Byla 2A-1512-823/2011

1Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Vytauto Zeliankos, sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui J. V., suinteresuoto asmens J. V. atstovei advokatei Svetlanai Proninai, suinteresuoto asmens acionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus atstovei J. B., suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Ž. D., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą dėl valdymo fakto patvirtinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas, J. V., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Pareiškėja A. J. pareiškimu, kurį vėliau patikslino, prašė teismo patvirtinti jai valdymo faktą kaip atskirą daiktinę teisę į sodo pastatą, esantį ( - ), registro Nr. ( - ).

5Nurodė, kad nuo 1989 m. ji gyvena sodininkų bendrijos ( - ) esančiame sodo namelyje. Pareiškėja mokėjo sodo namelio mokesčius ir kitaip rūpinosi juo kaip savu, žinodama, kad ji yra vienintelė ir teisėta šio pastato valdytoja, nes jame nuolat gyveno kartu su I. V., kuris šį turtą valdė, juo disponavo kaip nuosavu, tačiau daiktinių teisių į jį neįregistravo, nors pirminiai kadastriniai matavimai buvo atlikti dar 1984 m. Tarp pareiškėjos ir I. V. buvo susiklostę šeimyniniai santykiai, jie vedė bendrą ūkį, o 1999 m. pareiškėja buvo paskirta jo rūpintoja. Nuo 2006 m. balandžio 7 d., t. y. I. V. mirus, pareiškėja sodo namelyje gyveno viena. 2009 m. lapkričio 16 d. su prašymu bei dokumentais ji kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą dėl valdymo teisės į sodo namelį įregistravimo, tačiau prašymas nebuvo patenkintas.

6Suinteresuotas asmuo J. V. (I. V. duktė) atsiliepime su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad pablogėjus tėvo sveikatai, ji pasamdė pareiškėją, kad ši rūpintųsi sergančiu tėvu, todėl pareiškėja su I. V. gyveno J. V. bei jos tėvui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sodo pastate. Po I. V. mirties J. V. priėmė palikimą ir pareiškėjos prašymu leido jai naudotis sodo pastatu panaudos sutarties pagrindu, o vėliau paprašė išsikelti, tačiau pareiškėja to nepaiso. J. V., kaip savo tėvo turto ir teisių paveldėtoja, 2007 metais kreipėsi su prašymu į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą dėl daiktinių teisių į minėtą sodo pastatą įregistravimo, savo lėšomis atliko sklypo ir pastatų kadastrinius matavimus, tačiau minėtas prašymas nebuvo patenkintas. Pareiškėja visada žinojo, kad J. V. turi visas teises į sodo pastatą, todėl pareiškėjos veiksmai, siekiant užvaldyti turtą, neatitinka įstatymo nustatytų sąlygų – sąžiningo ir teisėto daikto valdymo. Kilus ginčui, kai du ar daugiau asmenų tvirtina esą to paties daikto valdytojai, turi būti ginamas valdymas to asmens, kuris įrodo, jog jis yra teisėtas ginčo daikto valdytojas, o pareiškėja to neįrodė.

7Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nurodė, kad archyvinėje kadastro ir registro dokumentų byloje yra užfiksuoti ginčo sodo pastato kadastro duomenys, tačiau šis nekilnojamojo turto objektas bei daiktinės teisės į jį nėra įregistruotos. Kadangi nėra įregistruotas pats daiktas, negali būti įregistruotos ir nuosavybės teisės į jį. Jeigu nebuvo laikytasi daikto sukūrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, neturėtų būti nustatoma daiktinė teisė – tokio daikto valdymas. Pareiškėja nurodė, jog ginčo pastatą įgijo, teisėtai pastatė bei valdė I. V., o šio pastato valdymo teisė pareiškėjai atsirado tik jam mirus, tačiau pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių šias aplinkybes. Pareiškėjos prie pareiškimo pateikti dokumentai (t. y. kolektyvinio sodo techninės apskaitos byla bei sodo sklypo planas) nelaikytini minėto pobūdžio dokumentais.

8Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, jog pareiškėja nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių ji negali gauti dokumentų, patvirtinančių I. V. nuosavybės teisę į ginčo sodo namą ir nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių rašytinių įrodymų, be to, pareiškėja nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pastačius ginčo sodo pastatą, buvo kreiptąsi į atitinkamas institucijas dėl šio statinio įteisinimo bei nuosavybės teisių į šį statinį įregistravimo. Teismas negali pripažinti nuosavybės teisių į neįteisintus nekilnojamuosius daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-563/2009, 2006 m. gegužės 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-318/2006, 2008 m. kovo 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-175/2008).

9Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad tenkinti pareiškėjos prašymą nėra teisinio pagrindo, kadangi pareiškėja nenurodė priežasčių, dėl kurių ji negali kitaip gauti dokumentų, patvirtinančių I. V. nuosavybės teisę į ginčo sodo namą, t. y. nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių rašytinių įrodymų, be to, ji nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog minėtas sodo namas buvo pastatytas teisėtai ir kad jis nuosavybės teise priklausė I. V. Negalima pripažinti, kad savavališkos statybos metu sukurtas daiktas įgyjamas ir pradedamas valdyti teisėtai. Be to, nors pareiškėja nurodė, kad sodo namas priklausė I. V., byloje nėra duomenų, kad ji paveldėjo šio asmens turtą.

10Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teisės ir turto valdymo skyriaus juridinis poskyris (jo funkcijas proceso pirmosios instancijos teisme metu perėmė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius) atsiliepimu prašė tarp šalių kilusį ginčą spręsti teismo nuožiūra ir nurodė, kad Vilniaus miesto valdyba 1994 m. balandžio 21 d. potvarkiu Nr. 735V „Dėl sodininkų bendrijos ( - ) žemės pardavimo ir nuomos“ nusprendė parduoti sodininkų bendrijos ( - ) teritorijos ribose esančius sodininkų žemės sklypus pagal priedėlį, tačiau šiame priedėlyje nėra duomenų apie tai, jog I. V. buvo leista privatizuoti sodo sklypą Nr. 72. Sodininkų bendrijos ( - ) valdybos pirmininko V. L. patvirtintame neprivatizuojamų sodo sklypų sąraše yra nurodyta, kad I. V. privatizuoti sodo sklypo Nr. 72 negali, nes neturi Lietuvos Respublikos pilietybės, todėl pareiškėjos teiginys, jog I. V. priklausė minėtas žemės sklypas, yra nepagrįstas ir pareiškėja negali įrodyti, kad ginčo sklypas šiuo metu yra valdomas teisėtai. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus atstovė prašė pareiškimą atmesti.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Pirmosiso isntancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.22–4.27 straipsnių nuostatose nurodytų sąlygų, kurios yra būtinos daikto valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės atsiradimui. Archyvinėje kadastro ir registro dokumentų byloje yra užfiksuoti tik ginčo sodo pastato kadastriniai duomenys, tačiau šis nekilnojamojo turto objektas bei daiktinės teisės į jį nėra įregistruotos, be to, pareiškėja nurodė, jog ginčo sodo pastatą įgijo, teisėtai pastatė bei teisėtai jį valdė I. V., o šio ginčo sodo pastato valdymo teisė pareiškėjai atsirado jam mirus, tačiau pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių šias aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176–179 straipsniai). Iš Vilniaus miesto valdybos 1994 m. balandžio 21 d. potvarkio Nr. 735V „Dėl sodininkų bendrijos ( - ) žemės pardavimo ir nuomos“ turinio matyti, kad buvo nuspręsta parduoti sodininkų bendrijos ( - ) teritorijos ribose esančius sodininkų žemės sklypus pagal priedėlį, tačiau jame nėra duomenų apie tai, jog I. V. buvo leista privatizuoti sodo sklypą Nr. 72. Be to, sodininkų bendrijos ( - ) valdybos pirmininko V. L. patvirtintame sodininkų bendrijos ( - ) neprivatizuojamų sodo sklypų sąraše yra nurodyta, kad I. V. privatizuoti sodo sklypo Nr. 72 negali, nes neturi Lietuvos Respublikos pilietybės, todėl pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad I. V. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas Nr.72, yra nepagrįsta bei neįrodyta. Pareiškėja nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių ji kitokia tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių I. V. nuosavybės teisę į ginčo sodo namą, ir nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių rašytinių įrodymų, be to, pareiškėja nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pastačius ginčo sodo pastatą, buvo kreiptasi į atitinkamas institucijas dėl šio statinio įteisinimo bei nuosavybės teisių į šį statinį įregistravimo.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12Apeliaciniu skundu pareiškėja A. J. prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti jai valdymo faktą kaip atskirą daiktinę teisę į sodo pastatą, esantį SB ( - ) sklype Nr. 72, Vilniaus miesto savivaldybėje, registro Nr. ( - ). Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė teisės normas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Apeliantė nesiekė įrodyti nei sodo namo nuosavybės teisės, nei to, kad sodo namo nuosavybės ar valdymo teisės priklausė I. V. Taigi apeliantės pareiškimas iš esmės nebuvo išspręstas, nes iš jos buvo nepagrįstai reikalaujama įrodyti teisinės reikšmės neturinčias aplinkybes, t. y. kad I. V. įgijo, teisėtai pastatė ir valdė sodo namą. Apeliantė savo reikalavimą kildina iš nekilnojamojo daikto valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės. Vadovaujantis CPK 526-529 straipsniais, CK 4.22-27 straipsniais tam, kad teisme būtų patvirtintas valdymo faktas, būtina nustatyti šių sąlygų visumą: (i) asmuo faktiškai turi daiktą, į kurį jam nuosavybės teisė nepriklauso, (ii) turėdamas tikslą valdyti jį kaip savo; (iii) asmuo šį daiktą valdo teisėtai; (iv) asmuo neturi valdymo faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų; (v) valdomas daiktas neturi kito teisėto jo savininko. Teismas nei dėl vienos iš šių sąlygų buvimo ar nebuvimo sprendime nepasisakė. Visos šios sąlygos gali būti nustatytos vadovaujantis pirmosios instancijos teismui pateiktais įrodymais. Apeliantė faktiškai valdo sodo namelį, kadangi jame gyvena, jį prižiūri, moka už jį mokesčius, turi tikslą valdyti kaip savo. Šiuos faktus patvirtina 2001 m. lapkričio 26 d. SB ( - ) pažyma, mokėjimo sąskaitų ir pinigų priėmimo kvitų kopijos, apeliantės kreipimasis į VĮ Registrų centrą. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis). Be to, valdymas gali atsirasti ir užvaldant daiktą, perduodant ar paveldint valdymo teisę. Valdymas visais atvejais atsiranda kai daiktas yra fiziškai užvaldomas, ir kai tik užvaldęs daiktą asmuo gali paveikti daiktą pagal savo valią bei išreiškia valią tą daiktą turėti kaip savą (CK 4.25 straipsnio 1-2 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė daiktą užvaldė iš karto po I. V. mirties, bei į tai, kad niekas daugiau ar tiek pat teisių į šį namelį neturi, laikytina, kad apeliantė daiktą užvaldė ir valdo teisėtai. Tam, kad asmuo, kuris teisėtai valdo daiktą, galėtų šia teise visavertiškai naudotis, jis šią teisę turi įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, apeliantė kitokia tvarka gauti valdymo faktą patvirtinančių dokumentų negali.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad, priešingai nei teigia apeliantė, nagrinėdamas šią bylą teismas ėmėsi visų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Teismas vadovavosi CPK 179 straipsniu ir skyrė net kelis teismo posėdžius įrodymams pateikti. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Dokumentai, laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais (Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašas, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimas atsisakyti įregistruoti daiktinę teisę), įrodo, kad pareiškėja dokumentų, patvirtinančių, jog į daiktą atsirado jos daiktinė teisė – valdymas, bei kad sodo pastatą ji sąžiningai ir teisėtai įgijo CK 4.25 straipsnyje nurodytu būdu, nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja paveldėjo sodo pastatą po I. V. mirties. Pareiškėja negalėjo paveldėti daugiau negu turėjo I. V., o jis nevaldė minėto sodo pastato nuosavybės teise. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių statinio sukūrimo teisėtumą. Jeigu statytojas laikytųsi teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, jis įgytų nuosavybės teisę į statinį pagal CK 4.47 straipsnio 4 punktą (pagaminant naują daiktą). Taigi statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-498/2006). Savavališka statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. gruodžio 4 d. konsultacijoje Nr. A3-51 pažymėjo, kad negalima pripažinti, kad savavališkos statybos metu sukurtas daiktas įgyjamas ir pradedamas valdyti teisėtai.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo J. V. prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad 1988 m. birželio 22 d. Vilniaus valstybinės notarų kontoros notarė išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, pagal kurį V. V. turtą paveldėjo lygiomis dalimis J. V. ir I. V. Po tėvo mirties (2006 m. balandžio 7 d.) palikimą priėmė J. V. Pareiškėja niekada nebuvo sodo pastato valdytoja, o jos tariamas valdymas negali būti laikomas sąžiningu ir teisėtu, kadangi pareiškėjai buvo žinoma, kad I. V. turi dukrą, kad pareiškėja neturi teisės tapti sodo pastato valdytoja ir kad J. V. po savo tėvų mirties turi visas teises į ginčo daiktą.

15Atsiliepimu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas tinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus ir teisingai nustatė, jog archyvinėje kadastro ir registro duomenų byloje yra užfiksuoti tik sodo pastato kadastriniai duomenys, tačiau šis nekilnojamojo turto objektas ir daiktinės teisės į jį nėra įregistruotos. Pareiškėja neįrodė ir to, kad pastatas buvo įgytas, teisėtai pastatytas bei valdytas I. V., o šio pastato valdymo teisė pareiškėjai atsirado jam mirus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-563/2009 pasisakė, kad valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu) buvo įgijęs nuosavybės teisę, turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-406/2009 nurodė, kad pastato ir (ar) žemės sklypo valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti reikia įrodyti tai, kad asmuo buvo galiojusių įstatymų nustatyta tvarka įgijęs nuosavybės teisę į pastatą (žemės sklypą), tačiau pareiškėjas negali gauti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų arba šie dokumentai yra prarasti ir jų negalima atkurti. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad I. V. pastatą pastatė teisėtai, o sodo sklypo I. V. privatizuoti negalėjo. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neįrodė CK nustatytų sąlygų, kurios būtinos daikto valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, atsiradimui.

16Atsiliepimu suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teisėtu daikto valdymu yra pripažįstamas ne bet koks valdymas, o daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis). Ginčo sodo namas yra neįregistruotas, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad I. V. buvo šio pastato savininkas. Teisėto apsigyvenimo sodo pastate faktas nelemia asmens teisės į tą pastatą atsiradimo, nesukuria tokiam asmeniui teisėto valdytojo teisių ar pareigų, nes tokio valdymo teisės įgijimo pagrindo nenumato įstatymas. Kito teisėto valdymo teisės pagrindo apeliantė nenurodė. Ji nepateikė įrodymų, kad po I. V. mirties paveldėjo pastato valdymo teisę.

  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

17Pareiškėja nagrinėjamoje byloje kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl valdymo fakto patvirtinimo CPK V dalies XXXIV skyriaus antrojo skirsnio nustatyta tvarka. Šio skyriaus nustatyta tvarka teismas gali patvirtinti valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, faktą, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, t.y. kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 526 straipsnis). Prašydamas teismo patvirtinti valdymo faktą, pareiškėjas nurodo tikslą, dėl kurio reikia valdymo faktą patvirtinti, priežastis, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių valdymo faktą, bei įrodymus, patvirtinančius valdymo faktą ir aplinkybę, kad pareiškėjas negali gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių valdymo faktą (CPK 527 straipsnis).

18CPK V dalies XXXIV skyriaus antrojo skirsnio nustatyta tvarka gali būti nustatomas ne bet koks faktinis daikto valdymas, o tik daikto valdymas kaip savarankiška daiktinė teisė. Nagrinėdamas bylą dėl valdymo fakto patvirtinimo, teismas turi pagal pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes spręsti, ar faktinės bylos aplinkybės patvirtina pareiškėjo valdymą, kaip savarankišką daiktinę teisę, t.y. ar tiek pareiškime nurodytas valdymo teisės objektas, tiek pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su daikto užvaldymu, atitinka sąlygas, reikalingas valdymo teisei atsirasti. Tokiu būdu teismas turi patikrinti, ar pareiškėjo nurodytas valdymo objektas gali būti nuosavybės teisės objektu (CK 4.24 straipsnis), taip pat tai, kokiu pagrindu atsirado pareiškėjo valdymas ir ar jis yra teisėtas (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.22 straipsnis). Valdymas gali atsirasti užvaldant daiktą, perduodant ar paveldint valdymo teisę. Teisėtas valdymas įgyjamas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė.

19Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismui paduotas pareiškimas dėl valdymo fakto nustatymo yra su trūkumais – iš jo turinio negalima daryti vienareikšmės išvados, su kuo pareiškėja sieja savo valdymo teisės atsiradimą - su faktiniu daikto užvaldymu mirus I. V. ar valdymo teisės paveldėjimu po I. V. mirties. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, susijusių su I. V. ginčo statinio valdymu, galima daryti prielaidą, kad pareiškėjos manymu pastato valdymo teisė atsirado I. V., o ji šią teisę paveldėjo po jo mirties, tuo tarpu iš apeliacinio skundo argumentų – kad pareiškėja savo valdymo teisę kildina iš faktinio daikto užvaldymo I. V. mirus. Šis pareiškimo faktinio pagrindo neapibrėžtumas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme galėjo lemti situaciją, kai bylos esmė nebūtų tinkamai atskleista tuo atveju, jei nagrinėjamoje byloje nebūtų akivaizdžiai nustatyta, kad pareiškėjos valdymo teisė negalėjo atsirasti dėl to, kad statinys, į kurį prašoma nustatyti valdymo teises, nėra įregistruotas viešuosiuose registruose ir jo statyba nėra įteisinta (b.l. 27). Tam, kad galėtų atsirasti valdymas, kaip savarankiška daiktinė teisė, turi egzistuoti daiktas, galintis būti nuosavybės teisės objektu. Nenustačius tokio daikto egzistavimo konstatuotina, kad pareiškėjos valdymo teisė negalėjo atsirasti nei vienu iš nurodytų pagrindų, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, būdamas iš esmės teisėtas ir pagrįstas, negali būti naikinamas formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).

20CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami, kai yra registruotas nekilnojamojo turto registre pats daiktas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyto jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimti viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą.

21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus. Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2006). Naujai pastatyti statiniai įteisinami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnyje reglamentuota tvarka, todėl teismas negali pripažinti nuosavybės teisių į neįteisintus nekilnojamuosius daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2008). Statinio pastatymas yra daikto sukūrimas. Jeigu statytojas laikytųsi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, jis įgytų nuosavybės teisę į pastatytą statinį pagal CK 4.47 straipsnio 4 punktą. Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu. Nekilnojamieji daiktai, tarp jų ir statiniai, yra registruotini daiktai, be to, jie privalo būti suformuoti įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.253 straipsnio 1 dalis). Įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso būdu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/1999). Šios kasacinio teismo praktikoje suformuluotos taisyklės taikytinos ir nustatant valdymo kaip daiktinės teisės faktą, nes, viena vertus, teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis), kita vertus valdymas yra pagrindas nuosavybės teisei įgyti įgyjamąja senatimi (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Kai statinys pastatytas savavališkai, t.y. pažeidus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir šio įstatymo nuostatas detalizuojančiuose teisės aktuose nustatytą statinių statybos tvarką, negalima pripažinti, kad savavališkos statybos metu sukurtas daiktas įgyjamas ir pradedamas valdyti teisėtai. Tuo pačiu teismas negali patvirtinti tokio daikto valdymo teisės, nes kaip savarankiška daiktinė teisė registruojamas ir ginamas tik teisėtas daikto valdymas.

22Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pagrįstai atmetė apeliantės pareiškimą dėl valdymo fakto patvirtinimo, nenustatęs jo tenkinimui būtinų sąlygų – t.y. kad daiktas, valdymo teisę į kurį prašoma patvirtinti, yra teisėtas nuosavybės teisės objektas, todėl ginčijamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Apeliantės argumentai, susiję su daikto faktinio valdymo aplinkybėmis šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

23Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 320 straipsnis).

24Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės valstybės naudai priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (b.l. 250).

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Nutarė

26Apeliacinį skundą atmesti.

27Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Priteisti iš pareiškėjos A. J. 21 Lt (dvidešimt vieną litą) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Pareiškėja A. J. pareiškimu, kurį vėliau patikslino, prašė teismo... 5. Nurodė, kad nuo 1989 m. ji gyvena sodininkų bendrijos ( - ) esančiame sodo... 6. Suinteresuotas asmuo J. V. (I. V. duktė) atsiliepime su pareiškimu nesutiko.... 7. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nurodė, kad... 8. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija... 9. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad... 10. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teisės ir... 11. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu... 12. Apeliaciniu skundu pareiškėja A. J. prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo J. V. prašė Vilniaus... 15. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 16. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 17. Pareiškėja nagrinėjamoje byloje kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl... 18. CPK V dalies XXXIV skyriaus antrojo skirsnio nustatyta tvarka gali būti... 19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismui... 20. CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotini daiktai yra... 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kadastro objektų... 22. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 23. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK... 24. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės valstybės naudai priteisiamos... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 26. Apeliacinį skundą atmesti.... 27. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti... 28. Priteisti iš pareiškėjos A. J. 21 Lt (dvidešimt vieną litą) procesinių...