Byla 2K-108-895/2016
Dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 23 d. nuosprendžio dalies, susijusios su bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimu

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Audronės Kartanienės, Vytauto Masioko ir pranešėjo Armano Abramavičiaus, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 23 d. nuosprendžio dalies, susijusios su bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimu.

2Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nuosprendžiu V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1–2 dalimis, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė jam paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.

3Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1–2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

4Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas trejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo naudotis teise vairuoti transporto priemones.

5Iš nuteistojo V. S. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams J. U., V. A., B. S., P. S. priteista 7500 Eur lygiomis dalimis; nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. S. R. – 5500 Eur lygiomis dalimis neturtinei žalai atlyginti. Iš civilinio atsakovo ,,Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group“, veikiančio per Lietuvos filialą, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams J. U., V. A., B. S., P. S. priteista 300,73 Eur lygiomis dalimis turtinei ir 2500 Eur lygiomis dalimis neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. S. R. – 289,62 Eur turtinei ir 2500 Eur lygiomis dalimis neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. R. – 1350,68 Eur turtinei žalai (slaugant nukentėjusįjį M. S. R.) atlyginti.

6Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 23 d. nuosprendžiu, patenkinus Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Gražvydo Kazlausko, nukentėjusiųjų J. U., V. A., B. S., P. S. apeliacinius skundus ir iš dalies patenkinus nukentėjusiųjų M. S. R., A. A. R. ir A. R. apeliacinį skundą, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nuosprendis pakeistas:

7panaikinta nuosprendžio dalis, kuria V. S. paskirtos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas;

8paskirta V. S. laisvės atėmimo bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje;

9padidintas nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. S.R. iš nuteistojo V. S. priteistas neturtinės žalos atlyginimas iki 6500 Eur.

10Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta galioti nepakeista.

11Teisėjų kolegija

Nustatė

121. V. S. nuteistas už tai, kad, būdamas neblaivus (1,71 prom.), 2014 m. rugsėjo 9 d., apie 20.48 val., Panevėžyje, ( - ) g. ties namu ( - ), vairuodamas nuosavybės teise R. J. priklausantį automobilį „Renault Espace“ (valst. Nr. ( - ) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (2012 m. lapkričio 28 d. redakcija) (toliau – ir KET) 14, 37 punktų, nustatančių, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą pėsčiųjų perėjoje išėjusį pėsčiąjį, reikalavimus, nesustojo ir pėsčiojo nepraleido, dėl to partrenkė jam iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusius tris pėsčiuosius: Z. S., kuri nuo patirtų sužalojimų mirė eismo įvykio vietoje, V. S., kuris tą pačią dieną, apie 23.45 val., nuo patirtų sužalojimų mirė VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, ir M. S. R., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, dėl to jam nuo 2014 m. gruodžio 18 d. nustatytas specialusis nuolatinės pagalbos (globos) poreikis. Eismo įvykio metu buvo apgadintas nukentėjusiajam A. R. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Ford Focus“ (valst. Nr. ( - ) vairuojamas A. R., kuriam vengiant susidūrimo su V. S. vairuojamu automobiliu „Renault Espace“, atsitrenkus į važiuojamosios dalies dešinės pusės bortelį, buvo prakirsta automobilio „Ford Focus“ priekinė dešinės pusės padanga, sugadintas metalinis rato ratlankis, pažeista priekinė dešinės pusės važiuoklė ir šarnyras.

132. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuosprendyje, nurodžiusi, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nepagrįsta, konstatavo, kad bausmės vykdymo atidėjimas V. S. pritaikytas nesilaikant BK 75 straipsnio nuostatų, nes neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintų kitų bausmės tikslų. Šis teismas, nuosprendyje pažymėjęs, kad pagal teismų praktiką, kai kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET, ir dėl to žūsta žmonių ar sunkiai sutrikdoma kitų asmenų sveikata, skiriama griežtesnė bausmė, ir tokie atvejai vertinami kaip paneigiantys galimybę kaltininkui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė, panaikindamas jo dalį, kuria V. S. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas, ir paskirdamas jam bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

143. Kasaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jam paskirtos bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas.

153.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 41, 54, 75 straipsnių nuostatas – ir dėl to nepagrįstai panaikino jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

163.2. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje deklaratyviai nurodė, kad jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, nes neargumentavo, kaip tai pasireiškė jo atveju. Šis teismas nevertino, nors turėjo vertinti ir atsižvelgti į jo elgesį tiek iki nusikaltimo padarymo, tiek nusikaltimo metu, tiek ir po nusikaltimo padarymo. Iki nusikaltimo padarymo jis dirbo, buvusi jo darbovietė jį apibūdina teigiamai, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tai nebuvo jo gyvenimo būdo pasekmė, o atsitiktinis jo gyvenimo įvykis, pasibaigęs tragiškai. Įvykus eismo įvykiui, jis liko įvykio vietoje, atvykus policijos pareigūnams, prisipažino vairavęs neblaivus ir sukėlęs eismo įvykį, padėjo išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes. Po nusikalstamos veikos padarymo jis atsiprašė nukentėjusiųjų, pagal galimybes suteikė jiems pagalbą, naujų nusikaltimų ir teisės pažeidimų nepadarė. Kasatorius pažymi, kad dėl nusikaltimo padarymo jis buvo atleistas iš darbo ( - ), tačiau pasistengė vėl įsidarbinti ir dirba, dabartinio darbdavio apibūdinamas teigiamai. Anot kasatoriaus, toks jo elgesys rodo adekvačią reakciją į padarytą nusikaltimą, kad jis ateityje laikysis įstatymo reikalavimų, nebenusikals ir bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

173.2.1. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, nuosprendyje nurodė tik vieną pagrindą – nusikaltimo sukeltas pasekmes, nors, pasak kasatoriaus, kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad sukeltos pasekmės nėra besąlyginis pagrindas, užkertantis kelią taikyti bausmės vykdymo atidėjimą; svarbu vadovautis bausmės tikslais, iš kurių vienas pagrindinių yra individualioji prevencija, t. y. svarbu įvertinti paties kaltininko požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir jos pasekmes. Anot kasatoriaus, tai, kad teismas jam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę –uždraudimą trejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, ir rodo, jog bus užkirstas kelias analogiškoms nusikalstamoms veikoms daryti ir bus pasiekta ir viena iš bausmės paskirčių –sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo.

183.2.2. Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje svarbi aplinkybė, jog jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ( - ) pareigūnas, kuriam taikytini griežtesni elgesio standartai, teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys yra lygūs. Jo padarytas nusikaltimas nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, todėl dėl jo einamų pareigų jam negali būti skirta griežtesnė bausmė nei ne ( - ) pareigūnui.

193.2.3. Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo atsižvelgti ir į jo šeiminę padėtį: jis augina dvi nepilnametes dukras, šeimoje tik jis vienas dirba, todėl pasiuntus jį realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę nukentėtų jo šeima.

203.2.4. Be to, kasatorius pažymi tai, kad jo padarytas nusikaltimas – neatsargus, o įstatymų leidėjas BK 75 straipsnyje yra numatęs, kad net ir už sunkius tyčinius nusikaltimus galima atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

214. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo V. S. kasacinį skundą atmesti.

224.1. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Šio straipsnio 1 dalies būtinoji taikymo sąlyga – turi būti nustatytas pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo atlikimo.

234.1.1. Prokuroro manymu, tokios teismo nustatytos aplinkybės kaip tai, kad V. S. vairavo neblaivus, esant prastam matomumui, nesumažino važiavimo greičio prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, t. y. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl to du asmenys nuo patirtų sužalojimų eismo įvykio metu mirė, vienam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, leidžia manyti, kad bausmės tikslai, atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nebus pasiekti. Vien tik kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės, taip pat ir tai, kad dėl paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės nukentėtų kasatoriaus šeima, t. y. vien nuteistojo lūkesčių vertinimas, neatsižvelgiant ir į nukentėjusiųjų interesus, negali būti pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Kita vertus, pasak prokuroro, įvertinus bylos aplinkybes, V. S. paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė šiek tiek viršija BK 281 straipsnyje nustatytą bausmės vidurkį, t. y. bausmė nėra aiškiai per didelė.

244.1.2. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal teismų praktiką atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis tokiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo, ir paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-895/2016).

255. Nuteistojo V. S. kasacinis skundas atmestinas.

26Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

276. Kasatorius kasaciniame skunde kelia BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimą, nurodydamas, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai jam panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusikaltimu sukeltas pasekmes įvertino kaip aplinkybę, lemiančią BK 75 straipsnio nuostatų netaikymą, ir visiškai nevertino tokių aplinkybių kaip nuteistojo elgesys iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo metu, po nusikaltimo padarymo, jo šeiminės padėties.

287. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

29Bausmę ir jos paskirtį apibrėžiančio BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012). Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012).

308. Pirmosios instancijos teismas V. S. pripažino kaltu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir paskyrė laisvės atėmimo ketveriems metams bausmę, kurios vykdymą, vadovaudamasis BK 75 straipsniu, atidėjo dvejiems metams šešiems mėnesiams. Teismas atsižvelgė į tai, kad V. S. nusikaltimą padarė pirmą kartą, padarė ne tyčinį, bet neatsargų nusikaltimą, siekė ir suteikė pagalbą nukentėjusiesiems, jų visų atsiprašė, savo kaltę pripažino, nevengė atsakomybės, padėjo išaiškinti įvykio aplinkybes, tinkamai įvertino savo neteisėtą elgesį ir padarė reikiamas išvadas, be to, jis 22 metus dirbo ( - ), šiuo metu įsidarbino UAB „( - )“ santechniku, darbdavio apibūdinamas teigiamai, šeimoje augina dvi mažametes dukteris, ir padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog V. S. ateityje laikysis įstatymų ir bausmės tikslai bus pasiekti be realaus paskirtos bausmės atlikimo.

319. Apeliacinės instancijos teismas, pagal prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas bausmės vykdymą V. S., tinkamai neįvertino padaryto nusikaltimo aplinkybių, sukeltų padarinių sunkumo, taip pat nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų bei teismų praktikos analogiškose bylose. Šis teismas nuosprendyje pažymėjo, kad, nors V. S. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau jo veiksmai pasireiškė šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, vairuojant apsvaigus nuo alkoholio (vidutinis neblaivumo laipsnis), o tai rodo itin didelį asmens neatsakingumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams – jis sėdo prie vairo aiškiai suvokdamas, jog šiurkščiai pažeidžia Kelių eismo taisykles ir labai tikėtina, kad gali sukelti eismo įvykį, tai ir įvyko: lygiame kelyje jis, vairuodamas transporto priemonę, partrenkė pėsčiųjų perėja einančius tris asmenis, iš kurių du mirė, o vienam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas BK 281 straipsnyje numatė griežtesnes bausmes, jei eismo įvykį sukelia neblaivus asmuo; darydamas tokį pažeidimą, asmuo turėjo pareigą numatyti ir dėl tokio jo paties elgesio galimai kilsiančias pasekmes. Šis teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, reikšmingas grindžiant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vadovaudamasis BK 41 straipsnyje nurodytais bausmės tikslais, teisingumo principu, teismų praktika tokio pobūdžio bylose, padarė išvadą, kad nors byloje ir nėra V. S. neigiamai apibūdinančių duomenų (anksčiau neteistas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už nešiurkštų KET pažeidimą, dirba ir darbdavio apibūdinamas teigiamai), tačiau tai negali sumenkinti labai sunkių padarinių kilimo reikšmės, BK 75 straipsnio nuostatų taikymas šioje byloje neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti BK 41 straipsnyje nurodytų kitų bausmės tikslų.

3210. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino nustatytas bylos aplinkybes, tarp jų – tiek nuteistojo elgesį iki nusikaltimo padarymo, tiek nusikaltimo metu, tiek ir po nusikaltimo padarymo, ir, priešingai nei teigia kasatorius, išsamiai ir tinkamai motyvavo savo sprendimą netaikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatų, todėl pagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, panaikindamas bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam taikymą. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas atitinka ir formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, kad atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-770/2005, 2K-188/2009, 2K-8/2010, 2K-25/2010, 2K-89/2010, 2K-101/2010, 2K-271/2010, 2K-25/2011, 2K-118/2011, 2K-184/2011, 2K-201/2011, 2K-433/2011, 2K-388/2014,

332K-39-895/2016). Labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar teigiamai apibūdinama jo asmenybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-348/2010, 2K-158/2011). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent pirmosios instancijos teismas, atidėdamas bausmės vykdymą nuteistajam, o ne apeliacinės instancijos teismas, kaip kad nurodo kasatorius, neatsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, rodančias nuteistojo itin didelį neatsakingumą ir abejingumą įstatymų reikalavimams, pernelyg sureikšmindamas nuteistojo elgesio po nusikalstamos veikos svarbą. Be to, pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad V. S. nusikaltimą padarė, vairuodamas transporto priemonę ir būdamas neblaivus (1,71 prom.), kad dėl to yra itin pavojingas visuomenei ir turi prisiimti tokio elgesio pasekmes, įvertino tik skirdamas V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), o ne spręsdamas klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų nuteistajam taikymo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo reikia vertinti aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, visumą, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes, kaip tai nurodoma nuteistojo kasaciniame skunde. Bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad tiek nusikaltimu sukeltos pasekmės, tiek kasatoriaus darbinė veikla ir šeiminė padėtis apeliacinės instancijos teismo buvo įvertinta visų kitų nustatytų bylos aplinkybių kontekste ir nė viena iš šių aplinkybių atskirai neturėjo lemiamos reikšmės dėl BK 75 straipsnio nuostatų nuteistajam netaikymo.

3411. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo V. S. baudžiamojoje byloje BK 75 straipsnio nuostatos taikytos tinkamai. Kasatoriaus skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

36Nuteistojo V. S. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nuosprendžiu V.... 3. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1–2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo... 4. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. S. paskirta... 5. Iš nuteistojo V. S. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams J. U., V. A.,... 6. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 7. panaikinta nuosprendžio dalis, kuria V. S. paskirtos ketverių metų laisvės... 8. paskirta V. S. laisvės atėmimo bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje;... 9. padidintas nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. S.R. iš nuteistojo V.... 10. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta galioti... 11. Teisėjų kolegija... 12. 1. V. S. nuteistas už tai, kad, būdamas neblaivus (1,71 prom.), 2014 m.... 13. 2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuosprendyje,... 14. 3. Kasaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo panaikinti apeliacinės... 15. 3.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 16. 3.2. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje... 17. 3.2.1. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas jam... 18. 3.2.2. Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad... 19. 3.2.3. Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas... 20. 3.2.4. Be to, kasatorius pažymi tai, kad jo padarytas nusikaltimas –... 21. 4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 22. 4.1. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad BK 75 straipsnio 1... 23. 4.1.1. Prokuroro manymu, tokios teismo nustatytos aplinkybės kaip tai, kad V.... 24. 4.1.2. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal teismų praktiką... 25. 5. Nuteistojo V. S. kasacinis skundas atmestinas.... 26. Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo... 27. 6. Kasatorius kasaciniame skunde kelia BK 75 straipsnio nuostatų taikymo... 28. 7. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje... 29. Bausmę ir jos paskirtį apibrėžiančio BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta,... 30. 8. Pirmosios instancijos teismas V. S. pripažino kaltu pagal BK 281 straipsnio... 31. 9. Apeliacinės instancijos teismas, pagal prokuroro ir nukentėjusiųjų... 32. 10. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 33. 2K-39-895/2016). Labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali... 34. 11. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja,... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 36. Nuteistojo V. S. kasacinį skundą atmesti....