Byla 2-291-585/2020
Dėl uždarosios akcinės bendrovės „VIPC Klaipėda“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“ atstatydinimo
1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,
2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Domus estate“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria netenkintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Domus estate“ prašymas dėl uždarosios akcinės bendrovės „VIPC Klaipėda“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“ atstatydinimo,
Nustatė
3I. Ginčo esmė
41.
5Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartimi UAB „VIPC Klaipėda“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Valeksa“.
62.
7Kreditorė UAB „Domus estate“ kreipėsi į teismą su prašymu atstatydinti iš BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto administratorės pareigų UAB „Valeksa“. Nurodė, kad bankroto administratorė netinkamai vykdo savo pareigas.
83.
9BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto administratorė UAB „Valeksa“ su prašymu nesutiko ir prašė nutraukti pradėtą procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalies pagrindu bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad remiantis naujausia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kreditorė UAB „Domus estate“ neturi procesinės teisės teikti prašymą dėl bankroto administratorės atstatydinimo.
10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
114.
12Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi kreditorės UAB „Domus estate“ prašymą dėl UAB „VIPC Klaipėda“ bankroto administratorės UAB „Valeksa“ atstatydinimo atmetė ir priteisė UAB „Valeksa“ naudai iš kreditorės UAB „Domus estate“ 515,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
135.
14Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę motyvuotu prašymu kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo, jeigu kreditoriaus (kreditorių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Pareiškėja prašyme atstatydinti administratorę nurodė, kad jos patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma nesiekia minėtos privalomos 50 procentų ir daugiau ribos. Atskiram kreditoriui ar jų daugetui, neturinčiam kreditorinių reikalavimų daugumos, kreipiantis į teismą su prašymu dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo dėl jo veiklos netinkamumo, tokio prašymo nagrinėjimui netaikomas ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punktas.
156.
16Teismas sprendė, kad priėmus pareiškėjos prašymą ir konstatavus, kad ji neturi reikiamos kreditorinių reikalavimų daugumos, procesas dėl šio prašymo yra nutrauktinas CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
17III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
187.
19Kreditorė UAB „Domus estate“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir grąžinti kreditorės pareiškimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
207.1.
21Kadangi kreditorės UAB „Domus estate“ turimas balsų skaičius bankroto byloje sudaro tik apie 46 proc. visų kreditorinių reikalavimų, akivaizdu, jog kreditorius nepatenka į ĮBĮ numatytą asmenų, turinčių teise kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo sąrašą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog ir kiti bankrutuojančios įmonės kreditoriai gali reikšti teismui prašymus bendra tvarka, laikytina, kad tokia hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis į teismą nėra ribojama, kai yra pagrindas spręsti klausimą dėl bankroto administratoriaus veiklos kontrolės ar jo pakeitimo. Be to, teismas gavęs informacijos apie galimai neteisėtus administratoriaus veiksmus, kontroliuodamas bankroto administratoriaus veiklą, turėjo galimybę patikrinti gautą informaciją.
227.2.
23Teismo nutartyje nurodytas jos turimų balsų nepakankamumo kriterijus neturėtų būti esminis pagrindas atmesti kreditorės prašymą. Teismas turi prerogatyvą ex officio (savo iniciatyva) spręsti dėl administratoriaus atstatydinimo, nepaisant to, kad iš vis nei vienas iš ĮBĮ numatytų subjektų administratorės atstatydinimo klausimo nekėlė.
247.3.
25Bankroto administratorei du kartus iš pirmųjų ir antrųjų varžytinių nepardavus hipoteka įkeisto turto ir neteisėtai parduodamų turtinių teisių, bankroto administratorė turėjo pareigą hipoteka įkeistą turtą ir turtines teises perduoti hipotekos kreditorei, tačiau, šį klausimą pateikė spręsti kreditorių komitetui, kas iš esmės prieštarauja hipotekos teisinio reglamentavimo principams, kurie yra privalomi ir bankroto procese.
267.4.
27Bankroto administratorė daugiau nei 2 metus nebuvo sušaukusi kreditorių komiteto susirinkimo. Tik UAB „Domus estate“ reikalavimu toks susirinkimas buvo sušauktas 2019 m. balandžio 5 d.
287.5.
29Bankroto administratorė kreditorių komitetui neteikė bankrutavusios įmonės finansinės atskaitomybės už 2017 m., todėl 2019 m. balandžio 5 d. kreditorių susirinkimui pateikė siūlymą bankrutavusios įmonės finansinę atskaitomybę tvirtinti ir už 2017 metus, ir 2018 metus, tačiau išsamių duomenų nepateikė.
307.6.
31Bankroto administratorės netinkamai įgyvendinamos pareigos iš esmes sudaro pagrindą abejoti bankroto administratorės nešališkumu. Bankroto administratorė negeba arba negali savarankiškai spręsti bankroto administravimo klausimų, kurie turi būti sprendžiami remiantis imperatyviomis teisės normomis, nepriklausomai nuo įtakojančių kreditorių valios.
328.
33BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto administratorė UAB „Valeksa“ su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą arba jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą; skirti kreditorei UAB „Domus estate“ baudą už piktnaudžiavimą civiliniu procesu, pusę baudos skiriant BUAB „VIPC Klaipėda“; priteisti iš kreditorės UAB „Domus estate“ bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
348.1.
35Apeliantės kreditorinis reikalavimas sudaro 42,43 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto byloje sumos. Pagal naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, apeliantė neturi teisės kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, motyvuodama netinkamai vykdomomis bankroto procedūromis
368.2.
37Įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, jog BUAB „VIPC Klaipėda“ turto varžytynės buvo teisėtos ir jokių imperatyvių teisės normų pažeidimų nepadaryta. Tokiu būdu apeliantė šioje byloje pateiktame atskirajame skunde ne tik nepagrįstai, bet ir akivaizdžiai nesąžiningai toliau laikosi pozicijos, kad įmonės turtas parduotas neteisėtai.
388.3.
39Pastaruosius du metus, kol vyko teisminis ginčas dėl turto pardavimo, negalėjo būti tęsiamos BUAB „VIPC Klaipėda“ likvidavimo procedūros, todėl bankroto administratorei nebuvo objektyvaus poreikio, o juo labiau pareigos, šaukti kreditorių komiteto posėdžius.
408.4.
41Apeliantės vardu atskirąjį skundą pasirašė asmuo, kuris pagal CPK negali būti atstovu teisme. Todėl yra pagrindas apeliantės atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą.
428.5.
43Apeliantės atskirasis skundas reiškiamas akivaizdžiai nepagrįstai. Apeliantė ignoruoja aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką dėl kreditoriaus teisės reikšti prašymą dėl administratoriaus atstatydinimo bei įsiteisėjusius teismų sprendimus, kuriais konstatuota, jog BUAB „VIPC Klaipėda“ turto pardavimas iš varžytynių buvo teisėtas. Taigi nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti apeliantės piktnaudžiavimą savo teisėmis, reiškiant akivaizdžiai nepagrįstą atskirąjį skundą, ir skirti jai CPK 95 straipsnyje nustatytą sankciją – baudą, pusę baudos sumos skiriant bankrutavusiai UAB „VIPC Klaipėda“. Teismas
konstatuoja:
44IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
459.
46Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
47Dėl kreditoriaus teisės kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo
4810.
49Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl kreditorės, kurios teismo patvirtintas reikalavimas vertine išraiška sudaro mažiau kaip pusę visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, teisės reikšti teismui prašymą dėl administratorės atstatydinimo, motyvuojant jį netinkamu bankroto administratorės pareigų vykdymu. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėja neturi reikiamos kreditorinių reikalavimų daugumos ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu kreiptis į teismą su prašymu dėl administratoriaus atstatydinimo, sprendė, jog procesas dėl šio prašymo yra nutrauktinas. Kreditorė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde nurodo, kad teismas turi prerogatyvą ex officio spręsti dėl administratoriaus atstatydinimo, nepaisant to, kad iš vis nei vienas iš ĮBĮ numatytų subjektų administratorės atstatydinimo klausimo nekėlė. Su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
5011.
51ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad kreditorius (kreditoriai), kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę motyvuotu prašymu kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo, jeigu kreditoriaus (kreditorių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas atstatydina bankroto administratorių iš pareigų, kai gavęs informacijos iš kreditorių ar kitų bankroto procese dalyvaujančių asmenų, nustato, kad asmuo negalėjo būti paskirtas administratoriumi dėl ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado paskyrus administratorių.
5212.
53Kaip pagrįstai nurodo ir bankroto administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl kreditoriaus teisės inicijuoti bankroto administratoriaus atstatydinimą, naujausioje savo praktikoje pažymėjo, kad įstatymas expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nesuteikia teisės kreditoriui (ar bendru pareiškimu – kreditoriams) kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo, motyvuojant tokį prašymą netinkamu administratoriaus pareigų vykdymu, kai besikreipiančiojo kreditoriaus (ar bendra kreditorių) teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma neviršija pusės visos bankroto byloje patvirtintos kreditorinių reikalavimų sumos. ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atstatydina bankroto administratorių iš pareigų. ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas atstatydina bankroto administratorių iš pareigų, kai teismas, gavęs informacijos iš kreditorių ar kitų bankroto procese dalyvaujančių asmenų, nustato, kad asmuo negalėjo būti paskirtas administratoriumi dėl ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado paskyrus administratorių. ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant teismas sprendžia dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo pagal ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punktą – tai objektyvios, nustatomos ir patikrinamos aplinkybės, kurioms esant bankroto administratorius tampa galimai suinteresuotas tam tikrais bankroto bylos nagrinėjimo rezultatais asmuo, t. y. aplinkybės, kurios sukelia pagrįstas abejones bankroto administratoriaus nešališkumu vykdant savo pareigas. (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1340-585/2019).
5413.
55Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašymą atstatydinti bankroto administratorę grindė ne objektyviomis ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, tačiau netinkamu administratorės pareigų atlikimu, todėl, priešingai, nei teigia apeliantė, teismas šiuo atveju neturėjo pareigos ex officio spręsti dėl administratorės atstatydinimo ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkto pagrindu. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad pareiškėja, neturinti įstatyme nurodyto kreditorinio reikalavimo dydžio, laikytina netinkamu subjektu inicijuoti bankroto administratorės atstatydinimą dėl netinkamo pareigų atlikimo, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai sprendė, jog tokį kreditorės prašymą turi būti atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o teismui tokį prašymą priėmus, procesas turi būti nutrauktas CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
56Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
5714.
58Bankroto administratorė atsiliepime į apeliantės atskirąjį skundą prašo jai skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos priteisiant BUAB „VIPC Klaipėda“ naudai.
5915.
60Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
6116.
62Kasacinio teismo praktikoje išaiškintina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).
6317.
64Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien nepagrįsto atskirojo skundo pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tai, kad apeliantė skundė pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atmestas jos prašymas dėl BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto administratorės UAB „Valeksa“ atstatydinimo, savaime nėra laikomas bylos vilkinimu, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas. Nors atskirasis skundas šiuo atveju laikytinas nepagrįstu, tačiau byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų teigti, kad apeliantė yra nesąžininga, sąmoningai siekia veikti prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, bankroto administratorės prašymas netenkinamas (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
65Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
6618.
67Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė teisės normas, laikėsi teismų formuojamos praktikos, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
6819.
69Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
7020.
71Bankroto administratorė pateikė teismui įrodymus, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Netenkinus apeliantės atskirojo skundo, nurodytos išlaidos, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
72Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Nutarė
73Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
74Priteisti atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VIPC Klaipėda“ bankroto administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Valeksa“ (įmonės kodas 123703158) iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Domus estate“ (įmonės kodas 302606633) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.