Byla e2-1828-734/2017
Dėl žalos, padarytos neteisėtais advokato veiksmais, vykdant advokato veiklą

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė, sekretoriaujant Rasai Kaupinytei, dalyvaujant ieškovės atstovei G. M., atsakovui V. K., atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovui A. S., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovams AAS „Gjensidige Baltic“, advokatui V. K. dėl žalos, padarytos neteisėtais advokato veiksmais, vykdant advokato veiklą,

Nustatė

2patikslintu ieškiniu (el.b.l. 123-130) ieškovė prašo priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic „ Lietuvos filialą 5202,64 Eur nuostolių atlyginimo, 5procentus metinių palūkanų nuo bylos iškįlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, o nuostolių dalš, kurios neatlygins draudikas AAS „Gjensididige Baltic“ , priteisti ieškovei iš atsakovo V. K., taip pat priteisiant toje dalyje 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovė palaikė patikslinto ieškinio argumentus ir nurodė, kad ieškovė I. K. 2014-02-25 sudarė atstovavimo sutartį su advokatu V. K., kuria pavedė paruošti ieškinį atsakovui statybos darbų rangovui MB „Statybų tempas“, atstovauti I. K. Panevėžio miesto apylinkės teisme. Ieškovė kreipėsi į advokatą V. K., nes statybos darbų rangovas vykdydamas rangos darbus atliko su trūkumais, kurių kelis kartus neištaisė, vienas iš trūkumų buvo tai, kad rangovo įrengta aliuminio –stiklo konstrukcija virš name esančio baseino buvo nesandari ir šis trūkumas nebuvo pašalintas pagal užsakovės reikalavimus beveik trejus metus, dėl paminėto I. K. siekė ginti savo pažeistas teises teisme. Atsakovas V. K. įsipareigojęs parengti ieškinį, jį parengė netinkamai suformulavęs ieškinio pagrindą, teismui kelis kartus užsiminus dėl ieškinio tikslinimo, advokatas jo nepatikslino, o kaip matyti iš sprendimo motyvuojamosios dalies, tai lėmė ieškinio atmetimą. Todėl ieškovės manymu, advokatas vykdė savo pareigas aplaidžiai, netinkamai atstovavo I. K. interesus. Dėl netinkamo ieškovės atstovavimo, ji patyrė žalą, kurią sudaro 3474,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių jai sprendimu iš atsakovo MB „Statybų tempas“ priteista 117,14 Eur., bei 173,77 Eur avanso dalis grąžinta už ekspertizę, taigi neatlygintos I. K. bylinėjimosi išlaidos, atsiradusios atmetus ieškinį sudaro 3183,87 Eur. Be to, sprendimu atmetus ieškinį, iš jos trečiajam asmeniui UAB „Aveplast“ priteista 2018,77 Eur bylinėjimosi išlaidų. Dėl paminėto, atsakovui V. K. netinkamai atstovaujant ieškovės I. K. interesus, ieškovė patyrė 5202,64 Eur nuostolius. Atsakovo V. K. profesinė civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo kompanijoje AAS „Gjensidige Baltic“ , teisinių paslaugų teikimo metu advokatas V. K. turėjo galimybę pašalinti pagrindinę savo neprofesionalumo aplinkybę-pakeisti ieškinio pagrindą, patikslinti ieškinį. Dėl paminėto, ieškovės patirtą žalą turi atlyginti draudikas AAS „Gjensidige Baltikc“, o toje apimtyje, kokioje žalos dalies neatlygins draudikas, ją turi atlyginti atsakovas V. K..

3Atsakovas V. K. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir savo veiksmais ieškovei žalos nepadarė. Ieškovė nepateikė susirašinėjimo tarp jos ir advokato pradžios, bei ieškovės pageidavimų, todėl ieškinyje neteisingai nurodyta, kad I. K. kreipėsi tik dėl rangos darbų trūkumų pašalinimo. Iš tikrųjų, I. K. kreipėsi į advokatą, norėdama prisiteisti iš rangovo nuostolius, patirtus dėl darbų vėlavimo, t.y. delspinigių, jos sumokėtų palūkanų ir negautų pajamų. Prie 2013-12-02 22.21 val. Siųsto elektroninio laiško buvo prisegtas I. K. 2013-10-28 reikalavimas MB „Statybos tempas“ su nuostolių paskaičiavimo lentele. I. K. pirmiausia norėjo iš rangovo prisiteisti 12263,79 Lt delspinigius, jos sumokėtas 8920,74 Lt palūkanas už paimtas iš fizinių asmenų paskolas ir 119058 Lt negautas pajamas pagal verslo planą. Susipažinęs su I. K. pateiktais dokumentais, atsakovas paaiškino, kad pagal pateiktus dokumentus galimybės prisiteisti delspinigius, palūkanas, negautas pajamas, beveik nėra galimybės, nes delspinigiams yra suėjęs senaties terminas, darbų priėmimo aktus ieškovė yra pasirašiusi, nors jos teigimu darbai dar nebuvo atlikti, o dėl negautų pajamų nėra sudaryta jokių sutarčių, užsakymų ir pnš. Ieškovei I. K. vien paskaičiuotų nuostolių už rangos darbų trūkumus neužteko, todėl ji pasirinko variantą dėl sutarties nutraukimo ir netesybų ( baudos) pagal sutartį priteisimo. Panevčžio miesto apylinkės teismo 2015-09-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-35-828/2015 pripažintas negaliojančiu I. K. ir MB „Statybos tempas“ 2010-10-12 sudarytos statybos rangos sutarties nutraukimas. Tenkinant priešieškinį pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs du vienas kitam prieštaraujančius motyvus. Pirma, kad rangos sutartis yra pasibaigusi, nes įvykdyta, t.y. rangos sutarties iš viso nebuvo galima nutraukti. Antra, rangovo sutarties pažeidimas nelaikytinas esminiu ir sutartis nutraukta be pakankamo pagrindo, t.y. rangos sutartį nutraukti buvo galima, bet šiuo konkrečiu atveju tai padaryta be pakankamo pagrindo. Tiek pirmosios instancijos teismas minėtame sprendime, tiek ieškovės atstovė supainiojo sąvokas „prievolė“ ir „sutartis“. Sutartis yra prievolės atsiradimo pagrindas. Sutarties pasibaigimas negali būti tapatinamas su rangovo prievolės pagal sutartį pasibaigimu pagal LR CK 6.123 str. Jei rangovas ir buvo įvykdęs savo prievolę, bet rangos sutartis nebuvo pasibaigusi. Dėl rangos sutarties nepasibaigimo pakankama nurodyti kitos rangos sutarties šalies I. K. prievolę. Panevėžio miesto apylinkės teismas minėtu sprendimu iš I. K. priteisė 2561,69 Eur skolą už neapmokėtus rangos darbus. Tai įrodo, kada I. K. savo prievolės pagal rangos sutartį nebuvo įvykdžiusi ir vien šio pagrindo pakanka išvadai, kad rangos sutartis nebuvo pasibaigusi. Be to, CK 6.123 str.1d. numatyta, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdyta. Pirmosios instancijos teismas pripažino įrodyta aplinkybe, jog rangovo darbai atlikti su trūkumais. Rangos sutartis ir dabar nėra pasibaigusi, nes rangovas iki šiol vykdo garantinius įsipareigojimus. Ir tai patvirtina I. K. 2014-09-10 reikalavimas rangovui vykdyti 2010-10-12 rangos sutartį.

4Atsakovas nesutinka su ieškovės argumentais, jog jo neteisėti veiksmai pasireiškė ir tuo, kad jis nesiėmė priemonių bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tikslinti ieškinį LR CPK 141 str.1d. pagrindu, pareiškiant reikalavimą priteisti nuostolius dėl rangos darbų trūkumų. Laikantis tokios pozicijos, būtų reikalinga keisti ne tik ieškinio pagrindą, bet ir dalyką, kas būtų neteisėta, nes LR CK 141 str.1d. numato galimybę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką. Atsakovo AAS“Gjensidige Baltic“ atstovas su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Jis nurodė, kad 2014-03-21 tarp atsakovo V. K. ir AAS „Gjensidige Baltic“ buvo sudaryta profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kurios sudedamąja dalimi yra Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr.711. Šis sutartimi buvo apdrausta V. K., kaip advokato, profesinė civilinė atsakomybė. Pagal taisykles, profesinės civilinės atsakomybės draudžiamuoju įvykiu yra laikomi draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu draudėjo atlikti veiksmai, vykdant apdraustą profesinę veiklą, už žalą, padarytą profesinių paslaugų užsakovui, jeigu dėl to draudėjui kyla civilinė atsakomybė. K. V. K. neatliko neteisėtos veikos, susijusios su teisinės pagalbos teikimu, o pati ieškovė pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą, todėl V. K. civilinė atsakomybė nekyla.

5Liudytojas A. K. nurodė, kad dėl atsakovo advokato V. K. netinkamai suteiktų teisinių paslaugų, Panevėžio miesto apylinkės teismas atmetė I. K. ieškinį, jie patyrė žalą, kurią sudarė bylinėjimosi išlaidos.

6Ieškinys atmestinas.

7Ieškiniu ieškovė prašydama priteisti jai padarytą žalą, nurodo, kad advokatas V. K., su kuriuo ji buvo sudariusi teisinių paslaugų sutartį, atstovavo ją neprofesionaliai, netinkamu pagrindu ir dalyku pateikė teismui ieškinį, kurį teismas atmetė, ieškovė patyrė materialinius nuostolius, kuriuos prašo priteisti iš advokato draudiko, o likusią dalį, kurios neapims draudiko išmoka, priteisti iš paties advokato.

8Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 2 str. 1 dalyje advokatų teikiamos teisinės paslaugos apibrėžiamos kaip teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą. Vadovaujantis Advokatūros įstatymo 39 str. 1 d. 1 punktu, advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai. Advokatui už pagal sutartį suteikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį (Advokatūros įstatymo 50 str. 1 d.). Atsižvelgiant į Advokatūros įstatymo 50 str. 3 dalyje numatytus užmokesčio nustatymo kriterijus, advokato atlygis už darbą nėra susietas su bylos sėkme ir negali būti suprantamas kaip atsiskaitymas už bylos sėkmę, atlygis yra advokato įdėto darbo, pastangų ruošiantis bylai, atstovavimo teisme, bylos sudėtingumo, konkrečių teisinių paslaugų (procesinių dokumentų ruošimo) ir pan. įvertinimas pinigine išraiška.

9Tokio pobūdžio sutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis (CK 6.756–6.765 straipsniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. Z. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2009; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. J. N., bylos Nr. 3K-3-473/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. L. S., bylos Nr. 3K-3-461/2010, 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. J. N., bylos Nr. 3K-3-473/2014). Kliento su advokatu sudarytoms pavedimo (teisinių paslaugų) sutartims taikomos ir bendrosios atlygintinų paslaugų sutarties nuostatos ( CK 6.716 -6.724 str. ). LR civilinio kodekso 6.718 straipsnio 1 dalis nustato, kad teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Tokia pati nuostata išsakyta ir LR civilinio kodeso 6.760 str. 1 d. kurioje nurodyta, kad įgaliotinis privalo vykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus.

10Aplinkybę, kad tarp ieškovės ir atsakovo V. K. buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, patvirtina byloje esanti 2014-02-25 atstovavimo sutartis ( el.b.l.18), kuria advokatui V. K. pavedama klientei I. K. paruošti ieškinį atsakovui MB „Statybos tempas“, atstovauti I. K. Panevėžio miesto apylinkės teisme ir vesti jos bylą pirmosios instancijos teisme. Šis susitarimas taip pat atitinka Lietuvos Advokatūros įstatymo 48 straipsnį. Šio įstatymo 20 straipsnis nustato, jog advokato ar advokatų profesinės bendrijos profesinė civilinė atsakomybė už vykdant advokato veiklą fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, draudžiama privalomuoju draudimu. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra advokato civilinė atsakomybė už advokato, advokato padėjėjų ir kitų advokato ar advokatų profesinės bendrijos darbuotojų neteisėtais veiksmais vykdant advokato veiklą padarytą žalą, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudiminiu įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti advokato, advokato padėjėjų ir kitų advokato ar advokatų profesinės bendrijos darbuotojų neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas žalai atsirasti. Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog advokato, advokato padėjėjų ir kitų advokato ar advokatų profesinės bendrijos darbuotojų neteisėtais veiksmais vykdant advokato veiklą padarytą žalą atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo sumos neviršijančią draudimo išmoką. Jeigu draudimo išmokos nepakanka visai žalai atlyginti, žalą padaręs advokatas atlygina faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą.

11Iš byloje esančio draudimo liudijimo ( el.b.l.61) matyti, kad advokatas V. K. savo profesinę civilinę atsakomybę laikotarpiu nuo 2014-03-25 iki 2015-03-24 buvo apdraudęs draudimo bendrovėje AAS „Gjensidige Baltic“. Kartu su šia draudimo sutartimi veikia bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 711 ( toliau Taisyklės), kurių VIII skirsnio 44.1 punktas nustato, kad profesinės civilinės atsakomybės draudžiamuoju įvykiu yra laikomi draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu draudėjo atlikti veiksmai, vykdant apdraustą profesinę veiklą, už žalą, padarytą profesinių paslaugų užsakovui, jeigu dėl to draudėjui kyla civilinė atsakomybė ( el.b.l. 118-121).

12Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nėra pagrindo išvadai, jog atsakovui V. K. teikiant teisines paslaugas I. K. pagal 2014-02-25 atstovavimo sutartį, kilo civilinė atsakomybė. Kaip matyti iš Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-35-828/2015, ieškovė pateikė teismui ieškinio reikalavimą dėl 31231,55 Eur netesybų, kilusių iš rangos sutarties, priteisimo ( el.b.l. 20-23). Ieškinio pagrindu nurodytos aplinkybės, kad rangovas darbus atliko nekokybiškai, bei nepašalino darbų trūkumų, todėl ieškovė, remdamasi 2010-10-12 rangos sutarties 16.2 punktu, minėtą sutartį nutraukė. Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais ( LR CK 6.217 str.5p.), be to, darbų atlikimą nekokybiškai ir trūkumų nepašalinimą, šalys laikė esminiu sutarties pažeidimu ( rangos sutarties 16.2punktas). 2014-02-28 ieškinio dalyku nurodytas reikalavimas priteisti netesybas grindžiamas rangos sutarties nutraukimu dėl rangovo kaltės.

13Todėl sutiktina su atsakovo V. K. argumentais, jog jam nustačius, kad ieškovė nutraukė rangos sutartį dėl rangovo kaltės, o esant tokiai sąlygai, sutartis numatė netesybas ( baudą), pagal ieškinio dalyką ieškinio pagrindas yra suformuluotas tinkamai ir teisėtai.

14Atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti netesybas, teismas sprendime nurodė, kad ieškovės 2014-02-03 sutarties su rangovu nutraukimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes rangovo atliktų nekokybiškų darbų santykis su bendra sutarties verte, negali būti vertinamas kaip esminis sutarties pažeidimas, todėl nebuvo pagrindas tenkinti ieškovės reikalaujamas priteisti netesybas. Aplinkybė, kad teismas netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo, neleidžia daryti išvados, kad advokato paruoštas ieškinys teismui buvo paruoštas nekvalifikuotai, ieškovės ieškinio reikalavimo atmetimą sąlygojo ne tai, kad ieškinys buvo paruoštas nekvalifikuotai, o tai, kad teismas pripažino, kad ieškovė be pagrindo nutraukė rangos sutartį su rangovu dėl pastarojo kaltės.

15Iš atsakovo V. K. pateiktų rašytinių įrodymų ( elektroninių laiškų, el.b.l. 87-97) matyti, kad ieškovė siekė iš rangovo prisiteisti nuostolius, patirtus dėl darbų atlikimo vėlavimo – delspinigius, jos sumokėtas palūkanas kitiems asmenims, negautas pajamas. Šias aplinkybes patvirtina 2013-10-28ieškovės reikalavimas rangovui MB „Statybų tempas“ su nuostolių paskaičiavimo lentele. Advokatui paaiškinus apie tokio reikalavimo patenkinimo perspektyvą, t.y. advokatas išaiškino įstatymo numatytas pasekmes dėl senaties terminų, dėl įrodymų nepakankamumo, todėl ieškovė atsisakė šio savo teisių gynimo būdo ir iš kitų trijų advokato pasiūlytų, pasirinko kitokį savo teisių gynimo būdą- nutraukti sutartį dėl rangovo kaltės ir reikalauti netesybų. Ir kaip minėta aukščiau, ieškinyje Panevėžio miesto apylinkės teismui ( civ.b. Nr. 2-35-828/2015) reikalavimas priteisti baudą grindžiamas rangos sutarties nutraukimu dėl rangovo kaltės. Ieškovė nenurodo, kodėl ji mano, kad šis atsakovo paruoštas ieškinys yra paruoštas nekvalifikuotai, o savo argumentus sieja tik su bylos baigtimi, t.y., advokato nekvalifikuotumas pasireiškė tuo, jog ieškinį teismas atmetė. Atmestini ieškovės argumentai, jog advokatas, teismui pasufleravus tikslinti ieškinį, pastarasis nesiėmė priemonių ieškinio pagrindo pakeitimui, nes kaip nurodo atsakovas V. K., pakeitus ieškinio pagrindą, t.y. grindžiant ieškinį tik dėl rangovo atliktų darbų trūkumų, nebegalimas ieškinio dalykas, t.y. reikalavimas priteisti netesybas. Teismas sutinka su šiais atsakovo argumentais.

16Pagal Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos ( neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti ( neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. ).

17Ieškovė neįrodė atsakovo advokato V. K. veiksmuose civilinės atsakomybės sąlygų. Nenustatyta, kad advokatas, teikdamas teisines paslaugas ieškovei, buvo nesąžiningas ar veikė prieš jos interesus, nesilaikė Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų, ar kitaip neteisėtai veikė prieš klientės interesus. Aplinkybė, kad teismas atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą, nėra pagrindas daryti išvadą, kad advokatui turi kilti civilinė atsakomybė. Nenustačius atsakovo V. K. civilinės atsakomybės, nėra pagrindo priteisti ieškovės reikalaujamą žalą iš advokato draudiko bei iš advokato V. K..

18Vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

19Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Remiantis tuo, nustačius, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo metu nesusidarė 3 Eur pašto išlaidų, jos nepriteisiamos iš ieškovės valstybės naudai ( LR CPK 96 str.).

20Teismas, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 270-271 str.str.,

Nutarė

21Ieškovės I. K. ieškinį atsakovams AAS „Gjensidige Baltic“ ir V. K. atmesti.

22Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda... 2. patikslintu ieškiniu (el.b.l. 123-130) ieškovė prašo priteisti iš atsakovo... 3. Atsakovas V. K. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jis neatliko jokių... 4. Atsakovas nesutinka su ieškovės argumentais, jog jo neteisėti veiksmai... 5. Liudytojas A. K. nurodė, kad dėl atsakovo advokato V. K. netinkamai suteiktų... 6. Ieškinys atmestinas.... 7. Ieškiniu ieškovė prašydama priteisti jai padarytą žalą, nurodo, kad... 8. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 2 str. 1 dalyje advokatų teikiamos... 9. Tokio pobūdžio sutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje... 10. Aplinkybę, kad tarp ieškovės ir atsakovo V. K. buvo sudaryta teisinių... 11. Iš byloje esančio draudimo liudijimo ( el.b.l.61) matyti, kad advokatas V. K.... 12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nėra pagrindo išvadai, jog... 13. Todėl sutiktina su atsakovo V. K. argumentais, jog jam nustačius, kad... 14. Atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti netesybas, teismas sprendime... 15. Iš atsakovo V. K. pateiktų rašytinių įrodymų ( elektroninių laiškų,... 16. Pagal Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė... 17. Ieškovė neįrodė atsakovo advokato V. K. veiksmuose civilinės atsakomybės... 18. Vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, ieškovės ieškinys... 19. Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu,... 20. Teismas, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 270-271 str.str.,... 21. Ieškovės I. K. ieškinį atsakovams AAS „Gjensidige Baltic“ ir V. K.... 22. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...