Byla 1A-106-926/2020
Dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos) ir nuteistas:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Raimondai Jačiauskienei, nuteistajam R. B., nuteistojo gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. (toliau – R. B.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos) ir nuteistas:

3- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (automobilio Audi A2 įgijimas), 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (automobilio Renault Megane Scenic įgijimas), 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (automobilio BMW 530D įgijimas), 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu, skiriant R. B. galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

7Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į R. B. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. gegužės 28 d.

8Kardomąją priemonę – suėmimą nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti – panaikinti.

9Tuo pačiu nuosprendžiu K. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo atmestas; J. M. civilinis ieškinys – patenkintas, iš R. B. J. M. priteisiant 850 (aštuonis šimtus penkiasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimo; E. A. buvo pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio nuosprendžiui įsiteisėjus perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

10Teisėjų kolegija

Nustatė

111.

12Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžiu R. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2018 m. birželio 4 d., apie 14 val., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, suradęs skelbimą internetinėje svetainėje www.autoplius.lt apie parduodamą 2001 m. laidos automobilį ,,Audi A2“, paskambinęs K. K., iš anksto žinodamas, kad už automobilio įsigijimą nebus sumokėta, atvyko į ( - ) miestą, K. K. įkalbėjęs parduoti automobilį išsimokėtinai, su ja ( - ) sudarė transporto priemonės automobilio ,,Audi A2“, valstybinis numeris ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį, savo vardu surašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2000 eurų sumai, po ko K. K. jam perdavė automobilį ir registracijos dokumentus bei automobilio techninės apžiūros lapą, tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo svetimą K. K. 2000 eurų vertės automobilį „Audi A2“, valstybinis numeris ( - ).

132.

14Be to, R. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir už tai, kad jis 2018 m. birželio 7 d., apie 20.30 val. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, suradęs skelbimą internetinėje svetainėje www.autoplius.lt apie parduodamą 1998 m. laidos automobilį ,,Renault Megane Scenic“, paskambinęs R. R., veikusiam pagal automobilio savininkės J. M. įgaliojimą, iš anksto žinodamas, kad už automobilio įsigijimą nebus sumokėta, atvyko į ( - ) miestą, R. R. įkalbėjęs parduoti automobilį išsimokėtinai, su juo ( - ), sudarė transporto priemonės ,,Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį, savo vardu surašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 850 eurų sumai, po ko R. R. jam perdavė automobilį ,,Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris ( - ), tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo svetimą J. M. 850 eurų vertės automobilį ,,Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris ( - ).

153.

16Be to, R. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir už tai, kad jis 2018 m. birželio 11 d., apie 18.30 val. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, suradęs skelbimą internetinėje svetainėje www.autogidas.lt apie parduodamą 2000 m. laidos automobilį ,,BMW 530 D“, paskambinęs E. A. ir įkalbėjęs jį parduoti automobilį išsimokėtinai, iš anksto žinodamas, kad už automobilio įsigijimą nebus sumokėta, atvyko pas E. A. į ( - ), sudarė transporto priemonės automobilio ,,BMW 530 D“, valstybinis numeris ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį, savo vardu surašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2000 eurų sumai, po ko E. A. jam perdavė automobilį, tokiu būdu apgaule, savo naudai įgijo svetimą E. A. 2000 eurų vertės automobilį ,,BMW 530 D“, valstybinis numeris ( - ).

174.

18Apeliaciniame skunde nuteistasis R. B. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu; arba pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nuosprendį, skiriant R. B. švelnesnę bausmę.

194.1.

20Apelianto teigimu, to, kuo jis yra kaltinimas, jis nepadarė, kadangi vertinamu atveju jis veikė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, viską įformindamas reikiamais dokumentais. Pasak R. B., tikslo apgauti žmones jis neturėjo, tik vykdė individualią veiklą, t. y. perpardavinėjo bei ardė automobilius. Pasiskaitęs internete sužinojo, jog egzistuoja galiojantys skolos vekseliai iki 3000 eurų, todėl sugalvojo pirkti automobilius, išduodant minėtus skolos vekselius. Suremontavęs už vekselį įsigytą automobilį R. B. turėjo mintį jį parduoti brangiau nei šį įsigijo, tokiu būdu gaunant pajamų. Tuo laiku, kai byloje minimiems asmenims jis turėjo atiduoti pinigus, nuteistasis, jo paties teigimu, buvo sulaikytas ir suimtas, todėl to padaryti negalėjo. Apeliaciniame skunde pažymima, kad R. B. turi žmoną ir mažametį sūnų, o jam skirta bausmė yra per griežta.

215.

22Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. B. ir jo gynėja advokatė pritarė nuteistojo apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė R. B. apeliacinį skundą tenkinti ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Prokurorė, nesutikdama su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, prašė jį atmesti, paliekant apkaltinamąjį nuosprendį R. B. atžvilgiu, nešvelninant ir skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės.

236.

24Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmetamas.

257.

26Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

278.

28Iš paduoto apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad R. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigdamas, jog apylinkės teismas neobjektyviai įvertino nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai jį pripažino kaltu, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Sutikti su tokiais apelianto motyvais ir jų visumoje naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra. R. B. kaltę apgaule savo naudai įgijus tris automobilius: ,,Audi A2“, valstybinis numeris ( - ), ,,Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris ( - ), ir ,,BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ), neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija šiuo klausimu pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama. Nors R. B. apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuosekliai neigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, teigdamas, jog visiems nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiaisiais pripažintiems asmenims jis buvo išrašęs neprotestuotinus vekselius, pinigus pagal juos už įsigytus automobilius jis ketino grąžinti, tačiau jam nepasisekė parduoti įsigytų automobilių, tačiau jo kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje surinkta ir ištirta medžiaga, jo kaltės neigimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai, o teismo išvadas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, grindė įstatymo nustatyta tvarka gautų įrodymų visuma.

299.

30Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nustatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinės teisės pažeidimo ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, teisės į jį įgijimo ar prievolės išvengimo būdas. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-264-895/2016, 2K-7-152-895/2019). Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-7-152-895/2019). Naudojant apgaulę turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas ir dėl kaltininko ketinimų, tai gali būti daroma įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-152-895/2019).

3110.

32Atskiriant sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, kaip papildomas taip pat taikytinas kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos). Baudžiamajai atsakomybei kilti reikia tokios apgaulės, kuri esmingai apsunkintų pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka. Pateikdamas suklastotus dokumentus (pvz., sutartį, kuri nebuvo sudaryta) arba į tikrus dokumentus įrašydamas netikrus duomenis (pateikdamas netikrus duomenis apie save, gyvenamąją ar darbo vietą arba kitokius duomenis, apsunkinančius jo identifikavimą, arba duomenis apie turto priklausomybę, suklastodamas parašą), kaltininkas ne tik suklaidina turto savininką ar valdytoją dėl savo ketinimų ar teisių į turtą, bet ir apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka be kriminalinės justicijos įsikišimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-514/2014, 2K-32/2015, 2K-304-895/2018, 2K-7-152-895/2019). Turi būti įvertinta, ar kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, pvz.: sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2010, 2K-7-152-895/2019).

3311.

34Bylos duomenimis, R. B. 2018 m. birželio 4 d. (iš K. K.), 2018 m. birželio 7 d. (iš J. M.) ir 2018 m. birželio 11 d. (iš E. A.) įsigijo automobilius: ,,Audi A2“, valstybinis numeris ( - ) (iš K. K.), ,,Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris ( - ) (iš J. M.), ir ,,BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ) (iš E. A.). Visi automobiliai buvo įgyti veikiant pagal analogišką schemą: susiradęs jį dominančius parduodamus automobilius internetiniuose portaluose, R. B. telefonu susisiekdavo su automobilius parduodančiais asmenimis ir pasiūlydavo jiems automobilį jam parduoti išsimokėtinai; parduodantiems automobilius asmenims sutinkant, nuvykdavo į sutartą vietą, automobilius apžiūrėdavo ir juos parduodantiems asmenims pateikdavo neprotestuotinus skolos vekselius su nurodytu terminu, iki kada R. B. juos turi apmokėti. Nors pats nuteistasis aiškina, kad veikdamas pagal tokią schemą, nieko apgauti nesiekė, tik vykdė individualią veiklą, susijusią su automobilių pirkimu/perpardavimu, tačiau įvertinus tiek tolesnius jo veiksmus su įsigytais automobiliais, tiek nukentėjusiesiems asmenims pateiktas skirtingas automobilių įsigijimo priežastis, bei skirtingus duomenis skolos vekseliuose, sutikti su tokiais apelianto argumentais ir jų pagrindu teigti, jog R. B. veiksmuose nėra sukčiavimo, įtvirtinto BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymių, teisinio pagrindo nėra.

3512.

36Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad išduodamas skolos vekselius K. K., E. A. ir J. M. įgaliotam R. R., R. B. visuose trijuose vekseliuose nurodė skirtingą savo gyvenamosios vietos adresą: ( - ) (skolos vekselis E. A.), ( - ) (skolos vekselis K. K.) bei ( - ) (skolos vekselis J. M. įgaliotam asmeniui R. R.) (1 t., b. l. 170, 173, 182). Tačiau, nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, tiek faktinė, tiek deklaruota R. B. gyvenamoji vieta yra ( - ), neturinti nieko bendro su ( - ) miesteliu. Nors apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu R. B. nurodė, jog jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu jis gyveno ( - ) arba ( - ), tačiau nurodyti tikslaus savo gyvenamosios vietos adreso (ar adresų) ( - ), jis negalėjo. Tuo tarpu patikrinus viešai prieinamą informaciją internetiniuose šaltiniuose nustatyta, kad nei ( - ), nei ( - ) ( - ) seniūnijoje nėra registruotos. Šią išvadą betarpiškai patvirtina ir nukentėjusiųjų E. A., J. M. bei automobilio pardavimui jos įgalioto asmens R. R. parodymai. Remiantis E. A. parodymais, po to, kai R. B. iš jo įsigijo automobilį ,,BMW 530 D“, valstybinis numeris ( - ), jau kitą dieną po automobilio pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo E. A. skambino R. B., tačiau šis neatsiliepė, dėl ko, E. A. nuvyko į skolos vekselyje R. B. nurodytą gyvenamąją vietą, tačiau paaiškėjo, jog nurodytu adresu niekas negyvena. Iš esmės analogiškas aplinkybes dėl skolos vekselyje nurodytos R. B. gyvenamosios vietos pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė ir J. M. priklausiusį automobilį ,,Renault Megane Scenic“ R. B. pardavęs J. M. įgaliotas asmuo R. R.. Jo teigimu, kelios dienos po automobilio pardavimo jis dar buvo susisiekęs su R. B., kuris patvirtino pinigų už įsigytą automobilį dar neturintis, tačiau, bandant nuteistajam skambinti dar po kelių dienų, į telefoninius skambučius R. B. jau neatsiliepė, o nuvykus R. B. skolos vekselyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu, paaiškėjo, kad R. B. skolos vekselyje nurodytos gatvės ( - ) nėra. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu R. R., be kita ko, patvirtino, kad tuo metu, kai R. B. rašė skolos vekselį (matant R. R.), R. B. patikino R. R., kad tokia gatvė ( - ) yra. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir J. M., kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, kad jau automobilių įsigijimo momentu R. B. pardavėjams pateikė melagingą informaciją apie save, tokiu būdu sudarydamas kliūtis nustatyti jo gyvenamąją vietą skolos vekseliais prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo atveju.

3713.

38Pažymėtina ir tai, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu R. B. patvirtino ir tai, kad įsigijęs jam pareikštuose kaltinimuose nurodytus automobilius, jis kelis kartus pakeitė savo telefono numerį, dėl ko, nukentėjusieji negalėjo susisiekti su R. B.. Nors apeliantas teigė, kad juos keitė tik todėl, kad įsigydavo išankstinio apmokėjimo korteles po 2 eurus ir jam taip buvo pigiau, tačiau apie pasikeitusį savo telefono numerį automobilių pardavėjų jis neinformavo, pats jiems nepaskambino, kas vėlgi teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti R. B. versijos patikimumu bei pagrįstai spręsti apie išankstinę apelianto tyčią nevykdyti skolos vekseliais prisiimtų įsipareigojimų. Neabejotina, kad skolos vekseliuose nurodydamas netikrą savo gyvenamosios vietos adresą bei keitęs savo mobilaus ryšio telefono numerius, R. B. siekė pateikti melagingą informaciją apie save, tokiu būdu suklaidindamas skolos vekselio gavėjus ir taip apsunkindamas jų galimybę R. B. neįvykdžius skolos vekseliais prisiimtų įsipareigojimų apginti savo, kaip kreditoriaus interesus, teisinėmis priemonėmis, kas iš esmės atitinka apgaulės požymius BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos plotmėje.

3914.

40Šią išvadą patvirtina ir faktas, kad visiems asmenims, iš kurių R. B. pirko jam pateiktuose kaltinimuose nurodytus automobilius, jis pateikė skirtingas versijas dėl automobilio įsigijimo būtinybės ir pinigų už juos grąžinimo aplinkybių. E. A. nuteistasis nurodė, kad turėjo automobilį, tačiau jį sudaužė ir laukia, kol draudimas jam sumokės pinigus. J. M. įgaliotam R. R. apeliantas teigė, jog jam reikalingas automobilis, kad juo galėtų važinėti į darbą, pažymėdamas ir tai, kad jis dirba UAB „N.“ (pareiškime R. R. nurodė, jog R. B. jį tikino dirbantis UAB „B.“). K. K. jis paaiškino, kad jam atsitiko nelaimė ir šiuo metu jis neturintis pinigų, tačiau, dirba ir gavęs atlyginimą iš karto jai sumokės už įsigytą automobilį. Tuo tarpu pats nuteistasis, apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, teigė, kad niekuomet nedirbo UAB „B.“, apie tai, kad dirba šioje įmonėje jis niekam nesakė, o apie jo darbovietę domėjosi tik automobilį ,,Renault Megane Scenic“ jam pardavęs asmuo (R. R. J. M. vardu), kuriam R. B. nurodė, jog dirba individualiai ir „V.“. Ir vis tik, sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, nei „V.“, nei UAB „B.“ ar UAB „N.“ R. B. niekuomet nedirbo, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo metu jis vykdė individualią veiklą (3 t., b. l. 184), kuri, paties apelianto teigimu, buvo susijusi su automobilių įsigijimu ir jų perpardavimu. Tačiau ir šioje vietoje kyla pagrįstas klausimas dėl R. B. pateiktų motyvų pagrįstumo – vairuotojo pažymėjimo jis niekuomet nebuvo įgijęs, iš K. K. įsigytą automobilį ,,Audi A2“ apeliantas jau kitą dieną pardavė už gerokai mažesnę nei šio automobilio įsigijimo kaina kitam asmeniui, E. A. priklausęs automobilis buvo rastas apardytas – be apdailos grotelių, dešinės pusės šoninio veidrodėlio nugarinės dalies, priekinių valytuvų, galinių žibintų ir posūkio žibintų, galinio valytuvo, automobilio vairo, dešinės pusės galinių durelių rankenėlės, be ratų (2 t., b. l. 81-84), o duomenų apie J. M. apeliantui parduoto automobilio likimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje iš viso nėra. Nors teisiamojo posėdžio metu R. B. patvirtino, kad J. M. automobilis vis dar yra jo žinioje, tačiau tai patvirtinančių duomenų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui jis nepateikė, todėl tikėti šiais apelianto teiginiais, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

4115.

42Aptartų faktinių aplinkybių visumoje svarbu ir tai, kad gavęs pinigus už ,,Audi A2“ automobilio ar ,,BMW 530D“ detalių pardavimą, jokių pinigų automobilius jam pardavusiems asmenims R. B. negrąžino, su jais susisiekęs nebuvo, todėl sutikti su apelianto teiginiais, jog savo įsipareigojimus pagal išrašytus skolos vekselius jis ketino įvykdyti, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai, jog jis ir ankščiau buvo išrašęs skolos vekselius skirtingiems asmenims ir juos sėkmingai atlygino, kadangi šioje baudžiamojoje byloje jokių duomenų apie oficialias R. B. pajamas jam inkriminuotu laikotarpiu nėra, apie jo darbą ir iš to gaunamą atlyginimą, kas patvirtintų realias apelianto galimybes atsiskaityti su kreditoriais, taip pat. R. B. apeliaciniame skunde pateikta versija, jog vykdydamas savo individualią veiklą ir įsigydamas automobilius pagal skolos vekselius, jis juos ketino suremontuoti ir parduoti brangiau, nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis taip pat nepasitvirtino. Duomenų, patvirtinančių, kad įsigytus automobilius R. B. būtų pats remontavęs ir vėliau juos bandęs parduoti už didesnę kainą, byloje nėra. Priešingai, ,,Audi A2“ automobilis buvo parduotas jau kitą dieną už bemaž dvigubai mažesnę kainą, E. A. priklausęs automobilis išardytas, o ,,Renault Megane Scenic“ automobilio likimas išlieka neaiškus.

4316.

44Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl apelianto kaltės ir tėra nuteistojo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi R. B., savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Iš to seka, kad R. B. apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad R. B. veiksmuose yra visi būtini BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nuteistojo motyvai, kad jis vykdė individualią veiklą ir neturėjo išankstinės tyčios nevykdyti savo įsipareigojimų pagal automobilių pardavėjams išduotus skolos vekselius, yra argumentuotai paneigti jau minėtais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais bei kitais apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais įrodymais. Pripažindamas R. B. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl R. B. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

4517.

46Nuteistajam nesutinkant ir su skundžiamu nuosprendžiu jam skirtomis bausmėmis, toliau pasisakytina ir jam skirtų bausmių individualizavimo klausimu. Sprendžiant šį klausimą, visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

4718.

48Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

4919.

50Bylos duomenimis nustatyta, kad R. B. įvykdė tris nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Visi jo įvykdyti nusikaltimai buvo tyčiniai ir baigti. Nei jo atsakomybę lengvinančios, nei sunkinančios aplinkybės nenustatytos. Sprendžiant skundžiamu nuosprendžiu R. B. skirtų bausmių individualizavimo klausimą įvertintina ir tai, kad šis teistumas R. B. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų padarymą jis buvo baustas eilę kartų, o pirmąją nusikalstamą veiką įvykdė dar būdamas nepilnametis. Siekiant koreguoti jo elgesį teigiama linkme, praeityje jo atžvilgiu buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, pakankamų pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai nedėjo, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį apeliantui vis tik nepavykdavo. Šių aplinkybių visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines R. B. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikaltimų įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurios korekcijai jokių realių pastangų R. B. nededa iki šiol.

5120.

52Įvertintina ir tai, kad praeityje R. B. buvo ne tik teistas, bet už įvairaus pobūdžio administracinių nusižengimų/administracinių teisės pažeidimų padarymą eilę kartų baustas ir administracine tvarka (4 t., b. l. 30-38), be kita ko, už įvairaus pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas įvertinus faktą, jog asmuo niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti, R. B. charakterizuoja iš esmės neigiamai ir atskleidžia itin cinišką jo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles bei įstatymais reglamentuotas elgesio normas. Be to, nuteistojo neteisėti veiksmai, už kuriuos jis buvo nuteistas tiek praeityje, tiek ir skundžiamu nuosprendžiu, yra susiję su finansinės naudos gavimu, o tai, atsižvelgiant į menką R. B. darbinę patirtį bei jokių oficialių pajamų neturėjimą iki skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog iš neteisėtos veiklos, t. y. nusikalstamų veikų darymo nuteistojo gaunamos pajamos buvo pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis šiam būnant laisvėje, ką savo apeliaciniu skundu iš esmės patvirtino ir pats R. B., teigdamas, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas jis įvykdė vykdydamas individualią veiklą ir siekdamas iš jos gauti pajamų.

5321.

54Įvertinus paminėtas faktines ir teisines aplinkybes, nuteistajam paskirtas bausmes vertinti kaip aiškiai per griežtas nėra pagrindo – paskirtosios bausmės nėra per griežtos, jos neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant R. B. skirtas bausmes, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, visapusiškai atsižvelgiant tiek į nuteistojo asmenybę, tiek į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei R. B. elgesį po skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti R. B. teisinę padėtį, šioje byloje nenustatyta.

5522.

56Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir R. B. apeliacinio skundo motyvai, jog jis turi sutuoktinę ir mažametį vaiką. Atmetant šiuos nuteistojo teiginius, vis tik pažymėtina, jog jokių duomenų apie R. B. sudarytą santuoką nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, jų apeliacinės instancijos teismui nepateikė ir nuteistasis. Ir vis tik, net ir tikint šia nuteistojo versija, vien tik šis faktas, įvertinus jį aukščiau aptartų duomenų visumoje, pagrindo švelninti R. B. už pavienes nusikalstamas veikas skirtas bausmes ar keisti jam skirtą galutinę subendrintą bausmę, teisinio pagrindo nesudarytų. Analogiškai pasisakytina ir dėl mažamečio R. B. vaiko. Bylos duomenimis, R. B. sūnus K. B. gimė dar 2017 metais, t. y. iki skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo, tačiau akivaizdu, kad šis faktas jokios teigiamos įtakos R. B. elgesio korekcijai neturėjo, todėl manyti, kad šiuo atveju apelianto šeima galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo neteisėto elgesio, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

5723.

58Švelninti R. B. skundžiamu nuosprendžiu skirtą galutinę subendrintą bausmę, pagrindo taip pat nėra. Nuteistajam buvo parinktas jam palankesnis dalinio sudėjimo bausmių bendrinimo būdas, prie griežčiausios 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant po minimalią pridedamos laisvės atėmimo bausmės dalį, t. y. po 3 (tris) mėnesius, todėl dar labiau švelninti jo teisinę padėtį, be kita ko, įvertinus ir iš esmės neigiamai jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra.

5924.

60Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

61Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

62nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

63Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (automobilio Audi A2 įgijimas), 1... 4. - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (automobilio Renault Megane Scenic... 5. - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (automobilio BMW 530D įgijimas), 1... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės buvo subendrintos... 7. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į R. B. paskirtą bausmę įskaitytas jo... 8. Kardomąją priemonę – suėmimą nuspręsta palikti galioti iki... 9. Tuo pačiu nuosprendžiu K. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos... 10. Teisėjų kolegija... 11. 1.... 12. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžiu R. B. buvo... 13. 2.... 14. Be to, R. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir už... 15. 3.... 16. Be to, R. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir už... 17. 4.... 18. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. B. prašo panaikinti Marijampolės... 19. 4.1.... 20. Apelianto teigimu, to, kuo jis yra kaltinimas, jis nepadarė, kadangi vertinamu... 21. 5.... 22. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. B. ir jo... 23. 6.... 24. Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmetamas. ... 25. 7.... 26. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos... 27. 8.... 28. Iš paduoto apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su... 29. 9.... 30. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nustatyta tam, kas... 31. 10.... 32. Atskiriant sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, kaip papildomas taip... 33. 11.... 34. Bylos duomenimis, R. B. 2018 m. birželio 4 d. (iš K. K.), 2018 m. birželio 7... 35. 12.... 36. Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad išduodamas skolos... 37. 13.... 38. Pažymėtina ir tai, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo... 39. 14.... 40. Šią išvadą patvirtina ir faktas, kad visiems asmenims, iš kurių R. B.... 41. 15.... 42. Aptartų faktinių aplinkybių visumoje svarbu ir tai, kad gavęs pinigus už... 43. 16.... 44. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame... 45. 17.... 46. Nuteistajam nesutinkant ir su skundžiamu nuosprendžiu jam skirtomis... 47. 18.... 48. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių... 49. 19.... 50. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. B. įvykdė tris nusikalstamas veikas,... 51. 20.... 52. Įvertintina ir tai, kad praeityje R. B. buvo ne tik teistas, bet už įvairaus... 53. 21.... 54. Įvertinus paminėtas faktines ir teisines aplinkybes, nuteistajam paskirtas... 55. 22.... 56. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir R. B. apeliacinio... 57. 23.... 58. Švelninti R. B. skundžiamu nuosprendžiu skirtą galutinę subendrintą... 59. 24.... 60. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis... 61. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 62. nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.... 63. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną....