Byla e2A-865-555/2020
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-727-1043/2020 pagal ieškovės S. T. patikslintą ieškinį atsakovams V. G., G. L., R. M. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė S. T. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal A. Č. individuali veikla 2019 m. spalio 1 d. projektą (variantas Nr. 7):

81.1.

9S. T. paskirti atskirai naudotis 73 m2 dydžio žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu A/73;

101.2.

11S. T. paskirti bendrai naudotis 89 m2 dydžio žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksais C/171 ir C/110;

121.3.

13G. L. paskirti atskirai naudotis 143 m2 dydžio žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksais B/121, B/15, B/7;

141.4.

15G. L. paskirti bendrai naudotis 92 m2 dydžio žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksais C/171 ir C/110;

161.5.

17V. G. paskirti bendrai naudotis 29 m2 dydžio žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu C/171;

181.6.

19R. M. paskirti bendrai naudotis 36 m2 dydžio žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksais C/171 ir C/110;

201.7.

21R. M. paskirti atlygintinai bendrai naudotis 29 m2 dydžio žemės sklypo dalį, kuri priklauso G. L., ir kuri plane pažymėta indeksais C/171 ir C/110;

221.8.

23R. M. paskirti atlygintinai bendrai naudotis 4 m2 dydžio žemės sklypo dalį, kuri priklauso S. T., ir kuri plane pažymėta indeksu C/110;

241.9.

25R. M. paskirti atlygintinai bendrai naudotis 2 m2 dydžio žemės sklypo dalį, kuri priklauso V. G., ir kuri plane pažymėta indeksu C/110;

261.10.

27Nustatyti žemės sklype esančių pastatų savininkams teisę patekti prie jiems priklausančių pastatų 1 (vieno) metro atstumu nuo pastatų sienų, išskyrus ūkinio pastato sieną, pažymėtą taškais 5-6, esant reikalui juos (pastatus) aptarnauti ir remontuoti;

282.

29Ieškovė pareikštu patikslintu ieškiniu taip pat prašė: priteisti iš R. M. G. L. periodinę 60,03 Eur dydžio per metus piniginę kompensaciją už suteikiamą naudotis 29 m2 dydžio žemės sklypo dalį, A. Č. individuali veikla 2019 m. spalio 1 d. projekte (variantas Nr. 7) pažymėtą indeksais C/171 ir C/110, kompensaciją už einamuosius metus sumokant iki einamųjų metų paskutinės kalendorinės dienos; priteisti iš R. M. S. T. periodinę 8,65 Eur dydžio per metus piniginę kompensaciją už suteikiamą naudotis 4 m2 dydžio žemės sklypo dalį, A. Č. individuali veikla 2019 m. spalio 1 d. projekte (variantas Nr. 7) pažymėtą indeksu C/110, kompensaciją už einamuosius metus sumokant iki einamųjų metų paskutinės kalendorinės dienos; priteisti iš R. M. V. G. periodinę 5,01 Eur dydžio per metus piniginę kompensaciją už suteikiamą naudotis 2 m2 dydžio žemės sklypo dalį, A. Č. individuali veikla 2019 m. spalio 1 d. projekte (variantas Nr. 7) pažymėtą indeksu C/110, kompensaciją už einamuosius metus sumokant iki einamųjų metų paskutinės kalendorinės dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

303.

31Ieškovė nurodė, kad ji ginčo nekilnojamuoju turtu naudojasi nuo 1978 m. Kol nebuvo privatizuoti nei butai, nei žemės sklypas, bendraturčiai žemės sklypu naudojosi visi bendrai, tačiau tik ieškovė visada naudojosi žemės sklypo dalimi esančia už ūkinio pastato. 1994 m. notariškai patvirtintu susitarimu žemės sklypas buvo padalintas, nenustatant naudojimosi tvarkos. 1995 m. ieškovei išsipirkus žemės sklypo dalį, ji ir kiti tuometiniai gyvenamojo namo savininkai neoficialiai pasidalino žemės sklypą, kur kas naudosis. 1996 m. buvusios savininkės L. Z. iniciatyva, bendrai sukauptomis Butų ūkio tarnybos lėšomis, žemės sklype buvo grindžiami takai skirtingomis plytelėmis, kad visi žinotų savo ribas. Tačiau pasikeitus ginčo turto savininkams, ėmė kilti įvairių nesutarimų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nors naujieji savininkai prieš įsigydami nekilnojamąjį turtą buvo supažindinti su nusistovėjusia faktine žemės sklypo naudojimosi tvarka ir jokių pretenzijų nebuvo išreiškę. Ieškovė teigė, kad prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka bei prašomos priteisti kompensacijos užtikrina visų bendraturčių interesų pusiausvyros principą, užkerta kelią galimiems ginčams bei konfliktams ateityje, yra racionali ir tarnaujanti geresniam nuosavybės valdymui. Naudojimosi žemės sklypu tvarka yra parengta įvertinus ir atsižvelgus į visas aplinkybes, susijusias su bendraturčių esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais žemės sklypo naudojimo santykiais.

324.

33Atsakovas G. L. prašė patikslintą ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, kad ieškovė prašo priskirti jai tik vieną žemės sklypo dalį, kai atsakovui siūlomos iš esmės trys žemės sklypo dalys, išsidėsčiusios skirtingose žemės sklypo dalyse, be to siūloma naudojimosi tvarka neatitinka nusistovėjusios faktinės tvarkos. Ieškovė prašo priskirti jos naudai 73 m2 žemės sklypo dalį, tačiau šioje sklypo dalyje yra atsakovo naudojama drabužių džiovykla (metalinė konstrukcija), kurios ieškovė nėra stačiusi ir niekada nesinaudojo. Ieškovė prisiskyrė sau vientisą dalį žemės sklypo dalies, kuri yra vidiniame gyvenamojo kiemo dalyje ir, kuri gali būti skirta asmeniniam bendraturčio naudojimui. Atsakovui priskirtinos žemės sklypo dalys yra išsidėsčiusios prie įvažiavimo į namų valdą ir prie gyvenamojo namo įėjimo. Iš trijų atsakovui G. L. priskirtinų žemės sklypo dalių, tik viena ir tik iš dalies gali būti naudojama asmeniniams atsakovo šeimos poreikiams. Asmeninius atsakovo šeimos poreikius gali tenkinti tik žemės sklypo, pažymėto indeksu B/121 dalis, kuri yra šalia ieškovei priskirto žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu A/73. Kita žemės sklypo, pažymėto indeksu B/121, t. y., nuo įvažiavimo iki gyvenamojo namo sienos, ties įėjimu, net teoriškai negali būti skirta atsakovo šeimos poreikiams tenkinti, kadangi ši dalis itin maža ir siaura, be to, išsidėsčiusi po augančia didele egle, pro kurią nuolat vaikšto visi namo gyventojai. Kita dalis B/7 (7 m2) yra taip pat ties pagrindiniu įėjimu į gyvenamąjį namą, todėl negali būti naudojama asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti. Be to, šioje dalyje auginamos gėlės iki kiti augalai, siekiant sutvarkyti ir papuošti įėjimą į gyvenamąjį namą. Jeigu šias žemės sklypo dalis atsakovas aptvertų savo asmeniniams poreikiams, tai įėjimas į gyvenamąjį namą būtų siauras, t. y., 1,5 metrų pločio. Ieškovė prisiskyrė savo asmeninių poreikių tenkinimui taisyklingos stačiakampės formos žemės sklypo dalį, o atsakovui priskirtos žemės sklypo dalys yra labai netaisyklingos formos – didžiausias žemės sklypas yra išsidėstęs aplink didesnę gyvenamojo namo perimetro dalį. Be to, mažesnė sklypo dalis yra itin netaisyklinga, turinti trikampio smaigalius, kurių atsakovas negalės išnaudoti.

345.

35Atsakovė V. G. prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodė pageidaujanti, kad jai būtų priskirta viena parkavimo vieta. Atsakovas R. M. prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, kad sutiktų su ieškovės siūloma naudojimosi tvarka, jei jo atžvilgiu būtų nustatyta naudojimosi žemės sklypu – konkrečiai gėlių darželiu, tvarka, ir tokiu būdu jam ir jo sutuoktinei būtų leidžiama ir toliau rūpintis gėlių darželiu, kuriuo atsakovas ir jo sutuoktinė rūpinosi iki šiol.

36II.

37Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

386.

39Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 18 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui G. L. 1 900,00 Eur, atsakovei V. G. 526,35 Eur, atsakovui R. M. 163,35 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei 55,00 Eur procesinių dokumentų įteikimo teisme išlaidas.

407.

41Teismas konstatavo, kad bendraturčiams pagal ieškovės siūlomą naudojimosi tvarkos nustatymo projektą atitektų skirtingo vertingumo savo naudingosiomis savybėmis žemės sklypo dalys. Būtų išimtinai tenkinami ieškovės interesai kito bendraturčio sąskaita, iškreipiama bendraturčių, teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra. Juolab, kad patikslinto ieškinio 1.10 punkte reiškiamas reikalavimas negali būti tenkinamas, nes prieštarauja naudojimosi tvarkos bendru daiktu nustatymo instituto prasmei. Kai tam tikros nekilnojamojo daikto savybės lemia poreikį daikto dalimi naudotis bendrai, nepriklausomai nuo naudojimosi poreikio intensyvumo, ta daikto dalis privalo būti paliekama bendro naudojimosi, o ne siekiama kitų materialinės teisės institutų, kurie skirti įgyti naudojimosi teisę svetimu daiktu, pagalba naudotis bendrosios dalinės nuosavybės objektu.

428.

43Teismas nurodė, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovės siūlomu naudojimosi tvarkos nustatymo projektu, turi teisę, bet ne pareigą pateikti alternatyvų projektą. Atsakovas, turi teisę grįsti savo nesutikimą su ieškovės projektu, tiek pateikdamas argumentus dėl bendraturčių interesų pažeidimo, tiek pasiūlydamas alternatyvų naudojimosi tvarkos nustatymo projektą. Teikti alternatyvų projektą yra atsakovo procesinė teisė, bet ne pareiga. Būtent ieškovei, reikalaujančiai nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės tvarką, tenka pareiga įrodyti, kad jos siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka yra racionali, nepažeidžia kitų bendraturčių, teisių ir teisėtų interesų. Ieškovė šios pareigos neįvykdė (CPK 178 straipsnis).

449.

45Teismas akcentavo, kad atitinkami ieškovės pasiūlyto naudojimosi tvarkos nustatymo projekto trūkumai buvo nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kurioje buvo pateiktas išaiškinimas, kaip turi būti projektuojamos (nustatomos) bendram naudojimui priskirtinos žemės sklypo dalys. Atsižvelgiant į tai, ieškovei buvo pasiūlyta pateikti į bylą papildomus rašytinius įrodymus, pateikti patikslintą ieškinį ir naują planą, kuris turi būti rengiamas atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus. Net ir teikdama patikslintą ieškinį ir naują naudojimosi tvarkos nustatymo projektą ieškovė nepašalino visų trūkumų ir neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktą išaiškinimą, jog nustačius kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį – ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Ieškovei pateikus netinkamą, neracionalų ir ydingą siūlomą naudojimosi tvarkos projektą, teismas patikslinto ieškinio reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos ir žemės sklype esančių pastatų savininkams teisės patekti prie jiems priklausančių pastatų nustatymo atmetė. Atmetus šiuos reikalavimus, teismas atmetė ir išvestiniai reikalavimus dėl kompensacijos priteisimo.

46III.

47Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4810.

49Apeliaciniu skundu ieškovė S. T. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

501.1.

51Pirmosios instancijos teismas, vertindamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, klaidingai aiškino ir taikė CK 4.81 straipsnį bei racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimosi kriterijus, neįvertino žemės sklypo ir jame esančių nekilnojamųjų daiktų išsidėstymo bei, kad tarp buvusios savininkės L. Z., iš kurios nekilnojamąjį turtą įgijo atsakovas G. L., ir kitų bendraturčių buvo nusistovėjusi faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka, su kuria, įsigyjant L. Z. nekilnojamąjį turtą atsakovas G. L. buvo supažindintas ir kurios atsakovas G. L. tiek pagal savo paties paaiškinimus, tiek pagal apeliantės pateiktus paaiškinimus ir įrodymus iš esmės laikėsi.

521.2.

53Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka netinkama, neracionali ir ydinga bei, kad ja siekiama išimtinai patenkinti apeliantės interesus kitų bendraturčių sąskaita, iškreipiama bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra. Ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka yra tinkama, racionali ir užtikrina visų bendraturčių interesus, nes ši tvarka parengta įvertinus ir atsižvelgus į bendraturčių turimas bendrosios nuosavybės dalis bei į visas kitas aplinkybes, susijusias su bendraturčių esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais žemės sklypo naudojimo santykiais.

541.3.

55Sprendžiant žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo klausimą būtina vadovautis faktiškai susiklosčiusia ir nusistovėjusia naudojimosi tvarka tarp bendraturčių. Žemės sklypo plotų skirstymas tarp bendraturčių atsitiktine tvarka, nepagrįstas siūlymas sukeisti naudojamus žemės sklypo plotus ar siūlymas priskirti naudotis iki šiol nenaudojamą žemės sklypo plotą (dalį) prieštarauja naudojimosi tvarkos bendru daiktu nustatymo instituto prasmei, o šalis nesutinkanti su tokiu naudojimosi tvarkos nustatymo būdu negali būti laikoma nesąžininga ar siekianti tik savo asmeninių interesų tenkinimo.

561.4.

57Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė, teikdama patikslintą ieškinį ir naują naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, nepašalino visų trūkumų ir neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktą išaiškinimą, jog nustačius, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį – ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Ieškovė pateikė naują naudojimosi tvarkos nustatymo planą ir patikslintame ieškinyje pateikė detalius ir išsamius paaiškinimus, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį bei paliko šią žemės sklypo dalį bendrai naudotis, priskiriant ją lygiomis dalimis visiems bendraturčiams.

581.5.

59Nei atsakovė V. G., nei atsakovas R. M. nenurodė, kad su siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka ir kompensacijomis nesutinka. Ankstesniuose teisminiuose procesuose atsakovai buvo aktyvūs, t. y. išreikšdavo savo nesutikimus su apeliantės siūloma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka, todėl šiuo atveju šie atsakovai, elgdamiesi pasyviai išreiškė nebylų pritarimą apeliantės siūlomai nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkai. Be to, atmetus ieškovės ieškinį, šiems atsakovams taip pat buvo priteistos ir bylinėjimosi išlaidos, kurias ieškovė buvo sumokėjusi. Kadangi kasacinis teismas žemesnių instancijų teismų procesinius sprendimus panaikino ir grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, šie atsakovai priteistas jiems iš ieškovės pinigines sumas grąžino. Pirmos instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, nepagrįstai šių atsakovų naudai vėl priteisė bylinėjimosi išlaidas, kurias jie turėjo ankstesniame teisminiame procese. Nagrinėjant bylą iš naujo jie nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be to, nagrinėjant bylą iš naujo, šie atsakovai elgėsi pasyviai (neteikė atsiliepimų į patikslintą ieškinį ir nedalyvavo teisminiame procese), todėl jų pozicija dėl apeliantės patikslinto ieškinio teismui nebuvo žinoma.

6011.

61Atsakovas G. L. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

622.1.

63Ginčas nagrinėjamas pakartotinai, o dėl ankstesnių iš esmės tokių pačių ieškovės reikalavimų yra pasisakę teismai, bei šioje byloje yra kasacinio teismo nutartis, dėl kurios turinio aiškinimo yra kilęs ginčas tarp šalių. Atsakovas laikosi nuomonės, jog kasacinis teismas pasisakė tik vienu kasacijos pagrindu, t. y. dėl paskirstymo žemės sklypo ploto, esančio po pastatais.

642.2.

65Pirmiausiai turėtų būti įvertinta ieškovės reikalavimai išdėstyti paskutiniame patikslintame ieškinyje ir palyginti su ankstesniais. Reikalavimai dėl asmeniniam naudojimuisi priskirtinos žemės sklypo dalies ir dydžio nėra pasikeitę nuo ankstesniame ieškinyje išdėstytų reikalavimų. Šių reikalavimų nekeitimas yra reikšmingas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas buvo dėl jų pasisakęs, t. y. buvo nurodęs trūkumus, susijusius su asmeniam naudojimui priskirtinų žemės sklypo dalių nustatymu. Atsakovas palaiko apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjusio pirmą kartą šią bylą, argumentus, kuriais jis panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ieškovei patikslintame ieškinyje nepakeitus reikalavimų dėl plotų, skirtų asmeniniam naudojimui, laikytina, kad aplinkybės nėra pasikeitusios iki šiol. Ieškovės ieškinys turi būti atmestas tokiais pačiais pagrindais, kuriais vadovavosi apeliacinės instancijos teismas.

662.3.

67Tarp ginčo šalių jau yra išnagrinėtas ginčas dėl to paties dalyko, todėl šį ginčą sprendžiant turi būti remiamasis paskutinio teismo padarytomis išvadomis ir vertinimais. Šioje byloje ginčo negali būti, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimas, c/b Nr. 2A-213-510/2012, yra priimtas tarp tų pačių asmenų ir dėl to paties dalyko – ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Sprendžiant šį ginčą taip pat turi būti įvertintas ir šis jau įsiteisėjęs sprendimas, kuriame, kaip ir šioje byloje, buvo vertinos ieškovės įrodinėjamos aplinkybės dėl jos faktinio naudojimosi ginčo žemės sklypo dalies. Svarbu įvertinti ir anksčiau nagrinėtoje byloje duotus liudytojos L. J. Z. bei pačios ieškovės paaiškinimus dėl faktiškai naudojamo ginčo žemės sklypo ploto. Ieškovė yra pripažinusi, kad naudojosi mažesne ginčo žemės sklypo dalimi, nei šiuo metu įrodinėja nagrinėjamoje byloje. Ieškovė klaidingai nurodo apie faktiškai nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką, kadangi yra akivaizdūs prieštaravimai tarp jos duotų paaiškinimų šioje byloje ir ankstesnėje byloje.

682.4.

69Pirmosios instancijos teismas įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, bei įsiteisėjusių teismo sprendimuose nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios buvo įvertinos pagal teisminėje praktikoje išdėstytus reikalavimus. Atsakovas niekada nesutiko su ieškovės teiginiais, kad jos reikalavimai atitinka faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką. Ieškovė siekia įgyti teisę naudotis žymiai didesne žemės sklypo dalimi nei naudojasi iki šiol. Ieškovė tik deklaratyviai teigia, kad teismas netinkamai nustatė faktinio naudojimosi kriterijus, tačiau neįrodinėja aplinkybių, kurios liudytų, jog jos prašoma naudojimosi žemės sklypu tvarka atitiktų faktinę naudojimosi tvarką.

702.5.

71Ieškovė prašo nustatyti tokią naudojimosi tvarką, pagal kurią jai atitektų naudotis žemės sklypo dalis be jokių naudojimo trūkumų, o atsakovui yra priskiriamos likusios žemės sklypo dalys, kurios negali būti naudojamos asmeninių poreikių tenkinimui. Ieškovė nieko nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, jog jai priskiriama ginčo žemės sklypo dalis yra žymiai vertingesnė nei atsakovui tenkanti žemės sklypo dalis. Tačiau ieškovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas nėra kompromisinis variantas, o absoliučiai yra naudingas tik vienintelei ieškovei, ką pagrįstai įvertino ir pirmosios instancijos teismas.

722.6.

73Ieškovė apeliacine skunde išreiškia tik savo kategorišką nuomonę, kuri visiškai nesiderina su teisės aktais, įpareigojančiais bendraturčius siekti kompromisinės naudojimosi bendrais daiktais tvarkos, kuri vienodai būtų naudinga visiems bendraturčiams. Naudojimosi žemės sklypu tvarka negali būti absoliučiai naudinga tik vienam iš bendraturčių, kuriam buvo siūloma susitarti taikiai dėl panašios vertės žemės sklypo dalių.

74Teisėjų kolegija

konstatuoja:

75IV.

76Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7712.

78Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

7913.

80Nagrinėjamoje byloje kilo bendraturčių ginčas dėl jų bendrai valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

8114.

82Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei (apeliantei) S. T. (166/497 dalys), G. L. (264/497 dalys), R. M. (36/497 dalys) ir V. G. (31/497 dalis) ( t. 2, b. l. 118-119). Ieškovė prašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal 2019 m. spalio 1 d. A. Č. parengtą projektą (variantas Nr. 7) (el. b., 3 t., b. l. 168): pagal šį projektą ieškovė siekia, kad jai atitektų atskirai naudotis 73 m2 žemės sklypo dalis plane pažymėta indeksu A/73 ir 89 m2 bendrai naudojamo ploto dalys plane pažymėtos indeksais C/171 ir C/110; atsakovui G. L. atitektų atskirai naudotis 143 m2 žemės sklypo dalys plane pažymėtos indeksais B/121, B/7, B/15 ir 92 m2 bendro naudojamo ploto dalys plane pažymėtos indeksais C/171 ir C/110; V. G. – 29 m2 bendro naudojimo ploto dalis plane pažymėta indeksu C/171; R. M. – 36 m2 bendro naudojimo ploto dalys plane pažymėtos indeksais C/171 ir C/110.

8315.

84Nekilnojamojo turto registro duomenimis šiame žemės sklype esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso S. T., G. L., R. M. ir V. G.. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei priklausanti gyvenamojo namo dalis yra 97,56 m2, kuri proporcingai atitinka 43,16 m2 gyvenamojo namo užstatymo plotą; atitinkamai G. L. priklausanti gyvenamojo namo dalis yra 104,73 m2, kas proporcingai atitinka 46,34 m2 gyvenamojo namo užstatymo plotą, R. M. priklausanti gyvenamojo namo dalis yra 56,88 m2, kas proporcingai atitinka 25,17 m2 gyvenamojo namo užstatymo plotą, V. G. priklausanti gyvenamojo namo dalis yra 43,70 m2, kas proporcingai atitinka 19,33 m2 gyvenamojo namo užstatymo plotą. (el. b., 3 t., b. l. 112). Šio gyvenamojo namo priklausinys – ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso S. T. (33/100 dalys), G. L. (33/100 dalys) ir R. M. (34/100 dalys).

8516.

86CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatoje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, jog, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui atskiras žemės sklypo dalis. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

8717.

88Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendė, kad ieškovės pateiktas žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo planas neracionalus, o ieškovė nepašalino visų trūkumų ir neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamojoje byloje pateiktą išaiškinimą, jog, siekiant išspręsti ginčą, kyla būtinybė nustatyti kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį – šią dalį paliekant bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovei pateikus netinkamą ir ydingą siūlomą naudojimosi tvarkos projektą, bendraturčiams atitektų skirtingo vertingumo savo naudingosiomis savybėmis žemės sklypo dalys, būtų išimtinai tenkinami ieškovės interesai kito bendraturčio sąskaita, iškreipiama bendraturčių, teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra.

8918.

90Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, klaidingai aiškino ir taikė CK 4.81 straipsnį bei racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimosi kriterijus, neįvertino žemės sklypo ir jame esančių nekilnojamųjų daiktų išsidėstymo bei, kad tarp buvusios savininkės L. Z., iš kurios nekilnojamąjį turtą įgijo atsakovas G. L., ir kitų bendraturčių buvo nusistovėjusi faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka.

9119.

92Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nagrinėjant bendraturčių ginčus, suformuotos principinės nuostatos, t. y. objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą teisminę praktiką orientavo ta kryptimi, jog, sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, ginčai teisme sprendžiami svarbią reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007; kt.). Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių, negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai. Savo ruožtu teismas turi diskrecijos teisę, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, pripažinti prašomą nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką neatitinkančia tiek nurodytų bendrųjų civilinių principų, tiek bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančių teisės normų (CK 4.75 straipsnis, 4.72 straipsnis) ir tokio reikalavimo netenkinti, paliekant suinteresuotai šaliai galimybę kreiptis į teismą dėl esamo bendraturčių ginčo išsprendimo, pateikiant kitą naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektą.

9320.

94Teisėjų kolegijos vertinimu, vien faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog apeliantės prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius.

9521.

96Bylos medžiaga nustatyta, kad dar 2010 m. ieškovė kreipėsi į teismą dėl naudojimosi tuo pačiu žemės sklypu pagal jos pasiūlymą tvarkos nustatymo, pagal jos ieškinį užvestoje civilinėje byloje atsakovas G. L. buvo pareiškęs priešieškinį, prašydamas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jo parengtą pasiūlymą. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-504-429/2011 ieškovės ieškinį tenkino, o atsakovo G. L. priešieškinį atmetė, Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo G. L. apeliacinį skundą, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovės ieškinys bei naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nustatyta pagal ieškovės pasiūlytą planą, ir ieškovės ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad pagal teismų praktikoje taikomus kriterijus žemės naudojimo tvarkos nustatymo pasiūlymams įvertinti tiek ieškovės, tiek ir atsakovo pateikti projektai neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos, gyvenamojo namo bendraturčių esminio intereso naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklosčiusių faktinių žemės naudojimo santykių, abiejuose projektuose nustatytos atskiro naudojimo žemės sklypo dalys nėra lygiavertės vertingumo požiūriu.

9722.

98Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, jog tarp šalių jau daugelį metu vyksta ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo, žemės sklypo bendraturčiai nepripažino ieškovės teisės naudoti jos užimamą sklypo dalį, todėl sutikti su apeliantės argumentais, kad žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol ginčų nekilo, ar šios tvarkos keitimas gali sukelti, negatyvių padarinių, pagrindo nėra. Šios nutarties 21 punkte nurodytais ir įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais pripažinta, kad faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka, į kurią apeliantė prašo atsižvelgti ir nagrinėjamos bylos atveju, pripažinta kaip neracionali, neužtikrinanti proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos, gyvenamojo namo bendraturčių esminio intereso naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi.

9923.

100Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentu, kad jos siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka yra racionali ar nepažeidžia atsakovo G. L. interesų. Byloje nustatyta, kad ieškovė siekia naudotis vientisa žemės sklypo dalimi, kuri yra vidiniame gyvenamojo kiemo dalyje, tuo tarpu atsakovui teikiamas pasiūlymas naudotis žemės sklypo dalimis, kurios yra išsidėsčiusios prie įvažiavimo į namų valdą ir prie gyvenamojo namo įėjimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka visų bendraturčių interesus, atsižvelgė į šalims priskiriamų žemės sklypo dalių konfigūraciją, jų panaudojimo paskirtį. Byloje svarstyta ir spręsta, kad sklypo dalimi B/15, kuria pagal apeliantės pasiūlymą siekiama priskirti naudotis atsakovui, turi poreikį naudoti visi žemės sklypo bendraturčiai, siekdami patekti į garažą. Esant tokiam poreikiui ir priskyrus šią žemės sklypo dalį atsakovui, nebus galimybės įgyvendinti teismo sprendimo, kad paskirtąja dalį naudotų tik atsakovas. Sutiktina su atsakovo argumentu, jog nustačius apeliantės siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, tik vienam iš bendraturčių tektų pareiga savo lėšomis ir jėgomis prižiūrėti reprezentacinę žemės sklypo dalį, kuri yra išdėsčiusi greta pagrindinio įėjimo į gyvenamąjį namą. Kadangi gyvenamasis namas ir žemės sklypas yra valdomas kelių bendraturčių, visos bendros daikto išlaikymo išlaidos, kurios turėtų tekti visiems bendraturčiams, pagal apeliantės pateiktą pasiūlymą nesąžiningai perkeliamos vienam iš bendraturčių.

10124.

102Pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą aplink gyvenamąjį namą projektuojama žemės sklypo dalis pažymėta indeksu B/121, kurią prašoma priskirti atsakovo G. L. asmeniniam naudojimuisi. Nors prie gyvenamojo namo yra numatyti bendro naudojimo takai patekimui į gyvenamąjį namą, tačiau ieškovės pasiūlyme kiekvienam naudotojui nėra užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jiems priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006) ir teikiamas pasiūlymas, kad žemės sklype esančių pastatų savininkams būtų suteikta teisė patekti prie jiems priklausančių pastatų 1 (vieno) metro atstumu nuo pastatų sienų, atsakovui priskiriamo naudojimuisi žemės sklypo sąskaita.

10325.

104Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką kiekvienam naudotojui turi būti užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti. Bendram naudojimuisi turi būti paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. N. S. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-964/2003).

10526.

106Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju pagrįstai spręsta, kad apeliantės parengtas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos, žemės sklypo bendraturčių esminio intereso naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, projekte nustatytos atskiro naudojimo žemės sklypo dalys nėra lygiavertės vertingumo požiūriu, todėl tokia naudojimosi tvarka pripažintina neracionalia ir pažeidžiančia vienos iš bendraturčių teises ir interesus (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

10727.

108Teismas turi diskrecijos teisę, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, pripažinti prašomą nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką neatitinkančia tiek nurodytų bendrųjų civilinių principų, tiek bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančių teisės normų (CK 4.75 straipsnis, 4.72 straipsnis), tačiau teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis tik vykdo teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija.

10928.

110Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tokiose bylose nagrinėjimo dalykas yra naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, o ne klausimas dėl konkretaus vienos iš šalių pateikto tokios tvarkos nustatymo plano ar projekto patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2012). Teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; kt.).

11129.

112Jeigu bendraturčių teisme pareikštais reikalavimais dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo pateikti siūlomi naudojimosi tvarkos projektai yra netinkami, neracionalūs, ydingi ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tai teismas turi diskreciją netenkinti tokių bendraturčių reikalavimų ir atsisakyti nustatyti bendro daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką. Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010)

11330.

114Kaip pirmiau nurodyta, pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės pateiktą projektą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo tuo aspektu, ar daikto naudojimosi tvarka leidžia patogiai bendraturčiams naudotis paskirta turto dalimi, ar ji racionali, tarnauja geresniam nuosavybės valdymui, užtikrina bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių interesus, teisėtus lūkesčius, padeda vengti konfliktinių situacijų. Nustatęs, kad ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka yra ydinga, nes šalys negali naudotis lygiavertėmis sklypo dalimis, taip pat pasiūlyme neišspręstas priėjimas prie bendratučiams priklausančių statinių, pagrįstai spręsta, kad pateiktu pasiūlymu vieno iš bendraturčių teisės bus pažeidžiamos. Kadangi šalys nesiūlo kitokios galimos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, pirmosios instancijos teismas, siekdamas abiejų bendraturčių interesų apsaugos ir susitarimų darnos, turėjo pagrindą ieškinį atmesti. Remiantis pirmiau nurodyta praktika, šiuo atveju ieškinio atmetimas neužkerta kelio ginčą išspręsti parengus kitą naudojimosi daiktu projektą. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai vadovavosi teismų praktika naudojimosi turtu tvarkos nustatymo bylose.

11531.

116Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės (apeliantės) reikalavimas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti ir priimti naują sprendimą ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Taigi, ieškovės (apeliantės) S. T. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

117Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

11832.

119Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, nepagrįstai iš jos atsakovų V. G. ir R. M. naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas, kurias jie patyrė bylą nagrinėjant pirmą kartą vykusiame teisminiame procese. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą iš naujo atsakovai V. G. ir R. M. nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, elgėsi pasyviai ir neteikė jokių procesinių dokumentų į bylą. Apeliantės vertinimu jie išvis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija, neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

12033.

121Pažymėtina, kad pagrindinis principas, kuriuo paremtas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Tas yra būdinga visų instancijų teisminiams procesams (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas. Tas aiškiai atsispindi ir pirmiau minėtose proceso įstatymo nuostatose, kurios reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles (žr. CPK 93 straipsnio 1–2 dalį).

12234.

123Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog byla buvo nagrinėjama pakartotinai pirmosios instancijos teisme, nereiškia, kad atsakovai V. G. ir R. M. neteko teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turėtų bylą nagrinėjant pirmą kartą vykusiame teisminiame procese, kadangi kasaciniam teismui grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui pakartotinai, teisminis procesas nėra laikomas nutrūkusiu – iš naujo buvo sprendžiamas klausimas tiek dėl ieškovės materialinių reikalavimų pagrįstumo, tiek dėl teisminiame procese turėtų šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo laimėjusiai bylos šaliai. Atsakovai buvo išreiškę poziciją tiek dėl ieškovės pareikštų materialinių reikalavimų pagrįstumo, tiek dėl jų turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

12435.

125Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, atsakovas įgijo teisę į jo apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas yra pateikęs įrodymus, jog jis apeliacinės instancijos teisme turėjo 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (pateikta kartu su atsiliepimu, reg. Nr. DOK‑39754). Šios išlaidos yra pagrįstos, neviršija nustatytų rekomenduojamų dydžių ir yra realios, todėl priteisiamos atsakovo naudai iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

12636.

127Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 8,47 Eur, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš ieškovės (apeliantės) S. T..

128Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

129Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

130Iš ieškovės S. T., a. k. ( - ) atsakovo G. L., a. k. ( - ) naudai priteisti 900,00 Eur (devynis šimtus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

131Iš ieškovės S. T., a. k. ( - ) valstybės naudai priteisti 8,47 Eur (aštuonis eurus 47 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

132Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė S. T. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama... 8. 1.1.... 9. S. T. paskirti atskirai naudotis 73 m2 dydžio žemės sklypo dalį, plane... 10. 1.2.... 11. S. T. paskirti bendrai naudotis 89 m2 dydžio žemės sklypo dalį, plane... 12. 1.3.... 13. G. L. paskirti atskirai naudotis 143 m2 dydžio žemės sklypo dalį, plane... 14. 1.4.... 15. G. L. paskirti bendrai naudotis 92 m2 dydžio žemės sklypo dalį, plane... 16. 1.5.... 17. V. G. paskirti bendrai naudotis 29 m2 dydžio žemės sklypo dalį, plane... 18. 1.6.... 19. R. M. paskirti bendrai naudotis 36 m2 dydžio žemės sklypo dalį, plane... 20. 1.7.... 21. R. M. paskirti atlygintinai bendrai naudotis 29 m2 dydžio žemės sklypo... 22. 1.8.... 23. R. M. paskirti atlygintinai bendrai naudotis 4 m2 dydžio žemės sklypo dalį,... 24. 1.9.... 25. R. M. paskirti atlygintinai bendrai naudotis 2 m2 dydžio žemės sklypo dalį,... 26. 1.10.... 27. Nustatyti žemės sklype esančių pastatų savininkams teisę patekti prie... 28. 2.... 29. Ieškovė pareikštu patikslintu ieškiniu taip pat prašė: priteisti iš R.... 30. 3.... 31. Ieškovė nurodė, kad ji ginčo nekilnojamuoju turtu naudojasi nuo 1978 m. Kol... 32. 4.... 33. Atsakovas G. L. prašė patikslintą ieškinį atmesti bei priteisti... 34. 5.... 35. Atsakovė V. G. prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir... 36. II.... 37. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 38. 6.... 39. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 18 d. sprendimu patikslintą ieškinį... 40. 7.... 41. Teismas konstatavo, kad bendraturčiams pagal ieškovės siūlomą naudojimosi... 42. 8.... 43. Teismas nurodė, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovės siūlomu naudojimosi... 44. 9.... 45. Teismas akcentavo, kad atitinkami ieškovės pasiūlyto naudojimosi tvarkos... 46. III.... 47. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 48. 10.... 49. Apeliaciniu skundu ieškovė S. T. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m.... 50. 1.1.... 51. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos... 52. 1.2.... 53. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės... 54. 1.3.... 55. Sprendžiant žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo klausimą būtina... 56. 1.4.... 57. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė, teikdama... 58. 1.5.... 59. Nei atsakovė V. G., nei atsakovas R. M. nenurodė, kad su siūloma žemės... 60. 11.... 61. Atsakovas G. L. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo... 62. 2.1.... 63. Ginčas nagrinėjamas pakartotinai, o dėl ankstesnių iš esmės tokių... 64. 2.2.... 65. Pirmiausiai turėtų būti įvertinta ieškovės reikalavimai išdėstyti... 66. 2.3.... 67. Tarp ginčo šalių jau yra išnagrinėtas ginčas dėl to paties dalyko,... 68. 2.4.... 69. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas teisiškai reikšmingas... 70. 2.5.... 71. Ieškovė prašo nustatyti tokią naudojimosi tvarką, pagal kurią jai... 72. 2.6.... 73. Ieškovė apeliacine skunde išreiškia tik savo kategorišką nuomonę, kuri... 74. Teisėjų kolegija... 75. IV.... 76. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 77. 12.... 78. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 79. 13.... 80. Nagrinėjamoje byloje kilo bendraturčių ginčas dėl jų bendrai valdomo... 81. 14.... 82. Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis (... 83. 15.... 84. Nekilnojamojo turto registro duomenimis šiame žemės sklype esantis... 85. 16.... 86. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatoje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio... 87. 17.... 88. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus... 89. 18.... 90. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas,... 91. 19.... 92. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nagrinėjant bendraturčių... 93. 20.... 94. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų... 95. 21.... 96. Bylos medžiaga nustatyta, kad dar 2010 m. ieškovė kreipėsi į teismą dėl... 97. 22.... 98. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, jog tarp šalių jau... 99. 23.... 100. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentu, kad jos... 101. 24.... 102. Pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą aplink gyvenamąjį namą projektuojama... 103. 25.... 104. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant naudojimosi privačios namų... 105. 26.... 106. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju pagrįstai spręsta,... 107. 27.... 108. Teismas turi diskrecijos teisę, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje... 109. 28.... 110. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tokiose bylose nagrinėjimo dalykas... 111. 29.... 112. Jeigu bendraturčių teisme pareikštais reikalavimais dėl naudojimosi... 113. 30.... 114. Kaip pirmiau nurodyta, pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės... 115. 31.... 116. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas... 117. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 118. 32.... 119. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas, išnagrinėjęs... 120. 33.... 121. Pažymėtina, kad pagrindinis principas, kuriuo paremtas bylinėjimosi... 122. 34.... 123. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog byla buvo nagrinėjama... 124. 35.... 125. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, atsakovas įgijo teisę į jo... 126. 36.... 127. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 8,47 Eur,... 128. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 129. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 130. Iš ieškovės S. T., a. k. ( - ) atsakovo G. L., a. k. ( - ) naudai priteisti... 131. Iš ieškovės S. T., a. k. ( - ) valstybės naudai priteisti 8,47 Eur... 132. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....