Byla 2YT-2579-671/2016
Dėl antstolės E. M. veiksmų. Teismas n u s t a t ė:

1Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Alčauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „SNP energija“ skundą antstolei E. M., suinteresuotam asmeniui Vilniaus kredito unijai dėl antstolės E. M. veiksmų. Teismas n u s t a t ė:

2pareiškėja (skolininkė) pateikė antstolei E. M. skundą, kuriuo nesutinka su 2016-09-13 patvarkymu Nr. S3f-40069, kuriuo atsisakyta skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę pareiškėjai nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams, esantiems Skuodo r., Ylakių sen., Gricaičių k., ir Skuodo r., Mosėdžio sen., Igarių k. Nurodė, kad gavus ekspertizės aktus, nustatyta, kad vertinimas atliktas nepilnai ir klaidingai, su techninėmis klaidomis ir galimais paaiškinimais, kurie nebuvo grindžiami dokumentuota medžiaga. Vertinimo ekspertizės akte turto aprašymas atliktas formaliai, nėra aišku, koks turtas vertinamas, užsiminta, kad netoli žemės sklypo pastatytos vėjo jėgainės, patraukli vieta vėjo ar saulės energijos gamybai, tačiau neišaiškinta ir neatskleista, kokį turi pranašumą, vertinant su kitais sklypais. Nepaaiškintos žemės sklypo geologinės savybės, kurių reikia vėjo jėgainių statybai. Pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie vykdymo veiksmus.

3Antstolė E. M. 2016-10-10 priėmė patvarkymą Nr. S3f-44966, kuriuo uždarosios akcinės bendrovės „SNP energija“ skundą dėl antstolės veiksmų atsisakė tenkinti. Nurodė, kad siekiant maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą skolininkės turtą (žemės sklypus), 2016-05-16 buvo parengtas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo vidutinei turto rinkos kainai nustatyti, kuriame buvo nurodyta, kad VĮ „Registrų centras“ paskirta kaip įstaiga vidutinei turto rinkos vertei nustatyti, išaiškinta teisė pareikšti nušalinimą ekspertui, skundų dėl antstolės veiksmų padavimo tvarka ir terminas. Skolininkei patvarkymas buvo įteiktas tinkamai, tačiau ji antstolės veiksmų neskundė, nušalinimų ekspertui taip pat nepareiškė. Skolininkė nepateikė jokių naujų, objektyvių duomenų ir įrodymų, į kuriuos nebūtų atsižvelgęs turto vertintojas, atlikdamas įkeisto skolininko turto ekspertizę, ir kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog eksperto nustatyta turto rinkos vertė yra aiškiai nepagrįsta, nepateikė ir jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Nesutikimą grindė iš esmės tik savo nuomone ir prielaidomis, kai turto vertintojas įvertino visus kriterijus ir faktorius, įtakojančius turto kainą. VĮ „Registro centras“ turto vertintojo, kaip eksperto, nustatyta turto vertė negali būti laikoma neteisėta ar neteisinga, nes turto vertę nustatė turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus, pateiktas žemės sklypų ekspertizės aktas nėra nuginčytas teisme ir atitinkamos institucijos nėra nustačiusios jo neatitikties įstatyme nustatytiems reikalavimams, jis atitinka LR CPK 216 straipsnyje keliamus reikalavimus, todėl nėra jokio teisinio pagrindo abejoti jo nustatytos vertės teisingumu.

4Suinteresuotas asmuo Vilniaus kredito unija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Nurodo, kad vien tai, kad 2013 m. atlikto to paties turto vertinimo suma skiriasi nuo nurodytojoje vykdomojoje byloje nustatytos turto rinkos vertės, savaime nėra pakankamas pagrindas pripažinti atliktą ekspertizę ir ja nustatytą turto rinkos vertę netinkama. Kaip nepakankami turėtų būti vertinami ir kiti pareiškėjos skunde išdėstyti bendro pobūdžio, jokių konkrečių aplinkybių ir faktų nepagrindžiantys teiginiai. Pažymėjo, kad vieno iš nurodyto turto (žemės sklypo) varžytynės paskelbtos neįvykusiomis nedalyvavus nei vienam varžytinių dalyviui. Visiškas nesidomėjimas galimybe įsigyti per varžytines siekiamus realizuoti žemės sklypus turėtų būti vertinama, kad pardavinėjamo turto rinkos vertė nustatyta ne mažesnė nei yra reali turto rinkos vertė.

5Skundas atmestinas.

6Iš vykdomojoje byloje Nr. 0009/16/01431 esančios medžiagos matyti, kad antstolė E. M. 2016-04-05 priėmė vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės 45-ojo notaro biuro notarės 2016-03-24 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JK-2225 dėl skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „SNP energija“ įkeisto turto pardavimo iš varžytinių išieškotojos Vilniaus kredito unijos naudai. Vykdant išieškojimą 2016-04-12 turto arešto aktu Nr. Bf-15304 areštuoti skolininkei priklausantys žemės sklypai, unikalūs Nr. 4400-2063-4680 ir Nr. 4400-2023-6028, esantys Skuodo r., Mosėdžio sen., Igarių k., ir Skuodo r., Ylakių sen., Gricaičių k.(31, 40, 41-44 b. l. v. b.). 2016-05-16 patvarkymu Nr. 0009/16/01431/S3f-20908 paskirta skolininkei priklausančių nurodytų žemės sklypų ekspertizė vidutinei turto vidutinei rinkos vertei nustatyti, ekspertizės įstaiga nustatyta VĮ „Registrų centras“ (90 b. l. v. b.). 2016-07-19 iš VĮ „Registrų centras“ gautas ekspertizės aktas, kuriuo nustatytos žemės sklypų vertės (64 b. l. v. b.). 2016-07-21 priimtas patikslinantis turto arešto aktas Nr. Bf-31833, kuriuo areštuoti, pagal ekspertizės aktą įvertinti skolininkei priklausantys žemės sklypai (70-71 b. l. v. b.). 2016-09-13 patvarkymu Nr. S3f-40069 atsisakyta skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę skolininkės įkeistam turtui (112 b. l. v. b.).

7Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi turto pardavimo iš varžytynių proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-28 nutartis Nr. 3K-3-211/2007; 2009-04-23 nutartis Nr. 3K-7-90/2009). Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos LR CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Iš byloje esančios medžiagos, vykdomosios bylos matyti, jog antstolė areštavusi skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „SNP energija“ priklausančius žemės sklypus ir siekdama objektyviai ir nešališkai nustatyti areštuoto turto vertę, 2016-05-16 patvarkymu paskyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti ir ekspertizės įtaigą nustatė VĮ „Registrų centras“. Pagal 2016-07-19 gautą VĮ „Registrų centras“ ekspertizės aktą žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2063-4680 vertė yra 1660 Eur, o žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2063-4680, vertė yra 2050 Eur. Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (LR CPK 681 str. 4 d.). Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Be to, pažymėtina, kad pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą parengta turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią ir laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010, 2006-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007 Kita vertus, vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (LR CPK 682 str. 2 d.), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (LR CPK 681 str. 1 d., 682 str. 3 d.). Vadovaujantis LR CPK 682 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, jog įstatymas suteikia antstoliui diskrecijos teisę, bet nenumato jo pareigos skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę. Sprendžiant klausimą, ar antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti skolininko prašymą dėl pakartotinės ekspertizės vykdymo procese skyrimo, būtina nustatyti, ar skolininko pateikti prieštaravimai dėl atliktos ekspertizės ir jos metu nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės yra tokie, kurie leistų abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu, ir tai sudarytų pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę. Pareiškėja skunde ir atsiliepime dėl ekspertizės akto, nurodė, kad ekspertizė atlikta nepilnai įvertinus žemės sklypų vertę, nes jiems padaryti detalieji planai vėjo jėgainių statybai, pagal kuriuos pakeista žemės naudojimo paskirtis, kas turi didelę įtaką žemės sklypų vidutinei rinkos vertei. Darant ekspertizę lyginamuoju metodu turėjo būti remtasi būtent tokių sklypų palyginimu. Ekspertas antstolei pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nustatant žemės sklypų rinkos vertę, buvo naudoti paskutinių trijų metų laikotarpio pardavimai. Naudotų palyginimui žemės sklypų naudojimo paskirtis tokia pati kaip ir vertinamų žemės sklypų, t. y. kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Pabrėžė, kad ekspertizės akte kai kuriose lentelėse padaryta techninė klaida, tiek vertinamo, tiek lyginamųjų objektų paskirtis turi būti „kita“. Taikytas lyginamosios vertės metodas, išlaidų metodas nenaudotinas, nes minėti žemės sklypai šiuo metu naudojami žemės ūkio veiklai, o pajamos gaunamos iš žemės ūkio veiklos neparodo žemės sklypų tikrosios vertės. Atkreipė dėmesį, kad tokių žemės sklypų paklausa buvo išaugusi 2012 metais ir 2013 metų pradžioje, šiuo metu pasikeitus alternatyvios energijos supirkimo tarifų nustatymo tvarkai, tokių sklypų kaina ir paklausa sumažėjo. Kaip nurodo antstolė, turto vertintojas įvertino visus kriterijus ir faktorius, įtakojančius turto kainą, ir nustatyta turto vertė paremta žemės sklypų faktine būkle, privažiavimo galimybėmis, plėtros potencialu, vėjo ar saulės energijos gamybos galimybėmis ir kitų individualių savybių pagrindu. Antstolė nurodė, kad žemės sklypų vertinime buvo atsižvelgta, jog vertinami žemės sklypai paruošti vėjo jėgainių statybai, o pateiktos detaliųjų planų ištraukos neturi jokios įrodomosios galios, nes apie žemės sklypų paskirtį pasisakė ir turto vertintojas ekspertizės akte, todėl tai nebuvo naujai paaiškėjęs faktas ar įrodymas. Pažymėtina, kad ekspertizės akte yra nurodyta, kad žemės sklypai yra kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos sklypai. Pareiškėja nesutikdama su areštuoto turto įkainojimu, nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti VĮ „Registrų centras“ pateikta išvada dėl turto vertės nustatymo. Pareiškėja nepaneigė, kad vykdomojoje byloje esančiame ekspertizės akte nurodyta įvertinto turto vertė neatitinka rinkos vertės. Jokių įrodymų, jog atlikta ekspertizė būtų ydinga, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, nepagrįsta nustatytais metodais ar ja būtų nustatyti ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, pareiškėja taip pat nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą, savo nesutikimą su nustatyta rinkos verte iš esmės remdamasi tik savo nuomone apie turto vertę, abejonėmis ir nepasitenkinimu turto įvertinimu, bet ne konkrečiais rinkos tyrimais ar analogiško pobūdžio ekspertiniu aktu nustatyta turto verte. Antstolė pagrįstai nurodė, kad pareiškėja tik deklaratyviai nurodė, jog galimybė žemės sklypuose vykdyti vėjo jėgainių statybą turi didelę įtaką sklypų rinkos vertei, nenurodydama, kokia turto vertė turėtų būti. Pareiškėjos nesutikimas su eksperto nustatyta turto verte, teismo nuomone, yra nemotyvuotas, todėl abejoti turto vertintojo nustatyta turto verte ir skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę nėra pagrindo. Pažymėtina, kad nagrinėdamas pareiškėjos skundą teismas neturi pareigos atlikti ekspertizės akto turinio analizę, o įvertinti antstolės veiksmų teisėtumą. Nagrinėjamu atveju skolininkei nepateikus motyvuotų ir pagrįstų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, o antstolei nustačius, jog ekspertizės išvada yra išsami, joje nurodytas detalus ekspertizės aprašymas, taigi, nesant abejonių dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės, antstolė pagrįstai atsisakė tenkinti skolininko prašymą skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad antstolė E. M. skundžiamą 2016-09-13 patvarkymą dėl atsisakymo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę skolininkės įkeistam turtui, priėmė pagrįstai ir teisėtai, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

8Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad ji nebuvo informuota apie vykdymo veiksmus, neturėjo galimybės turto vertintojui pateikti trūkstamos svarbios informacijos, kuri nėra įtraukta į turto vertinimo ekspertizės aktą. Pagal vykdomosios bylos medžiagą nustatyta, kad antstolė 2016-04-05 patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį įrašą ir jį kartu su raginimais bei vykdymo išlaidų apskaičiavimu išsiuntė skolininkei, kurie 2016-04-11 skolininkei buvo įteikti (35 b. l. v. b.). Darytina išvada, kad nuo šio momento, skolininkė turėjo pareigą aktyviai domėtis vykdymo procesu, taip pat ji turėjo teisę dalyvauti pati ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus, susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, su kuriais supažindinimas trukdo vykdyti išieškojimą, taip pat gauti pažymas apie vykdymo eigą (LR CPK 643 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad 2016-05-16 patvarkymas, kuriuo paskirta skolininkei priklausančių nurodytų žemės sklypų ekspertizė, skolininkei įteiktas 2016-05-20, bei vadovaujantis LR CPK 644 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teigti, kad antstolė nevykdė savo pareigos informuoti skolininkę apie vykdymo procese vykstančius veiksmus, nėra pagrindo.

9Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 513 str.).

10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu,

Nutarė

11skundą atmesti.

12Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai