Byla 2-1754-375/2018
Dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eskija“ priešieškinį ieškovei E. S. įmonei dėl įpareigojimo pasiimti savo lėšomis lentų apipjovimo pjūklą

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Mildai Gailiūtei, dalyvaujant ieškovės E. S. įmonės atstovui E. S., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eskija“ atstovams E. S., advokato padėjėjai Rūtai Sutkutei,

2teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. įmonės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eskija“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eskija“ priešieškinį ieškovei E. S. įmonei dėl įpareigojimo pasiimti savo lėšomis lentų apipjovimo pjūklą.

3Teismas

Nustatė

42017 m. gegužės 15 d. kreditorė E. S. įmonė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei UAB „Eskija“. 2017 m. gegužės 24 d. priimtas teismo įsakymas, kuriuo nutarta iš skolininkės UAB „Eskija“ priteisti 3050,00 Eur skolą pagal 2016 m. balandžio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6183550, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3050,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gegužės 24 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 23,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2017 m. liepos 19 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. teismo įsakymas panaikintas, priėmus ieškovės E. S. įmonės ieškinį atsakovei UAB „Eskija“ dėl skolos išieškojimo.

5Ieškovė E. S. įmonė dokumentinio proceso tvarka pateikė ieškinį (b. l. 36–38), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 1815,00 Eur skolą, 226,00 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2016 m. balandžio 7 d. atsakovė UAB „Eskija“ iš ieškovės E. S. įmonės pirko įrenginius: juostinį gaterį už 4235,00 Eur įskaitant PVM ir lentų apipjovimo pjūklą už 1815,00 Eur įskaitant PVM. Įranga buvo pagaminta ir perduota atsakovei remiantis atsakovės užduotimi ir užsakymo turiniu. Įrangą atsakovė atsiėmė pati, t. y. nuo perdavimo momento prisiėmė atsitiktinio sugadinimo ar praradimo riziką. Ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija ES Nr. 6183550. Šią sąskaitą atsakovė UAB „Eskija“ yra dalinai padengusi: trimis kasmėnesiniais bankiniais pavedimais po 1000 Eur į ieškovės sąskaitą nuo 2016 m. birželio mėnesio iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio pervedė 3000 Eur. Po kreipimosi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovė 2017 m. birželio 8 d. pervedė į įmonės sąskaitą 500,00 Eur ir 2017 m. birželio 26 d. – 735,00 Eur. Pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija ES Nr. 6183550 atsakovė liko skolinga 1815,00 Eur už apipjovimo pjūklą. Ieškovė atsakovei registruotu laišku išsiuntė buhalterinę pažymą, t. y. 2017 m. vasario 23 d. tarpusavio suderinimo aktą, kuriame ieškovė nurodė likusią mokėtiną sumą ieškovei 3050,00 Eur, atsakovė aktą pasirašė ir tuo patvirtino likusią skolą ieškovei.

7Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. preliminariu sprendimu (b. l. 51–53) ieškinys patenkintas visiškai.

82017 m. rugpjūčio 29 d. teisme gauti atsakovės prieštaravimai (b. l. 69–71), kuriais atsakovė nesutinka su jai pareikštais reikalavimais kaip nepagrįstais.

9Atsakovė prieštaravimuose nurodė, kad pagal 2016 m. balandžio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija ES Nr. 6183550 E. S. įmonė pardavė atsakovei juostinį gaterį ir lentų apipjovimo pjūklą, o atsakovė bendroje sumoje pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą sumokėjo 4235,00 Eur. Atsakovė nesutinka, kad pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą liko skolinga ieškovei už lentų apipjovimo pjūklą 1815 Eur. Atsakovė paaiškino, kad ieškovei buvo gerai žinoma, kad pristačius lentų apipjovimo pjūklą ir pradėjus jį naudoti paaiškėjo, kad lentų apipjovimo pjūklas yra nekokybiškas, jo naudojimas yra nesaugus, kadangi pjaunant medieną atpjauti medienos gabalai lekia į visas šalis, taip sukeldami grėsmę darbuotojų sveikatai bei gyvybei. Dėl paminėtų priežasčių atsakovė negalėjo naudoti lentų apipjovimo pjūklo ir ne vieną kartą prašė ieškovės E. S. įmonės pataisyti lentų apipjovimo pjūklą. Ieškovė lentų apipjovimo pjūklo iki šiol nepataisė, o nurodė atsakovei pačiai pasitaisyti, todėl atsakovė nutarė atsisakyti lentų apipjovimo pjūklo pirkimo-pardavimo sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, grąžinti lentų apipjovimo pjūklą ieškovei bei paprašė ieškovę E. S. įmonę jį pasiimti ir 2017 m. kovo 8 d. išrašė ieškovei kreditinę sąskaitą – faktūrą Serija ESF Nr. 655, 1815 Eur sumai, kuri ieškovės buvo priimta. Nurodė, kad lentų apipjovimo pjūklą ieškovė pati pristatė atsakovei į dirbtuves ir tiesiog jį ten paliko neperdavus nei naudojimosi instrukcijos, nei parodžiusi kaip juo naudotis. Ieškovė pristačiusi lentų apipjovimo pjūklą taip pat nepateikė ir saugumo bei kokybės reikalavimus atitinkančių dokumentų, t. y. tai, kad jis atitinka tokiai įrangai taikomus saugos reikalavimus. Šis lentų apipjovimo pjūklas yra elektrinis įrenginys, skirtas medienai pjauti pramoniniu būdu ir privalo atitikti saugumo ir kokybės reikalavimus. Atsakovė užsakė pas ieškovę lentų apipjovimo pjūklą, kuris atitiktų saugos reikalavimus ir kurį būtų galima naudoti pagal paskirtį. Ieškovė nors ir pagamino lentų apipjovimo pjūklą, bet jis nėra saugus naudoti ir todėl jo negalima naudoti pagal paskirtį.

10Atsiliepimu į prieštaravimus (b. l. 85–86) ieškovė nurodė, kad 2016 m. balandžio 7 d. atvykęs atsakovės direktorius paprašė pagaminti lentelių apipjovimo stakles. Ieškovė informavo, kad tokios staklės kainuoja apie 6000 Eur, priklausomai nuo komplektacijos. Šios staklės būtų su atitinkamu (galingu) variklių ir apsaugomis. Kadangi atsakovei lentų apipjovimo staklės – pjūklas už 6000 Eurų pasirodė per brangus, ieškovė pasiūlė įsigyti dėvėtą įrangą, kurią galima būtų restauruoti. Atsakovė sutiko. Atsakovė buvo informuota, jog tokiai įrangai garantijos niekas duoti negali, nes ji turės silpnesnį variklį ir reduktorių, nebus sumontuota pakankamai apsaugų, tačiau atsakovė rinkosi dėvėtas stakles bei jų restauravimą, o ne naujas už 6000 Eur. Atsakovė buvo informuota, kad variklis yra per silpnas efektingam darbui, todėl darbo našumas bus mažesnis. Pažymėjo, kad atsakovė pradėjo reikšti pretenzijas tik pradėjus reikalauti sumokėti už įrangą.

112017 m. gruodžio 7 d. atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo 2017 m. liepos 25 d. Kauno apylinkės teismo preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-21735-375/2017 panaikinti ir ieškovės E. S. įmonės ieškinį atmesti. Įpareigoti ieškovę E. S. įmonę pasiimti savo lėšomis iš atsakovo UAB „Eskija“ teritorijos esančios adresu ( - ), lentų apipjovimo pjūklą. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ieškovė užsiima staklių iš metalo medienos apdorojimui, apdirbimui, medienos gaminiams gamyba, todėl atsakovė užsakė pagaminti lentų apipjovimo pjūklą, o ieškovė pagamino. Ieškovei pristačius lentų apipjovimo pjūklą jis nebuvo perduotas UAB „Eskija“, o tiesiog iškrautas bei paliktas atsakovės teritorijoje be faktinio jo perdavimo. Tai patvirtina ir tai, kad ieškovės 2016 m. balandžio 7 d. PVM sąskaita faktūra Serija ES Nr. 6183550 nėra atsakovės pasirašyta bei tai, kad ieškovė su atsakove nepasirašė lentų apipjovimo pjūklo priėmimo – perdavimo akto. Pristatytas lentų apipjovimo pjūklas yra nekokybiškas, jo naudojimas yra nesaugus, keliantis grėsmę aplinkinių darbuotojų sveikatai bei gyvybei. Atsakovė iš esmės nuo pat lentų apipjovimo pjūklo pristatymo negalėjo ir iki šiol negali naudotis lentų apipjovimo pjūklu. Darbuotojams atsisakius dirbti su nekokybiška įranga, atsakovė darbuotojams toliau neleido ją naudoti ir kreipėsi į ieškovę dėl lentų apipjovimo pjūklo trūkumų pašalinimo. Ieškovei atsisakius pašalinti trūkumus ir nepasiėmus staklių, atsakovė kreipėsi į ieškovę suteikti informaciją kur ir kokiu laiku atsakovė gali atvežti lentų apipjovimo pjūklą, tačiau ieškovė atsisakė priimti jos nekokybiškai pagamintas stakles. Pažymėjo, kad atsakovė pas ieškovę užsakė pagaminti naujus įrenginius - juostinį gaterį ir lentų apipjovimo pjūklą. Šias aplinkybes patvirtino ir ieškovė savo ieškinyje nurodydama, kad „įranga buvo pagaminta ir perduota atsakovei“, todėl ieškovės argumentai apie dėvėtą įrangą ar jos restauravimą, yra visiškai nepagrįsti. Atsakovė niekada neužsakė jokių padėvėtų ar restauruotų staklių ar restauravimo darbų, ir priešingai nei nurodo ieškovė, ieškovė atsakovės neinformavo, kad staklės nebus naujos, turės silpnesnį variklį ir reduktorių ar nebus suteikta garantija. Priešingu atveju nei atsakovė, nei joks kitas protingas asmuo nebūtų niekada įsigijęs staklių, kurių ne tik, kad negalima naudoti pagal paskirtį, bet jos dar ir kelia pavojų sveikatai ir gyvybei. Ieškovė iki šiol nėra pateikusi atsakovei jokių staklių dokumentų – lentų apipjovimo pjūklo naudojimosi instrukcijos, saugumo sertifikatų bei garantinių dokumentų. Ieškovė išvis neturėjo teisės išleisti į apyvartą tokią įrangą, kurios negalima naudoti pagal paskirtį, o tuo labiau, tokios, kuri kelia grėsmę ją naudojančių žmonių sveikatai ir gyvybei.

13Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė gavo nuosavybės teisę į restauruotą įrangą, tačiau visos jos kainos nesumokėjo. Nupirktą įrangą naudojo savo veikloje. Po pusės metų pasirašė skolų suderinimo aktą, pretenzijų dėl įrangos nereiškė ir tik kai ieškovė kreipėsi į teismą, nurodė, kad įranga netinkama naudoti. Apie dėvėtos įrangos pirkimo rizikas atsakovė buvo informuota, tačiau vis tiek prisiėmė šią riziką. Be to, ieškovei nėra žinoma kaip atsakovė naudojo įsigytą įrangą – ar ji buvo tinkamai valoma, sutepama ir pan. todėl jos sugedimo rizika teko atsakovei.

14Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo ieškinį ir prašė jį tenkinti, preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, priešieškinį atmesti.

15Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė savo priešieškinį ir prašė jį tenkinti, preliminarų sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti.

16Teismas

konstatuoja:

17Preliminarus sprendimas naikintinas.

18Ieškinys tenkintinas iš dalies.

19Priešieškinis tenkintinas.

20Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. balandžio 7 d. ieškovė ir atsakovė sudarė žodinę pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė pirko iš ieškovės juostinį gaterį už 4235 Eur su PVM bei lentų apipjovimo pjūklą už 18215 Eur. Ieškovė 2016 m. balandžio 7 d. atsakovei išrašė PVM sąskaita-faktūra serija ES Nr. 6183550 už juostinį gaterį, 3500,00 Eur vertės, ir apipjovimo lentų pjūklą, 1500,00 Eur vertės, 21 proc. PVM sudaro 1050,00 Eur. PVM sąskaita-faktūra pasirašyta tik ieškovės direktoriaus (savininko) E. S.. 2017 m. vasario 23 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, pagal kurį atsakovė yra neapmokėjusi 3050,00 Eur pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 6183550. Iš pateiktų vietinių mokėjimo nurodymų matyti, kad atsakovė ieškovei pagal minėtą PVM sąskaitą-faktūrą 2016 m. liepos 13 d. pervedė 1000 Eur, 2016 m. birželio 27 d. – 1000 Eur, 2016 m. rugpjūčio 8 d. – 1000 Eur, 2017 m. birželio 26 d. – 735 Eur, 2017 m. birželio 8 d. – 500 Eur. 2017 m. kovo 8 d. atsakovė ieškovei išrašė kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą serija ESF Nr. 655 lentų apipjovimo pjūklui bendrai su PVM 1815,00 Eur sumai. 2017 m. kovo 20–22 d. ieškovė jos nepriėmė. 2017 m. birželio 16 d. atsakovė pateikė rašytinę pretenziją dėl netinkamos kokybės prekės, kuria prašė pasiimti netinkamos kokybės lentų apipjovimo pjūklą. 2017 m. spalio 10 d. pretenzija atsakovė prašė ieškovės pateikti lentų apipjovimo pjūklo naudojimosi instrukciją, saugumo sertifikatus ir garantinius dokumentus. 2017 m. spalio 12 d. ieškovė su pretenzija nesutiko nurodydama, kad mašinos ir mechaniniai įrenginiai vadovaujantis Mažmeninės prekybos taisyklių (2014 m. liepos 22 d. Nr. 738, TAR, 2014 m. liepos 28 d. dok. Nr. 10565) yra negrąžinami ir nekeičiami (b. l. 113–114). 2017 m. spalio mėnesį Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – VDI) techninės saugos skyrius informavo, kad buvo nutarta inicijuoti tyrimą dėl lentų apipjovimo pjūklo atitikties 2016 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. A1-587 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. 28 „Dėl techninio reglamento „Mašinų sauga“ patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintam techniniam reglamentui „Mašinų sauga“. 2017 m. gruodžio 17 d. VDI papildomai informavo, kad atvykus į atsakovės įmonę lentų apipjovimo pjūklą rado atjungtą nuo energijos šaltinio ir nurodė atsakovės darbuotojams, kad jie negali dirbti su techninių dokumentų neturinčiu įrenginiu, t. y. lentų pjovimo pjūklu (b. l. 141). 2018 m. vasario mėnesį VDI informavo, kad nepavykus identifikuoti įrenginio gamintojo, ji neturi galimybių tęsti pradėto rinkos priežiūros tyrimo. Iš 2018 m. kovo 22 d. Valstybės įmonės mašinų bandymo stoties Mašinų bandymo laboratorijos medžio apipjovimo pjūklo bandymų protokolo Nr. 099-2018 matyti, kad ginčo pjūklas yra nesaugus ir nekokybiškas: rizika dėl išmetimo, neįrengtas prispaudėjas, neįrengtos ruošinio kreipiamosios, apsaugos neatitinka reikalavimų ir kt.

21Tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo prievolės vykdymo už 1815,00 Eur vertės lentų apipjovimo pjūklą ir prekės atsiėmimo. Nežiūrint į tai, kad abi šalys yra verslininkai, tačiau savo santykių rašytine sutartimi neįformino, jų susitarimai buvo tik žodiniai, kas labai apsunkina objektyvios tiesos nustatymą byloje. Ieškovė teigia, kad atsakovė turėjo atsiskaityti per du mėnesius, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu aiškino, jog šalys sutarė dėl keturių mėnesių. Nesant tarp šalių sudarytos rašytinės sutarties labiau tikėtina, kad šalys sutarė dėl dviejų mėnesių atsiskaitymo atidėjimo, kadangi atsakovė pirmą įmoką pagal nurodytą sąskaitą-faktūrą atliko 2016 m. birželio 27 d., t. y. po dviejų mėnesių ir 20 dienų nuo minėtos sąskaitos išrašymo. Atsakovė už juostinį gaterį 2016 m. liepos 13 d. pervedė 1000 Eur, 2016 m. birželio 27 d. – 1000 Eur, 2016 m. rugpjūčio 8 d. – 1000 Eur, 2017 m. birželio 26 d. – 735 Eur, 2017 m. birželio 8 d. – 500 Eur, bendroje sumoje 4235,00 Eur pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 6183550. Ginčas tarp šalių kilo dėl atsiskaitymo už vieną prekę 1815 Eur vertės lentų apipjovimo pjūklą.

22Visų pirma, atmestinas ieškovės argumentas, kad atsakovės parašas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte yra skolos pripažinimo faktas. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas – tai įprasta kasmetinė buhalterinė procedūra ir atsakovei pasirašius tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, tai nereiškia, kad ginčo dėl atsiskaitymo už prekę nėra. Kaip nurodė atsakovė, buhalterė pasirašė šį aktą, kadangi nurodytoje PVM sąskaitoje-faktūroje buvo įrašytos dvi prekės ir ginčas buvo tik dėl vienos iš jų. Atitinkamai atsakovė išreikšdama nesutikimą dėl atsiskaitymo už ginčo pjūklą, ieškovei išrašė kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą serija ESF Nr. 655 1815,00 Eur sumai.

23Pagal Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė įsipareigojo, kaip pati nurodo ieškinyje, pagaminti įrangą ir perduoti atsakovei remiantis atsakovės užduotimi ir užsakymo turiniu, o atsakovė įsipareigojo priimti prekę ir sumokėti nustatytą kainą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė, kad pardavė ne jos pačios pagamintas , bet restauruotas senas ginčo stakles ir kad viskas padaryta su atsakovės žinia. Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovė buvo informuota, jog tokiai įrangai garantijos duoti negali, kad ji turės silpnesnį variklį ir reduktorių ir nebus sumontuota pakankami apsaugų. Tačiau atsakovė neigia, kad jai ši informacija buvo suteikta, todėl ieškovei savo paaiškinimų nepagrindus jokiais įrodymais ši aplinkybė laikytina neįrodyta (Civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 178 straipsnis).

24Įstatymų leidėjas įtvirtino nustatą, jog pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), todėl pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamo daikto kokybė atitinka nustatytus reikalavimus daiktui, kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais gali būti netaikoma (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

25Tiek iš ieškovės tiek ir iš atsakovės liudytojų parodymų nustatyta, kad gaminys nebuvo naujas. Pats ieškovės liudytojas A. G. parodė, kad ginčo pjūklas buvo restauruotas, elektrinė dalis buvo netvarkinga, jis buvo išmontuotas. Liudytojas paaiškino, kad jis ginčo pjūklą perrinko, kad būtų tinkamas naudoti, tačiau žinojo, kad minėtas pjūklas blogai veikė (CPK 189 straipsnis).

26Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1 ir 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009, kt.).

27Bylos duomenys leidžia manyti, jog tiek ieškovė, tiek ir atsakovė, sudarydamos žodinę sutartį žinojo ir suprato, kad atsakovei reikalingas lentų apipjovimo pjūklas medienos ruošimui t.y. naudoti bendrovės veikloje, kuria ji užsiima, o ne pavyzdžiui, atsarginėms dalims. Tai, kad abi proceso šalys suprato, kad atsakovės įsigytas ginčo pjūklas skirtas lentoms apipjauti patvirtina ir ieškovės paaiškinimai, jog atsakovei pagamino įrangą ir perdavė vadovaudamasi atsakovės pageidavimu, ginčo pjūklą restauravo, surinko, perdažė, sutvarkė elektrinę dalį, o atsakovė paaiškino, kad jai reikalingas būtent toks pjūklas jos veikloje ir net šiuo metu kito nėra įsigijusi. Nustatinėjant pardavėjo (ieškovės) atsakomybę už parduodamo daikto kokybę, atkreiptinas dėmesys, kad pardavėjas yra juridinis asmuo, profesionalas, užsiimantis būtent tokių įrenginių gamyba ir pardavimu, todėl būtent ieškovei ir keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Pardavėjas turi pareigą raštu informuoti pirkėją apie galimus gedimus ir parduodamo daikto trūkumus, pirkimo riziką. Šalims nesudarius rašytinės sutarties ir neaptarus ginčo pjūklo kokybės pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami.

28Tarp šalių nebuvo pasirašytas ir perdavimo-priėmimo aktas. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo pjūklas ieškovės buvo pristatytas į atsakovės teritoriją ir paliktas, tačiau ieškovė prekės perdavimo metu kažkodėl nepateikė atsakovei pasirašyti šiuo atveju įprastų , bet būtinų dokumentų (PVM sąskaitos – faktūros, perdavimo-priėmimo akto), todėl tikėtina, kad ginčo pjūklas buvo pristatytas ir paliktas atsakovės veiklos teritorijoje jo net neapžiūrėjus ir neįvertinus ar jis atitinka įprastus kokybės reikalavimus, ar pateikta reikalinga techninė dokumentacija, naudojimo instrukcija. Kaip parodė atsakovės liudytojai R. M. ir R. Č., ginčo pjūklas yra nesaugus ir pavojingas žmogaus gyvybei, todėl darbuotojai rašytiniu pranešimu kategoriškai atsisakė su juo dirbti, nes įrenginį paleidus atplaišos skriejo į dirbančius žmones ir pataikius galėjo rimtai sužeisti. Pastebėtina, kad ir ieškovės liudytojas A. G., kuris surinko ginčo pjūklą, teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis blogai veikė. Valstybės įmonės mašinų bandymo stoties Mašinų bandymo laboratorijos medžio apipjovimo pjūklo bandymų protokolas Nr. 099-2018 vertintinas kaip rašytinis įrodymas, patvirtinantis, kad ginčo pjūklas yra nesaugus ir nekokybiškas: užfiksuota rizika dėl išmetimo, neįrengtas prispaudėjas, neįrengtos ruošinio kreipiamosios, apsaugos neatitinka reikalavimų ir kt. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos techninės saugos skyrius nurodė, kad darbuotojai negali dirbti su techninių dokumentų neturinčiu ginčo lentų pjovimo pjūklu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas daro vienareikšmišką išvadą, kad ginčo pjūklo pagal paskirtį naudoti negalima.

29Atmestinas ieškovės argumentas, kad šiam atvejui tiek pirkėjo, tiek pardavėjo teisės įtvirtintos poįstatyminiame teisės akte – Mažmeninės prekybos taisyklėse (2014-07-22 Nr. 738, TAR, 2014-07-28, dok. Nr. 10565, galioja nuo 2014-07-29), kur apibrėžtas Negražinamų ir nekeičiamų daiktų sąrašas ir jame yra aiškiai pasakyta, kad negražinami ir nekeičiami yra: mašinos ir mechaniniai įrenginiai bei elektros mašinos ir įrenginiai.

30Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl mažmeninės prekybos taisyklių patvirtinimo“ numatyta, kad parduodamos prekės turi būti saugios, t. y. atitikti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose, Lietuvoje tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus saugos reikalavimus ir nurodytu atveju nekeičiami ir negrąžinami tik kokybiški įrenginiai. Pažymėtina, kad minėto nutarimo 10, 12 punktuose nurodyta, kad parduodant naudotus elektros įrenginius, mechanizmus, vartotojui turi būti pateikta informacija apie kiekvienos prekės tinkamumą naudoti pagal paskirtį (nurodyta, kad prekė tinka naudoti pagal paskirtį, netinka naudoti pagal paskirtį, ją būtina taisyti (suremontuoti) ir panašiai), apie pakeitimus ir patobulinimus, jeigu jie atlikti. Informacija pateikiama raštu.

31Jeigu prekė tinka naudoti pagal paskirtį, vartotojui kartu su jo nusipirkta preke turi būti pateiktos gamintojo parengtos prekės naudojimo taisyklės (jeigu jų nėra, – pardavėjo parengtos ir patvirtintos prekės naudojimo taisyklės, kuriose turi būti nurodyti pagrindiniai saugaus ir tinkamo prekės naudojimo reikalavimai). Parduodant restauruotą (atnaujintą) prekę, vartotojui kainos etiketėje ar kitaip raštu turi būti pateikta informacija, kad prekė restauruota, ir nurodyta, kad prekė atitinka nustatytus saugos reikalavimus (jeigu jie prekei keliami). Ieškovė tokios informacijos apie prekę atsakovei nepateikė ir posėdžio metu patvirtino, kad pateikti net ir neturi galimybių.

32Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamų daiktų kokybę nėra absoliuti, ir pardavėjas gali įrodinėti, o teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nustatyti, ar yra pardavėjo atsakomybę šalinantys (ribojantys) pagrindai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Nagrinėjamu atveju ieškovė yra juridinis asmuo, verslininkė, užsiimanti tokio pobūdžio įrenginių gamyba ir prekyba, pardavė ginčo lentų apipjovimo pjūklą, kuris net ir negali būti naudojamas pagal paskirtį dėl keliamo potencialaus pavojaus darbuotojų sveikatai ar net gyvybei. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjas reglamentavo, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog pastaroji nuostata reiškia, kad pardavėjas garantiniu laikotarpiu yra atsakingas už parduoto daikto kokybę, jeigu neįrodo, kad pirkėjo nurodyti trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl šio, kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos poveikio. Ieškovės argumentai, kad atsakovė ginčo pjūklą pasiėmė pati ir prisiėmė atsitiktinio sugedimo riziką, kad atsakovė naudojosi ginčo pjūklu ir galimai netinkamai eksploatavo, byloje neparemta jokiais įrodymais, išskyrus ieškovės samprotavimus. Atsakovė pateikė darbuotojų 2016 m. balandžio 14 d. pranešimus, iš kurių matyti, kad atsakovės darbuotojai po 7 dienų nuo įrenginio atgabenimo atsisakė dirbti su lentų apipjovimo staklėmis, nes jos yra nesaugios ir pavojingos. Analogiškus parodymus šie liudytojai pateikė ir bylos narinėjimo metu. Tai leidžia manyti, jog atsakovė nerizikavo savo darbuotojų sveikata ir su potencialiai pavojingu įrenginiu niekas nedirbo, todėl ieškovei nepateikus įrodymų, galinčių paneigti jos atsakomybę dėl netinkamo pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo, ar kad atsakovė elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, įsigydama prekę, darytina išvada, kad ieškovė yra atsakinga už parduotą ginčo pjūklą, kurio naudoti pagal paskirtį nėra galimybės.

33CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Šioje teisės normoje nurodyti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, t. y. pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nustatytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintus reikalavimus. Pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, yra svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galimai susidarė, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai.

34Byloje esantys rašytiniai įrodymai rodo, kad ginčo pjūklas negali būti naudojamas pagal paskirtį. Atsakovė paaiškino, kad ginčo pjūklo nesutiko remontuoti jokia įmonė, pati ieškovė taip pat neišreiškė pageidavimo pašalinti ginčo pjūklo trūkumų, kad juo būtų galima naudotis pagal paskirtį. Šiuo atveju nustatyta, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui. Laikytina, kad atsakovė savo įrodinėjimo pareigą įgyvendino – įrodė, jog ginčo pjūklas turėjo ir turi trūkumus, apie kuriuos ji nebuvo informuota ginčo pjūklą pardavusios ieškovės. Taigi įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, kad jei įsigyto daikto negalima naudoti pagal paskirtį, konstatuotina, kad atsakovė pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą, todėl yra pagrindas priešieškinį tenkinti ir įpareigoti ieškovę ginčo pjūklą pasiimti savo lėšomis iš atsakovės teritorijos.

35Dėl palūkanų

36Ieškovė prašo ieškiniu prašė priteisti 226,00 Eur palūkanas. Nurodė, kad atsakovė skolą sumažino nuo 3050 Eur iki 1815 Eur tik 2017 m. birželio mėnesį, todėl skolininkė privalo mokėti delspinigius už pradelstas dienas, kas sudarytų už 270 kalendorinių dienų 226 Eur (3050 x 6 proc / 365 x 270 = 226). Nors ieškovė skaičiuoja delspinigius už pradelstas dienas, tačiau akivaizdu, kad prašo priteisti įstatymu nustatytas palūkanas.

37Nustatyta, kad 2016 m. balandžio 7 d. atsakovei išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija ES Nr. 6183550 už juostinį gaterį, 3500,00 Eur vertės, plius 21 proc. PVM sudaro 4235,00 Eur. Apmokėjimo terminas baigėsi 2016 m. birželio 7 d. Atsakovė ieškovei pagal minėtą PVM sąskaitą-faktūrą 2016 m. birželio 27 d. pervedė 1000 Eur, 2016 m. liepos 13 d. – 1000 Eur, 2016 m. rugpjūčio 8 d. – 1000 Eur, 2017 m. birželio 8 d. – 500 Eur, 2017 m. birželio 26 d. – 735 Eur.

38CK 6.210 straipsnyje 2 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Numatytos palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis lėšomis. Išimtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą palūkanos nemokamos, gali būti nustatytos įstatymuose arba sutartyje. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas ne nuo visos skolos pagal pagrindinę prievolę sumos, o tik nuo tuo momentu likusios nepadengtos skolos sumos, t. y. nuo nesumokėto skolos likučio. Šia tvarka skolininko mokamomis palūkanomis kreditoriui kompensuojamas skolininko delsimas sumokėti visą skolą ir naudojimasis nesumokėta kreditoriui skolos dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2007).

39Atsižvelgiant į suformuotą praktiką atsakovė už juostinį gaterį turėjo sumokėti 4235,00 Eur iki 2016 m. birželio 7 d.

402016 m. birželio 27 d. sumokėjo 1000 Eur ir liko skolinga 3235 Eur. Mokėjimo terminą praleido 20 dienų, todėl atitinkamai mokėtina palūkanų suma sudaro (4235 Eur skola x 0,06 / 365 (dienos) = 0,70 Eur už dieną; 0,70 Eur x 20 pradelstų dienų = 14,00 Eur palūkanų.

412016 m. liepos 13 d. sumokėjo 1000 Eur ir liko skolinga 2235 Eur. Mokėjimo terminą praleido 36 dienas, todėl atitinkamai mokėtina palūkanų suma sudaro (3235 Eur skola x 0,06 / 365 (dienos) = 0,53 Eur už dieną; 0,53 Eur x 36 pradelstos dienos = 19,08 Eur palūkanų.

422016 m. rugpjūčio 8 d. sumokėjo 1000 Eur ir liko skolinga 1235 Eur. Mokėjimo terminą praleido 62 dienas, todėl atitinkamai mokėtina palūkanų suma sudaro (2235 Eur skola x 0,06 / 365 (dienos) = 0,37 Eur už dieną; 0,37 Eur x 62 pradelstos dienos = 22,94 Eur palūkanų.

432017 m. birželio 8 d. sumokėjo 500 Eur ir liko skolinga 735 Eur. Mokėjimo terminą praleido 366 dienas, todėl atitinkamai mokėtina palūkanų suma sudaro (1235 Eur skola x 0,06 / 365 (dienos) = 0,20 Eur už dieną; 0,20 Eur x 366 pradelstos dienos = 73,20 Eur palūkanų.

442017 m. birželio 26 d. sumokėjo paskutinę 735 Eur sumą. Mokėjimo terminą praleido 384 dienas, todėl atitinkamai mokėtina palūkanų suma sudaro (735 Eur skola x 0,06 / 365 (dienos) = 0,12 Eur už dieną; 0,12 Eur x 384 pradelstos dienos = 46,08 Eur palūkanų.

45Atitinkamai atsakovė, praleidusi terminą sumokėti 4235,00 Eur skolą už juostinį gaterį, turi mokėti 175,30 Eur palūkanų (14,00+19,08+22,94+73,20+46,08).

46Dėl bylinėjimosi išlaidų

47Panaikinus preliminarų sprendimą, ieškinį tenkinus iš dalies, priešieškinį tenkinus pilnai, spręstinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

48Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

49Kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškovė prašė priteisti 3050,00 Eur skolą, atsakovei teisminio nagrinėjimo metu padengus dalį prašomos priteisti sumos pareiškė ieškinį 1815,00 Eur sumai ir 226 Eur palūkanų, todėl laikytina, kad kreipimosi į teismą reikalavimų suma buvo 3276 Eur (3050+226). Ieškinį patenkinus iš dalies, priteisiant 175,30 Eur, laikytina, kad ieškinys patenkintas 5,35 procento (175,30 x 100 / 3276) ieškinio reikalavimų.

50Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė patyrė 31,00 Eur žyminio mokesčio, 255,00 Eur teisinės pagalbos, 158,40 Eur kuro išlaidų.

51Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 pakeitė iki šiol taikytą praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų, susidariusių procesinius dokumentus rengiant teisines paslaugas teikiančiai uždarajai akcinei bendrovei, atlyginimo. Teismas suformulavo kelias aptariamam klausimui spręsti reikšmingas teisės aiškinimo taisykles: pirma, asmuo, nepatenkantis į CPK 56 straipsnyje nurodytų atstovų pagal pavedimą sąrašą, negali būti laikomas tinkamu atstovu civilinėje byloje (procesinio dokumento rengimas yra vertinamas kaip atstovavimas teisme); antra, įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovauja advokatas arba advokato padėjėjas, kitokios asmens patirtos atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos; trečia, CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose; atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl kitam atstovavimo subjektui (teisines paslaugas teikiančiai bendrovei ar asmeniui) sumokėtų sumų už atstovavimą atlyginimas negali būti priteisiamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

52Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesiniu dokumentų ruošimu, atmestinas.

53Ieškovė taip pat prašo priteisti patirtas 158,40 Eur kuro išlaidas. Ji teismui pateikė tik du kvitus, iš kurių matyti kad 2017 m. spalio 19 d. pirkta kuro už 85,27 Eur, 2017 m. gruodžio 7 d. – 73,13 Eur. Teismui nepateikus jokių duomenų apie automobilį, jam reikalingas kuro są naudas, reikalingų nuvažiuoti kilometrų skaičių laikytina nęįrodyta, kad įvardintos išlaidos buvo patirtos būtent dėl šios bylos nagrinėjimo, todėl ieškovės prašymas dėl išlaidų už kurą priteisimo atmestinas.

54Ieškinį tenkinus 5,35 procento, ieškovei priteistina iš atsakovės 1,66 Eur žyminio mokesčio.

55Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 75,00 Eur žyminis mokestis, 900,00 Eur už teisinę pagalbą, 250,00 Eur už medžio apipjovimo pjūklo techninės būklės nustatymą išlaidų.

56Atsakovės išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyto išlaidų dydžio, todėl iš esmės atsakovės išlaidos advokato pagalbai yra laikytinos pagrįstomis. Atsakovės patirtos išlaidos pagrįstos įrodymais, todėl priešieškinį tenkinus pilnai, iš ieškovės priteistina 1225,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

57Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).

58Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 424, 428, 430 straipsniais, teismas

Nutarė

592017 m. liepos 25 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1754-375/2018 panaikinti.

60Ieškinį tenkinti iš dalies.

61Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eskija“, juridinio asmens kodas 135313034, ieškovei E. S. įmonei, juridinio asmens kodas 171345640, 175,30 Eur (vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų 30 ct) palūkanas.

62Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eskija“, juridinio asmens kodas 135313034, ieškovei E. S. įmonei, juridinio asmens kodas 171345640, 1,66 Eur (vieno euro 66 ct) bylinėjimosi išlaidas.

63Priešieškinį tenkinti visiškai.

64Įpareigoti ieškovę E. S. įmonę, juridinio asmens kodas 171345640, pasiimti savo lėšomis iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eskija“, juridinio asmens kodas 135313034, teritorijos esančios adresu ( - ), lentų apipjovimo pjūklą.

65Priteisti iš ieškovės E. S. įmonės, juridinio asmens kodas 171345640, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eskija“, juridinio asmens kodas 135313034, 1225,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

66Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Irena... 2. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teismas... 4. 2017 m. gegužės 15 d. kreditorė E. S. įmonė kreipėsi į Kauno apylinkės... 5. Ieškovė E. S. įmonė dokumentinio proceso tvarka pateikė ieškinį (b. l.... 6. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2016 m. balandžio 7 d. atsakovė UAB... 7. Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. preliminariu sprendimu (b. l.... 8. 2017 m. rugpjūčio 29 d. teisme gauti atsakovės prieštaravimai (b. l.... 9. Atsakovė prieštaravimuose nurodė, kad pagal 2016 m. balandžio 7 d. PVM... 10. Atsiliepimu į prieštaravimus (b. l. 85–86) ieškovė nurodė, kad 2016 m.... 11. 2017 m. gruodžio 7 d. atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo 2017... 12. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ieškovė užsiima staklių iš metalo... 13. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad šalys sudarė... 14. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo ieškinį ir prašė jį... 15. Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė savo priešieškinį ir prašė jį... 16. Teismas... 17. Preliminarus sprendimas naikintinas.... 18. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 19. Priešieškinis tenkintinas.... 20. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. balandžio 7 d. ieškovė... 21. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo prievolės vykdymo už 1815,00 Eur... 22. Visų pirma, atmestinas ieškovės argumentas, kad atsakovės parašas... 23. Pagal Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.305 straipsnio 1 dalį... 24. Įstatymų leidėjas įtvirtino nustatą, jog pardavėjo sutartinės prievolės... 25. Tiek iš ieškovės tiek ir iš atsakovės liudytojų parodymų nustatyta, kad... 26. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės... 27. Bylos duomenys leidžia manyti, jog tiek ieškovė, tiek ir atsakovė,... 28. Tarp šalių nebuvo pasirašytas ir perdavimo-priėmimo aktas. Bylos duomenys... 29. Atmestinas ieškovės argumentas, kad šiam atvejui tiek pirkėjo, tiek... 30. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl mažmeninės... 31. Jeigu prekė tinka naudoti pagal paskirtį, vartotojui kartu su jo nusipirkta... 32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamų... 33. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas... 34. Byloje esantys rašytiniai įrodymai rodo, kad ginčo pjūklas negali būti... 35. Dėl palūkanų... 36. Ieškovė prašo ieškiniu prašė priteisti 226,00 Eur palūkanas. Nurodė,... 37. Nustatyta, kad 2016 m. balandžio 7 d. atsakovei išrašyta PVM... 38. CK 6.210 straipsnyje 2 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę... 39. Atsižvelgiant į suformuotą praktiką atsakovė už juostinį gaterį turėjo... 40. 2016 m. birželio 27 d. sumokėjo 1000 Eur ir liko skolinga 3235 Eur. Mokėjimo... 41. 2016 m. liepos 13 d. sumokėjo 1000 Eur ir liko skolinga 2235 Eur. Mokėjimo... 42. 2016 m. rugpjūčio 8 d. sumokėjo 1000 Eur ir liko skolinga 1235 Eur.... 43. 2017 m. birželio 8 d. sumokėjo 500 Eur ir liko skolinga 735 Eur. Mokėjimo... 44. 2017 m. birželio 26 d. sumokėjo paskutinę 735 Eur sumą. Mokėjimo terminą... 45. Atitinkamai atsakovė, praleidusi terminą sumokėti 4235,00 Eur skolą už... 46. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 47. Panaikinus preliminarų sprendimą, ieškinį tenkinus iš dalies,... 48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos... 49. Kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškovė... 50. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė patyrė 31,00 Eur žyminio... 51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi... 52. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką,... 53. Ieškovė taip pat prašo priteisti patirtas 158,40 Eur kuro išlaidas. Ji... 54. Ieškinį tenkinus 5,35 procento, ieškovei priteistina iš atsakovės 1,66 Eur... 55. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 75,00... 56. Atsakovės išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti neviršija... 57. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jos... 58. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 424, 428, 430 straipsniais, teismas... 59. 2017 m. liepos 25 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr.... 60. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 61. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eskija“,... 62. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eskija“,... 63. Priešieškinį tenkinti visiškai.... 64. Įpareigoti ieškovę E. S. įmonę, juridinio asmens kodas 171345640, pasiimti... 65. Priteisti iš ieškovės E. S. įmonės, juridinio asmens kodas 171345640,... 66. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per...