Byla e2A-198-241/2019
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Autolūžis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1292-230/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Autolūžis“ ieškinį atsakovams A. B. ir akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Autolūžis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti draudimo sutarties nutraukimo aktą negaliojančiu; 2) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ 103 168,37 Eur draudimo išmoką; 3) priteisti iš atsakovo A. B. 105 864,45 Eur žalos atlyginimo.

82.

9Nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d. tarp A. B. ir UAB „Autolūžis“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis, kuria UAB „Autolūžis“ laikinai ir neatlygintinai perduotos valdyti ir naudotis panaudos davėjui A. B. nuosavybės teise priklausančios 569,18 kv. m komercinės paskirties patalpos, esančios ( - ) UAB „Autolūžis“. Vykdydama ūkinę veiklą, ieškovė minėtas patalpas buvo apdraudusi nuo gaisro, gamtinių jėgų ir nuo kitų rizikų. 2016 m. rugsėjo 13 d. įmonėje kilo gaisras, sudegė pagal panaudos sutartį naudojamas pastatas ir kitas įmonės turtas. Kreipusis į draudimo bendrovę gautas atsakymas, kad draudimo sutartis nutraukta nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. draudėjo iniciatyva, todėl draudimo išmoka UAB „Autolūžis“ nebus mokama. Taip pat buvo pridėtas draudimo sutarties nutraukimo aktas, kurį pasirašė tam įgaliojimų neturėjęs A. B.. Nutraukęs galiojusią turto draudimo sutartį, A. B. savo vardu sudarė turto draudimo sutartį ir naudos gavėju įtraukė save. Nepanaudotą UAB „Autolūžis“ 21,76 Eur draudimo įmokos likutį draudimo bendrovė įskaitė kaip A. B. įmoką už turto draudimą. Pagal naujai sudarytą draudimo sutartį ADB „Gjensidige“ išmokėjo A. B. 103 168,37 Eur žalos atlyginimo. Prienų rajono apylinkės teismas priteisė ADB „Gjensidige“ iš UAB „Autolūžis“ 103 168,37 Eur žalą, 6 proc. palūkanas ir 411 Eur bylinėjimosi išlaidas. Draudimo bendrovės finansinis reikalavimas patvirtintas UAB „Autolūžis“ bankroto byloje. A. B. 2016 m. rugsėjo 8 d. nebuvo UAB „Autolūžis“ vadovas, taigi neturėjo teisės įmonės vardu sudaryti sandorius. Sandorį su draudimo bendrove (t. y. nutraukė draudimo sutartį) sudarė tam įgaliojimų neturintis asmuo, šio sandorio (sutarties nutraukimo) UAB „Autolūžis“ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.133 straipsnio 6 dalyje numatytu būdu nepatvirtino.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

123.

13Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

144.

15Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi UAB „Autolūžis“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė Antaną Sadauską.

165.

17Teismas nustatė, kad atsakovas A. B. nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. dirbo UAB „Autolūžis“ direktoriumi ir nuo 2007 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. buvo vienintelis šios bendrovės akcininkas. Ieškovė, atstovaujama direktoriaus A. B., kaip draudėjas, nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. buvo sudariusi įmonių turto draudimo sutartį – apdraudusi pastatus, ( - ) (draudimo liudijimas PZULT Nr. 2046568). Ši draudimo sutartis 2016 m. rugsėjo 8 d. buvo nutraukta ir tą pačią dieną dėl to paties turto draudimo buvo sudaryta kita įmonių turto draudimo sutartis tarp draudėjo – atsakovo A. B., ir atsakovės ADB „Gjensidige“. 2016 m. rugpjūčio 24 d. negyvenamųjų patalpų panaudos sutartimi patalpų savininkas atsakovas A. B. (panaudos davėjas) perdavė UAB „Autolūžis“ (panaudos gavėjai), atstovaujamai direktoriaus R. M., laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis 569,18 kv. m bendro ploto komercines patalpas, esančias ( - ). Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-1767-805/2016 nutarta išieškoti iš skolininkės UAB „Autolūžis“ kreditorei ADB „Gjensidige“ 103 168,37 Eur žalą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir 411 Eur žyminį mokestį. Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartimi UAB „Autolūžis“ bankroto byloje patvirtintas atsakovės ADB „Gjensidige“ 105 864,45 Eur reikalavimas. Dėl draudimo sutarties nutraukimo

186.

19Įvertinęs CK 1.92 straipsnyje nurodytą sandorio negaliojimo pagrindą, CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalyse įtvirtintas išimtis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012 bei 2017 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-701/2017 pateiktus išaiškinimus ir CK 2.83 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, tarp šalių buvusius ilgalaikius sutartinius santykius ir aplinkybę, kad UAB „Autolūžis“ nepranešė draudimo bendrovei apie akcininko ir vadovo pasikeitimą, taip pat nesant duomenų ir ieškovei nepateikus įrodymų, kad draudimo bendrovei buvo žinoma ar turėjo būti žinoma apie tai, kad A. B. nutraukdamas įmonės sudarytą draudimo sutartį jau neturėjo įgalinimų, teismas sprendė, kad draudimo sutarties nutraukimas yra privalomas atstovaujamajam, t. y. ieškovei UAB „Autolūžis“.

207.

21Teismas nurodė, kad ieškovė pagal jos sudarytą turto draudimo sutartį vis tiek neįgytų teisės į draudimo išmoką. Ginčo draudimo sutartimi buvo apdraustas su atsakovo A. B. nuosavybės teise valdomais pastatais susiję turtinis interesas, t. y. draudimo sutartimi buvo susitarta dėl nuostolių, susijusių su šių pastatų praradimu, sunaikinimu ar sugadinimu, atlyginimo. Draudimo sutartyje (draudimo liudijime) apdraustu objektu buvo nurodyti būtent atsakovui priklausę pastatai, todėl teismas nesutiko, kad buvo apdraustas įmonės turtinis interesas, kurį ieškovė įvardijo, kaip turto atstatymo išlaidas ir veiklos vykdymo užtikrinimą. Kadangi ginčo draudimas susijęs su nuostolių, padarytų apdraustam nekilnojamajam turtui, atlyginimu, šias išlaidas bet kuriuo atveju gali patirti tik turto savininkas, o veiklos vykdymo nuostoliai šia sutartimi nebuvo apdrausti.

228.

23Teismas nurodė, kad atsakovas A. B. ginčo draudimo sutarties sudarymo metu buvo vienintelis šios bendrovės akcininkas ir bendrovės direktorius. Ginčo draudimo sutarties sudarymo atveju draudėjas ir asmuo, kurio turtinis interesas buvo apdraustas nesutapo, o turtinį interesą turintis asmuo (pastatų savininkas A. B.) tik pasinaudojo tuo, kad buvo vienintelis bendrovės akcininkas ir jos vadovas, todėl naudodamas jam nuosavybės teise priklausančius pastatus įmonės veiklai, juos apdraudė įmonės lėšomis. Vėliau sudarė naują draudimo sutartį, kurioje sutapo ir draudėjas, ir naudos gavėjas, tačiau ieškovė nei vienu, nei kitu atveju nebuvo asmeniu, kurio turtinis interesas būtų apdraustas.

249.

25Teismas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai prašo kaip neteisėto sutarties nutraukimo restituciją taikyti draudimo išmokos priteisimą. Atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012 pateiktus išaiškinimus dėl sutarties nutraukimo padarinių, teismas sprendė, kad ieškovės teisė į draudimo išmoką nėra draudimo sutarties neteisėto nutraukimo restitucija ir galėtų būti tik atskiro ginčo dalyku, tačiau toks reikalavimas, grindžiamas ieškovės teise į draudimo išmoką nebuvo pareikštas, taip pat nebuvo pareikštas reikalavimas draudimo bendrovei dėl nuostolių atlyginimo, be to, byloje nustačius, kad draudimo sutartis buvo nutraukta esant tariamam atstovavimui ir draudimo bendrovė nežinojo ir neturėjo žinoti, kad sutartį nutraukė netinkamas atstovas, egzistuoja pagrindas ieškinį atmesti.

2610.

27Nenustatęs pagrindo patenkinti ieškinį šioje dalyje, teismas konstatavo, kad ieškovės teisės nebuvo pažeistos ir nėra pagrindo jas ginti, todėl atsakovės ADB „Gjensidige“ reikalavimo taikyti ieškinio senatį nesvarstė. Dėl žalos atlyginimo

2811.

29Teismas nurodė, kad atsakovas A. B., pasirašydamas draudimo sutarties nutraukimo aktą kaip UAB „Autolūžis“ direktorius (tiesiogiai nurodyta akte), turėjo suprasti, kad veikia viršydamas įgaliojimus, nes tuo metu jis nebuvo šios bendrovės vadovas.

3012.

31Teismas nesutiko su ieškove, kad jeigu draudimo sutartis nebūtų nutraukta ir ji būtų likusi galioti, tai draudimo bendrovė būtų išmokėjusi ieškovei draudimo išmoką ir nebūtų pateikusi atgręžtinio reikalavimo. Nustačius, kad ginčo draudimo sutartimi buvo apdraustas pastatų savininko A. B. turtinis interesas, draudimo išmoka galėjo būti išmokėta tik jam, o draudimo bendrovė subrogacinį reikalavimą ieškovei pareiškė, kaip nuostolių kaltininkei, dėl kurios veiksmų kilo gaisras, todėl subrogacinis reikalavimas buvo patenkintas ne dėl to, kad atsakovas A. B. nepagrįstai nutraukė draudimo sutartį, bet dėl to, kad nuostoliai apdraustam turtui buvo padaryti dėl ieškovės darbuotojų kaltės. Todėl, net ir nustačius tam tikrus neteisėtus A. B. veiksmus, nenustatytas priežastinis ryšys tarp jo veiksmų ir, ieškovės teigimu, atsiradusios žalos. Be to, nenustatytas ir pats žalos faktas, nes draudimo išmoka ieškovei negalėjo būti išmokėta, o ADB „Gjensidige“ subrogacinis reikalavimas pagrįstas ir pagrįstai patenkintas. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo, pastarajai neįrodžius atsakovo A. B. civilinės atsakomybės sąlygų.

32III.

33Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3413.

35Ieškovė BUAB „Autolūžis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3612.1.

37Teismas taikydamas CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalyse numatytas išimtis vadovavosi netinkama teismų praktika, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012, priimta byloje tarp dviejų juridinių asmenų dėl pirkimo–pardavimo sandorių, tuo tarpu šioje byloje nagrinėjami draudimo santykiai.

3812.2.

39Teismas nevertino, kad atsakovas į draudimo bendrovę atėjo pakeisti naudos gavėją nebebūdamas UAB „Autolūžis“ direktoriumi; draudimo sutartis nutraukta nesilaikant įtvirtintų draudimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygų – dėl draudimo sutarties nutraukimo nebuvo pateikti prašymai, nebuvo laikomasi nutraukimo terminų. Draudikas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių draudėjas nori nutraukti galiojančią draudimo sutartį (pakeisti naudos gavėją) ir nesugrąžino UAB „Autolūžis“ grąžintinos draudimo įmokos į pastarosios sąskaitą, bet šią sumą užskaitė fizinio asmens sutarčiai. Tokiu būdu tiek draudimo bendrovė, tiek atsakovas A. B. atliko neteisėtus veiksmus, turinčius tiesioginį priežastinį ryšį su ieškovės patirta žala.

4012.3.

41Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-233-701/2017 pateiktais išaiškinimais, nes toje byloje prašyta pripažinti niekine ir negaliojančia darbo sutartį, tuo tarpu nagrinėjamos bylos aplinkybės nesusijusios su darbo teisiniais santykiais.

4212.4.

43Teismas neteisingai nustatė UAB „Autolūžis“ teisėtą turtinį draudiminį interesą, nes pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą (toliau Draudimo įstatymas) draudimo interesas yra nuostolis, kurį gali patirti draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas, įvykus draudiminiam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). UAB „Autolūžis draudė savo interesą; įmonės teisėtas interesas buvo naudotis patalpomis, o įvykus draudžiamajam įvykiui kompensuoti savo išlaidas, nes nuo šios grėsmės buvo apsidraudusi. Teismas klaidingai sprendė, kad bet kuriuo atveju draudimo išmoka būtų mokama A. B., nes nutrauktoje draudimo sutartyje draudėjas buvo UAB „Autolūžis“, naudos gavėjas nenurodytas, tuomet įvykus įvykiui, draudimo išmoka būtų išmokėta draudėjui, kadangi apdraustas jos subjektinis teisėtas interesas, susijęs su pastatų eksploatavimu, draudžiamos išlaidos, susijusios su įvykusiu draudiminiu įvykiu. Atsakovas A. B. asmeniškai apsidraudė savo subjektinį teisėtą interesą, tačiau neteisėtai nutraukė kito asmens draudimo sutartį, todėl UAB „Autolūžis“ patyrė nuostolių ir bankrutavo.

4412.5.

45Teismas nors ir pripažino, kad atsakovo veiksmai nutraukiant draudimo sutartį formaliai gali būti pripažinti neteisėtais, neįvertino, jog ir draudimo bendrovė nutraukdama sutartį pažeidė draudimo taisyklių Nr. 059 išankstinio sutarčių nutraukimo taisykles, nusavino UAB „Autolūžis“ pinigus ir juos panaudojo naujai sudarytai sutarčiai apmokėti. Tokiu būdu abu atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, turinčius tiesioginį priežastinį ryšį su ieškovės patirta žala ir bankrotu.

4614.

47Atsakovas A. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

4813.1.

49Teismas sprendime nenurodė, jog vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-2012 kaip precedentu, tiesiog citavo pateiktus išaiškinimus dėl tariamojo atstovavimo, tokiu būdu laikydamasis kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl teismų precedentų.

5013.2.

51Teismas išsamiai ir visapusiškai išsiaiškino draudimo sutarties nutraukimo ir naujos sutarties sudarymo aplinkybes, įrodymus įvertino pagal vidinį įsitikinimą ir padarė pagrįstą išvadą, kad draudimo sutarties nutraukimas privalomas atstovaujamajam.

5213.3.

53Teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovė pagal sudarytą sutartį vis tiek neįgytų teisės į draudimo išmoką, ginčo draudimo sutartimi buvo apdraustas su atsakovo nuosavybės teise valdomais pastatais susijęs turtinis interesas. Net ir galiojant draudimo sutarčiai, ieškovei būtų tekusi pareiga atlyginti atsakovui patalpų vertę, nes šios sugadintos dėl ieškovės darbuotojo neatsargaus elgesio kilusio gaisro metu.

5413.4.

55Ieškovė siekė prisiteisti dvigubai didesnę sumą, nei būtų gavusi, jei draudimo sutartis nebūtų nutraukta, kas patvirtina reiškiamų reikalavimų nepagrįstumą.

5613.5.

57Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovo A. B. civilinės atsakomybės sąlygų.

5815.

59Atsakovė ADB „Gjensidige“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

6014.1.

61Draudimo taisyklėse nėra specialių „saugiklių“ įsitikinimui, ar atstovas veikia neviršydamas įgaliojimų. Draudimo taisyklių 5.1.2 punkte kalbama apie vienašalį draudimo sutarties nutraukimą, šiuo atveju, draudimo sutartis nutraukta dvišaliu sandoriu. Nepaisant to, jog toks būdas neaptartas taisyklėse, jis yra galimas ir teisėtas (CK 1.63 straipsnio 1, 6 dalys).

6214.2.

63Priešingai nei nurodo apeliantė, draudikas neturi pareigos aiškintis aplinkybių, kodėl klientas nori nutraukti ar modifikuoti sutartį. Teismas išsamiai išnagrinėjo reikšmingas bylos aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą, kad tarp šalių susiklostę ilgalaikiai sutartiniai santykiai, nepranešimas apie vadovo ir akcininko pasikeitimą lemia, jog draudimo sutarties nutraukimas yra privalomas atstovaujamajam – ieškovei. Be to, įvykus įvykiui UAB „Autolūžis“ nesikreipė dėl draudimo išmokos išmokėjimo.

6414.3.

65Net ir nusprendus, kad draudimo sutartis nutraukta neteisėtai, draudimo išmoka pagal ją ieškovei nepriteistina dėl praleisto ieškinio senaties termino bei dėl to, kad ieškovė negali būti naudos gavėju pagal draudimo sutartį.

6614.4.

67Ieškovės atstovas nedalyvavo draudimo sutarties sudaryme, todėl negali vertinti sutarties sudarymo aplinkybių ir sutarties šalių tikrųjų ketinimų. Teismo posėdžio metu A. B. paaiškino, kad jam priklausančius pastatus drausti įmonės vardu buvo naudingiau. Pardavęs verslą A. B. kreipėsi dėl draudimo sutarties nutraukimo ir naujos sudarymo, kas patvirtina jo tikrąjį ketinimą drausti savo, o ne įmonės turtą. Ieškovė nepatyrė jokių išlaidų dėl apdrausto turto atstatymo į iki gaisro buvusią būklę.

68Teisėjų kolegija

konstatuoja:

69IV.

70Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7116.

72Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

7317.

74Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir (ar) atsiliepimų į jį ribų.

7518.

76Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad ieškovė, atstovaujama direktoriaus A. B., kaip draudėjas, nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. buvo sudariusi įmonių turto draudimo sutartį, t. y. apdraudusi pastatus, ( - ) (draudimo liudijimas PZULT Nr. 2046568). Ši draudimo sutartis 2016 m. rugsėjo 8 d. buvo nutraukta ir tą pačią dieną dėl to paties turto draudimo buvo sudaryta kita įmonių turto draudimo sutartis tarp draudėjo – atsakovo A. B., ir draudiko – atsakovės ADB „Gjensidige“. Atsakovas A. B. nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. buvo UAB „Autolūžis“ direktoriumi. Dėl draudimo sutarties nutraukimo

7719.

78Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl sandorio, sudaryto per atstovą, galiojimo, t. y. ginčas kilo dėl draudėjos UAB „Autolūžis“ draudimo sutarties nutraukimo teisėtumo. Ieškovė prašė pripažinti draudimo sutarties nutraukimo aktą negaliojančiu, nes draudimo sutarties nutraukimo sandorį su draudimo bendrove sudarė tam įgaliojimų neturintis asmuo, šio sandorio CK 2.133 straipsnio 6 dalyje numatytu būdu draudėja nepatvirtino. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis sprendė, jog draudimo sutarties nutraukimas yra privalomas atstovaujamajam. Taip pat teismas padarė išvadą, kad net ir pripažinus draudimo sutarties nutraukimą neteisėtu, ieškovei faktiškai neatsirastų jokių teisinių pasekmių, nes pagal ieškovės sudarytą turto draudimo sutartį ieškovė vis tiek neįgytų teisės į draudimo išmoką. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino, jog A. B. pakeitė naudos gavėją nebebūdamas UAB „Autolūžis“ direktoriumi, draudimo sutartis nutraukta nesilaikant draudimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygų, taip pat neteisingai nustatė ieškovės teisėtą turtinį draudiminį interesą. Teisėjų kolegija nepritaria šiems apeliantės argumentams.

7920.

80CK 1.92 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (šio kodekso 2.133 straipsnis).

8121.

82Pagal CK 2.132 straipsnio 1 dalį asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.) (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Abiem šiais atvejais sandoriai, sudaryti per atstovą, sukuria teisines pasekmes atstovaujamajam.

8322.

84CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalyse įtvirtinta išimtis, kai atstovas neturi realių įgaliojimų arba juos viršija, bet toks sandoris sukuria pareigas atstovaujamajam. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 2.133 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą reguliavimą, yra pažymėjęs, kad atstovavimo santykiai tam tikromis sąlygomis gali atsirasti ne tik tada, kai atstovui suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu, bet ir kai atstovas veikia, tokių teisių neturėdamas ar jas viršydamas. Teisės doktrinoje tokie santykiai, kai trečiasis asmuo turi rimtą pagrindą manyti sudarąs sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iš tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu. CK 2.133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Tariamas atstovavimas yra bendrosios taisyklės, kad atstovaujamajam teisinių padarinių sukelia tik įgalioto ir įgaliojimų neviršijusio atstovo atlikti veiksmai, išimtis, kuri grindžiama atstovaujamojo elgesio aplinkybėmis (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).

8523.

86Atstovaujamasis gali nuginčyti viršijusio įgaliojimus atstovo sudarytą sandorį ne visais atvejais, kai atstovas viršija savo įgaliojimus, bet tik tada, jei atstovaujamasis nedavė rimto pagrindo tikėti, kad atstovas įgaliojimus turi ir kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo įgaliojimus. Kasacinio teismo praktikoje ši taisyklė išvestina iš CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalių, pagal kurias atstovaujamasis yra saistomas atstovo sudaryto sandorio, jei įrodomos tariamo atstovavimo sąlygos. CK 2.133 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, jog jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. Nurodyto straipsnio 9 dalyje reglamentuojama, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Taigi, jeigu trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį, pagrįstai tikėjo, kad atstovas veikia tinkamai įgaliotas dėl atstovaujamojo veiksmų, toks sandoris galios, nors įgaliojimai ir buvo viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-701/2017, 66 punktas; 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2017).

8724.

88Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryto sandorio galiojimo, CK 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatyta aplinkybė – vėlesnė atstovaujamojo valia patvirtinti tokį sandorį ar jo nepatvirtinti – yra lemiama tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis nesiremia CK 2.133 straipsnio 9 dalimi. Kai kita sandorio šalis reikalauja sandorio galiojimo ir įrodinėja, kad turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, atstovaujamasis turi ginčyti sandorio galiojimą įrodinėdamas, kad kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas viršija jam suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2007; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje 3K-3-173/2011; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-611/2016).

8925.

90Iš byloje esančio VĮ Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija nustatyta, kad atsakovas A. B. nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. dirbo UAB „Autolūžis“ direktoriumi (įgaliojimų pabaigos data registre įregistruota 2016 m. lapkričio 3 d.), ir nuo 2007 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. buvo vienintelis šios bendrovės akcininkas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Juridinių asmenų registro duomenys laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti ir turi didesnę įrodomąją galią (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018). Taip pat Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad duomenys apie naująjį direktorių R. M. registruoti tik 2016 m. lapkričio 3 d., nors nurodyta paskyrimo data (išrinkimo) data 2016 m. rugpjūčio 24 d. Siekiant užtikrinti juridinių asmenų duomenų tikrumą ir atnaujinimą keičiantis juridinių asmenų registro duomenims, CK 2.66 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas, jog juridinių asmenų registrui teikiami duomenys (tarp jų ir apie įmonės vadovo pasikeitimą) įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre, o prašymas įregistruoti pakeitimus privalo būti pateiktas per trisdešimt dienų nuo pakeitimų padarymo dienos (CK 2.66 straipsnio 3 dalis). Už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip (CK 2.67 straipsnis). Įrodymų, kad duomenys apie ieškovės akcininko ir vadovo pasikeitimus buvo išviešinti kitaip byloje nėra, tokių aplinkybių ieškovė neįrodinėjo. Draudimo liudijimas PZULT Nr. 2046568 patvirtina, kad ieškovė, atstovaujama direktoriaus A. B., kaip draudėjas, nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. buvo sudariusi įmonių turto draudimo sutartį, t. y. apdraudusi pastatus, ( - ). Byloje nėra ginčo, kad draudimo objektu buvusios minėtos patalpos – pastatai nuosavybės teise priklausė atsakovui A. B.. Bylos duomenys liudija, kad po 2016 m. rugsėjo 13 d. ginčo patalpose kilusio gaisro ieškovė nesikreipė į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo; priešingai, draudikė kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą su pareiškimu skolininkei UAB „Autolūžis“ dėl teismo įsakymo priteisti žalos atlyginimą išdavimo, prieštaravimų dėl teismo įsakymo CPK nustatyta tvarka ieškovė nereiškė.

9126.

92Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal CK 2.83 straipsnio 1 dalį privačiųjų juridinių asmenų valdymo organų sandoriai, sudaryti jiems pažeidus kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, kai sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį sudarė šios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo nežinoti.

9327.

94Esant aptartam teisiniam reglamentavimui ir nurodytų aplinkybių visetui, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nutraukdama draudimo sutartį su ieškove draudimo bendrovė neturėjo įrodymų, jog A. B. jau nebeturi įgalinimų atstovauti ieškovei, todėl pagal CK 2.133 straipsnio 9 dalį draudimo sutarties nutraukimas yra privalomas atstovaujamajam, t. y. ieškovei UAB „Autolūžis“.

9528.

96Nepritartina apeliantės argumentams, jog draudimo sutartis nutraukta nesilaikant įtvirtintų draudimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygų – dėl draudimo sutarties nutraukimo nebuvo pateikti prašymai, nebuvo laikomasi nutraukimo terminų. CK 6.1009 straipsnio 2 dalyje numatyta draudėjo teisė nutraukti draudimo sutartį bet kokiu atveju, o nutraukimo tvarka ar terminai nereglamentuoti. Pagal ginčui aktualaus laikotarpio Draudimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) 92 straipsnio 10 punktą draudimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygos privalo būti nurodytos draudimo taisyklėse. Ginčo įmonių turto draudimo sutarties PZULT Nr. 2046568 sudėtine dalimi yra laikomos Bendrosios draudimo sąlygos ir Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 059 I dalis; Įmonių turto draudimo sąlygos. Šių taisyklių 3.5 punkto nuostatos reglamentuoja draudimo sutarties pasibaigimą ir nutraukimą – draudimo sutartis gali būti nutraukta kitais teisės aktų nuostatų ar draudimo sutarties sąlygų numatytais atvejais ir nustatyta tvarka (3.5.4. punktas). Taisyklių 5.1.2 punkte, reglamentuojančiame draudėjo teises, nustatyta, kad draudėjas gali nutraukti draudimo sutartį raštu pranešdamas apie tai draudikui ne vėliau kaip prieš 15 dienų. Prašymas nutraukti draudimo sutartį turi būti pasirašytas draudėjo ar jo įgalioto asmens. Pranešimo pateikimo tvarka aprašoma Bendrųjų draudimo sąlygų 11 skyriuje (Informacijos kitai sutarties šaliai teikimo tvarka). Minėtose taisyklėse nėra reglamentuota draudimo sutarties nutraukimo abiejų šalių suderinta valia tvarka. Šiuo ginčo atveju draudimo sutartis nors ir nutraukta draudėjo iniciatyva, tačiau įvertinus atsakovės draudimo bendrovės byloje nurodytą poziciją, laikytina, kad abiejų šalių suderinta valia, nors toks būdas minėtose taisyklėse ir nėra reglamentuotas, todėl, kaip pagrįstai nurodo draudimo bendrovė, jam taikytinos bendrosios CK 1.63 straipsnio 1 bei 6 punktų nuostatos dėl abiejų šalių suderintos valios išraiškos.

9729.

98Draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo ypatumus reglamentuoja CK ir Draudimo įstatymo normos. Pagal draudimo sutarties sampratą šia sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Pagal Draudimo įstatymo 103 straipsnį draudėjas gali sudaryti turto draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens, kuris sudarius draudimo sutartį tampa apdraustuoju, turtinių interesų. Teikiant turto draudimo paslaugas naudos gavėju gali būti tik asmuo, kurio turtiniai interesai buvo apdrausti. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nurodyta, kad draudimo interesas – nuostoliai, kurių gali patirti draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas įvykus draudžiamajam įvykiui; 56 punkte nurodyta, kad naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką; pagal 85 punktą, turto draudimas – asmens turtinių interesų draudimas, kai draudimo išmokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padarytų ar jo patirtų nuostolių, asmens turėtų kitų išlaidų dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos. Teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, o šiame įstatyme ir (ar) draudimo sutartyje nustatytais atvejais – naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo. Kai išmokėti draudimo išmoką reikalauja naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo, draudikas turi teisę prieš jį panaudoti visus prieš draudėją turimus atsikirtimus (Draudimo įstatymo 97 straipsnis).

9930.

100Pagal minėtų Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 059 II dalies Įmonių turto draudimo sąlygos 2.1 punktą, draudimo objektas yra turtiniai interesai, atsiradę dėl draudžiamo nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto sunaikinimo, sugadinimo ar praradimo dėl draudimo sutartyje nustatytų draudžiamųjų įvykių, o 12.1 punkte nustatyta, kad teisę į draudimo išmoką turi tik asmuo (draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas), kuris turi teisėtą draudimo interesą, t. y. kuris patiria nuostolius. CK 6.1014 straipsnyje reglamentuoti atleidimo nuo draudimo išmokos mokėjimo atvejai. Pagal šio straipsnio 2 dalį įstatymas gali nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo dėl to, kad draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo ar naudos gavėjo didelio neatsargumo. Įstatymai gali nustatyti ir kitus atleidimo nuo draudimo išmokos mokėjimo atvejus (CK 6.1014 straipsnio 6 dalis). Draudimo įstatymo 106 straipsnyje nurodyta, kad turto draudimo sutartyje galima nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką, jei draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Šie atvejai privalo būti aptarti individualiai. Minėtų Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 059 II dalies Įmonių turto draudimo sąlygos 12.10 punkte išvardyti atvejai, kuomet draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti, vienas iš jų, jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė šių taisyklių II dalies 8.3.2 ir 8.3.3 punktuose numatytas pareigas ir dėl šios priežasties buvo patirti ar padidėjo nuostoliai (12.10.3 punktas).

10131.

102Nagrinėjamu atveju, nėra ginčo, kad apdrausto pastato, esančio ( - ) savininku tiek sutarties PZULT Nr. 2046568, tiek naujai sudarytos sutarties GJELT Nr. 2265522 galiojimo metu, tiek gaisro metu buvo atsakovas A. B.. Taip pat nėra ginčo, kad 2016 m. rugsėjo 13 d. gaisras ginčo patalpose kilo dėl ieškovės darbuotojo kaltės, po gaisro ieškovė į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos nesikreipė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad draudimo sutartimis buvo apdrausti pastatų savininko A. B. turtiniai interesai, tik šiam asmeniui galėjo būti mokama ir faktiškai buvo išmokėta draudimo išmoka. Nepaisant to, kad Įmonių turto draudimo sutartį PZULT Nr. 2046568 sudarė ieškovė, ji neturėjo ir neturi turtinio intereso, todėl negali reikalauti draudimo išmokos išmokėjimo. Be to, draudžiamasis įvykis įvyko dėl ieškovės darbuotojo kaltės, todėl net ir galiojant nutrauktai draudimo sutarčiai draudiko teisė atsisakyti mokėti ieškovei draudimo išmoką nepaneigta.

10332.

104Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir teisingai sprendė dėl ieškovės reikalavimo kaip neteisėto sutarties nutraukimo restituciją taikyti draudimo išmokos priteisimą nepagrįstumo. Apeliantė šios teismo išvados iš esmės nekvestionuoja, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako. Dėl žalos atlyginimo

10533.

106Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos šios sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė, žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Todėl apeliantė, reikalaudama iš atsakovo žalos atlyginimo turi įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (CPK 12, 178 straipsniai). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, civilinė atsakomybė netaikoma.

10734.

108Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo atmetė, motyvuodamas tuo, jog nors atsakovo veiksmai formaliai gali būti pripažinti neteisėtais, tačiau nenustatytas priežastinis ryšys tarp jo veiksmų ir ieškovės reikalaujamos žalos, taip pat nenustatytas ir pats žalos faktas, nes draudimo išmoka ieškovei negalėjo būti išmokėta.

10935.

110Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad teismas neįvertino, jog ir draudimo bendrovė, nutraukdama sutartį pažeidė draudimo taisyklių Nr. 059 išankstinio sutarčių nutraukimo taisykles, nusavino UAB „Autolūžis“ pinigus ir juos panaudojo naujai sudarytai sutarčiai apmokėti, tokiu būdu abu atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, turinčius tiesioginį priežastinį ryšį su ieškovės patirta žala ir bankrotu. Bylos duomenys liudija, kad ieškovė per žalos atlyginimo institutą iš esmės siekia draudimo išmokos, į kurios išmokėjimą ji neturi teisės (nutarties 31 punktas), todėl apeliantės nurodytų atsakovų veiksmų vertinimas civilinės atsakomybės aspektu plačiau neanalizuotinas.

11136.

112Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl procesinės bylos baigties

11337.

114Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei ištyrė bylai teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei nagrinėjam klausimui aktualias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų

11538.

116CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovo A. B. prašymas priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes nepateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai.

117Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

118Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB)... 8. 2.... 9. Nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d. tarp A. B. ir UAB „Autolūžis“ buvo... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 14. 4.... 15. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi UAB... 16. 5.... 17. Teismas nustatė, kad atsakovas A. B. nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2016 m.... 18. 6.... 19. Įvertinęs CK 1.92 straipsnyje nurodytą sandorio negaliojimo pagrindą, CK... 20. 7.... 21. Teismas nurodė, kad ieškovė pagal jos sudarytą turto draudimo sutartį vis... 22. 8.... 23. Teismas nurodė, kad atsakovas A. B. ginčo draudimo sutarties sudarymo metu... 24. 9.... 25. Teismas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai prašo kaip neteisėto sutarties... 26. 10.... 27. Nenustatęs pagrindo patenkinti ieškinį šioje dalyje, teismas konstatavo,... 28. 11.... 29. Teismas nurodė, kad atsakovas A. B., pasirašydamas draudimo sutarties... 30. 12.... 31. Teismas nesutiko su ieškove, kad jeigu draudimo sutartis nebūtų nutraukta ir... 32. III.... 33. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 34. 13.... 35. Ieškovė BUAB „Autolūžis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno... 36. 12.1.... 37. Teismas taikydamas CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalyse numatytas išimtis... 38. 12.2.... 39. Teismas nevertino, kad atsakovas į draudimo bendrovę atėjo pakeisti naudos... 40. 12.3.... 41. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio... 42. 12.4.... 43. Teismas neteisingai nustatė UAB „Autolūžis“ teisėtą turtinį... 44. 12.5.... 45. Teismas nors ir pripažino, kad atsakovo veiksmai nutraukiant draudimo sutartį... 46. 14.... 47. Atsakovas A. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas... 48. 13.1.... 49. Teismas sprendime nenurodė, jog vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 50. 13.2.... 51. Teismas išsamiai ir visapusiškai išsiaiškino draudimo sutarties nutraukimo... 52. 13.3.... 53. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovė pagal sudarytą sutartį vis tiek... 54. 13.4.... 55. Ieškovė siekė prisiteisti dvigubai didesnę sumą, nei būtų gavusi, jei... 56. 13.5.... 57. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovo A. B.... 58. 15.... 59. Atsakovė ADB „Gjensidige“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas... 60. 14.1.... 61. Draudimo taisyklėse nėra specialių „saugiklių“ įsitikinimui, ar... 62. 14.2.... 63. Priešingai nei nurodo apeliantė, draudikas neturi pareigos aiškintis... 64. 14.3.... 65. Net ir nusprendus, kad draudimo sutartis nutraukta neteisėtai, draudimo... 66. 14.4.... 67. Ieškovės atstovas nedalyvavo draudimo sutarties sudaryme, todėl negali... 68. Teisėjų kolegija... 69. IV.... 70. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 71. 16.... 72. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 301... 73. 17.... 74. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,... 75. 18.... 76. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių,... 77. 19.... 78. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl sandorio, sudaryto per atstovą,... 79. 20.... 80. CK 1.92 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo... 81. 21.... 82. Pagal CK 2.132 straipsnio 1 dalį asmenys turi teisę sudaryti sandorius per... 83. 22.... 84. CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalyse įtvirtinta išimtis, kai atstovas neturi... 85. 23.... 86. Atstovaujamasis gali nuginčyti viršijusio įgaliojimus atstovo sudarytą... 87. 24.... 88. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įgaliojimus viršijusio... 89. 25.... 90. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių... 91. 26.... 92. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal CK 2.83... 93. 27.... 94. Esant aptartam teisiniam reglamentavimui ir nurodytų aplinkybių visetui,... 95. 28.... 96. Nepritartina apeliantės argumentams, jog draudimo sutartis nutraukta... 97. 29.... 98. Draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo ypatumus reglamentuoja CK ir Draudimo... 99. 30.... 100. Pagal minėtų Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 059 II dalies Įmonių... 101. 31.... 102. Nagrinėjamu atveju, nėra ginčo, kad apdrausto pastato, esančio ( - )... 103. 32.... 104. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylai reikšmingas faktines... 105. 33.... 106. Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos šios sąlygos – neteisėti... 107. 34.... 108. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus atsakovui A. B. dėl... 109. 35.... 110. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad teismas neįvertino, jog ir draudimo... 111. 36.... 112. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi... 113. 37.... 114. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 115. 38.... 116. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 117. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 118. Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą....