Byla 3K-3-228/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus, Antano Simniškio ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovams M. B., A. C. dėl pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo apsimestiniu ir pirkėjo teisių perkėlimo; trečiasis asmuo – notarė B. Z.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

42007 m. birželio 27 d. atsakovai A. C. ir M. B. sudarė notariškai patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad A. C. parduoda, o M. B. perka 1,0322 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Ieškovės teigimu, šis sandoris yra apsimestinis, nes buvo sudarytas kitam sandoriui pridengti. Pagal nurodytą sutartį žemės sklypą faktiškai įsigijo ne atsakovas M. B., o ieškovės sutuoktinis E. R., kuris mirė 2007 m. rugsėjo 11 d. Ieškovės teigimu, jų šeima buvo nusprendusi įsigyti žemės sklypą šalia šeimos draugo V. R. sklypo ir statyti jame gyvenamąjį namą. V. R. supažindinus ieškovės šeimą su A. C., šis ir ieškovės sutuoktinis E. R. 2006 m. birželio 7 d. sudarė avansinio mokėjimo sutartį, kurioje susitarė, kad E. R. nupirks iš A. C. apie 70 arų žemės sklypą iš viso turimo 11,8200 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio ( - ). Šios sutarties sudarymo dieną ieškovės sutuoktinis sumokėjo A. C. 8600 Lt avansą. A. C. įsipareigojo iki 2006 m. gruodžio 21 d. atlikti visus reikiamus veiksmus, susijusius su žemės sklypo atidalijimu, taip pat gauti visus sandoriui sudaryti reikalingus dokumentus. Žemės tvarkymo reikalai užtruko ne dėl nuo A. C. priklausančių aplinkybių, todėl, avansinio mokėjimo sutartyje nustatytą dieną pagrindinei žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčiai nebuvus sudarytai, nė viena iš šalių neatsisakė vykdyti avansinio mokėjimo sutarties. A. C., sutvarkęs žemės sklypo atidalijimo ir reikalingų dokumentų gavimo reikalus, informavo apie tai E. R., kuris aptarė (taip pat ir telefonu) su žemės sklypo pardavėju būsimos sutarties sąlygas, susitarė, kad sklypas bus parduotas už 40 000 Lt, įskaičius į šią kainą sumokėtą 8600 Lt avansą. Ieškovės teigimu, žemės sklypui įsigyti jos sutuoktinis panaudojo santuokoje įgytas lėšas: 8600 Lt sumokėjo 2006 m. birželio 7 d., sudarydamas avansinio mokėjimo sutartį, o likusius 31 400 Lt – grynais pinigais sandorio patvirtinimo dieną (30 000 Lt, nuėmusi nuo savo sąskaitos, žemės sklypui įsigyti davė ieškovė, o 1400 Lt E. R. turėjo su savimi). Ieškovė taip pat nurodė, kad po sandorio sudarymo jos sutuoktinis rūpinosi savo nuosavybe: susitarė dėl žemės sklypo priežiūros ir šienavimo, leido kaimynams ganyti sklype gyvulius. 2007 m. rugsėjo 11 d. E. R. staiga mirė. Po sutuoktinio mirties ieškovė rado 2007 m. birželio 27 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje pirkėju nurodytas ne jos sutuoktinis, o M. B. Ieškovės teigimu, vėliau ji sužinojusi, kad M. B. buvo tik statytinis, jį, kaip galintį gauti leidimą statiniams ginčo žemės sklype statyti, įvardyti pirkėju rekomendavo E. R. vaikystės draugas E. M. Tvirtindama, kad 2007 m. birželio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos šalys, sudarydamos sandorį, siekė, jog žemę įgis ne pirkėju sutartyje įvardytas M. B., o ieškovės sutuoktinis E. R., ieškovė prašė pripažinti atsakovų A. C. ir M. B. 2007 m. birželio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, pagal kurią pirkėjas M. B. įsigijo 1,0322 ha žemės sklypą, esantį ( - ), apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šią sutartį perkelti E. R.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

6Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino atsakovų A. C. ir M. B. 2007 m. birželio 27 d. sudarytos ir notariškai patvirtintos pirkimo–pardavimo sutarties dalį, pagal kurią pirkėjas M. B. įsigijo 1,0322 ha žemės sklypą, esantį ( - ), apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šią sutartį perkėlė E. R., mirusiam 2007 m. rugsėjo 11 d.

7Teismas pripažino įrodytomis ieškovės nurodytas aplinkybes, kad jos sutuoktinis E. R. vedė derybas su žemės sklypo pardavėju A. C. dėl žemės sklypo, esančio ( - ), šalia šeimos draugo V. R. sklypo, įsigijimo jo šeimos poreikiams tenkinti (gyvenamajam namui statyti), už nupirktą žemės sklypą sumokėjo ieškovės sutuoktinis, po sandorio sudarymo sutuoktiniai naudojosi žemės sklypu, tvarkė ir prižiūrėjo jį, pažymėjo ribas. Teismo vertinimu, apsimestinio sandorio sudarymo faktą patvirtina ir ta aplinkybė, kad pirkimo–pardavimo sutartį, kurią turėjo turėti M. B., pateikė ieškovė, nurodžiusi, jog sutartis buvo rasta pas E. R. po jo mirties. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodytus faktus, kuriais ji grindžia savo reikalavimą, pripažįsta atsakovas A. C. (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Teismas laikė, kad atsakovas M. B. neįrodė, jog, sudarius ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, susiklostė jo ir atsakovo A. C. sutartiniai santykiai (CPK 12, 178 straipsniai); teigdamas, kad jis mokėjo už žemės sklypą, juo naudojosi, atliko sklypo įregistravimo nekilnojamojo turto registre veiksmus, atsakovas M. B. nepateikė jokių šiuos faktus patvirtinančių įrodymų. M. B. paaiškinimus, liudytojo E. M. (ieškovės sutuoktinio vaikystės draugo, kuriuo šis pasitikėjo), tarpininkavusio E. R. ir M. B., parodymus teismas vertino kritiškai, nes jų nurodytos faktinės aplinkybės nesutapo su atsakovo A. C., pripažinusio ieškinį, paaiškinimais bei kitais byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgęs į nustatytus prieštaravimus, įvertinęs įrodymų visetą, teismas darė išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog ieškovės nurodyti faktai egzistavo, negu neegzistavo (tikimybių pusiausvyros principas), kartu konstatuodamas, kad A. C. ir statytinio M. B. sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis yra apsimestinė, kuri buvo vykdoma kaip A. C. ir ieškovės sutuoktinio E. R. sudaryta sutartis, t. y. šalių valia buvo nukreipta sudaryti būtent šių asmenų sutartį. Taikydamas CK 1.87 straipsnio taisykles, teismas nurodė, kad, pripažinus A. C. ir M. B. sudarytą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį apsimestine, galiojančiu laikytinas tas sandoris, kurį šalys turėjo galvoje, o pirkėjo teisės perkeliamos E. R.

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 17 d. sprendimu patenkino atsakovo M. B. apeliacinį skundą, panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. sprendimą ir priėmė naują spendimą, kuriuo ieškinį atmetė.

9Teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 1. 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šiam faktui įrodyti. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2006 m. birželio 7 d. E. R. ir A. C. sudarė avansinio mokėjimo sutartį, pagal kurią E. R. sumokėjo A. C. 8600 Lt sumą, užskaitomą kaip avansą būsimų mokėjimų, perkant nekilnojamąjį turtą, t. y. apie 70 arų sklypą iš turimo 11,8200 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio ( - ). Šalys susitarė pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2006 m. gruodžio 1 d. Laikydama, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog avansinio mokėjimo sutarties šalys joje nurodytu terminu nesudarė pirkimo–pardavimo sandorio ir nepratęsė avansinio mokėjimo sutarties, teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal tokį sandorį šalims teisės ir pareigos neatsiranda. Teisėjų kolegijos vertinimu, telefoninių skambučių ataskaita nepatvirtina ieškovės sutuoktinio ir A. C. pokalbių turinio dėl ginčo žemės pirkimo; Alytaus apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 11 d. įsakymas Nr. 33-ž-2743 „Dėl nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“, priimtas pagal atsakovo A. C. prašymą, taip pat neparodo šio atsakovo ir ieškovės sutuoktinio vykusių derybų dėl žemės sklypo pardavimo; ieškovės aiškinimą, kad pinigus už žemės sklypą mokėjo E. R., paneigia byloje esantis rašytinis įrodymas – 2007 m. birželio 27 d. notariškai patvirtintos pirkimo–pardavimo sutarties 2 punkto sąlyga, kad pardavėjas A. C. už parduodamą žemės sklypą gavo iš pirkėjo M. B. 40 000 Lt; be to, pinigų nuėmimo nuo ieškovės sąskaitos faktas negali tinkamai patvirtinti aplinkybės, jog pinigus mokėjo būtent jos sutuoktinis. Kitą bylos rašytinį įrodymą – perdavimo–priėmimo aktą – teisėjų kolegija vertino kaip patvirtinantį, kad pardavėjas A. C. parduotą ginčo žemės sklypą perdavė pirkėjui M. B., o šis – jį priėmė. Atsakovo A. C. paaiškinimus, liudytojų V. R. (ieškovės šeimos draugo) ir V. R. (ieškovės motinos) parodymus dėl ieškovės nurodytos aplinkybės, kad po ginčo žemės sklypo įsigijimo ieškovės sutuoktinis rūpinosi jo priežiūra, pripažinusi prieštaraujančiais kitiems byloje esantiems įrodymams, teisėjų kolegija jais nesivadovavo. Teisėjų kolegija, priešingai negu pirmosios instancijos teismas, darė išvadą, kad atsakovas M. B. (dvidešimt metų užsiimantis privačiu statybų verslu; 2001 m. gruodžio 29 d. pardavęs butą) buvo finansiškai pajėgus įsigyti ginčo turtą. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendė, kad nėra teisinio pagrindo patenkinti ieškovės reikalavimus.

10III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

11Kasaciniu skundu ieškovė V. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. sprendimą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas ginčo sutartį tik pagal pažodinį jos tekstą ir visiškai neatsižvelgdamas į sutarties sudarymo aplinkybes, jos esmę, pažeidė CK 6.193 straipsnį. Laikydamas sutarties tekstą pagrindiniu įrodymu ir neįvertindamas kitų byloje esančių duomenų, apeliacinės instancijos teismas padarė klaidingas išvadas dėl tikrosios šalių valios, ketinimų, sutarties tikslų, susiklosčiusių pardavėjo ir pirkėjo santykių. Pripažindamas prieštaringais pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kodėl juos tokiais laiko, neišvardijo nustatytų prieštaravimų. Taip, priimant skundžiamą sprendimą, buvo pažeistas ir CPK 263 straipsnis.

132. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino kasatorės į bylą pateiktų įrodymų (ieškovės ir atsakovo A. C. paaiškinimų, liudytojų V. R., R. L., V. R. parodymų, avansinio mokėjimo sutarties, telefoninių skambučių ataskaitų, ieškovės sąskaitų išklotinių) patvirtinančiais jos nurodytas aplinkybes apie E. R. ir A. C. ikisutartines derybas dėl ginčo žemės sklypo įsigijimo, E. R. pinigų, sumokėtų už perkamą ginčo žemės sklypą, kilmę, E. R., kaip žemės sklypo savininko, elgesį po ginčo sandorio sudarymo, taip pat šališkai, atsakovo M. B. naudai, vertino pirmosios instancijos teismo nustatytas ir įrodymais pagrįstas faktines aplinkybes, vadovavosi tik šio atsakovo nenuosekliais paaiškinimais ir pateiktais prieštaringais įrodymais. Darytina išvada, kad, priimant skundžiamą sprendimą, buvo pažeisti CPK 176, 185 straipsnių reikalavimai.

143. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 1.93 straipsnio 2 dalį, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šiam faktui įrodyti. A. C., kuris pripažino sudaręs sandorį su E. R., o ne su M. B., yra ne liudytojas, o atsakovas šioje byloje. Sandorio faktas buvo įrodinėjamas taip pat ir rašytiniais įrodymais: avansinio mokėjimo sutartimi, banko sąskaitos išklotine, telefoninių skambučių ataskaita.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas M. B. prašo apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nurodydamas šiuos nesutikimo su ieškovės kasaciniu skundu argumentus:

161. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismų sprendimuose CK 6.193 straipsnis nebuvo nurodomas kaip kilusio ginčo teisinis pagrindas. Ieškovė šia teisės norma taip pat nesirėmė. Dėl to klausimas dėl netinkamo CK 6.193 straipsnio taikymo negali būti keliamas ir kasaciniame teisme.

172. Apeliacinės instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, taip pat liudytojų parodymus, atsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl nepagrįstu laikytinas kasatorės argumentas dėl CK 1.93 straipsnio 2 dalies taikymo.

183. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, abi šalys turėjo galimybę išsakyti savo poziciją ir argumentus, teismas tyrė ir vertino tiek ieškovės, tiek atsakovo pateiktus įrodymus, todėl kasatorės argumentai dėl CPK 176, 185 straipsnių pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl ginčijamo sandorio pripažinimo apsimestiniu dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi

22Prašydama pripažinti atsakovų A. C. ir M. B. 2007 m. birželio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, pagal kurią pirkėjas M. B. įsigijo 1,0322 ha žemės sklypą, esantį ( - ), apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal 2007 m. birželio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį perkelti jos sutuoktiniui E. R., sutarties nuostatas, kuriose pirkėju įvardytas atsakovas M. B., ieškovė ginčija šių nuostatų ydingumo dėl sandorio sudarymo su netikrąją šalimi (pirkėju) aspektu, teigdama, kad 2007 m. birželio 27 d. sandorio pagrindu ginčo žemės sklypą de facto įsigijo ne pirkėju sutartyje įvardytas atsakovas M. B., kuris buvo tik statytinis, nes galėjo gauti leidimą statiniams ginčo žemės sklype statyti, bet ieškovės sutuoktinis E. R., ketinęs statyti šiame žemės sklype gyvenamąjį namą, todėl iš tikrųjų vedęs derybas dėl sutartyje nurodyto žemės sklypo įsigijimo, 2006 m. birželio 7 d. sudaręs avansinio mokėjimo sutartį ir sumokėjęs žemės sklypo savininkui A. C. 8600 Lt avansą, sutaręs galutinę 40 000 Lt sklypo kainą ir ginčijamos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną sumokėjęs už sklypą likusią pinigų sumą (31 400 Lt), taip pat prižiūrėjęs ir naudojęs žemės sklypą po sutarties sudarymo.

23Teisėjų kolegija pažymi, kad sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti, yra apsimestinis, jam taikomos taisyklės, taikytinos šalių turėtam galvoje sandoriui (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje D. R. v. O. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1351/2001; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. F. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-571/2002; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. O. D., bylos Nr. 3K-3-653/2006; kt.).

24Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl sutarties pagrindo, t. y. teisinio rezultato, kurio siekė šalys, jį abi šalys pripažįsta buvus pirkimo–pardavimo teisiniais santykiais, bet dėl sutarties šalies, pirkėju sutartyje nurodyto asmens, atitikties tikrajam šio teisinio santykio subjektui, todėl, vertinant tikrąją ginčo teisinio santykio subjektinę sudėtį, būtina aiškintis, kas faktiškai derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo ir vykdė pirkėjo teises bei pareigas (atsiskaitė su pardavėju; priėmė sutarties objektą, jį valdė, naudojo ir juo disponavo). Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi (ginčijamu atveju – pirkėju) konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė (statytinė) šalis, derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo bei vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį.

25Spręsdamas dėl sandorį sudariusių šalių valios, išreikštos išorine išraiškos forma, atitikties jų vidinės valios (tikrųjų ketinimų) turiniui, teismas turi vadovautis ne sutarties pažodiniu tekstu, bet vertinti sutarties sudarymo aplinkybes, aiškintis tikruosius sandorio šalių (faktinių ir ginčijamų) ketinimus, t. y. ko iš tikrųjų siekė sutartyje nurodytos (įvardytos) sandorio šalys ir galimos tikrosios jo šalys sandorio sudarymo momentu, atsižvelgti į šalių (faktinių ir ginčijamų) elgesį iki ir po sutarties sudarymo bei kt. (CK 6.193 straipsnis).

26Atsižvelgdama į tai, kad kasacinis skundas grindžiamas argumentais dėl įrodinėjimo procesą reglamentuojančių procesinės teisės normų, apeliacinės instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą, pažeidimo, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).

27Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių (apie E. R. ir A. C. ikisutartines derybas dėl ginčo žemės sklypo įsigijimo; E. R. atsiskaitymą su A. C. už žemės sklypą; E. R., kaip žemės sklypo savininko, elgesį po ginčo sandorio sudarymo) įrodytumo, savo išvadas argumentavo tuo, kad ieškovės pateikti įrodymai (avansinio mokėjimo sutartis, telefoninių skambučių ataskaitos, Alytaus apskrities viršininko įsakymas dėl žemės sklypo kadastro ir registro duomenų pakeitimo), t. y. kiekvienas jų atskirai, nepatvirtina, jog ieškovės sutuoktinis derėjosi su A. C. dėl ginčo žemės sklypo įsigijimo. Teisėjų kolegija, pažymėdama, kad, vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų viseto duomenų daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, konstatuoja, jog apeliacinės instancijos teismas, neįvertinęs ieškovės pateiktų įrodymų visumos, neturėjo pagrindo pripažinti ieškovę neįrodžiusia vykusių E. R. ir A. C. derybų dėl ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo. Ieškovės sutuoktinio atsiskaitymo su žemės sklypo savininku faktą, ieškovės grįstą banko sąskaitos išrašo duomenimis apie tai, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu E. R. turėjo finansinę galimybę įsigyti žemės sklypą, paneigdamas šios sutarties 2 punkto nuostatomis, kad pardavėjas A. C. už parduodamą žemės sklypą gavo iš pirkėjo A. B. 40 000 Lt, o ginčo žemės sklypo perdavimo atsakovui M. B. faktą nustatydamas perdavimo–priėmimo akto (neatskiriamos ginčijamo sandorio dalies), kuriame nurodyta, kad M. B. priėmė žemės sklypą iš A. C., pagrindu, iš esmės vadovavosi tik kalbine rašytinės sutarties teksto reikšme, tačiau nevertino ginčijamos sutarties sudarymo aplinkybių, nesiaiškino ją sudariusių asmenų (ginčijamų ir faktinių) tikrosios valios, motyvų ir tikslų, sudarant sutartį, šalių elgesio po sutarties sudarymo. Be to, apeliacinės instancijos teismas tik formaliai nurodė, kad ieškovės prašymu apklaustų liudytojų V. R., V. R. ir R. L. parodymais faktui, jog po ginčijamo sandorio sudarymo žemės sklypą valdė ir naudojo jos sutuoktinis, patvirtinti jis nesivadovauja, nes šių liudytojų parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, tačiau neįvardijo nė vieno įrodymo, kuriam, teismo vertinimu, prieštarauja pirmiau nurodytų liudytojų parodymai, nenurodė, kokių prieštaravimų nustatyta.

28Išvadą, kad atsakovas M. B. buvo finansiškai pajėgus 2007 m. birželio mėnesį įsigyti ginčo žemės sklypą, apeliacinės instancijos teismas grindė duomenimis apie tai, kad 2001 m. gruodžio 29 d. atsakovas pardavė nekilnojamąjį turtą (butą ( - )), ir atsakovo paaiškinimais, jog jis turėjo galimybę pagal šią sutartį gautus pinigus sutaupyti ginčo žemės sklypui įsigyti, taip pat tuo, kad nebuvo paneigta atsakovo M. B. nurodyta aplinkybė, jog jis turėjo pajamų iš jo plėtojamo verslo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą ir CPK 178 straipsnyje reglamentuojamą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, ne ieškovė turėjo paneigti atsakovo kaip jo atsikirtimų pagrindu nurodytą aplinkybę, jog jis turėjo pajamų iš jo plėtojamo verslo, o priešingai – atsakovas M. B., teigdamas, kad jis turėjo tokių pajamų, privalėjo pateikti įrodymus šiam faktui patvirtinti. Nesant byloje jokių duomenų apie tai, kad atsakovas M. B. sutaupė už 2001 m. gruodžio 29 d. parduotą butą gautus 15 600 Lt, kuriuos būtų galėjęs panaudoti ginčo žemės sklypui pagal 2007 m. birželio 27 d pirkimo–pardavimo sutartį įsigyti, taip pat nesant įrodymų (rangos sutarčių, atsiskaitymų pagal jas dokumentų ir pan.) aplinkybei, kad jis turėjo pajamų iš jo plėtojamo verslo, patvirtinti, nebuvo pagrindo išvadai, jog atsakovas M. B. įrodė, kad jis turėjo finansinę galimybę ginčo žemės sklypui už 40 000 Lt įsigyti (CPK 12, 178 straipsniai).

29Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas ir byloje nustatytas 2007 m. birželio 27 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, ieškovės ir atsakovo A. C., sutikusio su ieškiniu, bei atsakovo M. B. paaiškinimus, liudytojų V. R., V. R., R. L. ir E. M. parodymus, taip pat byloje esančius rašytinius įrodymus pirmosios instancijos teismas, apsvarstęs ir pasisakęs dėl ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių apie sutartį sudariusių asmenų (ginčijamų ir faktinių) tikruosius ketinimus, šios sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki ir po sutarties sudarymo, įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visetą bei teisingai pripažinęs byloje esančių įrodymų visumą leidžiančia manyti esant labiau tikėtina, jog ieškovės nurodytos aplinkybės buvo, nei jų nebuvo, turėjo pagrindą spręsti dėl atsakovo M. B., kaip statytinio, vaidmens ginčijamos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir pasirašymo procese, taigi nustatyti jo veiksmuose apsimestinumą bei konstatuoti, kad faktinis ir tikrasis ginčo žemės sklypo pirkėjas buvo ne šis atsakovas, o kasatorės sutuoktinis E. R.

30Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamo sandorio reikšmės, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančias materialinės teisės normas, apsimestinumo faktui dėl tikrosios ginčijamo sandorio šalies pagrįsti ir paneigti šalių nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus vertino pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles nustatančias procesinės teisės normas, todėl nepagrįstai panaikino teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl to kasaciniu skundu apskųstas apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

31Dėl bylinėjimosi išlaidų

32Patenkinus ieškovės kasacinį skundą ir panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, bei palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas, atitinkamai išsprendžiami bylinėjimosi apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme išlaidų paskirstymo klausimai.

33Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai visas bylinėjimosi išlaidas. Šalis, dėl kurios priimtas nepalankus, jos teises ir interesus varžantis teismo sprendimas, laikytina pralaimėjusia šalimi.

34Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo apsimestiniu dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi – pirkėju – buvo pareikštas dviem atsakovams: pirkėju sutartyje nurodytam M. B., kaip apsimestinei (statytinei) sandorio šaliai, ir A. C., kaip ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį sudariusiai kitai šaliai – pardavėjui. Bylos duomenimis, atsakovas A. C. (T. 1, b. l. 147) pripažino ieškinį, tuo tarpu atsakovas M. B. nesutiko su pareikštais ieškinio reikalavimais.

35Patenkinus ieškinį ir pripažinus atsakovą M. B. apsimestine ginčijamos sutarties šalimi bei perkėlus pirkėjo pagal šią sutartį teises tikrąja sandorio šalimi pripažintam asmeniui, teises ir interesus varžantis, taigi nepalankus teismo sprendimas buvo priimtas tik dėl atsakovo M. B. Dėl to pralaimėjusia nagrinėjamos bylos šalimi pripažintinas tik šis atsakovas.

36Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovo A. C. neatitiktų galiojančiame proceso įstatyme įtvirtinto bendrojo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims principo „pralaimėjęs moka“. Teisėjų kolegija, aiškindama ir taikydama bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias proceso teisės normas, vadovaujasi CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais ir sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamoje byloje priteistinos tik iš atsakovo M. B.

37Taigi iš atsakovo M. B. valstybės naudai priteistina 21,14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenimis, šias išlaidas valstybei yra sumokėjusi ieškovė, vykdydama apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo, atmetus ieškinį, šios išlaidos buvo priteistos iš jos (2 T, b. l. 31). Kasacinio teismo teisėjų kolegija, galutinai išsprendusi ginčą dėl teisės, konstatuoja pagrindą atgręžti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalies dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų priteisimo įvykdymą ir grąžinti ieškovei jos valstybei sumokėtą procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumą – 21,14 Lt (CPK 762 straipsnio 1 dalis).

38Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, tai atsakovų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos jiems neatlyginamos.

39Patenkinus ieškovės kasacinį skundą, dėl pirmiau iš dėstytų argumentų ieškovei priteistina iš bylą pralaimėjusio atsakovo M. B. 1200 Lt už šį skundą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 340 straipsnio 5 dalis).

40Be to, kasaciniame teisme patirta 44,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus ieškovės V. R. kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą taip pat priteistinos iš atsakovo M. B., kaip šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

41Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

42Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2009 m. kovo 25 d. nutartimi taip pat yra taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas Nekilnojamojo turto registre, uždraudžiant perleisti nuosavybės teisę į 1,0322 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), įregistruotą M. B. (a. k. 36603250792) vardu. Bylą kasacine tvarka išnagrinėjus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, nutartis nusiųstina VĮ Registrų centrui (CPK 150 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 152 straipsnio 3 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

44Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. sprendimą.

45Priteisti iš atsakovo M. B. (a. k. ( - )) valstybės naudai 21,14 Lt (dvidešimt vienas litas 14 centų) procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme įteikimo išlaidų.

46Priteisti ieškovei V. R. iš atsakovo M. B. 1200 Lt (vienas tūkstantis du šimtai litų) žyminio mokesčio.

47Priteisti valstybei iš atsakovo M. B. 44,70 Lt (keturiasdešimt keturi litai 70 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

48Grąžinti ieškovei V. R. (a. k. ( - )) iš valstybės biudžeto 21,14 Lt (dvidešimt vienas litas 14 centų), sumokėtų AB banko „Hansabankas“ Dainavos KAC pagal 2009 m. vasario 24 d. mokėjimo kvitą.

49Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2009 m. kovo 25 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo į 1,0322 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), įregistruotą M. B. (a. k. ( - )) vardu, draudimo.

50Nutarties nuorašą nusiųsti VĮ Registrų centrui.

51Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 2007 m. birželio 27 d. atsakovai A. C. ir M. B. sudarė notariškai... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 6. Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas pripažino įrodytomis ieškovės nurodytas aplinkybes, kad jos... 8. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 9. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 1. 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog... 10. III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą... 11. Kasaciniu skundu ieškovė V. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 12. 1. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas ginčo sutartį tik pagal... 13. 2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino kasatorės į... 14. 3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 1.93 straipsnio 2... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas M. B. prašo apskųstą apeliacinės... 16. 1. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismų sprendimuose CK 6.193... 17. 2. Apeliacinės instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus byloje... 18. 3. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Dėl ginčijamo sandorio pripažinimo apsimestiniu dėl jo sudarymo su... 22. Prašydama pripažinti atsakovų A. C. ir M. B. 2007 m. birželio 27 d.... 23. Teisėjų kolegija pažymi, kad sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti,... 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl sutarties pagrindo, t. y. teisinio... 25. Spręsdamas dėl sandorį sudariusių šalių valios, išreikštos išorine... 26. Atsižvelgdama į tai, kad kasacinis skundas grindžiamas argumentais dėl... 27. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo... 28. Išvadą, kad atsakovas M. B. buvo finansiškai pajėgus 2007 m. birželio... 29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal šalių procesiniuose dokumentuose... 30. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamo... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 32. Patenkinus ieškovės kasacinį skundą ir panaikinus apeliacinės instancijos... 33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą... 34. Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo... 35. Patenkinus ieškinį ir pripažinus atsakovą M. B. apsimestine ginčijamos... 36. Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas... 37. Taigi iš atsakovo M. B. valstybės naudai priteistina 21,14 Lt išlaidų,... 38. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, tai atsakovų apeliacinės instancijos... 39. Patenkinus ieškovės kasacinį skundą, dėl pirmiau iš dėstytų argumentų... 40. Be to, kasaciniame teisme patirta 44,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 41. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 42. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 45. Priteisti iš atsakovo M. B. (a. k. ( - )) valstybės naudai 21,14 Lt... 46. Priteisti ieškovei V. R. iš atsakovo M. B. 1200 Lt (vienas tūkstantis du... 47. Priteisti valstybei iš atsakovo M. B. 44,70 Lt (keturiasdešimt keturi litai... 48. Grąžinti ieškovei V. R. (a. k. ( - )) iš valstybės biudžeto 21,14 Lt... 49. Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 50. Nutarties nuorašą nusiųsti VĮ Registrų centrui.... 51. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...