Byla 2-5-79/2012
Dėl piniginės prievolės išieškojimo

1Šiauliai

2Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Aldona Monstavičienė,

3sekretoriaujant Daivai Girdenienei, dalyvaujant ieškovui A. Ž. , jo atstovui advokatui Gintarui Žičkui , atsakovams Sergejui G. V. G. , jų atstovui advokatui P. R. Braziui

4viešame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo būdu išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovams S. G. , V. G. dėl piniginės prievolės išieškojimo,

5Išnagrinėjęs bylą, teismas Nustatė

6Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai 35000 Lt Lt skolos ,8,77 proc. dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo 2008-02-14 iki visiško paskolos grąžinimo, kompensacinę funkciją atliekančias 5 proc. dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo 2008-02-25 iki visiško paskolos grąžinimo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad žodiniu susitarimu S. G. pasiskolino iš ieškovo 35000 Lt. Rašytinė sutartis tarp šalių dėl paskolos suteikimo , palūkanų dydžio ir kt. nebuvo surašyta . Ieškovas pinigus atsakovui sumokėjo 2008-02-14 bankiniu mokėjimo nurodymu, kuriame nurodyta ,kad suteikiama 35000 Lt paskola S. G. iki 2008-02-25 ir nustatytu terminu skola nebuvo grąžinta. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl paskolos grąžinimo , tačiau skola negrąžinta iki šiol ,dėl ko kreipėsi į teismą. Ieškovo žiniomis paskolos sutartis sudaryta santuokoje , todėl tikėtina,kad pinigus atsakovas skolinosi šeimos interesais ir poreikiais , todėl laiko ,kad atsakovai, kaip sutuoktiniai, turi atsakyti solidariai.

7Atsakovai teismo posėdyje dalyvauja . Atsakovai į ieškovo pareikštą ieškinį pateikė atsiliepimą , prašo ieškinį atmesti , tai nurodė ir teismo posėdžio metu. Atsakovas S. G. nurodė ,kad ieškovas savo reikalavimą grindžia 2008-02-14 mokėjimo nurodymu , kuriuo pervedė 35000 Lt į atsakovo sąskaitą banke. Mokėjimo nurodyme nurodyta ,kad pinigai pervedami kaip paskola , tačiau tai ieškovo pervestos piniginės lėšos automobilio įsigijimui per tuo metu buvusią atsakovo S. G. individualią įmonę ( - ), šiuo metu ( - ). Ieškovas norėjo pirkti automobilį ,todėl 35000 Lt buvo konvertuoti į eurus ir pervesti į įmonės vardu veikusio Atanasovo A. S. sąskaitą Italijos banke. Pastarojo nupirktas automobilis ,, Toyota Previa ,, buvo pargabentas į Lietuvą ir pateiktas ieškovui ir jo sutuoktinei M. Ž. išbandymui . Atlikę bandomąjį važiavimą , ieškovas su žmona automobilio atsisakė ,todėl automobilis buvo parduotas kitam asmeniui ,o pinigai paimti iš įmonės sąskaitos ir grąžinti ieškovui. Be to, ieškovas nesilaikė paskolos sutarties sudarymo formos ,nes ji nesudaryta raštu, nebuvo atsakovo S. G. valios skolintis 35000 Lt ir paskolą grąžinti per 12 dienų. Prie ieškinio pateiktas piniginės prievolės paskaičiavimas , kuriame atsakovai nenurodyti, tai M. Ž. prievolė A. Ž. . Atsakovė V. G. su ieškiniu nesutiko , prašo jį atmesti. Nurodė, kad su ieškovu ir jo šeima pažįstama senai ,artimai bendravo ,tačiau apie tai ,kad jos sutuoktinis skolinosi pinigus iš ieškovo nežino , tai jų šeima dažnai skolindavo pinigus ieškovui. Ji šioje byloje turėtų būti tik liudytoja nes žino ,kad ieškovas iš jos vyro įmonės norėjo pirkti automobilį ,tačiau kai automobilis buvo parvežtas iš Italijos ir jis atsisakė pirkti ,ji vyro paliepimu pinigus grąžino ieškovui .

8Ieškinys netenkintinas .

9Iš ieškovo paaiškinimo ir bylai pateikto dokumento – mokėjimo nurodymo /b.l.6/ matyti, kad ieškovas atsakovui S. G. 2008-02-14 pervedė 35000 Lt ir mokėjimo paskirtis nurodyta paskola iki 2008-02-25. Bylos šalių ginčas kilo dėl paskolos santykių tarp jų buvimo ar nebuvimo ir pinigų grąžinimo. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį paskolos sutartis yra realinis sandoris , t.y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka . Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė , jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų / CK 6.871 str.1d./ Iš šios normos dispozicijos matyti ,kad įstatymų leidėjas yra nustatęs tam tikrus reikalavimus ne tik skolos dokumento formai ,bet ir turiniui. Tam ,kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai , turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai : 1/paskolos dalyko / pinigų / perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn , 2/ paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui . Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis , kurių nors vienai nesant , paskolos sutartis negali būti laikomas sudaryta. Ieškovas nurodė, kad jis atsakovui S. G. pinigus pervedė mokėjimo nurodymu , atsakovas šios aplinkybės ,kad jis iš ieškovo pinigus gavo ,neginčija , tačiau kitos sudėtinės sandorio kaip paskolos sutarties dalies -atsakovo įsipareigojimo grąžinti skolą nebuvo , todėl šios sąlygos nesant laikytina ,kad tarp šalių nebuvo sudaryta paskolos sutartis . Be to, atsakovas neigia ,kad jis iš ieškovo 35000 Lt gavo kaip paskolą . Teismo nuomone ,ieškovas 35000 Lt pervesdamas į asmeninę S. G. banko sąskaitą vykdė susitarimą su atsakovu , suprasdamas ,kad su juo paskolos sutarties nesudaro , tačiau banko pavedime nurodydamas pinigų paskirtį kaip paskolą , taip jis veikė savo interesais ir savo rizika. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu / CPK 178 str./ , ieškovas , įrodymų ,kad paskolos sutartis buvo sudaryta ir su atsakove V. G. , nepateikė , ieškovo motyvas , kad paskolą atsakovai panaudojo šeimos interesais , laiko nepagrįstais ir neįrodytais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo , pasisakant dėl pinigų pervedimo veiksmo teisinio kvalifikavimo , nurodyta ,kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymas liudijantis veiksmas , tačiau prievolės , susijusios su pinigų pervedimu , gali kilti ne tik paskolos sutartinių santykių , bet ir kitokių santykių pagrindu , kaip verslo ar atsiskaitymų už paslaugas ar prekes. Kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisnius santykius , būtina įvertinti faktų , kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį , visumą / LAT nutartis civ. byloje Nr 3k-3- 235/2009/ Iš pateiktų duomenų bylai matyti ,kad atsakovas, gavęs ieškovo nurodytą 35000 Lt sumą juos konvertavęs į Eurus , 2008-02-14 pervedė į įmonės vardu veikusio Atanasovo A. S. sąskaitą Italijos banke už automobilį , kurį ieškovas norėjo pirkti /b.l. 59,60 / Ieškovo pavardė ir perkamo automobilio markė nurodyta ir atsakovo pateiktuose dokumentuose /b.l.90,91/ . Atsakovas nurodė ,kad jis ne vienus metus užsiima automobilių verslu , turėjo (duomenys neskelbtini ir su A. A. S. buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis dėl automobilių paieškos , užpirkimo ir dokumentų tvarkymo , šią aplinkybę patvirtina pateikta sutartis/b.l. 86/ Iš pateiktos sąskaitos /b.l.95/ matyti ,kad M. Ž. vardu 2008-02-20 išrašytas dokumentas automobiliui TOYOTA PREVIA , tačiau sunaikintas ,nes ,kaip nurodė atsakovas ,ieškovas ir jo sutuoktinė atsisakė automobilį pirkti, dėl nurodyto , darytina išvada ,kad tarp šalių turėjo būti sudaryta ne paskolos ,bet pirkimo – pardavimo sutartis. Atsakovas nurodė ,kad su ieškovu jų santykiai buvo geri , automobilį apžiūrėjo ieškovas kartu su M. Ž. , jis patarė jiems neskubėti ,pavažinėti ,tačiau ieškovui automobilis nepatiko ir jį grąžino, o atsakovas grąžino ieškovui jo įmokėtą sumą ,atskaičius už paslaugą viso 34409 Lt. Ieškovas aplinkybę , kad automobilis pirktas žmonai M. Ž. neigė , pateikė ištuokos liudijimą , kad tuo metu jų santuoka buvo nutraukta /b.l.20, 80/ , nurodė ,kad santykių nepalaikė , tačiau atsakovė V. G. parodė ,kad ieškovas su žmona gerai bendravo , ji yra pasiskolinusi iš jų pinigų , pinigus skolino ir Ž. Teismo posėdžio metu , ji pateikė teismui apžiūrai ieškovo fotonuotrauką su M. Ž. , kuri daryta 2008 metais. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos proceso įstatymo normose , t.y. CPK 185 straipsnyj. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais , vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą , pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių , kurios buvo įrodinėjamos proceso metu , išnagrinėjimu teismo posėdyje. Dėl nurodyto teismas negali vertinti atsakovo pateikto, kaip liudytosios parodymo , M. Ž. sutikimo dėl automobilio pirkimo /b.l 63/ ir šio sutikimo tekste nurodytu aplinkybių ,nes ji nebuvo išklausyta teisme kaip liudytoja ,nors tokį pageidavimą buvo išreiškęs atsakovas S. G. /b.l.116/ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs, kad įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios , nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle , kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas , reiškiantis ,kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams , kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis ,bet ir logikos dėsniais , pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas . Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu , yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui , kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Ieškovo atstovas teigė ,kad atsakovas , įrodinėdamas pinigų sumos 35000 Lt kaip paskolos grąžinimą negali remtis liudytojų parodymais ,nes būtų pažeistas CK 1.93 str.2d. reikalavimas. Nagrinėjamoje byloje pinigų grąžinimo faktą ieškovui nurodė ne tik liudytojai T. D. M. G. ir A. S. ,bet ir atsakovai. CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatyta rašytinės formos nesilaikymo pasekmių taisyklės išimtis , pagal kurią teismui suteikta teisė draudimo remtis liudytojų parodymais netaikyti , kai konstatuojama esminė sąlyga -,,jeigu tai prieštarautų sąžiningumo , teisingumo ir protingumo principams,,. Įstatyme nustatytas nebaigtinis aplinkybių , įgalinančių teismą taikyti nurodytą įrodinėjimo taisyklę , sąrašas , kai atsižvelgiama ir į šalių tarpusavio santykius , sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes. Atsakovai nurodė, kad su ieškovu buvo ilgalaikiai asmeniniai santykiai jie kartu švęsdavo šventes, yra skolinę pinigų ieškovui , todėl pinigų grąžinimo momentu rašto ,kad grąžina pinigus nesurašė. Aplinkybę ,kad ieškovui grąžinti pinigai , kuriuos jis nurodė ,kaip paskolą patvirtino liudytojas T. D. , kuris 2008 metų pradžioje buvo pas atsakovus svečiuose , kai atėjo ieškovas su kitu asmeniu ir matė ,kad jam buvo perduoti pinigai . Liudytojas M. G. parodė,kad ieškovui atvykus pas juos kartu su verslo partneriu ,jo tėvas S. G. pasiūlė atsiskaityti . Jo motina V. G. atnešė pinigus , ieškovas juos perskaičiavo, įsidėjo juos į kišenę ir toliau buvo su jais. Liudytojas A. S. , kuris yra ieškovo giminaitis , parodė ,kad 2008 metų pradžioje kartu su ieškovu lankėsi pas G . Matė ,kad buvo svečių , kai atsakovas paprašė žmonos kažką atnešti , ji atnešė nemažą paketą ir pakvietė Ž. į holą . Jis matė kaip Ž. perskaičiavo pinigus , pasakė ,kad viskas gerai ir juos pasiėmė. Teismas šiuos liudytojų parodymus vertina kaip įrodymą ,kad atsakovas S. G. su ieškovu atsiskaitė ir grąžino ieškovui 34409 Lt sumą .Atsakovas S. G. teigė ,kad automobilis , kurį atsisakė pirkti ieškovas , buvo netrukus parduotas , dėl to jis galėjo atsiskaityti su ieškovu ir šią aplinkybę patvirtina pateikti 2008-03-21 kasos pajamų ir išlaidų orderiai /b.l.93,94/ Ieškovo prašoma apklausti liudytoja A. G. – M. teismo posėdyje parodė, kad ji žino ,kad ieškovas suteikė paskolą atsakovui , tačiau konkrečios sumos nežino , teismui pateikė dvi paskolos sutartis tarp M. Ž. ir A. Ž.,kas nesusiję su šios bylos aplinkybėmis ir teismo posėdyje vertino daugiau šalių asmeninius santykius , todėl teismas jos parodymais ,kaip įrodymu dėl paskolos sutarties sudarymo ir įvykdymo , nesiremia. Teismui ištyrus šalių pateiktus įrodymus ,darytina išvada ,kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 35000 Lt sumą teisiniu požiūriu yra nepagrįstas ir netenkintinas. Teismo nuomone ,netenkinus pagrindinio ieškovo reikalavimo ,priteisti 35000 Lt skolos , netenkintinas ir išvestinis ieškovo reikalavimas priteisti 8,77 proc. dydžio metines palūkanas, kurios paskaičiuotos kaip M. Ž. A. Ž. piniginės prievolės nevykdymas bei dukart prašomas priteisti metines palūkanas po 5 procentus , nes tik terminą įvykdyti piniginę prievolę paleidęs skolininkas privalo mokėti nustatyto dydžio palūkanas . Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas , jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies . Atsakovas ieškinį dalinai apmokėjo 130 Lt žyminiu mokesčiu, likusi žyminio mokesčio dalis 2012-01-16 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi buvo atidėta iki ieškinio išnagrinėjimo iš esmės , todėl ieškinį atmetus , 1199 Lt suma priteistina iš ieškovo. Iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi , advokato paslaugų išlaidos 1000 Lt atsakovui S. G. ir pašto išlaidos 13,60 valstybei /CPK 88 ,93,96 str./

10Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259,260,268,270 str.

11teismas nusprendė :

12priimti galutinį sprendimą , ieškinį atmesti

13Priteisti iš ieškovo A. Ž. a.k ( - ) atsakovui S. G. 1000 Lt advokato atstovavimo išlaidų Priteisti iš A. Ž. a.k ( - ) 1199,19 žyminio mokesčio ir 13,60 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei

14Spendimui įsiteisėjus ,panaikinti laikinąją apsaugos priemonę 2012-01-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi taikytą turto areštą S. G. a.k ( - ) ir V. G. a.k ( - ) nekilnojamam ir kilnojamam turtui.

15Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

16Teisėja

17Aldona Monstavičienė

Ryšiai