Byla e2-2331-907/2018
Dėl mainų sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, jo kvalifikavimo pirkimo – pardavimo sutartimi, pirkėjo teisių ir pareigų pagal pirkimo – pardavimo sutartį perkėlimo

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujant ieškovės atstovui bendrovės valdybos pirmininkui A. G. ieškovės ir trečiojo asmens D. V. atstovui advokatui Aisčiui Damulevičiui, atsakovei N. J., jos atstovui advokatui Egidijui Morkūnui, atsakovės D. M. atstovams Ž. M., atstovaujančiam pagal įgaliojimą, ir advokatei Ingai Mekienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“ ieškinį atsakovėms N. J. ir D. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, D. V., notarui D. J. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl mainų sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, jo kvalifikavimo pirkimo – pardavimo sutartimi, pirkėjo teisių ir pareigų pagal pirkimo – pardavimo sutartį perkėlimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4

  1. Ieškovė ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu, prašydama 2015 m. spalio 23 d. mainų sutartį, sudarytą tarp atsakovių N. J. ir D. M., pripažinti apsimestiniu sandoriu ir kvalifikuoti pirkimo-pardavimo sutartimi; perkelti ieškovei ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“ pirkėjos teises ir pareigas pagal 2015 m. spalio 23 d. mainų sutartį, kuri kvalifikuotina pirkimo-pardavimo sutartimi, ir įpareigoti ieškovę ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“ sumokėti atsakovei N. J. 10000,00 Eur, o atsakovę D. M. įpareigoti perduoti ieškovei ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“ 5,03 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį, esančią ( - )(unikalus numeris: ( - )); įpareigoti atsakovę N. J. grąžinti atsakovei D. M. 0,12 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus numeris: ( - )) bei 9711,00 Eur priemoką; priteisti iš atsakovių N. J. ir D. M. solidariai visas ieškovės ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“ patirtas bylinėjimosi išlaidas (1-7 b. l.).
  1. Ieškovės ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“ atstovas valdybos pirmininkas A. G. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, jog ieškovė ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“ nuo 2009 m. sausio 1 d. (aštuonerius metus) nuomojosi 5,03 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį, esančią ( - )(unikalus numeris ( - )). Ieškovė ir A. A. B., kurio teisių perėmėja yra atsakovė N. J., 2015 m. sausio 1 d. sudarė privačios žemės sklypo nuomos sutarties iš 2011 m. lapkričio 5 d. pratęsimą Nr. 2015/16. Pagal šią sutartį buvo pratęstas 5,03 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalies, esančios ( - )(unikalus numeris ( - )), nuomos terminas iki 2019 m. gruodžio 31 d. Minėta sutartis buvo įregistruota viešame registre. Mirus A. A. B. nuo 2015 m. liepos 23 d. žemės sklypo savininke tapo atsakovė N. J. Buvo pokalbis su atsakove N. J., ji kalbėjo, jog nori minėtą žemės sklypą parduoti. Ieškovė gavo atsakovės N. J. 2015 m. spalio 19 d. pranešimą dėl išnuomoto turto perleidimo, kuriame atsakovė N. J. nurodė ketinanti perleisti nuomojamą žemės sklypo dalį, sudarydama mainų sandorį, bei paprašė iki 2015 m. spalio 31 d. nuomos mokestį pervesti jai. 2015 m. spalio 22 d. raštu ieškovė nurodė atsakovei N. J., kad laikysis privačios žemės sklypo nuomos sutarties vykdydama atsiskaitymus, paprašė informuoti ją apie žemės sklypo savininko pasikeitimą (sandorio įregistravimą) bei kaip bus vykdoma privačios žemės sklypo nuomos sutartis įvykus mainams ir pasikeitus nuomojamo žemės sklypo savininkui, nes norėjo tęsti nuomos santykius. Atsakovė N. J. patikino, jog nuomos sutartis bus tęsiama. 2015 m. spalio 23 d. atsakovės N. J. ir D. M. sudarė mainų sutartį, pagal kurią atsakovė D. M. perdavė atsakovei N. J. 0,12 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus numeris ( - )), o atsakovė N. J. perdavė atsakovei D. M. 5,03 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį, esančią ( - )(unikalus numeris ( - )). Atsakovė D. M. perdavė atsakovei N. J. žemės sklypą, kurio 2015 m. spalio 19 d. nustatyta vidutinė rinkos vertė buvo 281,00 Eur. Atsakovė N. J. perdavė atsakovei D. M. žemės sklypo dalį, kurio 2015 m. liepos 9 d. nustatyta vidutinė rinkos vertė buvo 11750,00 Eur. Pačios atsakovės 2015 m. spalio 23 d. mainų sutartyje 0,12 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), įvertino 289,00 Eur, o 5,03 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį, esančią ( - ), – 10000,00 Eur. Atsakovės susitarė, kad atsakovė D. M. sumokės atsakovei N. J. 9711,00 Eur priemoką. Mainų sutartį pamatė tik 2017 m. kitoje civilinėje byloje, kurioje D. M. kreipėsi į teismą dėl atidalinimo, pamatė sąlygas, suprato, jog tai apsimestinis sandoris, kuriuo pridengiama 5,03 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalies, esančios ( - )(unikalus numeris ( - )), pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovės nuomone, atsakovės tokį sandorį sudarė, siekdamos išvengti pareigos žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmiausia pasiūlyti pirkti bendraturčiui ir teisėtam jos naudotojui, šiuo atveju trečiajam asmeniui D. V. ir ieškovei, kuri jau aštuonerius metus šį žemės ūkio paskirties žemės sklypą nuomojasi. Pagrįstų abejonių kelia tame pačiame rajone esančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų mainų tikslas ir žemės sklypų verčių skirtumas, didžiosios dalies kainos sumokėjimas ne mainomais daiktais, o pinigais. Atsakovė N. J. išmainė savo žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį, kurios vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2017 m. liepos 9 d., yra 11750,00 Eur į žemės ūkio paskirties žemės sklypą tame pačiame rajone, kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2015 m. spalio 23 d., buvo 281,00 Eur. Pačios atsakovės mainų sutartyje sklypų vertes įvertino 10000,00 Eur ir 289,00 Eur, o 9711,00 Eur sumokėjo kaip priemoką. Tai, kad atsakovė D. M. didžiąją žemės ūkio paskirties žemės sklypo kainos dalį sumokėjo pinigais, o mainai buvo atlikti vos dėl trijų procentų 5,03 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalies, esančios ( - )(unikalus numeris ( - )), vertės, rodo, kad iš tiesų buvo sudarytas šio žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo-pardavimo, o ne mainų sandoris. Atsakovė N. J. ieškovei nesuteikė vilčių, jog ji galės minėtą žemės sklypą įsigyti. Kad bus sudaryta mainų sutartis, ieškovė žinojo, bet kada tai įvyks, nežinojo. Naudotoja to žemės sklypo ieškovė nėra nuo 2016 m. rudens, kai nusiėmė derlių, nuo tada minėtą žemės sklypą dirbo Mačiukai. Be to, 2016 m. rugsėjo 1 d. atsakovė D. M. pateikė ieškovei privačios žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo projektą. Ieškovė su nutraukimu nesutiko, šio projekto nepasirašė, neskundė. 2016 m. rugsėjo 6 d. pranešimu ieškovė informavo Nacionalinę mokėjimų agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos apie atsakovės D. M. ir jos atstovo Mačiuko neteisėtai deklaruotus pasėlius. Mano, jog ieškovės sudaryta privačios žemės sklypo nuomos sutartis yra registruota viešame registre nuo 2009-01-01 ir iki 2019-12-31 yra galiojanti. Ieškovė taip pat būtų galėjusi atsakovei pasiūlyti tokį pat žemės sklypą mainyti. Dėl mainų sutarties sudarymo ieškovė neturi pirmumo teisės. Neginčijo sutarties nutraukimo, nes to rašto nepasirašė, nors nedirbo to žemės sklypo, tačiau niekur nesikreipė dėl to. Nuomos mokestį sumokėjo tik už 2015 metus, už 2016 metus nuomos mokesčio nemokėjo, bet tą žemės sklypą deklaravo, išmokas iš ES fondų tikriausiai gavo.
  1. Ieškovės ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, D. V. atstovas advokatas Aistis Damulevičius ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, D. V. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimo nepateikė.
  1. Atsakovė N. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, jog palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime (118-121 b. l.). Paaiškino, kad ( - ) mirė A. A. B., jos motinos vyras. Jis gal 2006 m. testamentu 5,03 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį, esančią ( - )(unikalus numeris ( - )), paliko jai. 2015 m. važiuodama iš notaro, užvažiavo pas valdybos pirmininką A. G., klausė jo, ką jis gali pasiūlyti dėl minėto žemės sklypo. Jis nieko nesiūlė. Tada ji paklausė, kada bus sumokėtas nuomos mokestis. Jis pasakė, jog ji gaus nuomos sutartį tada, kada priklauso pagal sutartį, minėtą nuomos mokestį gavo 2016 m. gal kovo mėnesį už 2015 metus. Ji žemės turi ( - ), ten kaimynas Ž. M., su juo išsikalbėjo apie žemės sklypus, sudarė mainų sutartį. Niekas į ją iš ieškovės pusės nesikreipė, niekada daugiau su valdybos pirmininku nekalbėjo, jai jokių pasiūlymų iš jo pusės nebuvo. To žemės sklypo jai reikėjo, nes arti tėviškė, kelias, šalia upė, ateityje žada ten statyti namą, dabar neleidžia, o ateityje gal leis. Ji neturėjo jokio intereso vengti žemės sklypo pardavimo ieškovei ar D. V., bet jie nieko nesiūlė. Ji su D. M. sudarė mainų sutartį, nes sutapo jų abipusis interesas įsigyti būtent tą žemę. D. M. yra ūkininkė, ji suinteresuota įgyti žemės sklypą jos veiklos plėtrai.
  1. Atsakovės atstovas advokatas Egidijus Morkūnas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, jog palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime (118-121 b. l.).
  1. A. D. M. atstovas Ž. M., atstovaujantis pagal 2018-02-27 išduotą įgaliojimą, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, jog palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime (70-75 b. l.). Paaiškino, kad jis su N. J. yra pažįstami ne vienus metus, yra žemės sklypo kaimynai. N. J. pasakė, jog turi žemės sklypą, jis pasiūlė mainyti į savo turimą, apžiūrėjo, patiko, sudarė mainų sutartį. D. M., tapusi savininke, išsiuntė ieškovei pranešimą apie nuomos nutarties nutraukimą. Ieškovė to neginčijo, kadangi žemės sklypas buvo apsėtas ieškovės, ji derlių ir turėjo nusiimti, bet nuomos mokesčio jau nemokėjo. Ieškovė 2016 m. rudenį nusikūlė. D. M. buvo suinteresuota, kad žemė būtų arčiau jų žemių, ji ūkininkauja, bendrai dirba apie 350 ha. 2016 m. tame sklype užsėjo žirnius, iš ieškovės jokių pretenzijų negavo. Ieškovė apie nuomos sutarties nutraukimą buvo įspėta pagal įstatymus, prieš tris mėnesius, raštą gavo, pretenzijų nereiškė, mano, kad nuomos sutartis buvo nutraukta. Mainų sutartis buvo sudaryta su tam tikru tikslu: N. J. ketina statytis gyvenamąjį namą, o D. M. toliau ketina vykdyti ūkininko veiklą.
  1. A. D. M. atstovė advokatė Inga Mekienė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, jog palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime (70-75 b. l.).
  1. Atsakovė D. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas (70-75 b. l.).
  1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notaras D. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti (65-68 b. l.).
  1. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepime nurodė, jog palieka spręsti teismui (126-128 b. l.).
Ieškinys netenkintinas.
  1. Byloje nustatyta, kad ieškovė ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“ nuo 2009 m. sausio 1 d. (aštuonerius metus) nuomojosi 5,03 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį, esančią ( - )(unikalus numeris ( - )) (11, 150-152 b. l.). Iš 2015-01-01 privačios žemės sklypo nuomos sutarties iš 2011-11-09 pratęsimo Nr. 2015/16 matyti, kad ieškovė ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“ ir A. A. B., kuriam mirus jo teisių perėmėja yra atsakovė N. J., 2015 m. sausio 1 d. sudarė privačios žemės sklypo nuomos sutarties iš 2011 m. lapkričio 5 d. pratęsimą Nr. 2015/16, pagal kurį buvo pratęstas 5,03 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalies, esančios ( - )(unikalus numeris ( - )) nuomos terminas iki 2019 m. gruodžio 31 d. (11 b. l.). Minėta sutartis 2015-01-13 buvo įregistruota viešame registre (12-13 b. l.). Mirus ( - ) A. A. B., nuo 2015 m. liepos 23 d. žemės sklypo savininke tapo atsakovė N. J. pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (135-137 b. l.). Iš 2015-10-19 pranešimo dėl išnuomoto turto perleidimo (14 b. l.) matyti, kad atsakovė N. J. 2015 m. spalio 19 d. pranešimu informavo ieškovę, kad ketina perleisti nuomojamą žemės sklypo dalį, sudarydama mainų sandorį, bei paprašė iki 2015 m. spalio 31 d. nuomos mokestį pervesti jai. 2015 m. spalio 22 d. raštu (15 b. l.) ieškovė nurodė atsakovei N. J., kad laikysis privačios žemės sklypo nuomos sutarties vykdydama atsiskaitymus, paprašė informuoti ją apie žemės sklypo savininko pasikeitimą (sandorio įregistravimą) bei kaip bus vykdoma privačios žemės sklypo nuomos sutartis įvykus mainams ir pasikeitus nuomojamo žemės sklypo savininkui, taip norėdama tęsti nuomos santykius, 2016-03-15 sumokėjo nuomos mokestį už 2015 metus (153 b. l.).
  1. Iš 2015-10-23 mainų sutarties (37-44 b. l.) matyti, kad 2015 m. spalio 23 d. tarp atsakovių N. J. ir D. M. buvo sudaryta mainų sutartis, pagal kurią atsakovė D. M. perdavė atsakovei N. J. 0,12 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus numeris ( - )), priklausantį jai asmeninės nuosavybės teise, o atsakovė N. J. perdavė atsakovei D. M. 5,03 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį, esančią ( - )(unikalus numeris ( - )), priklausantį jai asmeninės nuosavybės teise. Atsakovė D. M. perdavė atsakovei N. J. žemės sklypą, kurio 2015 m. spalio 19 d. nustatyta vidutinė rinkos vertė buvo 281,00 Eur. Atsakovė N. J. perdavė atsakovei D. M. žemės sklypo dalį, kurio 2015 m. liepos 9 d. nustatyta vidutinė rinkos vertė buvo 11750,00 Eur. Pačios atsakovės 2015 m. spalio 23 d. mainų sutartyje 0,12 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ), įvertino 289,00 Eur, o 5,03 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį, esančią ( - ), – 10000,00 Eur (mainų sutarties 3.2.1 ir 3.2.2 p.). Atsakovės susitarė, kad atsakovė D. M. sumokės atsakovei N. J. 9711,00 Eur priemoką. Iš 2016-09-01 susitarimo dėl privačios žemės nuomos sutarties, sudarytos 2015-01-01, nutraukimo (16 b. l.) matyti, kad atsakovė D. M. informavo ieškovę, jog 2015-01-01 nuomos sutartis nutraukiama, nuo 2016-09-01 ieškovė minėtu žemės sklypu negali naudotis. Ieškovė teigia, jog mainų sutartį pamatė tik 2017 m. kitoje civilinėje byloje, kurioje D. M. kreipėsi į teismą dėl atidalinimo, pamačiusi sąlygas, suprato, jog tai apsimestinis sandoris, todėl kreipėsi į teismą.
  1. Ieškovė tvirtina, jog 2015 m. spalio 23 d. tarp atsakovių N. J. ir D. M. sudaryta mainų sutartis yra apsimestinis sandoris, kuriuo pridengiama 5,03 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalies, esančios ( - )(unikalus numeris ( - )) pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovės nuomone, atsakovės tokį sandorį sudarė, siekdamos išvengti pareigos žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmiausia pasiūlyti pirkti bendraturtei ir teisėtam jos naudotojui, šiuo atveju trečiajam asmeniui D. V. ir ieškovei, kuri jau aštuonerius metus šį žemės ūkio paskirties žemės sklypą nuomojasi. Taip pat abejonių kelia tame pačiame rajone esančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų mainų tikslas ir žemės sklypų verčių skirtumas, didžiosios dalies kainos sumokėjimas ne mainomais daiktais, o pinigais. Atsakovė N. J. išmainė savo žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį, kurios vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2015 m. liepos 9 d., yra 11750,00 Eur, į žemės ūkio paskirties žemės sklypą tame pačiame rajone, kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2015 m. spalio 23 d., buvo 281,00 Eur. Pačios atsakovės mainų sutartyje sklypų vertes įvertino 10000,00 Eur ir 289,00 Eur, o 9711,00 Eur sumokėjo kaip priemoką. Tai, kad atsakovė D. M. didžiąją žemės ūkio paskirties žemės sklypo kainos dalį sumokėjo pinigais, o mainai buvo atlikti vos dėl trijų procentų 5,03 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalies, esančios ( - )(unikalus numeris: ( - )), vertės, rodo, kad iš tiesų buvo sudarytas šio žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo-pardavimo, o ne mainų sandoris. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. V., atstovaujama advokato, palaikė ieškovės poziciją, prašė ieškinį tenkinti.
  1. Atsakovė N. J. su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog jos valia buvo žemės sklypą mainyti, o ne pirkti - parduoti. To žemės sklypo jai reikėjo, nes arti tėviškė, kelias, šalia upė, ateityje žada ten statyti namą. Ji neturėjo jokio intereso vengti žemės sklypo pardavimo ieškovei ar D. V., bet jie nieko nesiūlė, ieškovė tik tikslinosi dėl mainų sutarties vykdymo po savininko pasikeitimo. Ji su D. M. sudarė mainų sutartį, nes sutapo jų abipusis interesas įsigyti būtent tą žemę. D. M. yra ūkininkė, ji suinteresuota įgyti žemės sklypą jos veiklos plėtrai arti jos dirbamos žemės. Atsakovė D. M. su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog jos valia buvo žemės sklypą mainyti, o ne pirkti - parduoti. Mainų sutartis buvo sudaryta su tam tikru tikslu: N. J. ketina statytis gyvenamąjį namą, tas žemės sklypas yra arčiau gyvenvietės, upės, kelio, o D. M. toliau ketina vykdyti ūkininko veiklą, tas žemės sklypas yra šalia jos dirbamos žemės.
  1. Nagrinėjamoje byloje yra reikšmingi du dalykai – tikroji sandorio šalių valia ir žemės sklypų verčių skirtumas.
  1. Apsimestinio sandorio negaliojimo sąlygos, tokio sandorio teisinės pasekmės apibrėžtos CK 1.87 straipsnyje. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2006; kt.). Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis), t. y. galioja tas sandoris, kurio padarinių siekė jo šalys.
  1. Abiejų sandorių (apsimestinio ir dengiamojo) negaliojimas, atsižvelgiant į šio instituto tikslus užtikrinti teisėtumą ir teisinių santykių stabilumą, bendraturčių teisiniams santykiams turėtų būti taikomas tik išimtinais atvejais ir tik kaip ultima ratio, jei asmenų teisių ir teisėtų interesų negalima apginti kitais būdais. Sprendžiant dėl apsimestinio sandorio negaliojimo padarinių siektina išsaugoti egzistuojantį teisinį santykį, ir tik nesant tokios galimybės – griauti nusistovėjusius teisinius santykius. CK 1.87 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų tiesės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Ši taisyklė bendraturčių teisiniams santykiams taikoma, jei pirkimo–pardavimo sandorį jo šalys pridengia apsimestiniu sandoriu (pvz., mainų). Taigi, jeigu iš tikrųjų buvo sudarytas ne mainų, bet pirkimo–pardavimo sandoris, o sandorio objektas yra turto, keliems asmenims priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalis, tai bendraturtis turi teisę reikalauti, kad mainų sandoris būtų pripažintas negaliojančiu ir jam (bendraturčiui) būtų perkeltos šio sandorio pirkėjo teisės ir pareigos (CK 1.87 straipsnio 2 dalis, 4.79 straipsnio 3 dalis).
  1. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, kur konstatuota, kad apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Įstatymo nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Taigi apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013; kt.).
  1. Ieškovė mano, jog atsakovių 2015 m. spalio 23 d. sudarytas mainų sandoris neatitinka tikrosios šalių valios, yra apsimestinis, nes kelia abejonių mainų tikslas ir žemės sklypų verčių skirtumas. Ieškovės nuomone, atsakovės tokį sandorį sudarė, siekdamos išvengti pareigos žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmiausia pasiūlyti bendraturtei D. V. ir teisėtam jos naudotojui - ieškovei.
  1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2014-05-01 iki 2018-01-01) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės turi: 1) fizinis asmuo, turintis profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Tokiu asmeniu laikomas ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos žemės ūkio veiklą vykdęs (įskaitant studijų ir (ar) mokymosi įgyjant žemės ūkio išsimokslinimą laiką) ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravęs fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi žemės ūkio išsimokslinimo diplomą. Šio punkto nuostatos netaikomos jauniesiems ūkininkams iki 40 metų, gavusiems Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) padalinio pagal žemės buvimo vietą leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę; 2) juridinis asmuo ar kita organizacija, ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos žemės ūkio veiklą vykdęs ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravęs, jeigu jo pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir jeigu jo ekonominis gyvybingumas gali būti įrodytas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka įvertinus šio asmens perspektyvas.
  1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2018-05-09) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį (sutartis), išskyrus neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį, šios išimties netaikant Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje nustatytiems artimiesiems giminaičiams (tėvams ir vaikams, seneliams ir vaikaičiams, broliams ir seserims), taip pat sutuoktiniams, įtėviams, įvaikiams, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu ar kita organizacija (toliau – juridinis asmuo), pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų; 4) fizinis asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, arba juridinis asmuo, įregistravęs juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų.
  1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2018-05-09) 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba NŽT teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. Pranešime apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotoją (naudotojus), jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypą naudoja kitas asmuo, ir pardavimo sąlygas. Asmenys savo sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti NŽT teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos (4 dalis). NŽT teritorinis padalinys, gavęs rašytinį sutikimą (sprendimą) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pasibaigimo dienos išduoda pažymą žemės sklypo pardavėjui, kad šis žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui. Minėtos nuostatos nebuvo Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo redakcijoje, galiojusioje nuo 2014-05-01 iki 2018-01-01.
  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, analizuojant Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nustatytą reguliavimą ir jo tikslus, jau buvo išaiškinta, kad tokia įstatyme įtvirtinta garantija žemės ūkio paskirties žemės bendraturčiams ar naudotojams tuo pačiu yra suvaržymas žemės sklypo savininkui. Žemės savininko subjektinės teisės, t. y. teisė valdyti turtą, juo naudotis ir disponuoti, gali būti ribojamos įstatymais dėl būtino visuomenės intereso, turimo daikto pobūdžio arba savininko veiksmų (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2014; kt.).
  1. Tiek Žemės įstatyme, tiek kituose įstatymuose (Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme) įtvirtintos pirmenybės teisės įsigyti žemę prigimtis yra analogiška. Įstatymų leidėjas, nustatydamas pirmenybės teisę, visais atvejais siekia tų pačių tikslų – užtikrinti tų asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu labiau nei visi kiti tretieji asmenys ir kurių interesams šio turto pardavimas gali turėti tiesioginę įtaką, teisių apsaugą bei galimybę ateityje jas tinkamai įgyvendinti. Tokia pirmenybės teisė yra įstatymo suteikta garantija, suteikianti pagrįstą bendraturčio, pastatų savininko ar žemės naudotojo (nuomininko) teisinių ir ekonominių interesų apsaugą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-611/2016; 2014 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014; 2007 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2007; kt.).
  1. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo D. V. yra žemės sklypo dalies, esančios ( - )(unikalus numeris ( - )), savininkė ir buvo A. A. B., o jam mirus – atsakovės N. J. bendraturtė, o ieškovė buvo minėto žemės sklypo dalies naudotoja. Nors ieškovė tvirtina, kad buvo pažeista jos ir bendraturtės pirmenybės teisė įsigyti minėto žemės sklypo dalį, tačiau, kaip nurodyta aukščiau, mainų sutarties sudarymo metu Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas (akto redakcija, galiojusi nuo 2014-05-01 iki 2018-01-01) tokios pirmenybės teisės visai nenumatė, jame tik buvo nustatyta, kas turi teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Taip pat nebuvo numatyta ir pranešimo išsiuntimo NŽT teritoriniam padaliniui. Šios nuostatos minėtame įstatyme atsirado tik nuo 2018-05-09, t. y., atsakovėms sudarant mainų sutartį, tokių nuostatų įstatyme nebuvo. Atsakovė N. J. nurodė, jog ji, savo vardu įregistravusi žemę, iš karto, dar važiuodama iš notaro, kreipėsi į ieškovę, laukdama iš jos pasiūlymo minėtą žemės sklypą pirkti, nes jai tas žemės sklypas buvo nereikalingas, per didelis, ji ūkininko veiklos vykdyti neketino, o ketino įsigyti mažesnį žemės sklypą gyvenamojo namo statybai, tačiau ieškovė nieko nesiūlė, todėl ji, pasikalbėjusi su M., apžiūrėjusi jų siūlomą žemės sklypą, jiems apžiūrėjus jos siūlomą žemės sklypą, nutarė sudaryti mainų sutartį. Žemės sklypai abiem šalims tiko ir patiko, todėl ir buvo sudaryta mainų sutartis. Be to, kitų pasiūlymų net ir nebuvo. Nors ieškovė tvirtina, jog buvo pažeista jos ir bendraturtės pirmenybės teisė įsigyti ginčo žemės sklypą, tačiau tokia teisė pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme net nebuvo numatyta, o CK 4.79 str. 1 d. įtvirtinta nuostata pirmenybės teise pirkti parduodamą bendro turto dalį tik bendraturčiui, bet ne naudotojui, o bendraturtė D. V. niekada ir niekaip neišreiškė, jog nori pasinaudoti tokia teise.
  1. Nors ieškovės atstovai tvirtina, jog ieškovė ketino pirkti ginčo žemės sklypą iš atsakovės N. J., tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, jokių rašytinių pasiūlymų ar kreipimosi į ieškovę ar NŽT teritorinį padalinį. O bendraturtė D. V., nors įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau į teismo posėdžius neatvyko, atsiliepimo nepateikė, savarankiško reikalavimo byloje nepareiškė, neįstojo į bylą bendraieške, t. y., niekaip neišreiškė savo valios įsigyti ginčo žemės sklypą, neatliko jokių veiksmų, kad pasinaudotų pirmenybės teise kaip bendraturtė, byloje ją atstovavo advokatas, kuris nurodė, jog ji palaiko ieškovės poziciją. Taigi akivaizdu, jog ji minėto žemės sklypo pirkti nenorėjo ir nenori, tokios valios ji niekaip neišreiškė. Sudarant mainų sutartį, tokia pirmenybės teisė, aišku, negaliojo, ką pripažino ir pačios šalys, tačiau jeigu asmuo neketina įsigyti žemės sklypo, o atsakovė jo nenori sau pasilikti, todėl ji gali sudaryti bet kokį sandorį, tai įstatymas nedraudžia. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors atsakovė N. J. neprivalėjo pranešti ieškovei apie mainų sutartį, tačiau ji 2015 m. spalio 19 d. pranešimu (14 b. l.) informavo ieškovę, kad ketina perleisti nuomojamą žemės sklypo dalį, sudarydama mainų sandorį, bei paprašė iki 2015 m. spalio 31 d. nuomos mokestį pervesti jai. Ieškovė neneigia, jog minėtą pranešimą gavo. Be to, ji labai greitai atsakovei atsakė - 2015 m. spalio 22 d. raštu (15 b. l.) ieškovė nurodė atsakovei N. J., kad laikysis privačios žemės sklypo nuomos sutarties vykdydama atsiskaitymus, paprašė informuoti ją apie žemės sklypo savininko pasikeitimą (sandorio įregistravimą) bei kaip bus vykdoma privačios žemės sklypo nuomos sutartis įvykus mainams ir pasikeitus nuomojamo žemės sklypo savininkui, taip norėdama tęsti nuomos santykius. Ieškovė, gavusi iš atsakovės N. J. pranešimą apie galimą ginčo žemės sklypo perleidimą, neišreiškė noro įsigyti ginčo žemės sklypo, dėl to nesikreipė į NŽT teritorinį padalinį, nesikreipė į atsakovę su pasiūlymu pirkti ar mainyti, tiesiog neatliko jokių veiksmų ir aiškiai išreiškė savo valią ne pirkti naudojamą žemės sklypą, o jį toliau nuomoti. Todėl atsakovei, gavus minėtą ieškovės pranešimą, neliko jokių kliūčių sudaryti mainų sutartį. Nors ieškovė tvirtina, kad ji apie sudarytą mainų sutartį sužinojo tik 2017 m. teisme nagrinėjant kitą civilinę bylą, tačiau tai neatitinka teismo nustatytų aplinkybių, nes ieškovė yra juridinis asmuo, verslininkas, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl žinodama, jog ginčo žemė bus perleista, privalėjo domėtis, laiku nepasidomėjus, turi prisiimti jai tenkančias neigiamas pasekmes. Pagal CK 4.79 straipsnio 3 dalį, jeigu dalis, esanti bendrąja nuosavybe, parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad bendraturtė D. V. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1329-797/2017, iškeltoje 2017-12-04, yra atsakovė, tačiau iki šiol nepareiškė noro pasinaudoti pirmenybės teise.
  1. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2016-09-01 ieškovei naujoji ginčo žemės sklypo savininkė D. M. pranešė, jog nuo 2016-09-01 nutraukiama nuomos sutartis, sudaryta 2015-01-01 tarp ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“ ir A. A. B. (16 b. l.). Ieškovė neneigia, jog minėtą pranešimą gavo, tačiau mano, kad nuomos sutartis yra galiojanti, nes ji pranešimo nepasirašė. Pažvelgus į minėtą raštą, nors jis ir vadinamas „susitarimu“, tačiau iš jo turinio aišku, kad tai pranešimas kitai šaliai (šiuo atveju – ieškovei), jog nutraukiama nuomos sutartis, todėl ieškovė, kaip juridinis asmuo, turintis ir galintis turėti teisininkus arba pasikonsultuoti su teisininkais, būdamas verslininkas, to nesuprasti negalėjo. Minėto nuomos sutarties nutraukimo niekur neginčijo, dėl to į nieką nesikreipė. Ieškovės atstovų teigimu, nors jie manė, jog nuomos sutartis yra galiojanti iki 2019-12-31, tačiau jau nuo 2016 metų rudens nusiėmė derlių ir daugiau minėtu žemės sklypu nesinaudojo, nuomos mokesčio nei vienai iš atsakovių nemokėjo, kas patvirtina, jog ieškovė aiškiai suprato, jog minėta nuomos sutartis yra nutraukta ir į minėtą žemės sklypą ji neturi jokių teisių, tai parodė ir savo konkliudentiniais veiksmais.
  1. Ieškovei taip pat abejonių kelia mainų tikslas ir žemės sklypų verčių skirtumas. Pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą (CK 6.432 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje atskleista mainų sutarties esmė – tai apsikeitimas daiktais, kartu perleidžiant nuosavybės teises į juos. Prielaida šiai sutarčiai sudaryti yra tai, kad sutampa šalių ketinimai įsigyti atitinkamą daiktą, perleidžiant kitai šaliai nuosavybėn kitą daiktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010; kt.). Esant sutarties šalių ketinimų (perleisti vieną turimą konkretų daiktą ir įsigyti kitą, kurį turi kita sutarties šalis) sutapčiai, sudarant mainų, o ne dvi pirkimo–pardavimo sutartis, sutaupoma laiko ir lėšų. Šalių siekį už perleidžiamą daiktą gauti ne pinigus, bet kitą daiktą gali lemti, inter alia, įgyjamo daikto ypatybių priimtinumas, kitos objektyvios ir subjektyvios priežastys. Mainų sandorio sudarymas yra itin aktualus tais atvejais, kai sandorio šalių pagrindinis siekis – ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai yra svarbios ir priimtinos. Mainų sutartimi gali būti mainomi ir nelygiaverčiai daiktai, jeigu tokia yra tikroji tokią sutartį sudarančių asmenų valia ir jeigu tai nepažeidžia įstatymų reikalavimų, įstatymų saugomų kitų asmenų interesų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2005; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; kt.).
  1. Ieškovei abejonių kelia žemės sklypų verčių skirtumas, didžiosios dalies kainos sumokėjimas ne mainomais daiktais, o pinigais. Atsakovė N. J. išmainė savo žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį, kurios vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2015 m. liepos 9 d., yra 11750,00 Eur, į žemės ūkio paskirties žemės sklypą tame pačiame rajone, kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2015 m. spalio 23 d., buvo 281,00 Eur. Pačios atsakovės mainų sutartyje sklypų vertes įvertino 10000,00 Eur ir 289,00 Eur, o 9711,00 Eur sumokėjo kaip priemoką. Tai, kad atsakovė D. M. didžiąją žemės ūkio paskirties žemės sklypo kainos dalį sumokėjo pinigais, o mainai buvo atlikti vos dėl trijų procentų 5,03 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalies, esančios ( - )(unikalus numeris ( - )), vertės, ieškovės teigimu, rodo, kad iš tiesų buvo sudarytas šio žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo-pardavimo, o ne mainų sandoris.
  1. Atsakovė N. J. tvirtina, jog ieškovė jai nieko nesiūlė, jai pasiūlė D. M. sudaryti mainų sandorį. Pasiūlyto žemės sklypo jai reikėjo, nes arti tėviškė, kelias, gyvenvietė, šalia upė, ateityje žada ten statyti namą, dabar neleidžia, o ateityje gal leis. Nurodė, jog neturėjo jokio intereso vengti žemės sklypo pardavimo ieškovei ar D. V., bet jie nieko nesiūlė. Ji su D. M. sudarė mainų sutartį, nes sutapo jų abipusis interesas įsigyti būtent tą žemę. D. M. yra ūkininkė, ji suinteresuota įgyti žemės sklypą jos veiklos plėtrai. D. M. atstovai patvirtino, jog D. M. yra įregistravusi ūkininko ūkį (pažymėjimo Nr. 0155922), užsiima žemės ūkio veikla, nuomojasi bei dirba ir kitus žemės sklypus, ką patvirtina išrašai iš nekilnojamojo turto registro ir nuomos sutartys (77-98 b. l.). N. J. anksčiau turėtas žemės sklypas buvo per didelis, ji neketino vykdyti ūkininkavimo veiklos, taip pat ji neketino minėto žemės sklypo pasilikti, nes tai nenaudinga, o ketina statyti gyvenamąjį namą. Iš pateiktos 2017-11-23 žemės sklypo kadastrinių matavimų sutarties Nr. GL_2017_Š_439_1 (76 b. l.) matyti, kad atsakovė N. J. sudarė įgyto žemės sklypo kadastrinių matavimų sutartį su UAB „Geodezijos linija“ tam, kad atlikus kadastrinius matavimus būtų galima pakeisti žemės sklypo paskirtį ir statytis gyvenamąjį namą. Nors Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2018-04-14 rašte Nr. S-815(3.21) (138 b. l.) nenumatyta gyvenamųjų pastatų statybos plėtra, tačiau atsakovei tai netrukdo pakeisti paskirtį į kitą, nebūtinai į gyvenamųjų pastatų statybą. Abi mainų sandorio šalys iki šiol žemės sklypus turi, nei viena jų nepardavė, D. M. įgytą žemės sklypą naudoja pagal paskirtį – užsėjo žirnius, todėl akivaizdu, jog abi šalys įgijo tuos daiktus, kuriuos ir siekė įgyti, nepaisant jų vertės skirtumo. Tai rodo, jog sandorio šalių pagrindinis siekis – ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai yra svarbios ir priimtinos. Nors mainų sutartimi buvo mainomi nelygiaverčiai daiktai vertės atžvilgiu, tačiau tokia yra tikroji tokią sutartį sudarančių asmenų valia ir tai nepažeidžia įstatymų reikalavimų, įstatymų saugomų kitų asmenų interesų, nes mainoma žemė nepasižymėjo jokiomis ypatingomis savybėmis, nebuvo saugoma valstybės, kurios perleidimui būtų buvę taikomi kokie nors specialūs reikalavimai, jos nepageidavo įsigyti nei ieškovė, nei bendraturtė, ieškovė net neturėjo pirmenybės teisės ją įgyti mainų sutarties sudarymo momentu, todėl nebuvo pažeisti ir jų interesai ar pirmenybės teisė. CK 6.433 straipsnio 2 dalis nedraudžia mainant daiktus mokėti kainų skirtumą. Be to, dar pabrėžtina ir tai, kad nors ieškovei ir buvo išduotas NŽT leidimas 2015-07-22 įsigyti žemės ūkio paskirties žemę (129 b. l.), tačiau jame nebuvo detalizuota, kokį žemės sklypą konkrečiai galima įsigyti ieškovei, todėl ji galėjo įsigyti bet kurį žemės sklypą. Tačiau ji ta teise nepasinaudojo. Iš 2018-04-05 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės Nr. 31STŽ-184 (134 b. l.) matyti, jog šiuo metu ieškovei leidžiama įsigyti konkretų žemės sklypą – 1,22 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), esantį Šiaulių rajono savivaldybės, ( - ). Todėl akivaizdu, jog ir galimai pripažinus mainų sandorį apsimestiniu, perkelti ieškovei pirkėjos teisių ir pareigų pagal mainų sutartį nebūtų galima.
  1. Paminėtina, kad mainų sandorio esmė yra jo šalių siekis ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai yra svarbios, reikšmingos, reikalingos. Pritartina atsakovių argumentui, kad mainų sutartimi gali būti mainomi ir nelygiaverčiai daiktai, jeigu tokia yra tikroji tokią sutartį sudarančių asmenų valia ir jeigu tai nepažeidžia įstatymų reikalavimų, įstatymų saugomų kitų asmenų interesų, todėl nėra pagrindo akcentuoti mainomo turto verčių skirtumo. Be to, nedraudžiama dalį mainomo turto vertės kompensuoti pinigais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad atsakovės sudarė mainų sandorį, kuris atitiko tikrąją jų valią, įgijo individualiais požymiais apibrėžtus daiktus, o ne siekdamos išvengti pareigos pasiūlyti minėtą turtą įsigyti ieškovei ar bendraturtei, į tai, kad pati ieškovė ir bendraturtė neatliko jokių veiksmų, jog įgytų minėtą daiktą, atsakovių sudaryto mainų sandorio laikyti apsimestiniu nėra pagrindo, dėl ko ieškinys netenkintinas, kaip nepagrįstas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės (46-47 b. l.) paliktinos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).
  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 14,57 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 83 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.). Atsakovių N. J. ir D. M. prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįsti rašytiniais įrodymais (99-101, 117, 144-146, 154-155 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės D. M. interesams byloje atstovavo advokatė, kuri nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui prašymą dėl 750,00 Eur išlaidų, susijusių su konsultavimu, atstovavimu teisme ir procesinių dokumentų (atsiliepimo) ruošimu priteisimo, nors ataskaitoje advokatė suklydo, nurodydama, jog atsakovė patyrė 740,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau iš pateiktų kvitų akivaizdu, jog atsakovė D. M. realiai patyrė 750,00 Eur: sumokėjo 300,00 Eur, 200,00 Eur ir 250,00 Eur (99-101, 144-146 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės N. J. interesams byloje atstovavo advokatas, kuris nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui prašymą dėl 2420,00 Eur išlaidų, susijusių su konsultavimu, atstovavimu teisme ir procesinių dokumentų (atsiliepimo) ruošimu priteisimo (117, 154-155 b. l.).
  1. Pagal LR CPK 98 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau šios išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, TAR, 2015, Nr. 2015-03968). Rekomendacijų 2 punkte nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Atsakovių atstovai ruošė atsiliepimus į ieškinį, konsultavo, atstovavo atsakoves teisme (adv. I. Mekienė – 2 parengiamuosiuose teismo posėdžiuose ir teismo posėdyje, adv. E. Morkūnas - parengiamajame teismo posėdyje ir teismo posėdyje). Ieškovė neginčija atsakovių prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovių atstovai pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kad dėl kreipimosi į teismą ieškovei su ieškiniu atsakovė D. M. patyrė 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, o N. J. – 2420,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kiekviena šalis gali nuspręsti, kokio dydžio bylinėjimosi išlaidas ji gali sau leisti patirti, tačiau tai nereiškia, jog visas jas privalo apmokėti pralaimėjusi šalis.
  1. Teismo vertinimu ieškovė, kaip juridinis asmuo, yra ekonomiškai ir teisiškai stipresnė šalis nagrinėjamoje byloje. Atsakovės yra abu fiziniai asmenys, kurie taip pat naudojosi advokato pagalba, tai patvirtina, jog abi ginčo šalys bei abi atsakovės naudojosi lygiaverte teisine pagalba. Šiuo konkrečiu atveju ieškovės inicijuotas ginčas nebuvo itin sudėtingas, nebuvo analizuojami sudėtingi teisės ir fakto klausimai, reikalaujantys daug laiko sąnaudų, bylos apimtis nedidelė, byla išnagrinėta pirmame teismo posėdyje. Abiejų atsakovių prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, tačiau atsakovės N. J. patirtos ir prašomos priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos yra aiškiai per didelės ir neprotingos. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad yra pagrindas taikyti atsakovės N. J. patirtų bylinėjimosi išlaidų ribojimo principą, taip užtikrinant teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų įgyvendinimą (CPK 3 str. 1 d.), užkertant kelią situacijai, kai asmuo, inicijavęs ginčą, kurio ieškinys atmestas, patirtų neadekvačių neigiamų procesinių išlaidų. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų 2 punktu bei atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, teisinių žinių, reikalingų pateiktam atsiliepimui į ieškinį surašyti bei atsakoves konsultuoti ir atstovauti byloje, pobūdį, darytina išvada, kad atsakovės D. M. prašoma priteisti suma atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl jai iš ieškovės priteistina 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovės N. J. prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra neproporcingai didelė, todėl atsakovės prašymas tenkintinas iš dalies, prašoma priteisti suma mažintina ir atsakovei N. J. iš ieškovės priteistina 1210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

5Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

6Ieškinį atmesti.

7Priteisti atsakovei N. J., a.k. ( - ) iš ieškovo ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“, juridinio asmens kodas 175728892, 1210,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimt eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

8Priteisti atsakovei D. M., a.k. ( - ) iš ieškovo ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“, juridinio asmens kodas 175728892, 750,00 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

9Priteisti valstybei iš ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“, juridinio asmens kodas 175728892, 14,57 Eur (keturiolikos eurų, 57 euro centų) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), įmokos kodas 5660.

10Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutartimi, padarant įrašą viešame registre dėl draudimo atsakovei D. M., asmens kodas ( - ) gyvenančiai ( - ), perleisti nuosavybės teisę į 5,03 ha dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ),- palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

11Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

12Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai