Byla 1A-122-255/2020

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Baškienės ir Savinijaus Katausko,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. E. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. E. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendžiu į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. gruodžio 29 d. 3 val. 45 min. iki 2019 m. gruodžio 29 d. 14 val. 59 min., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo A. E. suėmimo dienos. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. E. paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – 4 metams uždrausta naudotis (įgyti) specialiąja (-ąją) teise (-ę) – teise (-ę) vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas A. E. priklausantis automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris ( - ) VIN kodas ( - ), registruotas J. K. vardu, kuris saugomas aikštelėje, esančioje adresu ( - ).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Bylos esmė

61.

7A. E. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2019 m. gruodžio 29 d., apie 3.20 val., ( - )., vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris ( - ) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra alkotesteriu nustatytas 2,69 promilės neblaivumas.

8II.

9Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

101.

11Apeliaciniu skundu nuteistasis A. E. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. vasario 25 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, juo paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Apeliantas skunde nurodo, jog teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Mano, jog jam galėjo būti taikomas laisvės atėmimo bausmės atidėjimas. Apelianto A. E. manymu, bausmės tikslai jam galėtų būti pasiekti ir paskyrus bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

122.

13Atsiliepimu į nuteistojo A. E. apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras nesutinka su šiuo apeliaciniu skundu, prašo jo netenkinti ir palikti nuosprendžiu A. E. paskirtą bausmę. Prokuroras atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, jog A. E. reali laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta atsižvelgus į tai, kad jis praeityje net 13 kartų teistas, naują analogišką nusikaltimą padarė praėjus metams po arešto bausmės atlikimo, be to, yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. už vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones. Prokuroro manymu, paminėtos aplinkybės rodo A. E. polinkį nusikalsti, o jam anksčiau paskirtos bausmės nesustabdė nuo naujų nusikaltimų padarymo. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai paskyrė A. E. laisvės atėmimo bausmę, ją švelninti ar atidėti jos vykdymą nėra jokio pagrindo.

14III.

15Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

163.

17Apeliacinis skundas atmestinas.

184.

19Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

205.

21Nuteistojo A. E. apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl jo kaltės padarius nusikalstamas veikas, nesutinkama tik su teismo jam paskirta bausme. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

226.

23BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai.

247.

25Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

268.

27Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam A. E. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad A. E. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į A. E. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog prasikalto būdamas recidyvistas, t. y. naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už įvykdytus tyčinius nusikaltimus (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas bausmę teismas vertino ir nuteistojo asmenybę, t. y. tai, kad A. E. praeityje teistas trylika kartų, iš jų paskutinius du kartus pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už analogiškų veikų padarymą (b. l. 51–75). Naują analogišką nusikaltimą padarė praėjus metams po arešto bausmės atlikimo. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad A. E. taip pat yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 76–77). Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog paminėtos nuteistojo A. E. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad jis išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, o anksčiau už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, ir arešto bausmė nuteistajam nebuvo efektyvios. Todėl apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog šiuo konkrečiu atveju nuteistajam A. E. skiriamos bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

289.

29Apeliaciniame skunde nuteistasis A. E. nurodo, jog jam galėjo būti taikomas laisvės atėmimo bausmės atidėjimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismui, mano, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti nuteistajam A. E. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Aptariamo įstatymo nuostatų taikymas galimas tik tada, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-64-495/2020).

3010.

31Iš nuteistąjį A. E. charakterizuojančių duomenų matyti, jog jam prieš šio skundžiamo nuosprendžio priėmimą jau buvo skirta tiek arešto, tiek laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, tačiau A. E. ir jo elgesiui jos teigiamos įtakos neturėjo, kadangi jis ir toliau darė nusikalstamas veikas ir nusižengė įstatymui. Pažymėtina, jog Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendžiu A. E. už analogiško nusikaltimo padarymą buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas, tačiau A. E. nevykdė jam teismo skirtų įpareigojimų ir buvo pasiųstas atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Be to, po šio nuosprendžio A. E. įvykdė dar dvi analogiškas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas ne kartą buvo parodęs A. E. pasitikėjimą ir suteikęs progą įrodyti, jog jis gali gyventi laikydamasis įstatymų, gerbdamas visuomenės nuostatas, tačiau nuteistasis jo nepateisino ir prasikalto. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, todėl vien tik nusikaltusio asmens norus ar poreikius tenkinanti bausmė ar jos rūšis neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. E. laisvės atėmimo bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis.

3211.

33Teisėjų kolegija konstatuoja, jog remiantis nuteistojo A. E. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog nuteistajam A. E. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. vasario 25 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35nuteistojo A. E. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Bylos esmė... 6. 1.... 7. A. E. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas... 8. II.... 9. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai... 10. 1.... 11. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. E. prašo panaikinti Tauragės apylinkės... 12. 2.... 13. Atsiliepimu į nuteistojo A. E. apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos... 14. III.... 15. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 16. 3.... 17. Apeliacinis skundas atmestinas.... 18. 4.... 19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 20. 5.... 21. Nuteistojo A. E. apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl jo... 22. 6.... 23. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri... 24. 7.... 25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo... 26. 8.... 27. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam A. E. bausmę, atsižvelgė į... 28. 9.... 29. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. E. nurodo, jog jam galėjo būti taikomas... 30. 10.... 31. Iš nuteistąjį A. E. charakterizuojančių duomenų matyti, jog jam prieš... 32. 11.... 33. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog remiantis nuteistojo A. E. apeliaciniame... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 35. nuteistojo A. E. apeliacinį skundą atmesti....