Byla e2A-122-601/2017
Dėl nuostolių atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. S., atstovaujamo advokato G. Č., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovui A. V. S. dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo V. A. S. 14 481 Eur nuostolių, patirtų vykdant pavedimą ir 362,03 Eur palūkanų, iš viso 14 843,03 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu buvo sutarę, kad ieškovas suras ir padės atsakovui įsigyti butą Lietuvoje. Ieškovas 2006 m. liepos 18 d. sudarė preliminarią sutartį su E. V. dėl buto, ( - ), Kaune, unikalus Nr. ( - ), įsigijimo. Preliminarioje sutartyje buto pirkėju nurodytas atsakovas V. A. S., o ieškovas pasirašė, kaip atsakovo atstovas. Kaip avansą šio buto pirkimui ieškovas savo lėšomis E. V. sumokėjo 1 448 Eur, o E. V. pasirašė, kad šiuos pinigus gavo. 2006 m. rugpjūčio 23 d. atsakovas minėtąjį butą nusipirko. Nors sutartyje nurodyta, kad butas buvo įsigytas už 28 962 Eur (100 000 Lt) sumą, tačiau faktiškai už šį butą sumokėta 52 131,60 Eur (180 000 Lt) suma. Nors 2006-09-11 už butą jau buvo sumokėta 37 650,60 Eur (135 000 Lt), tačiau 2006-10-05 dar nebuvo sumokėti visi pinigai, t. y. dar trūko 14 481 Eur (50 000 Lt), kuriuos atsakovas bandė gauti prašydamas ieškovo paimti banko paskolą. 2006-10-06 ieškovas pagal vartojimo kredito sutartį iš AB Vilniaus banko gavo 7 240,50 Eur (25 000 Lt), kuriuos 2006-10-09 pervedė buto pardavėjai E. V., pervedime nurodydamas „už butą ( - )“. Ieškovas, vykdydamas atsakovo pavedimą surasti ir padėti įsigyti butą, E. V. sumokėjo 1 448 Eur (5000 Lt) avansą iš savo asmeninių lėšų, o siekdamas padėti atsakovui pilnai atsiskaityti su buto pardavėja, 2006 m. spalio 9 d., paskolino ieškovui 11 584,80 Eur (40 000 Lt) sumą, iš jų pagal banko paskolą -7 240,50 Eur ( 25 000 Lt). Atsakovo atsiliepime į ieškinį prašo ieškovo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad už buto pirkimą tiek su pardavėju, tiek su ieškovu atsakovas pilnai atsiskaitė.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies

8(t. 1, b. l. 147-151).

  • Priteisė iš atsakovo A. V. S. ieškovo S. S. naudai 13 032,90 Eur nuostolių atlyginimo ir 325,82 Eur palūkanų, 400,76 Eur žyminio mokesčio, 180 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (13 358,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-06-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  • Priteisė iš atsakovo A. V. S. valstybės naudai 6,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
  • Kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas nurodė, kad tarp šalių kyla esminis ginčas dėl to, kokia pinigų suma buvo sumokėta įsigyjant nurodytą butą bei su tuo susijęs ieškinio reikalavimas, t. y. atsakovo skolos ieškovui klausimas. 2006-08-23 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dieną atsakovas buto pardavėjai sumokėjo 55 000 Lt. 2006-09-11 atsakovas ieškovui pervedė 40 000 Australijos dolerių (81 840 Lt), o ieškovas netrukus po to, t. y. 2006-09-14 buto pardavėjai E. V. pervedė 80 000 Lt. Teismas sprendė, kad buto pardavėjai 2006-09-14 jau buvo perduota 35 000 Lt didesnė nei 2006-08-23 pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta 100 000 Lt sandorio suma. Teismas vertino 2006-10-05 atsakovo faksogramą, iš kurios matyti, kad atsakovas žino apie buto pirkimo–pardavimo kainą 180 000 Lt sumai. Ieškovas gavo 25 000 Lt kreditą ir pervedė pardavėjai tą pačią dieną. Pardavėja 2006-10-09 patvirtino, kad gavo visus likusius 45 000 Lt. 2016-05-12 teismo posėdžio metu liudytoja N. M. patvirtino, jog buto įsigijimo suma buvo 180 000 Lt, o šią sumą ieškovas nusiderėjo nuo 200 000 Lt. Taigi tikroji buto pirkimo kainą yra 180 000 Lt, o ne notaro sutartyje nurodyta 100 000 Lt. Teismas laikė, kad atsakovas 2006-12-07 faksogramoje pripažino 45 000 Lt skolą ieškovui, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie šios skolos grąžinimą ieškovui. Tačiau byloje nepakanka įrodymų dėl 5 000 Lt atsakovo skolos ieškovui, nes nėra aišku, kas 2006-07-18 preliminarios sutarties metu sumokėjo 5 000 Lt pardavėjai, be to, 2006-08-23 pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad atsakovas buto pardavėjai sumokėjo 55 000 Lt. Teismas, nustatęs, kad Kaune butą atsakovas pirko už 180 000 Lt, ir įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškinį tenkino iš dalies, ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 13 032,90 Eur (45 000 Lt) nuostolių atlyginimo bei 325,82 Eur palūkanų.

9Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10Apeliaciniu skundu atsakovas A. V. S. prašo (t. 1, b. l. 156-164):

  • panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1924-920/2016 ir priimti naują sprendimą – ieškovo S. S. ieškinį atmesti visoje apimtyje;
  • priteisti atsakovo A. V. S. naudai iš ieškovo S. S. visas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateikiamus rašytinius įrodymus.

11Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teisme buvo gautas patikslintas ieškinys, tačiau teismas nesuteikė galimybės atsakovui parengti atsiliepimo į patikslintą ieškinį. Tokiu atveju jokio pasirengimo byloje dėl 14 481 Eur nuostolių, patirtų vykdant pavedimą, 362,03 Eur palūkanų bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų teisme net nevyko. Ieškovui buvo užkirsta galimybė pateikti atsikirtimus, kad reikšdamas ieškinį ne dėl skolos, o dėl nuostolių priteisimo ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Teismas buvo šališkas tiek įrodymų prijungimo, tiek jų vertinimo stadijoje. 2015-12-17 posėdžio metu teismas tenkino visus ieškovo prašymus, tačiau atmetė beveik visus atsakovo atstovo prašymus dėl bylai labai svarbių ir reikšmingų įrodymų išreikalavimo, kurių atsakovas niekaip pats negalėtų gauti. Ieškovas ilgą laiką slėpė nuo atsakovo visas gaunamas pajamas ir klaidino atsakovą dėl būtinų išlaidų, įskaitant ir susijusių su ginčo buto įsigijimu. Teismas neleido atsakovui įrodinėti aplinkybių, susijusių su ieškovo nesąžiningumu bei klaidinimu. 2006 metais surašyti atsakovo faksimiliniai pranešimai buvo parengti tuomet, kai atsakovas dar tikėjo ieškovu, kad butas buvo nupirktas už 180 000 Lt. Vėliau atsakovas pradėjo abejoti ieškovo sąžiningumu ir tinkamu jo reikalų tvarkymu Lietuvoje. Atsakovas 2012 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme teigdamas, kad „Kaune butą pirkau už 180 000 Lt“, dar nebuvo įsigilinęs į visas faktines ir teisines šio ginčo aplinkybes, net nesuprato, kad jis buvo apgaudinėjamas ieškovo dėl tikrosios buto kainos. Nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje, nei dublike nebuvo minimas joks nekilnojamojo turto agentas, kuriam buvo neva sumokėti 20 000 Lt už tarpininkavimą. Byloje nėra jokio rašytinio įrodymo, kad 20 000 Lt buvo perduoti kokiam nors asmeniui už tarpininkavimą, nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų leidęs išleisti tokio dydžio pinigų sumą tarpininkams. Ieškovas nurodė, kad buto kaina buvo 160 000 Lt, todėl visiškai neaišku, kokiu būdu teismas nusprendė 20 000 Lt kaip nuostolius už buto nupirkimą priteisti iš atsakovo. Liudytoja D. M. yra visiškai nesusijusi su ginčo objektu. Teismas nevertino atsakovo paaiškinimų, kad ši liudytoja yra suinteresuota bylos baigtimi ieškovo naudai. Ši liudytoja 2015-12-04 teikė parodymus ir Klaipėdos miesto apylinkės ir apygardos teismo nagrinėtoje byloje, kurioje palaikė vien tik ieškovo S. S. poziciją, ji yra šališka. Notaro patvirtina sutartis, kurioje buto kaina nurodyta 100 000 Lt, yra oficialus rašytinis įrodymas. Ieškovas neginčijo notarinės sutarties, kuria ginčo butas buvo perleistas už 100 000 Lt, buvo pardavėja byloje savarankiškų reikalavimų dėl kainos pakeitimo taip pat nepareiškė. Teismui nebuvo jokios teisinės galimybės konstatuoti, kad buto pardavimo kaina yra 180 000 Lt. Atsižvelgiant į pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą kainą, t. y. 100 000 Lt, buto pardavėja deklaravo savo pajamas, mokėjo mokesčius ir kūrė kitus teisinius santykius. Priimdamas ginčijamą sprendimas teismas akivaizdžiai įteisina „juodųjų pinigų“ apyvartą Lietuvos Respublikoje, kadangi jis toleruoja tokius ieškovo veiksmus, kaip susitarimai dėl „papildomų pinigų“ mokėjimo, kurie nenurodyti oficialiame dokumente. Teismo nustatyta kaina net neatitinka tos kainos, kuri paties ieškovo įrašyta 2006-07-18 preliminariojoje pirkimo sutartyje, t. y. 160 000 Lt. Ieškovas visą laiką klaidindavo atsakovą dėl nekilnojamojo turto, automobilių, daiktų ir kito turto įsigijimo kainų, neteikė ataskaitų, kur išleido ir kiek atsakovo pinigų, stengėsi gauti naudos sau. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad buto kainos skirtumą (jeigu jau nurodo, kad butas kainavo 180 000 Lt), perdavė buto pardavėjai, o ne pasisavino, kadangi į bylą liudytoja kviesta pardavėjos įgaliotas asmuo M. N. P. neatvyko ir teismas jos dėl tikrosios šalių valios net neapklausė. Ieškovas S. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą nepakeistą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 15-19) .

12Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Atsakovas turėjo visus dokumentus, kuriais remiantis buvo suformuotas reikalavimas, todėl turėjo galimybę suformuluoti ir pareikšti savo atsikirtimus. Vadovaujantis CPK 141 str. 2 d. teismas, gavęs ieškovo pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, neprivalėjo iš naujo pradėti pasirengią bylos nagrinėjimui. Atsakovui buvo pateiktas pakankamas terminas triplikui pateikti, kuriame ir galėjo išdėstyti poziciją dėl ieškinio dalyko pakeitimo. Atsakovas galėjo laiku pasirūpinti savo atstovavimu. Atsakovas pats apsisprendė, kad paruošiamuosius teismo dokumentus teiks be advokato pagalbos ir jis yra atsakingas už savo apsisprendimą. Atsakovui apie ieškinio senaties termino taikymą buvo galimybė pasisakyti teismo posėdžio metu. Atsakovas pozicijos dėl senaties termino neišreiškė, todėl teismas jo ir nenagrinėjo. Teismas pagrįstai neprijungė atsakovo teikiamų dokumentų, kadangi jo prašomi prijungti dokumentai visiškai nesusiję su bylos nagrinėjimu dalyku. Tarp šalių kilus ginčui dėl poilsio patalpų ,,( - )“ nuosavybės teisių ir kt. atsakovas pradėjo abejoti ieškovo sąžiningumu, tačiau ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti būtent ieškovo iniciatyva. Atsakovas tikslingai keičia savo parodymus dėl buto kainos, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos aplinkybes, nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Atsakovas ignoruoja savo paties rašytas faksogramas, iš kurių matyti, kad butas pirktas ne už 100 000 Lt. Liudytoja D. M. dalyvavo buto paieškose, nurodė nekilnojamojo turto agentą, per kurį buvo surastas butas, žinojo, kas ir kokią pinigų sumą už buto paieškas perdavė Nekilnojamojo turto agentūros darbuotojui. Atsakovas žinojo apie agentūrą ir tai, kad už suteiktas agento paslaugas reikia sumokėti. Dėl 25 000 Lt nuostolių. Ieškovas 2006-10-06 sudarė paskolos sutartį su banku AB Vilniaus bankas dėl 25 000 Lt paskolos, kurie banko pavedimu pervesti pardavėjai E. V., pavedime nurodant ,,už butą ( - )“. Atsakovas ne kartą rašytoje faksogramoje pripažino savo skolą, svarstė apie būdus gauti pinigų ir galimybes atsiskaityti su pardavėja. Tai patvirtina, kad buto kaina ne 100 000 Lt, o 180 000 Lt. Ne ieškovas, o atsakovas sudarinėjo sandorį, atsakovas pas notarą nurodė būtent tokią buto kainą, todėl atsakovas yra atsakingas už neteisingą sutarties kainos nurodymą.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

16Dėl apelianto (atsakovo) galimybės pareikšti atsikirtimus į patikslintą ieškinį Apeliantas nurodo, jog jam nebuvo suteikta galimybė pateikti atsikirtimus į 2015 m. rugsėjo 18 d. pateiktą patikslintą ieškinį dėl nuostolių atlyginimo (o ne dėl skolos priteisimo), dėl ko apeliantas nenurodė aplinkybių dėl ieškinio senaties taikymo. Teisėjų kolegija negali sutikti su šiais apelianto argumentais. Apeliantas nepagrįstai sieja galimus jo procesinių teisių suvaržymus su 2015 m. rugsėjo 18 d. pateiktu pareiškimu dėl ieškinio dalyko tikslinimu. Pirmiausia, pažymėtina, kad minimu patikslintu ieškiniu buvo patikslinta (padidinta) tik ieškinio suma, nekeičiant ieškinio pagrindo. 2015 m. liepos 23 d. pateiktame teismui ieškinio patikslinime (t. 1, b. l. 40-42), į kurį buvo teikiamas apelianto atsiliepimas, buvo aiškiai nurodyta, jog prašomi priteisti nuostoliai, atsiradę iš pavedimo teisinių santykių, todėl apeliantas jau nuo tada turėjo galimybę teikti visus atsikirtimus susijusius su nuostolių atlyginimu, tame tarpe ir dėl ieškinio senaties taikymo. Antra, teisinių santykių kvalifikaciją, nepriklausomai, kokią prašo taikyti šalis, nustato teismas, t. y. ar prašoma priteisti pinigų suma turėtų būti vertinama kaip nuostoliai, ar kaip skola, nustato teismas (teisinį ieškinio pagrindą parenka teismas, pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes).Trečia, apeliantas net ir po 2015 m. rugsėjo 18 d. ieškinio patikslinimo turėjo galimybę pasisakyti dėl ieškinio senaties taikymo, t. y. 2015 m. spalio 16 d. pateiktame triplike (kuriame pats kalba apie nuostolius), 2015 m. gruodžio 17 d. teismo posėdyje (dalyvavo atstovas adv. padėjėjas), 2016 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje (dalyvavo apeliantas ir jo atstovas adv. padėjėjas). Taigi, nėra jokio pagrindo pripažinti, jog apeliantui buvo apribotos galimybės išsakyti savo atsikirtimus (nuomonę) dėl ieškinio senaties taikymo. Teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškinio senaties terminų šioje byloje, nes pirmosios instancijos teisme šios aplinkinės nebuvo nurodytos ir vertinamos. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.).

17Dėl teismo šališkumo Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes atmetė jo prašymus prijungti (išreikalauti) įrodymus bei netinkamai vertino įrodymus. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas ir nešališkumas kaip vienas civilinio proceso principų įtvirtintas ir CPK 21 straipsnyje. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK I dalies VI skyriaus normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu. Nustatyta, kad apeliantas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nenurodė aplinkybių dėl teismo šališkumo ir neprašė nušalinti teisėją. Teismo šališkumo klausimą nurodė tik apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas, nekeldamas teismo šališkumo klausimo pirmosios instancijos teisme, o nurodydamas tai apeliaciniame skunde nėra sąžiningas. Tą patvirtina tai, kad nepateikiami jokie pagrįsti teismo šališkumo įrodymai. Apelianto nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas teismo šališkumas (atmetimas prašymų prijungti (išreikalauti) įrodymus bei galimai netinkamas įrodymų vertinimas), nėra ir negali būti teismo šališkumo įrodymu. Įrodymų sąsajumo, pakankamumo ir įrodymų vertinimo aspektai yra priskirti būtent teismo kompetencijai, o šaliai nesutinkant su teismo išvadomis šiais klausimais, dėl to turėtų būti pasisakoma apeliaciniame skunde, skundžiant teismo sprendimą dėl ginčo esmės.

18 Dėl ieškovo patirtų išlaidų vykdant pavedimą nupirkti butą Kaune Nustatyta, kad apeliantas (atsakovas) žodine pavedimo sutartimi buvo pavedęs ieškovui surasti ir nupirkti butą Kaune. Butas buvo surastas ir 2006 m. liepos 18 d. buvo pasirašyta preliminari buto, esančio ( - ), Kaune, sutartis (pasirašė ieškovas, kaip atsakovo įgaliotas asmuo), nurodant buto įsigijimo kauną 160 000 Lt (t. 1, b. l. 18-19). 2006 m. rugpjūčio 23 d. buvo sudaryta šio buto pirkimo-pardavimo sutartis (pasirašė pats apeliantas), kurioje buto kaina nurodyta 100 000 Lt, iš kurių 55 000 Lt buvo sumokėti buto pirkimo dieną (t. 1, b. l. 6-10). 2006 m. rugsėjo 11 d. apeliantas pervedė ieškovui 40 00 Australijos dolerių, kurie buvo konvertuoti į litus ir ieškovas 2006 m. rugsėjo 14 d. pervedė juos (80 000 Lt) į buto pardavėjos E. V. sąskaitą (t. 1, b. l. 127). 2006 m. spalio 6 d. ieškovas paėmė vartojimo kreditą 25 000 Lt ir šiuos pinigus 2006 m. spalio 9 d. pervedė į buto pardavėjos E. V. sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant, jog mokama už butą ( - ) (t. 1, b. l. 20-22). Tą pačią dieną (2006-10-09), pas notarą, buvo parašytas pareiškimas, kad visos prievolės pagal pirkimo-pardavimo sutartį įvykdytos pilnai (t. 1, b. l. 11). Taigi, buto pardavėjai pervesta pinigų suma (sumokėta už butą) yra 160 000 Lt. Ieškovas nurodo, kad butas buvo įsigytas už 180 000 Lt (160 000 Lt sumokėta pardavėjai + 20 000 sumokėta už agento (tarpininkavimo įsigyjant butą) paslaugas). Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog butas buvo įsigytas už 180 000 Lt, todėl tenkino ieškinį iš dalies ir priteisė iš apelianto 45 000 Lt (13 032,90 Eur) nuostolių atlyginimo. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, nes mano, kad reali ir faktiškai sumokėta už butą kaina yra pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina – 100 000 Lt. Ginčo esmė – kokia tikroji (sutarta ir sumokėta) nupirkto buto kaina? Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto motyvais ir sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta buto kaina (100 000 Lt) nėra reali (tikroji) buto kaina. Nustatyta, kad pats apeliantas, pasirašęs buto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – sutartis) ir joje nurodęs 100 000 Lt kainą, už butą realiai sumokėjo 135 000 Lt (55 000 Lt pasirašant sutartį ir 80 000 Lt per ieškovą), kas jau paneigia sutartyje nurodytos kainos realumą. Be to, iš susirašinėjimo tarp apelianto ir ieškovo matyti (t. 1, b. l. 27, 28-29), kad po to, kai jau buvo sumokėta 135 000 Lt (apelianto pervesta) už butą, dar buvo kalbama apie poreikį pilnai atsiskaityti (kalbama apie 45 000 Lt) už butą, kas patvirtina, kad apeliantas suprato sutartyje nurodytos sumos nerealumą. Kad apeliantas suprato, jog sutartyje nurodyta suma nėra reali buto pirkimo kaina, patvirtina jo paties teismo posėdžiuose išsakyti teiginiai, kad tikėjo ieškovu ir galvojo, kad butą perka už 180 000 Lt. Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos išvada, jog reali (sutarta) buto kaina buvo 180 000 Lt. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais dėl to, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nustatydamas tikrąją buto pirkimo kainą. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalies nuostatą, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad toks faktas buvo. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Nagrinėjamu atveju, nustatyta (byloje esančiais rašytiniais įrodymais), jog ieškovas buto pardavėjai pervedė 160 000 Lt. Pervedus tokią sumą, buto pardavėja parašė pareiškimą, jog visos prievolės pagal pirkimo-pardavimo sutartį įvykdytos pilnai. Pervesta suma (160 000 Lt) atitinka preliminarioje sutartyje sutartą buto pirkimo kainą (160 000 Lt). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad reali (sutarta ir sumokėta) buto kaina buvo 160 000 Lt, todėl ieškovas turi teisę gauti 25 000 Lt (7 240,50 Eur) išlaidų, būtinų pavedimui tinkamai įvykdyti, atlyginimo (CK 6.761 str. 3 d.). Nepagrįstais laikytini ieškovo argumentai, kad 20 000 Lt buvo sumokėta už agento (tarpininkavimo įsigyjant butą) paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad tokia suma būtų kam nors sumokėta. Ieškovas, šiai aplinkybei pagrįsti, nepateikė įrodymų (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad ieškovas nei ieškiniuose, nei dublike nebuvo nurodęs šių aplinkybių, jos atsirado tik bylą nagrinėjant teismo posėdyje, kuriame jo parodymai dėl šių aplinkybių buvo nenuoseklūs, neįtikinami. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, priteisiant šią sumą, rėmėsi liudytojos N. M. parodymais. Pirma, įstatymas draudžia sandorio įvykdymo faktą (pinigų sumokėjimą) įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 str. 2 d.). Antra, nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų netaikyti CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatų (CK 1.93 str. 6 d.). Tai, kad buto pirkimo reali kaina neatitiko sutartyje nurodytos kainos, nėra pagrindas nesivadovauti CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir kainos realumą grįsti liudytojų parodymais. Trečia, liudytoja N. M. nelaikytina nešališka liudytoja, nes, kaip nurodo apeliantas, ji yra ieškovo draugė, matyti, jog ji kartu su ieškovu vykdavo tvarkyti apelianto reikalų, kad ne pirmą kartą duoda parodymus ieškovo naudai (t. 1, b. l. 111-116). Ketvirta, liudytojos N. M. parodymai nenuoseklūs, neįtikinami bei jos nurodomų aplinkybių nėra galimybės patikrinti, nes nurodė agentą P. P., kuris yra jau miręs. Nepagrįstais laikytini pirmosios instancijos teismo motyvai, jog apelianto faksogramos, kuriose kalbama apie 45 000 Lt skolą už butą bei 2012 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio metu apelianto išsakytas teiginys „butą pirkau už 180 000 Lt“, patvirtina tikrąją buto kainą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didelę reikšmę suteikė šiems apelianto teiginiams, neįvertinęs to, kad apeliantas iš esmės perteikė iš paties ieškovo sužinotą informaciją (ką tvirtina apeliantas), t. y. būtent ieškovas, vykdydamas apelianto pavedimą surasti ir nupirkti butą, nurodė apeliantui, kad buto kaina yra 180 000 Lt, o apeliantas, pasitikėdamas ieškovu, tuo tikėjo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, vertinant šalių ginčą, labiau pagrįstomis pripažino ieškovo nurodomas aplinkybes, nes tam nebuvo pagrindo. Ieškovo paaiškinimai tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teisminio posėdžio metu nebuvo nuoseklūs, įtikinami. Apeliantas pagrįstai kelia abejones ir ieškovo sąžiningumu, sprendžiant šį ginčą, nes iš byloje pateikto 2012 m. liepos 20 d. įspėjimo (t. 1, b. l. 100-101) matyti, kad už butą ieškovas iš apelianto reikalavo 100 000 Lt, nors jau 2006 m. neabejotinai apelianto buvo sumokėta 135 000 Lt. Tuo tarpu apelianto paaiškinimai, nagrinėjamoje byloje, yra pakankamai nuoseklūs ir įtikinami. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas patenkinti ieškinio dalyje keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), priteista iš apelianto ieškovui suma mažintina iki 7 240,50 Eur. Sumažinus priteistiną sumą, atitinkamai mažintinos ir ieškovo prašomos (už 6 mėnesius) priteistinos palūkanos, t. y. iki 180,18 Eur (7 240,50 x 5% / 365 x 182).

19Dėl bylinėjimosi išlaidų Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Ieškinys patenkintas 50 proc. Ieškovas turėjo 645,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 445,29 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos už advokato padėjėjos teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme, todėl iš apelianto ieškovui priteistina 322,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme. Ieškovas turėjo 250 Eur išlaidų už advokato padėjėjos teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas patenkintas 44,45 proc., todėl iš apelianto ieškovui priteistina 138,88 Eur šių išlaidų. Apeliantas (atsakovas) patyrė tik 50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (sumokėta dalis žyminio mokesčio už apeliacinį skundą), todėl apeliantui nepriteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apeliantas 2016 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi yra atleistas nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, iš ieškovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 3 d.). Už apeliacinį skundą turėjo būti sumokėtas 300,57 Eur žyminis mokestis (pateikiant per EPP), todėl iš ieškovo valstybei priteistina 133,60 Eur žyminio mokesčio. Taip pat iš šalių valstybei, lygiomis dalimis, priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 4,26 Eur. Taigi, apibendrinus priteistinas išlaidas, ieškovui iš apelianto priteistina 461,53 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš apelianto priteistina 4,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo – 137,86 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

20Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą patenkinto ieškinio dalyje pakeisti ir jį išdėstyti taip:

  • priteisti iš atsakovo A. V. S., a. k. ( - ) ieškovo S. S., a. k. ( - ) naudai 7 240,50 Eur (septynis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt eurų 50 ct) išlaidų atlyginimo ir 180,18 Eur (šimtą aštuoniasdešimt eurų 18 ct) palūkanų, 461,53 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 53 ct) bylinėjimosi išlaidų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (7 420,68Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-06-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  • priteisti iš atsakovo A. V. S., a. k. ( - ) valstybei 4,26 Eur (keturis eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660.
  • priteisti iš ieškovo S. S., a. k. ( - ) valstybei 137,86 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 86 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660.

21Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

22Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ginčo esmė... 5. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo V. A. S. 14 481 Eur nuostolių,... 6. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 8. (t. 1, b. l. 147-151).