Byla 2A-1138-622/2012
Dėl pirkimo pardavimo sutarties patvirtinimo bei žemės sklypo dovanojimo bei pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Rimvidos Zubernienės rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės B. B. ir atsakovo V. K. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012-01-27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovams V. K., A. K., J. M., notarei G. D. dėl pirkimo pardavimo sutarties patvirtinimo bei žemės sklypo dovanojimo bei pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo,

Nustatė

2ieškovė kreipdamasi į teismą prašė pripažinti pirkimo pardavimo sutartį, kuria A. K. pardavė 0,0672 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), o B. B. šį žemės sklypą nupirko. Pripažinti negaliojančia 2010-07-01 dovanojimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria A. K. padovanojo V. K. minėtą žemės sklypą, nuo jos sudarymo momento, taip pat pripažinti negaliojančia 2010-12-28 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria V. K. pardavė J. M. žemės sklypą, nuo jos sudarymo momento. Prašė taikyti restituciją ir jai grąžinti minėtą žemės sklypą.

3Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies: priteisė B. B. už 0,0672 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), 3800 Lt kompensaciją iš V. K., priteisė iš A. K. ir V. K. lygiomis dalimis 857 Lt bylinėjimosi išlaidų B. B., priteisė iš A. K. ir V. K. lygiomis dalimis 38 Lt žyminio mokesčio bei 37,98 Lt pašto išlaidų, viso 75,98 Lt valstybei, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė norėjo sudaryti žemės pirkimo pardavimo sutartį, tarp šalių vyko derybos. Pažymėjo, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasiektas susitarimas dėl pirkimo pardavimo–sutarties sudarymo ir pripažino šią sutartį galiojančia. Taip pat nurodė, jog nėra pagrindo J. M. pripažinti nesąžininga įgijėja, nes byloje nėra duomenų, jog J. M. buvo žinoma apie ginčus dėl žemės sklypo nuosavybės.

4Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2012-01-27 sprendimo dalį, kurioje buvo taikyta restitucija ir B. B. priteista 3 800 Lt dydžio piniginė kompensacija, priimti naują sprendimą – taikyti restituciją ir grąžinti B. B. 0,0672 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), teismui pripažinus, kad taikyti restituciją natūra yra neįmanoma, priimti naują sprendimą ir taikyti restituciją, sumokant piniginį ekvivalentą bei priteisti 10 000 Lt dydžio kompensaciją iš V. K.. Ieškovė nurodė, kad teismas paskaičiavo žemės sklypo vertę ir priteisė kompensaciją, kuri yra ženkliai mažesnė nei vidutinė žemės sklypo rinkos kaina. Vykdant restituciją tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių netaikomos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo. Kadangi J. M. buvo tiesioginė pirkimo–pardavimo sutarties, kuri buvo pripažinta negaliojančia ir niekine, šalis, ji negali būti pripažinta sąžininga CK 1.80 straipsnio 4 dalies prasme. Pažymėjo, jog reali žemės sklypo kaina neatitinka sutartyje nurodytos kainos, nes sumokėta kaina buvo didesnė. Taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismo motyvuojamoji dalis neatitinka sprendimo rezoliucinės dalies.

5Atsakovas V. K. pateikdamas apeliacinį skundą prašo panaikinti 2012-01-27 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog žemės sklypas buvo parduotas ieškovei, nėra įrodyta sandorio kaina. Pažymėjo, jog naudojimasis žemės sklypu negali būti traktuojamas nuosavybės teisių įgijimu. Pažymėjo, jog nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti rašytinė, patvirtinta notaro, šių reikalavimų nesilaikymas daro šią sutartį niekine. Nurodė, jog buvo netinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, nes patenkintas tik vienas ieškovės reikalavimas dėl restitucijos, todėl turėjo būti proporcingai paskaičiuotos ir bylinėjimosi išlaidos.

6B. B. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo netenkinti atsakovo apeliacinio skundo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad pirkimo pardavimo sutarties sudarymą patvirtina aplinkybė, jog ieškovei buvo perduoti nuosavybes teisę patvirtinantys originalūs sodo registracijos dokumentai. Esant nuomos santykiams yra netikslinga perduoti nekilnojamojo turto dokumentus. Pažymėjo, kad dėl neva sudarytų nuomos santykių ir iš jų kylančių prievolių nevykdymo, atsakovė A. K. niekada nesikreipė, pretenzijų nereiškė. Taip pat pažymėjo, jog preliminarioji sutartis privalo būti rašytinė, o jos formos nesilaikymas ją daro negaliojančia, tuo tarpu, jokiu duomenų patvirtinančių rašytinės sutarties buvimą, byloje nėra. Nurodė, kad netrukdomai naudojosi žemės sklypu, o atsakovė išvyko į užsienį, vengė susitikti ir patvirtinti sudarytą sutartį pas notarą.

7Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

8Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

9Dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo

10Pagal CK 6.393 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis). Tačiau, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu (CK 1.93 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje šalys ginčija 0,0672 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sandorį. Taigi šalys iš esmės ginčija fakto klausimą, ar buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, ar ne.

11Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008).

12Vertinant bylos faktinius duomenis bei kitas reikšmingas aplinkybes svarbu pastebėti, jog, anot liudytojų J. P. ir I. S., jos kartu su ieškove važiavo pas atsakovę A. K. tartis ir derėtis dėl žemės sklypo pirkimo, tačiau minėto susitikimo metu galutinai susitarti nepavyko, nes nepavyko susitarti dėl kainos (b. l. 132, 133), T. U. nurodė, kad sodo narių susirinkimuose dalyvaudavo ieškovė (b.l. 132), G. B. su I. S. patvirtino, jog buvo perduoti pinigai atsakovui (b. l. 133), o atsakovas perdavė originalius nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtinančius dokumentus. Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė sodu naudojosi ilgą laiko tarpą, t.y. 9 metus, sklypą prižiūrėjo kaip savo, atsakovai dėl to pretenzijų nereiškė, duomenų, jog ieškovė mokėjo atsakovui nuomos mokestį, byloje nėra. Taigi kolegija atsižvelgdama į byloje surinktų įrodymų visetą bei kitas reikšmingas aplinkybes konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog 2001 metais ieškovė B. B. su atsakove A. K. sudarė 0,0672 ha žemės sklypo(duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovei atiteko minėtas žemės sklypas.

13Dėl restitucijos taikymo

14Įvertinus bylos duomenis bei konstatavus, jog tarp ieškovės B. B. ir atsakovės A. K. buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, yra pagrindas pripažinti negaliojančiomis 2010-07-01 žemės sklypo dovanojimo sutartį bei 2010-12-28 pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Atsakovei A. K. pardavus žemės sklypą ieškovei B. B., nuosavybės teisė perėjo naujajai šio žemės sklypo savininkei, todėl nei A. K. nei V. K. nebūdami šio žemės sklypo savininkais, neturėjo teisės dovanoti ar parduoti nekilnojamojo turto. Pripažinus šias sutartis negaliojančiomis taikytinos CK nuostatos reglamentuojančios restituciją. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Taigi nustačius minėtas aplinkybes nustatytinas restitucijos būdas. Restituciją reglamentuojančios teisės normos numato du restitucijos būdus: pirma, natūra, antra, grąžinant daikto vertę pinigais. Pirmasis būdas taikytinas tuomet, kai tai yra įmanoma ir nesukelia didelių nepatogumų šalims (CK 6.146 straipsnis). Antrasis būdas taikytinas kai restitucija neįmanoma natūra arba turtas įgytas sąžiningo trečiojo asmens. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K., neturėdamas nuosavybės teisių į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), jį pardavė J. M.. Duomenų, kurie patvirtintų, jog J. M. įgydama žemės sklypą elgėsi nesąžiningai, byloje nėra, todėl preziumuotina, jog trečiasis asmuo J. M. yra sąžininga negaliojančio sandorio šalis. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes taikytinos teisės normos reglamentuojančios daikto išreikalavimą iš sąžiningo trečiojo asmens. Pagal CK 1.80 straipsnio 4 dalį turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus šio kodekso 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. Kadangi sąlygų, numatytų CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, nagrinėjamu atveju nenustatyta, taikytinas antrasis restitucijos būdas – išreikalaujant daikto vertę pinigais. Konstatavus, jog žemės sklypą nesąžiningai įgijo V. K. ir jį neteisėtai perleido sąžiningai įgijėjai J. M., kompensacija pinigais priteistina iš atsakovo V. K..

15Apeliantė B. B. skundė nurodė, jog vidutinė žemės sklypo rinkos kaina tiek sudarant dovanojimo, tiek pirkimo–pardavimo sutartį, buvo 10 000 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 3 800 Lt dydžio kompensaciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog restitucija yra asmens grąžinimas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo (status quo). Tai reiškia, kad pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo neteisėtai buvo paimta. Bet kartu jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo (restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. vasario mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113). Pagal CK 6.147 straipsnio 1 dalį piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Teismas pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų žemės sklypo 10 000 Lt dydžio rinkos vertę. Priešingai, iš VĮ Registrų centro pateiktų duomenų matyti, kad 2011 m. sausio mėn. žemės sklypo vidutinė rinkos vertė siekė 3 800 Lt (b. l. 43). Būtent tokia kaina nurodyta ir 2010-12-28 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje (b. l. 50), tuo tarpu, 10 000 Lt dydžio žemės sklypo rinkos kainą patvirtinančių duomenų, byloje nėra. Grąžinant turto vertę pinigais vertintina turto vertė perleidimo metu, bet ne sandorio kaina, kuri gali būti nepagrįstai didelė ar maža, todėl ieškovės teiginiai, jog tikroji žemės sklypo pirkimo–pardavimo kaina buvo didesnė, neturi reikšmės taikant restituciją. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, ieškovei priteistina 3 800 Lt dydžio piniginė kompensaciją iš atsakovo V. K..

16Dėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies

17Apeliantė pabrėžė, kad ieškinyje nurodė kelis reikalavimus: pripažinti galiojančia pirkimo–pardavimo sutartį tarp apeliantės ir A. K., pripažinti negaliojančia 2010-07-01 dovanojimo sutartį tarp A. K. ir V. K. bei pripažinti negaliojančia 2010-12-28 pirkimo–pardavimo sutartį tarp V. K. ir J. M., tačiau teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje tenkino tik vieną iš reikalavimų, nors motyvuojamoje dalyje pasisakė dėl visų ieškinyje išdėstytų reikalavimų (b. l. 153–155). Konstitucinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs jog iš Konstitucijos kylantis baigiamojo teismo akto vientisumo reikalavimas reiškia ir tai, kad tokio akto rezoliucinę dalį visuomet, be jokių išimčių, privalu grįsti aplinkybėmis ir argumentais, expressis verbis išdėstytais aprašomojoje ir (arba) motyvuojamojoje dalyse (jeigu pagal įstatymus turi būti atskira aprašomoji arba motyvuojamoji dalis) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo mėn. 21 d. nutarimas "Dėl teismų sprendimų motyvų surašymo ir skelbimo, sprendimo už akių, taip pat dėl apeliacijos"). Taigi teismo sprendimo vientisumo principas reikalauja, jog teismo pozicija ir argumentai išdėstyti motyvuojamoje dalyje atsispindėtų rezoliucinėje dalyje. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje privalo pasisakyti dėl visų ieškinyje išdėstytų reikalavimų, neužtenka pasakyti, jog ieškinys tenkinamas iš dalies ir sprendimo rezoliucinėje nurodyti tuos reikalavimus, kuriuos teismas tenkina. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesines teises normas, reglamentuojančias sprendimo surašymą, todėl keistina pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis ją išdėstant taip: pripažinti galiojančia pirkimo–pardavimo sutartį, įvykusią tarp A. K. ir B. B., kuria A. K. pardavė, o B. B. nupirko 0,0672 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia 2010-07-01 dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria A. K. padovanojo V. K. 0,0672 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nuo jos sudarymo momento; pripažinti negaliojančia 2010-12-28 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria V. K. pardavė J. M. 0,0672 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), nuo jos sudarymo momento.

18Apeliantė B. B. apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjo L. K. teisinei pagalbai apmokėti ir pridėjo šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (b. l. 170, 189). Reikalaujama suma iš viso – 1300 Lt. Kolegija pažymi, jog pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas turi visas šiame Įstatyme numatytas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Pažymėtina, jog atstovavimas teismuose pasireiškia ne tik atstovavimu teismo posėdyje, tačiau ir procesinių dokumentų ruošimu. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinės instancijos teismuose didžiąją dalį bylos nagrinėjimo procesų sudaro rašytiniai procesai, todėl suprantant atstovavimo sampratą siaurąja prasme, advokato padėjėjas galėtų atstovauti ir kasacinėje instancijoje, kurioje teismo procesas taip pat vyksta rašytine tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymas nenumato galimybės advokato padėjėjui atstovauti kliento interesus apeliacinės instancijos teismuose, apeliantės prašymas netenkintinas ir bylinėjimosi išlaidos, skirtos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, nepriteistinos. Apeliantė be bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato padėjėjo teisinės pagalbos apmokėjimu, taip pat prašo atlyginti išlaidas susijusias su žyminiu mokesčiu. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ieškovei iš atsakovo priteistini 186 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą.

19Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad nėra aišku, kaip apskaičiuotos bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pateikdama ieškinį iš viso sumokėjo 70 Lt žyminio mokesčio (b. l. 41,42), o pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė 38 Lt žyminio mokesčio (b. l. 155). Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovei priteisė žyminio mokesčio dalį proporcingai atitinkančią patenkintų reikalavimų daliai.

20Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su restitucijos taikymu, tačiau netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo turinį ir jo išdėstymą, todėl nepagrįstai sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl ieškinyje suformuluotų reikalavimų. Esant tokioms aplinkybėms skundžiamas Plungės rajono apylinkės teismo 2012-01-27 sprendimas keistinas, tinkamai išdėstant teismo sprendimo rezoliucinę dalį.

21Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

22ieškovės B. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atsakovo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

23Pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2012-01-27 sprendimą ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

24Pripažinti galiojančia pirkimo–pardavimo sutartį, įvykusią tarp A. K. ir B. B., kuria A. K. pardavė, o B. B. nupirko 0,0672 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini);

25pripažinti negaliojančia 2010-07-01 dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 4792, kuria A. K. padovanojo V. K. 0,0672 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), nuo jos sudarymo momento;

26pripažinti negaliojančia 2010-12-28 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 9408, kuria V. K. pardavė J. M. 0,0672 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), nuo jos sudarymo momento,

27kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

28Priteisti ieškovei B. B. iš atsakovo V. K. 186 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė kreipdamasi į teismą prašė pripažinti pirkimo pardavimo... 3. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies: priteisė B. B. už... 4. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės... 5. Atsakovas V. K. pateikdamas apeliacinį skundą prašo panaikinti 2012-01-27... 6. B. B. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo netenkinti atsakovo... 7. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis... 8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 9. Dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo... 10. Pagal CK 6.393 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo... 11. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas –... 12. Vertinant bylos faktinius duomenis bei kitas reikšmingas aplinkybes svarbu... 13. Dėl restitucijos taikymo... 14. Įvertinus bylos duomenis bei konstatavus, jog tarp ieškovės B. B. ir... 15. Apeliantė B. B. skundė nurodė, jog vidutinė žemės sklypo rinkos kaina... 16. Dėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies... 17. Apeliantė pabrėžė, kad ieškinyje nurodė kelis reikalavimus: pripažinti... 18. Apeliantė B. B. apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į atsakovo apeliacinį... 19. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad nėra aišku, kaip apskaičiuotos... 20. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331... 22. ieškovės B. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atsakovo V. K.... 23. Pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2012-01-27 sprendimą ir... 24. Pripažinti galiojančia pirkimo–pardavimo sutartį, įvykusią tarp A. K. ir... 25. pripažinti negaliojančia 2010-07-01 dovanojimo sutartį, notarinio registro... 26. pripažinti negaliojančia 2010-12-28 žemės sklypo pirkimo–pardavimo... 27. kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 28. Priteisti ieškovei B. B. iš atsakovo V. K. 186 Lt žyminio mokesčio už...