Byla 2-847-241/2018
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-3030-392/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cofex“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Europa Group“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė UAB „Cofex“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, prašydama iškelti atsakovei UAB „Europa Group“ bankroto bylą.
  2. Ieškovė UAB „Cofex“ nurodė, kad UAB „Europa Group“ buvo įkurta 1998 m. gruodžio mėn., įmonėje dirba 5 darbuotojai, 2017 m. gruodžio 18 d. ji turėjo 2 986,08 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Įmonė nuo 2012 m. neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų juridinių asmenų registrui, paskutiniai dokumentai pateikti už 2011 m. Įmonės turtas yra areštuotas. 2011 m. įmonė turėjo 34 504 899 Lt turto ir 34 216 261 Lt įsipareigojimų. Įmonė nebeturi daugelio turėto nekilnojamojo turto, neatsiskaito su ieškove ir kitais kreditoriais. Įmonės 71 096,92 Eur skola ieškovei susidarė pagal Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. 2-988-125/2013 ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. 2-7017-464/2011. 2017 m. spalio 6 d. ieškovė pasirašytinai įteikė atsakovei pranešimą apie kreipimąsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, jeigu atsakovė neįvykdys įsipareigojimų ieškovei. Šis pranešimas buvo įteiktas UAB „Europa Group“ prokuristui V. D., nes įmonė ilgą laiką neturi direktoriaus.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi iškėlė UAB „Europa Group“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė V. J..
  2. Teismas nustatė, kad paskutinį kartą UAB „Europa Group“ finansinės atskaitomybės dokumentai juridinių asmenų registrui buvo pateikti už 2011 m. laikotarpį. Remdamasis šių dokumentų duomenimis teismas nustatė, kad įmonė turėjo turto už 9 993 309 Eur (34 504 899 Lt): ilgalaikio turto deklaruota už 8 589 272 Eur (29 657 040 Lt), trumpalaikio turto – 1 404 037 Eur (4 847 859 Lt); įmonės bendra įsipareigojimų suma sudarė 9 909 714 Eur (34 216 261 Lt). Pagal turto arešto aktų registro duomenis teismas nustatė, kad įmonės turtas yra areštuotas 4 716 938,01 Eur, 4 754,60 Eur, 339 938,38 Eur, 189 197,14 Eur sumoms. Iš viešų registrų duomenų teismas nustatė, kad atsakovė neturi registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog įmonė gautų pajamas, valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje. Atsakovės pateiktų dokumentų pagrindu teismas nustatė, kad pagal 2017 m. gruodžio 31 d. balansą įmonė turi turto už 7 142 907 Eur. Tačiau, įvertinęs tai, kad pradelsta skola kreditorei AB „Swedbank“ pagal 2015 m. spalio 1 d. nutrauktą kredito sutartį sudaro 6 407 013 Eur, padarė išvadą, jog vien šios aplinkybės užtenka įmonės nemokumui konstatuoti. Remdamasis ieškovės paaiškinimais, kad atsakovės įsiskolinimas jai sudaro 117 261 Eur sumą, teismas konstatavo, jog UAB „Europa Group“ negali vykdyti savo įsipareigojimų. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

  1. Trečiasis asmuo R. B. atskirajame skunde prašo:
    1. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos UAB „Europa Group“ iškėlimo Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo;
    2. įpareigoti Vilniaus apygardos teismą iš naujo nagrinėjant bylą:
      1. paskirti UAB „Europa Group“ kuratoriumi A. Š.;
      2. į bylos nagrinėjimą kviesti UAB „Europa Group“ buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „Baltic Net Media“ vyriausiąją buhalterę L. P..
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nesiaiškino, ar atsakovė UAB „Europa Group“ buvo tinkamai informuota apie ieškovės UAB „Cofex“ ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė nusprendė inicijuoti atsakovės bankroto bylos iškėlimą vėliau, nei nurodyta pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įteikimo atsakovei data, t. y. pranešimas buvo surašytas atgaline data. Be to, šis pranešimas įteiktas teisės veikti atsakovės vardu neturinčiam buvusiam prokuristui V. D..
    2. Teismas, žinodamas, kad atsakovė neturi valdymo organų, kitų jos vardu galinčių veikti asmenų, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų užtikrintas tinkamas atsakovės atstovavimas. Teismas privalėjo pasiūlyti ieškovei pateikti prašymą dėl atsakovės kuratoriaus paskyrimo.
    3. Teismas iškėlė atsakovei bankroto bylą neišklausęs jos akcininkų pozicijos, kurie yra vieninteliai asmenys, galintys atstovauti atsakovei. Teismas savo iniciatyva turėjo įtraukti atsakovės akcininkus į bylos nagrinėjimą. Tačiau teismas, iki bankroto bylos iškėlimo gavęs vieno iš akcininkų prašymą dėl jo įtraukimo į bylą, atsakovės akcininkus į bylą įtraukė tik jau išnagrinėjęs bylą. Tokia situacija prilygsta padėčiai, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
    4. Teismas nesiėmė veiksmų tikrajai atsakovės turtinei padėčiai nustatyti, nesurinko pakankamai duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, neįvertino į bylą pateiktų duomenų prieštaringumo. Teismas neįsitikino, ar atsakovė tikrai turi neįvykdytų įsipareigojimų ieškovei, taip pat nenustatė, kokiu pagrindu šie įsipareigojimai atsirado, kokia jų tiksli apimtis. Be to, teismas netyrė neatsiskaitymo su kreditoriais priežasčių, galimybių atsiskaityti su jais ateityje, todėl neatskleidė bylos esmės.
    5. Ieškovė, inicijuodama bankroto bylos iškėlimą, veikė nesąžiningai, pareiškimą pateikė siekdama daryti poveikį tarp atsakovės akcininkų vykstantiems ginčams, o ne dėl atsakovės neatsiskaitymo su ieškove.
    6. Nors atsakovė ir susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau kelti jos bankroto bylą nėra pagrindo. Išvadą dėl atsakovės nemokumo teismas padarė selektyviai pasirinkęs keletą jos turtinės padėties vertinimo kriterijų, ignoruodamas byloje esančius įrodymus, kad atsakovė turi pakankamai turto įsipareigojimų vykdymui, vykdo veiklą, darbuotojams moka darbo užmokestį, dėl sėkmingos teisminių ginčų baigties ateityje galės vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.
    7. Atsakovės turtinė padėtis neatitinka įstatyme įtvirtintos įmonės nemokumo sampratos, ji yra moki. Be to, teismas neatsižvelgė, kad atsakovė jau keletą metų dalyvauja įvairiuose teisminiuose procesuose, kurių baigtis gali reikšmingai pakeisti jos turtinę padėtį, gebėjimą atsiskaityti su kreditoriais.
  3. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo A. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Aplinkybė, kad atsakovė neturi vadovo, negali leisti įmonei išvengti bankroto procedūrų. Vienintelis asmuo, galintis veikti atsakovės vardu, yra prokuristas V. D.. Todėl ieškovė pranešimą dėl bankroto bylos iškėlimo įteikė šiam asmeniui pagrįstai.
    2. Apeliantas siekia paskirti kuratoriumi galimai su juo susijusius asmenis ir daryti įtaką UAB „Europa Group“ procesams. Ieškovė nėra pateikusi prašymo dėl kuratoriaus paskyrimo, todėl teismas neturi pagrindo jo skirti.
    3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas turėjo įtraukti UAB „Europa Group“ akcininkus į bankroto bylą. Pagal teismų praktikos suformuotą bendrąją taisyklę įmonės akcininkai į bankroto bylą nėra įtraukiami.
    4. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas neįsitikino atsakovės finansine padėtimi. Ieškovė reikalavimo teisę į atsakovę įgijo dėl paties apelianto netinkamo UAB „Europa Group“ valdymo. Ieškovė yra atsakovės kreditorė.
    5. Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovė yra nemoki. Atsakovės dalyvavimas daugelyje civilinių bylų nesudaro pagrindo nekelti jai bankroto bylos. Dėl šių bylų atsakovės finansinė padėtis gali dar labiau pablogėti.
  4. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Cofex“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovė buvo tinkamai informuota apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovei neturint jokių valdymo organų, prokuristas V. D. laikytinas tinkamu asmeniu pranešimui dėl bankroto bylos iškėlimo įteikti, kuris yra ir vienas pagrindinių UAB „Europa Group“ darbuotojų – Finansų ir marketingo skyriaus vadovas. Apelianto argumentai dėl pranešimo apie bankroto bylos iškėlimą įteikimo atgaline data yra deklaratyvūs ir melagingi, be to, nesusiję su bankroto byla, todėl vertintini kritiškai.
    2. Ieškovei neprašant skirti kuratoriaus, teismas tokios pareigos neturėjo. Be to, kuratoriaus paskyrimas nėra reikalingas, nes teismui buvo pateikti dokumentai, reikalingi išnagrinėti įmonės bankroto bylos iškėlimo klausimą. Apeliantas nenurodo, kokiu būdu kuratoriaus paskyrimas būtų pakeitęs atsakovės poziciją byloje, ar kuratorius būtų teismui pateikęs kitokius duomenis.
    3. Apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, kurios įrodytų jo kaip įmonės akcininko situacijos išskirtinumą, kuomet teismas turi pareigą įtraukti įmonės akcininką į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Kadangi apeliantas yra prisidėjęs prie UAB „Europa Group“ nemokumo būsenos, jo siekis dalyvauti bankroto byloje laikytinas noru išvengti atsakomybės dėl įmonės tyčinio bankroto.
    4. Ieškovė įrodymais pagrindė savo reikalavimą atsakovei, todėl teismas neprivalėjo papildomai domėtis ieškovės reikalavimo pagrįstumu. Atsakovė, turinti įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, turi įrodyti jų įvykdymą. Apelianto pateikti įrodymai dėl atsakovės atsiskaitymo su ieškove laikytini nepagrįstais, nes apeliantas nepateikė pavedimo ar pinigų perdavimo įrodymų, taip pat tarpusavio skolų suderinimo akto. Atskirojo skundo argumentai dėl ieškovės nesąžiningumo nėra susiję su atsakovės bankroto byla.
    5. Teismas, konstatuodamas atsakovės nemokumą, pagrįstai rėmėsi oficialiais registrų duomenimis. Teismas pagrįstai nevertino galimo įmonės finansinės padėties pagerėjimo dėl ateityje pasibaigsiančių civilinių bylų, kuriose dalyvauja atsakovė. Teismas, svarstydamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, vertina mokumo būseną tuo momentu. Kitaip bankroto byla negalėtų būti keliama, kol įmonė dalyvaus bylose ir jos nebus baigtos. Be to, įmonės padėtis dėl šios priežasties gali ne tik pagerėti, bet ir pablogėti.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria iškelta atsakovės UAB „Europa Group“ bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
  2. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai iškėlė UAB „Europa Group“ bankroto bylą.
  3. Įstatymas numato griežtas bankroto bylos iškėlimo sąlygas bei įpareigoja teismą nuodugniai ištirti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, finansinę padėtį. Kaip ne kartą teismų praktikoje buvo išaiškinta, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Tačiau greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus bei kitus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2377/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2561/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014; kt.).
  4. Pagal ĮBĮ bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovei bankroto byla iškelta nemokumo pagrindu.
  5. Pagal ĮBĮ 2straipsnio 8 dalį nemokumas, kaip pagrindas iškelti bankroto bylą, apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Taip pat pažymėtina, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne)mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė realiai turi, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014; 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-643-798/2016; 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1687-798/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-596-381/2018). Pažymėtina ir tai, kad įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, iš kurio sprendžiama apie įmonės finansinę padėtį, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011; 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).
  6. Bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu teismui, nagrinėjančiam bankroto bylą, keliama aktyvumo pareiga (CPK 179 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalį teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali įpareigoti įmonės vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, savininką (savininkus), vyriausiąjį buhalterį (buhalterį), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovą pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus ir teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti įmonės turtą (1 punktas); kviesti į teismą įmonės vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, savininką (savininkus), įmonei iki bankroto bylos iškėlimo apskaitos paslaugas teikusios įmonės vadovą, įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovą, vyriausiąjį buhalterį (buhalterį) ir kitus atsakingus darbuotojus, reikalauti iš jų rašytinių paaiškinimų, susijusių su bankroto bylos iškėlimu (2 punktas); reikalauti iš įmonės vadovo arba savininko (savininkų) pateikti teismui įmonės ūkinės ir finansinės būklės duomenis (4 punktas).
  7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės 2017 m. balansą, nustatė, kad įmonė turi turto už 7 142 907 Eur, tačiau jos pradelsta skola kreditorei AB „Swedbank“ pagal 2015 m. spalio 1 d. nutrauktą kredito sutartį sudaro 6 407 013 Eur sumą. Šių duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, kad jau vien tik šios aplinkybės pakanka atsakovės nemokumui konstatuoti.
  8. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-626-807/2017 buvo atmestas ieškovo R. B. ieškinys atsakovei AB „Swedbank“ dėl neteisėto kredito sutarties nutraukimo, byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujant UAB „Europa Group“. 2017 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ir 2017 m. spalio 9 d. priimtas ieškovo R. B. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi nurodytas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas iki šiol nėra įsiteisėjęs. Toje civilinėje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas R. B. siekia pripažinti 2004 m. spalio 5 d. kredito sutarties Nr. 04-030725-IN, sudarytos tarp UAB „Europa Group“ ir AB „Swedbank“, nutraukimą (2015 m. spalio 1 d.) neteisėtu, pakeisti jos nuostatas, pratęsiant kredito grąžinimo terminą iki 2030 m. rugsėjo 30 d., išdėstant mokėtinas kredito įmokas nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2030 m. rugsėjo 30 d. pagal ieškinyje ir teismo eksperto V. Č. ekspertinio tyrimo akte pateiktą grafiką bei atleisti UAB „Europa Group“ nuo priskaičiuotų delspinigių už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 30 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., o visas UAB „Europa Group“ nuo 2013 m. lapkričio 30 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. sumokėtas sumas (982 049 Eur) užskaityti kaip nurodyta V. Č. ekspertinio tyrimo akte; pakeisti kredito sutarties specialiosios dalies nuostatą, nustatant 0,016 proc. delspinigių normą už kiekvieną pradelstą dieną (6 proc. metinė delspinigių norma); pagal ieškinyje ir teismo eksperto V. Č. ekspertinio tyrimo akte pateiktą grafiką apskaičiuotas ir nuo 2017 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nesumokėtas sumas išdėstyti ir leisti UAB „Europa Group“ sumokėti lygiomis dalimis per 12 mėn. laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant kiekvieną mėnesį, atleidžiant UAB „Europa Group“ nuo delspinigių už įmokų, nurodytų grafike, nesumokėjimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
  9. Teismų praktikoje išaiškinta, jog įmonės skola, dėl kurios vyksta teisminis ginčas, į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę neįskaičiuojama (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-301/2014; 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-732-823/2016). Pirmosios instancijos teismas šios teismų praktikoje suformuluotos taisyklės netaikė, nesiaiškino, ar pasikeistų, jei taip, tai kokia apimtimi, atsakovės 6 407 013 Eur dydžio (1 t., b. l. 129) skola kreditorei AB „Swedbank“, jeigu nurodytoje civilinėje byloje būtų patenkintas R. B. pareikštas ieškinys dėl neteisėto kredito sutarties nutraukimo.
  10. Pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą konstatavo remdamasis ir UAB „Europa Group“ 2011 m. finansinės atskaitomybės (balanso) duomenimis (1 t., b. l. 80-82), pagal kuriuos nustatė, kad tuo laikotarpiu įmonė turėjo turto už 9 993 309 Eur (34 504 899 Lt): ilgalaikio turto už 8 589 272 Eur (29 657 040 Lt), trumpalaikio turto – 1 404 037 Eur (4 847 859 Lt); įmonės bendra įsipareigojimų suma sudarė 9 909 714 Eur (34 216 261 Lt).
  11. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Taigi esminis kriterijus nustatant įmonės finansinę padėtį yra turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis. Teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Pirmosios instancijos teismas, viena vertus, rėmėsi šešių metų senumo įmonės finansinės padėties duomenimis, kurių aktualumas dabartinei situacijai kelia pagrįstų abejonių. Kita vertus, teismas nenustatinėjo nurodyto laikotarpio konkretaus pradelstų įsipareigojimų dydžio, jo santykio su atsakovės turto verte. Nors teismas nustatė, kad įmonės bendra įsipareigojimų suma tuo metu sudarė 9 909 714 Eur (34 216 261 Lt), tačiau iš 2011 m. balanso taip pat matyti, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, kurie nebūtinai reiškia visa apimtimi pradelstus įsipareigojimus, sudarė tik 2 081 642 Eur (7 187 494 Lt) sumą.
  12. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013). Kasacinio teismo išaiškinta ir tai, kad jeigu įvertinami ne visi įrodymai, tai padaromas principinių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas, galintis turėti įtakos priimant sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2006; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; kt.).
  13. Iš byloje esančio atsakovės 2016 m. balanso matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. atsakovė turėjo turto už 8 462 323 Eur, kurio didžiąją dalį sudarė ilgalaikis turtas (7 296 175 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2 040 140 Eur sumą (1 t., b. l. 111-112). Atsakovės 2017 m. balansas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovė turėjo turto už 8 350 673 Eur, kurio didžiąją dalį sudarė ilgalaikis turtas (7 142 907 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 440 338 Eur sumą (1 t., b. l. 114). Pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė atsakovės 2016 m. ir 2017 m. balansuose nurodytų duomenų, nenurodydamas jokių argumentų, dėl kurių jis atmetė šiuos finansinės atskaitomybės dokumentus kaip įrodymus. Teismas nesiaiškino, ar šių balansų duomenys atspindi tikrąją įmonės finansinę padėtį, ar juose yra nurodyta realaus turto vertė, kokio dydžio yra pradelsti įsipareigojimai. Teismas nemokumo būseną konstatavo remdamasis juridinių asmenų registro, nekilnojamojo turto registro, turto arešto aktų registro, transporto priemonių registro duomenimis, tinkamai nenustatęs atsakovės turto ir pradelstų įsipareigojimų tikrojo santykio.
  14. Pagrindinių atsakovės UAB „Europa Group“ skolininkų 2018 m. sausio 31 d. sąraše nurodyta, kad atsakovės debitoriai jai yra skolingi 7 168 805,89 Eur sumą (1 t., b. l. 132). Nepaisant to, kad vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, tačiau debitorinės skolos turėtų būti vertinamos galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektu. Pirmosios instancijos teismas tokio atsakovės debitorinių įsiskolinimų vertinimo neatliko.
  15. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad apeliantas 2018 m. vasario 21 d. 18.12 val. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Teisme šis prašymas užregistruotas 2018 m. vasario 22 d. 7.55 val. Teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartimi pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2018 m. vasario 22 d. 11 val. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Taigi apeliantas prašymą įtraukti jį į bylą teismui pateikė nepažeisdamas CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-480-407/2018).
  16. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartimi iškelta UAB „Europa Group“ bankroto byla. Apelianto 2018 m. vasario 21 d. prašymas dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu išspręstas bylą nagrinėjančio teisėjo 2018 m. vasario 23 d. rezoliucija, nusprendžiant įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis UAB „Europa Group“ akcininkus R. B. ir A. B.. Taigi nors prašymas dėl apelianto įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu teisme buvo gautas dar iki paskirto rašytinio teismo posėdžio, tačiau teismas šį prašymą išsprendė tik kitą dieną po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Šiuo aspektu akcentuotina tai, kad teismas pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį klausimą dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo dalyvauti byloje galėjo spręsti ir savo iniciatyva.
  17. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos ypatybės, kuomet įmonėje, kuriai inicijuotas bankroto bylos iškėlimas, nėra sudaryta jokių įmonės valdymo organų, lemia būtinybę į bylą įtraukti įmonės dalyvius – akcininkus R. B. ir A. B., turinčius po 50 proc. įmonės akcijų. Šių asmenų teisinis suinteresuotumas bankroto bylos iškėlimo įmonei išsprendimo rezultatu apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių. Išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartimi UAB „Europa Group“ bankroto byla iškelta neinformavus įmonės akcininkų (trečiųjų asmenų) apie pateiktą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nesudarius galimybės jiems pateikti atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
  18. Šioje nutartyje išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė esminių bylos faktų, t. y. neišsiaiškino visų įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių aplinkybių – UAB „Europa Group“ priklausančio turto vertės, pradelstų skolų masto, t. y. esminių aplinkybių, kuriomis remiantis sprendžiama dėl įmonės (ne)mokumo. Be to, teismas laiku į bylos nagrinėjimą neįtraukė UAB „Europa Group“ akcininkų, nesudarė jiems procesinės galimybės pateikti savo argumentų ir paaiškinimų įmonės bankroto bylos iškėlimo klausimu. Tai apeliacinės instancijos teismui leidžia padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme ir procesą pirmosios instancijos teisme būtina pakartoti (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, perduodant klausimą dėl bankroto bylos UAB „Europa Group“ iškėlimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
  19. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi išspręsti tiek su apelianto 2018 m. vasario 21 d. prašymu dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų proceso apeliacinės instancijos metu teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą, o juos priėmęs – atlikti šių įrodymų analizę ir vertinimą pagrindo iškelti atsakovei bankroto bylą egzistavimo aspektu. Taip pat nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles spręstini apelianto prašymai dėl kuratoriaus paskyrimo, bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, liudytojo apklausos, pareikšti minėtame jo prašyme dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu.
  20. Esant tokiai bylos baigčiai, kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam rezultatui byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Europa Group“ iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai