Byla 2A-213-510/2012

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino ir Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. T. ieškinį atsakovams G. L., R. M., N. K. R. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo bei pagal atsakovo G. L. priešieškinį ieškovei S. T., atsakovams R. M., N. K. R. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo,

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Ieškovė S. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 3-8), prašydama nustatyti žemės sklypo, esančio ( - ), naudojimosi tvarką pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ paruoštą projektą, paskiriant: 1) ieškovei S. T. naudotis žemės sklypo dalimi A/60 kv. m atskiram naudojimui bei 66 kv. m iš bendro ploto, pažymėto raide C, ir 40 kv. m iš bendro ploto, pažymėto raide D; 2) atsakovui G. L. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi B/112 kv. m atskiram naudojimui bei 90 kv. m iš bendro ploto, pažymėto raide C, ir 62 kv. m iš bendro ploto, pažymėto raide D; 3) Lietuvos Respublikai paskirti naudotis bendro žemės sklypo 49 kv. m, pažymėto indeksu C, ir 18 kv. m iš bendro ploto, pažymėto raide D. Ieškovė nurodė, kad siūloma naudojimosi žemės sklypu nustatymo tvarka nepažeidžia atsakovų interesų, kadangi atsakovams atitenka tokia žemės sklypo dalis, kokia jiems priklauso nuosavybės teise ir kuria jie šiuo metu naudojasi, t. y. atsižvelgiama ir į faktinį naudojimąsi žemės sklypu. Ieškovė nuo 1995 metų viena naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta A/60.

4Atsakovas G. L. pateikė priešieškinį (t. 1, b. l. 103-107), prašydamas nustatyti žemės sklypo, esančio ( - ), naudojimosi tvarką: 1) atsakovui G. L. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi B/79 kv. m atskiram naudojimui bei 63 kv. m iš bendro naudojimo ploto, pažymėto raide C, 23 kv. m iš bendro naudojimo ploto, pažymėto raide D, ir 99 kv. m iš bendro naudojimo ploto, pažymėto raide E; 2) ieškovei S. T. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi A/47 kv. m atskiram naudojimui bei 43 kv. m iš bendro naudojimo ploto, pažymėto raide C, 23 kv. m iš bendro naudojimo ploto, pažymėto raide D, ir 53 kv. m iš bendro naudojimo ploto, pažymėto raide E; 3) atsakovui Lietuvos Respublikai paskirti naudotis žemės sklypo dalimi 32 kv. m iš bendro naudojimo ploto, pažymėto raide C, 24 kv. m iš bendro naudojimo ploto, pažymėto raide D, ir 11 kv. m iš bendro naudojimo ploto, pažymėto raide E. Atsakovas nurodė, kad perėmus prieš tai buvusio žemės sklypo savininko teises, naudojimosi tvarka jau buvo nusistovėjusi. Ieškovė nepagrįstai nenurodo faktinių duomenų, kokio dydžio žemės sklypo dalimi ji faktiškai naudojasi. Atsakovas kreipėsi į antstolį, kad būtų nustatyti tiek atsakovo, tiek ieškovės žemės sklypo dalių, kuriomis faktiškai naudojasi, matmenys. Antstolio surašytas protokolas patvirtina, kad žemės sklypo dalies, kuria faktiškai naudojasi ieškovė, matmenys ženkliai skiriasi nuo pageidaujamo naudotis žemės sklypo dalies matmenų. Riba, tarp žemės sklypo dalies, kuria faktiškai naudojasi ieškovė ir dalies, kuria naudojasi atsakovas, yra pažymėta tvorele ir pasodintais augalais. Būtent buvęs savininkas ir ieškovė buvo susitarę atriboti žemės sklypo dalis, kuriomis kiekvienas iš jų naudojosi. Paskyrus žemės sklypo dalis B/15, B/7 ir B/30, atsakovui kils nauji ir nuolatiniai ginčai dėl patekimo tiek prie namo, esančio pačiame žemės sklype, tiek prie ūkinio pastato. Dalis žemės sklypo (B/15) yra padengta kieta danga, kas leidžia privažiuoti automobiliais iki gyvenamojo namo. Žemės sklypo dalyje (B/15) yra namo kanalizacijos du šuliniai, prie kurių reikalingas privažiavimas, todėl akivaizdu, kad jau dėl šios kliūties atsakovas realiai negalės laisvai naudotis šia žemės sklypo dalimi. Žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais B/15, B/7 ir B/30, naudojasi bendrai visi gyvenamojo namo gyventojai. Gyventojai laiko šiukšlių konteinerius. Atsakovo teikiamame projekte numatyta naudojimosi tvarka visiškai atitinka susiklosčiusią naudojimosi žemės sklypu tvarką.

5Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 3 d. sprendimu (t. 1, b. l. 167-174) ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas nustatė žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), naudojimosi tvarką: 1) ieškovei paskyrė naudotis žemės sklypo dalimi A/60 kv. m atskiram naudojimui bei 66 kv. m iš bendro ploto, pažymėto raide C, ir 40 kv. m iš bendro ploto, pažymėto raide D; 2) atsakovui paskyrė naudotis žemės sklypo dalimi B/112 kv. m atskiram naudojimui bei 90 kv. m iš bendro ploto, pažymėto raide C, ir 62 kv. m iš bendro ploto, pažymėto raide D; 3) Lietuvos Respublikai paskyrė naudotis bendro žemės sklypo 49 kv. m, pažymėto indeksu C, ir 18 kv. m iš bendro ploto, pažymėto raide D. Teismas priteisė ieškovės naudai iš kiekvieno atsakovo po 33,25 Lt žyminio mokesčio, 605 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 111,41 Lt kitų pagrįstų išlaidų, o valstybės naudai – po 20,93 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovės pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarka atitinka nusistovėjusią faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką, o taip pat bendraturčių dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsakovai neįrodė aplinkybės, kad ieškovė pagal nusistovėjusią tvarką naudojosi ne 60 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, o mažesne – 41 kv. m dalimi. Atsakovai taip pat neįrodė, kad ieškovė atsakovo sąskaita reikalauja jai atskiram naudojimui priskirti daugiau žemės sau, negu jai priklauso jos dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

6Atsakovas G. L. apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 2-9) prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu B/15, riba iš dalies sutampa su ūkio pastato siena ir ieškovės plane nėra paliktas tam tikras atstumas tarp ūkinio pastato ir žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu B/15. Nei pati ieškovė, nei atsakovas R. M. negalės tiesiogiai iš ūkinio pastato patekti į jiems priklausančio gyvenamojo namo dalį. Šie asmenys privalės arba eiti per atsakovui prisiskirtą žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu B/15, arba eiti važiuojamąja kelio dalimi. Pirmosios instancijos teismas neįvertino 2010 m. spalio 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Šis antstolio surašytas protokolas patvirtina, kad žemės sklypo dalies, kuria faktiškai naudojasi ieškovė, matmenys ženkliai skiriasi nuo pageidaujamo naudotis žemės sklypo dalies matmenų. Pagal atsakovo teikiamą projektą atsakovui G. L. priskirtino asmeniniam naudojimui žemės sklypo B/79 riba sutampa su išklotų trinkelių pabaiga. Pirmosios instancijos teismas neįvertino liudytojos buvusios savininkės L. J. Z. parodymų. Ši liudytoja nurodė, kad gyveno nuo 1964 m. iki 2000 m. Būtent ši liudytoja parodė, kad gyvenant ginčo sklype, buvo nusistovėjusi faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka. Ji savo lėšomis sudėjo trinkeles, aptvėrė tvora, iškasė baseiną ir įrengė džiovyklą. Kiemu iš priekio naudojosi visi namo gyventojai. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl atsakovės N. K. R. ir atsakovo sutuoktinės parodymų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės nurodytų aplinkybių, jog faktinė žemės sklypu naudojimosi tvarka atitinka ieškovės pateiktą projektą, nepatvirtina nei vienas namo gyventojas. Pagal atsakovo pateiktą projektą ieškovės asmeniniam naudojimui atitektų dvi žemės sklypo dalys. Viena iš jų, yra ta žemės sklypo dalis, kuria naudojasi ieškovė ir yra pažymėta A/41, bei žemės sklypas A/6, šalia kurio ieškovė sodina gėles. Atsakovams atitektų žemės sklypo dalis pažymėta B/79, kuri yra išklota trinkelėmis, yra džiovykla. Būtent liudytoja L. J. Z. patvirtino, kad šią dalį ji išklojo plytelėmis su tuo metu buvusių kaimynu sutikimu, šia žemės sklypo dalimi naudojosi iki pardavė žentui. Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad atsakovo gyvenamosios patalpos yra išdėsčiusios pirmame namo aukšte, atsakovo šeima turi išėjimą į žemės sklypo dalį B/79, o kitų gyventojų gyvenamosios vietos, išėjimai iš jų, nesisieja su šia žemės sklypo dalimi. Pagal ieškovės pateiktą planą atsakovui priskirtina žemės sklypo dalis išdėstyta net į tris atskirus žemės sklypus, o ieškovei priskirtinas asmeniniam naudojimui vienas vientisas plotas.

7Atsakovas R. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 20) prašė apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad priimtas teismo sprendimas pažeidžia atsakovo kaip namo gyventojo teises, nes nustatyta naudojimosi tvarka apriboja galimybę atsakovui laisvai patekti į jam priklausančią ūkinio pastato dalį ir statyti konteinerį įprastoje vietoje. Dalis bendro kiemo teritorijos priskirta atsakovui G. L., nors kiemas visada buvo bendro naudojimo ir asfaltuotas už bendras viso namo gyventojų lėšas. Džiovykla, esanti už namo, ir ta žemės dalis po ja yra išklota trinkelėmis pirmo aukšto buvusios savininkės lėšomis. Šia žemės dalimi visada naudojosi buvusios savininkės šeima, o butą pardavus atsakovui G. L. – G. L. šeima. Ieškovė šia žemės dalimi ir džiovykla niekada nesinaudojo. Ieškovė naudojosi žemės dalimi už ūkinio pastato ir pasodino gyvatvorę kaip ribą tarp trinkelių ir savo naudojimo žemės ploto.

8Atsakovė N. K. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 22-24) prašė apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad atsakovui priskirtas B/15 žemės sklypo plotas yra vienintelis takas patekti namo gyventojams prie konteinerių, o ir ieškovė tik eidama per B/15 žemės sklypą gali nueiti į savo naudojamą žemės sklypo plotą už ūkinio pastato. Be to, B/15 žemės sklypo plote yra du šuliniai – kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos. Šis B/15 plotas visą laiką buvo bendro naudojimo kiemu. Ieškovė žemės sklypo B/15 dalyje pardavinėja savo užaugintus moliūgus ir naudoja kitoms savo reikmėms. Ieškovė niekada nesinaudojo žemės plotu po džiovykla nei pačia džiovykla. Džiovykla ribojasi su jos naudojamu sklypu, o riba aiškiai pažymėta jos pačios sodinta gyvatvore už džiovyklos. Žemės sklypo dalys B/7 ir B/30, abipus įėjimo į laiptinę, visada buvo bendro naudojimo. Atsakovo G. L. šeima niekada šiomis dalimis nesinaudoja. Kiti namo gyventojai, įskaitant ir ieškovę, jais naudojasi, sodina augalus, prižiūri. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatkreipė dėmesio, kad sklype B/7 negali būti paliktas 1 m atstumas nuo sienos kaip praėjimas. Pagal sieną auga augalai ir, svarbiausia, prie tos sienos yra du rūsio langai, ant kurių negalima lipti. Be to, patekti į tą 1 m praėjimą nuo laiptinės taip pat neįmanoma, nes yra aukštas laiptų kraštas, ant kurio stovi įmūrytas stovas gėlėms.

9Ieškovė S. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 26-31) prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad žemės sklypo dalis, plane pažymėta D/120, yra iki sklypo ribos, t. y. plane nurodyto pravažiavimo, kur bendraturčiai turi galimybę laikyti automobilius, nors atkreiptinas dėmesys, kad pastato paskirtis – ūkinis pastatas, bet ne garažas. Iš ieškovės pateikto projekto matosi, kad šio ūkio pastato siena nesutampa su ieškovei paskirta žemės sklypo dalimi, plane pažymėta A/60 riba. Tarp pažymėtų taškų 8 ir 7 plane yra nurodytas 1 m atstumas, o iš priešingos pusės žemės sklypo D/120 dalyje tarp taškų 9, 10, 11 ir 28 yra laisva neužstatyta žemės sklypo dalis, besiribojanti su pravažiavimu. Pagal ieškovės siūlomą projektą ieškovei atskiram naudojimuisi paskiriama naudotis žemės sklypo dalis, pažymėta A/60 kv. m, bendram naudojimui 106 kv. m (C/66 ir D/40). Pagal atsakovo projektą ieškovei atskiram naudojimuisi siūloma žemės sklypo A/47 kv. m, kurį sudaro du vienas nuo kito atitolę žemės plotai A/41 ir A/6, o bendram naudojimui 119 kv. m (C/43, D/23 ir E/53), t. y. 13 kv. m daugiau bendro ploto nei pagal ieškovės siūlomą projektą. Pagal ieškovės projektą atsakovui G. L. siūloma atskiram naudojimui B/112 kv. m, bendram naudojimui - 152 kv. m (C/90 + D/62), o atsakovas siūlo sau atskiram naudojimui B/79 kv. m, t. y. 33 kv. m mažiau nei pagal ieškovės projektą. Bendram naudojimui atsakovas siūlo sau 185 kv. m (C/63 + D/23 + E/99), t. y. 33 kv. m bendram naudojimui daugiau nei siūloma pagal ieškovės projektą. Ieškovė siūlo tik du žemės sklypus bendram naudojimui, o atsakovas – tris. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepaneigia teismui pateikto ieškovės projekto duomenų teisingumo. Byloje apklausta liudytoja L. J. Z. nepatvirtino apelianto nurodytų aplinkybių. Teismo sprendime nurodyti atsakovės N. K. R. teiginiai bei argumentai, kodėl su ieškiniu ji nesutinka. Atsakovo sutuoktinės I. L. argumentai taip pat buvo įvertinti teismui priimant sprendimą ir nustatant naudojimosi tvarką.

10Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 35-36) prašė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus vertinti teismo nuožiūra.

11Apeliantas prie apeliacinio skundo pridėjo nuotraukas, kurias jis prašo prijungti prie bylos (2 t., b. l. 12). CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdama į tai, kad apeliantas šių nuotraukų pateikimo būtinybę sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, ir į tai, kad dėl jų vertinimo atsiliepime į apeliacinį skundą pasisakė ieškovė, teisėjų kolegija pripažįsta, jog šiuos dokumentus galima priimti ir tirti (CPK 324 straipsnio 3 dalis).

12Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

14Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei S. T. (butas Nr. 3), atsakovams G. L. (butas Nr. 1), R. M. (butas Nr. 2) ir N. K. R. (butas Nr. 2A) (t. 1, b. l. 13). Nuosavybės teise pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), 34/100 dalys priklauso atsakovui R. M., 33/100 dalys – atsakovui G. L. ir 33/100 dalys – ieškovei S. T. (t. 1, b. l. 15). Nuosavybės teise žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), 166/497 dalys priklauso ieškovei S. T., 264/497 dalys – atsakovui G. L. ir 67/497 dalys – Lietuvos Respublikai (t. 1, b. l. 18). Ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarka nenustatyta ir neįregistruota įstatymų nustatyta tvarka. Šalims nesusitarus dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovės pateiktą projektą, o priešieškinį, kuriuo atsakovas prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jo pateiktą projektą, atmetė (t. 1, b. l. 167-174).

15Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas dėl ieškovės S. T. ir atsakovo G. L. siūlomų naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), nustatymo tvarkos projektų tinkamumo.

16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu žemės sklypu tvarkos nustatymo teisės aktų nuostatas, savo praktikoje yra konstatavęs, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip racionalumas, patogumas ir faktinis naudojimas. Jie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis), yra pripažinti teismų praktikoje. Be to, teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią teismas, vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ar ne, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi tam tikrą diskrecijos teisę; ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010)

17Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas aukščiau nurodytų aplinkybių neįvertino ir nepagrįstai nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovės pateiktą projektą.

18Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal teismų praktikoje taikomus kriterijus žemės naudojimo tvarkos nustatymo pasiūlymams įvertinti tiek ieškovės, tiek ir atsakovo pateikti projektai neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos, gyvenamojo namo bendraturčių esminio intereso naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklosčiusių faktinių žemės naudojimo santykių, abiejuose projektuose nustatytos atskiro naudojimo žemės sklypo dalys nėra lygiavertės vertingumo požiūriu.

19Ieškovės pateiktame naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo projekte nustatytos atsakovo atskiram naudojimo B/15, B/7 ir B/30 žemės sklypo dalys yra neracionalios, neatitinka susiklosčiusių faktinių žemės naudojimo santykių ir yra nelygiavertės vertingumo požiūriu, be to, pažeidžia kitų bendraturčių (įskaitant gyvenamojo namo gyventojų) teises ir teisėtus interesus. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad pagal pateiktą ieškovės planą šalia pravažiavimo žemės sklypo B/15 ir B/7 dalys yra išklotos asfaltu, čia statomos namo gyventojų transporto priemonės, o taip pat yra šuliniai, B/15 dalyje yra laikomi šiukšlių konteineriai (t. 1, b. l. 150-154). Aplinkybę, kad šios žemės sklypo dalys yra bendro naudojimo, patvirtino ir liudytoja L. J. Z., kuri anksčiau (nuo 1974 m.) gyveno ( - ) (t. 1, b. l. 154). Be to, nėra racionalu atskiram naudojimui skirtą dalį išskaidyti net į keturias dalis, iš kurių trys yra itin mažo ploto (30 kv. m, 15 kv. m ir 7 kv. m). Kadangi B/15, B/7 ir B/30 žemės sklypo dalys pagal bendraturčių susiklosčiusius faktinius žemės naudojimo santykius yra priskiriamos bendram bendraturčių naudojimui, tokių žemės sklypo dalių priskirimas atsakovo naudojimui prieštarauja teismų praktikoje įtvirtintiems naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų tvarkos nustatymo kriterijams.

20Atsakovo pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektas, nors ir labiau atitinka tarp bendraturčių susiklosčiusius faktinius žemės naudojimo santykius, tačiau taip pat yra neracionalus, nes iš esmės didina bendro naudojimo žemės sklypo dalis ir yra nelygiavertis vertingumo požiūriu. Bendram naudojimui pagal ieškovės projektą numatyta 324 kv. m ploto dalys (D/120, C/204), o pagal atsakovo projektą – 371 kv. m (E/163, D/70, C/138) (t. 1, b. l. 11 ir 48). Atskiram naudojimui pagal ieškovės projektą numatyta ieškovei 60 kv. m dalis žemės sklypo (A/60) , atsakovui – 112 kv. m ploto dalys (B/60, B/15, B/7, B/30), o pagal atsakovo projektą ieškovei – 47 kv. m ploto dalys (A/41, A/6), o atsakovui 79 kv. m (B/79) (t. 1, b. l. 11 ir 48). Be to, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo projekte numatyta ieškovės naudojimui 6 kv. m dalis žemės sklypo (A/6) dėl savo padėties ir dydžio yra ydinga ir racionalumo, ir vertingumo požiūriu.

21Taigi, ir ieškovės ir atsakovo G. L. projektuose numatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka sudarytų neproporcingas naudojimosi sąlygas ir galimybes, tokia naudojimosi tvarka yra neracionali, nepatogi, nepašalinanti sąlygų naujiems bendraturčių ginčams dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo kilti.

22Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, netinkamai taikė bendrosios dalinės nuosavybės valdymą reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl sprendimo dalis, kuria ieškinys patenkintas, panaikinama ir dėl šios bylos dalies priimamas naujas sprendimas - ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl aukščiau nurodytų motyvų naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal atsakovo priešieškinį taip pat negali būti nustatyta, todėl apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria atmestas priešieškinis, paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23Byloje nėra pateikta alternatyvių naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektų, todėl nustatyti kitokią naudojimosi tvarką apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką civilinėse bylose pagal bendraturčio ieškinį kitiems bendraturčiams dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu žemės sklypu tvarkos nustatymo priimtas teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys, neužkerta kelio bet kuriai iš šalių ginti savo teises pateikiant naują naudojimosi tvarkos projektą, t. y. pareiškiant ieškinį nauju pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009).

24Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nelieka patenkintų nei vienos proceso šalies reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, šalys viena kitai neturi atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė iš atsakovų ieškovei bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme, panaikinama, o šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese nepriteistinos. Išlaidas, susijusias su procesiniu dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teismo proceso metu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), šalys valstybei turėtų atlyginti taip pat lygiomis dalimis. Byloje dalyvavo ieškovė ir 4 atsakovai. Pagal bylos duomenis (1 t., b. l. 2) kiekvienai šaliai tenkančios išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės nei 10 Lt. Jos iš šalių valstybei neturi būti priteistos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.; teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355), todėl teismo sprendimo dalis dėl šių išlaidų priteisimo taip pat panaikinama.

25Atsakovas G. L. apeliaciniame skunde nurodė, kad prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjamas būtinas (CPK 322 straipsnis). Tai reiškia, kad skirti apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra šį skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo prerogatyva. Kita vertus, skirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą ar ne, yra skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo teisė, o ne pareiga. Atsakovas turėjo teisę savo argumentus dėl skundžiamo sprendimo išsamiai išdėstyti apeliaciniame skunde, todėl apeliacinės instancijos teismas nelaiko, kad būtina nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniu,

Nutarė

27Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

28Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą pakeisti.

29Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės S. T. ieškinys, panaikinti ir dėl šios bylos dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

30Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti.

31Kitą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. Ieškovė S. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 3-8), prašydama... 4. Atsakovas G. L. pateikė priešieškinį (t. 1, b. l. 103-107), prašydamas... 5. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 3 d. sprendimu (t. 1, b. l.... 6. Atsakovas G. L. apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 2-9) prašė panaikinti Kauno... 7. Atsakovas R. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 20) prašė... 8. Atsakovė N. K. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 22-24)... 9. Ieškovė S. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 26-31) prašė... 10. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 11. Apeliantas prie apeliacinio skundo pridėjo nuotraukas, kurias jis prašo... 12. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pastatas – gyvenamasis namas, unikalus... 15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas dėl... 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas naudojimosi... 17. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad... 18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal teismų praktikoje taikomus... 19. Ieškovės pateiktame naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo projekte nustatytos... 20. Atsakovo pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektas, nors... 21. Taigi, ir ieškovės ir atsakovo G. L. projektuose numatyta naudojimosi žemės... 22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas... 23. Byloje nėra pateikta alternatyvių naudojimosi žemės sklypu tvarkos... 24. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nelieka patenkintų nei vienos proceso... 25. Atsakovas G. L. apeliaciniame skunde nurodė, kad prašo apeliacinį skundą... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 27. Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 28. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą pakeisti.... 29. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo dalį, kuria... 30. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo dalį, kuria... 31. Kitą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo dalį...