Byla 2A-74-440/2016
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės, Irenos Stasiūnienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi ieškovo A. K. ir jo teisių perėmėjos N. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-30-901/2015 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams S. G., G. G., V. G., M. G., A. E., L. E., N. K. ir R. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo pripažinti negaliojančiais ab initio 2013-03-08 dovanojimo sutartį Nr. 1834 dėl garažo bokso Nr. 809 ( - ), 2013-03-08 dovanojimo sutartį Nr. 1835 dėl žemės sklypo ( - ), 2013-06-14 dovanojimo sutartį Nr. 4537 dėl ½ dalies buto su rūsiu ( - ), 2013-09-04 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DP-3675 dėl žemės sklypo ( - ), 2013-09-12 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. IR-7144 dėl ½ dalies buto su rūsiu ( - ), 2013-08-28 automobilio Mazda 6, valst. Nr. ( - ), pirkimo - pardavimo sutartį. Prašo taikyti restituciją - įpareigoti A. E. ir L. E. grąžinti G. G. žemės sklypą ( - ), o G. G. - grąžinti pirkėjams sutartyje nurodytą kainą; įpareigoti N. K. grąžinti G. G. ½ buto su rūsiu ( - ), o G. G. - grąžinti pirkėjui sutartyje nurodytą kainą; įpareigoti R. P. grąžinti V. G. automobilj Mazda 6, o V. G. - grąžinti pirkėjui sutartyje nurodytą kainą; įpareigoti atsakovus M. G. ir G. G. grąžinti atsakovams S. G. ir V. G. visą ginčijamais sandoriais perleistą turtą; pripažinti niekine (tariama) 2012-05-26 Pinigų dovanojimo sutartį, automobilį MAZDA 6, valst. Nr. ( - ) pripažįstant bendrąja jungtine S. G. ir V. G. nuosavybe. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-06-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013, panaikinęs žemesnių instancijų sprendimus, iš dalies tenkino A. K. ieškinį, priteisdamas jam iš atsakovo S. G. 35 000 Lt paskolos ir bylinėjimosi išlaidas. Be to Šiaulių apygardos teismas, kasacinės instancijos teismui perdavus iš naujo apeliacine tvarka nagrinėti reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, šias papildomai priteisė, bendra reikalavimo suma apie 70000 Lt. Ieškovas antstolei perdavė vykdymui vykdomąjį raštą. Vykdymo metu areštuotos UAB ( - ) akcijos bei transporto priemonė Mazda 6, valst. Nr. ( - ). Ieškovo teigimu nagrinėjant bylą kasacine tvarka atsakovai S. G. ir V. G., siekdami išvengti skolos ieškovui mokėjimo, kol nebuvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jų turtui, padovanojo savo sūnums G. G. ir M. G. visą savo nekilnojamą turtą. 2013 m. rugpjūčio mėnesį pareiškus ieškinį teisme dėl minėtų sandorių ginčijimo, G. G. minėtą žemės sklypą perleido atsakovams A. E. ir L. E., M. G. ½ dalį buto perleido N. K., be to V. G. perleido R. P. automobilį Mazda 6. Ieškovo teigimu ginčo sandorių sudarymas pažeidžia ieškovo teises, nes atsakovas su sutuoktine V. G. turi tik UAB ( - ) akcijas, kurių vertė gerokai mažesnė nei skola ieškovui. Ieškovo skolininkas S. G. daugiau jokio turto, pajamų be darbo užmokesčio, santaupų neturi. Atsakovui nesąžiningai perleidus visą jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, jis iš esmės tapo nemokus, buvo itin apsunkintos ieškovo galimybės išsiieškoti skolą, kas vertintina kaip kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų pažeidimas. S. G. jokios teisinės prievolės dovanoti visą jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą neturėjo, o tai padarė tik tam, kad išvengtų priverstinio skolos išieškojimo iš šio turto. G. nesąžiningumą parodo ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybės bei jų neatlygintinis pobūdis - atsakovų elgesys akivaizdžiai buvo nukreiptas išsaugoti nekilnojamąjį turtą nuo kreditoriaus (ieškovo) pretenzijų, t.y. visi atsakovai veikė bendra tyčia ir buvo nesąžiningi. Kadangi buvo sudaryta sandorių grandinė, kuri visa naikintina, taikytina dvišalė restitucija. Tokiu būdu perleistas turtas galiausiai grįžtų S. G. ir jo sutuoktinei, t. y. būtų atkurtas skolininko mokumas ir ieškovo piniginio reikalavimo patenkinimas, išieškant skolą iš turto taptų įmanomas. Ieškovo atstovės teigimu tai, kad antstolis atliko priešpriešinių A. K. ir S. G. išieškotinų sumų įskaitymą, apie ką atstovei nežinoma, ieškovo reikalavimų nekeičia. 2. Atsakovai S. G. ir V. G. su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, o ieškovui už piktnaudžiavimą procesu reiškiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, vilkinant bylos nagrinėjimą prašė skirti maksimalią baudą, pusę šios baudos skiriant atsakovams. Atsakovai nesutinka su ieškovo teiginiais, jog jie nesąžiningai, ir kad siekdami išvengti prievolių ieškovui A. K. mokėjimo, perleido sūnums nekilnojamą turtą. Turtą perleido, nes tuo metu ketino persikelti gyventi į ( - ) Rusijoje. Dovanojimo sandorių sudarymo metu ieškovas neginčijamos reikalavimo teisės neturėjo, nes jo ieškinys buvo atmestas, o apeliacinės instancijos teismas sprendimą paliko nepakeistą, teisme buvo svarstomas klausimas dėl proceso atnaujinimo. Be to tuo metu atsakovas S. G. gaudavo ir dabar gauna apie 5000 Lt (apie 1500 Eur) pajamų kas mėnesį, sutuoktinė taip pat dirbo pagal verslo liudijimą ir jų niekaip negalima buvo ir dabar negalima laikyti nemokiais ir nesąžiningais. Asmenų, kuriems sūnūs atlygintinai perleido dalį dovanoto turto nei atsakovai ne jų sūnūs nepažinojo, jie nėra giminaičiai. Pažymi, kad ieškovo prašymu jau apie du metus areštuotas atsakovų turtas už beveik 400 000 Lt, kas gerokai viršija ieškovo turėtą reikalavimą, vien vieno iš ginčijamais sandoriais perleistų turtų užtektų padengti ieškovo nurodytą reikalavimą. Be to, šiai dienai, antstoliui atlikus A. K. ir S. G. išieškotinų sumų įskaitymą, kas neabejotinai A. K. žinoma, šiuo metu ne S. G., bet pats ieškovas A. K. yra skolingas S. G., todėl nebeliko vieno iš actio Pauliana būtinų sąlygų. Be to nėra aišku, kuom remiantis ieškovas ginčija pinigų dovanojimo V. G. įsigyti automobilį sutartį. V. G. atlygintinai perleido automobilį R. P.. 3. Atsakovai G. G. ir M. G. su ieškiniu nesutiko, prašo atmesti ir nubausti ieškovą už piktnaudžiavimą procesu. Atsakovai patvirtino, kad tėvai jiems nekilnojamą turtą dovanojo, nes ketino išvykti gyventi į Rusiją. Name, adresu ( - ), kurį G. dovanojo sūnums, tėvai iki šiol tebegyvena. Kadangi G. G. gyvena ir dirba ( - ), jis pardavė nenaudojamą ( - ) esantį žemės sklypą E., kurie jam nėra nei giminės nei draugai. M. G. perleido dalį dovanoto buto N. K., kurį rado pagal skelbimą ir kuris G. nėra nei giminė nei pažįstamas. 4. Atsakovas R. P. su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti ir nubausti ieškovą už piktnaudžiavimą procesu. Automobilį 2013 m. liepos pradžioje rado pagal skelbimą www.autoplius.lt, jis pardavėjų nepažinojo ir iki sandorio sudarymo nebuvo jų matęs. Apžiūrėjęs automobilį ir sutaręs kainą, įsitikinęs, kad automobilis nėra vogtas, jam netaikomi jokie apribojimai, atsakovas jį nupirko iš V. G.. Apie tai, kad G. turi kažkokių neįvykdytų turtinių įsipareigojimų atsakovui nebuvo žinoma ir jis to jokiais būdais neturėjo galimybės sužinoti. Jokio nesąžiningumo R. P. veiksmuose nėra, todėl jis teismo turėtų būti pripažintas sąžiningu automobilio MAZDA 6, valst. Nr. ( - ) įgijėju. 5. Atsakovas N. K. su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti ir nubausti ieškovą už piktnaudžiavimą procesu. Atsakovas dar 2012 m. žiemą pradėjo ieškoti buto pirkimui, butą rado pagal skelbimą skelbiu.lt. Pardavėjų M. G. ir G. K., gyvenančios Rusijoje ir kuri įgaliojo buto pardavimo reikalus tvarkyti E. D., atsakovas nepažinojo ir iki sandorio sudarymo nebuvo jų matęs. Sandoris buvo sudarytas pas notarą, kur M. G. už jo dalį sumokėta grynais notaro akivaizdoje, o kitai buto bendraturtei pervesta sandorio sudarymo dieną į jos sąskaitą. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovas pats skolingas atsakovui S. G., be to, nėra kitų sąlygų, būtinų actio Pauliana taikymui, nėra jokių duomenų, kad atsakovai S. G. ir V. G. tiek sandorių sudarymo metu, tiek dabar būtų nemokūs, kad skolos negalima būtų padengti darant išskaitas iš jų gaunamų pajamų LR CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Be to, perleisto turto vertė gerokai viršija ieškovo turėtą reikalavimą. 6. Atsakovai A. E. ir L. E. su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Teismo posėdžio metu atsakovas pritarė prašymui nubausti ieškovą už piktnaudžiavimą procesu. Nurodė, kad atsakovai turto pardavėjo nepažinojo, nėra giminės, atsakovui G. G. A. ir L. E., kurie gretimai turėjo žemės sklypus, rekomenduoti kaip potencialūs šio žemės sklypo pirkėjai. Ieškinyje nėra visų actio Pauliana reikalavimui būtinų sąlygų, nėra duomenų, kad ginčijami sandoriai, ypač atlygintiniai pažeistų kreditoriaus interesus, be to, žemės sklypo įgijėjai yra sąžiningi, sumokėjo už įgyjamą turtą rinkos vertę atitinkančią kainą. Be to ieškovas nėra įrodęs jokių aplinkybių, pagal kurias ieškovas turėtų bet kokią turtinę reikalavimo teisę į žemės sklypo pardavėją G. G., su kuriuo šie atsakovai ir sudarė ginčo sandorį dėl žemės sklypo pardavimo. Nėra jokių duomenų, kad turto pardavėjas, į kurį ieškovas neturėjo ir neturi jokių reikalavimo teisių kaip kreditorius, ar jo tėvai sandorių sudarymo metu ar dabar būtų nemokūs. Atsakovams ginčo sandorio sudarymo metu apie ieškovo reikalavimo teises į G. nebuvo žinoma.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

67. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad ieškinio padavimo - 2013-08-21 ir vėlesnių jo patikslinimų metu kreditorius (ieškovas) turėjo neabejotiną ir tuo metu galiojusią reikalavimo teisę į atsakovą S. G. remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013, kuris panaikinęs žemesnių instancijų sprendimus, iš dalies tenkino A. K. ieškinį, priteisdamas jam iš atsakovo S. G. 35000 Lt paskolos ir bylinėjimosi išlaidas. Be to Šiaulių apygardos teismas 2013-10-30 nutartimi papildomai priteisė A. K. 16163,23 Lt metinių palūkanų, 8,77 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos nuo 2013-05-22 iki visiško paskolos sumokėjimo, 10 811,64 Lt kompensacinių palūkanų, 5 proc. kompensacinių palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos nuo 2013-05-22 iki visiško paskolos sumokėjimo bei 5 proc. procesinių metinių palūkanų nuo priteistos 61974,87 Lt sumos nuo bylos iškėlimo, 2012-01-20 iki visiško sprendimo įvykdymo. Antstolė E. R. 2014-04-11 patvarkymu yra užbaigusi vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0069/13/01061 dėl 35 130,00 Lt skolos išieškojimo iš S. G. A. K. naudai pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013-07-16 vykdomąjį raštą Nr. 2-5-79 (II t. 146 b.l.). Be to bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad antstolis R. K., gavęs prašymą 2015-08-25 patvarkymu įskaitė S. G. ir A. K. abipusius reikalavimus 24320,37 Eur sumai, 322,71 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų minėtose vykdomose bylose ir susijusiose su minėtais asmenimis vykdomosiose bylose Nr. ( - ) ir Nr. ( - ). Po priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo teismas pažymėjo, kad A. K. jau yra nebe S. G. kreditorius, bet skolininkas, todėl faktiškai nebėra pirmosios būtinos sąlygos actio Pauliana ieškiniui. 8. Teismas vertino, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu tiek atsakovas S. G., tiek jo sutuoktinė V. G., tiek jų sūnūs G. G. ir M. G., kuriems tėvai padovanojo ieškinyje nurodytą nekilnojamą turtą, šių neatlygintinų sandorių sudarymo metu buvo dirbantys, turėjo pastovias pajamas. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas S. G., atsakovė V. G. ar kiti atsakovai ginčijamų sandorių sudarymo metu, bylos nagrinėjimo iš esmės bei sprendimo priėmimo metu buvo nemokūs, taip pat ieškovas neįrodė, kad šių asmenų turtas po ginčijamų sandorių sudarymo gerokai sumažėjo ir kad kreditorius dėl to prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus. Teismas vertino, kad turto perleidimo tretiesiems asmenims sandoriai sudaryti, nekilnojamo turto perleidimo sandoriai dar ir notariškai patvirtinti, pirkėjams sumokant už juos sutartą kainą, kurios neginčija ir ieškovas. M. G. priklausiusios dalies buto, taip pat kitos G. K. priklausiusios dalies buto, adresu ( - ), pirkimo–pardavimo sutartis privalėjo būti sudaryta, nes tai padaryti juos įpareigojo prieš tai šalių pasirašyta preliminarioji šio buto pardavimo sutartis. Teismas sprendė, kad negalima padaryti kategoriškos išvados, kad minėtų sandorių šalys šių sandorių sudaryti neprivalėjo. 9. Atsižvelgdamas į skolininko S. G. ir jo sutuoktinės V. G. (dovanotojų) motyvus, kodėl jie neatlygintinai perleido sūnums nekilnojamą turtą, taip pat išklausęs atsakovų G. G. ir M. G. paaiškinimus, kurie patvirtino, kad jų tėvai dovanojimo sandorių sudarymo metu iš tiesų ketino persikelti gyventi į Rusiją, teismas nenustatė, kad buvęs A. K. skolininkas ir jo sutuoktinė būtų nesąžiningi ir kad siekė šiais sandoriais pažeisti tuometinio S. G. kreditoriaus teises. Teismas taip pat nenustatė ir G. G. ir M. G. nesąžiningumo, be to ieškovas neįrodė, kad šie asmenys žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi dovanojimo sandoriai pažeis kreditoriaus teises. Teismas nustatė, kad turto pirkėjai pardavėjų nepažinojo iki sandorių sudarymo, kad nebuvo giminės (ieškovas neįrodė, kad buvo priešingai), parduodamam turtui nebuvo taikyti apribojimai ir šis turtas nebuvo areštuotas, teismas pripažino, kad ieškovas neįrodė šių trečiųjų asmenų nesąžiningumo sudarant atlygintinius ieškovo ginčijamus sandorius. Teismas sprendė, kad ieškovo teiginiai, kad atsakovai veikė bendra tyčia niekuo nepagrįsti, atsakovų nesąžiningumas, sudarant ginčijamus sandorius, taip pat nėra įrodytas, todėl ir ši actio Pauliana sąlyga neišlaikyta. 10.Teismas sprendė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad nors atsakovas S. G. ir jo sutuoktinė neatlygintinų ginčo sandorių sudarymo metu perleido didžiąją dalį savo turto, tačiau tai jų nepadarė nemokiais ir nepajėgiais atsiskaityti su A. K., kadangi atsakovai tiek sandorių sudarymo metu, tiek vėliau turėjo pakankamai pajamų dengti skolas, kurios šio sprendimo priėmimo metu jau yra padengtos, taip pat turėjo kito turto, UAB ( - ) akcijų, kt., be to neįrodytas ne tik jų, bet ir trečiųjų asmenų nesąžiningumas, t.y. nėra visų būtinų actio Pauliana sąlygų, todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį, atmetė jį kaip nepagrįstą ir neįrodytą. 11. Dėl 2012-05-26 pinigų dovanojimo sutarties pripažinimo niekine (tariama) ir automobilio MAZDA 6 valst. Nr. ( - ) pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe teismas atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, pinigų dovanojimo sutartį, sprendė, kad nustatyta akivaizdi dovanotojų V. G. ir N. T., kurie jau mirę (I t. 110-111 b.l.), valia V. G. dovanoti 8000 Lt automobilio Mazda 6, VIN ( - ), valst. Nr. ( - ) pirkimui (Sutarties 2.1 punktas). Sutartis pasirašyta tiek abiejų pinigų dovanotojų tiek apdovanotosios V. G., niekas jų parašų tikrumu neabejoja. Atsakovė patvirtino, kad realiai ji šiuos pinigus gavo ir už juos įsigijo minėtą automobilį. Į bylą nėra pateikta priešingų įrodymų. Teismo vertinimu tai, kad automobilis įsigytas iš UAB ( - ) niekaip neįrodo, kad pinigų dovanojimo sutartis buvo niekinė ar kad šiuo neatlygintiniu sandoriu G. siekė išvengti galimo išieškojimo iš automobilio kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Teismas dėl nurodytų aplinkybių sprendė, kad atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas ieškovo reikalavimas pinigų dovanojimo sutartį pripažinti niekine (tariama), taip pat atmestinas ieškovo reikalavimas automobilį Mazda 6, kuris yra perleistas sąžiningam trečiajam šio automobilio įgijėjui R. P., pripažinti bendrąja jungtine G. nuosavybe. Atmetęs ieškovo reikalavimus dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, reikalavimus dėl dovanojimo sutarties pripažinimo niekine ir dėl pripažinimo automobilio bendrąja jungtine nuosavybe, teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų dėl restitucijos.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu ieškovas A. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visa apimtimi. Pripažinti negaliojančiais ab initio šiuos sandorius: 2013-03-08 dovanojimo sutartį Nr. 1834 dėl garažo bokso Nr. 809 ( - ), 2013-03-08 dovanojimo sutartį Nr. 1835 dėl žemės sklypo ( - ), 2013-06-14 dovanojimo sutartį Nr. 4537 dėl ½ buto su rūsiu ( - ), 2013-09-04 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DP-3675 dėl žemės sklypo ( - ), 2013-09-12 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. IR-7144 dėl ½ buto su rūsiu ( - ), 2013-08-28 automobilio Mazda 6, valst. Nr. ( - ), vin. ( - ) pirkimo-pardavimo sutartį. Taikyti restituciją - įpareigoti A. E. ir L. E. grąžinti G. G. žemės sklypą ( - ), o G. G. - grąžinti pirkėjams sutartyje nurodytą kainą, įpareigoti N. K. grąžinti G. G. 1/2 buto su rūsiu ( - ), o G. G. - grąžinti pirkėjui sutartyje nurodytą kainą, įpareigoti R. P. grąžinti V. G. automobilį Mazda 6, o V. G. - grąžinti pirkėjui sutartyje nurodytą kainą, įpareigoti atsakovus M. G. ir G. G. grąžinti atsakovams S. G. ir V. G. visą ginčijamais sandoriais perleistą turtą. Pripažinti niekine (tariama) 2012-05-26 Pinigų dovanojimo sutartį, automobilį MAZDA 6, valst. Nr. ( - ), vin. ( - ) pripažįstant bendrąja jungtine S. G. ir V. G. nuosavybe. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais: 12.1. Pirmiausia teismas konstatavo, kad nors ieškinio ir patikslintų ieškinių teikimo metu A. K. turėjo neabejotiną reikalavimo teisę į S. G., bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu A. K. jau nėra S. G. kreditorius, todėl nėra pirmosios actio Pauliana sąlygos. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis iš esmės vieninteliu įrodymu - S. G. 2015-08-26 posėdyje pateiktu 2015-08-25 antstolio R. K. patvarkymu dėl priešpriešinių S. G. ir A. K. reikalavimų įskaitymų, pagal kurį A. K. neva liko skolingas S. G.. Apie minėto patvarkymo priėmimą iki 2015-08-26 posėdžio nei A. K., nei jo atstovei nebuvo žinoma. Teismas neatidėdamas 2015-08-26 posėdžio ir nesuteikdamas galimybės ieškovui tinkamai įvertinti bylai reikšmingą įrodymą, jo teisingumą, pateikti į bylą jį paneigiančius įrodymus, pasinaudoti kitomis teisių gynimo priemonėmis (pavyzdžiui, apskųsti patvarkymą ir kt.), nesuteikdamas galimybės į jį atsikirsti, šiurkščiai pažeidė civilinio proceso principus ir normas, kas turėjo įtakos neteisingo ir neteisėto sprendimo byloje priėmimui. 12.2. Iki sprendimo byloje priėmimo ir skelbimo pateikė teismui prašymą dėl civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, kuriame paaiškino, kad prie bylos prijungtu patvarkymu negali būti vadovaujamasi, nes 2015-08-21 A. K. perleido savo reikalavimo teisę į S. G. N. G.. Nors paaiškėjus tokiems faktams buvo poreikis naujus įrodymus ištirti, spręsti klausimą dėl N. G. įtraukimo į procesą ir pan., tačiau teismas ignoravo šias aplinkybes, vis tiek rėmėsi 2015-08-25 patvarkymu, kurio apskundimo terminas nebuvo pasibaigęs, ir kuris šiai dienai paties antstolio buvo pripažintas neteisingu ir nepagrįstu, todėl panaikintas. Šiuo atveju ieškovui pateikus duomenis apie tai, kad jo reikalavimo teisę į S. G. perėmė kitas asmuo, teismas turėjo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą ir spręsti klausimą dėl ieškovo pakeitimo jo teisių perėmėja N. G.. Tokiu savo elgesiu, abejingumu, formalistiniu požiūriu, teismas pažeidė pareigą vykdyti teisingumą (CPK 6 straipsnis), įrodymus įvertinti, ištirti išsamiai, visapusiškai, teisingai (CPK 185 straipsnis ), nustatyti visas reikšmingas bylos aplinkybes, priimti byloje pagrįstą ir teisėtą sprendimą (CPK 263 straipsnis) ir kt. Taip pat mano, kad buvo nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų, N. G. materialiųjų teisių ir pareigų, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. 12.3. Nesutinka su teismo argumentais, kad nėra pagrindo konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo, nes sandorių sudarymo metu S. ir V. G. buvo dirbantys, gaudavo dideles pajamas, ginčijamų sandorių sudarymo metu kreipėsi į teismą dėl didelės skolos išieškojimo iš A. K., taip pat, kad ieškovas neįrodė, kad po ginčijamų sandorių S. ir V. G. turtas gerokai sumažėjo. Teismas nepagrįstai nurodo, kad sutuoktiniai buvo dirbantys, turėjo pastovias pajamas, kad esą jų pajamos visada buvo didelės, siekė apie 2 000 Eur, todėl skola galėjo būti išieškoma iš gaunamo užmokesčio, nes duomenų apie realias pajamas atsakovai į bylą nepateikė, antstoliui R. K., vykdžiusiam išieškojimą, nepavyko išieškoti skolos iš skolininko darbo užmokesčio ir kita. 12.4. Atsakovas jokios teisinės prievolės dovanoti visą jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą neturėjo, o tai padarė tik tam, kad išvengtų priverstinio skolos išieškojimo iš šio turto. Sandoriai sudaryti skubotai, iškart po actio Pauliana ieškinio šioje byloje pateikimo, kol buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Skolininkas ir jo sutuoktinė visą turtą neatlygintinai perleido (padovanojo) savo sūnums, kas pagal CK 6.67 straipsnį lemia nesąžiningumo prezumpcijos taikymą. Teismas išvadą, kad nesąžiningumo prezumpcija paneigta, padarė remdamasis tik atsakovų paaiškinimais, jų pateikta istorija, kurios patvirtinimui į bylą nebuvo pateikta jokių kitų įrodymų. Tuo tarpu iš bylos medžiagos, sandorių sudarymo laiko, intensyvumo ir kitų aplinkybių matyti, kad sandorių sudarymu aiškiai buvo siekiama apsaugoti savo turtą taip, kad iš jo nebūtų vykdomas išieškojimas A. K. naudai. 12.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovų nesąžiningumo. Tokią nuomonę iš esmės grindė tik atsakovų G. paaiškinimais. Teismo išvados, jog ir kiti atsakovai buvo sąžiningi, pagrįstumas taip pat kvestionuotinas. A. K. ne kartą formulavo prašymą teismui išreikalauti duomenis iš Gyventojų registro tarnybos apie atsakovų tarpusavio giminystės/svainystės ryšius, nes, jo žiniomis, E. yra G. G. uošviai, o P. yra E. giminaitis. Gavus duomenis iš Gyventojų registro tarnybos ir paaiškėjus atsakovų giminystės/svainystės ryšiams, akivaizdžiai matytųsi, kad atsakovai dėl tarpusavio ryšių melavo ir buvo nesąžiningi. Teismas neišreikalaudamas duomenų pats apribojo ieškovo galimybes įrodyti atsakovų nesąžiningumą, nepagrįstai atmetė ieškovo prašymus dėl įrodymų, kurių jis pats pagal įstatymą negalėjo gauti, rinkimo. 12.6. Sudarant pinigų dovanojimo sandorį iš esmės buvo siekta sukurti įspūdį, kad pinigai padovanojami ir automobilis iš jų įsigyjamas kaip asmeninė V. G. nuosavybė, siekta apsisaugoti nuo galimo išieškojimo iš įsigyjamo turto -automobilio. Tai, jog pinigai būtų realiai padovanoti niekur neužfiksuota, o vien pažadas dovanoti nelaikomas dovanojimo sutartimi. Nesant objektyvių duomenų apie pinigų dovanojimo, perdavimo faktą, pinigų dovanojimo sutartis apskritai laikytina nesudaryta. 13. Atsiliepimu į ieškinį S. G. ir V. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: 13.1. Teismas pagrįstai atsisakė atidėti 2015-08-26 teismo posėdį nes posėdžio atidėjimas ieškovui buvo reikalingas vien tik tam, kad galėtų imtis neteisėtų ir nusikalstamų veikų panaikinant teisėtą antstolio R. K. patvarkymą ir nusikalstamu būdu išsaugotų reikalavimo teises į atsakovus. Mano, kad ieškovo ir jo žmonos motinos N. G., neva, sudarytas 2015-08-21 reikalavimo teisių į atsakovus perleidimas yra fiktyvus, nusikalstamas, sudarytas atgaline data. Pagrindinis ieškovo atstovės motyvas prašant atidėti teismo posėdį buvo toks, kad ieškovui, neva, reikia apsvarstyti ieškinio atsisakymo galimybę, kadangi į bylą buvo pateiktas antstolio Patvarkymas. Pažymėjo, kai atsakovai 2015-08-25 kreipėsi į antstolį R. K. dėl to, kad jis įskaitytų priešpriešinius ieškovo ir atsakovų reikalavimus ir kai antstolis R. K. tą pačią dieną priėmė Patvarkymą, apie jokį 2015-08-21 įvykusį reikalavimo teisių pardavimą tarp ieškovo ir jo anytos N. G. nežinojo nei atsakovai, nei antstolis R. K., nei 2015-08-26 teismo posėdžio metu ieškovo atstovė. 13.2. Atsakovai pažymi, kad ieškovui buvo žinoma, jog Šiaulių apygardos teismas dar 2015 m. gegužę priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-305-357/2015, kuria buvo atmestas ieškovo apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-457-569/2014, kuriuo buvo visiškai tenkintas atsakovų ieškinys ieškovams ir iš ieškovo atsakovų naudai buvo priteistos didelės piniginės sumos, kurios ženkliai viršijo ieškovo reikalavimo teises į atsakovus. Ieškovas jau nuo 2015 m. gegužės mėnesio žinojo, kad jis jokių reikalavimo teisių į atsakovus nebeturi, o yra pats atsakovams skolingas. Į 2015-08-26 teismo posėdį pats ieškovas neatvyko savo noru ir nepateikė jokių savo neatvykimą pateisinančių įrodymų, todėl pats ieškovas privalo prisiimti savo neatvykimo į teismo posėdį, apie kurį jam buvo aiškiai žinoma, pasekmes. Mano, kad ieškovas, veikdamas iš vien su savo anyta N. G., sudarė fiktyvią reikalavimo teisių perleidimo sutartį, nurodydami pasirašymo datą, t.y. 2015-08-21. Jei ieškovas tikrai būtų gavęs 5000 Eur kainą iš savo anytos N. G., kuri kitoje byloje nurodo, kad šią kainą ieškovui sumokėjo, į šią ieškovo gautą 5000 Eur pinigų sumą nedelsiant privalėjo būti nukreiptas atsakovų išieškojimas ir ši pinigų suma privalėjo būti išieškota atsakovų naudai. 13.3. Teismas visiškai teisingai konstatavo aplinkybes, kurias įrodo byloje pateikti įrodymai, kad atsakovai yra mokūs, skolų neturintys, dirbantys ir dideles pajamas gaunantys verslininkai, kurie ne tik kad gauna dideles pajamas, bet ir turi 100 proc. sėkmingai veikiančios ir pelningos įmonės UAB ( - ) akcijų. Byloje nėra jokių actio Pauliana ieškinio sąlygų, ką visiškai ir pagrįstai konstatavo skundžiamą sprendimą priėmęs teismas. Mano, kad dėl fiktyvios reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo, teismas turėtų priimti atskirąją nutartį ir apie ieškovo A. K. bei jo anytos N. G. padarytas nusikalstamas veikas pranešti prokurorams. 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais motyvais: 14.1. Kaip minėjo teismo posėdžių metu su atsakovu N. K. jo nesieja jokie giminystės, svainystės ryšiai. M. G. priklausė tik ½ dalis buto, esančio ( - ), kuri jam buvo padovanota vykdant senelio valią, kita dalis priklausė G. K.. Todėl bendru sutarimu buvo nuspręsta patalpinti duomenis dėl buto pardavimo į pardavimo portalą. Butas buvo pardavinėjamas už rinkos kainą. Ieškovas į jo ½ dalį buto nei 2013-06-14 dovanojimo metu, nei pardavimo 2013-09-12 metu jokių tiesioginių reikalavimo teisų neturėjo. 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. E. ir L. E. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais motyvais: 15.1. Žemės sklypą nusipirko nes ūkininkauja apie dvidešimt metų, įsigijo sąžiningai ir atlygintinai už ne mažesnę nei Nekilnojamojo turto registre nurodytą vertę. Perkamas sklypas nebuvo areštuotas, jam nebuvo uždėti jokie draudimai ir apribojimai. Ieškovas neįrodė jokių aplinkybių, kad būtų turėjęs reikalavimo teisę į Žemės sklypo pardavėją G. G.. Tvirtina, kad jų nesieja jokie giminystės ryšiai, nėra G. G. uošviai, o su R. P. nesieja jokie ryšiai. 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais motyvais: 16.1. Žemės sklypas, esantis ( - ) ir negyvenamos patalpos – garažo bokso, esančio ( - ) jam buvo padovanotas tėvų, vykdant senelio valią. Dovanojimo metu jokių apribojimų minėtam turtui nebuvo. Parduodamas žemės sklypą jis elgėsi sąžiningai nes jokių įsipareigojimų ieškovui neturi, o negyvenamosiomis patalpomis garažu naudojasi savo reikmėms. Be to su A. ir L. E. jo nesieja jokie giminystės ryšiai. Taip pat pažymi, kad ieškovo argumentai dėl tėvų nemokumo yra nepagrįsti, nes abu tėvai yra dirbantys, dideles pajamas gaunantys verslininkai, tėvo valdoma UAB ( - ) sėkimingai vykdo veiklą jau apie dvidešimt metų. 17.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas N. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais motyvais: 17.1. Nesutinka su apelianto argumentais, nes pirmosios actio Pauliana sąlygos nebuvimą sprendimo priėmimo metu pirmiausia įrodo ne 2015-08-25 antstolio R. K. patvarkymas dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymų, o neginčijamas įrodymas - įsiteisėjęs Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-05 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-457-569/2014, kurioje patenkinus S. ir V. G. ieškinį jų naudai iš A. K. ir M. Ž. solidariai buvo priteista 48 000 Lt paskola ir kt. 2015-05-13 dėl išieškojimų buvo išduotas vykdomasis raštas. Teismas pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį neturėjo, nes ieškovas iš kreditoriaus tapo atsakovų skolininku, minėtas patvarkymas buvo tik papildomas įrodymas. 17.2. Teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo atstovės prašymą dėl civilinės bylos atidėjimo, kas būtų užvilkinę bylos nagrinėjimą, vien tam, kad atstovė galėtų išsiaiškinti dėl ieškovo pozicijos, tačiau ieškovo pozicija atstovei turėjo būti aiški –atsisakyti reikalavimo esant įsiteisėjusiam sprendimui nepriklausomai nuo to ar priešpriešiniai reikalavimai įskaityti ar ne. 17.3. Teismas pagrįstai neatnaujino bylos nagrinėjimo, nes ieškovas prašymą pateikė 2015-09-14, teismui išėjus priimti sprendimo, o 2016-08-26 teismo posėdyje jokių duomenų dėl teisių perleidimo nenurodė. Aplinkybė, kad teismo posėdyje nebuvo keliamas klausimas ieškovą pakeisti jo teisių perėmėja, suteikia pagrindo manyti, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta atgaline data ir iki teismo posėdžio nebuvo sudaryta. Mano, kad ieškovas dėl nurodytų aplinkybių elgėsi nesąžiningai. 17.4. Dėl teismo neišreikalautų dokumentų dėl galimos giminystės, pažymi, kad ieškovas nei viename teismo posėdyje nekėlė klausimo dėl duomenų išreikalavimo ir nenurodė, kad duomenų negali gauti. Tokį prašymą pareiškė tik nagrinėjant bylą iš esmės 2016-08-26 posėdyje. Be to ieškovas atsakovų nesąžiningumo neįrodinėjo, nereiškė prašymų išreikalauti duomenų, apklausti liudytojus ir kita, neatliko savo teikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. N. K. nėra susijęs su atsakovais jokiais giminystės ryšiais, net nebuvo pažįstamas, sudarė atlygintinus sandorius, notaro akivaizdoje sumokėjo pinigus, taip pat sumokėjo pavedimu. Jam negalėjo būti žinoma, kad sandoriai gali pažeisti ieškovo teises, kadangi ieškovas jokių reikalavimų nei M. G., nei G. K. neturėjo. Actio Pauliano institutas negali būti taikomas. 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. P. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais motyvais: 18.1. Nesutinka dėl dokumentų, gautų po skundžiamo sprendimo priėmimo, prijungimo prie bylos bei duomenų išreikalavimo nes iš pateikto antstolio R. K. 2015-09-16 patvarkymo Nr. S-15848/15, matyti, jog ankstesnis patvarkymas, dėl tarpusavio įskaitymo, panaikintas ne dėl nustatytų naujų faktinių aplinkybių, susijusių su skolomis, o dėl procesinių normų pažeidimo, kurios susijusios su reikalavimo teisių perėmimu ir neturi reikšmingos įtakos šios bylos išsprendimui. Apelianto pateiktas prašymas Gyventojų registro tarnybai bei gautas atsakymas į jį, taip pat neturėtų būti prijungti prie bylos nes , kadangi šiuos klausimus ieškovas galėjo išspręsti kai byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Dabartinis tokių įrodymų priėmimas bei teismo iniciatyva, susijusi su papildomų duomenų išreikalavimu, pažeistų CPK 178 straipsnio nuostatas, šalių lygiateisiškumo principą bei atsakovų interesus. 18.2. Jau iš pateikto teismui ieškinio buvo akivaizdu, jog ieškovas visus savo reikalavimus grindė tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir nepagrįstomis išvadomis, kurių viso proceso eigoje net nebandė įrodinėti. Atsakovui niekada nebuvo žinomi A. K. ir S. G. bei jo šeimos narių tarpusavio finansiniai įsipareigojimai ir su tuo susijusios aplinkybės. Jį liečia tik reikalavimas, susijęs su sandoriu dėl automobilio MAZDA 6, valst. Nr. ( - ), pirkimo pardavimo. R. P. visada tvirtino ir dabar tvirtina, jog su atsakovais S. G. ir V. G. jo nesieja ir niekada nesiejo nei giminystės nei svainystės ryšiai, iki sandorio sudarymo jis su jais nebuvo pažįstamas ir visai nebuvo jų matęs. Siekdamas įsigyti automobilį internete susirado skelbimą. Automobilį jis įgijo sąžiningai ir jis negali būti iš jo išreikalautas. Prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, kurias sudaro 100,00 Eur.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmestinas. 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). 20. Byloje kilo ginčas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ab initio, actio Pauliana taikymo sąlygų. 21. Apeliaciniu skundu ieškovas A. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visa apimtimi. Pripažinti negaliojančiais ab initio konkrečius sandorius, taikyti restituciją, pripažinti niekine (tariama) Pinigų dovanojimo sutartį, automobilį MAZDA 6 pripažinti bendrąja jungtine S. G. ir V. G. nuosavybe. Taip pat reiškė reikalavimus pakeisti ieškovą A. K. jo teisių perėmėja N. G., prijungti prie bylos po skundžiamo sprendimo priėmimo gautus įrodymus, užklausti Gyventojų registro tarnybą, ar atsakovai S. G., V. G., G. G., M. G., A. E., L. E., N. K., R. P. yra susiję giminystės ar svainystės ryšiais. 22.N. G. taip pat pateikė teismui prašymą pakeisti ieškovą A. K. jo teisių perėmėja. Nurodė, kad Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu tapo naująja S. G. kreditore, kas konkrečiu atveju laikytina pakankamu faktiniu ir teisiniu pagrindu perimti A. K. kaip ieškovo teises ir pareigas byloje, kurią dar iki reikalavimo perleidimo sandorio sudarymo A. K. inicijavo S. G. ir kitų asmenų atžvilgiu dėl sandorių nuginčijimo. Pažymėjo, kad siekdamas išvengti prievolės pagal šiuo metu jai (prieš tai A. K.) priklausančią reikalavimo teisę, S. G. su sutuoktine nesąžiningai perleido visą savo nekilnojamąjį turtą, dėl ko išieškojimas iš S. G. tapo neįmanomas. Tai pat nurodė, kad yra susipažinusi su nagrinėjamos bylos medžiaga, visiškai palaiko A. K. ieškinyje ir apeliaciniame skunde suformuluotą poziciją. 23. 2016-04-04 iš N. G. gauti papildomi paaiškinimai, prašymas išreikalauti iš antstolio R. K. vykdomąsias bylas Nr. ( - ) ir ( - ), prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, prašymas pakeisti ją ieškovo teisių perėmėja. Taip pat prašymas apeliacinį skundą tenkinti visa apimtimi, atmesti atsakovų prašymą dėl atskirosios nutarties dėl prokurorų informavimo apie tariamai padarytas nusikalstamas veikas. 24. Šiaulių apygardos teismas 2016-04-07 tenkino A. K., N. G. prašymus, nutarė pakeisti civilinėje byloje Nr. 2A-74-440/2016 ieškovą A. K., jo teisių perėmėja N. G.. Teismas atsižvelgė į tai, kad 2015-08-21 A. K. ir N. G. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius perleido turimą reikalavimo teisę į skolininką S. G. pagal 2013-07-16 Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-5-79/2012 ir 2013-11-05 Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-5-79/2012, kurių pagrindu pradinis kreditorius turi teisę iš skolininko reikalauti 10137,58 Eur (35000,00 Lt) pagrindinės skolos ir šalutinių prievolių. Minėtos sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad nuosavybės teisę į perleidžiamą reikalavimo teisę pagal šią sutartį naujasis kreditorius įgyja nuo šios sutarties pasirašymo momento. LITEKO ir bylos duomenimis Šiaulių apylinkės teismas 2015-09-16 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-8799-772/2015, pakeitė išieškotoją pagal Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje 2-5-79/2012, 2013-07-16 ir 2013-11-05 išduotus vykdomuosius raštus, vykdomosiose bylose Nr. 98-3889/13; 98-4353/13; 98-819/13, iš pradinio išieškotojo A. K. (Ž.) į naująjį išieškotoją N. G., jai perleidžiant reikalavimo teisę į skolininko S. G., skolą. Šiaulių apygardos teismas 2015-11-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1149-372/2015, Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-16 nutartį paliko nepakeistą. 25. Vadovaujantis CPK 48 straipsnio 2 dalimi teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas. Atsižvelgiant N. G. paaiškinimus, nurodomas aplinkybes, bylos duomenis spręstina, kad byloje esantys duomenys yra pakankami, o dėl nurodytų aplinkybių nėra reikalinga išreikalauti iš antstolio R. K. minėtas vykdomąsias bylas Nr. ( - ) ir ( - ), todėl prašymas netenkintinas. Tuo pačiu pasisakytina ir dėl prašymo išreikalauti duomenis iš Gyventojų registro tarnybos, ar atsakovai S. G., V. G., G. G., M. G., A. E., L. E., N. K., R. P. yra susiję giminystės ar svainystės ryšiais. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylą ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 112 straipsnio 2, 3 punktai, 226 straipsnis, kt.). Ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Negalėdamos pateikti įrodymų, kuriais remiasi, šalys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina (CPK 112 straipsnio 3 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 dalis, 226 straipsnis). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. 26. Apeliantas prašydamas išreikalauti duomenis iš Gyventojų registro tarnybos apie atsakovų tarpusavio giminystės/svainystės ryšius, motyvuoja tuo, kad E. yra G. G. uošviai, o P. yra E. giminaitis. Gavus duomenis ir paaiškėjus atsakovų giminystės/svainystės ryšiams, akivaizdžiai matytųsi, kad atsakovai dėl tarpusavio ryšių melavo ir buvo nesąžiningi. Apeliantas teigia, kad teismas neišreikalaudamas duomenų pats apribojo ieškovo galimybes įrodyti atsakovų nesąžiningumą. A. ir L. E. visą laiką teigė, kad jų nesieja jokie giminystės ryšiai, jie nėra G. G. uošviai, o su R. P. taip pat nesieja jokie ryšiai. R. P. visada tvirtino ir dabar tvirtina, jog su atsakovais S. G. ir V. G. jo nesieja ir niekada nesiejo nei giminystės nei svainystės ryšiai, iki sandorio sudarymo jis su jais nebuvo pažįstamas ir visai nebuvo jų matęs. Nei vienas iš atsakovų nenurodė esant kokiems tai giminystės ryšiams. Ieškovas neteikė į bylą jokių duomenų, kurie paneigtų atsakovų argumentus, neteikė įrodymų patvirtinančių esant giminystės ryšiams. Ieškovas patikslintame ieškinyje ( 2013-11-28 ) reikšdamas prašymą išreikalauti duomenis, nurodė, kad ieškovas neturi galimybės gauti informacijos apie tai, ar G. su kitais atsakovais nesieja giminystės, svainystės ryšiai, tačiau sandorių sudarymo aplinkybės suponuoja tokią prielaidą. Tačiau konkretus prašymas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, ir vertinant tai, kad duomenys iš Gyventojų registro tarnybos nėra vienintelis įrodymas galintis patvirtinti esant giminystės ryšius, bei bylos nagrinėjimo metu nepateikus jokių objektyvių duomenų, o atsakovams neigiant , apeliacinio teismo vertinimu nėra pagrindo spręsti, kad teismas neišreikalaudamas duomenų pats apribojo ieškovo galimybes įrodyti atsakovų nesąžiningumą. Atsižvelgiant į CPK 6.67 straipsnyje numatytą nesąžiningumo prezumpciją, t.y. preziumuojant, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos šalys, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais, būtinos ir visos kitos CK 6.66 straipsnyje numatytos sąlygos. Konkrečiu atveju dėl konkrečių sandorių sudarytų su sūnumis byloje ginčo nėra o dėl kitų artimų giminaičių pažymėtina, kad CK 135 straipsnis numato, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Atsižvelgiant į CPK 226, 227 straipsnių nuostatas šalys turi pareigą pateikti visus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje. CPK 253 straipsnis riboja proceso dalyvių galimybę baigiamosiose kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. 27. Be to pažymėtina, kad vadovaujantis LR CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju apeliantas nenurodo dėl kokių objektyvių priežasčių jis negalėdamas pateikti duomenų, nereiškė konkrečių prašymų pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis teismas atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus bei argumentus dėl galimos giminystės, įvertinęs tai, kad byloje nepateikta jokių kitų objektyvių duomenų, įrodymų galimai patvirtinančių esant giminystės ryšius, į atsakovų nuoseklią poziciją, jų neigimą esant kokiems tai giminystės ryšiams ir įvertinęs tai, kad ieškovas duomenis apie tai, kad jis kreipėsi dėl informacijos suteikimo ir duomenis, kad jam neteikiama konkreti informacija dėl giminystės pateikė tik kartu su apeliaciniu skundu, o iš prašymo turinio matyti, kad jis kreipėsi jau bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus teismui sprendimą, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo vertinti, kas ieškovas turėjo galimybę savalaikiai teikti įrodymus, negalėdamas jų pateikti savalaikiai prašyti įrodymus išreikalauti pirmosios instancijos teisme, tačiau šia teise tinkamai nepasinaudojo ( CPK 42 straipsnis). Be to ir iš prašymo apeliaciniam teismui turinio matyti, kad ieškovas reikšdamas prašymą nenurodė, kokie galimai giminystės ryšiai sieja nurodytus asmenis. Kaip minėta apeliacinio teismo vertinimu byloje nesant jokių objektyvių duomenų dėl ieškovo nurodytų konkrečių giminystės ryšių, atsakovams neigiant juos esant, ir nesant jokio pagrindo abejoti atsakovų sąžiningumu, prašomų dokumentų išreikalavimas apeliacinės instancijos teisme yra pagrindo vertinti yra netikslingas, nesavalaikis, pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą, prieštarauja proceso ekonomiškumo, protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams, todėl netenkintinas. 28. Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pažymėtina, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pvz., būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtina bylą nagrinėti žodžiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013). Teismas pažymi, kad, prašydama apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliantė, ieškovo A. K. teisių perėmėja N. G. nenurodė jokių priežasčių, kurios suponuotų esant neabejotiną poreikį bylą nagrinėti žodžiu. Kaip minėta teisių perėmėja N. G. nurodė, kad yra susipažinusi su nagrinėjamos bylos medžiaga, visiškai palaiko A. K. ieškinyje ir apeliaciniame skunde suformuluotą poziciją, pateikė paaiškinimus, prašymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti apelianto teisių perėmėjos N. G. prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. 29. Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana, CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Kreditorius gali ginčyti visus skolininko sudarytus sandorius, jei įrodomos visos CK 6.66 straipsnio sandorių nuginčijimo sąlygos. Actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius, todėl, taikydami šią kreditoriaus teisių gynimo priemonę, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Actio Pauliana taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, dėl to siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu. 30. Taigi viena iš būtinų sąlygų actio Pauliana taikyti yra kreditoriaus teisių pažeidimas. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Aiškinant kreditoriaus teisių pažeidimo kaip actio Pauliana taikymo sąlygą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad, sprendžiant, ar skolininko sudarytu sandoriu pažeisti kreditoriaus teisėti interesai, būtina įvertinti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). 31. Byloje nustatyta, kad ieškinio pareiškimo-2013-08-21 ieškovas turėjo neabejotiną ir galiojusią reikalavimo teisę į atsakovą S. G. remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013, kuris panaikino žemesnių instancijų teismų sprendimus, iš dalies tenkino A. K. ieškinį, priteisė jam iš atsakovo S. G. 35000 Lt paskolos ir bylinėjimosi išlaidas. Be to Šiaulių apygardos teismas 2013-10-30 nutartimi papildomai priteisė A. K. 16163,23 Lt metinių palūkanų, 8,77 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos nuo 2013-05-22 iki visiško paskolos sumokėjimo, 10811,64 Lt kompensacinių palūkanų, 5 proc. kompensacinių palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos nuo 2013-05-22 iki visiško paskolos sumokėjimo bei 5 procentų procesinių metinių palūkanų nuo priteistos 61 974,87 Lt sumos nuo bylos iškėlimo, 2012-01-20 iki visiško sprendimo įvykdymo. Antstolė E. R. 2014-04-11 patvarkymu yra užbaigusi vykdyti vykdomąją bylą Nr. ( - ) dėl 35 130,00 Lt skolos išieškojimo iš S. G. A. K. naudai pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013-07-16 vykdomąjį raštą Nr. 2-5-79.

932. R. K., vykdęs vykdomąją bylą Nr. 98-4353/13 pagal Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-5-79 dėl likusios skolos išieškojimo A. K. iš S. G. ir vykdęs vykdomąją bylą Nr. ( - ) pagal Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-457-569/2014 dėl skolos išieškojimo S. G. iš A. K., gavęs prašymą dėl skolų užskaitymo, šį prašymą tenkino ir 2015-08-25 patvarkymu įskaitė S. G. ir A. K. abipusius reikalavimus 24320,37 Eur sumai, 322,71 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų minėtose vykdomose bylose ir susijusiose su minėtais asmenimis vykdomosiose bylose Nr. 98-3889/13 ir Nr. 98-819/13. Šis patvarkymas į civilinę bylą buvo pateiktas 2015-08-25 teismo posėdžio metu. Iš 2015-09-16 antstolio R. K. Patvarkymo matyti, kad antstolis pareiškėjo A. K. 2015-09-14 skundą dėl antstolio veiksmų patenkino ir 2015-08-25 patvarkymą Nr.S-14883/2015 dėl priešpriešinių sumų tarpusavio įskaitymo panaikino.

1031.Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi patvarkymu, kurio apskundimo terminas nebuvo suėjęs, ir kaip matyti iš nurodytų aplinkybių 2015-09-16 paties antstolio buvo panaikintas. 32. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nors ieškinio ir patikslintų ieškinių teikimo metu A. K. turėjo neabejotiną reikalavimo teisę į S. G., bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu teismas nusprendė, kad nėra šios actio Pauliana sąlygos, nes jis jau nėra S. G. kreditorius. Teismas nepagrįstai vadovavosi vieninteliu įrodymu - S. G. 2015-08-26 posėdyje pateiktu 2015-08-25 antstolio R. K. patvarkymu dėl priešpriešinių S. G. ir A. K. reikalavimų įskaitymų, apie kurio priėmimą iki 2015-08-26 posėdžio nei A. K., nei jo atstovei nebuvo žinoma. Teismas nepagrįstai neatidėjo 2015-08-26 posėdžio ir nesuteikė galimybės ieškovui susipažinti, įvertinti įrodymą, apskųsti priimtą patvarkymą, pasinaudoti savo teisėmis, buvo paneigtas rungimosi principas. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas šiurkščiai pažeidė CPK ir normas. 33. Atsakovų S. G. ir V. G. vertinimu pagrindinis ieškovo atstovės motyvas prašant atidėti teismo posėdį buvo dėl to, kad reikia apsvarstyti ieškinio atsisakymo galimybę, kadangi į bylą buvo pateiktas antstolio patvarkymas. Atsakovai pažymi, kad ieškovui buvo žinoma, jog Šiaulių apygardos teismas dar 2015 m. gegužę priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-305-357/2015, kuria buvo atmestas ieškovo apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-457-569/2014, kuriuo buvo visiškai tenkintas atsakovų ieškinys ieškovams ir iš ieškovo atsakovų naudai buvo priteistos didelės piniginės sumos, kurios ženkliai viršijo ieškovo reikalavimo teises į atsakovus. Ieškovas jau nuo 2015 m. gegužės mėnesio žinojo, kad jis jokių reikalavimo teisių į atsakovus nebeturi, o yra pats atsakovams skolingas. Į 2015-08-26 teismo posėdį pats ieškovas neatvyko savo noru ir nepateikė jokių savo neatvykimą pateisinančių įrodymų, todėl pats ieškovas privalo prisiimti savo neatvykimo į teismo posėdį, apie kurį jam buvo aiškiai žinoma, pasekmes. 34. Apeliantas nurodė, kad apie minėto patvarkymo priėmimą iki 2015-08-26 posėdžio nei A. K., nei jo atstovei, nebuvo žinoma. Apeliantas teigia, kad teismo posėdyje ieškovo atstovė prašė teismo posėdį atidėti, kad galėtų su naujai gautu dokumentu supažindinti posėdyje nedalyvavusį ieškovą ir išsiaiškinti, ar pateiktas patvarkymas yra teisėtas, teisingas, kokia bus ieškovo pozicija byloje esant tokiam dokumentui, tinkamai pasirengti rungimuisi byloje ir pan. Tačiau teismas nepagrįstai teismo posėdžio neatidėjo ir nesuteikė galimybės ieškovui tinkamai įvertinti bylai reikšmingą įrodymą, jo teisingumą, pateikti į bylą jį paneigiančius įrodymus, pasinaudoti kitomis teisių gynimo priemonėmis (pavyzdžiui, apskųsti patvarkymą ir kt.). Bylos duomenimis, ieškovo atstovė reiškė prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ne tik dėl į bylą pateikto patvarkymo bet ir kitais pagrindais, teismo posėdžio metu teismas padarė pertrauką suteikdamas galimybę atstovei susisiekti su atstovaujamuoju, tačiau ieškovo atstovė nurodė, kad jai susisiekti nepavyko. Teismas įvertinęs ieškovo atstovės pozicijas, išklausęs kitų proceso dalyvių argumentų, netenkino ieškovės prašymų dėl atsakovo dalyvavimo pripažinimo teismo posėdyje būtinu bei kitų prašymų. Apeliacinio teismo vertinimu atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neatvyko į posėdį, nesidomėjo proceso eiga, jo interesus pavedė atstovauti atstovei, kuriai suteikti platūs įgaliojimai ( 3 tomas, 20 b.l.), įvertinus ieškovo atstovės argumentus dėl bylos nagrinėjimo 2015-08-26 teismo posėdyje bei tai, kad ieškovo interesai buvo atstovaujami, nėra jokio teisinio pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK nuostatas. Tai, kad teismas, nepriėmė sprendimo atidėti teismo posėdžio dėl galimybės pasinaudoti teise apskųsti priimtą Patvarkymą, ar dėl kitų ieškovės atstovės nurodytų aplinkybių nėra pagrindo spręsti, kad konkrečiu atveju neatidėjus bylos nagrinėjimo, buvo paneigtas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), numatantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) ir kiti principai, bei, kad teismas šiurkščiai pažeidė CPK principus ir normas ir kad tai turėjo įtakos neteisingo ir neteisėto sprendimo byloje priėmimui. 35. Bylos duomenimis teismui išėjus priimti sprendimo, ieškovas pareiškė prašymą dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo. Nurodė, kad 2015-08-21 reikalavimo perleidimo sutartimi jis turimą reikalavimo teisę į skolininką S. G. perleido N. G.. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškovo prašymo pažymėjo, kad prašymas gautas prieš pat teismo sprendimo priėmimą, (2015-09-14 darbo dienos pabaigoje) Teismas dėl ieškovo A. K. prašymo dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo, nurodė, kad 2015-08-21 reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovas turimą reikalavimo teisę į skolininką S. G. pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013-07-16 ir 2013-11-05 vykdomuosius raštus Nr. 2-5-79/2012 perleido N. G., pateikdamas perleidimo sutartį ir kad 2015-09-14 kreiptasi į teismą dėl išieškotojo vykdymo procese pakeitimo. Taip pat nurodė, kad A. K. 2015-09-14 pateikė skundą antstoliui R. K. dėl antstolio 2015-08-25 patvarkymo dėl priešpriešinių sumų tarpusavio įskaitymo. Teismas spręsdamas dėl pagrindo atnaujinti įrodymų tyrimą pažymėjo, kad į paskutinį teismo posėdį, vykusį 2015-08-26, ieškovas neatvyko, nenurodė jokių neatvykimo priežasčių. Atvykusi jo atstovė apie jokias reikalavimo perleidimo sutartis nekalbėjo nei nagrinėjant bylą iš esmės nei baigiamųjų kalbų metu. Atstovė, atsižvelgdama į tai, kad priešpriešinės ieškovo ir S. G. sumos vykdant išieškojimus yra įskaitytos, svarstė apie ieškinio atsisakymo galimybę, bandydama teismo posėdžio metu susisiekti su atstovaujamuoju, apie šio antstolio patvarkymo ginčijimą nebuvo jokios kalbos. Teismo vertinimu toks ieškovo elgesys, kai bylos procesui jis yra abejingas iki pat sprendimo priėmimo dienos ir prieš pat sprendimo paskelbimą teikiami prašymai rodo jo nepagarbą ne tik proceso dalyviams, bet ir teismui. Teismo vertinimu tai, kad pateikti prašymai dėl išieškotojo pakeitimo, taip pat skundas dėl antstolio veiksmų dar nerodo, kad jie bus išspręsti teigiamai, kad reikalavimo perleidimo sutartis nebus ginčijama. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visumą aplinkybių, pažymėjo, kad ieškovo 2015-09-14 prašyme nurodytos aplinkybės, nagrinėjant nuo 2013-08-21 teisme gautą bylą nėra priežastys, dėl kurių reikėtų atnaujinti įrodymų tyrimą, kadangi sprendžiant ieškovo reikalavimus actio Pauliana pagrindu, taip pat ieškovui ginčijant vieną sandorį kitų pagrindu, yra susijusios tik su viena iš actio Pauliana sąlygų, dėl to, ar ieškovas kaip kreditorius turi galiojančią reikalavimo teisę į S. G., kai tuo tarpu teismas sprendime pasisakė, kad nėra ir kitų būtinų sąlygų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovo nurodytų aplinkybių tyrimas, dar labiau užvilkintų bylos nagrinėjimą, sprendimo esmės nekeis. Dėl to sprendė, kad ieškovo prašymas dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo netenkintinas. Apeliacinis teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai. Minėto teismo posėdžio 2015-08-26 metu ieškovo atstovė iki pat bylos išnagrinėjimo iš esmės nenurodė aplinkybių apie 2015-08-21 reikalavimo perleidimo sutartį. Kaip jau minėta šalys vadovaujantis CPK 226, 227 straipsnių nuostatomis turi pareigą pateikti visus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje. Šalys procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, siekti proceso ekonomiškumo, CPK 253 straipsnis riboja proceso dalyvių galimybę baigiamosiose kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Be to, apeliacinio teismo vertinimu ieškovas esant aplinkybėms dėl jau 2015-08-21 sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties turėjo pareigą ją pateikti 2015-08-26 teismo posėdyje. Apeliacinio teismo vertinimu ieškovas savo procesinėmis teisėmis pirmosios instancijos teisme tinkamai nepasinaudojo ( CPK 42 straipsnis). 36. Apeliantas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad apie sudarytą reikalavimo perleidimo sandorį vykusio posėdžio metu nebuvo informavęs byloje jam atstovavusios advokato padėjėjos, nes vykdomojoje byloje dar nebuvo pakeistas išieškotojas, be to, manė, kad byla nebus nagrinėjama iš esmės ir posėdis bus atidėtas dėl inicijuoto proceso atnaujinimo susijusioje civilinėje byloje. Apelianto teigimu paaiškėjus tokiems faktams buvo poreikis naujus įrodymus ištirti, spręsti klausimą dėl priimto Patvarkymo, dėl N. G. įtraukimo į procesą, tačiau teismas ignoravo šias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad ieškovui pateikus duomenis apie tai, kad jo reikalavimo teisę į S. G. perėmė kitas asmuo, teismas turėjo pareigą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą ir spręsti klausimą dėl ieškovo pakeitimo jo teisių perėmėja. Apeliacinio teismo vertinimu konkrečioje situacijoje ieškovui pateikus minėtus duomenis jau bylą išnagrinėjus iš esmės ir įvertinus, kad teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas, nėra pagrindo spręsti, kad konkrečioje bylos nagrinėjimo stadijoje, teismui išėjus priimti sprendimo ir vėliau netenkinus prašymo dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo minėtu pagrindu būtų pažeistos CPK nuostatos. Nėra teisinio pagrindo vertinti, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų, t.y. N. G. materialiųjų teisių ir pareigų, ir kad galima vertinti esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui (CPK 329 straipsnio 2 dalie 2 punktas.). Apeliacinio teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas, prioritetą suteikė bylos nagrinėjimo operatyvumui, o ne teisingam bylos išnagrinėjimui, kad teismas neatskleidė bylos esmės, kad pažeidė proceso principus ir procesines teisės normas. Kaip minėta, teisėjų kolegijos vertinimu apelianto nurodyta aplinkybė, kad po teismo sprendimo priėmimo buvo panaikintas Patvarkymas, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas neištyrė bylos aplinkybių, kad priėmė nepagrįstą sprendimą. Tai, kad teismas pasirėmė neįsigaliojusiu ir 2015-09-16 panaikintu 2015-08-25 patvarkymu, ko pasėkoje sprendė, kad neegzistuoja viena iš actio Pauliana sąlygų - kreditoriaus reikalavimo teisė, bei priėmė sprendimą neatnaujinęs įrodymų tyrimo, nesuteikia pagrindo spręsti, kad priėmė sprendimą dėl neįtrauktos į procesą šalies, bei nesuteikia pagrindo spręsti, kad buvo pažeistos CPK nuostatos, kad buvo neatskleista bylos esmė, kad to pasėkoje buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. 37. LITEKO duomenimis Šiaulių apylinkės teismas 2015-09-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8799-772/2015 pakeitė išieškotoją pagal Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5-79/2012, 2013-07-16 ir 2013-11-05 išduotus vykdomuosius raštus, vykdomosiose bylose Nr. ( - ); Nr. ( - ); Nr. ( - ), iš pradinio išieškotojo A. K. (Ž.) į naująją išieškotoją N. G., jai perleidžiant reikalavimo teisę į skolininko S. G. skolą. Teismas nustatė, kad pradinis išieškotojas A. K. (Ž.) pagal 2015-08-21 reikalavimo teisių perleidimo sutartį perdavė reikalavimo teises į S. G. skolinius įsipareigojimus pareiškėjai N. G. Šiaulių apygardos teismas 2015-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1149-372/2015 paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-16 nutartį. 38. LITEKO duomenimis Šiaulių apylinkės teismas 2014-11-05 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-457-569/2014, kuriuo tenkino ieškovų S. G. ir V. G. ieškinį, priteisdamas solidariai iš atsakovų A. K. ir M. Ž. 48000 Lt paskolos, 24 013,15 Lt pelno palūkanų, 12 962,37 Lt delspinigių, 10 proc. dydžio metines pelno palūkanas ir 5 proc. procesines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos – 2013-11-14 - iki sprendimo visiško įvykdymo, 2549,26 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovo A. K. priešieškinį dėl 2005-09-28 paskolos sutarties pripažinimo jo atžvilgiu nesudaryta atmetė. Šiaulių apygardos teismas 2015-05-07 nutartimi civilinėje byloje 2A-305-357/2015 minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. 2015-06-11 nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis teismas atsisakė priimti atsakovo A. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-05-11 nutarties peržiūrėjimo. 2015-10-20 Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-8122-797/2015 atsisakė atnaujinti procesą pagal pareiškėjo A. K. prašymą. 2015-12-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1225-372/2015 Šiaulių apygardos teismas Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-20 nutartį (dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-457-569/2014 atnaujinimo) paliko nepakeistą. 2016-01-28 nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis teismas atsisakė priimti pareiškėjo A. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015-12-21 nutarties peržiūrėjimo. 39. Kaip minėta viena iš būtinų sąlygų actio Pauliana taikyti yra kreditoriaus teisių pažeidimas. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, kad nėra pagrindo konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo, nes sandorių sudarymo metu S. ir V. G. buvo dirbantys, gaudavo dideles pajamas, ginčijamų sandorių sudarymo metu kreipėsi į teismą dėl didelės skolos išieškojimo iš A. K., taip pat, kad ieškovas neįrodė, kad po ginčijamų sandorių S. ir V. G. turtas gerokai sumažėjo ir kt. Bylos duomenimis 2014-04-11 patvarkymu antstolė yra užbaigusi vykdyti vykdomąją bylą Nr. ( - ) dėl 35 130,00 Lt skolos išieškojimo iš S. G. A. K. naudai pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013-07-16 vykdomąjį raštą Nr. 2-5-79 (II tomas, 146 b.l.). Apeliacinio teismo vertinimu atsižvelgiant į bylos duomenis nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, nes priešingai byloje nustatytos aplinkybės paneigia apelianto argumentus. 40. Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos LR CPK 185 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 197 straipsnio 2 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų ir kt., reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. 41. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu tiek atsakovas S. G., tiek jo sutuoktinė V. G., tiek jų sūnūs G. G. ir M. G., kuriems tėvai padovanojo ieškinyje nurodytą nekilnojamą turtą, šių neatlygintinų sandorių sudarymo metu buvo dirbantys, turėjo pastovias pajamas. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas S. G., atsakovė V. G. ar kiti atsakovai ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo nemokūs, taip pat ieškovas neįrodė, kad šių asmenų turtas po ginčijamų sandorių sudarymo gerokai sumažėjo ir kad kreditorius dėl to prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Jeigu skolininko sudarytas sandoris kreditoriaus interesų nepažeidžia, pavyzdžiui, ir sudaręs sandorį jis turi pakankamai turto, kurio sąskaita galima visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimą arba jo mokumas nepasikeičia, Pauliano ieškinys negalimas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms. 42. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą bei bylos medžiagą pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertinos bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimą ieškinio netenkino. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundą pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, neprivalo jų išsamiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus nėra tikslinga kartoti. 43. Dėl aplinkybių, kad skolininkas S. G., taip pat jo sutuoktinė bei kiti atsakovai neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių teismas dėl byloje ginčijamų trijų neatlygintinių S. G. ir V. G. nekilnojamo turto dovanojimo sūnums G. G. ir M. G. vienašalių sandorių bei trijų atlygintinių (pirkimo - pardavimo) G. G., M. G. bei V. G. turto perleidimo tretiesiems asmenims A. E., L. E., N. K. ir R. P. sandorių teismas pagrįstai sprendė, kad turto perleidimo tretiesiems asmenims sandoriai sudaryti, pirkėjams sumokant už juos sutartą kainą, kurios ieškovas neginčijo. M. G. priklausiusios dalies buto, taip pat kitos G. K. priklausiusios dalies buto, adresu ( - ), pirkimo - pardavimo sutartis privalėjo būti sudaryta, nes tai padaryti juos įpareigojo prieš tai šalių pasirašyta preliminarioji šio buto pardavimo sutartis, todėl įvertinus visumą nustatytų aplinkybių negalima padaryti kategoriškos išvados, kad minėtų sandorių šalys sudaryti neprivalėjo. Iš esmės įvertinus bylos duomenis nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Apeliacinio teismo vertinimu atmestini apelianto argumentai, kad bylos medžiaga, sandorių sudarymo laikas, intensyvumas, kaip teigia apeliantas ir kitos aplinkybės patvirtina, kad sandorių sudarymu buvo siekiama apsaugoti savo turtą taip, kad iš jo nebūtų vykdomas išieškojimas A. K. naudai. 44. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė atsakovų nesąžiningumo, kad tokią nuomonę iš esmės grindė tik atsakovų G. paaiškinimais. Apeliacinis teismas su apelianto argumentais nesutinka. Ieškovas, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, siekdamas nuginčyti neatlygintinus sandorius, be to privalėjo įrodyti, kad skolininkas S. G. ir jo sutuoktinė buvo nesąžiningi ir kad žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi dovanojimo sandoriai pažeis kreditoriaus teises, o ginčydamas vėliau dovanoto turto perleidėjų tretiesiems asmenims sandorius, ieškovas be to privalėjo įrodyti, kad ir visi šie asmenys, sudarę atlygintinius dvišalius sandorius, buvo nesąžiningi (CK 6.66 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2013-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2013). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis dėl S. G. ir jo sutuoktinės V. G. (dovanotojų) motyvų, kodėl jie neatlygintinai perleido sūnums nekilnojamą turtą, dėl argumentų, kad tėvai dovanojimo sandorių sudarymo metu ketino persikelti gyventi į Rusiją, teismas pagrįstai nenustatė, kad buvęs A. K. skolininkas ir jo sutuoktinė būtų nesąžiningi ir kad siekė konkrečiais sandoriais pažeisti S. G. kreditoriaus teises. Teismas taip pat nenustatė ir G. G. ir M. G. nesąžiningumo, be to sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad šie asmenys žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi dovanojimo sandoriai pažeis kreditoriaus teises. Teismas įvertinęs atsakovų G., A. E. bei N. K. ir R. P. atstovų paaiškinimus, kad G. turto pirkėjai apie parduodamą G. turtą sužinojo iš skelbimų, kad G. turto pirkėjai pardavėjų nepažinojo iki sandorių sudarymo, kad nebuvo giminės (ieškovas neįrodė, kad buvo priešingai), parduodamam turtui nebuvo taikyti apribojimai ir šis turtas nebuvo areštuotas, pagrįstai pripažino, kad ieškovas neįrodė šių trečiųjų asmenų nesąžiningumo sudarant atlygintinius ieškovo ginčijamus sandorius. Be to teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas neteigė, kad turtas parduotas už gerokai mažesnę nei rinkos kainą, kad padaryta kitų pažeidimų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovo teiginiai, kad atsakovai veikė bendra tyčia niekuo nepagrįsti, atsakovų nesąžiningumas, sudarant ginčijamus sandorius, nėra įrodytas. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visumą įrodymų padarė išvadas, kad nors atsakovas S. G. ir jo sutuoktinė neatlygintinų ginčo sandorių sudarymo metu perleido didžiąją dalį savo turto, tačiau tai jų nepadarė nemokiais ir nepajėgiais atsiskaityti su A. K., sprendė, kad nėra visų būtinų actio Pauliana sąlygų. 45. Dėl pinigų dovanojimo sutarties pripažinimo niekine (tariama) ir automobilio pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, apeliantas nurodo, kad sudarant pinigų dovanojimo sandorį iš esmės buvo siekta sukurti įspūdį, kad pinigai padovanojami ir automobilis iš jų įsigyjamas kaip asmeninė V. G. nuosavybė. Kad buvo siekta apsisaugoti nuo galimo išieškojimo iš įsigyjamo turto - automobilio. CK 1.86 straipsnyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad tai, jog pinigai būtų realiai padovanoti niekur neužfiksuota, o vien pažadas dovanoti nelaikomas dovanojimo sutartimi. Įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (CK 1.86 str., CPK 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Teismas sprendė, kad ginčijama 2012-05-26 pinigų dovanojimo sutartimi akivaizdžiai išreikšta dovanotojų V. G. ir N. T., kurie jau mirę, valia. V. G. dovanoti 8000 Lt automobilio Mazda 6, pirkimui (Sutarties 2.1 p.). Sutartis pasirašyta tiek abiejų pinigų dovanotojų tiek apdovanotosios V. G., niekas jų parašų tikrumu neabejoja. Atsakovė patvirtino, kad realiai ji šiuos pinigus gavo ir už juos įsigijo minėtą automobilį. Teismas vertino, kad į bylą nėra pateikta priešingų įrodymų. Teismo vertinimu tai, kad automobilis įsigytas iš UAB ( - ) niekaip neįrodo, kad pinigų dovanojimo sutartis buvo niekinė ar kad šiuo neatlygintiniu sandoriu G. siekė išvengti galimo išieškojimo iš automobilio kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Teismas pažymėjo, kad automobilis priklausė ne individualiai įmonei, o uždarajai akcinei bendrovei, kurios turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Iš esmės apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, pritaria teismo pozicijai, kad ieškovo reikalavimai dėl pinigų dovanojimo sutarties pripažinimo niekine (tariama), bei reikalavimas automobilį Mazda 6, kuris yra perleistas sąžiningam trečiajam šio automobilio įgijėjui R. P., pripažinti bendrąja jungtine G. nuosavybe, nepagrįsti bei neįrodyti. Teismas netenkinęs ieškovo reikalavimų dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, dėl dovanojimo sutarties pripažinimo niekine ir dėl pripažinimo automobilio bendrąja jungtine nuosavybe, pagrįstai sprendė, kad nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų dėl restitucijos. Teisėju kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, padarytas išvadas bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai atmestini. 46. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu pagrįstai sprendė, kad byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad ieškovė neįrodė pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 47. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip minėta teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). 48. Dėl S. G. ir V. G. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų, kad dėl fiktyvios reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo, teismas turėtų priimti atskirąją nutartį ir apie ieškovo A. K. bei jo anytos N. G. padarytas nusikalstamas veikas pranešti prokurorams, teismas sprendžia, kad prašymas netenkintinas. LITEKO duomenimis Šiaulių apylinkės teismas nustatė, kad pradinis išieškotojas A. K. (Ž.) pagal 2015-08-21 reikalavimo teisių perleidimo sutartį perdavė reikalavimo teises į S. G. skolinius įsipareigojimus pareiškėjai N. G.. Šiaulių apygardos teismas 2015-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1149-372/2015 paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-16 nutartį. Minėtoje nutartyje be kitų argumentų teismas nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta dar iki antstoliui priimant 2015-08-25 Patvarkymą dėl priešpriešinių sumų tarpusavio įskaitymo, kuris, 2015-09-16 paties antstolio R. K. panaikintas. Teismo vertinimu apeliantas (S. G.) teigdamas, kad Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta ne 2015-08-21, o vėliau, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, išskyrus tik savo subjektyvią nuomonę ir deklaratyvaus pobūdžio teiginius (CPK 178 straipsnis). Tai, kad 2015-08-21 išsiųstą pranešimą apie reikalavimo teisių perleidimą skolininkas gavo tik 2015-09-01, nėra įrodymas, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutartis sudarytą kitą, nei joje nurodytą datą (CPK 185 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį paaiškėjus, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Be to pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti apie nusikalstamą veiką vien iš byloje esančio pašto voko, kur matyti, kad pašto siunta priimta siųsti 2015-08-21, o gavėjui įteikta 2015-09-01 (t. 2, b. l. 145). Apeliantas, manydamas, jog yra nusikalstamos veikos požymiai ir dėl to reikalinga atlikti ikiteisminį tyrimą, turi teisę ir savo iniciatyva kreiptis į ikiteisminio tyrimą atliekančias institucijas neperkeldamas tokio tyrimo inicijavimo teismui. Todėl šis prašymas pripažintas nepagrįstu. Konkrečiu atveju apeliacinis teismas atsižvelgdamas į tai, kad dėl analogiško prašymo teismas yra pasisakęs, sprendžia, kad įvertinus apeliacinės instancijos nurodytas aplinkybes, nėra tikslinga prašymą tenkinti. Tačiau pažymėtina, kad manydami, kad galimai padaryta nusikalstama veika atsakovai turi teisę patys kreiptis į atitinkamas institucijas dėl galimai padarytos neteisėto, ar nusikalstamos veikos. Dėl apeliaciniame teisme gauto M. Ž. pranešimo dėl galimai naujų aplinkybių, kurios jos manymu gali turėti reikšmės priimant sprendimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ji nėra konkrečios bylos šalis, dėl nurodytų argumentų jau buvo sprendžiama konkrečiose bylose, o šiuo atveju nurodytos aplinkybės nenagrinėtinos, pranešimą, prašymą atsisakytina priimti. 49.Bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas R. P. pareiškė prašymą priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismas atsižvelgė į Rekomendacijų rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, į pateikto atsiliepimo, kitų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vertina, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos ir teisėtos. 50. 2015-10-16 nutartimi Šiaulių apylinkės teismas atidėjo ieškovui A. K. 792 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismas išnagrinės jo skundą dėl 2015-09-15 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo bei jos teisių perėmėjos apeliacinis skundas atmestas, iš ieškovo teisių perėmėjos N. G. priteistini 792 Eur žyminio mokesčio.

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

12Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13Priteisti atsakovui R. P., a.k. ( - ) iš ieškovo-apelianto teisių perėmėjos N. G., 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

14Priteisti iš ieškovo teisių perėmėjos N. G., a.k. ( - ) 792,00 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio į valstybės pajamas.

15Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

16Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.