Byla 2A-1001-524/2013
Dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, bei atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-14 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. N2-324-563/2013 pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, bei atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-14 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė ieškiniu teismo prašė nustatyti, kad atsakovas yra jos sūnaus M. G., gim. ( - ), tėvas, įrašant M. G. gimimo liudijime šiuos duomenis apie tėvą, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pavedant šias lėšas tvarkyti vaiko motinai, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Nurodė, kad vaikas šiuo metu gyvena su ieškove. Atsakovas žadėjo pripažinti tėvystę, prisidėti prie vaiko išlaikymo, tačiau, gimus sūnui, nei su vaiku, nei su ja nebebendrauja, prie vaiko išlaikymo neprisideda, o jai vienai išlaikyti vaiką sunku, kadangi šiuo metu nedirba, ieškosi darbo, yra registruota Darbo biržoje, gauna pašalpas, gyvena savivaldybės nuomojamame bute, jokio turto neturi. Ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 900 Lt. Ieškovė turi dar vieną sūnų, kurį išlaikyti padeda vaiko tėvas ir močiutė.

4Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies – sutiko teikti vaikui tik 200 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-02-14 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nustatė, kad atsakovas yra vaiko M. G., gim. ( - ), tėvas, vaikui iš atsakovo priteisė išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2012-03-29, iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieškovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Kitą ieškinio dalį atmetė. Iš atsakovo priteisė 300 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei bei 233 Lt valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovės gaunamos pajamos yra apie 900 Lt per mėnesį, iš kurių būsto nuomai ieškovė išleidžia 250 Lt, už darželį sumoka 200 Lt. Ieškovė išlaiko dar vieną vaiką R. G., gim. ( - ), o atsakovas pateikė įrodymus, kad jo gaunamos pajamos yra tik 120 Lt per mėnesį, nekilnojamojo turto neturi, taip pat turi dar vieną išlaikytinį E. G., gim. ( - ). Teismas atsakovo įrodymus apie gaunamas pajamas įvertino kritiškai, kadangi iš tokių pajamų pragyventi objektyviai neįmanoma. Pažymėjo, jog atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas, todėl jo turtinę padėtį lemia paties požiūris į darbą ir savo socialinį statusą. Atsakovo turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą nuo pareigos išlaikyti vaiką ar pripažinti, kad jo sutinkamas teikti išlaikymas yra pakankamas. Teismas atsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), tačiau tas dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL).

6Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo pakeisti: sūnaus išlaikymui iš atsakovo priteisti išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį nuo 2013-03-20 (sprendimo dėl tėvystės nustatymo įsiteisėjimo). Nurodo, kad teismui buvo pateikti dokumentai dėl alimentų išieškojimo, patvirtinantys, jog atsakovas išlaiko kitą sūnų E. G., gim. ( - ). Teismui pripažinus atsakovo dalyvavimą būtinu, atsakovas būtų dalyvavęs ir norėjo nurodyti, kad be nurodyto sūnaus E., atsakovas turi ir kitų nepilnamečių vaikų: O. Ž., gim. ( - ), E. G., gim. ( - ), E. G., gim. ( - ). Atsakovas neturėjo gimimo liudijimų ir juos gavo tik 2013-02-26, todėl pridėjo prie apeliacinio skundo. Nagrinėdamas bylą teismas privalėjo atsižvelgti į visų atsakovo vaikų interesus. Teismas vadovavosi vien ieškovės žodiniais paaiškinimais apie jos turtinę padėtį ir vaikui skiriamą išlaikymą. Ieškovės teiginiai, kad ji vaiko išlaikymui skiria po 400 Lt per mėnesį, yra neįtikinantys. Teismas formaliai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu dėl minimalaus vaikui teiktino išlaikymo dydžio (MMA). Atsakovas teismui pateikė visus įrodymus apie savo turtinę padėtį, duomenų apie sveikatą, išsilavinimą ir skolas atsakovas teismui nepateikė, nes to nebuvo reikalaujama. Atsakovas sutiko teikti išlaikymą po 200 Lt, t. y. daugiau nei 1 MGL. Teismas neteisingai įvertino pateiktus rašytinius įrodymus, padarė išvadas apie atsakovą neturėdamas tam jokio pagrindo ir įrodymų. Apelianto nuomone, byloje turėjo būti išspręsti ir vaiko pavardės, gyvenamosios vietos klausimai. Teismas privalėjo vadovautis CK 3.200 straipsniu, nustatančiu išlaikymo priteisimo momentą, kuris atsiranda nuo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2013-03-19, o ne nuo ieškinio padavimo dienos, nes sprendimo dėl tėvystės nustatymo atsakovas neginčija. Teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė visas bylinėjimosi išlaidas, nors ieškovės ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies. Apelianto nuomone, teismas padarė procesinius pažeidimus apribodamas atsakovo teisę dalyvauti procese ir pateikti visą informaciją – atsakovui sergant, teismas nusprendė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

7Ieškovės atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovo siūloma išlaikymo suma yra aiškiai per maža ir neatitiktų nepilnamečio vaiko poreikių. Apie kitus savo vaikus atsakovas teismą galėjo informuoti pirmosios instancijos teisme, juo labiau., kad atsakovas bylą vedė per advokatą. Atsakovas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo pajamas, todėl teismas pagrįstai juos vertino kritiškai.

8Apeliacinis skundas netenkintinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

10Teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, jas visapusiškai ir objektyviai ištyrė, tinkamai įvertino jas pagrindžiančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

11Atmestini apelianto argumentai, jog jam sergant buvo užkirsta galimybė pateikti teismui įrodymus apie kitus jo išlaikytinius, turtinę padėtį, taip pažeidžiant jo teisę dalyvauti procese ir pateikti visą informaciją. Atsakovas 2012-05-11 pateikė atsiliepimą (b. l. 20), kuriame apie kitus išlaikytinius neužsiminė, o sprendimas byloje buvo priimtas beveik po metų. 2012-06-20 atsakovas sudarė sutartį su advokatu (b. l. 28), kuris 2013-01-08 parengiamajame posėdyje (b. l. 64–65) prašė nepereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės ir suteikti atsakovui galimybę pateikti teismui įrodymus apie jo turtinę padėtį bei apie teikiamą išlaikymą dar vienam vaikui. Teismas bylos nagrinėjimą atidėjo, atsakovo vardu buvo pateikti įrodymai (b. l. 67–74), tačiau buvo pateiktas įrodymas tik apie dar vieną išlaikytinį – E. G. (b. l. 72). 2013-25–29 posėdyje tik nurodė, kad atsakovas teikia 1/4 pajamų kito vaiko išlaikymui (b. l. 82). Taigi atsakovas turėjo pakankamai laiko realizuoti savo teisę teikti teismui įrodymus tiek pats asmeniškai, tiek per savo atsakovą, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl jo teisės teikti įrodymus pažeidimo yra nepagrįsti. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo apeliacijoje negali grįsti įrodinėjamomis aplinkybėmis, kurias pats nuo teismo nuslėpė (CPK 314 str.). Neatvykimas dėl ligos paprastai nelaikomas svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi (CPK 1622 str. 1 d., 246 str. 1 d.), be to, atsakovas buvo atstovaujamas advokato, kuris dalyvavo teismo posėdyje ir turėjo teisę atlikti atsakovo vardu visus procesinius veiksmus (CPK 59 str.).

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo, ir kt.). Vyriausybės 2012-12-19 nutarimu Nr. 1543 nuo 2013-01-01 patvirtinta minimalioji mėnesinė alga – 1 000 Lt. Taigi atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad vaikui pakanka mažesnės, nei teismų praktikoje nustatyta, išlaikymo sumos. Atsakovas teigdamas, kad vaiko išlaikymui pakanka mažesnės sumos ir sutikdamas mokėti tik 200 Lt išlaikymo per mėnesį, neteikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti jo siūlomo dydžio išlaikymo pakankamumą, nedetalizavo šios sumos pagal vaiko būtinus poreikius maistui, rūbams, būstui, higienos ir sveikatos, ryšių, transporto poreikiams, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (CPK 178 str.). Minimalia mėnesio alga, kaip minimalaus išlaikymo vaikui dydžiu, vadovaujasi ir apygardų teismai sutuoktiniui tenkančios išlaikymo dalies nemažindami net bedarbiams (pav., Vilniaus apygardos teismo 2011-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1139-115/2011, Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-289-370/2011, Klaipėdos apygardos teismo 2013-02-21civilinėje byloje Nr. 2A-323-479/2013). Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į tos pačios grandies teisminius precedentus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Pažymėtina, kad teismas iš atsakovo priteisė mažesnę nei pusės MMA išlaikymo sumą, todėl apelianto argumentai, kad teismas teismų praktiką taikė formaliai, yra atmestini.

13Atsakovo teismui pateikti įrodymai apie jo gaunamas darbines pajamas UAB „B“ vertintini kritiškai, nes dviejose pažymose nurodytos 2012 metais išmokėto darbo užmokesčio sumos skiriasi: vienoje pažymoje nurodyta po 54,60 Lt (b. l. 70), kitoje – po 109,20 Lt (b. l. 73). Byloje esanti pažyma patvirtina, kad iš atsakovo išieškoma pagal penkis vykdomuosius dokumentus (b. l. 68), pagal keturis iš jų, tarp jų ir kitam nepilnamečiam vaikui – tik po keliasdešimt centų per mėnesį. Nuo 2012-03-04 atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Norvegiją (b. l. 75). Atsakovas sutinka teikti vaikui 200 Lt išlaikymą per mėnesį. Akivaizdu, kad atsakovo teismui nurodytų pajamų nepakaktų net pragyvenimui, todėl darytina išvadą, jog atsakovas, būdamas UAB „B“ direktoriumi, slepia duomenis arba apie savo realias pajamas, arba apie turimas santaupas. Tuo atveju, jei teismui nepavyksta gauti įrodymų, patikimai patvirtinančių šalies turtinę padėtį, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p., CK 3.3 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje 28 punktas, teismų praktikos apibendrinimo apžvalgos 14.4 punktas, publikuota: „Teismų praktika“ Nr. 23, 2005 m.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo taip pat turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose: 2004-03-29 Nr. 3K-3-231/2004, 2008-10-22 Nr. 3K-3-506/2008, 2008-12-09 Nr. 3K-3-569/2008, 2010-01-18 Nr. 3K-3-49/2010 ir kt.).

14Atmestini ir apelianto argumentai, kad teismas ieškovės turtinę padėtį įvertino vien iš jos paaiškinimų. Ieškovė teismui pateikė duomenis apie transporto priemones, nekilnojamąjį turtą, „Sodros“ ir savivaldybės pažymas apie gaunamas pašalpas (b. l. 8–12). Nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, į kurios išlaikymo dalį įskaitytinas tinkamo būsto vaikams suteikimas. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: tinkamo būsto nuomos išlaidos, išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaikų daliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis nustato vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, kurios įgyvendinimą privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (Įstatymo 4 str. 7 p., CK 3.156 str. 2 d.), todėl tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams iš kito tėvo ir nustatant jo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Vien aplinkybė, kad apeliantas turi daugiau potencialių išlaikytinių, nesudaro pagrindo mažinti šioje byloje priteisto išlaikymo, nes, kaip minėta, atsakovo pateikti įrodymai apie jo turtinę padėtį yra visiškai neįtikinantys, atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad kitiems vaikams faktiškai teikia išlaikymą. Šioje byloje nepateikta įrodymų, kad priteisus iš atsakovo 400 Lt išlaikymą nepilnamečiam M. G., nukentės kitų atsakovo vaikų interesai.

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, taigi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Dėl to nustatant ieškovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nurodytas reguliavimas reiškia, kad teismų praktika vaiko interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaiko turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Kaip minėta, atsakovas turėjo pakankamai laiko ir galimybių teikti įrodymus, tarp jų ir apie savo sveikatos būklę. Be to, apeliantas, teigdamas, kad tokia galimybė jam nebuvo sudaryta, apeliaciniame skunde net neteigia, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių negali gauti daugiau pajamų, todėl šis apelianto argumentas yra formalus. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti sūnaus išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos vaikams turi būti lygios. Šio principo turi būti laikomasi paskirstant išlaikymo pareigą tarp vaiko tėvų proporcingai jų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje ir konkretus išlaikymo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Byloje nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovės turtinė padėtis ar galimybės darbo rinkoje yra geresnės, pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovui didesnės dalies vaiko išlaikymo prievolėje nei ieškovei, todėl atmestini apelianto argumentai, kad priteisto išlaikymo dydis neproporcingas šalių turtinei padėčiai.

16Atmestini apelianto argumentai, kad išlaikymas vadovaujantis CK 3.200 straipsniu galėjo būti priteistas tik nuo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2013-03-19, o ne nuo ieškinio padavimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir jos nuosekliai laikosi, kad remiantis CK 3.200 straipsniu išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o tokią teisę nepilnamečiai vaikai pagal kilmę įgyja nuo jų gimimo dienos (CK 3.137 str. 1 d.), o tėvystės nustatymas šią kilmę tik patvirtina. Pagal CK 3.137 straipsnio nuostatas vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data arba su teismo sprendimo, nustatančio tėvystę, priėmimo (įsiteisėjimo) data, nes vaiko kilmė yra kildinama iš jo gimimo iš konkrečių tėvų ir nuo jo gimimo dienos. Jei vaiko kilmė iš tėvo nustatyta ne nuo gimimo dienos, o vėliau, ir šiuo atveju tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos vis tiek atsiranda nuo vaikų gimimo dienos, kaip tai numato CK 3.137 str. 3 dalis. Vadovaujantis CK 3.192 str. 1 dalimi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2004, publikuota: „Teismų praktika“ Nr. 21, 2004 m.).

17Atmestini ir apelianto argumentai, kad byloje turėjo būti išspręsti vaiko pavardės, gyvenamosios vietos klausimai. Šiuos klausimus teismas sprendžia tik esant tėvų ginčui (CK 3.169 str. 2 d., 3.173 str. 1 d.), o šioje byloje ginčo nei dėl vaiko gyvenamosios vietos, nei dėl pavardės nekilo, jokių reikalavimų pareikšta nebuvo.

18Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 331 str. 6 d.).

19Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

Nutarė

20Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovė ieškiniu teismo prašė nustatyti, kad atsakovas yra jos sūnaus M.... 4. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies – sutiko teikti vaikui tik 200 Lt... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-02-14 sprendimu ieškinį tenkino iš... 6. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo... 7. Ieškovės atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad... 8. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 10. Teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad... 11. Atmestini apelianto argumentai, jog jam sergant buvo užkirsta galimybė... 12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir... 13. Atsakovo teismui pateikti įrodymai apie jo gaunamas darbines pajamas UAB... 14. Atmestini ir apelianto argumentai, kad teismas ieškovės turtinę padėtį... 15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas... 16. Atmestini apelianto argumentai, kad išlaikymas vadovaujantis CK 3.200... 17. Atmestini ir apelianto argumentai, kad byloje turėjo būti išspręsti vaiko... 18. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti nėra... 19. Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,... 20. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimą palikti...