Byla e2A-292-657/2016

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų M. L. A. ir B. A., atstovaujamų advokato Daliaus Mecelicos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2055-877/2015 pagal E. S. ir D. S. patikslintą ieškinį atsakovams M. L. A., B. A., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriui dėl žemės sklypų ribų paženklinimo aktų ir kitų susijusių dokumentų bei duomenų pripažinimo negaliojančiais, nuosavybės teisių į statinį pripažinimo. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovai E. S. ir D. S. kreipėsi į teismą prašydami pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad statinys (automobilių stovėjimo aikštelė pagal pridedamą planą) dalinai esantis atsakovų sklype (unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ) bei ieškovų sklype (unikalus Nr. ( - )), adresu ( - ) buvo pastatytas E. S. pastangomis ir lėšomis 1967 metais ir ieškovai juo nevaržomai naudojosi iki 2013-05-31;

4pripažinti, kad ribų paženklinimo aktą ieškovas E. S. pasirašė dėl esminio suklydimo, be to šis dokumentas yra negaliojantis bei neteisėtas (dėl procedūrinių pažeidimų ir CK 1.80,1.81 str. ir 1.90 str. pagrindais); pripažinti, kad ieškovų žemės sklypo geodezinių matavimų planas yra neteisėtas ir negaliojantis; pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais Kauno apskrities viršininko 2004-11-18 įsakymą Nr. 02-05-10470 bei 2005-05-10 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį; pripažinti sodininkų bendrijos „( - )“ 2004-01-12 bendrąjį planą (dalyje dėl ieškovų ir atsakovų žemės sklypų bei jų tarpusavio ribų) neteisėtu ir negaliojančiu; pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais atsakovams M. L. A., B. A. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) 2001-11-07 žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, Kauno apskrities viršininko 2006-05-16 įsakymą Nr. 02-05-5570 (dalyje dėl žemės sklypo), 2008-01-31 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1536 bei 2008-01-31 valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą Nr. A-78, priimtus dėl taip pat pripažinti neteisėta ir negaliojančia šio žemės sklypo registraciją Nekilnojamojo turto registre; atnaujinti senaties terminus, jei jie yra praleisti. Nurodė, kad E. S. sklypas sodų bendrijoje „( - )“, ( - ), buvo suteiktas apytiksliai 1964 metais, 1968 m. jis buvo pertvarkytas. 1969 m. žemės sklype buvo pastatytas sodo namas su priklausiniais, o prieš tai šalia namo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kuri nebuvo inventorizuota. Iki 1992 m. E. S. valdė du sklypus – Nr. 118 ir 119, kurių bendras plotas sudarė 1200 m2. Privatizuojant šie sklypai buvo sujungti į vieną, naujam sklypui suteiktas Nr. 100. Iš vienos pusės sklypas ribojosi su atsakovams M. L. A. ir B. A. priklausančiu sklypu Nr. 99 (unikalus Nr. ( - )), esančiu ( - ). Šiuos sklypus skyrė vietinio vandentiekio linija, kuria naudojosi abi šalys ir ją laikė sklypų riboženkliu. 1997-12-07 buvo atlikti sklypo Nr. 100 matavimai, surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, kuriuo pradinės sklypo ribos, besiribojančios su atsakovų sklypu Nr. 99 buvo pertvarkytos. Ieškovams apie matavimus nebuvo pranešta, jie apie sklypo ribų pasikeitimus nežinojo. Tačiau ieškovų sklypo Nr. 100 plotas sumažėjo, o atsakovų sklypo Nr. 99 plotas padidėjo. Atsakovei atiteko vertinga ieškovo sklypo dalis su sodo augalais, automobilių stovėjimo aikštelė, ieškovai neteko prieigos prie vandentiekio linijos. Nustatant sklypo ribas nebuvo atsižvelgta į iki tol faktiškai valdomas ieškovų ir atsakovų sklypų ribas. Po naujų ribų nustatymo ir toliau sklypu buvo naudojamasi pagal seniau susiformavusias ribas, o atsakovė jokių pretenzijų nereiškė, ieškovų neinformavo. Kadangi ieškovai ir toliau sąžiningai tikėjo, jog tarpusavio sklypų ribos liko nepakitusios, ieškovas E. S. klysdamas pasirašė ant sudaryto Sklypo plano, buvo priimtas neteisėtas 2004-11-18 Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-05-10470 ir esant esminiam suklydimui ir esminiams procedūriniams pažeidimams, toliau klaidingai 2005-05-10 buvo pasirašyta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Apie faktinių ribų pasikeitimą ieškovai sužinojo tik 2013 m. gegužės 30-31 dienomis iš kaimynų, kai buvo sukalti geodeziniai žymekliai, o iki tol sąžiningai tikėjo, kad sklypų ribos išliko nepakitę. Su atsakovais dėl sklypų ribų netikslumų taikiai tarpusavyje susitarti nepavyko. 2014 m. pavasarį iš kaimynų sužinojo, kad atsakovai papildomai rengiasi palei naują sklypų ribą pastatyti tvorą ir atitverti ieškovams priklausančią sklypo dalį. Kadangi apie realiai egzistuojančias sklypų ribas ieškovai sužinojo tik 2013-05-31, senaties terminai, kurie susiję su reikalavimais dėl netinkamų ieškovų sklypo ribų ir jo ploto, nėra praleisti. Anksčiau sužinoti apie sklypo ribų pasikeitimus ieškovas neturėjo objektyvios galimybės, nes sklypų ribų paženklinime jis nedalyvavo, o pasirašant ribų paženklinimo aktą jį suklaidino VĮ „Valstybinis žemėtvarkos institutas“ darbuotojai. Atsakovė elgėsi nesąžiningai, aplinkybę apie sklypų ribų pasikeitimą nuo ieškovų slėpė, todėl ieškovai pagrįstai, manė, kad sklypų tarpusavio ribos liko nepakitusios. Šios aplinkybės suteikia pagrindą teismui atnaujinti šio ieškinio padavimo terminą, jeigu jis būtų praleistas, nes egzistuoja svarbios priežastys ir nuo ieškovų nepriklausančios aplinkybės. Suteikiant atsakovei per didelio ploto žemės sklypą buvo pažeistos imperatyvios materialinės teisės normos – Nekilnojamo turto kadastro nuostatai ir ieškovų daiktinės teisės tinkamai naudotis sklypu, todėl nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė įgijo nuosavybės teises yra niekinis sandoris.

5Atsakovai M. L. A. ir B. A. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovai siekia pakeisti ir įteisinti išimtinai tik ieškovams naudingas jiems priklausančio žemės sklypo ribas, neatsižvelgiant į jau nusistovėjusias ribas ir kaimynų interesus. Ieškovams priklausantis sklypas buvo sujungtas su gretimu sklypu, atlikti papildomi matavimai ir paženklintas dar 1997-12-07. Naujai suformuoto žemės sklypo ribos buvo nustatinėjamos jų iniciatyva, todėl ieškovai negalėjo nesuvokti pažymėtų žemės sklypo ribų. Ieškovams ir atsakovams priklausančių žemės sklypų riba yra aiški jau daugelį metų. Nesutinka, kad žemės sklypai pirmą kartą buvo pažymėti tik 2013 m. gegužės 30-31 d., sukalant riboženklius. Ieškovai nekėlė jokių pretenzijų dėl naujų žemės klypo ribų žymeklių. 2013 m. rugpjūčio 30 d. aktas buvo sudarytas remiantis A. Ž. individualios įmonės 2001 m. gruodžio 18 d. parengtu žemės sklypo planu, kuris buvo įregistruotas viešajame registre dar 2007 m. spalio 23 d. Stovėjimo aikštelei betoninę sienelę įrengė atsakovas kartu su kaimynu, kurio žemės sklypą įgijo ieškovai. Ieškovai nurodo neteisingas aplinkybes ir dėl sodo augalų. Vandentiekio vamzdis negali žymėti atsakovams ir ieškovams priklausančių sodų sklypų ribų. Vietoje senojo, tiestas vandentiekio vamzdis buvo koreguojamas, atsižvelgiant į tai, kad aikštelė yra padaryta, iškeliant betoninę sienelę. Atsakovams geranoriškai sutikus, kad šį vamzdyną lengviau būtų nutiesti, jis buvo nutiestas per atsakovams priklausantį žemės sklypą. Žemės sklypo ribos, pagal kurias atsakovai išsipirko žemės sklypą, buvo visą laiką aiškios. Paklaida yra dėl to, kad žemės sklypas turi didelį šlaitą, todėl paklaida atsirado dėl tikslesnių matavimo prietaisų duomenų. Ieškovai ginčija net savo pasirašytą sodo sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo sodo sklypą pagal ribų paženklinimo aktą. Ieškovai yra praleidę vieno mėnesio senaties terminą kreiptis dėl ginčijamų įsakymų ir ribų paženklinimo aktų panaikinimo. Ieškovai yra pasirašę 1997 m. gruodžio 7 d. ribų paženklinimo aktą, kuriame buvo nurodytos ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos, o šį dokumentą ginčija praėjus beveik 17 metų. Jau vien iš Kauno apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 02-05-10470, kuriuo nuspręsta leisti ieškovams išsipirkti jų naudotą sodo sklypą, ieškovai galėjo suvokti, kokio dydžio sodo sklypą įsigyja. Ieškovai žinojo apie skundžiamas administracinius aktus labai ilgą laiką, tačiau jų neginčijo, kas yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, jeigu teismas nustatytų, kad ieškinys turėtų būti tenkintas. Atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį.

6Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovai yra įsigiję iš valstybės 0,1141 ha ploto žemės sklypą, o atsakovai – 0,0822 ha ploto žemės sklypą. Žemės sklypų ribos yra aiškios. Ieškovas, pasirašydamas 1997 m. gruodžio 7 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo akte ir 2004 m. sausio 12 d. plane, suprato savo veiksmus. Tai patvirtina ir 2005 m. gegužės 10 d. notariškai sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kurią pasirašė pats ieškovas, dar kartą patvirtindamas, kad sutinka su sutartyje įrašytu plotu ir prie sutarties pridėtu planu. Tuo metu galiojantys teisės aktai nenumatė pareigos kviesti besiribojančių žemės sklypų savininkus ar naudotojus į matavimus registruotais laiškais, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo procedūriniai pažeidimai. Ieškovas ir kaimyninių sklypų naudotojai ar savininkai suderindami pasirašė 1997 m. gruodžio 7 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo akte. Ieškovai nenurodė argumentų, kaip sodininkų bendrijos „( - )“ bendrasis planas pažeidžia jų teises. Ieškovų žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti anksčiau nei atsakovų žemės sklypo matavimai ir įregistruoti VĮ Registrų centras. Matininkai, matuodami atsakovų žemės sklypą, tik perėmė jau po geodezinių matavimų, VĮ Registrų centras įregistruoto kaimyninio sklypo Nr. 100 ribas. Nėra aišku, ar sumažinus atsakovų žemės sklypo plotą, atitinkamai padidinus ieškovų žemės sklypo plotą, ieškovų žemės sklypo plotas neviršys 0,1200 ha sodų teritorijose leistino ploto. Atsižvelgiant, kad ieškovų žemės sklypo matavimai buvo atlikti ir sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje 2004 m. liepos 1 d., o plano ir žemės sklypo paženklinimo aktas pasirašytas dar 1997 m. gruodžio 7 d., ieškovai praleido 10 metų ieškinio pateikimo teismui senaties terminą, nes į teismą kreipėsi tik 2014 m. spalio 5 d, todėl prašo taikyti ieškinio senatį.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, kad labiau tikėtina, kad ribų paženklinimo aktą ir geodezinių matavimų planą ieškovas pasirašė 2001 m., Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-05-10470, kuriuo nuspręsta leisti ieškovams išsipirkti jų naudotą sodo sklypą, yra priimtas dar 2004 m. lapkričio 18 d., todėl ginčyti šiuos aktus senaties terminas akivaizdžiai yra praleistas. Šiuose dokumentuose net ir nurodžius kitus sklypo matmenis, jo plotas galėjo pasikeisti dėl kadastrinių matavimų atlikimo LKS koordinačių sistemoje ir suformuoto pravažiavimo, todėl nesutiktina su atsakovų teiginiais, jog ieškovui pasirašant ginčijamus dokumentus buvo akivaizdu, kad sklypo plotas ir ribos pasikeitė. Tikėtina, kad riboženklius pagal naujai suformuotą ribą ieškovai pamatė 2013-05-31, kai apie naujai sukaltus sklypų ribų kuolus pranešė sodo kaimynai. Ieškovų paaiškinimai, kad su tokia riba jie niekada nebūtų sutikę dėl įrengtos aikštelės ir sodinių, iki pat 2013-05-31 atsakovai apie naujas riba jiems neužsiminė, nekliudė naudotis sklypu, yra logiški ir įtikinantys. Aplinkybė, kad ieškovai į teismą kreipėsi tik 2014-10-08, pateisinama tuo, kad kurį laiką buvo bandoma ginčą išspręsti gera valia, o vėliau užtruko įrodymų ginčo nagrinėjimui rinkimas. Teismas sprendė, kad senaties termino atnaujinimas šioje byloje atitiktų teisingumo ir sąžiningumo principus, todėl jį atnaujino žemės sklypų ribų paženklinimo aktams, žemės sklypo planui, Kauno apskrities viršininko įsakymams ginčyti. Iš UAB „Geometra“ 2014-08 parengtos žemės sklypo schemos bei 2013 m. birželio 4 d. antstolės Sonatos Vaicekauskienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad automobilių stovėjimo aikštelė, esanti šiaurės vakarinėje sklypų dalyje prie ( - ) gatvės, išsidėsčiusi sklypuose Nr. 99 ir Nr. 100 apytiksliai lygiomis dalimis, atsakovams nuosavybės teise priklausančiame sklype yra seniau pastatyta dalis, ieškovų sklype – dalis seniau pastatytos aikštelės ir nauja. Šalims nepateikus jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių aikštelės statybos faktą, teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendė esant labiau tikėtina, kad aikštelė buvo pastatyta ieškovų pastangomis ir lėšomis, todėl tenkino ieškovų prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovų sklypo kadastriniai duomenys Nekilnojamojo turto kadastre nustatyti 2004 m. sausio 12 d., o žemės sklypo planas, pagal kurį 2001-01-03 nustatyti kadastro duomenys, VĮ Žemėtvarkos instituto parengtas 1998 m., E. S. plane pasirašė 1997-12-07. 1997 m. gruodžio 7 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akte užfiksuota, kad žemės sklypo ribos nustatytos užsakovui Sodininkų bendrijos „( - )“ sklypo Nr. 100 naudotojui E. S.. Ieškovas 1997 m. gruodžio 7 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktą pasirašė net trijose vietose, jokių pastabų nenurodė, tą pačią dieną pasirašė žemės sklypo plane. Teismas pažymėjo, kad 1997 m. galiojęs teisinis reglamentavimas nenumatė išimtinio informavimo apie ribų paženklinimą registruotu būdu, buvo numatyta, jog galima ir kitas pranešimo būdas – kvietimą įteikiant asmeniškai, ir iš byloje surinktų įrodymų sprendė, kad tiek sodininkų bendrijos „( - )“ vadovai, tiek matininkas A. Ž., rengiant sodininkų bendrijos žemės sklypų privatizavimui skirtą planą ir atliekant kadastrinius matavimus, iš dalies nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Asmenys apie sklypo ribų paženklinimą nebuvo tinkamai informuoti, SB „( - )“ vadovai bei matininkas asmenų nedalyvavimą ženklinant ribas toleravo, ribų paženklinimo aktuose buvo surašomi tikrovės neatitinkantys duomenys apie asmenų dalyvavimą, o vėliau aktas pateikiamas pasirašyti, patikinant, kad ribos buvo paženklintos pagal faktinį sklypo naudojimą. Liudytojui patvirtinus, kad visi sklypai buvo pamatuoti 4 mėnesių laikotarpyje, kelia abejonių data, nurodyta aktuose apie ribų paženklinimą, nes sklypo Nr. 99 ir Nr. 100 ribų paženklinimo aktuose nurodyta 2001-11-07 ir 1997-12-07 tam akivaizdžiai prieštarauja, nes tarp šių datų yra daugiau kaip keturių metų laiko tarpas. Teismas iš byloje nustatytų aplinkybių ir bendrijoje susiformavusios praktikos vandentiekio vamzdžius tiesti per sklypų ribas sprendė, kad labiau tikėtina, jog ieškovų nurodomo vamzdžio, užfiksuoto nuotraukose ir antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, vietoje yra nusistovėjusi pagal faktinį naudojimą sklypus skirianti riba, todėl matininkui, pažymėjusiam kitokią žemės sklypų ribą, neatitinkančią jam pateikto 1993 m. plano, turėjo kilti pagrįstos abejonės dėl jo naujai pažymėtos ribos atitikimo faktiniam sklypų naudojimui. Liudytojas A. Ž. negalėjo paaiškinti, kaip E. S. 1997-12-07 galėjo pasirašyti žemės sklypo plane, kurį VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas parengė tik 1998-08-03 ir kurio koordinates A. Ž. nustatė ir sudarė žiniaraštį tik 2001-01-03. Šie neatitikimai leidžia daryti išvadą, kad ribų paženklinimo aktas ir geodezinis planas buvo pasirašyti ne 1997-12-07, o žymiai vėliau. Teismas nustatė, kad abiejų ieškovo naudojamų sklypų bendras plotas sudarė 1200 kv.m. Ribų paženklinimo akte nurodyta, kad sodo sklypo Nr. 100 plotas yra 1141 kv.m., t.y. 59 kv.m. mažesnis, nei abiejų ankstesnių sklypų suma. Atsakovai pagal 1993 m. planą naudojosi 740 kv. m. ploto Nr. 117 sklypu. Įvertinus faktą, kad automobilių stovėjimo aikštelė žemės sklypo plane nebuvo atvaizduota, iš plano neturint specialaus išsilavinimo sunku nuspręsti, ar sklypo ribos atitinka faktinį žemės naudojimą, duomenis patikslinti, ypač jei vietoje paženklinant žemės sklypo ribas ieškovai nedalyvavo. Teismas sprendė, kad ieškovai įrodė Žemės ūkio ministerijos 1996 m. kovo 11 d. įsakymu Nr. 98 patvirtintos Žemės sklypų planų parengimo, atliekant geodezinius matavimus, metodikos 5.2, 5.8, 5.8.4, 5.8.5 punktų pažeidimą, atsakovams ir ieškovams parengti žemės sklypo ribų paženklinimo aktai bei geodeziniai planai neatitiko faktinio ieškovų ir atsakovų naudojamų sklypų plotų, todėl pasirašant šiuos dokumentus E. S. neišreiškė tikrosios savo valios (sutikimo), o sąžiningai suklydo, todėl yra pagrindas pripažinti negaliojančiu Ribų paženklinimo aktą ir geodezinį planą CK 1.80 str. , CK 1.81 straipsnio, CK 1.90 straipsnio pagrindais. Rengiant ieškovams ir atsakovams valstybinės žemės pardavimo sutartį 1997-12-07 buvo atliktas faktiškai ieškovų naudojamo žemės sklypo ribų paženklinimas bei sudarytas preliminarus parduodamo sklypo planas, jame nurodyti visi ieškovams priklausantys statiniai ir jų išsidėstymas, sklypo konfigūracija. Tačiau ieškovams buvo paženklintas ir parduotas mažesnis nei jų faktiškai naudotas sklypo plotas, o atsakovams – didesnis nei jų naudojamas žemės sklypas, dėl to ieškovų naudojamo sklypo plotas sumažėjo atsakovų naudojamo žemės sklypo padidėjimo sąskaita, kas akivaizdžiai matyti sulyginus 1985 bei 1998 ir 2001 parengtus 99 ir 100 sklypų planus, iš kurių matyti, kad Nr. 99 sklypo šiaurės vakarinė kraštinė nuo 15 m. pailgėjo iki 18,80 m., o 100 sklypo ši kraštinė nuo 25 m. sutrumpėjo iki 22,94 m. Pasirašant sklypo pirkimo pardavimo sutartį šios aplinkybės ieškovams nebuvo žinomos. Teismas sutiko, kad atsakovai teisingai nurodė žemės sklypo pardavimo jiems aplinkybes, tačiau sprendžiant šį ginčą būtina atsižvelgti, kad visi byloje liudytojais apklausti SB „( - )“ pirmininkai ir matininkas A. Ž. patvirtino, kad visų žemės sklypų ribos buvo pamatuotos ir pažymėtos apytikriai per keturių mėnesių laikotarpį, sklypai buvo matuojami nuosekliai, buvo parengtas vienas bendras visos sodininkų bendrijos naudojamo sklypo planas. Ieškovai nedalyvavo ženklinant jų sklypo ribas, jų sklypas sumažėjo, o atsakovų sklypas padidėjo, ieškovų įrengtos aikštelės dalis pateko į atsakovų sklypą, todėl teismas pripažino esant labiau tikėtina, kad būtent tokias ribas matininkui nurodė atsakovai, o jų pagrindu ir buvo parengtas ieškovų sklypo planas. Iš UAB „Geodezininkai“ atliktų skaičiavimų matyti, kad M. A. buvo suteiktas sklypas, kurio plotas viršijo maksimalų leistiną plotą, nes pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede nurodytą paklaidą jai galėjo būti suteiktas 794 kv.m plotas, o ne 822 kv.m, t.y. buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos ir ieškovų daiktinės teisės tinkamai naudotis sklypu, nes atsakovų sklypas padidėjo ieškovų sklypo sąskaita, todėl yra pagrindas administracinius aktus ir pirkimo-pardavimo sutartis pripažinti negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Reikalavimą pripažinti neteisėta ir negaliojančia žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) registraciją Nekilnojamojo turto registre teismas laikė pertekliniu, nes šalims teisines pasekmes sukels aktų ir sandorių panaikinimas. Oficialiame registre įregistruoti duomenys apie ieškovų sklypą, kol jie nenuginčytini, laikytini teisingais, todėl ginčijamą administracinį aktą rengę subjektai negalėjo žinoti, kad ieškovai faktiškai naudojasi didesne sklypo dalimi ir priimti kitokio teisės akto. Ieškovų teises ginčijami sandoriai pažeidžia tik ta apimtimi, kuria buvo pažeista jų teisė privatizuoti jų faktiškai naudojamą sklypą. Tačiau nustatęs buvus teisės aktų pažeidimus, teismas vertino ieškovų nurodomą ginčo sprendimo būdą pripažįstant administracinius aktus ir sandorius negaliojančiais visa apimtimi, tokiu būdu sugrąžinant šalis į iki sandorių buvusią padėtį bei iš naujo inicijuojant sklypų ribų paženklinimo ir jų suteikimo pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatas racionaliu ir logišku. Teismas darė išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovų sklypas sumažėjo būtent tokiu būdu ir apimtimi, kaip nurodo ieškovai. Gretimų sklypų plotas turėjo būti apskaičiuojamas ir jų riba nustatyta taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno savininko teises, todėl negaliojančiais pripažintini tiek ieškovams, tiek atsakovams privatizuojant sodo sklypus priimti administraciniai aktai ir sutartys: 2004-11-18 Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr.02-05-10470, 2005-05-10 valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartis, 2006-05-16 Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-05-5570, 2008-01-31 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1536. Pripažinus teisės aktus ir sandorius negaliojančiais taikytina restitucija, viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį. Teismo nuomone, netenkinus ieškovų reikalavimo būtų paneigta ieškovams įstatymų leidėjo nustatyta teisė privačion nuosavybėn įgyti faktiškai naudojamą sodo žemės sklypą ir pažeisti proporcingumo, teisingumo principai. Ieškinį tenkinęs, teismas iš atsakovų priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovams ir valstybei. Nustatęs, kad ginčijamą administracinį aktą rengę subjektai negalėjo žinoti, kad ieškovai faktiškai naudojasi didesne sklypo dalimi ir priimti kitokio teisės akto, dėl to teismas sprendė, kad yra būtina nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų taisyklių ir iš Nacionalinės žemės tarnybos bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

10Apeliaciniame skunde atsakovai M. L. A. ir B. A., atstovaujami advokato Daliaus Mecelicos prašė skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai nurodė šiuos argumentus:

11Teismas pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Teismas pripažino negaliojančiu 2004 m. sausio 12 sodininkų bendrijos „( - )“ bendrąjį planą (dalyje dėl žemės sklypų unikalus numeris Nr. ( - ) ir unikalus Nr. ( - ) bei jų tarpusavio ribų) negaliojančiu, tačiau sodininkų bendrija „( - )“ nebuvo įtraukta į bylą atsakove. Sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo.

12Teismas nepagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuosavybės teisės įgyvendinimo tikslu, automobilių stovėjimo aikštelė buvo pastatyta E. S. pastangomis ir lėšomis ir ieškovai nevaržomai naudojosi iki 2013-05-31. Ieškovų prašymas negalėjo būti tenkintas jau dėl to, kad jie nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos, pagal kurią galima reikšti tokį reikalavimą. Teismas nenustatinėjo kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodytų sąlygų egzistavimo, o tik formaliai pasisakė, kokiais įrodymais remiantis toks juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas. Teisines pasekmes dėl nekilnojamojo turto valdymo sukuria tik viešajame registre įregistruoti faktai, ieškovams toks nustatytas faktas net teoriškai nesukels jokių pasekmių. Teismas netinkamai vertino įrodymus. Nepasisakė, kokie byloje esantys įrodymai patvirtina, kad automobilių stovėjimo aikštelė buvo įrengta ieškovų lėšomis ir pastangomis ir laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, ir kokie įrodymai šias aplinkybes paneigia. Teismas privalėjo įvertinti vamzdyno atsiradimo aplinkybes. Teismas turėjo įvertinti paties ieškovo pripažintą aplinkybę, kad automobilių stovėjimo aikštelė buvo praplėsta būtent į ieškovų pusę, o tai galėjo įvykti tik ieškovui pripažįstant, kad ši aikštelė yra atsakovų nuosavybė. Ieškovai sąmoningai nepateikė duomenų, kaip kistų jiems priklausančio sodo sklypo plotas, jeigu jų sklypo plotą padidinti iki automobilių stovėjimo ribos. Teismas nepasisakė, kokie byloje esantys įrodymai patvirtina, kad egzistavo ieškovų nuosavybę patvirtinantys dokumentai, kokiomis aplinkybėmis jie dingo ir kas patvirtina, jog šių dokumentų negalima gauti ar atkurti.

13Teismas netinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ieškinio senaties terminui atnaujinti ir nepagrįstai atnaujino terminus patikslintam ieškiniui pateikti. Teismas atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą tik dėl dalies reikalavimų, tačiau visiškai nepasisakė dėl ieškovo praleisto termino reikalavimams, kuriais ginčija 2005-05-10 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, 2004-01-12 sodininkų bendrijos ,. ( - )“ bendrąjį planą ir 2008-01-31 valstybinės žemės sklypo perdavimo aktą Nr. A-78 ir 2008-01-31 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1536. Ieškinio reikalavimai, kuriems nebuvo atnaujintas ieškinio senaties terminas, turėjo būti atmesti. Teismas privalėjo įvertinti ginčijamų dokumentų turinį, kuris nėra sudėtingas ir šie dokumentai yra įprastos formuos ir turinio, kuriuos yra pajėgus suprasti kiekvienas, pasirašantis tokį dokumentą. Ieškovų ginčijami dokumentai yra surašyti 2001 ir 2004, 2005 metais. Akivaizdu, kad ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminus be svarbių priežasčių.

14Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.90 straipsnio nuostatas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Objektyviai vertinant ieškovų veiksmus negalima padaryti išvados, jog ieškovai pasirašydami 1997-12-07 žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, sutikdami su Kauno apskrities viršininko administracijos 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 02-05-5368 ir 2005 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, jie elgėsi sąžiningai ir suklydo. Ieškovo teiginiai, jog gautų ir pasirašomų dokumentų neskaitė, rodo šio asmens nesirūpinimą savo teisėmis ir pareigomis, tačiau teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė. Ieškovų paaiškinimai, kad jie nežinojo savo sodo sklypo ribų vertintini kritiškai, atsižvelgiant ne tik į atsakovų paaiškinimus, bet ir į liudytojų parodymus. 1997 metų gruodžio 7 žemės sklypo ribų paženklinimo aktą ieškovai pasirašė be jokių pastabų. Šiame dokumente nėra nurodyta, kad ieškovai būtų reiškę kokias nors pretenzijas dėl žemės sklypo dydžio ar ribų, nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovai pretenzijas būtų reiškę vėliau. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovai elgdamiesi sąžiningai suklydo ir įgijo mažesnį sodo sklypą, nei jie tikėjosi.

15Teismas netinkamai vertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovams priklausančio žemės sklypo įsigijimu. Kauno apskrities viršininko 2006 m. gegužės 16 d. įsakymas Nr. 02-05-5570 patvirtina, kad buvo nustatytos atsakovams priklausančio sodo sklypo ribos, be to, nurodyta, kad buvo nustatytas viršplotis, kurį atsakovams buvo leista išsipirkti, laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, kadangi toks žemės sklypas, kurio plotas 0,0222 negalėjo būti suformuotas kaip atskiras turtinis vienetas. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmens suklydimą ir sodo sklypų privatizavimą.

16Atsiliepime į atsakovų M. L. A. ir B. A. apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad sutinka su apeliacinio skundo motyvais. Ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2004 m. sausio 12 d. sodininkų bendrijos „( - )“ bendrąjį planą ( dalyje dėl žemės sklypų, unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ) be jų tarpusavio ribų) negalėjo būti tenkinamas, sodininkų bendrija „( - )“ nebuvo įtraukta į bylą atsakovu. Todėl sprendimas turi būti panaikintas, egzistuojant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui. Teismas nepagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovai pastatė automobilių stovėjimo aikštelę ir ja netrukdomai naudojosi, todėl šis ieškovų reikalavimas atmestinas. Ieškinys turi būti atmestas, pripažįstant, kad buvo praleistas ieškinio senaties terminas be svarbių priežasčių. Iš byloje esančių įrodymų ir ieškovų paaiškinimų negalima daryti išvados, kad ieškovai pasirašydami 1997-12-07 žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, sutikdami su Kauno apskrities viršininko administracijos 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 02-05-5368 ir 2005 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, elgėsi sąžiningai ir suklydo. Teismas sprendime nurodė, kad M. A. buvo suteiktas 0,0822 ha sklypas, kurio plotas viršijo leistiną maksimalų – 0,0794 ha, todėl yra pagrindas administracinius aktus ir pirkimo-pardavimo sutartis pripažinti negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

17Atsiliepime į atsakovų M. L. A. ir B. A. apeliacinį skundą ieškovai E. S. ir D. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas iš apeliantų. Nurodė, kad SB „( - )“ į šią civilinę bylą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, jokių procesinių pažeidimų nėra. Apeliantų argumentai dėl sprendimo naikinimo CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu yra aiškiai nepagrįsti. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teismo išvada yra teisinga, pagrįsta ir motyvuota, priimta atsižvelgus į byloje esančių įrodymų visetą ir pagrindinius faktus. Nustatytas juridinis faktas turės esminės reikšmės ateityje dėl eilės aspektų: nustatant naujas ribas tarp šalių, siekiant apsisaugoti nuo tariamų atsakovų pretenzijų į automobilių stovėjimo aikštelę, įgyjamosios senaties pagrindų, dėl priverstinio servituto nustatymo ar kitų daiktinių pretenzijų. Senaties terminus teismas atnaujino pagrįstai ir motyvuotai. Sprendimas dalyje dėl 1.90 straipsnio nuostatų ir ribų paženklinimo, įsakymų ir sutarčių galiojimo yra teisėtas ir motyvuotas, nes buvo atsižvelgta į esmines aplinkybės, sugretinti visų liudytojų parodymai, įvardinti visi pagrindiniai neatitikimai rašytiniuose įrodymuose, kurie patvirtino ieškovų teiginius. Teismas teisingai konstatavo, kad suteikiant sklypą buvo suteiktas per didėlis plotas. Be to, pripažinta, kad sklypų riba turėjo būti nustatyta taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno savininko teises. Apeliantų reikalavimas priteisti žyminį mokestį iš R. S. yra nepagrįstas, nes jis yra tik ieškovų atstovas pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, o ne proceso šalis.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinis skundas tenkintinas.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

21Dėl neįtrauktų į bylą asmenų. Apeliantų teigimu, teismo sprendimas turėtų būti panaikintas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), nes teismas sprendime pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, o būtent, pripažindamas negaliojančiais 1997 m. gruodžio 17 d. sodininkų bendrijos „( - )“ žemės sklypo Nr. 100 Ribų paženklinimo aktą bei 2004 m. sausio 12 d. sodininkų bendrijos „( - )“ bendrąjį planą (dalyje dėl žemės sklypų unikalus Nr. ( - ) bei unikalus Nr. ( - ) tarpusavio ribų) pasisakė dėl sodininkų bendrijos „( - )“ teisių ir pareigų, todėl ji byloje turėjo būti atsakove, o ne trečiuoju asmeniu, nes iš naujo privalės rengti sodininkų bendrijos „( - )“ bendrąjį planą.

22Pagal civilinio proceso normas tiek atsakovas, tiek tretieji asmenys priskiriami dalyvaujantiems byloje asmenims, t.y. proceso dalyviams, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 str. 1 d., 2 d.). Atsakovas civiliniame procese yra asmuo, kuriam pateikiami materialieji teisiniai reikalavimai. Būtent atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio subjektui, teismas gali priimti sprendimą, sukeliantį teisinius padarinius. Ieškinys gali būti pareiškiamas keliems atsakovams, jeigu juos visus su ginčo dalyku sieja materialusis teisinis ryšys.

23Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042-2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-2004). Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008).

24Nagrinėjamu atveju byloje buvo reiškiami reikalavimai pripažinti negaliojančiais 1997 m. gruodžio 17 d. sodininkų bendrijos „( - )“ žemės sklypo Nr. 100 Ribų paženklinimo aktą bei negaliojančiu 2004 m. sausio 12 d. sodininkų bendrijos „( - )“ bendrąjį planą dalyje dėl ieškovams ir atsakovams priklausančių žemės sklypų ribų. Tiek atsakovus, tiek sodininkų bendriją, kurios teritorijoje yra ieškovams ir atsakovams priklausantys žemės sklypai, su ginčo dalyku sieja materialusis teisinis ryšys. Kai iš materialiojo teisinio reikalavimo turinio matyti, jog materialiojo teisinio santykio subjektai yra ne tik atsakovu nurodytas, bet ir kiti asmenys, ir tokio reikalavimo patenkinimas sukels teisinių padarinių ir šiems asmenims, teismas, ieškovui sutinkant, gali juos patraukti dalyvauti byloje atsakovais (CPK 43 str. 2 d.). Ieškovas tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje sodininkų bendrijos „( - )“ į bylą neįtraukė, tačiau teismas 2015 m. vasario 12 d. parengiamajame posėdyje nutarė įtraukti sodininkų bendriją į bylą trečiuoju asmeniui (protokolas – garso įrašas 18:59 min). Pagal dispozityvumo principą, apimantį ir ieškovo teisę apsispręsti, kam reikšti reikalavimus, teismas neturi teisės savo iniciatyva patraukti dalyvauti byloje atsakovais asmenų, jei su tuo nesutinka ieškovas. Tokiu atveju teismas bylą nagrinėja iš esmės, o tinkamų atsakovų neįtraukimas į bylą gali turėti įtakos ginčo išsprendimo rezultatui.

25Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai asmuo dalyvauja procese, tačiau ne ta procesine padėtimi, kuria turėtų, svarbu teisių, kuriomis jis naudojasi, apimtis ir priklausomai nuo to spręstina, ar pažeidimas laikytinas turėjusiu įtakos priimto sprendimo teisėtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011).

26Šiuo atveju sodininkų bendrija „( - )“, nors ir ne šalies (atsakovo) statusu, bet kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų dalyvavo byloje. Pažymėtina, kad pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus tam tikras išimtis. Trečiasis asmuo atsakovo pusėje, palyginus jį su atsakovu, neturi teisės pripažinti ieškinį ir sudaryti taikos sutartį. Apeliaciniame skunde nenurodoma, kad sodininkų bendrija „( - ) norėjo pasinaudoti būtent šiomis teisėmis, tačiau dėl savo procesinės padėties to padaryti negalėjo. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas iš esmės vyko įprasta tvarka, teismo posėdžiuose sodininkų bendrijos atstovas nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį neteikė, sprendimo apeliacine tvarka neskundė, todėl nėra pagrindo teigti, jog trečiajam asmeniui buvo apribota teisė teikti prašymus, atsikirtimus ir samprotavimus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims bei kitos procesinės teisės, nurodytos CPK 42 straipsnyje, ji savo teisėmis galėjo naudotis visa apimtimi, kaip ir būdama atsakove. Nenustačius sodininkų bendrijos „( - ) teisių pažeidimo, teismo sprendimo naikinimas aptariamu pagrindu būtų formalus ir neatitiktų proceso operatyvumo siekio (CPK 7 str.), todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

27Dėl senaties termino. Apeliantai skunde taip pat nurodė, jog teismas nepagrįstai atnaujino terminus patikslintam ieškiniui paduoti, o nurodytos priežastys negali būti pateisinamos.

28Šios bylos nagrinėjimo metu ieškovai tikslino savo reikalavimus: 2014 m. spalio 20 d. teisme gautame ieškinyje prašė pripažinti, kad Ribų paženklinimo aktą ieškovas E. S. pasirašė dėl esminio suklydimo, be to šis dokumentas yra negaliojantis ir neteisėtas; pripažinti, kad ieškovo žemės sklypo geodezinių matavimų planas yra neteisėtas ir negaliojantis; pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais Kauno apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 18 d. įsakymus Nr. 02-05-10470 ir 2006 m. gegužės 16 d. Nr. 02-05-5570, bei 2005 m. gegužės 10 d. ir 2008 m. sausio 31 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis ir žemės sklypo perdavimo – priėmimo aktą. Vėliau 2015 m. sausio 19 d. teisme gautu patikslintu ieškiniu prašė pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad statinys (automobilių stovėjimo aikštelė pagal pridedamą planą) dalinai esantis atsakovų ir ieškovų sklypuose buvo pastatytas E. S. pastangomis ir lėšomis 1967 metais ir ieškovai juo nevaržomai naudojosi iki 2013 m. gegužės 31 d.; pripažinti, kad ribų paženklinimo aktą ieškovas E. S. pasirašė dėl esminio suklydimo, be to šis dokumentas yra negaliojantis bei neteisėtas; pripažinti, kad ieškovų žemės sklypo geodezinių matavimų planas yra neteisėtas ir negaliojantis; pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais Kauno apskrities viršininko 2004-11-18 įsakymą Nr. 02-05-10470 bei 2005-05-10 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, sodininkų bendrijos „( - )“ 2004-01-12 bendrąjį planą (dalyje dėl ieškovų ir atsakovų žemės sklypų bei jų tarpusavio ribų), atsakovams M. L. A., B. A. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo 2001 m. lapkričio 7 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, Kauno apskrities viršininko 2006-05-16 įsakymą Nr. 02-05-5570 (dalyje dėl žemės sklypo), 2008-01-31 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1536 bei 2008-01-31 valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą Nr. A-78, ir negaliojančia šio žemės sklypo registraciją Nekilnojamojo turto registre; atnaujinti senaties terminus.

29Kadangi ieškinio senaties termino praleidimas gali būti savarankišku pagrindu ieškiniui atmesti (CK 1.131 str. 1 d.), teisėjų kolegija visų pirma pasisako šiuo klausimu. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes. Lygiai taip pat asmuo, kuriam reiškiamas ieškinio reikalavimas, gali nenaudoti ieškinio senaties kaip savo atsikirtimų pagrindo.

30CK 1.125 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas vieno mėnesio terminas apskųsti administracinį arba individualų aktą, veiksmą (neveikimą). Tiek Civilinio kodekso, tiek Administracinių bylų teisenos įstatymo normos nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

31Ieškovai pateikė patikslintą ieškinį dėl kai kurių reikalavimų (2004-11-18 įsakymo Nr. 02-05-10470; 2005-05-10 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties, 2004-01-12 bendrojo plano, 2001-11-07 žemės sklypo ribų paženklinimo akto, 2006-05-16 įsakymo Nr. 02-05-5570) praleidę tiek CK 1.125 straipsnio 1 dalyje, tiek Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ieškiniui pareikšti. Pirmosios instancijos teismas šį terminą ieškovo prašymu atnaujino.

32Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 str. 2 d.; ABTĮ 34 str. 1 d.). Teisės normose, reguliuojančiuose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, ieškovas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą. Taigi, teismas kiekvienu atveju turi nustatyti priežastis, dėl kurių praleistas terminas, ir vertinti jas (ne)svarbumo aspektu.

33Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors ieškovai ir pasirašė 2001 m. ribų paženklinimo aktą ir geodezinių matavimų planą, o naudojamą žemės sklypą jiems leista išsipirkti Kauno apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 02-05-10470, tačiau labiau tikėtina, kad apie savo teisių pažeidimą jie sužinojo 2013 m. gegužės 31 d., kai apie naujai sukaltus sklypų kuolus jiems pranešė sodo kaimynai, todėl yra pagrindas atnaujinti senaties terminą.

34Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovai nepateikė jokių įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Ieškovų nurodoma aplinkybė, kad apie savo teisių pažeidimą jie sužinojo 2013 m. gegužės 31 d., nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovai iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdami tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises (neteisingai nustatytų sklypo ribų, parduoto sklypo ploto), kadangi pats ieškovas E. S. pasirašė ant ginčijamų dokumentų, įsipareigojo saugoti riboženklius. Taigi ieškovai turėjo ir galėjo suvokti, jog pardavus žemės sklypą, kurio plotas mažesnis, ar sunaikinus riboženklius, dėl ko iškils būtinybė juos atnaujinti, jų teisės gali būti pažeidžiamos. Toks ilgas ieškovų neveikimas ginant savo teises nėra pateisinamas. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, todėl ieškinys atmestinas ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo.

35Byloje nustatyta, jog ieškovai E. S. ir atsakovė M. L. A. yra sodininkų bendrijos „( - )“ nariai. Ieškovams E. S. ir D. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,1141 ha sodo žemės sklypas Nr. 100 su statiniais (buvę Nr. 118 ir Nr. 119) (unikalus Nr. ( - )), esantys ( - ) (sodininkų bendrijos „( - )“ teritorijoje). Atsakovams M. L. A. ir B. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,0822 ha sodo žemės sklypas Nr. 99 (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ) (sodininkų bendrijos „( - )“ teritorijoje). Tiek ieškovai, tiek atsakovai nuosavybės teises įgijo iš valstybės įstatymų nustatyta tvarka, jiems priklausančių žemės sklypų nuosavybės teisės įregistruotos viešame registre.

36Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Apeliantai, nesutikdami su teismo sprendimo dalimi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teigia, jog toks faktas negalėjo būti nustatytas, nes jis nesukels teisinių pasekmių, jo nepatvirtina jokie įrodymai.

37Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t.y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.).

38Nagrinėjamu atveju ieškovai prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad statinys (automobilių stovėjimo aikštelė) buvo pastatytas E. S. pastangomis ir lėšomis 1967 metais ir ieškovai juo nevaržomai naudojosi iki 2013 m. gegužės 31 d., šio fakto nustatymas yra reikšmingas siekiant įteisinti minėtą statinį ir pripažinti nuosavybės teises į jį. Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovai siekia nustatyti statinio valdymo nuosavybės teise faktą.

39Teismų praktikoje pripažįstama, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 str. 2 d. 5 p.) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti.

40Pirmosios instancijos teismas, remdamasis išimtinai ieškovų ir liudytojų parodymais, sprendė, jog yra pagrindas nuosavybės teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad statinys (automobilių stovėjimo aikštelė) dalinai esantis atsakovų bei ieškovų sklypuose buvo pastatytas E. S. pastangomis ir lėšomis 1967 metais ir ieškovai juo nevaržomai naudojosi iki 2013 m. gegužės 31 d., Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka su nes, apeliacinio teismo nuomone, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių statinio sukūrimo teisėtumą, taip pat kieno lėšomis ir kada jis buvo sukurtas.

41Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad statiniu laikoma pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas, o 9 punkte numatyta, jog inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai, tokiu būdu jiems galėtų būti priskiriama ir automobilių stovėjimo aikštelė.

42Nuosavybės teisės į statinius, esančius sodininkų bendrijų teritorijoje, įteisinimo tvarka priklauso nuo to, kada ir kokiu teisiniu pagrindu asmuo įgijo statinius. Nagrinėjamu atveju ieškovai teigia, jog nuosavybės teisę į aikštelę įgijo statybos būdu – t.y. pastatė ieškovas E. S. savo pastangomis ir lėšomis 1967 m.

43Šiuo atveju pažymėtina, kad statybos reikalavimus sodininkų bendrijos teritorijoje 1967 metais nustatė Ministrų Tarybos ir Respublikinės profsąjungos tarybos 1966 m. vasario 15 d. nutarimas Nr. 72 „Dėl tolesnio darbininkų ir tarnautojų kolektyvinės sodininkystės plėtimo“, VSRK 1966 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 100 „Dėl kolektyvinių sodų planavimo, tvarkymo ir vasarinio tipo sodo pastatų statybos tvarkos“, kuriuose buvo nustatyta, jog sode leidžiama statyti suporintus ar atskirus sodo namelius iki 25 kv. m ploto ir šiltnamius iki 20 kv. m ploto tik turint nustatyta tvarka bei nustatytos formos išduotą leidimą statyti, bei vėliau pastatytus statinius nustatyta tvarka priėmus naudoti.

441964 m. CK 114 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 1966 m. balandžio 1 d. iki 1983 m. gruodžio 11 d.) buvo įtvirtina, kad pilietis, kuris statosi, pasistato arba perstato gyvenamąjį namą (arba jo dalį), ūkini pastatą ar įrenginį, neturėdamas reikiamo leidimo ar šiurkščiai pažeisdamas patvirtintą projektą, neturi teisės šiuo gyvenamuoju namu (arba jo dalimi), ūkiniu pastatu ar įrenginiu disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.); toks gyvenamasis namas (arba jo dalis), ūkinis pastatas ar įrenginys rajono (miesto) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu nugriaunamas paties savavališko statytojo ar jo sąskaita; statybinės medžiagos, gautos gyvenamąjį namą (arba jo dalį), ūkinį pastatą ar įrenginį nugriovus, lieka statytojo nuosavybė.

45Remiantis Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, nustatyta, jog ieškovams priklausančiame sklype, esančiame ( - ) yra įregistruotas tik kiemo statinys (šulinys pastatytas 1980 m.), o atsakovams A. priklausančiame sklype yra įregistruoti kiti kiemo statiniai (aikštelė, šulinys, statybos pradžios metai – 1974).

46Tuo tarpu ieškovo pateikti įrodymai – sodininkų bendrijos „( - )“ 2004 m. balandžio 15 d. pažyma, planas iš inventorinės bylos apie tai, jog E. S. priklausę sklypai Nr. 118 ir Nr. 119 dabartinis sklypas Nr. 100, kurio plotas 1141 kv.m (ieškinio 3-1 ir 3-2 priedai), fotonuotraukos (ieškinio 2 ir 11 priedai), nei antstolės S. Vaicekauskienės 2013 m. birželio 4 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 15 nurodytos (ieškinio 8-1 ir 8-2 priedai), kad pastatyta atraminė sienutė, o tūris tarp sienelių yra užpiltas žvyru ir sulygintas su keliu, nustatyta tvarka nesuderintas AB „Geometra“ 2014-08 parengta žemės sklypo schemos (ieškinio 13 priedas) – nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovas E. S. 1967 metais turėjo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir pasistatė automobilių stovėjimo aikštelę, kad šie dokumentai yra prarasti ir jų negalima gauti kitokia tvarka, t.y. jis nuosavybės teisę į aikštelę įgijo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu. Be to, pažymėtina, jog ieškovai taip pat į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad buvo naudojamos jų lėšos, už jas pirktos statybinės medžiagos, žvyras ir pan., koks pastatytos aikštelės plotas, jos vieta ieškovų ir atsakovų sklypuose ir kt. Šiuo atveju liudytojų parodymai nėra teisiškai reikšmingi, nes be statybos leidimo pastatyti pastatai laikytini savavališkais, o tokiu atveju nustatyti pastatų valdymo nuosavybės teise juridinio fakto negalima.

47Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 12 str.). Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytus įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, jas vertino, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl be pagrindo patenkino ieškovų reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 178 str., 330 str.).

48Dėl sklypų ribų ir sandorių. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismas nepagrįstai patenkino ieškovų reikalavimus dėl ribų paženklinimo aktų, žemės sklypo geodezinių matavimų plano, bendrojo plano dalies, Kauno apskrities viršininko įsakymų ir sudarytų valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių, perdavimo ir priėmimo akto ir žemės sklypo registraciją Nekilnojamojo turto registre pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais, nes netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes dėl sandorių sudarymo, ieškovo tariamo suklydimo, žemės sklypų ženklinimo.

49Byloje nustatyta, jog 1993 metais buvo parengtas ( - ) sodų bendrijos „( - )“ apylinkės ribos brėžinys ir sodo sklypų planas. 1997 m. gruodžio 7 d. ieškovas E. S. ir atsakovė M. L. A. pasirašė ieškovui priklausančio žemės sklypo Nr. 100 (1141 kv.m) ribų paženklinimo akte ir ieškovas E. S. 1997 m. gruodžio 7 d. pasirašė žemės sklypo plane. 2001 m. lapkričio 7 d. atsakovė ir ieškovas pasirašė atsakovei priklausančio žemės sklypo Nr. 99 (822 kv.m) ribų paženklinimo akte, o atsakovė M. L. A. 2001 m. lapkričio 7 d. taip pat pasirašė žemės sklypo plane. 2004 m. sausio 12 d. buvo patvirtintas sodininkų bendrijos „( - )“ bendrasis planas. Ieškovų naudojamo žemės sklypo Nr. 100 kadastro duomenys buvo Kauno apskrities viršininko 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 02-05-5368 ir žemės sklypo ribos 2004 m. liepos 1 d. pažymėtos kadastro žemėlapyje. Kauno apskrities viršininko 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 02-05-5570 buvo nustatyti atsakovės naudojamo žemės sklypo Nr. 99 kadastro duomenys ir žemės sklypo ribos 2007 m. spalio 23 d. pažymėtos kadastro žemėlapyje.

50Ieškovas naudojamą 1141 kv.m žemės sklypą Nr. 100, esantį sodininkų bendrijoje „( - )“, ( - ) įgijo 2007 m. gegužės 10 d. (Kauno apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 18 d. įsakymas Nr. 02-05-10470; 2007 m. gegužės 10 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis ir valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktas Nr. A-339).

51Atsakovė naudojamą 822 kv.m žemės sklypą Nr. 99, esantį sodininkų bendrijoje „( - )“, ( - ) įgijo 2008 m. sausio 31 d. (Kauno apskrities viršininko 2008 m. sausio 16 d. įsakymas Nr. 02-05-88; 2008 m. sausio 31 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis ir valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktas Nr. A-88).

52Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovai visus savo ieškinio reikalavimus grindžia 1997 m. gruodžio 7 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akto neteisėtumu, ir tenkindamas ieškovo reikalavimus dėl 1997 m. gruodžio 7 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo akto ir žemės sklypo, esančio ( - ) 1998 m. parengtą geodezinių matavimų plano pripažinimo negaliojančiais, sprendė, kad ieškovas E. S., pasirašydamas šiuos dokumentus neišreiškė tikrosios savo valios (sutikimo), o sąžiningai suklydo. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutinka.

53Pagal CK 1.63 straipsnio 1 dalį sandoriai – tai asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. 1997 m. gruodžio 7 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktas ir žemės sklypo planas parengti, siekiant privatizuoti sodo žemės sklypą ir įregistruoti ieškovų žemės sklypo Nr. 100 kadastrinius matavimus.

54Pagal CK 1.90 straipsnio 4 dalį sutarties šalies veiksmai vertintini kaip suklydimas, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Pagal CK 1.90 straipsnio 5 dalį suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Pagal šias įstatymo nuostatas asmens, sudarančio sutartį, elgesys yra vertinamasis kriterijus, sprendžiant, ar atitinkamas asmuo suklydo dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių (CK 1.90 str. 4 d.). Neteisingas šių sandorių turinio elementų suvokimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, kuriomis remiantis konstatuotinas asmens suklydimas ar nesuklydimas dėl sudaromo sandorio. Suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2007; 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; ir kt.). Jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, šios taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu, netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-504/2008). Suklydimas gali būti nulemtas įvairių sandorio aplinkybių, tačiau šios aplinkybės turi būti susijusios su sandorio turiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).

55Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Kadastriniai duomenys nustatomi ne vien tik sklypų savininkų (naudotojų) sutikimo (pritarimo) pagrindu, bet ir kitais teisės aktuose nurodytų dokumentų pagrindais.

56Kaip jau minėta ieškovams nuosavybės teisę priklausančio 1141 kv. m žemės sklypo Nr. 100 ribos paženklintos vietoje ir matavimai buvo atlikti 1997 metais. Tiek ant žemės sklypo ribų paženklinimo akto, tiek ant sklypo ribų plano 1997 m. gruodžio 7 d. pasirašė ieškovas E. S. ir gretimo sklypo Nr. 99 naudotoja M. L. A.. Matavimus atliko VĮ Žemėtvarkos instituto specialistai.

57Atsakovams nuosavybės teisę priklausančio 822 kv. m žemės sklypo Nr. 99 ribos paženklintos vietoje ir matavimai buvo atlikti 2001 metais. Ieškovas E. S., kaip gretimo sklypo Nr. 100 naudotojas, 2001 m. lapkričio gruodžio 7 d. pasirašė atsakovų žemės sklypo ribų paženklinimo akte. Matavimus atliko A. Ž. IĮ specialistai.

58Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 316 Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų tvirtinimo (nutarimo redakcija galiojusi 1995-08-12) 1.5. punkte buvo nustatyta, jog valstybiniam žemės kadastrui reikalingą kartografinę medžiagą rengia šiuos darbus vykdyti įgaliotos valstybinės įmonės arba kitos įmonės ir organizacijos, turinčios Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduotą leidimą, Žemės ūkio ministerijos ir miestų (rajonų) savivaldybių užsakymu; tame tarpe ir Valstybinis žemėtvarkos institutas (1.6 p.). Nutarimų patvirtintų nuostatų 17 punkte buvo nustatyta, jog apskričių valdytojų administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos organizuoja žemės sklypų ribų geodezinius matavimus, o juos atlieka Fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduotas licencijas atlikti geodezijos, topografijos ir kartografijos darbus, žemės savininkų ar naudotojų pageidavimu. Žemės sklypų ribos nustatomos (suformuojamos) suderinus su apskričių valdytojų administracijos žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba.

59Pagal tuo metu galiojusios Žemės ūkio ministerijos 1996 m. kovo 11 d. įsakymu Nr. 98 patvirtintos Žemės sklypų planų parengimo, atliekant geodezinius matavimus, metodikos reikalavimus žemės sklypo ribos vietovėje turėjo būti nustatomos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – teisėtiems gretimų žemės sklypų savininkams ir naudotojams, turintiems juridinius žemės nuosavybės arba naudojimo teisę įrodančius dokumentus, kurie turėjo pasirašyti žemės sklypo paženklinimo aktą (Metodikos 5.2.-5.3, 5.8 punktai).

60Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu pirmiau turi būti nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, atliekamos kitos procedūros ir tik po to parengiamas žemės sklypo planas. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas, tik esant laikantis nustatytų procedūrų ir tinkamai surašytam tokiam aktui gali būti parengiamas žemės sklypo planas.

611994 m. buvo patvirtinta nauja koordinačių sistema, pavadinta 1994 m. Lietuvos koordinačių sistema (t.y. LKS-94), kuri buvo privaloma žemės reformos, valstybinio žemės kadastro, geodeziniams, topografiniams, kartografiniams darbams po 1996 m. vasario 1 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 936 „Dėl Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos įvedimo“; Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1996 m. sausio 30 d. raštas Nr. 1600-2-135).

62Kaip nustatyta iš byloje esančio Žemės sklypo Nr. 100 ribų paženklinimo akto, jį pasirašė ieškovas E. S. 1997 m. gruodžio 7 d., taip pat kaimyninių sklypų naudotojai V. V., J. K., M.L. A., bei sodininkų bendrijos „( - )“ įgaliotas asmuo. Ieškovas E. S. taip pat pasirašė ant žemės sklypo ribų plano. Planas pasirašytas VĮ Valstybinis žemėtvarkos instituto specialistų 1998 m., patikrintas žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos specialistų 2001 m. spalio 5 d. ir patvirtintas 2004 m. sausio 12 d. kaip atitinkantis sodininkų bendrijos „( - )“ bendrąjį planą. Kauno apskrities viršininko 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 02-05-5368 buvo nustatyti ieškovų naudojamo žemės sklypo Nr. 100 kadastro duomenys ir žemės sklypo ribos 2004 m. liepos 1 d. pažymėtos kadastro žemėlapyje.

63Byloje taip pat nustatyta, jog Žemės sklypo Nr. 99 ribų paženklinimo aktą pasirašė ieškovas E. S. 2001 m. lapkričio 7 d., taip pat kaimyninių sklypų naudotojas, taip pat V. V., M. G., atsakovė M. L. A., bei sodininkų bendrijos „( - )“ įgaliotas asmuo. Atsakovų žemės sklypo planas patikrintas žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos specialistų 2003 m. birželio 13 d. ir patvirtintas 2004 m. sausio 12 d. kaip atitinkantis sodininkų bendrijos „( - )“ bendrąjį planą. Kauno apskrities viršininko 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 02-05-5570 buvo nustatyti atsakovų naudojamo žemės sklypo Nr. 99 kadastro duomenys ir žemės sklypo ribos 2007 m. spalio 23 d. pažymėtos kadastro žemėlapyje.

64Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu yra nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypų ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus privaloma užtikrinti, kad anksčiau preliminariais matavimais nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos. Tuo atveju, kai ženklinamo žemės sklypo riba nėra aiški (išnykę riboženkliai) privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentu bei žemės sklypo lauko brėžiniu (abrisu). Nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, nustatomos ir riboženkliais ženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Ieškovas 1997 m. Žemės sklypo Nr. 100 ribų paženklinimo akte pasirašė, jog įsipareigoja saugoti pastovius riboženklius, kas leidžia teigti, jog ženklinant ieškovų žemės sklypą, jis buvo pažymėtas nuolatiniais riboženkliais.

65Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad E. S. neišreiškė tikrosios savo valios (sutikimo), o sąžiningai suklydo, pasirašydamas sklypo ribų paženklinimo aktą, nes ieškovams parengti žemės sklypo ribų paženklinimo aktai bei geodeziniai planai neatitiko faktinio ieškovų ir atsakovų naudojamų sklypų ribų ir plotų, todėl yra pagrindas pripažinti negaliojančiu 1997 m. ribų paženklinimo aktą ir geodezinį planą, neteisingai aiškino materialiosios teisės normas, susijusias su sandorio, sudaryto dėl suklydimo, pripažinimu negaliojančiu.

66Atsakovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas Nr. 99 nebuvo 1997 gruodžio 7 d. kadastrinių matavimų objektas. E. S. parašas 1997 m. Žemės sklypo ribų paženklinimo akte, kaip ir kitų jį pasirašiusių asmenų turi būti vertinamas kaip sutikimas dėl ribos, skiriančios ieškovų ir atsakovų žemės sklypus, todėl gretimo sklypo savininko sutikimas paženklinimo akte sukuria civilines teisines pasekmes tik tokia apimtimi, kiek tai susiję su kadastrinių matavimų objektu esančio žemės sklypo faktinės ribos nustatymu. Nustatant faktinę žemės sklypų Nr. 100 ir Nr. 99 ribą, ieškovas išreiškė sutikimą su faktine žemės riba. Nėra pagrindo sutikti, su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovas nedalyvavo žemės sklypų matavime, kad atsakovams parduoto žemės sklypo Nr. 99 plotas nežymiai viršija leistiną paklaidą, o ieškovams parduoto žemės sklypo Nr. 100 plotas mažesnis nei 1200 kv.m, tačiau atitinka leistiną paklaidą, todėl buvo pažeisti įstatymų reikalavimai

67Pažymėtina, kad ribos buvo tikrinamos prieš įregistruojant jas kadastro žemėlapyje, ir jokių sklypo ribų neatitikimų, persidengimų, neatitikimo sodininkų bendrijos „( - )“ bendrajam planui ir pan. nebuvo nustatyta. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovų žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos 2004 m., atsakovų – 2007 m. nesant jokių sklypų persidengimų ar sklypo ribų neatitikimams. Ieškovai neginčija Kauno apskrities viršininko 2004 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 02-05-5368 ir Kauno apskrities viršininko 2006 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. 02-05-5570, kuriais buvo nustatytos ieškovams ir atsakovams priklausančių žemės sklypų kadastro duomenys. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

68Ieškovų nurodytos aplinkybės, kad jam nebuvo pranešta apie sklypų matavimus nebuvo pranešta ir jis nedalyvavo ženklinant sklypus, todėl E. S. pasirašydamas ant paženklinimo akto ir ribų plano sąžiningai suklydo, nesudaro pagrindo teigti, jog, formalus pažeidimas, asmeniško kvietimo dalyvauti atliekant žemės sklypo matavimus, nesuponavo ieškovo E. S. teisių pažeidimų, nes, kaip patvirtino sodininkų bendrijos pirmininkas liudytojas J. R., apie atliekamus matavimus buvo pranešta kitu būdu – bendras sodininkų bendrijos sklypo generalinis planas buvo iškabintas ne vienoje sodo skelbimų lentoje, taip pat buvo iškabinti skelbimai, kad tie asmenys, kuriems dėl ribų neaišku, kreiptųsi į valdybą; visi sodininkai žinojo, kad reikia pasirašyti dokumentus, turėjo galimybę su jais susipažinti.

69Ieškovai, prašydami pripažinti negaliojančiu žemės sklypų paženklinimo aktus, žemės sklypų ribų planus akcentavo, kad jie nesutinka su tarp ieškovų ir atsakovų sklypų nustatyta riba bei sklypų plotais. Tačiau byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, jog buvo nustatytos kitokios faktinės sklypų ribos dokumentuose. Nesant sklypų persidengimo, jų ribų netikslumų, neatitikimo kadastro duomenims ar parengtiems teritorijų planavimo dokumentams – bendrajam sodininkų bendrijos „( - )“ planui, ieškovų ir atsakovų žemės sklypų ribų planams, nenuginčijus nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad ieškovas E. S. pasirašydamas ant sklypo paženklinimo aktų ir žemės sklypų ribų planų sąžiningai klydo. Bylos įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas E. S., pasirašydamas paženklinimo aktus, matavimų planus, pirkimo – pardavimo sutartį suvokė, kad jis išreiškia sutikimą su nustatyta sklypų Nr. 100 ir Nr. 99 riba bei jų plotais. Tas faktas, kad jis nedalyvavo ženklinant sklypą, negali būti pripažįstamas kaip aplinkybė, leidžianti teigti, jog ieškovas suklydo dėl savo sutikimo esmės.

70Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje, 9 straipsnio 5 dalyje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje 2 punkte numatyta, kad fiziniams asmenims mėgėjiško sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai, suformuoti pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijos planavimo dokumentą, sodo suplanavimo projektą, mėgėjiško sodo teritorijos detalųjį planą ir turi būti ne didesni kaip 0,12 ha.

71Byloje nustatyta, kad pagal 1985 m. vasario 2 d. inventorinius duomenis ieškovai naudojosi žemės sklypais Nr. 118 ir Nr. 119, kurių bendras plotas nurodytas 1200 kv.m, Ieškovams buvo parduotas suformuotas ir parduotas 1141 kv.m dydžio sklypas. Šis plotų neatitikimas neviršija leistinos paklaidos. Atsakovams parduodamo žemės sklypo plotas ir ribos nustatytos pagal duomenis, esančius namų valdos techninės apskaitos kortelėje, preliminariuosius matavimus ir parengtą žemės sklypo planą, taip pat ieškovų sklypo geodezinių matavimų duomenis, kurie buvo įregistruoti valstybiniame žemės kadastre. Kaip jau minėta oficialiame registre įregistruoti duomenys apie ieškovų sklypą, kol jie nenuginčytini, laikytini teisingais. 1985 m. liepos 28 d. inventoriniais duomenimis atsakovų naudojamo sklypo Nr. 117 bendras plotas buvo 740 kv.m, parduotas 822 kv.m. Ta aplinkybė, jog atsakovams suformuoto ir parduoto žemės sklypo plotas nors ir nežymiai viršija leistiną paklaidą, nesuvaržo ir nepažeidžia ieškovų nuosavybės teisių į sklypą Nr. 100 ir neleidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų sklypo privatizavimas pažeidžia ieškovų teises, todėl administraciniai aktai ir sandoriai pripažintini negaliojančiais visa apimtimi.

72Nagrinėjamu atveju nustačius, kad 1997 metais atlikus ieškovų žemės sklypo Nr. 100 kadastrinius matavimus, nustatytos sklypo Nr. 100 plotų paklaidos neviršijo teisės aktuose nustatytų galimų nekompensuojamų paklaidų dydžio, nenustačius ieškovo E. S. suklydimo pasirašant sklypų Nr. 100 ir Nr. 99 paženklinimo aktus, sklypo Nr. 100 geodezinių matavimų planą, nenuginčijus oficialiame registre įregistruoti duomenų apie ieškovų ir atsakovų žemės sklypus, konstatuojama, kad ieškovių teisės nebuvo pažeistos, o ieškovių ieškinys jame nurodytais teisiniais ir faktiniais pagrindais negali būti tenkinamas, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

73Sprendimą pakeitus, naikintinos Kauno apylinkės teismo 2014 n. spalio 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

74Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles civilinėje byloje šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis (CPK 93 str.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Atsakovai pirmosios instancijos teisme turėjo 695,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą bei 725,42 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (tame tarpe 600,00 Eur už advokato pagalbą ir 125,42 Eur sumokėto žyminio mokesčio, viso atsakovai turėjo 1420,42 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą patenkinus ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, priteisiant atsakovams iš ieškovų po 710,21 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Iš ieškovų taip pat priteistina po 6,00 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 96 str.).

75Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330 straipsniu teisėjų kolegija

Nutarė

76Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

77Priteisti iš ieškovų E. S., asmens kodas ( - ) ir D. S., asmens kodas ( - ) po 710,21 Eur (po septynis šimtus dešimt eurų 21 ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų atsakovams B. A., asmens kodas ( - ) ir M. L. A., asmens kodas ( - )

78Priteisti iš ieškovų E. S., asmens kodas ( - ) ir D. S., asmens kodas ( - ) valstybei po 6,00 Eur (po šešis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

79Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 n. spalio 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – ieškovų E. S., asmens kodas ( - ) ir D. S., asmens kodas ( - ) patikslinto ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovams M. L. A., asmens kodas ( - ) B. A., asmens kodas ( - ) disponuoti, atlikti/ tęsti bet kokius statybų, žemės kasimo, inžinerinių tinklų rengimo ir komunikacijų tiesimo darbus, statyti naujus statinius, keisti landšaftą, sodinti naujus sodinius ar ilgamečius augalus, taip pat uždrausti išnuomoti, suteikti panaudai, įkeisti ar kitaip apsunkinti nuosavybės teises žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), dalyje, esančioje tarp patikslintame ieškinyje nurodytos vietinio vandentiekio linijos (vamzdžio) ir dabartinės šalių žemės sklypų ribos, nustatant, kad laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

80Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovai E. S. ir D. S. kreipėsi į teismą prašydami pripažinti juridinę... 4. pripažinti, kad ribų paženklinimo aktą ieškovas E. S. pasirašė dėl... 5. Atsakovai M. L. A. ir B. A. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei... 6. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai... 10. Apeliaciniame skunde atsakovai M. L. A. ir B. A., atstovaujami advokato Daliaus... 11. Teismas pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų.... 12. Teismas nepagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad... 13. Teismas netinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ieškinio... 14. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.90 straipsnio nuostatas,... 15. Teismas netinkamai vertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias... 16. Atsiliepime į atsakovų M. L. A. ir B. A. apeliacinį skundą atsakovė... 17. Atsiliepime į atsakovų M. L. A. ir B. A. apeliacinį skundą ieškovai E. S.... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis... 21. Dėl neįtrauktų į bylą asmenų. Apeliantų teigimu, teismo sprendimas... 22. Pagal civilinio proceso normas tiek atsakovas, tiek tretieji asmenys... 23. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra... 24. Nagrinėjamu atveju byloje buvo reiškiami reikalavimai pripažinti... 25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai asmuo... 26. Šiuo atveju sodininkų bendrija „( - )“, nors ir ne šalies (atsakovo)... 27. Dėl senaties termino. Apeliantai skunde taip pat nurodė, jog teismas... 28. Šios bylos nagrinėjimo metu ieškovai tikslino savo reikalavimus: 2014 m.... 29. Kadangi ieškinio senaties termino praleidimas gali būti savarankišku... 30. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties... 31. Ieškovai pateikė patikslintą ieškinį dėl kai kurių reikalavimų... 32. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą, jei jis praleistas dėl... 33. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors ieškovai ir pasirašė 2001... 34. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovai nepateikė... 35. Byloje nustatyta, jog ieškovai E. S. ir atsakovė M. L. A. yra sodininkų... 36. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Apeliantai, nesutikdami su... 37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai... 38. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį... 39. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas... 40. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis išimtinai ieškovų ir liudytojų... 41. Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad statiniu laikoma... 42. Nuosavybės teisės į statinius, esančius sodininkų bendrijų teritorijoje,... 43. Šiuo atveju pažymėtina, kad statybos reikalavimus sodininkų bendrijos... 44. 1964 m. CK 114 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 1966 m.... 45. Remiantis Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo... 46. Tuo tarpu ieškovo pateikti įrodymai – sodininkų bendrijos „( - )“ 2004... 47. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo... 48. Dėl sklypų ribų ir sandorių. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog... 49. Byloje nustatyta, jog 1993 metais buvo parengtas ( - ) sodų bendrijos „( -... 50. Ieškovas naudojamą 1141 kv.m žemės sklypą Nr. 100, esantį sodininkų... 51. Atsakovė naudojamą 822 kv.m žemės sklypą Nr. 99, esantį sodininkų... 52. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovai visus savo ieškinio... 53. Pagal CK 1.63 straipsnio 1 dalį sandoriai – tai asmenų veiksmai, kuriais... 54. Pagal CK 1.90 straipsnio 4 dalį sutarties šalies veiksmai vertintini kaip... 55. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje... 56. Kaip jau minėta ieškovams nuosavybės teisę priklausančio 1141 kv. m... 57. Atsakovams nuosavybės teisę priklausančio 822 kv. m žemės sklypo Nr. 99... 58. Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d.... 59. Pagal tuo metu galiojusios Žemės ūkio ministerijos 1996 m. kovo 11 d.... 60. Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu pirmiau turi būti nustatomos... 61. 1994 m. buvo patvirtinta nauja koordinačių sistema, pavadinta 1994 m.... 62. Kaip nustatyta iš byloje esančio Žemės sklypo Nr. 100 ribų paženklinimo... 63. Byloje taip pat nustatyta, jog Žemės sklypo Nr. 99 ribų paženklinimo aktą... 64. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu yra nustatomos ir... 65. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad... 66. Atsakovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas Nr. 99 nebuvo 1997... 67. Pažymėtina, kad ribos buvo tikrinamos prieš įregistruojant jas kadastro... 68. Ieškovų nurodytos aplinkybės, kad jam nebuvo pranešta apie sklypų... 69. Ieškovai, prašydami pripažinti negaliojančiu žemės sklypų paženklinimo... 70. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje, 9... 71. Byloje nustatyta, kad pagal 1985 m. vasario 2 d. inventorinius duomenis... 72. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad 1997 metais atlikus ieškovų žemės... 73. Sprendimą pakeitus, naikintinos Kauno apylinkės teismo 2014 n. spalio 17 d.... 74. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų... 75. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330... 76. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti... 77. Priteisti iš ieškovų E. S., asmens kodas ( - ) ir D. S., asmens kodas ( - )... 78. Priteisti iš ieškovų E. S., asmens kodas ( - ) ir D. S., asmens kodas ( - )... 79. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 n. spalio 17 d. nutartimi taikytas... 80. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....