Byla 2A-833/2014
Dėl nuostolių priteisimo, naudojimosi vandentiekio bei nuotekų tinklais tvarkos bei sąlygų nustatymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-455-210/2013 pagal ieškovo G. A. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių vandenys“ ir Šiaulių rajono savivaldybei, tretieji asmenys I. J. , V. Z. , V. S. , I. O. , R. R. , S. M. , N. B. , G. P. ir Šiaulių miesto savivaldybė dėl nuostolių priteisimo, naudojimosi vandentiekio bei nuotekų tinklais tvarkos bei sąlygų nustatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas G. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Šiaulių vandenys“, Šiaulių rajono savivaldybei ir prašė: 1) priteisti iš atsakovų 58 170 Lt nuostolių atlyginimą; 2) nustatyti, kad atsakovai jam nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus (nuotekų, lietaus, buitinių nuotekų šalinimo tinklus, nuotekų valymo įrenginius, vandentiekio trasą), esančius Šiaulių r. sav. Aukštelkės kaime, naudoja atlygintinai, o mėnesinis nuomos mokestis sudaro 9 224,71 Lt, kuris mokamas nuo kreipimosi į teismą dienos (2012 m. rugpjūčio 17 d.) iki vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo dienos (2014 m. birželio 30 d.); 3) įpareigoti atsakovus savo lėšomis padengti visas su šios infrastruktūros naudojimu (eksploatavimu) susijusias išlaidas bei nustatyti, kad už žalą, padarytą naudojantis (eksploatuojant) paminėta infrastruktūra tretiesiems asmenims, atsako atsakovai; 4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-313 pritarė ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties sklypo, esančio Motaičių kaime, Bubių seniūnijoje (2006 m. gegužės 18 d. Šiaulių rajono savivaldybės sprendimu Nr. T-132 teritorijos adresas patikslintas į Aukštelkės kaimą, Šiaulių kaimiškąją seniūniją, toliau – Aukštelkės k.), paskirties keitimui, jo suformavimui į atskirus, mažesnio ploto sklypus, nustatė, jog detalųjį planą, inžinerinės infrastruktūros specialiuosius planus (elektros tiekimo, vandentiekio ir nuotekų tinklų sistemos, gatvių ir privažiavimų planai), techninius projektus bei šių objektų statybą turi finansuoti sklypo savininkas. Teigė, jog jis ne savo valia, o tik vykdydamas paminėtą Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimą, jam priklausančiame žemės sklype savo lėšomis turėjo įrengti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, t. y. inžinerinius tinklus, kurie buvo pripažinti tinkamais naudoti 2007 m. sausio 18 d. aktu.

6Ieškovo teigimu, dalis inžinerinių tinklų (vandentiekio trasa, unikalus Nr. 4400-1016-2128) nuo 2007 m. yra prijungti prie Šiaulių miesto vandentiekio tinklų, nuo 2007 metų pabaigos atsakovas UAB „Šiaulių vandenys“ šiais jam nuosavybės teise priklausančiais tinklais naudojasi ir atlygintinai tiekia vartotojams geriamąjį vandenį, tai yra juos naudoja savo komercinėje veikloje (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 str. 14 p., 22 str.), taigi minimi tinklai teikia atsakovui ekonominę naudą, tačiau ieškovui priklausančios dalies pajamų nemoka (CK 4.53 str. 2 d.).

7Pažymėjo, jog dalis inžinerinių tinklų, t. y. nuotekų šalinimo tinklai, yra įrengti kaip atskiras nuotakynas, kuris nėra prijungtas prie bendros Šiaulių miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Tačiau, ieškovo teigimu, nepaisant to, ši infrastruktūra tarnauja visuomenės poreikiams, viešajam interesui, todėl jam privalo būti atlyginama už šių paslaugų teikimą, nes tokia pareiga yra priskirta savivaldybei ar jos kontroliuojamai įmonei (šiuo atveju UAB „Šiaulių vandenys“) įstatymų pagrindu. Nurodė, kad vandens tiekėjas, tai yra valstybės ar savivaldybės kontroliuojama įmonė, turi užtikrinti ne tik geriamojo vandens tiekimo, bet ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą. Nurodė, kad jam priklausančius nuotekos tinklus naudoja apie 1 200 gyventojų, o pagal paminėto įstatymo nuostatas į viešojo vandens tiekimo teritorijas įtraukiamos gyvenamosios vietovės, kuriuose geriamuoju vandeniu aprūpinama ne mažiau kaip 50 asmenų (Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 1 str. 2 d., 2 str. 20 p., 13 str. 1 d. 1 p.). Taigi tokias paslaugas privalo teikti savivaldybė (jos įmonė), gauti už tai atlyginimą, nes tai yra savarankiška savivaldybių funkcija, priskirta Konstitucijos ir įstatymų.

8Teigė, jog nuo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų naudojimo pradžios šiuos tinklus jis prižiūri savo lėšomis, kas mėnesį moka už elektros energiją, kuri reikalinga nenutrūkstamai nuotekų valymo įrenginių veiklai užtikrinti, patiria susikaupusio dumblo surinkimo ir išvežimo išlaidų, nuo 2012 m. sausio 1 d. už jam priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą privalo mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Šias išlaidas, ieškovo nuomone, nepagrįstai patiria jis, nes pareiga teikti viešąsias vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas gyventojams tenka savivaldybei ar jos teritorijoje veikiančiai savivaldybės įmonei.

9Ieškovas teigė, kad atsakovas neatlygintinai naudodamasis jam priklausančiais inžineriniais tinklais nepagrįstai, nesąžiningai praturtėjo jo sąskaita, todėl privalo atlyginti 58 170 Lt nuostolių, kurie susidarė už trejų metų laikotarpį. Nuostolius ieškovas skaičiavo pagal pateiktą nepriklausomo turto vertintojo UAB „Robinta“ nustatytą vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo infrastruktūros rinkos vertę ir jos pagrindu apskaičiuotą nuomos mokestį (CK (CK 6.242 str. 1 d., 6.249 str. 2 d.).

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Šiaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 7 d. sprendimu ieškovo G. A. ieškinį atmetė ir iš jo atsakovams UAB „Šiaulių vandenys“, Šiaulių rajono savivaldybei priteisė bylinėjimosi išlaidas.

12Teismas nustatė, jog ieškovas 2005 m. kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybę dėl jam priklausančio 8,4622 ha ploto žemės sklypo žemės ūkio paskirties keitimo ir sklypų gyvenamųjų namų kvartalo statybai suformavimo Šiaulių rajone, Motaičių k. Bubių sen. – vietoj vieno sklypo suformuojant 64 sklypus mažaaukščių privačių gyvenamųjų namų statybai. Šiaulių rajono savivaldybės taryba pritarė šiems ieškovo planams su sąlyga, jog inžinerinės infrastruktūros (elektros tiekimo, vandentiekio ir nuotekų tinklų, paviršinio vandens nuvedimo sistemos, gatvių ir privažiavimų planai) statyba bus vykdoma sklypo savininko lėšomis, pateikė ieškovui projektavimo technines sąlygas tinklų įrengimui ir prisijungimui prie viešo vandentiekio ir nuotekų tinklo. Ieškovas, būdamas verslininku ir plėtodamas savo verslą, jam priklausančiame žemės sklype suformavo 64 sklypus gyvenamųjų namų statybai, įrengė elektros tiekimo, dujų, vandentiekio, vietinius nuotekų šalinimo tinklus, paviršinio vandens nuvedimo sistemas, gatves, privažiavimus ir, vykdydamas savo komercinę veiklą, dalį sklypų – 28 – pardavė. Remdamasis ieškovo sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių nuostatomis, nustatė, jog individualaus gyvenamojo namo projektavimo sąlygas pirkėjai buvo suderinę su ieškovu, kuris sutiko, kad jie neatlygintinai naudotųsi jo įrengtais tinklais ir komunikacijomis, gautų viešąsias paslaugas. Pažymėjo, kad ieškovui priklausančių vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų sąmatinė vertė pagal byloje esančios turto vertės nustatymo ataskaitos duomenis yra 1 093 927 Lt, tačiau pateiktose sklypų pirkimo–pardavimo sutartyse nėra nurodyta jų pardavimo kaina ar jos dalis, sudaranti inžinerinių tinklų kainą, nenustatyti draudimai naujam savininkui prisijungti prie viešai tiekiamo vandens, vietinių nuotekų šalinimo tinklų ar kitų komunikacijų. Konstatavo, jog aplinkybė, kad tarp šalių ir trečiųjų asmenų nebuvo sudaryta trišalė naudojimosi tinklais sutartis, nepaneigia atsakovo UAB „Šiaulių vandenys“ geriamojo vandens tretiesiems asmenims tiekimo teisėtumo, nes ieškovas savo iniciatyva jam priklausančius tinklus prijungė prie atsakovui priklausančių tinklų. Remdamasis šiais argumentais, teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, jog atsakovas UAB „Šiaulių vandenys“ neteisėtai naudojasi jam priklausančiais inžineriniais tinklais ir sprendė, kad nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp ieškovo nurodytų nuostolių (išlaidų tinklų priežiūrai), nėra pagrindo taikyti CK 6.249 straipsnyje nustatytos atsakomybės.

13Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, susijusius su atsakovo Šiaulių rajono savivaldybės pareiga teikti gyventojams viešąsias paslaugas (geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas) ir atlygintinai nuomotis ieškovo nuosavybėje esančius ginčo inžinerinius tinklus. Konstatavo, jog ieškovas, siekdamas įgyvendinti savo verslo planus ir gauti pelną, savo lėšomis ir iniciatyva rengė detalųjį planą, keitė jam priklausančių žemės sklypų paskirtį, sukūrė individualių gyvenamųjų namų kvartalą ir jo gyventojų reikmėms reikalingą inžinerinę infrastruktūrą. Teismo nuomone, akivaizdu, kad nesant inžinerinių tinklų, sklypų vertė ir pardavimo kaina būtų buvusi daug mažesnė, taigi gyvenamojo kvartalo infrastruktūros, įskaitant ginčo tinklus, sukūrimas buvo tik priemonė pagrindiniam projekto tikslui – gauti kuo didesnį pelną – pasiekti, bet ne tikslas teikti viešąsias paslaugas. Todėl teismas sprendė, jog ieškovas, būdamas projekto sumanytoju ir vykdytoju, pats turėjo numatyti įrengtos bendros kvartalo naudojimo reikmėms infrastruktūros teisinį statusą, o nesudaręs susitarimo dėl infrastruktūros naudojimo su Šiaulių rajono savivaldybe, nepagrįstai reikalauja įpareigoti jį sudaryti nuomos teisinius santykius atitinkančią atlygintinę sutartį. Priešingu atveju, teismo nuomone, būtų pažeistas sutarčių sudarymo laisvės principas, nes asmenys patys sprendžia, sudaryti sutartis ar ne. Pažymėjo, jog tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią privačiam ar kitam verslo subjektui nusprendus savo lėšomis ir iniciatyva sukurti gyvenamąjį kvartalą ir šio kvartalo gyventojų reikmėms reikalingą inžinerinę infrastruktūrą, tokio projekto plėtotojas turi numatyti ir jo lėšomis įrengtos bendros kvartalo naudojimo reikmėms infrastruktūros teisinį statusą, tai aptariant iš anksto su vietos savivalda, o tokio išankstinio savanoriško susitarimo nesudarius, vėlesni detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus vienašališki reikalavimai nelemia tokios savivaldybės pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2010 ir kt.).

14Teismas sprendė, jog nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad atsakovas Šiaulių rajono savivaldybė savo pareigas perkėlė detaliojo plano užsakovui – t. y. ieškovui. Nurodė, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai yra savivaldybės administracijos direktorius ir valstybinės žemės valdytojai, Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais šią teisę savivaldybė gali perleisti žemės savininkui, valdytojui ar naudotojui (nuo 2004 m. gegužės 1 d. galiojanti Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio redakcija). Pažymėjo, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, sutarčių dėl šio perdavimo sudarymo tvarka bei sąlygos reglamentuojamos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtintame Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos apraše. Remdamasis šios tvarkos nuostatomis, teismas konstatavo, kad atsakovas Šiaulių rajono savivaldybė, perduodamas detaliojo teritorijos planavimo užsakovo teises žemės sklypo savininkui, neperkėlė savivaldybės funkcijų teikti viešąsias paslaugas ieškovui, o tik sudarė prielaidas jam vystyti verslą. Nustatė, jog dokumentuose dėl detaliojo teritorijos planavimo nėra nustatyta, jog užsakovui įrengus jam nuosavybės teisėmis priklausančiuose žemės sklypuose inžinerinę infrastruktūrą, savivaldybė prisiima pareigą sudaryti atitinkamas sutartis Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 nustatyta tvarka arba juos iš ieškovo išsinuomoti savivaldybės funkcijoms vykdyti (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 19, 30, 32 p.). Kartu teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, jog jo įrengtais inžineriniais tinklais naudojasi apie 1 200 Aukštelkės k. gyventojų, todėl atsakovai, vykdydami įstatymų nuostatas, privalo tokioms teritorijoms tiekti vandenį ir įrengti inžinerinius tinklus, arba jau esamus ir priklausančius privatiems asmenims tinklus išpirkti, naudoti tik atlygintinai. Nurodė, jog pagal byloje esančius duomenis, ieškovo įrengtais inžineriniais tinklais vanduo tiekiamas tik 8 gyventojams, o vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ginčo teritorijoje nėra numatyta.

15Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas sprendė, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovus savivaldybę ar UAB „Šiaulių vandenys“ sudaryti atitinkamą nuomos sutartį (CK 6.156 str. 2 d.).

16Nurodė, kad ieškovas, parduodamas sklypus su jau įrengta inžinerine struktūra ir gaudamas didesnę finansinę naudą, turi galimybę padengti išlaidas, susijusias su tokios infrastruktūros įvedimu. Todėl, teismo nuomone, aplinkybė, kad verslo planai ne visada pavyksta ir ne visuomet verslininkui sukuria jo lauktą ekonominį rezultatą (dėl neapskaičiavimo, ekonominių krizių, nepatyrimo ar dėl kitų objektyvių ar subjektyvių priežasčių), nesudaro pagrindo savo patirtus nuostolius perkelti valstybei, visuomenei ar kitiems asmenims ir reikalauti iš atsakovų įsigyti inžinerinius tinklus už rinkos kainą. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, jog pardavęs tik dalį sklypų (28 iš 64) dėl ekonominės krizės, tikėtina,ne tokia kaina kaip planuota, patiria nuostolių, tačiau nurodė, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą atsakovai šiuo atveju nėra dėl to atsakingi.

17Spręsdamas dėl atsakovo UAB „Šiaulių vandenys“ gaunamos ekonominės naudos tiekiant vandenį ginčo teritorijoje gyvenantiems asmenims, teismas įvertino visumą aplinkybių ir konstatavo, kad ieškovo teiginiai apie atsakovo nepagrįstą praturtėjimą ir gaunamą ekonominę naudą yra nepagrįsti. Pagal bylos duomenis, ginčijamame objekte yra sudarytos tik 8 sutartys ir tik dėl geriamojo vandens tiekimo, viena iš jų – laikina, iš viso atsakovo teikiama paslauga naudojasi 24 gyventojai, todėl, teismo nuomone, ieškovo nurodyta vieno mėnesio jam priklausančio vandentiekio tinklų nuomos kaina yra neadekvati, o nuomos sutarties sudarymas tokia kaina atsakovui būtų ne tik ekonomiškai nenaudingas, bet ir labai nuostolingas.

18Teismas pažymėjo, kad atsakovas UAB „Šiaulių vandenys“ sutinka sudaryti nuomos sutartį su ieškovu už simbolinį 1 lito užmokestį arba neatlygintinę panaudos sutartį.

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

20Ieškovas G. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti šį Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Skunde nurodo šiuos argumentus:

  1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė CK
  2. techninių sąlygų išdavimo faktas per se negali būti vertinamas kaip patvirtinantis susitarimą dėl neatlygintino infrastruktūros naudojimo, o 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012).
  3. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimus, nes išvada, jog
  4. Teismas be pagrindo rėmėsi
  5. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo veiklos pelningumo, neatsižvelgė į tai, kad įgyvendindamas savivaldybių funkcijas,
  6. Šiaulių rajono savivaldybė 2009 metų Vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane Aukštelkės gyvenvietę įtraukė į perspektyvinę I etapo viešojo vandens tiekimo teritoriją, taigi dar 2009-2012 metais šioje teritorijoje turėjo būti organizuojamas ir užtikrinamas viešasis vandens tiekimas. Žemės sklypo, kurį asmeninės nuosavybės teise valdė ieškovas, paskirtis bendrajame plane buvo numatyta daugiaaukščių namų statybai, taigi šis sklypas buvo skirtas plėsti jau egzistuojančią Aukštelkės gyvenvietę. Tai, kad vietoje numatytų daugiaaukščių namų buvo pastatyti individualūs gyvenamieji namai, nepaneigia atsakovų pareigos užtikrinti geriamojo vandens tiekimą.
  7. Teismas, atmesdamas ieškininį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, be pagrindo vadovavosi Taigi šiuo atveju yra visos nepagrįsto praturtėjimo būtinos sąlygos.

21Atsiliepimus į šį ieškovo apeliacinį skundą pateikė atsakovai UAB ,,Šiaulių vandenys“ ir Šiaulių rajono savivaldybė bei trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybė, kuriame prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22Atsakovas Šiaulių rajono savivaldybė atsiliepime nurodo, kad:

  1. Nepagrįsti apelianto teiginiai, jog teismas neteisingai aiškino sutarčių laisvės principą. Tik esant tam tikroms sąlygoms teismas gali įpareigoti asmenį sudaryti sutartį, tai yra vandens tiekėjas turi teisę kreiptis į savivaldybę su prašymu paimti infrastruktūrą viešiesiems poreikiams tenkinti, jeigu nustatoma, kad toks poėmis yra būtinas. Šiuo atveju tokių sąlygų nenustatyta.
  2. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog atsakovas, naudodamasis ieškovui priklausančiais tinklais, nepagrįstai praturtėjo. Atsakovas negauna jokių lėšų nuo surenkamų mokesčių už vandens tiekimą ar nuotekų tvarkymą. Suteikdamas vartotojams teisę prisijungti prie jam nuosavybės teise priklausančių vandentiekio ir nuotekų tinklų, ieškovas nenustatė jokių papildomų tokios teisės įgyvendinimo sąlygų, todėl neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo. Ieškovo pateikti nuostolių atlyginimo skaičiavimai yra nepagrįsti, nurodytos kainos – neprotingai didelės ir neatitinkančios protingumo kriterijų.
  3. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama savivaldybės kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta tvarka arba gali būti sudaromos sutartys dėl tokių infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.). Taigi įstatymas nenumato pareigos įmonei išpirkti kitiems asmenims priklausančios infrastruktūros objektų ar sudaryti sutarčių dėl jų naudojimo.
  4. Apeliantas, apskaičiuodamas nuostolių dydį, nepagrįstai remiasi UAB „Robinta“ pateiktais skaičiavimais, nes jie atlikti naudojant formules, koeficientus, kurie neatitinka realių vandens tiekimo rinkos sąlygų, taip pat neatsižvelgta į vandens tiekimo ir jo kainos sudėtį ir kt.

23Atsakovas UAB ,,Šiaulių vandenys“ atsiliepime teigia, kad vandentiekio tinklo prijungimo techninių sąlygų išdavimas vertintinas kaip įrodymas, patvirtinantis, kad infrastruktūros savininkas išreiškė iniciatyvą prijungti statomus tinklus prie vandens tiekėjo infrastruktūros, o vandens tiekėjas – atitinkamą sutikimą. Nurodo, jog apie ketinimą valdyti ir naudotis sukurta inžinerine infrastruktūra, vandens tiekėjui leidžiant neatlygintinai vandentiekio tinklais tiekti vandenį, patvirtina sudarytos Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys, kuriose numatyta, kad pirkėjas įsipareigoja per tris mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos įstoti į kuriamą bendriją, mokėti nario mokestį, mokesčius už energetines ir komunalines paslaugas, pagal pasirašytas sutartis su atitinkamomis tarnybomis. Atsakovo teigimu, šios aplinkybės leidžia teigti, kad apeliantas siekė įkurti bendriją ir savarankiškai valdyti inžinerinę infrastruktūrą. Pažymi, jog apeliantas, vykdydamas komercinį projektą ir investavęs į jį savo lėšas, siekė grynai ekonominės naudos – tokiu būdu siekė kuo brangiau parduoti sklypus, į kurių kainą įskaičiavo ir išlaidas, susijusias su inžinerinių tinklų įvedimu. Teigia, jog apeliantas nepagrįstai teigia, kad iš jo tinklų naudojimo atsakovas gauna pelną. Priešingai, 2013 m. įmonė dirbo nuostolingai ir patyrė 1 700 000 Lt nuostolių pagrindinėje veikloje. Atsakovas taip pat nesutinka su apelianto argumentais, kad ginčijama infrastruktūra yra skirta aptarnauti 65 gyvenamuosius namus, kuriuose gyventų 228 gyventojai. Nurodo, kad teismo sprendimo priėmimo metu daugiau kaip pusė (20 iš 28) parduotų sklypų savininkų vandeniu apsirūpina individualiai.

24Trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybė atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsakovai. Papildomai nurodo, kad apeliantas inžinerinius tinklus įrengė jam priklausančiame žemės sklype, tačiau jais vanduo tiekiamas tik 8 gyventojams, todėl nei Šiaulių rajono, nei Šiaulių miesto savivaldybių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiuosiuose planuose nėra numatyta tokių tinklų plėtra į ginčo teritorijas.

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinių skundų faktinį bei teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.).

27Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrinama, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant ieškovo G. A. apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).

28Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias viešųjų pasaugų teikimą, infrastruktūros naudojimą, nuosavybės teisę, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai atmetė jo ieškininius reikalavimus nustatyti naudojimosi vandentiekio ir nuotekų tinklais sąlygas ir tvarką (nuomojantis juos iš ieškovo iki šių tinklų išpirkimo) bei priteisti iš atsakovų 58 170 Lt nuostolių atlyginimą, susidariusių dėl savavališko vandentiekio ir nuotekų tinklų naudojimo.

29Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro jo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į jį argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, jog, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisiškai reikšmingus šalių teisiniams santykiams nustatyti, teisingai konstatavo aktualias faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė tiek civilinio proceso, tiek materialinės teisės normas, ir, atmesdamas ieškovo G. A. ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 263 str. 1 d.).

30Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, vadovaudamasis bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog apeliantas yra inžinerinių tinklų (vandentiekio, nuotekų, lietaus, buitinių nuotekų šalinimo, nuotekų valymo įrenginių), esančių Šiaulių r. sav. Aukštelkės k., savininkas. Šie jam nuosavybės teise priklausantys inžineriniai tinklai prie atsakovo UAB ,,Šiaulių vandenys“ eksploatuojamų tinklų buvo įrengti ir prijungti jo paties iniciatyva, prašymu ir lėšomis, siekiant įgyvendinti verslo projektą ir gauti kuo didesnį pelną iš parduodamų žemės sklypų. Apeliantui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartyse numatytas nemokamas prisijungimas prie paminėtų inžinerinių tinklų (4 t., 2-183 b. l.). Byloje taip pat nustatyta, kad su atsakovu UAB ,,Šiaulių vandenys“ sutartis dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo apelianto inžineriniais tinklais yra sudarę aštuoni asmenys (3 t., 9-61 b. l.), viešojo vandens tiekėjas UAB ,,Šiaulių vandenys“ nėra kreipęsis į savivaldybę dėl apelianto valdomų objektų išpirkimo ar naudojimosi teisės įgijimo. Šių paminėtų aplinkybių apeliantas neginčija.

31Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su naudojimosi inžineriniais tinklais tvarka, viešųjų paslaugų teikimu, apelianto patirtų nuostolių dydžio nustatymu, atsakovo UAB ,,Šiaulių vandenys“ veiklos nuostolingumu ir kt.

32Dėl naudojimosi ginčo inžineriniais tinklais teisėtumo ir pareigos teikti viešąsias paslaugas

33Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apeliantas (ieškovas) neįrodė savo teiginių, jog atsakovas UAB ,,Šiaulių vandenys“ neteisėtai naudojasi jam priklausančiais inžineriniais tinklais. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas skunde teisingai teigia, jog geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viešasis interesas, o geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo santykių specifika, būtinybė užtikrinti tinkamą šių paslaugų teikimą gyventojams lemia ir infrastruktūros naudojimo santykių tarp savivaldybės, vandens tiekėjo ir kitų subjektų reguliavimo ypatumus. Apeliantas taip pat pagrįstai nurodo, jog išimtiniais atvejais gali būti nukrypstama nuo CK

34agrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kurios teritorijoje vykdomas viešasis vandens tiekimas, arba šios savivaldybės kontroliuojamai įmonei. Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta tvarka arba gali būti sudaromos sutartys dėl tokių objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.). Jei dėl šios infrastruktūros naudojimo ar išpirkimo susitarti nepavyksta, naudojimosi ja sąlygas ir tvarką gali nustatyti teismas arba ji gali būti paimama visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka ir tik tais atvejais, kai ji reikalinga viešajam vandens tiekimui. Pagal to paties įstatymo 13 straipsnio nuostatas į viešojo vandens tiekimo teritorijas įtraukiamos šios gyvenamosios vietovės, jų dalys ir pavieniai gyvenamieji namai bei kiti pastatai, kuriuose geriamuoju vandeniu aprūpinama ne mažiau kaip 50 asmenų; yra valstybei, savivaldybei arba savivaldybės kontroliuojamai įmonei priklausanti naudojimui tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra; gyvenantys gyventojai dėl vandens išteklių trūkumo, aplinkosaugos reikalavimų, ekonominių ar kitų priežasčių neturi galimybės būti aprūpinami arba negali apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu kitais būdais, išskyrus viešąjį vandens tiekimą. Taigi, kaip teisingai sprendė teismas, remiantis šiomis nuostatomis, taip pat teismų praktika, darytina išvada, jog iš kitų asmenų tiek išperkant, tiek sudarant sutartis su jais dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo objektų naudojimo, būtina savivaldybės iniciatyva ir šie objektai turi būti reikalingi viešajam vandens tiekimui.

35Antra, kaip minėta, šioje byloje nustatyta, jog atsakovas UAB ,,Šiaulių vandenys“ yra sudaręs aštuonias sutartis dėl geriamojo vandens tiekimo apeliantui priklausančiais inžineriniais tinklais, šios paslaugos teikiamos tik 24 gyventojams. Taigi remdamasis šia aplinkybe, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, turėjo pagrindą išvadai, jog jo nuosavybės teise valdomi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai nėra reikalingi viešojo vandens tiekimui Geriamojo vandens įstatymo prasme, todėl esant tik apelianto reikalavimui, nėra sąlygų nustatyti naudojimosi ginčo infrastruktūra sąlygas ir tvarką kaip nustatyta šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (CPK 185 str., CK Šios išvados pagrįstumo, teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigia ir ta apelianto nurodoma aplinkybė, jog inžineriniais tinklais, kurie suprojektuoti ir įrengti 65 gyvenamiesiems namams, turėtų galimybę naudotis 228 gyventojai. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl viešųjų paslaugų teikimo yra aktualus faktinis asmenų, kurie naudojasi ginčo inžineriniais tinklais, skaičius, o ne ateityje tikėtinas, nes apeliantas pateikė duomenis apie tai, jog yra parduoti tik 28 iš 65 žemės sklypų. Be to, kaip teisingai atsiliepimuose į skundą nurodo atsakovai, gyventojai neprivalo jungtis prie šių inžinerinių tinklų ir turi teisę apsirūpinti šiomis paslaugomis individualiai (pvz., įsirengti gręžinį), nes iš 28 žemės sklypų savininkų tik 8 sudarė sutartis su atsakovu UAB ,,Šiaulių vandenys“ dėl tokių paslaugų teikimo.

36Apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012, teisingai nurodo, kad ntechninių sąlygų, pagal kurias apeliantas privalo inžinerinius tinklus įrengti savo lėšomis, išdavimo faktas per se (lot. pats savaime) negali būti vertinamas kaip patvirtinantis susitarimą dėl neatlygintino infrastruktūros naudojimo, o Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas be pagrindo apeliaciniame skunde remiasi paminėta kasacinio teismo nutartimi kaip precedentu, nes nagrinėjamos bylos ir paminėtos bylos racio decidendi (lot. bylos aplinkybės) nesutampa. Paminėtoje kasacinėje teismo nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi infrastruktūra teritorijoje, kurioje pagal aprūpinamų vartotojų skaičių geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą užtikrina savivaldybė (kai vanduo tiekiamas daugiau nei 50 asmenų). Tuo tarpu šioje byloje, kaip minėta, tokių duomenų nenustatyta (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog , bet, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, atsižvelgė į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą (CPK 185 str.).

37Pažymėtina ir tai, kad apeliantas teisingai nurodo, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, todėl tik apeliantas turi teisę spręsti dėl jam nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų naudojimo. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog disponuodamas savo turtu, savininkas savo nuožiūra taip pat sprendžia, ar gauti iš turimo turto ekonominės naudos, be kita ko, taip pat privalo šį turtą išlaikyti, prižiūrėti ir apmokėti kitas su šiuo turtu susijusias išlaidas. Šiuo atveju, kaip minėta, pats apeliantas sutiko savo lėšomis įrengti ginčo tinklus, turėdamas tikslą gauti kaip įmanoma didesnį pelną už parduodamus žemės sklypus, kurių vertė, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, priklausė ir nuo šių tinklų statybos, tačiau nepasirūpino atitinkamu tokios infrastruktūros teisiniu statusu, žemės sklypų pirkėjams leido neatlygintinai naudotis šiais tinklais, prie atsakovo eksploatuojamų tinklų buvo prijungti paties apelianto iniciatyva ir prašymu. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog jis neįrodė savo teiginių, kad atsakovas savavališkai naudojasi jo nuosavybe ir dėl to jis patyrė nuostolių. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad teismas neanalizavo jo argumentų, susijusių su nepagrįstu atsakovo praturtėjimu (CK 6.242 str., CPK 178 str.).

38Remdamasi paminėtais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad šiuo atveju nėra pagrindo nustatyti apeliantui priklausančių inžinerinių tinklų naudojimosi tvarką ir sąlygas (CPK 178 str., 185 str., 263 str. 1 d.).

39Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

40Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas taip pat nesutiko su apelianto teiginiais, jog atsakovas UAB ,,Šiaulių vandenys“ savo komercinėje veikloje naudodamas jam priklausančius inžinerinius tinklus, patiria ekonominės naudos. Nurodė, jog įpareigojus atsakovą sudaryti sutartį dėl tinklų naudojimosi apelianto nurodytomis kainomis, jis patirtų nuostolių, o dėl to nukentėtų viešasis interesas.

41Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog ši teismo išvada nepagrįsta jokiais įrodymais, nes kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, teismas vadovavosi ir analizavo atsakovo UAB ,,Šiaulių vandenys“ pateiktus skaičiavimus dėl gyventojų, kurie naudojasi ginčo inžineriniais tinklais, sunaudojamo vandens kiekiais ir kainomis (CPK 270 str. 3 d. 2 p.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog teismas turėjo vadovautis r atsižvelgti į tai, kad ginčo iš 28 žemės sklypų savininkų tik 8 naudotojai sudarė sutartis su atsakovu UAB ,,Šiaulių vandenys“ dėl tokių paslaugų teikimo, o kiti gyventojai neprivalo jungtis prie šių inžinerinių tinklų, todėl teigti, kad atsakovo pelno dalį sudaro 228 gyventojų suvartotinas vandens kiekis, nėra pagrindo (CPK 178 str.).

42Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teisėjų kolegija nenagrinėja kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teiginių kaip neturinčių teisinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

43Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tai yra ištyrė visas aplinkybes, svarbias šiai bylai išnagrinėti, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, ir, atmesdamas ieškovo G. A. ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

44Dėl bylinėjimosi išlaidų

45Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

46Netenkinus ieškovo G. A. apeliacinio skundo, atsakovui UAB ,,Šiaulių vandenys“ priteistinos jo turėtos advokato išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurios pagal pateiktus įrodymus yra 1 500 Lt (7 t., 77 b. l.).

47Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. balandžio 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.11 punkte nurodytus dydžius, į apeliacinės bylos sudėtingumą, į tai, kad atsiliepimas į ieškovo G. A. skundą nebuvo susijęs su papildomų ar naujų prašymų, įrodymų pateikimu, kad byla šiame teisme buvo išnagrinėta pirmajame teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka etc. – šis atsakovo prašymas tenkinamas iš dalies ir minėtų išlaidų atlyginimui iš ieškovo jam priteisiama 800 Lt (CPK 93 str., 98 str.).

48Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

49Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

50Atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Šiaulių vandenys“ (į. k. 144133366) iš ieškovo G. A. (a. k. ( - ) priteisti 800 Lt (aštuonis šimtus Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas G. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Šiaulių... 5. Nurodė, kad Šiaulių rajono savivaldybės taryba 2005 m. lapkričio 24 d.... 6. Ieškovo teigimu, dalis inžinerinių tinklų (vandentiekio trasa, unikalus Nr.... 7. Pažymėjo, jog dalis inžinerinių tinklų, t. y. nuotekų šalinimo tinklai,... 8. Teigė, jog nuo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų naudojimo... 9. Ieškovas teigė, kad atsakovas neatlygintinai naudodamasis jam... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 7 d. sprendimu ieškovo G. A.... 12. Teismas nustatė, jog ieškovas 2005 m. kreipėsi į Šiaulių rajono... 13. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, susijusius su... 14. Teismas sprendė, jog nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad atsakovas Šiaulių... 15. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas sprendė, jog šiuo atveju nėra... 16. Nurodė, kad ieškovas, parduodamas sklypus su jau įrengta inžinerine... 17. Spręsdamas dėl atsakovo UAB „Šiaulių vandenys“ gaunamos ekonominės... 18. Teismas pažymėjo, kad atsakovas UAB „Šiaulių vandenys“ sutinka sudaryti... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 20. Ieškovas G. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti šį Šiaulių apygardos... 21. Atsiliepimus į šį ieškovo apeliacinį skundą pateikė atsakovai UAB... 22. Atsakovas Šiaulių rajono savivaldybė atsiliepime nurodo, kad:
    23. Atsakovas UAB ,,Šiaulių vandenys“ atsiliepime teigia, kad vandentiekio... 24. Trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybė atsiliepime nurodo iš esmės... 25. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 26. Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir... 27. Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau... 28. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog... 29. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes,... 30. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, vadovaudamasis bylos duomenimis, pirmosios... 31. Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų,... 32. Dėl naudojimosi ginčo inžineriniais tinklais teisėtumo ir pareigos teikti... 33. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apeliantas... 34. agrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir... 35. Antra, kaip minėta, šioje byloje nustatyta, jog atsakovas UAB ,,Šiaulių... 36. Apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio... 37. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas teisingai nurodo, jog pagal CK 4.37... 38. Remdamasi paminėtais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 39. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ... 40. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas taip pat nesutiko su apelianto... 41. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog ši... 42. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti... 43. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 46. Netenkinus ieškovo G. A. apeliacinio skundo, atsakovui UAB ,,Šiaulių... 47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu... 48. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 49. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 50. Atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Šiaulių vandenys“ (į. k....