Byla e2-14229-534/2017
Dėl skolos už negrąžintą kreditą, palūkanų ir delspinigių priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis, rašytinio proceso tvarka, priimdamas sprendimą už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės kredito unijos „Mano unija“ (buvęs pavadinimas – kredito unija „Sostinės kreditai“) ieškinį atsakovui T. S. (S.) dėl skolos už negrąžintą kreditą, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 5 027,79 Eur skolą už negrąžintą kreditą, 623,92 Eur palūkanų, 25,61 Eur delspinigių, 25 Eur administravimo mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

4Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

5Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui adresuoti teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.

6Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

8Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016 m. balandžio 21 d. šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. SV0022099/19 (toliau – sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 5 200,00 Eur kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (sutarties 4.1.1 punktas). Atsakovui tinkamai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. delsiant mokėti įmokas, ieškovė atsakovui siuntė pretenzijas, ragindama atsakovą padengti susidariusį įsiskolinimą, o šiam nepadengus skolos, ieškovas 2016 m. gruodžio 21 d. vienašališkai nutraukė Sutartį su atsakovu. Kadangi atsakovas sutartinio įsipareigojimo grąžinti ieškovei kreditą dalimis tinkamai nevykdė, todėl liko skolingas 5 027,79 Eur negrąžinto kredito. Byloje duomenų, kad atsakovas susidariusį įsiskolinimą būtų padengęs, nėra (CPK 178 straipsnis).

9Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.881 straipsnį, kredito gavėjas privalo grąžinti kreditoriui gautą sumą ir mokėti palūkanas. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis).

10Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas grąžino ieškovei suteiktą kreditą sutartyje nustatytu terminu, tokių įrodymų atsakovas nepateikė ir bylą nagrinėjant teisme (CPK 178 straipsnis). Atsakovas neginčija sutarties sudarymo, sutarties sąlygų ar kad ieškovės reikalaujama priteisti kredito suma jam nebuvo suteikta, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 5 027,79 Eur negrąžintas kreditas ir 25 Eur administravimo mokesčio.

11Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 623,92 Eur kompensacinių palūkanų bei 25,61 Eur delspinigių. Kaip matyti iš ieškovo pateiktos skolos detalizacijos, palūkanos ir delspinigiai paskaičiuoti už laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 15 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d. nesumokėtas sumas. Tarp šalių sudarytos sutarties specialiosios dalies sąlygose numatyta, kad nuostoliai skaičiuojami nuo laiku nesumokėtos įmokos už kiekvieną termino praleidimo dieną taikant bendrą kredito kainos dienos normą, kuri yra paskaičiuojama pagal 48 proc. vartojimo kredito palūkanų normą. Šalys susitarė laikyti, kad nuostolių forma klientas atlygina ieškovei jos patirtus nuostolius dėl tolesnio kliento naudojimosi laiku negrąžinta kredito dalimi ir nesumokėtų palūkanų. Nuostoliai nėra laikomi kliento mokamomis netesybomis ar bauda (sutarties specialiųjų sąlygų 14 punktas). Sutarties specialiųjų sąlygų 13 punkte nurodyta, kad 0,05 proc. delspinigiai nustatomi tam, kad būtų užtikrintas kliento įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymas.

12Nors šalys sutartimi sulygo, kad nuostoliai nėra laikomi kliento mokamomis netesybomis ar bauda (sutarties specialiųjų sąlygų 14 punktas), tačiau, teismo vertinimu, tokia sutarties sąlyga pažeidžia atsakovo, kaip vartotojo, interesus ir akivaizdžiai prieštarauja vyraujančiai teismų praktikai. Nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio reikalavimai grindžiami tarp šalių susiklosčiusiais vartojimo teisiniais santykiais, t. y. atsakovas yra vartotojas, fizinis asmuo, kurio interesus gina Valstybė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad norminiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje (taip pat ir Europos Sąjungos teisės aktuose bei teisminių institucijų praktikoje) plėtojama padidinta (prioritetinė) vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Taigi ji turi būti teismo ex officio taikoma nagrinėjant bylas, kuriose viena iš šalių yra vartotojas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai šis asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos (kaip ir šioje byloje nagrinėjamu atveju), todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai sutarties atsisakyti. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą (žr. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga, skelbta Teismų praktikoje Nr. 30, 2009). Tokiu būdu aplinkybė, kad ieškovė vienašališkai nustatė, jog nuostoliai nėra laikomi kliento mokamomis netesybomis ar bauda (sutarties specialiųjų sąlygų 14 punktas), dar nereiškia, kad tokia sutarties sąlyga yra sąžininga ir pagrįsta. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

13Tokiu būdu teismas sprendžia, kad ieškovės sutartyje įtvirtina sąlyga, leidžianti sutarties pažeidimo metu ieškovei reikalauti iš atsakovės ir nuostolių atlyginimo, ir netesybų yra akivaizdžiai nesąžininga atsakovo atžvilgiu bei prieštaraujanti vyraujančiai teismų praktikai. Pažymėtina, kad tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų (delspinigių) tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, tai abu kartu šie institutai negali būti taikomi, nes tai reikštų dvigubą skolininko nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2014). Sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją. Kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų, ir netesybų, ir kitų nuostolių, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą, o likusių nuostolių dydį turi įrodyti kreditorius. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos priteisti kompensuojamosios palūkanos didesnės, todėl ieškovės apskaičiuoti delspinigiai įskaitytini į palūkanų dydį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovo priteistinos 623,92 Eur kompensuojamosios palūkanos, o ieškovo reikalavimas dėl 25,61 Eur delspinigių atmestinas.

14CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovei, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (5 676,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. vasario 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

15Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovė patyrė 370,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškovės sumokėtas žyminis mokestis (128 Eur) ir išlaidos už advokato pagalbą (242 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (99,55 proc. patenkintų reikalavimų), proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, ieškovei iš atsakovo priteistina 368,34 Eur bylinėjimosi išlaidų (370,00 Eur x 99,55 proc.).

16Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

Nutarė

18Ieškinį patenkinti iš dalies.

19Priteisti iš atsakovo T. S. (S.), a. k. ( - ) ieškovės kredito unijos „Mano unija“, į. k. 112043081, naudai 5 027,79 Eur (penkių tūkstančių dvidešimt septynių eurų 79 ct) skolą už negrąžintą kreditą, 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) administravimo mokesčio, 623,92 Eur (šešis šimtus dvidešimt tris eurus 92 ct) kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 676,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. vasario 23d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 368,34 Eur (tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų.

20Likusią ieškinio dalį atmesti.

21Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

22Ieškovė per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis, rašytinio... 2. Teismas... 3. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 5 027,79 Eur... 4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio... 5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui adresuoti... 6. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 7. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir... 8. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016 m. balandžio 21 d. šalys sudarė... 9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį,... 10. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas grąžino ieškovei suteiktą... 11. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 623,92 Eur kompensacinių... 12. Nors šalys sutartimi sulygo, kad nuostoliai nėra laikomi kliento mokamomis... 13. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad ieškovės sutartyje įtvirtina sąlyga,... 14. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti... 15. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas... 16. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo... 17. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286... 18. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 19. Priteisti iš atsakovo T. S. (S.), a. k. 20. Likusią ieškinio dalį atmesti.... 21. Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka,... 22. Ieškovė per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos...