Byla 2K-329/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Vytauto Piesliako, sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei, gynėjams advokatams Mansurui Muksinovui, Vytautui Bučiui, nuteistajam Ž. A., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Valdemaro Mociškio kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio bei pagal nuteistųjų J. A. ir Ž. A. kasacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio.

2Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nuosprendžiu nuteisti:

3J. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4, 6 dalis ir 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 4 ir 7 punktus, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant J. R. dirbti ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, taip pat be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per tris mėnesiuos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose;

4J. A. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nuspręsta konfiskuoti nusikalstamu būdu įgytą, J. A. vardu įregistruotą, automobilį „Mercedes Bendz E270“ (valst. Nr. ( - )

5Ž. A. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (neteisėtas šaudmenų įgijimas ir laikymas) laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams trims mėnesiams.

6Priteista iš nuteistųjų J. R. 500 Lt, iš J. A. ir Ž. A. po 1500 Lt nukentėjusiajam A. Ž. neturtinei žalai atlyginti.

7Priteista iš nuteistųjų J. R., J. A. ir Ž. A. solidariai 1400 Lt nukentėjusiajam A. Ž. atstovavimo išlaidų.

8Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu panaikinta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nuosprendžio dalis dėl J. R. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4, 6 dalis, 182 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis – J. R. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

9Taip pat panaikinta nuosprendžio dalis dėl Ž. A. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už neteisėtą šaudmenų – 11 vnt. pramoninės gamybos 16-to kalibro centrinio įskėlimo medžioklinių šovinių – įgijimą.

10Kita nuosprendžio dalis pakeista:

11J. A. pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad savo noru atlygino dalį padarytos žalos ir pagal BK 180 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė sumažinta iki dvejų metų.

12Ž. A. pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad savo noru atlygino dalį padarytos žalos ir pagal BK 180 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė sumažinta iki trejų metų šešių mėnesių, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – iki dešimties mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams septyniems mėnesiams.

13Nukentėjusiojo A. Ž. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iš J. R. paliktas nenagrinėtas.

14Priteista iš nuteistųjų J. A. ir Ž. A. nukentėjusiajam A. Ž. po 700 Lt atstovavimo išlaidų.

15Likusi nuosprendžio dalis nepakeista.

16Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Piesliako pranešimą, prokuroro, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, o Ž. ir J. A. kasacinius skundus atmesti, J. R. gynėjo, prašiusio prokuroro kasacinį skundą atmesti, Ž. A. ir jo bei J. A. gynėjo, prašiusių nuteistųjų kasacinius skundus tenkinti, o prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

17J. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4, 6 dalis ir 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2010 m. sausio 27 d. – vasario 4 d. laikotarpiu internetiniame tinklalapyje „autogidas.lt“ perskaitęs A. Ž. įdėtą skelbimą, kad jis už 31 050 Lt parduoda automobilį „Mercedes Bendz E270“, siekdamas apgaule savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą, savo namuose ( - ), parengė A. Ž. automobilio užvaldymo apgaule planą, kurį pasiūlė įgyvendinti Ž. A. ir J. A. Pagal šį planą J. A., prisistačiusi A. Ž. kaip Kėdainių gyventoja, ketinanti pirkti iš jo automobilį, turėjo susitikti su juo Kėdainiuose ir įtikinti jį įrašyti į automobilio pirkimo-pardavimo sutartį mažesnę nei sutarta 30 000 Lt automobilio kainą, o sudariusi su A. Ž. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir sutarties pagrindu perregistravusi automobilį savo vardu, automobilio savininkui A. Ž. sumokėti ne sutartą, o sutartyje nurodytą pinigų sumą. J. A. ir Ž. A. pritarus parengtam planui, J. R., toliau veikdamas bendrininkų grupe, 2010 m. vasario 4 d., apie 16.00 val., M. M. automobiliu „Alfa Romeo“ atvežė Ž. A. ir J. A. į Kėdainius, kur J. A. susitikusi su A. Ž. suderėjo pirkti jo automobilį už 30 000 Lt ir surašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodė, jog perka automobilį už 4000 Lt, bei šios sutarties pagrindu VĮ „Regitra“ perregistravo jį savo vardu. Taip J. R. organizavo ir padėjo J. A. bei Ž. A. įgyvendinti savo parengtą nusikalstamą veiką, siekdamas apgaule savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimą A. Ž. turtą – automobilį „Mercedes Bendz E270“.

18Ž. A. ir J. A. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad 2010 m. vasario 4 d., apie 16.00 val., automobilyje ,,Mercedes Benz E270“ (valst. Nr. ( - ) stovėjusiame Kėdainiuose, J. Basanavičiaus gatvėje prie 95-ojo namo, peržengdami susitarimo su J. R. apgaule užvaldyti svetimą turtą ribas, Ž. A. pagrasinus pistoletu IZH 71H šio automobilio savininkui A. Ž. ir jo bendrakeleiviui V. R. ir taip privertus juos išlipti iš automobilio, jis su J. A., tuo metu vairavusia automobilį, nuvažiavo. Taip Ž. A. ir J. A. pagrobė svetimą, A. Ž. priklausantį, 30 000 Lt vertės automobilį ,,Mercedes Benz E 270“.

19Ž. A. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad savo namuose, ( - ), seife, iki 2010 m. vasario 4 d. 22.12 val., neturėdamas policijos įstaigos išduoto leidimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 11 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad Lietuvos Respublikos gyventojai turi teisę įsigyti šaudmenis ginklams, kuriuos jie turi teisę turėti, laikė 11 vnt. pramoninės gamybos 16-to kalibro centrinio įskėlimo medžioklinių šovinių, kurie yra šaudmenys, skirti B, C, ir D kategorijų 16-to kalibro lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams.

20Apeliacinės instancijos teismas, išteisino J. R. pagal 24 straipsnio 4, 6 dalis ir 182 straipsnio 1 dalį, konstatavęs, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

21Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio ir 329 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimų, kurie sukliudė teismui tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

22Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas išvadų dėl J. R. išteisinimo nepagrindė išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įtikinamai jų nemotyvavo. Skundžiamame nuosprendyje nepaneigtas apgaulės sudarant sutartį panaudojimo faktas.

23Prokuroras pažymi, kad iš bylos įrodymų, nuoseklių nukentėjusiojo parodymų matyti, jog nuteistoji J. A., vykdydama bendrininkų susitarimą ir pasiūlydama rašytinėje automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje įrašyti mažesnę (4000 Lt) sumą, nukentėjusiajam paaiškino to prašanti dėl mažesnių mokesčių valstybei. Kadangi visuomenėje yra įprasta sutartyse nurodyti mažesnę kainą, toks prašymas nukentėjusiajam įtarimų nesukėlė, todėl jis sutiko, kad pirkimo-pardavimo sutartyje būtų įrašyta mažesnė parduodamo automobilio kaina. Prokuroro įsitikinimu, jeigu A. Ž. būtų žinojęs tikruosius automobilio „pirkėjos“ ketinimus mokėti už perkamą automobilį tokią kainą, kokia nurodyta sutartyje, jis nebūtų sutikęs įrašyti kitokią nei žodžiu suderėtą sumą. Iš nukentėjusiojo parodymų aišku, kad pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos (nurodyta automobilio kaina) tikrosios nukentėjusiojo valios neatspindėjo, tokią sutartį jis sudarė tik todėl, kad buvo J. A. suklaidintas, ir būtent apgaulė lėmė nukentėjusiojo apsisprendimą sudaryti su ja būtent tokią sutartį.

24Prokuroro įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jei J. A. ir Ž. A. nebūtų peržengę susitarimo ribų, nukentėjusiajam nebūtų apsunkinta galimybė ginti savo pažeistų teisių civiliniame procese, įrodinėjant sutarties sudarymo faktą, sutartį sudariusį asmenį. Akivaizdu, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 4000 Lt suma leistų nukentėjusiajam tikėtis teismo keliu tik tiek ir išsiieškoti iš kreditoriaus, tačiau iš esmės neliktų realios galimybės teisinėmis priemonėmis įrodinėti, kad susitarimas pirkti ir parduoti automobilį buvo už 30 000 Lt. Taigi kaltininkė pagal susitarimą su bendravykdytojais pasiūlydama į sutartį įrašyti mažesnę nei sutarta sumą ir nuslėpdama tikruosius tokio prašymo ketinimus, savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes visiškai atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Kreditoriaus teisės atkūrimas tapo neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, apsunkinančių tikrojo sandorio masto (už 30 000 Lt) įrodinėjimą; tokiais atvejais teismų praktikoje laikoma, kad veika peržengė civilinių santykių ribas. Kasatoriaus nuomone, vien tai, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje teisingai nurodyti J. A. duomenys – asmens kodas, gyvenamoji vieta – neleistų nukentėjusiajam tikėtis teismo keliu prisiteisti visą už automobilį suderėtą sumą, nes, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, sutartyje buvo nurodyti klaidingi duomenys, tikrovės neatitinkanti informacija – sumažinta sandorio kaina, nei realiai buvo sutarta. Prokuroro įsitikinimu, nagrinėjamu atveju yra baudžiamajai atsakomybei kilti būtina sąlyga – civilinės sutarties įvykdymo (t. y. pažeistų vienos iš šalių teisių atstatymo) negalimumas dėl kaltininkų nusikalstamų veiksmų – apgaulės – panaudojimo. Kadangi J. R. organizavo sukčiavimą, t. y. parengė nusikalstamos veikos – A. Ž. priklausančio automobilio užvaldymo apgaule – planą bei padėjo kitiems dviem nuteistiesiems jį realizuoti, atveždamas juos į nusikaltimo vietą, pirmosios instancijos teismas teisingai jo veiką kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 4, 6 dalis ir 182 straipsnio 1 dalį.

25Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl J. R. išteisinimo yra netiksli. Rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad panaikina nuosprendžio dalį dėl J. R. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4, 6 dalis ir 182 straipsnio 1 dalį, tačiau priimdamas naują nuosprendį nurodė, kad J. R. išteisinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies neaišku, koks yra apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl kaltinimo J. R. pagal BK 24 straipsnio 4 ir 6 dalis.

26Prokuroras nurodo, kad jeigu kasacinės instancijos teismas nuspręstų panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl J. R. išteisinimo, negali būti palikta galioti ir pakeistoji nuosprendžio dalis J. A. ir Ž. A., kuria, pripažinus, jog J. R. neorganizavo sukčiavimo, nebeliko pagrindo J. A. ir Ž. A. pripažinti padarius dalį nusikalstamos veikos, todėl iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinta nemaža dalis pirmosios instancijos teismo pripažintų įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybių.

27Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl Ž. A. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl šaudmenų – 11 vnt. pramoninės gamybos 16-o kalibro centrinio įskėlimo medžioklinių šovinių įgijimo, vadovavosi BPK 329 straipsnio 1 punktu. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad Ž. A. panaikinta nuosprendžio dalis ne dėl to, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių: apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam buvo tik sumažinta nusikalstamos veikos apimtis, pašalinus kaip neįrodytas aplinkybes dėl 11 vnt. medžioklinių šovinių įgijimo, paliekant galioti apkaltinamąjį nuosprendį dėl šių šovinių neteisėto laikymo. Taigi teismas turėjo pagrindą pirmosios instancijos teismo nuosprendį tik pakeisti, o ne jį panaikinti (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-306/2008).

28Kasaciniu skundu nuteistoji J. A. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir bylą nutraukti.

29Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neteisėtas dėl netinkamai pritaikytų baudžiamojo įstatymo (BK 2 straipsnio 4 dalies ir 180 straipsnio 3 dalies) normų. Pasak kasatorės, jos veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 3 dalyje, sudėties, nes atsakomybė pagal šį straipsnį kyla plėšimo būdu pagrobus tik svetimą turtą. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad tarp nuteistosios J. A. ir nukentėjusiojo A. Ž. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, t. y. A. Ž. 2010 m. vasario 4 d. pardavė automobilį „Mercedes Benz E 270“, sudarydamas su ja pirkimo-pardavimo sutartį. Šios sutarties pagrindu tą pačią dieną minėtas automobilis perregistruotas kasatorės vardu, taigi nuo to momento kasatorė tapo automobilio „Mercedes Benz E 270“ teisėta savininkė (tai patvirtina 2010 m. vasario 4 d. jos vardu išduotas automobilio registravimo pažymėjimas) ir įgijo teisę disponuoti automobiliu savo nuožiūra. Kasatorės manymu, apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė, kad automobilio savininkas po jo perregistravimo kasatorės vardu buvo A. Ž. ir kad ji kartu su Ž. A. plėšimo būdu pagrobė svetimą, A. Ž. priklausantį, automobilį. Pasak kasatorės, šis civilinis sandoris galėjo būti ginčijamas (neužmokėta, iš dalies sumokėta), tačiau jokiu būdu negalėjo būti kriminalizuojamas ir kvalifikuojamas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.

30Kasatorė teigia nemačiusi, kad automobilyje Ž. A. būtų grasinęs šaunamuoju ginklu nukentėjusiajam ir jo bendrakeleiviui V. R., apeliacinės instancijos teismas, darydamas priešingą išvadą rėmėsi tik prielaida, nes šios aplinkybės niekuo nepagrindė. Be to, pasak kasatorės, net jei ir būtų šiems grasinta šaunamuoju ginklu, tai ne dėl automobilio grobimo plėšimo būdu, nes pagrobti savo turto nėra galimybės.

31Kasatorė nurodo, kad, nesant jos ir Ž. A. veiksmuose BK 180 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, abiejų instancijų teismai nepagrįstai nusprendė konfiskuoti automobilį, kaip nusikalstama veika įgytą turtą, taip netinkamai pritaikydami BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Remiantis BPK 108 straipsnio nuostatomis, automobilis turėjo būti grąžintas teisėtiems savininkams.

32Kasaciniu skundu nuteistasis Ž. A. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir bylą nutraukti.

33Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neteisėtas, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 2 straipsnio 4 dalis ir 180 straipsnio 3 dalis). Kasatorius pažymi, kad po to, kai automobilis buvo perregistruotas J. A. vardu, ši tapo automobilio savininkė, todėl apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė, kad jis (Ž. A.) ir J. A. plėšimo būdu pagrobė svetimą – A. Ž. priklausantį – turtą. Iš tiesų įvyko civilinis teisinis sandoris (tą pripažino ir apeliacinės instancijos teismas), po kurio automobilis tapo bendra jungtinė sutuoktinių (Ž. A. ir J. A.) nuosavybė. Šis sandoris galėjo būti ginčijamas, todėl nagrinėjamu atveju veika negalėjo būti kriminalizuota ir kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, nes nėra šio nusikaltimo sudėties (kėsinimosi objektas plėšime negali būti kasatoriaus šeimos nuosavybė).

34Kasatorius teigia negrasinęs šaunamuoju ginklu nukentėjusiesiems, tačiau net jei darant prielaidą, kad šiems buvo grasinta, tai ne turint tikslą užvaldyti automobilį, o siekiant iš automobilio išvaryti nukentėjusįjį A. Ž. ir V. R. (tai jie patys patvirtino). Tokiu atveju veika galėtų būti kvalifikuojama nebent pagal BK 145 straipsnį, bet ne pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. Nesant šio nusikaltimo sudėties, teismas negalėjo taikyti BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir konfiskuoti kasatoriui bei jo žmonai J. A. priklausančio automobilio – automobilis BPK 108 straipsnio tvarka turėjo būti grąžintas teisėtiems savininkams.

35Be to, kasatoriaus manymu, jo veika, numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje, turėjo būti pripažinta mažareikšme, tačiau šis klausimas abiejų instancijų teismuose neanalizuotas. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nurodė, kad jo veikos (dėl 11 vnt. 16-o kalibro šovinių laikymo) negalima vertinti kaip nepavojingos ir pripažinti mažareikšme dėl nemažo šovinių kiekio. Pasak kasatoriaus, teismai turėjo atsižvelgti į tai, kad jis turėjo leidimą laikyti ir laikė kito, net galingesnio 12-o kalibro, šovinius, taip pat pistoleto šovinius, todėl dėl 11 vnt. 16-o kalibro šovinių laikymo (apie kurių buvimą jam nebuvo žinoma) kasatorius netapo pavojingesnis visuomenei.

36Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas ir nuteistųjų Ž. A. ir J. A. kasaciniai skundai tenkinami iš dalies.

37Dėl J. R. padarytos veikos baudžiamojo teisinio vertinimo

38J. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4, 6 dalis ir 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad, siekdamas apgaule savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą, parengė A. Ž. automobilio užvaldymo apgaule planą, pagal kurį J. A. turėjo įtikinti automobilio pardavėją įrašyti į automobilio pirkimo-pardavimo sutartį mažesnę nei sutarta automobilio kainą, o sudariusi su A. Ž. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir sutarties pagrindu perregistravusi automobilį savo vardu, automobilio savininkui A. Ž. sumokėti ne sutartą, o sutartyje nurodytą pinigų sumą. Be to, J. A. ir Ž. A. pritarus parengtam planui, J. R. automobiliu „Alfa Romeo“ atvežė Ž. A. ir J. A. į Kėdainius, kur J. A., susitikusi su A. Ž., suderėjo pirkti jo automobilį už 30 000 Lt ir surašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodė, jog perka automobilį už 4000 Lt, bei šios sutarties pagrindu VĮ „Regitra“ perregistravo jį savo vardu. Apeliacinės instancijos teismas išteisino J. R., konstatuodamas, kad byloje nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių, nėra nusikaltimo sudėties, o yra civiliniai teisiniai santykiai.

39Pagal BK 182 straipsnio dispoziciją sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar teisės į turtą įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių, iš kurių viena yra pirkimo-pardavimo sutartis, pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas“ jų perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišku pažeistos teisės atkūrimą. Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis.

40Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą. Be to, apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-851/2001).

41Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai šalys žodžiu sutaria dėl vienokių sutarties sąlygų, tačiau vėliau viena iš šalių vienašališkai, neinformavusi kitos šalies, keičia sutarties sąlygas. Susitardami dėl civilinės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, viena sutarties šalis – pardavėjas – tikisi, kad kita sutarties šalis – pirkėjas – vykdys susitarimą ir po sutarties sudarymo sumokės sutartą kainą už perkamą daiktą. Pasitaiko atvejų, kai susitarimas faktiškai yra kitoks, negu įtvirtintas juridiškai sudarytoje sutartyje. Nors teisiniu požiūriu tai nėra normalu, tačiau tai savaime nedaro sutarties negaliojančia, jei sutarties šalys jos neginčija. Tačiau jei susitarimo ar sutarties sąlygos nevykdomos, sutarties šalis turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Tam, kad veiką, pasireiškusią susitarimo ar sutarties sąlygų nevykdymu, būtų galima laikyti nusikaltimu, nepakanka vien pinigų nesumokėjimo ar mažesnės pinigų sumos sumokėjimo. Nepakanka ir paties ketinimo nemokėti už daiktą, jei ketinimas nelydimas apgaulės elementų, kurie esmingai apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka. Baudžiamajai atsakomybei reikia asmens suklaidinimo, laikomo apgaule. Esant pirkimo-pardavimo sutarčiai, apgaulė gali pasireikšti tuo, kad kaltininkas visai neketina vykdyti susitarimo (šiuo atveju mokėti pardavėjui už nupirktą automobilį sutartos pinigų sumos) ir toks asmens apsisprendimas lydimas apgaulės veiksmų. Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais. Dažnai apgaulė yra lydima suklastotų dokumentų pateikimu turto savininkui ar teisėtam valdytojui apie pirkėjo asmenybę. Tačiau apgaulė gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų vykdyti susitarimą.

42Šioje byloje pardavėjas buvo suklaidintas dėl kaltininko ketinimo sumokėti už perkamą automobilį suderėtą pinigų sumą, pirkėjui pasiūlant įrašyti į juridiškai apiformintą sutarties tekstą mažesnę pinigų sumą negu buvo suderėta ir įtikinant pardavėją, kad tai neturės reikšmės susitarimo vykdymui, o vėliau, sudarius pirkimo-pardavimo sutartį ir pasinaudojus sutarties tekstu, išvengti suderėtos sumos mokėjimo, žinant, kad kilus teisminiam ginčui tarp šalių, teismas vadovausis ne žodiniu susitarimu, o sutartyje nurodyta pinigų suma.

43Iš bylos medžiagos aišku, kad J. R. sukurstyti J. ir Ž. A. neketino mokėti už perkamą automobilį „Mercedes Benz E270“ visos sutartos 30 000 Lt sumos, o tik tą, kuri J. A. pasiūlymu bus įrašyta į pirkimo-pardavimo sutartį. Tam, kad būtų įtikintas pardavėjas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, kurios esminė sąlyga buvo 30 000 Lt automobilio „Marcedes Benz E270“ kaina, J. A., J. R. sukurstyta, suklaidino nukentėjusįjį dėl savo ketinimų sumokėti sutartą pinigų sumą, pasiūlydama ir įtikindama A. Ž. į pirkimo-pardavimo sutartį įrašyti gerokai mažesnę automobilio pardavimo kainą. Tuo atveju, kai susitarimo sąlygos neatitinka sutarties sąlygų, kilus ginčui, teismas ginčą spręs vadovaudamasis ne susitarimo, o raštiškai sudarytos sutarties sąlygomis. Taigi J. R. ir Ž. ir J. A. iš esmės apsunkino nukentėjusiojo galimybes atgauti sutartą pinigų sumą už parduotą automobilį civilinio proceso tvarka. Be teisėsaugos institucijų pagalbos nukentėjusiojo pažeistos teisės atkūrimas šioje byloje tampa problemiškas ir tai jau daro padarytą veiką nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2008).

44Be abejo, veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka vien pinigų pagal civilinę pirkimo-pardavimo sutartį nesumokėjimo fakto. Ne mažiau svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, pasireiškianti tyčia. Kaltininkas suvokia, kad turtas įgyjamas neteisėtai panaudojant apgaulę ir turto savininkas dėl to patirs turtinės žalos, numato tokius padarinius ir jų nori. Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Jau pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu asmens tyčia turi būti nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį. Kaltininko susiformavusią tyčią, jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga. Byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas išvadai, kad tyčia panaudoti apgaulę ir neatlygintinai (sumokant mažiau negu automobilio, dėl kurio pirkimo-pardavimo susitarta, rinkos vertė) įgyti turtą kilo iki sutarties sudarymo momento. Tokią tyčią patvirtina J. R. veiksmai ir jo parodymai teisme, t. y. plano dėl galimybės tariamai legaliai nesumokėti visos perkamo automobilio kainos išdėstymas A., teigimas, kad pardavėjui nepavyks teisinėmis priemonėmis atgauti nesumokėtos sumos, konkretaus automobilio pasiūlymas, dalyvavimas vykstant į Kėdainius pirkti automobilio.

45Nors J. A. nesuklaidino nukentėjusiojo A. Ž. dėl savo asmenybės, sutartyje nurodydama tikrus savo duomenis, ir neneigė sutarties tarp jos ir pardavėjo sudarymo, J. R. veiksmai atitinka sukčiavimo nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, nes J. A., vykdydama J. R. sugalvotą ir J. ir Ž. A. papasakotą planą, apgaule suklaidino nukentėjusįjį dėl savo ketinimų sumokėti už perkamą automobilį iš anksto sutartą pinigų sumą ir savo nusikalstamus ketinimus patvirtino po sutarties sudarymo kartu su sutuoktiniu viršydami susitarimo ribas, t. y. panaudodami smurtą užvaldė automobilį be realaus atsiskaitymo už jį. Tai turėjo esminę įtaką nukentėjusiojo apsisprendimui parduoti automobilį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-757/2002).

46Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Tuo tarpu kurstytoju laikomas asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 5 dalis). J. R. apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad internetiniame tinklalapyje „autogidas.lt“ perskaitęs A. Ž. įdėtą skelbimą, kad jis už 31 050 Lt parduoda automobilį „Mercedes Bendz E270“, A. bute papasakojo Ž. A., kaip galima įgyti automobilį mokant mažiau, negu sutarta su pardavėju. Byloje nustatyta, kad J. ir Ž. A. iš tikrųjų ruošėsi pirkti automobilį, jo ieškojo. Byloje nėra duomenų, kad jie planuotų įsigyti automobilį nusikalstamu būdu. Būtent J. R. įteigė jiems tokį automobilio įgijimo būdą, kuris patiko Ž. A., ir šis nutarė tokiu būdu įgyti automobilį. Taigi J. R. palenkė, t. y. sukurstė Ž. A. įgyti automobilį nusikalstamu (sukčiavimo) būdu. J. R. pasiūlymas pirkti būtent A. Ž. automobilį ir mokėti už jį mažiau nelaikytinas nusikaltimo (sukčiavimo) organizavimu. Viena vertus, byloje nustatyta, kad J. ir Ž. A. iš tikrųjų ketino pirkti automobilį, jo ieškojo. Kitą vertus, organizatorius yra asmuo, subūręs, vadovavęs ar koordinavęs organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo, jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Byloje nėra duomenų, kad J. R. atliktų organizacinius veiksmus ar koordinuotų arba vadovautų nusikaltimo padarymui. Jo vaidmuo sukursčius J. ir Ž. A. padaryti nusikaltimą apsiribojo tuo, kad jis kartu su J. ir Ž. A. vienu automobiliu važiavo į nusikaltimo padarymo vietą (Kėdainius). Tačiau byloje nėra duomenų, kad jis koordinuotų J. A. ar Ž. A. veiksmus, konsultuotų juos sudarant pirkimo-pardavimo sutartį ar atsiskaitant už automobilį. Be to, pažymėtina, kad organizatoriaus veiksmai yra daugialypiai, todėl šis bendrininkas paprastai išskiriamas padarant nusikaltimą organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo forma. Tuo tarpu J. R. sukurstė padaryti nusikaltimą bendrininkų grupe. Dėl minėtų priežasčių J. R. veiksmai laikytini kurstymu padaryti sukčiavimą ir kvalifikuotini pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

47J. R. šioje byloje pripažintas ir sukčiavimo nusikaltimo, kurį padaryti jis sukurstė J. ir Ž. A., padėjėju. Kaip galima spręsti iš nuosprendžio nustatomosios dalies, padėjimas pasireiškė tuo, kad J. R., toliau veikdamas bendrininkų grupe, 2010 m. vasario 4 d., apie 16.00 val., M. M. automobiliu „Alfa Romeo“ atvežė Ž. A. ir J. A. į Kėdainius, kur J. A., susitikusi su A. Ž., suderėjo pirkti jo automobilį. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. J. R. kaip padėjėjas nuteistas už tai, kad vežė J. ir Ž. A. į Kėdainius. Išskyrus bendrininkų vežimą į nusikaltimo padarymo vietą nuosprendžio nustatomojoje dalyje nėra įvardyta kitų veiksmų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje. Pažymėtina, kad padėjėju laikomas ne bet koks asmuo buvęs greta vykdytojų, su jais bendravęs, o tik tas, kurio veiksmai yra pavojingi, nes jie palengvina nusikaltimo vykdytojui realizuoti sukčiavimo objektyviuosius požymius, t. y. apgauti nukentėjusįjį ir užvaldyti svetimą turtą. Be padėjėjo padarytų veiksmų, be jo indėlio nusikaltimo vykdytojui ar vykdytojams būtų sunkiau arba visai neįmanoma padaryti nusikaltimo.

48Teisėjų kolegijos manymu, bendrininkų vežimas į Kėdainius, kur turėjo būti padaryta apgaulė ir įgytas turtas, iš esmės nepalengvino nei apgauti nukentėjusiojo, nei įgyti svetimo turto. Vežimas A. į Kėdainius neatitinka nė vieno BK 24 straipsnio 6 dalyje numatyto padėjimo padaryti nusikaltimą požymio, todėl nuoroda į BK 24 straipsnio 6 dalį iš nuosprendžių šalintina.

49Nors prokuroras kasaciniu skundu prašo teismo gražinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, teisėjų kolegija laiko, kad toks procesinis sprendimas netikslingas, nes jis tik nutolins bylos išnagrinėjimo bei sprendimo priėmimo laiką ir neatitiks BPK 1 straipsnio 1 dalies prasmės ir baudžiamojo proceso paskirties. Prokuroras neginčija apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumo. Priešingai, kasaciniu skundu jis siekia, kad J. R. būtų paliktas pirmosios instancijos teismo nuosprendis. Prašymas perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka iš esmės grindžiamas netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, siejant tai su netinkamu įrodymų vertinimu. Kita vertus, prokuroras kasaciniame skunde nenurodo tokių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurių neištaisius nebūtų galima priimti apkaltinamojo nuosprendžio. Apkaltinamasis nuosprendis J. R. dėl kaltinimo, padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, buvo priimtas pirmosios instancijos teismo. Todėl teisėjų kolegija laiko, kad dėl šios dalies paliktinas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nuosprendis su pakeitimais.

50Dėl Ž. A. ir J. A. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį

51Ž. ir J. A. ginčija nuteisimą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, teigdami, kad tarp nuteistosios J. A. ir nukentėjusiojo A. Ž. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, nes buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu tą pačią dieną minėtas automobilis buvo perregistruotas kasatorės vardu, taigi nuo to momento kasatorė tapo automobilio „Mercedes Benz E 270“ teisėta savininkė (tai patvirtina 2010 m. vasario 4 d. jos vardu išduotas automobilio registravimo pažymėjimas) ir įgijo teisę disponuoti automobiliu savo nuožiūra. Kasatorės manymu, apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė, kad automobilio savininkas po jo perregistravimo kasatorės vardu buvo A. Ž. ir kad ji kartu su Ž. A. plėšimo būdu pagrobė svetimą, A. Ž. priklausantį, automobilį.

52Kasatoriai teisūs teigdami, kad pirkimo-pardavimo sutartis yra civilinė sutartis, kurios teisiniai aspektai reguliuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normų. Pagal CK 6.305 straipsnio (Pirkimo-pardavimo sutarties samprata) 1 dalį pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.314 straipsnio (Kainos sumokėjimas) 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečioje vietoje, jis privalo sumokėti ją pardavėjui daiktų perdavimo vietoje. Jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį ar šį kodeksą perduoda pirkėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus. CK 6.344 straipsnio (Pirkėjo pareiga sumokėti kainą ir kitas išlaidas) 1 dalyje nustatyta, kad pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje, o CK 6.317 straipsnio (Pardavėjo pareiga perduoti daiktus) 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę.

53Šioje byloje pardavėjas A. Ž. ir pirkėja J. A. sudarė automobilio „Mercedes Benz E270“ pirkimo-pardavimo sutartį, ją juridiškai įformino. Tačiau pirkimo-pardavimo sutartis laikoma įvykdyta tik tada, kai pirkėjas pardavėjui sumoka sutartyje nurodytą ar kitokią suderėtą pinigų sumą (CK 6.305, 6.314 straipsniai) ir pardavėjas perduoda daiktą pirkėjui. Šioje byloje juridiškai pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta, tačiau pinigai už automobilį nebuvo sumokėti ir automobilis dar fiziškai nebuvo perduotas pirkėjui. Pirkėjui ir pardavėjui įsėdus į automobilį tam, kad atsiskaitytų už jį ir perduotų automobilį naujam savininkui, įvyko pardavėjui nenumatytas dalykas – pirkėjai vietoje to, kad sumokėtų pinigus už perkamą automobilį, ėmė grasinti ginklu ir privertė pardavėją bei su juo automobilyje sėdėjusį asmenį išlipti, nesumokėję pinigų, taip neteisėtai prieš A. Ž. valią užvaldė automobilį ir nuvažiavo. Taigi civilinė pirkimo-pardavimo sutartis jos vykdymo metu (atsiskaitant ir perduodant turtą) peraugo į nusikalstamą veiką – plėšimą. Teisėjų kolegija laiko, kad šios teismų sprendimų dalys yra teisėtos ir pagrįstos, jų keisti nėra pagrindo.

54Dėl automobilio „Mercedes Benz E270“ konfiskavimo

55BK 72 straipsnio (Turto konfiskavimas) (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 ir 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcijos) 1 ir 2 dalyse buvo numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Turto konfiskavimo esmė yra ta, kad būtų paimtas iš nusikalstamos veikos gautas ar ją darant panaudotas turtas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasmę iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir kiti materialią vertę turintys daiktai konfiskuojami valstybės naudai, jei kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nėra nukentėjusiųjų, arba nors jų ir yra, bet jie nereiškia civilinių ieškinių kaltininkui dėl jiems padarytos turtinės žalos. Tokiais atvejais neteisėtai gautą turtą, pajamas teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio nuostatomis, privalo konfiskuoti valstybės naudai. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

56Šioje byloje dėl nusikalstamu būdu įgyto turto (automobilio „Mercedes Benz E270“), už kurį nukentėjusiajam nebuvo sumokėta pagal sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, ir teismas negrąžino nukentėjusiajam, šis pareiškė civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėjo kartu su baudžiamąja byla. Tačiau bylos nagrinėjimo metu dar iki nuosprendžio priėmimo J. ir Ž. A. atlygino visą nusikaltimu padarytą turtinę žalą (30 800 Lt). Todėl teismas nepriteisė civilinio ieškinio. Kartu teismas tai pačiai pinigų sumai taikė baudžiamojo poveikio priemonę – 30 800 Lt vertės automobilio „Mercedes Benz E270“ konfiskavimą valstybei. Taigi šioje byloje J. ir Ž. A. nukentėjusiajam A. Ž. atlygino padarytą 30 800 Lt žalą už pagrobtą automobilį, o teismas tą patį automobilį konfiskavo valstybės naudai. Toks teismo sprendimas šioje situacijoje neatitinka BK 72 straipsnio prasmės. Kadangi už nusikalstamu būdu gautą turtinę naudą J. ir Ž. A. atlygino nukentėjusiajam, tai, konfiskuodamas to paties dydžio turtą valstybės naudai, teismas iš esmės jau nubaudė juos, nes išieškojo iš jų valstybės naudai tą pačią pinigų sumą antrą kartą. J. ir Ž. A. grąžino nukentėjusiajam nusikalstamu būdu gautą turtinę naudą ir dar valstybės buvo nubausti turto konfiskavimu. Vagystės, plėšimo, turto pasisavinimo ar kito panašaus nusikaltimo padarymo metu užvaldytas turtas teismo nuosprendžiu turi būti grąžinamas nukentėjusiajam. Jei vagystės, plėšimo, turto pasisavinimo ar kito panašaus nusikaltimo padarymo metu užvaldytas turtas paslepiamas, suvartojamas, parduodamas ar dėl kokių nors priežasčių dingsta, teismas, tenkindamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį, priteisia nukentėjusiajam pagrobto turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Patenkinus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl pagrobto turto, BK 72 straipsnio nuostatos paprastai netaikomos. BK 72 straipsnio nuostatos tokiais atvejais gali būti taikomos, jei asmuo pagrobtą turtą ar jo dalį pardavęs ar kitaip panaudojęs gavo už jį materialios naudos, kuri viršija civilinio ieškinio dydį. Šioje byloje nukentėjusysis ketino parduoti automobilį ir sudarė jo pirkimo-pardavimo sutartį. Nukentėjusysis automobilio atsiimti nepageidavo, o norėjo gauti suderėtą su J. A. jo kainą. Negavęs atlyginimo nukentėjusysis pateikė teismui 30 800 Lt ieškinį. J. ir Ž. A. civiliniame ieškinyje nurodytą pinigų sumą iki nuosprendžio priėmimo atlygino A. Ž. Tokiu atveju turto konfiskavimas netaikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-573/2003, 2K-270/2004, 2K-70/2005, 2K-208/2008, 2K-222/2010). Todėl teismų sprendimai dėl turto konfiskavimo keistini.

57Dėl veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, pripažinimo mažareikšme

58Kasatoriaus manymu, jo veika, numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje, turėjo būti pripažinta mažareikšme.

59BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010).

60Ž. A. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, jog neturėdamas policijos įstaigos išduoto leidimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 11 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad Lietuvos Respublikos gyventojai turi teisę įsigyti šaudmenis ginklams, kuriuos jie turi teisę turėti, laikė 11 vnt. pramoninės gamybos 16-to kalibro centrinio įskėlimo medžioklinių šovinių, kurie yra šaudmenys, skirti B, C, ir D kategorijų 16-to kalibro lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo Ž. A. apeliacinio skundo argumentą dėl šios veikos pripažinimo mažareikšme, nurodė, kad veika dėl nemažo šovinių kiekio laikymo negali būti laikoma nepavojinga. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo paneigti šią išvadą. Ž. A. veika yra pakankamai pavojinga, nes ja kėsinamasi į visuomenės saugumą, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Iš bylos duomenų matyti, kad Ž. A. padarė plėšimą panaudodamas šaunamąjį ginklą (BK 180 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija laiko, kad nėra pagrindo keisti šios teismų sprendimų dalies.

61Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

62Pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžius.

63Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria panaikinta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nuosprendžio dalis dėl J. R. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4, 6 dalis, 182 straipsnio 1 dalį, ir priimtas naujas nuosprendis – J. R. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o nukentėjusiojo A. Ž. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iš J. R. paliktas nenagrinėtas, ir dėl šios dalies palikti galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nuosprendį su pakeitimais.

64J. R. padarytą veiką kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, paliekant Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.

65Panaikinti J. A. vardu įregistruoto automobilio „Mercedes Bendz E270“ (valst. Nr. ( - ) kartu su automobilio rakteliais, registracijos liudijimu, techninės apžiūros talonu ir draudimo dokumentais konfiskavimą.

66Kitas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nuosprendžiu nuteisti:... 3. J. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24... 4. J. A. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams... 5. Ž. A. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams,... 6. Priteista iš nuteistųjų J. R. 500 Lt, iš J. A. ir Ž. A. po 1500 Lt... 7. Priteista iš nuteistųjų J. R., J. A. ir Ž. A. solidariai 1400 Lt... 8. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 9. Taip pat panaikinta nuosprendžio dalis dėl Ž. A. nuteisimo pagal BK 253... 10. Kita nuosprendžio dalis pakeista:... 11. J. A. pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad savo noru atlygino... 12. Ž. A. pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad savo noru atlygino... 13. Nukentėjusiojo A. Ž. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo... 14. Priteista iš nuteistųjų J. A. ir Ž. A. nukentėjusiajam A. Ž. po 700 Lt... 15. Likusi nuosprendžio dalis nepakeista.... 16. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Piesliako pranešimą,... 17. J. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 24... 18. Ž. A. ir J. A. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad 2010 m.... 19. Ž. A. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad savo namuose, ( -... 20. Apeliacinės instancijos teismas, išteisino J. R. pagal 24 straipsnio 4, 6... 21. Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro... 22. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas išvadų dėl J. R.... 23. Prokuroras pažymi, kad iš bylos įrodymų, nuoseklių nukentėjusiojo... 24. Prokuroro įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą... 25. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismo... 26. Prokuroras nurodo, kad jeigu kasacinės instancijos teismas nuspręstų... 27. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos... 28. Kasaciniu skundu nuteistoji J. A. prašo panaikinti Panevėžio apygardos... 29. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neteisėtas... 30. Kasatorė teigia nemačiusi, kad automobilyje Ž. A. būtų grasinęs... 31. Kasatorė nurodo, kad, nesant jos ir Ž. A. veiksmuose BK 180 straipsnio 3... 32. Kasaciniu skundu nuteistasis Ž. A. prašo panaikinti Panevėžio apygardos... 33. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neteisėtas,... 34. Kasatorius teigia negrasinęs šaunamuoju ginklu nukentėjusiesiems, tačiau... 35. Be to, kasatoriaus manymu, jo veika, numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje,... 36. Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis... 37. Dėl J. R. padarytos veikos baudžiamojo teisinio vertinimo... 38. J. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 24... 39. Pagal BK 182 straipsnio dispoziciją sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar... 40. Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu.... 41. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai šalys žodžiu sutaria dėl... 42. Šioje byloje pardavėjas buvo suklaidintas dėl kaltininko ketinimo sumokėti... 43. Iš bylos medžiagos aišku, kad J. R. sukurstyti J. ir Ž. A. neketino mokėti... 44. Be abejo, veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka vien pinigų pagal... 45. Nors J. A. nesuklaidino nukentėjusiojo A. Ž. dėl savo asmenybės, sutartyje... 46. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą... 47. J. R. šioje byloje pripažintas ir sukčiavimo nusikaltimo, kurį padaryti jis... 48. Teisėjų kolegijos manymu, bendrininkų vežimas į Kėdainius, kur turėjo... 49. Nors prokuroras kasaciniu skundu prašo teismo gražinti bylą iš naujo... 50. Dėl Ž. A. ir J. A. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį... 51. Ž. ir J. A. ginčija nuteisimą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, teigdami, kad... 52. Kasatoriai teisūs teigdami, kad pirkimo-pardavimo sutartis yra civilinė... 53. Šioje byloje pardavėjas A. Ž. ir pirkėja J. A. sudarė automobilio... 54. Dėl automobilio „Mercedes Benz E270“ konfiskavimo... 55. BK 72 straipsnio (Turto konfiskavimas) (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.... 56. Šioje byloje dėl nusikalstamu būdu įgyto turto (automobilio „Mercedes... 57. Dėl veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, pripažinimo mažareikšme... 58. Kasatoriaus manymu, jo veika, numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje, turėjo... 59. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo... 60. Ž. A. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, jog neturėdamas... 61. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 62. Pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. ir Panevėžio... 63. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 64. J. R. padarytą veiką kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 182... 65. Panaikinti J. A. vardu įregistruoto automobilio „Mercedes Bendz E270“... 66. Kitas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nuosprendžio ir...