Byla e2-35454-934/2016
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Teismas

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Natalijai Tomilinai, nedalyvaujant šalims, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „( - )“ ieškinį atsakovui I. G. dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Teismas

Nustatė

2I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

31. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 179,51 EUR skolą už negrąžintą kreditą, 322,67 EUR delspinigių, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

41.1. Nurodė, kad 2011 m. kovo 15 d. šalys nuotoliniu būdu per sistemą www.smscredit.lt sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1856301, pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 217,22 EUR, t. y. 750 LT, vartojimo kreditą 30 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą iki 2011 m. balandžio 14 d.

51.2. Pažymėjo, jog atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, t. y. iki šalių sulygto termino kredito ieškovui negrąžino, todėl liko skolingas 179,51 EUR.

62. Atsakovas I. G. atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies.

72.2. Nurodė, kad sutinka su ieškovo prašoma priteisti 179,51 EUR skola dėl negrąžinto kredito, tačiau prašo teismo nepriteisti ieškovo paskaičiuotų delspinigių.

82.3. Pažymėjo, kad ieškovas, suteikdamas kreditą, neįvertino jo galimybių prisiimti kreditinius įsipareigojimus, nors tokia pareiga jam numatyta Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnyje.

92.4. Pasak atsakovo, kredito suteikimo metu jis turėjo individualios veiklos pažymą, tačiau realiai veiklos nevykdė, taip pat buvo skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, oficialiai niekur nedirbo, papildomų pajamų neturėjo.

102.5. Dėl nurodytų priežasčių teigė, kad netesybos pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomos, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.

113. Ieškovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, 2016 m. rugsėjo 5 d. ir 2016 m. spalio 5 d. teisme gauti ieškovo papildomi paaiškinimai ir prašymas nagrinėti bylą ieškovo atstovui nedalyvaujant. Prašyme nurodė, kad palaiko ieškinyje išdėstytus argumentus ir pažymi, kad kredito suteikimo metu atsakovas atitiko kredito gavėjo mokumo vertinimo taisykles, todėl pagrindo teigti, jog ieškovas netinkamai įvertino atsakovo galimybes prisiimti kreditinį įsipareigojimą, nėra.

124. Atsakovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuota tinkamai. Iki posėdžio pradžios prašymų iš atsakovo gauta nebuvo, neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 ir 2 dalies, CPK 231 straipsnio 5 dalies pagrindu perėjo iš parengiamojo teismo posėdžio į bylos nagrinėjimą iš esmės ir išnagrinėjo civilinę bylą nedalyvaujant šalims.

13Ieškinys tenkintinas iš dalies. II. Ginčo esmė

145. Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl 2011 m. kovo 15 d. tarp šalių sudarytos kredito sutarties Nr. 1856301 sulygto delspinigių dydžio. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nesutiko su ieškovo paskaičiuotu delspinigių dydžiu ir teigė, jog netesybos vartojimo kredito gavėjui netaikomos, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.

15III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

166. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2011 m. kovo 15 d. šalys sudarė vartojimo kredito išdavimo sutartį Nr. 1856301 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas atsakovui suteikė 217,22 EUR, t. y. 750 LT, vartojimo kreditą 30 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti Sutarties suteikimo komisinį mokestį (Sutarties bendrųjų sąlygų 9.6 ir 9.2 punktai). Sutartyje nustatytas kredito grąžinimo terminas – 2011 m. balandžio 14 d. (El. b. l. 35-36).

176.1. Kadangi atsakovas įsipareigojimo grąžinti ieškovui kreditą tinkamai nevykdė, su ieškovu atsiskaitė tik iš dalies, liko skolingas 179,51 EUR. Byloje duomenų, kad atsakovas susidariusį įsiskolinimą būtų padengęs, nėra (CPK 178 straipsnis).

187. CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad ieškinį pripažįsta iš dalies, todėl nagrinėjamoje byloje taikomos CPK 268 straipsnio 5 dalies nuostatos ir surašomi sutrumpinti motyvai.

198. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnį, kredito gavėjas privalo grąžinti kreditoriui gautą sumą ir mokėti palūkanas. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia ar įsipareigoja suteikti kredito gavėjui fiziniam asmeniui (vartotojui) kreditą atidėto apmokėjimo, taip pat mokėjimo išdėstymo (apmokėjimo dalimis) būdu; arba kreditus, įskaitant einamosios sąskaitos kreditą, bendrosios vienkartinės sumos kreditą ir daiktui ar paslaugai pirkti teikiamą kreditą (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsakovas atsiliepime su ieškovo reikalavimu dėl 179,51 EUR skolos už negrąžintą kreditą priteisimo sutiko visiškai. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad 2011 m. kovo 15 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 1856301 pagrindu tarp šalių yra susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Kadangi atsakovas savo pareigos grąžinti paimto kredito dalį tinkamai nevykdė, todėl remiantis CK 6.38 straipsniu, 6.63 straipsniu, 6.200 straipsniu, 6.205 straipsniu, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.870 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 179,51 EUR skola už negrąžintą kreditą.

209. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybų, taigi ir delspinigių, teisinė prigimtis yra dvejopa: tai yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas ir sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.71, 6.258 straipsnis). Sutartyje numatyti delspinigiai skatina skolininką tinkamai ir laiku įvykdyti prievolę ir taip išvengti neigiamų turtinių padarinių. Skolininkas laiku ar tinkamai nevykdydamas savo prievolės žino, kokios neigiamos pasekmės jo laukia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

2110. Atsakovas Sutarties 10.2 punktu už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną įsipareigojo mokėti ieškovui 1 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Taigi, atsakovui buvo aiškios ir suprantamos prievolės laiku atsiskaityti neįvykdymo teisinės pasekmės. Pažymėtina, kad atsakovas, kreipdamasi į ieškovą dėl tam tikro dydžio kredito suteikimo, turėjo atsakingai ir sąžiningai įvertinti savo finansines galimybės ateityje grąžinti kreditą. Teismas sutinka su atsakovo nurodyta aplinkybe, jog įstatymas numato imperatyvius reikalavimus vartojimo kredito davėjui įvertinti kredito gavėjo mokumą, tačiau kredito gavėjas, kaip sutarties šalis, turi pareigą kredito davėjui pateikti teisingą ir išsamią informaciją, būtiną jo mokumui įvertinti. Atsakovas nurodė, jog ieškovas neįvertino aplinkybės, jog jis, turėdamas individualios veiklos pažymą, realiai veiklos nevykdo, yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, oficialiai niekur nedirbo, papildomų pajamų neturi, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas minėtą informaciją ieškovui būtų pateikęs kredito suteikimo metu (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgint į tai, nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas turėtų prisiimti atsakomybę dėl atsakovo negalėjimo įvykdyti prisiimtus kreditinius įsipareigojimus, priešingai, jeigu atsakovas sutarties sudarymo metu turėjo pagrindo manyti, jog neįvykdys sutartinių įsipareigojimų, imdamas kreditą elgėsi nerūpestingai ir neprotingai. Be to, teismas, nagrinėdamas bylą, neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, todėl pagrindo nepriteisti iš atsakovo Sutartimi sulygtų netesybų nėra.

2211. Vertindamas, ar netesybos yra „aiškiai per didelės“ arba „aiškiai neprotingos“, konkrečią bylą nagrinėjantis teismas turi atsižvelgti į nagrinėjamos bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remtis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis Nr. 3K-7-304/2007).

2312. Nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio reikalavimai grindžiami tarp šalių susiklosčiusiais vartojimo teisiniais santykiais, t. y. atsakovas yra vartotojas, fizinis asmuo, kurios interesus gina Valstybė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad norminiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje (taip pat ir Europos Sąjungos teisės aktuose bei teisminių institucijų praktikoje) plėtojama padidinta (prioritetinė) vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Taigi ji turi būti teismo ex officio taikoma nagrinėjant bylas, kuriose viena iš šalių yra vartotojas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai šis asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos (kaip ir šioje byloje nagrinėjamu atveju), todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai sutarties atsisakyti. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą (žr. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga, skelbta Teismų praktikoje Nr. 30, 2009). Tokiu būdu aplinkybė, kad ieškovas vienašališkai nustatė netesybų dydį sutartyje, kuri sudaryta elektroninių ryšio priemonių būdu, dar nereiškia, kad šis dydis yra protingas ir pagrįstas. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

2413. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 322,67 EUR delspinigių už 180 dienų laikotarpį. Delspinigių dydis pagal šalių sudarytos paskolos sutarties nuostatas yra net 1 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Teismas sprendžia, kad reikalavimas priteisti tokio dydžio delspinigius yra akivaizdžiai neprotinga atsakovo atžvilgiu bei pažeidžiančios nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą.

2514. Remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovo reikalaujamų delspinigių dydis mažintinas iki 0,05 proc. dydžio delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Taigi už 180 dienų laikotarpį iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 16,16 EUR delspinigių (179,51 x 0,05 : 100 x 108). Teismo vertinimu toks delspinigių dydis laikytinas pagrįstu ir pakankamu atlyginti ieškovo turėtus nuostolius.

2615. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei tenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (195,67 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-08-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

2716. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 38 procentai reikalavimų), iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 5,70 EUR žyminio mokesčio.

2817. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas).

29Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

Nutarė

30Ieškinį tenkinti iš dalies.

31Priteisti iš atsakovo I. G., asmens kodas ( - ) ieškovo UAB „( - )“, juridinio asmens kodas ( - ), naudai 179,51 EUR skolą, 16,16 EUR delspinigių, iš viso – 195,67 EUR (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 67 euro centus), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (195,67 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-08-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5,70 EUR dydžio žyminio mokesčio.

32Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,... 2. I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų... 3. 1. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 4. 1.1. Nurodė, kad 2011 m. kovo 15 d. šalys nuotoliniu būdu per sistemą... 5. 1.2. Pažymėjo, jog atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė... 6. 2. Atsakovas I. G. atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies.... 7. 2.2. Nurodė, kad sutinka su ieškovo prašoma priteisti 179,51 EUR skola dėl... 8. 2.3. Pažymėjo, kad ieškovas, suteikdamas kreditą, neįvertino jo galimybių... 9. 2.4. Pasak atsakovo, kredito suteikimo metu jis turėjo individualios veiklos... 10. 2.5. Dėl nurodytų priežasčių teigė, kad netesybos pavėluotų įmokų... 11. 3. Ieškovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, 2016 m. rugsėjo 5 d.... 12. 4. Atsakovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą... 13. Ieškinys tenkintinas iš dalies. II. Ginčo esmė ... 14. 5. Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl 2011 m. kovo 15 d. tarp šalių... 15. III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų... 16. 6. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2011 m. kovo 15 d.... 17. 6.1. Kadangi atsakovas įsipareigojimo grąžinti ieškovui kreditą tinkamai... 18. 7. CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį... 19. 8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881... 20. 9. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar... 21. 10. Atsakovas Sutarties 10.2 punktu už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną... 22. 11. Vertindamas, ar netesybos yra „aiškiai per didelės“ arba „aiškiai... 23. 12. Nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio reikalavimai grindžiami tarp... 24. 13. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11... 25. 14. Remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, jeigu netesybos aiškiai per... 26. 15. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad... 27. 16. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra... 28. 17. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl... 29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 30. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 31. Priteisti iš atsakovo I. G., asmens kodas ( - ) ieškovo UAB „( - )“,... 32. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...