Byla eA-4285-624/2017
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. E. E. (M. A. E. E.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. E. E. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas Egipto Arabų Respublikos pilietis M. A. E. E. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Egipte (toliau – ir Ambasada) 2017 m. sausio 10 d. sprendimą atsisakyti išduoti jam vizą ir įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

6Pareiškėjas paaiškino, kad dėl vizos į Ambasadą kreipėsi 2017 m. sausio 2 d., nurodydamas, kad yra UAB „( - )“ vienintelis akcininkas ir vadovas. Bendrovė įsteigta 2013 m. spalio 18 d. ir nuo šio laiko pareiškėjas valstybės institucijų išduotų leidimų laikinai gyventi pagrindu užsiėmė teisėta veikla šioje įmonėje, dirbo ir gyveno Lietuvos Respublikoje. Pažymėjo, kad 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) atsisakė išduoti jam leidimą laikinai gyventi. Šį sprendimą pareiškėjas taip pat apskundė teismui (administracinė byla Nr. eI-1862-815/2017). Kreipdamasis dėl Šengeno vizos, Ambasados konsului nurodė šias savo vizito Lietuvoje priežastis: savo, kaip pareiškėjo, procesinių teisių įgyvendinimas administracinės bylos nagrinėjime, verslo reikalų tvarkymas, dokumentų tvarkymas masažisto kvalifikacijai patvirtinti. Pareiškėjo teigimu, kartu su prašymu išduoti Šengeno vizą jis pateikė visus reikalingus dokumentus, pokalbio su konsulu metu atsakė į visus jo klausimus. Pabrėžė, jog niekada nėra pažeidęs nė vienoje iš valstybių, kuriose yra lankęsis vizos pagrindu, Šengeno vizos taisyklių, todėl yra patikimas. Pareiškėjas teigė, kad apie jokias atsisakymo išduoti vizą priežastis jis nebuvo informuotas, išskyrus standartinį atsisakymo lapą, kuriame kaip pagrindas buvo pažymėtas 8 punktas, kuriame nurodyta, kad informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima. Pareiškėjo nuomone, jo pateikti dokumentai atitiko visus teisės aktų reikalavimus, buvo nurodytas aiškus ir teisės aktais pagrįstas kelionės tikslas. Pabrėžė, jog iš atsisakymo išduoti vizą nebuvo galima suprasti, dėl kokių priežasčių jo pateikta informacija yra nepatikima ir kokiu teisiniu pagrindu remiantis toks sprendimas buvo priimtas. Šie sprendimo trūkumai yra esminiai, nes tai sukliudė efektyviai realizuoti teisę į pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Be to, nėra galimybės nustatyti, ar sprendimą pasirašė tam įgaliotas konsulines funkcijas vykdantis pareigūnas. Pažymėjo, kad atsisakius išduoti vizą ir pareiškėjui negalint atvykti į Lietuvą ir pasirūpinti savo įmonės reikalais, įmonė gali žlugti, pareiškėjas praras visas į verslą investuotas lėšas, taigi tai akivaizdžiai neprotinga ir neadekvati priemonė, neatitinkanti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtinto proporcingumo principo.

7Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir atsakovas, URM) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 24–31).

8Nurodė, kad pareiškėjo pateikta informacija yra prieštaringa ir nepatikima, nes pareiškėjui 2014–2015 m. dukart buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje verslo pagrindu, vėliau jam buvo išduotos kelios Lietuvos nacionalines vizos, tačiau su tokia viza jis negalėjo užsiimti verslu. Sugriežtinus reikalavimus užsieniečiams, ketinantiems leidimą laikinai gyventi Lietuvoje gauti verslo pagrindu, 2016 m. sausio 27 d. pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu leisti gyventi laikinai santuokos pagrindu. Migracijos departamentui kilus įtarimų dėl fiktyvios santuokos ir prašymo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje nagrinėjimą pratęsus dar 3 mėnesiams, pareiškėjas pateikė naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje verslo pagrindu. Migracijos departamentas 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, motyvuodamas tuo, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, nes surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl užsieniečio tikslo ir sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio plėtoti verslą Lietuvoje, realios UAB „( - )“ veiklos. Pareiškėjas klaidino konsulą teigdamas, kad, pareiškėjui lankantis Migracijos departamente, specialistė prisipažino, jog Migracijos departamentas neigiamu sprendimu atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje paskubėjo, tačiau konsulo konsultacijų metu Migracijos departamento specialistė šią aplinkybę paneigė. Be to, anketoje pareiškėjas grafoje „Šeiminė padėtis“ nenurodė, kad yra vedęs, nors pokalbio metu pateikė santuokos liudijimą su Lietuvos piliete. Taip pat anketoje nurodė, kad per pastaruosius 3 metus nesilankė Šengeno valstybėse, tačiau kartu pažymėjo, kad anksčiau prašant išduoti Šengeno vizą buvo paimti pirštų atspaudai. URM taip pat paaiškino, kad pareiškėjas pokalbio – interviu su konsulu metu nurodė, kad ketina vykti į Lietuvą savo įmonės UAB „( - )“ reikalais, tačiau nepateikė pakankamai dokumentų, kurie patvirtintų ekonominę bendrovės veiklą, pokalbio metu nesugebėjo paaiškinti, kuo konkrečiai užsiima jo įmonė Lietuvoje. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių savo adresą Lietuvoje pagrindžiančių dokumentų. Atsakovo nuomone, URM konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, todėl URM konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą. Pabrėžė, kad pareiškėjas nepaisė teisės normų reikalavimo, kad pats prašantis vizą išduoti asmuo privalo pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimo Lietuvoje, kaip Europos Sąjungos šalyje, tikslą, pagrindžiančius buvimo Lietuvoje sąlygas. Atsakovo teigimu, pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės pateikti dokumentus bei paaiškinimus raštu ir žodžiu. Pareiškėjui konsulas žodžiu ir raštu paaiškino atsisakymo išduoti vizą priežastis (pagrindą) ir sprendimo apskundimo tvarką, pareiškėjas galėjo pasinaudoti galimybe pateikti skundą teismui su visa reikiama medžiaga, skundas priimtas. Skunde nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios realiai sutrukdė realizuoti teisę į pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagristą.

11Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 2 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą, kuri galiotų nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2018 sausio 19 d. Prašyme nurodė, kad jis yra UAB „( - )“, esančios Lietuvoje, vadovas ir akcininkas, pagrindinis jo kelionės tikslas – verslas, numatoma buvimo trukmė – 90 dienų. Ambasada, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2017 m. sausio 10 d. sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjo prašomą vizą. Tokį savo atsisakymą motyvavo tuo, kad informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima (sprendimo 8 p.).

12Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 121 straipsnio 1 dalimi, Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentu (EB) Nr. 810/2009 patvirtinto Bendrijos vizų kodekso (toliau – ir Vizų kodeksas) 21 straipsnio 1 dalimi, 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) 5 straipsnio 1 dalies c punktu. Taip pat rėmėsi Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalimi, 32 straipsnio 1 dalies b punktu, 32 straipsnio 2 dalimi.

13Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pareiškėjui viza neišduota tuo pagrindu, kad informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima. Teismas atsižvelgė į VAĮ 8 straipsnio 1 dalies ir Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalies nuostatas. Priimant sprendimą neišduoti vizos yra naudojama standartinė forma, kurioje nėra pateikiama išsamios informacijos apie nustatytas aplinkybes. Taigi, nors pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas, tačiau asmuo apie tai yra informuojamas naudojant nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai. Todėl sprendžiant, ar sprendimas yra pagrįstas, vertinamos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo darytos atitinkamos išvados.

14Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsakovo pateiktais dokumentais, teismas nustatė, jog skundžiamas sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo prašymą ir su juo pateiktus dokumentus, pokalbio su pareiškėju ir jo drauge J. B. duotus paaiškinimus, Migracijos departamento pateiktą informaciją. Iš Ambasados antrojo sekretoriaus 2017 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 1 matyti, jog, priimant skundžiamą sprendimą, atsižvelgta į tai, kad įtarimų kelia pareiškėjo santuoka su 18 metų vyresne moterimi, kuri tariamai išvykusi gyventi į Jungtinę Karalystę, bei pareiškėjo gyvenimas su kita neišsituokusia moterimi bei naujos santuokos planavimas. Be to, Ambasadai abejonių kilo ir dėl pareiškėjo verslo, nes interviu metu pareiškėjas nesugebėjo suformuluoti, kuo konkrečiai užsiima jo įmonė. Pareiškėjas su sugyventine taip pat galimai klaidino konsulinį pareigūną dėl Migracijos departamento tarnautojos teiginių apie „paskubėjimą“ dėl sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Minėtų aplinkybių kontekste vertinta ir Migracijos departamento Ambasadai pateikta informacija apie tai, kad anksčiau pareiškėjui 2 kartus buvo išduoti leidimai laikinai gyventi verslo pagrindu. Sugriežtėjus Įstatymo reikalavimams dėl leidimų išdavimo verslo pagrindu, pareiškėjas kreipėsi su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi santuokos pagrindu, tačiau pradėjus tyrimą dėl santuokos fiktyvumo, pareiškėjas paprašė nutraukti jo nagrinėjimą ir pateikė naują prašymą verslo pagrindu, tačiau leidimas jam nebuvo išduotas esant rimtam pagrindui manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Migracijos departamentui kilo abejonės dėl užsieniečio tikslo ir sąlygų, sąžiningo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, realios UAB „( - )“ veiklos).

15Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pateikta informacija yra prieštaringa, todėl Ambasadai kilo pagrįstos abejonės dėl jos teisingumo. Pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punktą vizą išduoti atsisakoma, jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio patikimumo.

16Be to, kaip teisingai nurodė URM savo atsiliepime, pareiškėjo Ambasadai pateikta informacija turėjo ir kitų trūkumų, pagrindžiančių pareiškėjo teiktos informacijos nepatikimumą, t. y. pareiškėjas dokumentais nepagrindė savo gyvenomis vietos Lietuvoje, taip pat klaidingai nurodė, jog per pastaruosius trejus metus jam nebuvo išduotos Šengeno vizos.

17Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas, gavęs atsakovo atsiliepimą, galėjo susipažinti su jo motyvais, tiek su Ambasados antrojo sekretoriaus 2017 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 1 turiniu, kuriame išdėstyti išsamūs ginčijamo sprendimo priėmimo motyvai, tačiau jokių įrodymų, paneigiančių Ambasados abejones ir URM teiginius, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, daryta išvada, kad sprendimas neišduoti vizos buvo objektyviai pagrįstas konkrečiu atveju nustatytais duomenimis, todėl skundžiamas Ambasados 2017 m. sausio 10 d. sprendimas laikytas teisėtu ir pagrįstu nagrinėjant prašymą išduoti vizą nustatytomis aplinkybėmis. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punktas aiškiai įtvirtina pateiktų duomenų nepatikimumą kaip pagrindą atsisakyti išduoti vizą. Pažymėta, kad asmuo, kuris kreipiasi dėl vizos išdavimo, turi teikti įgaliotam subjektui aiškią, tikslią ir teisingą informaciją, pagrįsti savo kelionės tikslą, sąlygas. Šios pareigos netinkamas įvykdymas sukelia asmeniui atitinkamas teisines pasekmes – vizos neišdavimą, todėl nėra pagrindo teigti, jog ginčijamas sprendimas pažeidžia proporcingumo principą.

18Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Ambasados 2017 m. sausio 10 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir tenkinti išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

19III.

20Pareiškėjas M. A. E. E. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo.

21Apeliaciniame skunde teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neįsigilino į reikšmingas bylos aplinkybes, nenustatė juridinę reikšmę turinčių faktinių aplinkybių, netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizos išdavimo procesą, kas iš esmės nulėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

22Mano, kad nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas kelia nelegalios migracijos riziką. Į Ambasadą pareiškėjas kreipėsi po teisėto gyvenimo laikotarpio Lietuvos Respublikoje. Visą laiką kiek gyveno Lietuvoje, jis tai darė arba nacionalinių vizų, arba leidimų gyventi pagrindu. Niekada nėra pažeidęs asmens judėjimo per sienas procesą reglamentuojančių taisyklių.

23Teigia, kad pokalbio su konsulu metu, pareiškėjas nurodė visas reikšmingas aplinkybes, pateikė dokumentus. Pareiškėjui turėjo būti išaiškinta pareiga pateikti visus dokumentus vietoje, o ne duotas pagrindas manyti, kad informacija apie įmonę yra žinoma iš Migracijos departamento. Tokiu būdu buvo pažeistas gero administravimo principas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti pareiškėjo į bylą pateiktus konkrečius įrodymus, kurie patvirtina realią UAB „( - )“ veiklą, taip pat dokumentus, įrodančius, kad būtent pareiškėjas šios įmonės vardu teikė paslaugas, turi gero specialisto reputaciją ir yra reikalingas įmonei.

24Pareiškėjas nesutinka su Konsulo pastaba, kad pareiškėjas nesugebėjo paaiškinti, kuo užsiima jo įmonė. Teigia, kad jis konkrečiai ir aiškiai Konsului atsakė, kad teikia masažo paslaugas ir dirba UAB „Saulėja SPA“ ir papildomų klausimų Konsulas neuždavė.

25Teigia, kad tik po to, kai Ambasada atsisakė išduoti vizą, pareiškėjas buvo priverstas sustabdyti įmonės veiklą, atleisti darbuotojus. Jeigu būtų priimtas sprendimas pareiškėjui vizą išduoti, jis turi visas galimybes atnaujinti įmonės veiklą, tiek ir susitarimą su UAB „Saulėja SPA“.

26Teismas, nurodydamas, kad Konsulas turėjo pagrindą abejoti pareiškėjo gyvenimo su neišsituokusia moterimi aplinkybėmis, nepagrįstai nevertino į bylą pateikto Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimo, kuris patvirtina, kad J. B. yra išsituokusi. Taip pat Konsului pokalbio metu su J. B. ir pareiškėju buvo akcentuota, kad pora 2017 m. spalio 28 d. interviu Migracijos departamente metu deklaravo pareigūnams apie bendrą gyvenimą. Be to, pažymi, kad pareiškėjas pateikė į bylą skyrybų dokumentus, kuriuose Šalių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pati G. U. savo gyvenamąją vietą nurodo būtent Anglijoje, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas privalėjo vertinti šią aplinkybę.

27Atsakovas URM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

28Tvirtina, kad URM konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, todėl URM konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą. Pareiškėjas neteisus teigdamas, jog jis konsului pateikė pakankamus dokumentus, įrodančius vykimo į Lietuvą tikslą, o konsulinis pareigūnas privalėjo išduoti vizą. Mano, kad pareiškėjas nepaisė teisės normų reikalavimo, kad pats prašantis vizą išduoti asmuo privalo pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, tikslą, pagrindžiančius buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, sąlygas. Pažymi, kad pareiškėjas teismui pateikė naujus dokumentus ir duomenis, kurie neegzistavo ir / ar nebuvo pateikti konsului nagrinėjant pareiškėjo 2017 m. sausio 2 d. prašymą išduoti Šengeno vizą.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV.

31Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Egipte 2017 m. sausio 10 d. sprendimo, kuriuo Ambasada atsisakė išduoti pareiškėjui M. A. E. E. vizą, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo prašymo įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pagrįstumo.

32Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 2 d. kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti Šengeno vizą. Prašyme nurodė, kad pagrindinis kelionės tikslas – verslas, numatomo buvimo trukmė – 90 dienų. Ambasada, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2017 m. sausio 10 d. sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjo prašomą vizą, motyvuodama tuo, kad informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima (Sprendimo 8 p.).

33Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Ambasados 2017 m. sausio 10 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti ar įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

34Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), nuostatos.

35Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – kad nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.

36Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).

37Taigi, nors pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas, tačiau, atsižvelgiant į Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmuo apie tai yra informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, atitinkantys išvardytus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-421/2014, 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2613-822/2015 ir kt.).

38Byloje ginčijamas Ambasados 2017 m. sausio 10 d. sprendimas atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui M. A. E. E. priimtas motyvuojant tuo, kad informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima, t. y. pagrindu, numatytu Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje, kuris nurodytas Vizų kodekso VI priede nustatytos standartinės formos 8 punkte. Su atsisakymu išduoti vizą pareiškėjas supažindintas 2017 m. sausio 10 d. pateikiant jam standartinės atsisakymo išduoti vizą formos dokumentą. Į bylą pateiktas ginčijamas Ambasados 2017 m. sausio 10 d. sprendimas Nr. 1, kuriame nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis jo pagrindimas.

39Sprendžiant, ar priimtas sprendimas yra objektyviai pagrįstas, vertinamos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo padarytos atitinkamos išvados. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.).

40Patvirtinamųjų dokumentų, kuriais gali remtis kompetentingos institucijos ir kurių neišsamus sąrašas pateiktas Vizų kodekso II priede, ir priemonių, kurias gali naudoti šios institucijos, įskaitant minėto kodekso 21 straipsnio 8 dalyje numatytą pokalbį su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu, įvairovė patvirtina, kad prašymai išduoti vizą nagrinėjami išsamiai. Kompetentingos institucijos šį prašymą juo labiau turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12). Kita vertus, Vizų kodekso 4 straipsnio 1–4 dalyse išvardytos kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su šio kodekso 32 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 6 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos remiantis šiose nuostatose išvardintais pagrindais. Sąjungos teisės aktų leidėjo ketinimas suteikti šioms institucijoms didelę diskreciją matyti iš minėto kodekso 21 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 1 dalies teksto; šiose nuostatose kompetentingos institucijos įpareigojamos įvertinti prašymą išduoti vizą pateikusio asmens keliamą „nelegalios imigracijos riziką“, skirti „ypatingą dėmesį“ tam tikriems jo padėties aspektams ir nustatyti, ar kyla „pagrįstų abejonių“ dėl tam tikrų aplinkybių. Iš to matyti, kad kompetentingos institucijos, be kita ko, turi diskreciją vertinti, ar kyla abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, kad galėtų nustatyti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3469-756/2016).

41Taigi, Lietuvos Respublikos ambasada Egipte, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą, t. y. ar kyla pagrįstų abejonių dėl jo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalėjo įvertinti tiek pareiškėjo pateiktus, tiek savo surinktus duomenis, ką ginčo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, padarė tinkamai: prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, pareiškėjo su prašymu išduoti vizą pateiktus duomenis ir dokumentus, dėl kurių sudarė galimybę pateikti paaiškinimus, įvertino kartu su Migracijos departamento surinktais duomenimis, susijusiais su pareiškėjo gyvenimu Lietuvos Respublikoje, kurie savo ruožtu sudarė pagrindą suabejoti informacijos, siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, patikimumu: pareiškėjas, kuriam anksčiau buvo 2 kartus išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl čia vykdomos veiklos (verslo), sugriežtėjus sąlygoms, kurias turi atitikti vykdoma veikla tam, kad būtų išduotas tokio pobūdžio leidimas, 2016 m. sausio 27 d. kreipėsi su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi santuokos, registruotos 2016 m. sausio 21 d. pagrindu, kurio nagrinėjimą, pradėjus tyrimą dėl santuokos fiktyvumo, pareiškėjas paprašė nutraukti ir pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi verslo pagrindu. Leidimas šiuo pagrindu pareiškėjui nebuvo išduotas Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytais pagrindais, t. y. dėl to, jog duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjas planuoja skirtis ir sudaryti naują santuoką su J. B..

42Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad Ambasada išsamiai išnagrinėjo visas su pareiškėjo prašymu išduoti vizą susijusias aplinkybes ir, neperžengdama jai suteiktų diskrecijos ribų, priėmė faktiniais duomenimis ir teisės normomis pagrįstą sprendimą, dėl ko nebuvo pagrindo tenkinti ir reikalavimą dėl įpareigojimo, todėl naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

43Kartu pažymėtina, kad, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 3I-1794(00334), kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi vykdomos veiklos pagrindu Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytais pagrindais, t. y. tame tarpe ir dėl nelegalios migracijos grėsmės, atmetė kaip nepagrįstą, šis sprendimas yra įsiteisėjęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3442-756/2017), kas taip pat patvirtina Ambasados ginčijamame sprendime padarytų išvadų pagrįstumą.

44Pažymėtina, kad pareiškėjo teismo pateikti papildomi dokumentai, kurie nebuvo pateikti Ambasadai, sprendžiant dėl jo prašymo išduoti vizą, nėra reikšmingi vertinant Ambasados 2017 m. sausio 10 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą: pareiškėjo teiginių apie šių dokumentų nepateikimo priežastis Ambasadai, pastarajai nagrinėjant jo prašymą išduoti vizą (buvo suklaidintas ir pan.), nepatvirtina kiti byloje pateikti įrodymai, be to, dalis šių dokumentų tuo metu ir neegzistavo, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas juos turėjo įvertinti, nėra pagrįsti.

45Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

46Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

47Pareiškėjo M. A. E. E. (M. A. E. E.) apeliacinį skundą atmesti.

48Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

49Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas Egipto Arabų Respublikos pilietis M. A. E. E. (toliau – ir... 6. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl vizos į Ambasadą kreipėsi 2017 m. sausio... 7. Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir... 8. Nurodė, kad pareiškėjo pateikta informacija yra prieštaringa ir nepatikima,... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu... 11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 2 d. Ambasadai pateikė... 12. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių... 13. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pareiškėjui viza neišduota tuo... 14. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsakovo pateiktais dokumentais,... 15. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pateikta informacija yra... 16. Be to, kaip teisingai nurodė URM savo atsiliepime, pareiškėjo Ambasadai... 17. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas, gavęs atsakovo atsiliepimą,... 18. Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Ambasados 2017 m.... 19. III.... 20. Pareiškėjas M. A. E. E. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 21. Apeliaciniame skunde teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas... 22. Mano, kad nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas kelia nelegalios... 23. Teigia, kad pokalbio su konsulu metu, pareiškėjas nurodė visas reikšmingas... 24. Pareiškėjas nesutinka su Konsulo pastaba, kad pareiškėjas nesugebėjo... 25. Teigia, kad tik po to, kai Ambasada atsisakė išduoti vizą, pareiškėjas... 26. Teismas, nurodydamas, kad Konsulas turėjo pagrindą abejoti pareiškėjo... 27. Atsakovas URM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip... 28. Tvirtina, kad URM konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV.... 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Egipte... 32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 2 d. kreipėsi į Ambasadą... 33. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Ambasados 2017 m. sausio 10 d.... 34. Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo... 35. Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą... 36. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25... 37. Taigi, nors pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas,... 38. Byloje ginčijamas Ambasados 2017 m. sausio 10 d. sprendimas atsisakyti... 39. Sprendžiant, ar priimtas sprendimas yra objektyviai pagrįstas, vertinamos... 40. Patvirtinamųjų dokumentų, kuriais gali remtis kompetentingos institucijos ir... 41. Taigi, Lietuvos Respublikos ambasada Egipte, nagrinėdama pareiškėjo... 42. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos... 43. Kartu pažymėtina, kad, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės... 44. Pažymėtina, kad pareiškėjo teismo pateikti papildomi dokumentai, kurie... 45. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios... 46. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 144... 47. Pareiškėjo M. A. E. E. (M. A. E. E.) apeliacinį skundą atmesti.... 48. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą... 49. Nutartis neskundžiama....