotekos lakšto salygos yra nurodytos 2006 m. lapkricio 14 d. sudarytoje kredito sutartyje ir visuose papildomuose susitarimuose, kurie bus sudaryti ateityje. Šios sutarties 24 punkte buvo nurodyta, kad ginco pastatas taip pat yra ikeiciamas paimto kredito gražinimo užtikrinimui. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog hipotekos registre buvo iregistruota kreditavimo sutartis su visais velesniais jos salygu pakeitimais ir papildymais ir imones isipareigojimas bankui. Todel pirmosios instancijos teismas sprende, jog salygos apie žemes sklypo priklausiniu ikeitima nenurodymas hipotekos lakšte ir hipotekos registre nepaneigia ir nepašalina hipotekos kreditoriaus teises pasirinkta ne ginco teisena reikalauti nukreipti skolos išieškojima i ikeistus pagrindiniu daiktu priklausinius, kurie aiškiai teisiškai nustatyti Nekilnojamojo turto registre. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kredito sutartis patvirtina aplinkybe, kad pareiškejas hipotekos kreditoriui abu daiktus – žemes sklypa ir jame esanti nebaigta statyti gyvenamaji nama – ikeite kaip atskirus nekilnojamojo daikto objektus. Teismas nustate, kad po hipotekos lakšto sudarymo ikeistame žemes sklype skolininkas pastate gyvenamaji nama ir tokiu budu iteisino UAB ,,STALAKTA“ nuosavybes teise i statini. Taigi, nors hipotekos sutarties šalys hipotekos lakšte neivardijo po lakšto sudarymo pastatyto pastato, taciau byloje irodyta, kad ginco statinys UAB ,,STALAKTA valia igijo žemes sklypo priklausinio teisine padeti, kuri užfiksuota Nekilnojamojo turto registre. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pastatai, esantys ikeistame žemes sklype, gali buti kvalifikuojami kaip priklausiniai ir juos turi ištikti ikeisto žemes sklypo likimas. Pirmosios instancijos teismas padare išvada, jog pareiškejo bankroto administratoriaus parduotas nebaigtas statyti pastatas buvo ikeistas bankui, todel lešos, gautos už jo pardavima, skirstytinos Lietuvos Respublikos imoniu bankroto istatymo (toliau - IBI) 34 straipsnyje nustatyta tvarka.

9III. Atskiruju skundu ir atsiliepimu i juos argumentai

10Pareiškejas BUAB „STALAKTA“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutarti ir klausima išspresti iš esmes – panaikinti BUAB „STALAKTA“ 2013 m. vasario 14 d. kreditoriu susirinkimo metu priimto nutarimo darbotvarkes antruoju klausimu 2 (antra) punkta. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta nevisapusiškai ir neobjektyviai vertinant byloje pateiktus rašytinius irodymus: VI „Registru centras“ nekilnojamojo turto registro išraša, hipotekos lakšta ir centrines hipotekos istaigos hipotekos registro išraša, nesilaikant kasacinio teismo pateiktu teises normu taikymo ir aiškinimo taisykliu bei netinkamai nustatant rašytiniu dokumentu irodomaja galia.
  2. Teismas neatsižvelge ir nevertino esmines aplinkybes, kad Nekilnojamojo turto registre gyvenamasis namas nebuvo iregistruotas kaip ikeistas kreditoriui „Swedbank“ AB, todel teismas padare nepagrista išvada, kad gyvenamojo namo teisine padetis viešajame registre apibrežta ir užfiksuota kaip žemes sklypo priklausinio, t. y. nepagristai nesiejant šios padeties su gyvenamojo namo ikeitimo suvaržymu nebuvimo viešajame registre.
  3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taike materialine teise – iki 2012 m. sausio 10 d. galiojusia CK 4.171 straipsnio 2 ir 12 daliu redakcija bei netinkamai vertino rašytinius irodymus: hipotekos lakšta ir centrines hipotekos istaigos išraša del sutartines hipotekos ir netinkamai nustate šiu irodymu galia. Teismo išvada, jog pareiškejas nepaneige hipotekos kreditoriaus teises nukreipti skolos išieškojima i ikeistus pagrindiniu daiktu priklausinius, nesuderinama su Lietuvos Aukšciausiojo Teismo civilineje byloje Nr. 3K-3-444/2012 suformuluotomis CK 4.171 straipsnio 2 ir 12 daliu aiškinimo ir taikymo taisyklemis,.
  4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelge ir nepagristai netaike Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 197 straipsnio 2 dalies, kuri numato, kad dokumentai, išduoti valstybes ir savivaldybiu instituciju, patvirtinti valstybes igaliotu asmenu neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamu formos reikalavimu, laikomi oficialiais rašytiniais irodymais ir turi didesne irodomaja galia nei neoficialus rašytiniai irodymai. I byla pateikti nekilnojamojo turto registro duomenys ir hipotekos lakštas turi didesne irodomaja galia už kreditavimo sutarti, kuria vadovavosi teismas.
  5. Pirmosios instancijos teismas neivertino aplinkybes, jog hipotekos registro duomenys aiškiai patvirtina, kad gyvenamasis namas nera ikeistas, o nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina tik gyvenamojo namo, kaip priklausinio, teisini statusa. Vien gyvenamojo namo, kaip priklausinio, ivardijimas nesudaro pagrindo daryti išvada, kad gyvenamaji nama savaime ištiko pagrindinio daikto likimas – ikeitimas hipotekos kreditoriui.

11Suinteresuotas asmuo (kreditorius) AB DNB bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutarti ir klausima išspresti iš esmes – panaikinti BUAB „STALAKTA“ 2013 m. vasario 14 d. kreditoriu susirinkimo metu priimto nutarimo darbotvarkes antruoju klausimu 2 (antra) punkta. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad gyvenamasis namas buvo ikeistas,

12kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Tokia išvada teismas padare ivertines tik hipotekos lakšta ir kreditavimo sutarti.

132. Kreditavimo sutartyje esantis pareiškejo isipareigojimas ikeisti gyvenamaji nama negali buti prilyginamas paties ikeitimo sandorio sudarymui. Šia pozicija patvirtina Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktika, suformuota civilineje byloje Nr. 3K-3-74/2010. Nurodytoje byloje kasacinis teismas pažymejo, kad šalims del busimu priklausiniu nepakanka susitarti kreditavimo sutartyje, kartu nekeiciant hipotekos lakšto.

143. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo civilineje byloje Nr. 3K-3-444/2012 suformuluotu CK 4.171 straipsnio 2 ir 12 daliu aiškinimo ir taikymo taisykliu, kurioje teismas konstatavo, jog nepakanka nekilnojamojo turto objektu tik iregistruoti kaip žemes priklausiniu nekilnojamojo turto registre, šalims aiškiai del to nesusitarus hipotekos lakšte.

154. 2013 m. vasario 14 d. vykusiame kreditoriu susirinkime priimtas nutarimas, kuriuo visas bankrutuojanciai imonei priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), pripažintas ikeistu „Swedbank“ AB, yra akivaizdžiai neteisetas ir pažeidžia kitu imones kreditoriu interesus, o taip pat ir bendruosius protingumo, teisingumo bei sažiningumo principus, todel toks nutarimas naikintinas.

16Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepime praše tenkinti apelianto BUAB „STALAKTA“ atskiraji skunda. Atsiliepime i pareiškejo atskiraji skunda palaike suinteresuoto asmens pateiktame teismui atskirajame skunde išdestytus argumentus del pirmosios instancijos teismo nutarties neteisetumo.

17Suinteresuotas asmuo (kreditorius) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipedos skyrius atsiliepimu i atskiruosius skundus prašo Klaipedos apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutarti panaikinti ir klausima išspresti iš esmes – BUAB „STALAKTA“ 2013 m. vasario 14 d. kreditoriu susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkes klausimu antraji punkta pripažinti negaliojanciu. Atsiliepime i atskiruosius skundus nurode palaikas apeliantu argumentus, kadangi aplinkybe, jog kreditoriui „Swedbank“, AB buvo ikeistas žemes sklypas, savaime nereiškia, kad jam ikeistas ir sklypo priklausinys – gyvenamasis namas. Pasak suinteresuoto asmens, lešos, gautos pardavus mineta gyvenamaji nama, negali buti pirmenybes teise panaudotos žemes sklypo ikaito turetojo kreditorinio reikalavimo tenkinimui.

18Suinteresuotas asmuo (kreditorius) VI Turto bankas prašo tenkinti pareiškejo ir suinteresuoto asmens AB DNB banko atskiruosius skundus. Atsiliepime i atskiruosius skundus nurode palaikantis apeliantu argumentus. Pasak suinteresuoto asmens, balsuojant už gincijama nutarima ikaito turetojas turejo suprasti, kad yra pažeidžiamos kitu kreditoriu teises ir kreditoriu interesu pusiausvyra. Neprotingus, nesažiningus kreditoriu susirinkimo nutarimus teismas turetu naikinti ir tokiu budu užtikrinti šaliu tarpusavio santykiu teisinguma, protinguma, sažininguma ir interesu pusiausvyra.

19Suinteresuotas asmuo (kreditorius) „Swedbank“, AB atsiliepimu i atskiruosius skundus prašo juos atmesti ir pirmosios instancijos nutarti palikti nepakeista. Atsiliepime nurode, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ivertino pateiktus irodymus. Apeliantai skunduose negincija aplinkybes, jog ginco pastatas yra ikeisto daikto priklausinys. Pasak suinteresuoto asmens, apeliantai painioja hipotekos ir jos išviešinimo teisines pasekmes. Suinteresuoto asmens nuomone, viešuosiuose registruose pateikiami duomenys apie daikta, tarp ju ir apie daikto apsunkinimus, atlieka atitinkamos daiktines teises išviešinimo funkcija, bet yra ne jos atsiradimo (sukurimo) pagrindas. Sudarant hipotekos lakšta, šalys neturejo objektyvios galimybes išviešinti priklausinio ikeitimo, taciau kredito sutartimi šalys aiškiai susitare, kad žemes sklype statomas priklausinys yra ikeistas kreditoriui „Swedbank“, AB. Apeliantai gincijama kreditoriu susirinkimo nutarima prašo panaikinti vien tik formaliu pagrindu, jog priklausinio ikeitimas nebuvo išviešintas. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo bylos, kurioje priimta nutartimi vadovavosi pirmosios instancijos teismas, ratio decidendi sutampa su šia byla. Gi apeliantu cituotos nutarties, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo priimtos civilineje byloje Nr. 3K-3-444/2012, aplinkybes skiriasi.

20IV. Apeliacines instancijos teismo nustatytos aplinkybes, teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacijos objekta sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškejo BUAB „STALAKTA“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Imoniu bankroto administravimo ir teisiniu paslaugu biuras“, skunda del BUAB „STALAKTA“ 2013 m. vasario 14 d. kreditoriu susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkes klausimu 2 (antrojo) punkto panaikinimo, teisetumo ir pagristumo patikrinimas. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskiruju skundu faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrinant, ar nera absoliuciu nutarties negaliojimo pagrindu (CPK 320, 338 straipsniai).

22Atskirieji skundai tenkintini.

23IBI 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojancios imones kreditoriu teises. Viena ju, itvirtinta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, pabrežia, kad kreditoriai, kuriu reikalavimus patvirtino teismas, turi teise dalyvauti kreditoriu susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teise garantuoja kreditoriui galimybe dalyvauti tvarkant bankrutuojancios imones reikalus, taip pat užtikrina galimybe ginti savo interesus. IBI normos kreditoriu susirinkimui paveda spresti esminius su bankrutuojancios imones veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavieniu, o visu kreditoriu finansinius reikalavimus ir interesus. Del to bankroto proceduras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o ju visuma (kreditoriu susirinkimas ar kreditoriu komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditoriu visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojancios imones veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrole; bankrutuojancios imones ukine komercine veikla; imones likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti istatymo jam priskirti klausimai (IBI 23 straipsnis). Kreditoriu, kaip visumos, teise spresti bankrutuojancios imones reikalus – tai kreditoriu autonomijos principo išraiška. Ši teise igyvendinama kreditoriu balsu dauguma priimant nutarimus kreditoriu susirinkime (IBI 24 straipsnis). Kreditoriu susirinkimas yra savotiškas kreditoriu savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskiru kreditoriu teises ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditoriu visumos teises (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

24IBI 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditoriu susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, taciau kreditorius, nesutikdamas su balsu dauguma priimtais nutarimais, turi teise apskusti juos teismui (IBI 24 straipsnio 5 dalis). IBI 10 straipsnio 3 dalies 14 punkto pagrindu imones bankroto administratorius gina visu kreditoriu, taip pat bankrutuojancios imones teises ir interesus.

25Iš byloje esanciu duomenu nustatyta, jog 2012 m. rugsejo 13 d. varžytyniu metu buvo parduotas pareiškejui priklausantis nekilnojamasis turtas: žemes sklypas (unikalus Nr. 4400-0896-6422) ir gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )) (toliau - ginco pastatas), esantys ( - ) (b. l. 30). 2013 m. vasario 14 d. ivyko BUAB „STALAKTA“ kreditoriu susirinkimas, kurio metu, be kita ko, buvo svarstytas antrasis darbotvarkes klausimas „Del piniginiu lešu, gautu už parduota nekilnojamaji turta, paskirstymo“. Šiuo darbotvarkes klausimu kreditoriai prieme nutarima (nutarimo antruoju darbotvarkes klausimu 2 (antras) punktas) „Išlaidas, susijusias su turtu, esanciu ( - ) (NT vertinimas, turto apsauga, elektros montavimo darbai, lokaliniu samatu sudarymas) – dengti iš pajamu, pardavus ši turta. Atsižvelgiant i tai, kad „Swedbank“, AB suteike kredita gyvenamuju namu ( - ) statybai ir UAB „Stalakta“ isipareigojimu kreditoriui tinkamas ivykdymas buvo užtikrintas, be kita ko, ir visu žemes sklypu su visais priklausiniais ikeitimu, nustatyti, kad lešos, gautos už šio turto pardavima, pervedamos „Swedbank, AB, atskaicius šiam turtui tenkancia administravimo išlaidu dali“ (toliau - skundžiamas nutarimas) (b. l. 30-32). Iš pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinio nustatyta, kad pareiškejas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, su skundžiamu kreditoriu susirinkimo nutarimu nesutiko, kadangi, jo vertinimu, ta aplinkybe, jog ginco pastatas pastatytas ant „Swedbank“, AB ikeisto žemes sklypo, savaime nereiškia, kad ikeistas yra ir ginco pastatas. Pareiškejo nuomone, skundžiamas nutarimas yra neteisetas ta apimtimi, kuria nustatyta suinteresuoto asmens „Swedbank“, AB pirmumo teise pardavus ginco pastata patenkinti savo finansini reikalavima. Pareiškejas, byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme, laikesi pozicijos, jog ginco pastatas nebuvo ikeistas. Jo nuomone, aplinkybe, jog ginco pastatas yra kreditoriui ikeistame žemes sklype bei yra iregistruotas kaip ikeisto žemes sklypo priklausinys, savaime nereiškia, jog jis taip pat yra ikeistas. Pirmosios instancijos teismas svarbia laike aplinkybe, jog 2006 m. lapkricio 14 d. sudaryta kredito sutartimi šalys (pareiškejas ir kreditorius „Swedbank“, AB) susitare del ikeistame sklype statomo (pastatyto) pastato ikeitimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, svarbi yra ir aplinkybe, jog nurodyta sutartimi kreditas buvo suteiktas butent gyvenamuju namu statybai kreditoriui hipoteka ikeistuose sklypuose, kuriuos pardavus turejo buti gražinamas kreditas. Pirmosios instancijos teismas sprende, jog nurodytos aplinkybes irodo buvus kreditavimo sutarties šaliu valia ikeisti ne tik žemes sklypa, bet ir jame pastatyta (statoma) gyvenamaji nama. Šiuo pagrindu teismas padare išvada, jog ginco pastatas buvo ikeistas kreditoriui, kaip žemes sklypo priklausinys, todel lešos, gautos pardavus ginco pastata, turi buti skirstomos IBI 34 straipsnio nustatyta tvarka. Gi apeliantai, nesutikdami su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, skunduose nurode, esa teismas netinkamai vertino byloje esancius irodymus: Nekilnojamojo turto ir Hipotekos registru išrašus, kadangi tokiems dokumentams yra suteiktas oficialiu irodymu statusas. Šiuose irodymuose esanciu duomenu nepaneigus (nenugincijus) civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas nepagristai didesne irodomaja galia suteike suinteresuoto asmens pateiktai kredito sutarciai. Be to, apeliantu nuomone, teismas nepagristai vadovavosi vien ta aplinkybe, jog ginco pastatas viešajame registre yra iregistruotas kaip hipoteka ikeisto žemes sklypo priklausinys. Apeliantu vertinimu, ginco pastato hipotekos neišviešinimas Nekilnojamojo turto ir Hipotekos registruose patvirtina pareiškejo teigini, jog šis turtas nera ikeistas kreditoriui „Swedbank“, AB. Taigi, nagrinejamoje byloje sprendžiama, kokie nekilnojamieji daiktai yra ikeisti šaliu sudaryta hipotekos sutartimi (hipotekos lakštu), ar lešos, gautos pardavus ginco pastata, gali buti skirstomos IBI 34 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. tenkinant išimtinai hipotekos kreditoriaus „Swedbank“, AB finansini reikalavima UAB „STALAKTA“ bankroto byloje.

26Hipoteka – tai daiktine teise, kuria užtikrinamas pagrindines prievoles esamo ar busimo skolininko isipareigojimo ivykdymas, ikeiciant nekilnojamaji daikta, kai ikeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka gali atsirasti iš istatymo ar teismo sprendimo (priverstine hipoteka) arba iš šaliu valia sudaryto susitarimo (sutartine hipoteka) (CK 4.175 straipsnio 1 dalis, 4.185 straipsnis). Sutartinei hipotekai galioja bendrieji sutarciu dispozityvumo ir laisves principai, kurie suteikia jos šaliai teise laisvai apsispresti del hipotekos salygu ir turinio, nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, kiek tai neprieštarauja imperatyviosioms teises normoms (CK 6.156 straipsnis). CK 4.171 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai ikeiciamas pagrindinis daiktas, laikoma, jog ikeiciami ir esantys bei busimi daikto savininko valia prijungti ar del gamtiniu ivykiu prie pagrindinio daikto prisijunge priklausiniai. Pagal bendraja pagrindiniu ir antraeiliu daiktu teisinio ryšio taisykle priklausini ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar istatyme nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra išaiškines, kad CK 4.171 straipsnio 2 dalis taikoma, kai hipotekos objektas yra ne žeme, o atvejai, kada hipotekos objektas yra žeme, specialiai reglamentuojami CK 4.171 straipsnio 12 dalyje, kurioje itvirtinta nuostata del teisines žemes sklype esanciu statiniu padeties nustatymo. Minetoje straipsnio dalyje nurodoma, jog, ikeiciant žeme, kaip priklausiniai ikeiciami ir ant jos esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas aiškindamas šia teises norma yra pažymejes, kad, atsižvelgiant i joje nurodyta lingvistine konstrukcija „kaip priklausiniai ikeiciami“ bei i CK 4.40 straipsnio 1 dalyje itvirtinta žemes ir ant jos esancio nekilnojamojo turto santyki (ne kiekvienu atveju statinys yra žemes, ant kurios stovi, priklausinys), tam, kad statiniai, esantys ant ikeiciamo sklypo, butu laikomi ikeisti hipotekos lakšte, šalys del to turi aiškiai susitarti. Sutartines hipotekos atveju šalys savo valia sprendžia ir susitaria del ant ikeiciamo žemes sklypo esancio nekilnojamojo turto likimo – ikeisti ji kaip žemes sklypo priklausini ar ne, taciau kiekvienu atveju tokio nekilnojamojo daikto padetis turi buti teisiškai apibrežta ir užfiksuota hipotekos ir nekilnojamojo turto registruose. Konkretus ir tikslus sutartines hipotekos santykiu išviešinimas hipotekos registruose taip pat užtikrina treciuju asmenu interesu prieš skolininka (ikeisto turto savininka) apsauga (žr. Lietuvos Aukšciausiojo 2011 m. kovo 23 d. nutarti, priimta civilineje byloje Nr. 3K-7-14/2011).

27Apeliacinis teismas iš esmes pritaria atskiruju skundu argumentams, kuriais teigiama, jog žemes sklypo ikeitimas savaime nereiškia ir veliau šiame sklype pastatyto pastato ikeitimo. Butent taip CK 4.171 straipsnio 12 dali išaiškino Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2012 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje Nr. 3K-3-444/2012. Minetoje kasacinio teismo nutartyje, be kita ko, išaiškinta ir tai, jog sutartineje hipotekoje kreditorius ir skolininkas gali susitarti del ivairiu žemes ir ant jos esanciu objektu ikeitimo variantu: ikeiciama tik žeme; ikeiciami tik ant žemes esantys statiniai; ikeiciami žeme ir visi ar dalis ant jos esanciu statiniu, be to, šalys gali susitarti ir del busimu ikeiciamos žemes priklausiniu. Jei busimi žemes priklausiniai hipotekos sutartyje nera aiškiai identifikuoti, ju kvalifikavima hipotekos objektu lemia skolininko valia ju registravimo metu nekilnojamojo turto registre šiuos ivardyti kaip žemes priklausinius. Tokiu budu skolininko (savininko) valia atitinkami objektai igyja žemes sklypo priklausiniu teisine padeti, kuri užfiksuota nekilnojamojo turto registre ir šie duomenys laikomi teisingais, kol jie nenugincyti istatymu nustatyta tvarka. Bet kokiu atveju šalys, sudarydamos hipotekos sutarti ar velesnius jos pakeitimus, turi susitarti del nekilnojamojo turto objektu, kaip žemes priklausiniu. Del to nepakanka nekilnojamojo turto objekta tik iregistruoti kaip žemes priklausini nekilnojamojo turto registre, šalims aiškiai del to nesusitarus hipotekos lakšte. Apeliacinis teismas, ivertines pamineta kasacinio teismo išaiškinima bei šioje byloje surinktus duomenis, sprendžia, jog nagrinejamu atveju tarp šaliu nera ginco del aplinkybes, jog hipotekos lakštu kreditoriui ikeistame žemes sklype pastatytas (nebaigtos statybos) ginco pastatas yra nurodyto žemes sklypo priklausinys. Mineta aplinkybe patvirtina i byla pateiktas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išrašas, kuris nera nugincytas istatymu nustatyta tvarka (b. l. 61). Taciau, teismo vertinimu, aplinkybe, jog ginco pastatas yra ikeisto žemes sklypo priklausinys, nagrinejamu atveju nera vyraujanti, sprendžiant, ar buvo ikeistas ginco pastatas. Iš byloje esancio hipotekos lakšto (b. l. 40-43) matyti, kad šalys susitare tik del žemes sklypo, kuriame veliau pareiškejas pastate ginco pastata, ikeitimo, taciau nesusitare del ginco pastato ikeitimo, nors tokia galimybe turejo. Kaip mineta, hipotekos lakštu galima susitarti ir del busimo pastato ikeitimo. Teismo isitikinimu, pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties kontekste svarbi aplinkybe yra ta, jog nei nekilnojamojo turto, nei hipotekos registruose nera nurodomas (išviešintas) priklausinio ikeitimo ar isipareigojimo ji ikeisti faktas, kas pagal kasacinio teismo aiškinima ikeitimo fakto nustatyma daro negalima.

28Kaip mineta, pirmosios instancijos teismas išvada, jog kreditoriui buvo ikeistas ne tik žemes sklypas, bet ir jame esantis ginco pastatas, padare ivertines aplinkybes, kad ginco pastatas yra ikeisto žemes sklypo priklausinys (tai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, reiškia, jog priklausini turi ištikti pagrindinio daikto likimas), kad šalys kredito sutartyje susitare del ginco pastato ikeitimo, bei ivertines suteikto kredito paskirti (kreditas suteiktas gyvenamuju namu statybai finansuoti). Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Kaip mineta anksciau, nagrinejamu atveju aplinkybe, jog ginco pastatas yra ikeisto žemes sklypo priklausinys, savaime nelemia jo ikeitimo. Papildomai argumentuodamas ginco pastato ikeitimo fakta, pirmosios instancijos teismas pažymejo, jog „hipotekos lakšte (b. l. 43) buvo nurodyta, kad kitos hipotekos lakšto salygos yra nurodytos 2006 m. lapkricio 14 d. sudarytoje kredito sutartyje ir visuose papildomuose susitarimuose, kurie bus sudaryti ateityje“. Tokiu budu pirmosios instancijos teismas sprende, jog hipotekos salygos yra nurodytos ne tik hipotekos lakšte, bet ir kredito sutarties iforminimo dokumentuose. Priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, apeliacinis teismas nenustate hipotekos lakšte buvus tokia (pirmosios instancijos teismo cituota) nuostata. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padare nepagrista išvada, jog hipotekos lakšte buvo itvirtinta nuostata, hipotekos sutarties salygu aiškinima nukreipianti i 2006 m. lapkricio 14 d. kredito sutarti su jos pakeitimais. Teismas pastebi, jog kredito sutarties identifikavimas hipotekos lakšte ir hipotekos registre nagrinejamu atveju atliko tik šia hipoteka užtikrintos prievoles išviešinimo funkcija (b. l. 45), t. y. hipotekos sutarties šalys išviešino prievole (jos dydi ir termina), kurios užtikrinimui taikoma hipoteka. Gi pirmosios instancijos teismas, darydamas išvada, jog hipotekos salygos yra nurodytos minetoje kredito sutartyje, apeliacinio teismo vertinimu, nepagristai išplete hipotekos objekta išeidamas iš hipotekos lakšto ribu. Kita vertus, priešingai nei sprende pirmosios instancijos teismas, hipotekos lakšto nuostata, leidžianti kreditoriui patenkinti hipoteka apsaugota reikalavima, skolininkui nevykdant kredito sutartimi prisiimtu isipareigojimu, negali buti aiškinama kaip sutarties nuostata, hipotekos salygu aiškinima visais atvejais nukreipianti i kredito sutarti. Apeliacinis teismas pažymi, jog, atsižvelgiant i hipotekos aksesorini pobudi, tam tikrais atvejais hipotekos objekto ribos gali buti nustatomos ivertinus ir pagrindines prievoles (šiuo atveju kredito sutarties) salygas, taciau mineta aplinkybe nesuteikia pagrindo visais atvejais ignoruoti hipotekos sutarties salygu, nes toks reglamentavimas salygotu hipotekos santykiu neapibrežtuma bei netinkama tiek skolininko, tiek kreditoriaus teisiu apsauga.

29Kaip mineta, ikeiciant žeme, leidžiama hipotekos sutartyje susitarti kartu su žeme neikeisti joje esanciu statiniu (CK 4.171 straipsnio 12 dalis). Iš šaliu pasirašyto susitarimo Nr. 06-087094-IN/06-087095-KL/07-085217-IN-6 del 2006 m. lapkricio 14 d. kredito sutarties Nr. 06-087094-IN/06-087095-KL salygu pakeitimo ir papildymo (b. l. 99-112) nustatyta, kad šiuo susitarimu šalys, be kita ko, susitare ir del UAB „STALAKTA“ prievoles pagal pamineta kredito sutarti užtikrinimo. Minetame susitarime šalys pripažino, jog tam tikros prievoliu užtikrinimo priemones yra kreditoriui pateiktos: ikeisti 22 žemes sklypai, esantys ( - ), pateiktas laidavimas bei ikeistos UAB „STALAKTA“ akcijos (kredito gavejo prievoliu pagal sutarti ivykdymo užtikrinimo 1-22, 34, 36-37 punktai). Ogi ginco pastato (kredito gavejo prievoliu pagal sutarti ivykdymo užtikrinimo 24 punktas) ikeitimo sandoris turejo buti atliktas iki 2010 m. balandžio 30 d. (b. l. 109). Svarbu pažymeti ir tai, jog šalys paminetame susitarime taip pat numate kredito gavejo (pareiškejo) atsakomybe už sandoriu, turinciu užtikrinti pagrindine prievole, neivykdyma – „kredito gavejui neivykdžius šios prievoles bankas turi teise pareikalauti, kad kredito gavejas per 10 kalendoriniu dienu nuo banko raštiško pareikalavimo gražintu bankui visa negražinta kredita, ir / arba ne mažiau kaip prieš 10 kalendoriniu dienu raštu ispejes kredito gaveja, vienašališkai nutraukti sutarti prieš termina (b. l. 112, susitarimo 5 punktas). Ivertines nurodytas aplinkybes apeliacinis teismas sprendžia, jog šiuo susitarimu šalys aptare hipoteka ikeistos žemes priklausiniu (tuo paciu ir ginco pastato) ikeitimo mechanizma, kuris atitinka pirmiau aptarta istatymu nuostata, leidžiancia šalims susitarti ir nustatyti kitoki, nei istatyminis, priklausiniu, tarp ju ir busimu, likima arba savarankiška ir nuo pagrindinio daikto ikeitimo proceduros atskirta hipotekos procedura. Teismo vertinimu, UAB „STALAKTA“ isipareigojimas ateityje (iki 2010 m. balandžio 30 d.) pagrindine prievole kreditoriui papildomai užtikrinti ginco pastato hipoteka, nagrinejamu atveju negali buti vertinamas kaip pagrindžiantis aplinkybe, jog 2006 m. lapkricio 24 d. hipotekos lakštu pareiškejas ikeite ir ginco pastata, kaip teigia suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB. Apeliacinio teismo vertinimu, minetame susitarime šaliu aptartas žemes sklypo priklausinio ikeitimo mechanizmas patvirtina aplinkybe, jog ginco pastatas hipotekos lakštu nebuvo ikeistas, be to, šalys mineta aplinkybe pripažino pasirašydamos nurodyta susitarima del kredito sutarties salygu pakeitimo ir papildymo. Pažymetina, jog ginco pastato ikeitimo sandori pareiškejas isipareigojo sudaryti iki 2010 m. balandžio 30 d., o bankroto byla pareiškejui iškelta tik 2011 m. lapkricio 10 d., todel, teismo vertinimu, suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB turejo pakankamai laiko tiek ipareigoti pareiškeja vykdyti isipareigojimus, susijusius su ginco pastato ikeitimu, tiek taikyti susitarime numatyta sutartine atsakomybe.

30Ivertines nustatytas aplinkybes apeliacinis teismas sprendžia, jog nagrinejamu atveju ginco pastatas, kaip žemes sklypo priklausinys, suinteresuotam asmeniui „Swedbank“, AB nebuvo ikeistas, todel ji realizavus bankroto procese, gautos lešos negali buti skirstomos IBI 34 straipsnio nustatyta tvarka. Tokiu budu yra pagrindas panaikinti 2013 m. vasario 14 d. kreditoriu susirinkimo nutarima (antrojo darbotvarkes klausimo 2 punktas), kuriuo nuspresta „Išlaidas, susijusias su turtu, esanciu ( - ) (NT vertinimas, turto apsauga, elektros montavimo darbai, lokaliniu samatu sudarymas) dengti iš pajamu pardavus ši turta. Atsižvelgiant i tai, kad „Swedbank“, AB suteike kredita gyvenamuju namu ( - ) statybai ir UAB „Stalakta“ isipareigojimu tinkamas ivykdymas buvo užtikrintas, be kita ko, ir visu žemes sklypu su visais priklausiniais keitimu, nustatyti, kad lešos, gautos už šio turto pardavima, pervedamos „Swedbank“, AB, atskaicius šiam turtui tenkancia administravimo išlaidu dali“.

31Kiti atskiruju skundu argumentai nedaro itakos skundžiamos nutarties teisetumo bei pagristumo ivertinimui, todel apeliacinis teismas del ju nepasisako.

32Atsižvelgiant i aukšciau išdestytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmes – pareiškejo BUAB „STALAKTA“, atstovaujamo bankroto administratoriaus, skundas del BUAB „STALAKTA“ kreditoriu 2013 m. vasario 14 d. susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkes klausimu 2 (antrojo) punkto panaikinimo tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

33Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teisejas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

34Panaikinti Klaipedos apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutarti ir išspresti klausima iš esmes – panaikinti BUAB „STALAKTA“ 2013 m. vasario 14 d. kreditoriu susirinkime antruoju darbotvarkes klausimu „Piniginiu lešu, gautu už parduota nekilnojamaji turta, paskirstymas“ priimto nutarimo 2 (antra) punkta.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teisejas Gintaras Peciulis... 2. Teisejas, išnagrinejes byla pagal atskiruosius skundus, n u s t a t e:... 3. I. Ginco esme... 4. Pareiškejas BUAB „STALAKTA“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB... 5. Kreditorius ,,Swedbank‘‘, AB su pareiškejo skundu nesutiko. Atsiliepime... 6. Kreditoriai VSDFV Klaipedos skyrius, VI Turto bankas, AB DNB bankas palaike... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esme... 8. Klaipedos apygardos teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi pareiškejo BUAB... 9. III. Atskiruju skundu ir atsiliepimu i juos argumentai... 10. Pareiškejas BUAB „STALAKTA“, atstovaujamas bankroto administratoriaus,... 11. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) AB DNB bankas atskiruoju skundu prašo... 12. kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Tokia išvada teismas padare... 13. 2. Kreditavimo sutartyje esantis pareiškejo isipareigojimas ikeisti gyvenamaji... 14. 3. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo... 15. 4. 2013 m. vasario 14 d. vykusiame kreditoriu susirinkime priimtas nutarimas,... 16. Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepime praše tenkinti apelianto BUAB... 17. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) Valstybinio socialinio draudimo fondo... 18. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) VI Turto bankas prašo tenkinti pareiškejo... 19. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) „Swedbank“, AB atsiliepimu i... 20. IV. Apeliacines instancijos teismo nustatytos aplinkybes, teisiniai argumentai... 21. Apeliacijos objekta sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti... 22. Atskirieji skundai tenkintini.... 23. IBI 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojancios imones kreditoriu teises. Viena... 24. IBI 24 straipsnio... 25. Iš byloje esanciu duomenu nustatyta, jog 2012 m. rugsejo 13 d. varžytyniu... 26. Hipoteka – tai daiktine teise, kuria užtikrinamas pagrindines prievoles... 27. Apeliacinis teismas iš esmes pritaria atskiruju skundu argumentams, kuriais... 28. Kaip mineta, pirmosios instancijos teismas išvada, jog kreditoriui buvo... 29. Kaip mineta, ikeiciant žeme, leidžiama hipotekos sutartyje susitarti kartu su... 30. Ivertines nustatytas aplinkybes apeliacinis teismas sprendžia, jog nagrinejamu... 31. Kiti atskiruju skundu argumentai nedaro itakos skundžiamos nutarties teisetumo... 32. Atsižvelgiant i aukšciau išdestytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo... 33. Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teisejas, vadovaudamasis... 34. Panaikinti Klaipedos apygardos teismo 2013 m. balandžio 2...