Byla e2A-234-479/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės BUAB „Saiguda“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-19 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Saiguda“ ieškinį atsakovui A. V., trečiajam asmeniui D. B. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė BUAB „Saiguda“ 2014-08-18 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. V. dėl žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013-10-25 nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Turto valdymas“. Ieškovė paaiškino, kad patikrinus įmonėje sudarytus sandorius buvo nustatyta, jog 2013-05-28 buvo sudarytos įmonės akcijų pirkimo – pardavimo sutartys, pagal kurias D. B. iš N. A. ir atsakovo A. V. įsigijo 100 proc. UAB „Saiguda“ akcijų. Ieškovė nurodė, kad iki akcijų pardavimo atsakovas buvo įmonės direktorius, tačiau sudarius akcijų perleidimo sandorį atsakovas naujajam įmonės vadovui D. B. neperdavė ieškovei priklausiusių piniginių lėšų ir kito trumpalaikio turto. Ieškovė paaiškino, kad pagal apskaitos duomenis įmonės banko sąskaitose 2013-05-31 iš viso turėjo būti 819,13 Lt, iš jų 782,34 Lt dydžio piniginės lėšos atsiskaitomosiose banko sąskaitose ir 36,79 Lt suma banko AB DnB bankas mokėjimo kortelėje. Ieškovė nurodė ir tai, kad pagal apskaitos duomenis įmonės kasoje 2013-05-31 turėjo būti 83 095,06 Lt, iš jų 60 523,23 Lt suma pagrindinėje kasoje ir 22 571,83 Lt suma Šilalės skyriaus kasoje. Ieškovė taip pat nurodė, kad įmonės akcijų perleidimo dienai, tai yra 2013-05-28, pagal apskaitos dokumentus įmonės kasoje turėjo būti iš viso 89 063,93 Lt, iš jų 60 523,23 Lt pagrindinėje kasoje ir 28 540,70 Lt Šilalės skyriaus kasoje. Ieškinyje nurodoma, kad atlikus ieškovės turto inventorizaciją įmonėje buvo rasta tik 782,34 Lt suma. Ieškovė teigė, kad atsakovas neperdavė naujajam įmonės direktoriui įmonės kasoje ir banko sąskaitose buvusių 89 100,72 Lt dydžio piniginių lėšų, todėl neteisėtais atsakovo veiksmais ieškovei buvo padaryta 89 100,72 Lt dydžio turtinė žala. Dėl to ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo 25 805,35 Eur (89 100,72 Lt) turtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-19 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2013-05-28 akcijų pirkimo – pardavimo sutartimis D. B. nupirko, o atsakovas A. V. ir N. A. pardavė 100 proc. UAB ,,Saiguda“ paprastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų. Byloje nustatyta, kad sandorio sudarymo metu naujajam įmonės savininkui ir vadovui buvo perduota 100 vnt. nematerialiųjų UAB ,,Saiguda“ akcijų, 2013-05-14 UAB ,,Saiguda“ kreditorių ir debitorių sąrašai, įmonės ilgalaikio turto sąrašas ir ilgalaikis turtas pagal sąrašą. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas buvo įmonės vadovu iki 2013-05-28, o įmonės turto inventorizacija, kurios metu buvo nustatytas pinginių lėšų kasoje trūkumas, buvo atlikta 2013-06-03, todėl teismas sprendė, jog atsakovo civilinė atsakomybė dėl šių lėšų trūkumo negalima. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog įmonės kasoje realiai buvo ieškinyje nurodyto dydžio piniginės lėšos. Teismas įvertino ir tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo, dėl kurios 2011-09-12 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 2 d., įmonei buvo padaryta 54 267,11 Lt turtinė žala, todėl ieškovės apskaitoje užfiksuotas turtas turėtų būti mažinamas 15 716,84 Eur (54 267,11 Lt) suma. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas ir neperdavė naujajam įmonės vadovui ieškovės trumpalaikio turto, tačiau vien neteisėti atsakovo veiksmai nėra pakankamas pagrindas taikyti jam civilinę atsakomybę, nes ieškovė neįrodė prašomos atlyginti turtinės žalos fakto ir jos dydžio. Be to, byloje nebuvo nustatyta, kokio dydžio pinigines lėšas atsakovas privalėjo perduoti naujajam įmonės direktoriui D. B. bei nebuvo nustatyta, jog šias lėšas paėmė atsakovas. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatavo, kad atsakovas nėra atsakingas dėl ieškovei atsiradusios žalos, todėl ieškovės reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.

5Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Saiguda“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Ieškovė skunde nurodė, kad atsakovas neperdavė naujajam įmonės vadovui ieškovės trumpalaikio turto ir dėl to sumažėjo bendrovės turtas. Ieškovė teigė, kad būdamas įmonės vadovu atsakovas disponavo ieškovei priklausančiais grynaisiais pinigais ir buvo atsakingas už įmonės lėšų išsaugojimą ir tinkamą jų apskaitą. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino ir nepagrįstai konstatavo, kad byloje neįrodytas žalos ieškovei padarymo faktas. Ieškovė nurodė ir tai, kad įmonei padarytos žalos dydis yra pagrįstas į bylą pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais, kurių skundžiamą sprendimą priėmęs teismas tinkamai neįvertino. Ieškovė pažymėjo, kad įmonės balansas buvo rengiamas pagal pirminius apskaitos dokumentus, todėl priimdamas sprendimą teismas turėjo remtis balanse nurodytais duomenimis apie ieškovės turtą. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog bendrovės apskaitoje užfiksuotas turtas turi būti mažinamas dėl vagystės ieškovės patirtų 15 716,84 Eur (54 267,11 Lt) dydžio nuostolių suma. Ieškovė skunde teigė, kad atsakovui neperdavus naujajam įmonės vadovui įmonės piniginių lėšų, ieškovei buvo padaryta turtinė žala, todėl egzistuoja visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. V. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-19 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad ieškovės pateikti finansiniai duomenys yra nepagrįsti ir prieštaringi, todėl nepatvirtina, jog įmonės kasoje buvo ieškovės nurodyto dydžio lėšos. Atsakovas teigė, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog bendrovės apskaitoje užfiksuotas turtas turi būti mažinamas dėl vagystės ieškovės patirtų 15 716,84 Eur (54 267,11 Lt) dydžio nuostolių suma. Atsiliepime teigiama, kad byloje nebuvo nustatytos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti ir pirmosios instancijos teismas tai įvertino teisingai.

7Apeliacinis skundas tenkinamas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

9Ieškovė skunde nurodė, kad atsakovas neperdavė naujajam įmonės vadovui ieškovės trumpalaikio turto ir dėl to sumažėjo bendrovės turtas. Ieškovė teigė, kad būdamas įmonės vadovu atsakovas disponavo ieškovei priklausančiais grynaisiais pinigais ir buvo atsakingas už įmonės lėšų išsaugojimą ir tinkamą jų apskaitą. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino ir nepagrįstai konstatavo, kad byloje neįrodytas žalos ieškovei padarymo faktas. Su šia skundo nuostata galima sutikti. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2013-05-28 buvo sudarytos įmonės akcijų pirkimo - pardavimo sutartys, pagal kurias įmonės akcininkai N. A. ir atsakovas A. V. pardavė D. B. 100 proc. UAB „Saiguda“ akcijų. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nuo 2008-10-06 iki 2013-05-28 buvo UAB „Saiguda“ direktorius, o nuo 2013-05-28 įmonės vadovu tapo D. B.. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovas naujajam įmonės vadovui neperdavė 25 805,35 Eur (89 100,72 Lt) įmonei priklausiusių piniginių lėšų ir tuo padarė ieškovei turtinę žalą. Kolegija atsižvelgia į tai, kad tiek teisės aktuose, tiek teismų praktikoje pripažįstama, jog įmonės administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, o tai reiškia, kad įmonės vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais (LR CK 2.87 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010). Be to, įmonės vadovas privalo būti lojalus, tinkamai organizuoti įmonės kasdienę veiklą, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (LR ABĮ 19 str. 8 d., 37 str. 12 d.; LR CK 2.82 str. 3 d., 2.87 str. 1-3 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str., 21 str. nuostatos numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, taip pat apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas, būdamas atsakingas už ieškovės turto įtraukimą į apskaitą ir šio turto išsaugojimą, perleisdamas bendrovės akcijas ir palikdamas direktoriaus pareigas turėjo užtikrinti tinkamą viso bendrovės turto ir dokumentų perdavimą naujajam įmonės vadovui. Byloje nustatyta, kad sandorio sudarymo metu naujajam įmonės savininkui ir vadovui D. B. buvo perduota 100 vnt. nematerialiųjų UAB ,,Saiguda“ akcijų, 2013-05-14 UAB ,,Saiguda“ kreditorių ir debitorių sąrašai, įmonės ilgalaikio turto sąrašas ir ilgalaikis turtas pagal sąrašą. 2015-08-04 teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu naujajam vadovui buvo perduotas tik įmonės ilgalaikis turtas, o trumpalaikis turtas nebuvo perduotas. Iš byloje esančių buhalterinės apskaitos duomenų matyti, kad įmonės akcijų perleidimo dienai, tai yra 2013-05-28, pagal apskaitos dokumentus įmonės kasoje turėjo būti iš viso 89 063,93 Lt, iš jų 60 523,23 Lt pagrindinėje kasoje ir 28 540,70 Lt Šilalės skyriaus kasoje. Atsakovas neįrodė, kad įmonės kasoje buvusios piniginės lėšos buvo panaudotos įmonės veikloje ir dėl to akcijų perleidimo dienai įmonė jokio trumpalaikio turto neturėjo (LR CPK 178 str.). Akivaizdu, jog įmonės trumpalaikio turto neperdavimas sumažino bendrą ieškovės turto masę, todėl galima sutikti su apeliantės nuostata, jog ieškovei buvo padaryta turtinė žala (LR CK 6.249 str. 1 d.). Įvertinusi nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad byloje nebuvo įrodytas turtinės žalos ieškovei padarymo faktas.

10Ieškovė nurodė ir tai, kad įmonei padarytos žalos dydis yra pagrįstas į bylą pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais, kurių skundžiamą sprendimą priėmęs teismas tinkamai neįvertino. Ieškovė pažymėjo, kad įmonės balansas buvo rengiamas pagal pirminius apskaitos dokumentus, todėl priimdamas sprendimą teismas turėjo remtis balanse nurodytais duomenimis apie ieškovės turtą. Su šia skundo nuostata taip pat galima sutikti. Pagal LR CK 6.249 str. 1 d. žala gali būti padaryta turto netekimu, todėl ir žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo įmonės vadovo žinioje, netekimo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais apie tai, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė įmonei padarytos žalos dydžio, nes byloje nebuvo nustatyta, kokio dydžio pinigines lėšas atsakovas turėjo perduoti D. B.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas tiek apskaitos dokumentais, tiek kitais įrodymais. UAB „Saiguda“ 2013-01-01 – 2013-06-30 laikotarpio didžiojoje knygoje nurodyta, jog laikotarpio pradžioje, tai yra 2013-01-01, ieškovė turėjo 99 480,07 Lt piniginių lėšų, iš jų 9 602,36 Lt sudarė banko sąskaitose esančios lėšos ir 89 877,71 Lt kasoje esančios lėšos. Iš 2012 m. balanso matyti, kad įmonė turėjo 369 212 Lt vertės trumpalaikio turto, iš jo 238 870 Lt sudarė atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 30 862 Lt per vienerius metus gautinos sumos, 99 480 Lt pinigai ir jų ekvivalentai. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai K. B. ir M. D. patvirtino, jog 2012 m. įmonės balansą pagal pateiktus pirminius apskaitos dokumentus sudarė ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkiusi UAB „Kristalina“. Iš byloje esančio 2013-08-01 paslaugų teikimo sutarties nutraukimo akto matyti, kad UAB „Kristalina“ perdavė UAB „Saiguda“ sutvarkytą buhalterinę apskaitą ir būtinas finansines ataskaitas pagal pateiktus pirminius dokumentus už laikotarpį iki 2013-07-31. Atsakydama į administratorės paklausimą UAB „Kristalina“ 2014-11-24 raštu patvirtino, kad UAB „Saiguda“ 2012-12-31 balansas ir finansinės ataskaitos buvo sudarytos pagal įmonės pateiktus pirminius apskaitos dokumentus, todėl šiose ataskaitose nurodyti duomenys yra teisingi. Didžiojoje knygoje 2013-05-31 dienai užfiksuotas 83 914,19 ieškovės piniginių lėšų likutis, iš kurio 819,13 Lt sudarė banko sąskaitose esančios lėšos ir 83 095,06 Lt kasoje esančios lėšos. Iš kasos knygos 2721 matyti, kad 2013-05-28 dienai Šilalės parduotuvės kasoje nurodomas 28 540,70 Lt likutis, o kasos knygoje 2720-1 piniginių lėšų likutis 2013-05-31 sudarė 60 523,23 Lt. Pažymėtina, kad esminių prieštaravimų tarp įmonės balanse, didžiojoje knygoje ir kasos knygose nurodytų duomenų nėra, šie duomenys yra nuoseklūs ir iš esmės sutampa, todėl kolegija neturi pagrindo abejoti įmonės apskaitos dokumentuose nurodytų duomenų teisingumu. Atsakovas savo atsikirtimus į ieškovės reikalavimus grindė tuo, jog įmonės kasos knygose esantys duomenys apie kasos likutį neatitinka tikrovės ir šias aplinkybes įrodinėjo į bylą pateiktas banko sąskaitos išrašas. Kolegija atsižvelgia į tai, jog šie banko sąskaitos išrašai buvo pateikti ir įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „Kristalina“. Teismo posėdžio metu apklausti UAB „Kristalina“ darbuotojai patvirtino, kad suvestiniai finansiniai dokumentai būdavo rengiami tik pateiktus duomenis sutikrinus su pirminiais apskaitos dokumentais. Dėl to galima daryti išvadą, jog tvarkant ieškovės buhalterinę apskaitą banko sąskaitose nurodyti duomenys buvo įvertinti tinkamai. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad ieškovė 2013-05-28 dienai turėjo 89 883,06 Lt piniginių lėšų. Byloje esančiuose apskaitos dokumentuose nėra užfiksuota ūkinių operacijų ar įvykių, kurie patvirtintų nurodyto dydžio lėšų panaudojimą įmonės veikloje. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad naujasis įmonės vadovas realiai perėmė tik banko sąskaitoje buvusias 782,34 Lt dydžio pinigines lėšas. Įvertinusi nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, jog atsakovo naujajam įmonės vadovui neperduota 89 100,72 Lt piniginių lėšų suma laikytina ieškovei padarytos žalos dydžiu.

11Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog bendrovės apskaitoje užfiksuotas turtas turi būti mažinamas dėl vagystės ieškovės patirtų 15 716,84 Eur (54 267,11 Lt) nuostolių suma. Su šia skundo nuostata taip pat galima sutikti. Atsakovas savo atsikirtimus į ieškovės reikalavimus grindė tuo, jog 2011-09-12 iš Šilalėje esančios parduotuvės buvo pavogta prekių ir

1225 233,26 Lt grynųjų pinigų ir dėl to ieškovei padaryta iš viso 54 267,11 Lt dydžio turtinė žala. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2011-09-12 dėl atsakovo nurodytos nusikalstamos veikos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 2 d., kuris 2012-03-22 Šilalės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu buvo sustabdytas. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas vagystės metu patirtą žalą įrodinėjo tik

132011-09-12 pranešimu apie padėtą ikiteisminį tyrimą ir 2012-03-22 nutarimu sustabdyti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad vagystės metu UAB „Saiguda“ padaryta 54 267,11 Lt turtinė žala. Kolegija atsižvelgia į tai, kad iš byloje esančių duomenų nėra aišku, kokiu pagrindu buvo apskaičiuota nutarime nurodyto dydžio žala, todėl vien atsakovo pateikti dokumentai nėra pakankami patvirtinti ieškovei padarytos žalos faktą ir jos dydį. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių apie nurodyto dydžio ieškovės nuostolius. Įvertinusi nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, jog atsakovas nenuginčijo įmonės apskaitose dokumentuose nurodytų duomenų apie įmonės kasoje buvusių piniginių lėšų dydį, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti iš atsakovo priteisimos turtinės žalos dydį.

14Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad atsakovui neperdavus naujajam įmonės vadovui įmonės piniginių lėšų, ieškovei buvo padaryta turtinė žala, todėl egzistuoja visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti. Su šia skundo nuostata teisėjų kolegija sutinka. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas LR CK 2.87 str. ar steigimo dokumentuose, privalo visiškai atlyginti padarytą žalą juridiniam asmeniui, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (LR CK 2.87 str. 7 d.). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (LR CK 6.246 – 6.249 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (LR CK 6.248 str. 1 d.), todėl paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Byloje nustatyta, kad atsakovas naujajam įmonės vadovui D. B. neperdavė įmonei priklausančio trumpalaikio turto ir tuo pažeidė LR ABĮ 19 str. 8 d., 37 str. 12 d., LR CK 2.82 str. 3 d., 2.87 str. 1 -3 d. nustatytas juridinio asmens vadovo pareigas. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo kaip įmonės vadovo civilinė atsakomybė dėl netinkamo LR CK 2.87 str. numatytų pareigų nevykdymo nuo 2013-05-28 yra negalima, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šia teismo išvada nesutinka. Kolegija pažymi, kad atsakovui neįvykdžius pareigos perduoti naujajam įmonės vadovui ieškovės trumpalaikio turto, nėra pagrindo atsakovo atsakomybės riboti momentu, kai jis pardavė įmonės akcijas ir buvo atleistas iš direktoriaus pareigų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos pareigos tik bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės įmonei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė turto ir dokumentų naujam įmonės vadovui ne dėl įmonės kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016). Byloje taip pat nustatyta, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovei buvo padaryta 89 100,72 Lt dydžio turtinė žala, pasireiškusi ieškovės turto netekimu. Pažymėtina, kad atsakovas į bylą pateiktais įrodymais nenuginčijo įstatyme numatytos jo kaltės prezumpcijos. Įvertinusi nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra nustatytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei taikyti, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 25 805,35 Eur (89 100,72 Lt) turtinei žalai atlyginti.

15Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

16Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-20 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (LR CPK 150 str. 3 d.).

17Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista, valstybei iš atsakovo priteistinas 774 Eur už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 d., 93 str. 5 d.). Pažymėtina, kad apeliaciniame procese bylose pagal bankrutuojančių įmonių reikalavimus nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami visi byloje dalyvaujantys asmenys, todėl žyminis mokestis už apeliacinį skundą valstybei iš atsakovo nepriteisiamas (LR CPK 83 str. 1 d. 8 p.).

18Vadovaudamasi LR CPK 324–331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

19Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB „Saiguda“ ieškinį patenkinti ir priteisti ieškovei BUAB „Saiguda“ iš atsakovo A. V. 25 805,35 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos 25 805,35 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra

202014-08-20, iki teismo sprendimo įvykdymo.

21Priteisti valstybei iš atsakovo A. V. 774 Eur žyminio mokesčio.

22Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovė BUAB „Saiguda“ 2014-08-18 kreipėsi į teismą su ieškiniu... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-19 sprendimu ieškovės ieškinį... 5. Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Saiguda“ prašo Klaipėdos miesto... 6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. V. prašo ieškovės... 7. Apeliacinis skundas tenkinamas.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 9. Ieškovė skunde nurodė, kad atsakovas neperdavė naujajam įmonės vadovui... 10. Ieškovė nurodė ir tai, kad įmonei padarytos žalos dydis yra pagrįstas į... 11. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog bendrovės... 12. 25 233,26 Lt grynųjų pinigų ir dėl to ieškovei padaryta iš viso 54 267,11... 13. 2011-09-12 pranešimu apie padėtą ikiteisminį tyrimą ir 2012-03-22 nutarimu... 14. Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad atsakovui neperdavus naujajam įmonės... 15. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas... 16. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-20 nutartimi taikytos laikinosios... 17. Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista, valstybei iš atsakovo... 18. Vadovaudamasi LR CPK 324–331 str., teisėjų kolegija... 19. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-19 sprendimą panaikinti ir priimti... 20. 2014-08-20, iki teismo sprendimo įvykdymo.... 21. Priteisti valstybei iš atsakovo A. V. 774 Eur žyminio mokesčio.... 22. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-20 nutartimi taikytas laikinąsias...