Byla 2-988-125/2013
Dėl 670 157,29 Lt žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius, sekretoriaujant Vitai Diekontienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Kleta“ atstovui direktoriui A. K. advokatui Pauliui Markovui, atsakovės UAB „Europa Group“ atstovui advokatei Akvilei Bužinskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovių UAB „Kleta“ ir UAB „BJK“ ieškinį atsakovei UAB „Europa Group“ dėl 670 157,29 Lt žalos atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovė UAB „Kleta“ (toliau ieškovė) ir UAB „BJK“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės ieškovei UAB „Kleta“ 425 679,59 Lt žalos atlyginimą ir UAB „BJK“ 227 580,31 Lt žalos atlyginimą; 6 procentų metinių palūkanų nuo byloje priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė UAB „BJK“ 2013-08-22 pateikė pareiškimą dėl 227 580,31 Lt reikalavimo dėl žalos atlyginimo iš atsakovės reikalavimo atsisakymo. Patikslintu ieškiniu ieškovė UAB „Kleta“ prašė iš atsakovės UAB „Europa Group“ priteisti 670 157,29 Lt žalos atlyginimui, 6 procentų metinių palūkanų nuo byloje priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2011-04-28 atsakovui išsikrausčius iš patalpų, buvo nutraukta 2002-09-01 tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), nuomos sutartį Nr. N-3 (toliau Nuomos sutartis). Atsakovė ieškovei grąžino patalpas blogesnės būklės nei turėjo būti ir padarė ieškovei žalą. Pagal mainų sutartį nuo 2011-06-29 UAB „BJK“ nuosavybėn perėjo 6552/14909 dalis ieškovei priklausiusių patalpų už 2 497 440,00 Lt, nors turto vertė buvo 2 975 000,00 Lt (t. 3, b. l. 47–54), taigi ieškovė dėl atsakovės kaltės patyrė nuostolių. Ieškovė kreipėsi į atsakovę raštu dėl padarytos žalos atlyginimo. Atsakovė raštu atmetė ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo kaip nepagrįstą ir neįrodytą ir nurodė, jog atlikti darbai nesusiję su atsakovės kalte. Ieškovė nurodo, jog CK 6.499 str. 1 d., 6.500 str. bei Nuomos sutarties 7.1 p., atsakovė turi pareigą grąžinti nuomojamą daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą bei sutartimi prisiimtą pareigą naudoti patalpas tvarkingai ir tinkamai bei atsakyti už jų tyčinį sugadinimą. Atsakovės padaryta žala buvo užfiksuota 2011 m. balandžio 28 d. antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 75-11-03 (t. 1, b. l. 19–25), 2011 m. gegužės 2 d. UAB „Pineka" defektiniu aktu Nr. KP_201102-01 (t. 1, b. l. 26–28) bei UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras" vidaus apdailos, stalių gaminių, statybinių konstrukcijų ir inžinerinės įrangos defektų lentele (t. 1, b. l. 40), kuriuose užfiksuoti įvairūs patalpų pažeidimai, iš kurių matyti, jog didžioji dalis šių nuostolių buvo atlikta išsikraustant iš patalpų nesaugant turto. Surašant šiuos aktus šalys pripažino nustatytus trūkumus, kurių nelaikė patalpų natūraliu nusidėvėjimu. Atsakovei nebendradarbiaujant siekiant atstatyti patalpų būklę į tinkamą naudojimui, ieškovė sudarė su rangovais sutartis, apie atliktų patalpų atkūrimo darbus atsakovė buvo informuota. Siekdama atstatyti nuomotų patalpų būklę į tinkamą naudojimui bei turėdama sumažinti pardavimo kainą dėl daikto trūkumų, ieškovė patyrė 670 157,29 Lt nuostolių, kuriuos sudaro 444 152,23 Lt patalpų būklės atkūrimo išlaidos ir 227 580,31 Lt UAB „BJK“ patirtos išlaidos. Ieškovė dublike nurodė, jog atsakovė įrangą išmontavo ir pašalino iš patalpų per itin trumpą laiką (50 kambarių veikiantis viešbutis buvo išklausytas per 3 dienas), kadangi įranga buvo išmontuojama nesaugant patalpų. Be to, atsakovė privalėjo daryti einamąjį patalpų remontą per 9 nuomos metus, tačiau šios pareigos nevykdė.

3Atsakovė atsiliepimu teismo prašo ieškinį atmesti ir atsakovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė patalpas nuomojo nuo 2002-09-01, visą tą laikotarpį esant poreikiui atsakovės lėšomis buvo atliekamas einamasis patalpų remontas, o ieškovė per nuomos laikotarpį nė karto neatliko patalpų vidaus ar išorės einamojo ar kapitalinio remonto, neatnaujino patalpų sudėtinių dalių. Atsakovė patalpas naudojo pagal nuomos sutartyje numatytą paskirtį. Pasibaigus nuomos sutarčiai atsakovė grąžino patalpas ieškovei, kurios atitiko nuomos sutartyje numatytą jų būklę, atsižvelgiant į normalų šių patalpų nusidėvėjimą ir atsakovė nepažeidė savo pareigos grąžinti patalpas tinkamos būklės. Ieškovės nurodyti patalpų trūkumai, jų neįrodžius kaip atsiradus dėl kitų priežasčių nei normalaus daikto dėvėjimosi, nepriskirtini nuomininkui ir rizika lieka nuomotojui (CK 6.485, 6.499 str.). Atsakovė nurodo, jog antstolės surašytas 2011-04-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neatitinka reikalavimų, keliamų tokiam protokolui. Atsakovė nurodo, jog UAB „Pineka" ir UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras" parengti dokumentai negali būti laikomi ekspertų išvadomis ir objektyviais įrodymais dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, taip pat padarytos žalos pobūdžio, kadangi šios bendrovės kaip ekspertai buvo parinktos vienašališkai ieškovės nuožiūra ir šių asmenų pateikti paaiškinimai iš esmė buvo pateikti ieškovės iniciatyva. Ieškovė atsakovei perdavė ne pilnai įrengtas patalpas, todėl atsakovas jas turėjo maksimaliai pritaikyti viešbučio veiklai: įsigyti bei pastatyti baldus, sumontuoti įvairius elektros prietaisus (šviestuvus ir pan.). Atsakovė taip pat nurodo, jog netirtos kitos priežastys, galinčios lemti patalpų pablogėjimą, tokių kaip atliktų patalpų statybos darbų tinkamumo visą nuomos laikotarpį, o stogo čerpių pažeidimai, fasado pažeidimai, dėl drėgmės ant sienų atsiradęs pelėsis, taip pat pūslės, atšokę sienų tapetai ir pan. galėjo atsirasti dėl statybinio broko. Atsakovė triplike nurodė, jog nuolat vykdė patalpų einamąjį remontą ir patyrė 108 928,80 Lt išlaidų, todėl nėra pagrindo laikyti, kad ji patalpų būklę pablogino tyčia ar dėl neatsargumo. UAB „Pineka" vykdė vėdinimo ir oro šaldymo sistemos priežiūros ir remonto funkcijas, todėl visiškai nepagrįsti šios bendrovės argumentai, kad sistemos defektai atsirado dėl nepriežiūros.

4Ieškinys tenkintinas.

5Iš bylos duomenų nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Kleta“ ir atsakovės UAB „Europa Group“ (anksčiau UAB „Senamiesčio komfortas“) 2002-09-01 sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. N-3 dėl patalpų, esančių ( - ), nuomos laikotarpiui iki 2009-12-31 (t. 1, b. l. 11-13), kartu 2002-09-01, 2002-12-19, 2003-02-24,

62004-11-04 pasirašyti Patalpų ir įrangos priėmimo-perdavimo aktai (t. 1, b. l. 16, 41-44). Papildomu 2002-10-21 susitarimu prie nuomos sutarties šalys nuomos laikotarpį pratęsė iki 2010-05-27 (t. 1, b. l. 14), o 2004-12-31 Susitarimu dėl Nuomos sutarties pakeitimo ir papildymo susitarė, kad patalpos nuomojamos iki 2019-12-31 (t. 1, b. l. 15). Nuomojamų patalpų savininkė sutarčių sudarymo metu buvo UAB „Kleta“, o nuo 2011-06-29 dalies (6552/14909) patalpų savininke tapo UAB „BJK“ (t. 1, b. l. 28-30, t. 3, b. l. 47-52). 2011-04-28 atsakovei išsikrausčius iš patalpų, perduodamų patalpų būklę, dalyvaujant atsakovės atstovams direktoriui R. B. ir advokatui M. B., UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ ekspertui A. S. ir inžinieriui E. S., ieškovės atstovui direktoriui A. K., užfiksavo antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė ir surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 75-11-03 (t. 1, b. l. 19-25). Taip pat 2011-05-02 UAB „Pineka“ surašė Defektinį aktą Nr. KP_AP201102-01 (t. 1, b. l. 26-27), o UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ pateikė defektų lentelę (t. 1, b. l. 40). 2011-07-15 ieškovė kreipėsi į atsakovę raštu Nr. KL/2011-99, reikalaudama atlyginti padarytą žalą (t. 1, b. l. 31-32). 2011-07-20 atsakovė pateikė atsakymą į minėtą raštą, prašydama pateikti įrodymus, kad žala yra patirta dėl atsakovės kaltės (t. 1, b. l. 33). 2011-07-26 ieškovė pateikė raštą Nr. KL/2011-106 su dokumentais, įrodančiais patirtas išlaidas siekiant atstatyti patalpų būklę (t. 1, b. l. 34-38). Atsakovė 2011-08-11 raštu atmetė ieškovės reikalavimą kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 39). Ieškovė UAB „Kleta“ ir UAB „BJK“ pateikė ieškinį dėl 653 259,90 Lt žalos atlyginimo. Šių nuostolių sumą ieškovė grindžia prie bylos pateiktais įrodymais (t. 1, b. l. 45 – t. 2, b. l. 47). Atsakovė pateikė 2005-2011 metų patalpų techninės priežiūros ir remonto išlaidų išklotinę ir išlaidų suvestinę, susijusią su UAB „Pineka“ atliktai kondicionavimo darbais (t. 2, b. l. 188-196). UAB „BJK“ pateikus pareiškimą dėl reikalavimo atsisakymo (t. 3, b. l. 100-101), ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, nurodydama, jog patyrė 670 157,29 Lt nuostolių, siekdama atstatyti nuomotų patalpų būklę bei turėdama sumažinti pardavimo kainą dėl daikto trūkumų. Turto vertės sumažėjimą ieškovė grindžia Turto vertės nustatymo pažyma Nr. 963 TVP_2011 ASA KLAI (t. 3, b. l. 53-54).

7Dėl nuomininko atsakomybės už nuomojamo daikto pabloginimą

8Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2002-09-01 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria ieškovė atsakovei išnuomojo negyvenamąsias patalpas viešbučio ir maitinimo paslaugoms teikti, prekybai alkoholiniais gėrimais bei tabaku, kitai prekybai, ofisų bei parduotuvių nuomai iki 2009-12-31, vėliau sutartis buvo papildyta, atsakovei išnuomojant patalpas iki

92019-12-31. Šia sutartimi atsakovė (nuomininkė) įsipareigojo tvarkingai ir tinkamai eksploatuoti jai nuomojamas patalpas ir jose esantį inventorių, ir materialiai atsakyti už jų tyčinį sugadinimą ar sugadinimą dėl neatsargumo, padengiant turto atkūrimo kaštus, išskyrus natūralų nusidėvėjimą (Nuomos sutarties 7.1 p.), savo kaštais vykdyti visų jai nuomojamų patalpų einamąjį vidaus remontą (Nuomos sutarties 7.3 p.), būti atsakinga už jai nuomojamų patalpų higieninį stovį, priešgaisrinę apsaugą, šildymą ir elektros priežiūrą (Nuomos sutartis 7.4 p.). Atitinkamai ieškovė (nuomotoja) įsipareigojo savo kaštais vykdyti nuomotų patalpų remonto darbus, reikalingus atlikti dėl statybinių pastato rekonstrukcijos darbų trūkumų (Nuomos sutartis 6.3 p.). 2011-04-28 atsakovei iš patalpų išsikrausčius nuomos santykiai tarp šalių buvo nutraukti. Pagal nuomos sutarties 4.2 punktą, nuomos termino pasibaigimo dieną, nuomininkas privalo perduoti patalpas nuomotojui pagal aktą Nr. 11.5.4, pasirašomą abiejų šalių, kuriame turi būti įvertinama nuomojamų patalpų būklė, atsižvelgiant į natūralų patalpų bei įrangos nusidėvėjimą. Iš Patalpų ir įrangos priėmimo-perdavimo akto matyti (t. 1, b. l. 16), kad patalpų perdavimo metu jų būklę fiksavo antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė ir UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ atstovai, kurie pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo aktą ir išvadą (t. 1, b. l. 17-25, 40). Taip pat pateikta UAB „Pineka“ defektinis aktas (t. 1, b. l. 26-27). Iš šių duomenų matyti, jog patalpos buvo grąžintos su trūkumais, apgadintos, užfiksuoti patalpų pažeidimai, tokie kaip durų, staktų apdailos pažeidimai, parketo subraižymai, kiliminės dangos dėmės, sienų pažeidimai, įtrūkimai, langų rėmų subraižymai, išlupti karnizai, nuplėšus daiktus palikti atviri elektros laidai, pažeistos plytelės, sienose padarytos skylės, evakuacinėj laiptinėj išluptos lubos ir pan. Kai kuriose patalpose trūko ir tam tikrų daiktų, kaip, pavyzdžiui, klozeto bakelio dangčio, kamerų ir kt. Posėdžio metu liudytojas E. S. nurodė, jog nustatyti pažeidimai atsirado dėl mechaninių pažeidimų ir netinkamo naudojimosi patalpomis, o pažeidimai galimai atsirado kraustymo darbų metu. Liudytojas A. S. posėdžio metu nurodė, jog fiksavo pažeidimus, kurie negali būti natūralus nusidėvėjimas. Darytina išvada, jog patalpos ieškovei buvo grąžintos netinkamos būklės, su trūkumais. Šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl pareigos grąžinti tinkamos būklės patalpas, pasibaigus nuomos sutarčiai, ir atsakovės (nuomininko) atsakomybę už netinkamos būklės patalpų grąžinimą. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Iš sutarties matyti, jog atsakovė įsipareigojo tvarkingai ir tinkamai eksploatuoti jai nuomojamas patalpas ir jose esantį inventorių ir savo kaštais vykdyti visų jai nuomojamų patalpų einamąjį vidaus remontą. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamo pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nuomotojas, nutraukus nuomos sutartį, turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį (2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio pataisos namai v. UAB ,,Panevėžio Lironta“, bylos Nr. 3K-3-37/2011). CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nurodytais atvejais nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti išnuomojamo daikto pabloginimą, taigi jis negali pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Colibri“ v. UAB „ Stilsena“, byla Nr. 3K-3-493/2007; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. įmonė „Anūkėlis“ v. UAB „Sonex group“, byla Nr. 3K-3-487/2008). Pagal nuomos sutartį, atsakovė materialiai atsako už patalpų tyčinį sugadinimą ar sugadinimą dėl neatsargumo, padengiant turto atkūrimo kaštus, išskyrus natūralų nusidėvėjimą. Tam, kad viena šalis privalėtų atlyginti nuostolius kitai šaliai, reikalingas civilinės teisės pažeidimo sudėties visetas: neteisėti veiksmai; priežastinis ryšys; kaltė ir žala. Civilinės teisės doktrinoje nereikalaujama, kad asmens, dėl kurio veiksmų atsirado nuostoliai, veiksmai būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis. Priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad asmens elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. 2002-09-01 Patalpų ir įrangos perdavimo-priėmimo aktu, 2002-12-19, 2003-02-24, 2004-11-04 Patalpų perdavimo-priėmimo aktais (t. 1, b. l. 41–45) tiek atsakovė, tiek ieškovė patvirtino, kad patalpų statybiniai darbai atlikti kokybiškai. Nutraukiant nuomos sutartį, nuomojamų patalpų trūkumai buvo konstatuoti abiejų nuomos sutarties šalių 2011-04-28 Patalpų ir įrangos priėmimo-perdavimo akte (t. 1, b. l. 16) bei antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės surašytame 2011-04-28 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. 1, b. l. 19–25), kurio surašymo metu dalyvavo ir atsakovės atstovai. Atsižvelgiant į tai, kad minėtuose patalpų perdavimo-priėmimo aktuose užfiksuota, jog patalpos perduotos geros būklės, nustatyta, kad atsakovė nutraukus nuomos sutartį perdavė patalpas netinkamos būklės, su trūkumais, dalis kurių buvo įvairiais prietaisais, įrankiais padaryti mechaniniai pažeidimai, neveikiantys ventiliatoriai ir pan. Atsakovė nepagrįstai remiasi CK 6.485 str., kadangi nuomos sutarties 6.2. punkte šalys susitarė, kad nuomojamose patalpose privalo būti pilnai atlikti apdailos darbai pagal raštu su atsakove suderintus projektus. Ieškovė prieš išnuomodamas patalpas jas įrenginėjo pagal atsakovės pageidavimus bei nurodymus, atsakovė pretenzijų neturėjo. Atsakovė įsipareigojo savo kaštais vykdyti visų jam nuomojamų patalpų einamąjį vidaus remontą. Šiuo atveju priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių yra tiesioginis, kadangi iš byloje esančių dokumentų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad dalis žalos patalpoms buvo padaryta paskubomis išsikraustant iš patalpų, išmontuojant atsakovės įrangą nebuvo saugomas ieškovės turtas. Tokie padaryta žala negali būti laikomi natūraliu nusidėvėjimu, o atitinkamai atsakovės veiksmai ir yra atsiradusios žalos priežastis.

10Atsakovės argumentas, kad atsakovei išsikėlus, patalpų funkcinė paskirtis nepasikeitė ir ieškovė iš esmės galėjo naudoti patalpas pagal paskirtį. Tačiau ieškovės pateikti dokumentai įrodo priešingai, kadangi patalpoms buvo būtini atkūrimo darbai ir jų naudojimas pagal paskirtį nebuvo galimas, neatlikus remontų. Atsakovė nuomos laikotarpiu nuo 2002-09-01 iki 2011-04-28 nebuvo atlikusi patalpų einamojo remonto, nors nuomos sutartimi, atsakovė savo kaštais įsipareigojo vykdyti visų jai nuomojamų patalpų einamąjį vidaus remontą. Liudytojas A. M., UAB „Statversta“ direktorius, daręs objekto sąmatą ir kurio įmonė atliko remonto darbus, nurodė, jog stogo remontas buvo daromas nežymus, taip pat dažytas fasadas ir vidaus apdailos darbai atlikti. Taip pat nurodė, jog einamieji apdailos darbai viešbučių patalpose turi būti atliekami kas 2-3 metai. Be to, iš liudytojų parodymų nustatyta, jog buvo skubotai išsikraustyta. Liudytojas A. P. pasisakė, jog yra dvi išsikėlimo iš patalpų tvarkos: kuomet tiesiog išsikraustoma iš patalpų nedarant jokios žalos patalpoms, o tais atvejais, jeigu be žalos išsikraustyti neįmanoma, nuomininkas palieka pagerinimus nuomotojui patalpose, arba juos išsineša, tačiau sutvarko, kad nekiltų žala. Nagrinėjamu atveju, kadangi išsikraustymas buvo vykdomas skubotai, atsakovė nesutvarkė patalpų po jos atliktų pagerinimų pašalinimo. Liudytojas A. P., buvęs UAB „Pineka“ serviso vadovas, taip pat pasisakė apie vėdinimo sistemos būklę ir nurodė, jog vėdinimo sistemos būklė buvo bloga, kadangi netinkamai buvo atliekama jos priežiūra. Atsakovei nutraukus vėdinimo sistemos priežiūros (gedimų šalinimo) sutartį, jos priežiūrą vykdė ūkvedys, ir paskutiniu metu nebuvo keičiami net ir vėdinimo sistemos filtrai, todėl reikalingas buvo įrangos remontas dėl nusidėvėjimo ir nepriežiūros. Be to, nuomos sutartimi nustatyta, jog atsakovė materialiai atsakinga už tyčinį patalpų sugadinimą ar sugadinimą dėl neatsargumo, padengiant turto atkūrimo kaštus, išskyrus natūralų nusidėvėjimą. Iš atsakovės pateiktų įrodymų dėl nuomos laikotarpiu atliktų remontų ir priežiūros darbų išklotinių (t. 2, b. l. 188-196) matyti, jog atsakovė einamųjų remontų nedarė, o iš esmės rūpinosi kasdienėmis ir būtiniausiomis prekėmis, reikalingoms normaliai viešbučio veiklai. Kadangi iš bylos duomenų matyti, jog atsiradę nuostoliai nepriskirtini natūraliam nusidėvėjimui, ieškovė pagrįstai reikalauja atsakovę atlyginti atsiradusią žalą, vadovaujantis CK 6.500 straipsnio norma. Teismo vertinimu atsakovės teiginiai dėl įrodymų netinkamumo yra nepagrįsti. Antstolei konstatuojant faktines aplinkybes dalyvavo tam tikri specialistai tam, kad antstolė galėtų nurodyti ir užfiksuoti sugadinimo faktus, todėl minėti protokolai pripažintini oficialiais įrodymais ir turi įrodomąją reikšmę nagrinėjamoje byloje. Ieškovė samdė ekspertus bei antstolę tam, kad būtų užfiksuota patalpų būklė ir šiais įrodymais pagrindė, kad atsakovė sugadino patalpas. Tuo tarpu atsakovė, vadovaujantis CK 6.500 str., turėdama įrodyti, kad daiktas pablogėjo ne dėl jos kaltės, nepateikė pakankamai įrodymų, kad nėra jos kaltės. Dėl bylos nutraukimo ieškovės UAB „BJK“ atžvilgiu Atsižvelgiant į tai, kad UAB „BJK“ atsisakė savo 227 580,31 Lt reikalavimo dėl žalos atlyginimo iš atsakovės UAB „Europa Group“ (t. 3, b. l. 100-101), teismas nutraukia bylą UAB „BJK“ atžvilgiu pagal CPK 293 str. 4 p. Dėl bylinėjimosi išlaidų

11Ieškovė šioje byloje turėjo 15 356,12 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ( t. 3, b. l. 63-72) bei 11 134 Lt (t. 2, b. l. 50, t. 3, b. l. 98) žyminio mokesčio, tačiau atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių Rekomendacijų 7 p. numato, kad užmokesčio už teisinę pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu minimali mėnesinė alga buvo 1000 Lt, todėl maksimalus užmokestis už atsiliepimo į ieškinį paruošimą galėjo būti 3000 Lt., tripliką 1750 Lt, atsiliepimą į atskirąjį skundą 500 Lt, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 500 Lt. Ieškovės advokatas dalyvavo dvejuose teismo posėdžiuose, o pagal Rekomendacijų 8.18 p. užmokestis už teisinę pagalbą apskaičiuotinas taikant koeficientą 0,15 už vieną atstovavimo valandą (150 Lt, o už dokumento išreikalavimą - 12 Lt), todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas iš atsakovės ieškovei priteistini 10 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 2 d.).

12Teisėjas, vadovaudamasis CPK 259 str.,

Nutarė

13ieškinį patenkinti ir priteisti ieškovei UAB „Kleta“ iš atsakovės UAB „Europa Group“

14670 157,29 Lt nuostolių, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,.

15Civilinę bylą Nr. 2-988-125/2013 UAB „BJK“ atžvilgiu nutraukti.

16Priteisti ieškovei UAB „Kleta“ iš atsakovės UAB „Europa Group“ 10 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 11 134 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

17Sprendimą per 30 d. nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai