Byla 2-2682/2013
Dėl baudos panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorių G. R. ir O. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. nutarties, kuria netenkintas šių kreditorių prašymas dėl baudos panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kreditorius G. R. 2012 m. vasario 5 d. kreipėsi į atsakovo BUAB „EPR“ administratorių, prašydamas įtraukti jį į įmonės kreditorių sąrašą su 779 516 Lt reikalavimu, tenkintinu pirmąja eile. Savo reikalavimą grindė teise gauti 20 proc. (708 128 Lt) dydžio premiją nuo atsakovo vykdyto projekto („Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos plėtrai reikalingos techninės ir programinės įrangos įsigijimas ir įdiegimas“) pelno (3 540 673,24 Lt), kuri jam turėjo būti išmokėta pabaigus projektą pagal susitarimą su darbdaviu. Kadangi atsakovas nesumokėjo kreditoriui G. R. jam priklausančios premijos jo atleidimo iš darbo dieną 2012 m. vasario 9 d., vadovaujantis DK 141 straipsnio 3 dalimi, jam priklauso vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 9 d. iki 2012 m. gruodžio 20 d., kai įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo - 71 338 Lt (po 6 840 Lt už kiekvieną mėnesį).

5Kreditorė O. R. 2012 m. vasario 5 d. kreipėsi į atsakovo BUAB „EPR“ administratorių, prašydama įtraukti ją į įmonės kreditorių sąrašą su 845 151,92 Lt dydžio reikalavimu, tenkintinu pirmąja eile. Savo reikalavimą grindė: pirma, teise gauti 9 096 Lt dydžio kompensaciją už nepanaudotas 22,74 kalendorines dienas atostogų; antra, teise gauti 10 proc. (354 067 Lt) dydžio premiją, kaip vienintelei projekto („Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos plėtrai reikalingos techninės ir programinės įrangos įsigijimas ir įdiegimas“) vykdytojai, vadovaujantis BUAB „ERP“ vadovo 2008 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V08/50 patvirtinta paskatinių mokėjimų programa; trečia, teise gauti 10 proc. premiją nuo minėto projekto pelno pagal jos ir BUAB „ERP“ susitarimą; ketvirta, teise gauti vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 11 d. iki 2012 m. gruodžio 20 d., kai įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo - 137 023,92 Lt (po 12 000 Lt už kiekvieną mėnesį), darbdaviui su ja neatsiskaičius jos atleidimo iš darbo dieną (DK 141 str. 3 d.).

6Vilniaus apygardos teisme 2013 m. spalio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu, sprendžiant kreditorių G. R. ir O. R. reikalavimų atsakovui BUAB „ERP“ patvirtinimo klausimą, buvo gautas šių kreditorių atstovo prašymas įpareigoti atsakovo administratorių pateikti kreditorių reikalavimų pagrindą patvirtinančius įrodymus – 2008 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. V08/50, kuriuo patvirtinta paskatinimų mokėjimo programa, bei šių kreditorių ir atsakovo sudarytus susitarimus, kurie sudaro jų teisės į premiją atsiradimo teisinį pagrindą.

7Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 7 d. nutartimi G. R. ir O. R. skyrė po 1000 Lt baudą. Teismas padarė išvadą, jog kreditorių atstovo prašymo išreikalauti įrodymus pateikimas teismo posėdžio metu sudaro pagrindą konstatuoti kreditorių piktnaudžiavimą savo teisėmis, veikiant prieš tinkamą ir greitą procesą. Teismas nurodė, jog rašytiniai įrodymai, kurių išreikalavimo siekia kreditoriai, galėjo būti išreikalauti ir gauti taip, kad su jais būtų galima susipažinti iki 2013 m. spalio 7 d. vykusio teismo posėdžio.

8Kreditoriai G. R. ir O. R. prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 7 d. nutartimi jiems skirtas baudas.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 29 d. nutartimi netenkino kreditorių prašymų panaikinti jiems skirtas baudas. Nurodė, jog vadovaujantis CPK 107 straipsnio 1 dalimi teismas panaikina ar sumažina savo nutartimi paskirtą baudą tik nustatęs, kad ji paskirta nepagrįstai arba nustatęs neįvertintas skiriant baudą svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės paskirtos baudos dydžiui. Nagrinėjamu atveju kreditoriai, kurie turi procesines įrodinėjimo pareigas, pareikšdami materialiuosius reikalavimus bankroto byloje, nesiėmė veiksmų pateikti į bylą reikalingų rašytinių įrodymų ir tai sąlygojo bylos nagrinėjimo atidėjimą, nors protingai, sąžiningai ir rūpestingai naudodamiesi savo procesinėmis teisėmis, prašymą teismui galėjo pateikti dar liepos mėnesį, būdami informuoti apie bankroto administratoriaus atsikirtimų apimtį, argumentus ir jo pateikiamus (arba nepateikiamus) įrodymus. Teismas nustatė, jog kreditoriai yra glaudžiai su įmonės valdymu iki bankroto bylos iškėlimo susiję asmenys – įmonės akcininkai, turėję realias galimybes turėti pakankamai informacijos apie įmonės turimų dokumentų, galimai reikšmingų sprendžiant kilusį ginčą, pobūdį ir apimtį. Teismas nurodė, jog atidedant ginčo nagrinėjimą kitame teismo posėdyje ir paskiriant kreditoriams baudą, yra užtikrinamos minimalios būtinos kreditorių teisės bankroto procese, kadangi baudos jiems paskyrimas yra „mažesnė blogybė“, nei galima alternatyva – ginčo išnagrinėjimas 2013 m. spalio 7 d. teismo posėdyje.

11III. Atskirojo skundo argumentai

12Kreditoriai G. R. ir O. R. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir tenkinti jų prašymą dėl baudų panaikinimo, o teismui nusprendus netenkinti minėto prašymo – spręsti dėl paskirtų baudų sumažinimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Kreditorių teismo posėdžio metu pareikštas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo savo esme nebuvo naujas, o buvo atkartotas reikalavimas, kuris išdėstytas kreditorių administratoriui pareikštuose ir teismui pasiųstuose prašymuose, kuris jų nepagrįstai nevykdė. Savo 2013 m. vasario 4 d. prašymuose kreditoriai buvo nurodę, jog jų reikalavimai yra grindžiami atsakovo vidiniais dokumentais, kurių šie negali pateikti. Todėl, esant jų reikalavimų neatitikimui, lyginant su įmonės turimais dokumentais, kreditoriai prašė patikslinti jų reikalavimus bei pateikti jų paskaičiavimą patvirtinančius dokumentus. Administratorius kreditorių reikalavimų pagrindą sudarančius dokumentus pateikė tik po to, kai tai padaryti jis buvo įpareigotas teismo 2013 m. spalio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu. Todėl subjektas, nagrinėjamu atveju piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis buvo įmonės administratorius.
  2. Kreditoriai nesutinka su teismo išvada dėl jų sąsajų su įmonės valdymu buvimo. Būtent kreditoriai, kaip atsakovo akcininkai, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Šiam jų veiksmui priešinosi įmonės vadovas, kuris apribojo bet kokias jų galimybes susipažinti ir gauti įmonės dokumentus. Apeliantai iš darbo buvo atleisti dar iki bankroto bylos įmonei iškėlimo. Todėl reikiamų įrodymų neturėjimas šioje byloje yra sąlygotas objektyvių aplinkybių.
  3. Kreditoriai reikalavimus pareiškė kaip buvę BUAB „ERP“ darbuotojai, dėl ko jų reikalavimų nustatymas sietinas su viešuoju interesu. Todėl baudų kreditoriams paskyrimas vertintinas kaip jų teisės į teisminę gynybą pažeidimas.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Nagrinėjamu atveju yra kilęs teismo nuobaudos (baudos) panaikinimo klausimas. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas asmenų, kuriems paskirta bauda, pareiškimas panaikinti jiems baudą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 107 str.).

15Iš bylos medžiagos nustatyta, jog bauda buvo paskirta kreditoriams įmonės bankroto proceso metu, sprendžiant jų reikalavimų patvirtinimo klausimą. Baudos paskyrimo teisinis pagrindas – CPK 95 straipsnyje numatytas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejis, kreditorių reikalavimo patvirtinimo procesą inicijavusiems kreditoriams sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą jų reikalavimo patvirtinimo klausimo išnagrinėjimą ir išsprendimą. Faktinis pagrindas – netinkamas naudojimasis kreditorių teise išreikalauti iš atsakovo jų reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, kurių patys kreditoriai negali gauti. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog kreditorių atstovo naudojimasis šia teise tokiu būdu, kuris sąlygojo bylos nagrinėjimo atidėjimą, kai to buvo galima išvengti, užtikrinant savalaikį minėto prašymo pareiškimą teismui, sudaro pagrindą konstatuoti kreditorių piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis.

16Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

17CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimties tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Iš šių normų turinio išplaukia, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

18Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti apeliantų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, sprendžiant jų, kaip įmonės kreditorių, reikalavimų patvirtinimo klausimą įmonės bankroto procese.

19Bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Šio proceso teisėtumo kontrolė pavesta teismui. Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta įmonei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių reikalavimus, išlieka pareiga ex officio įvertinti jų pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; kt.). Tačiau, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

20Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju teismo teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus išplaukia ir iš to, jog kreditorių G. R. ir O. R. reikalavimai atsakovui (bankrutuojančiai įmonei) kyla iš darbo teisinių santykių, t.y. pats kreditorių atsakovui pareikštų reikalavimų dalykas ir pagrindas sąlygoja, jog teismo veiksmai įrodinėjimo procese turi atitikti tuos, kurie taikytini nedispozityviuose bylose, kuriose teismas pagal įstatymą privalo veikti ex officio. Tokiose bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti. Remiantis CPK 114 straipsnio 1 dalimi, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Tuo tarpu CPK 115 straipsnio, reglamentuojančio pasirengimą darbo bylai, 1 dalyje numatyta, jog teismas, rengdamasis bylą nagrinėti teisme, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, išreikalauja iš atsakovo dokumentus apie ieškovo priėmimą ir atleidimą (perkėlimą, nušalinimą) iš darbo, drausminių nuobaudų skyrimą, apie vidutinį ieškovo darbo užmokestį ir kitus bylai nagrinėti būtinus dokumentus, jeigu jų negali pateikti ieškovas.

21Iš kreditorių pareiškimuose nurodyto jų reikalavimų pagrindo matyti, jog kreditorius G. R. savo reikalavimą grindžia jo ir atsakovo BUAB „ERP“ susitarimu, pagal kurį atsirado jo teisė į 20 proc. dydžio premiją nuo atsakovo vykdyto projekto pelno, o taip pat jo teise į vidutinį darbo užmokestį pagal DK 141 straipsnio 3 dalį laikotarpiu nuo jo atleidimo dienos iki teismo nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo. Kreditorė O. R. savo reikalavimą grindžia jos, kaip buvusios darbuotojos, teise į kompensaciją už nepanaudotas atostogas; teise gauti 10 proc. dydžio premiją nuo atsakovo vykdyto projekto pelno kaip vienintelei šio projekto vykdytojai iš atsakovo pusės, remiantis atsakovo ERP“ vadovo 2008 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V08/50 patvirtinta Paskatinių mokėjimų programa (Incentive Pay Programme) IN_4.08.1_v.03; teise gauti 10 proc. dydžio premiją nuo atsakovo vykdyto projekto pelno pagal jos ir atsakovo BUAB „ERP“ susitarimą; teise į vidutinį darbo užmokestį pagal DK 141 straipsnio 3 dalį laikotarpiu nuo jos atleidimo dienos iki teismo nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo dienos.

22Iš kreditorių 2012 m. vasario 5 d. įmonės administratoriui pateiktų prašymų dėl jų įtraukimo į kreditorių sąrašą, kurių reikalavimai tenkinami pirmąja eile, matyti, jog jau pačiame pirminiame jų reikalavimų patvirtinimą inicijuojančiame dokumente šie kreditoriai nurodė, jog jų reikalavimo teises pagrindžia vidiniai BUAB „ERP“ dokumentai, dėl ko jų reikalavimams pagrįsti jie negalintys pateikti visų reikiamų dokumentų (b.l. 20, 22). Kreditorių reikalavimų pagrindą patvirtinančių BUAB „ERP“ dokumentų nepateikė ir atsakovo administratorius, nors būtent jis pagal įstatymą yra subjektas, kurio žinioje turi būti visi įmonės dokumentai (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Atsakovo BUAB „ERP“ administratorius, nesutikdamas su šių kreditorių reikalavimais, savo nesutikimą grindė motyvais, jog kreditoriai nepateikė jokių savo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, t.y. neįgyvendino jiems tenkančios įrodinėjimo pareigos. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją ir teismui šios kategorijos byloje tenkantį vaidmenį įrodinėjimo procese, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog prašymo išreikalauti kreditorių reikalavimų pagrindą sudarančius įrodymus pateikimas teismui teismo posėdžio dieną (2013 m. spalio 7 d.) negali būti vertinamas kaip tyčinis nesąžiningas jų elgesys, ypač atsižvelgiant į tai, jog pats teismas jų prašymą pripažino teisėtu ir pagrįstu bei įpareigojo atsakovo administratorių pateikti prašomus išreikalauti įrodymus (b.l. 28-29). Byloje nėra akivaizdžių faktų ar duomenų, jog kreditoriai vilkino jų reikalavimų patvirtinimo klausimo nagrinėjimą ar kitaip piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, akivaizdžiai jomis naudodamiesi ne pagal paskirtį. Priešingai, jau savo pirminiame prašyme dėl jų reikalavimų patvirtinimo kreditoriai aiškiai nurodė neturintys savo reikalavimų pagrindą patvirtinančių BUAB „ERP“ (darbdavio) žinioje esančių dokumentų. Todėl atsakovo administratoriui su savo prieštaravimais nepateikus šių įrodymų teismui, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į jam tenkantį vaidmenį šios kategorijos bylose, turėjo užtikrinti, kad kreditorių reikalavimų pagrindą sudarantys rašytiniai įrodymai būtų išreikalauti iš atsakovo rengiant bylą nagrinėti teismo posėdyje, taigi dar iki jų reikalavimų patvirtinimo klausimo nagrinėjimo teismo posėdyje. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog baudos kreditoriams G. R. ir I. R. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartimi buvo paskirtos neteisėtai. Minėta teismo posėdžio metu susiklosčiusi situacija, kai kreditoriai siekė įgyvendinti savo procesinę teisę pateikti prašymą dėl įrodymų, kurių jie negali pateikti, išreikalavimo neatitinka išimtinio pobūdžio, kai gali būti skiriama bauda, situacijos. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartis, kuria netenkintas kreditorių prašymas panaikinti jiems skirtas baudas, naikintina, klausimą dėl baudų panaikinimo išsprendžiant iš esmės ir jas panaikinant (CPK 95 str. 2 d., 106-107 str.).

23Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

24Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti kreditorių G. R. ir O. R. prašymą ir panaikinti jiems Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartimi skirtas baudas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Kreditorius G. R. 2012 m. vasario 5 d. kreipėsi į atsakovo BUAB „EPR“... 5. Kreditorė O. R. 2012 m. vasario 5 d. kreipėsi į atsakovo BUAB „EPR“... 6. Vilniaus apygardos teisme 2013 m. spalio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu,... 7. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 7 d. nutartimi G. R. ir O. R. skyrė... 8. Kreditoriai G. R. ir O. R. prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2013... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 29 d. nutartimi netenkino kreditorių... 11. III. Atskirojo skundo argumentai... 12. Kreditoriai G. R. ir O. R. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Nagrinėjamu atveju yra kilęs teismo nuobaudos (baudos) panaikinimo klausimas.... 15. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog bauda buvo paskirta kreditoriams įmonės... 16. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės... 17. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai... 18. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti... 19. Bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia, jog bankroto procesas... 20. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju teismo teisė savo iniciatyva rinkti... 21. Iš kreditorių pareiškimuose nurodyto jų reikalavimų pagrindo matyti, jog... 22. Iš kreditorių 2012 m. vasario 5 d. įmonės administratoriui pateiktų... 23. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 24. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą...