Byla 2A-1323-436/2015

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininko), Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko (pranešėjo), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų UAB „Žaidas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinius skundus bei UAB DK „PZU Lietuva“ prisidėjimą prie UAB „Žaidas“ apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2671-848/2015 pagal ieškovo „If P&C Insurance AS“ Lietuvoje vykdančio veiklą per filialą „If P&C Insurance AS“ patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Žaidas“, UAB DK „PZU Lietuva“, tretiesiems asmenims V. Z., L. B., J. K., J. J., R. V., G. P., M. P., R. Z., R. M., A. J., R. K., A. K., T. L., J. G., J. R., E. P., J. P., Ž. M., Engridai Hu, Venbin Hu, A. L., Ž. L., I. R., D. L., S. S., D. K., Z. M., G. S., A. S., G. Č., AB „SEB bankas“, UAB „Krida“, UAB „Ribinis būvis“, UAB „Leita“, Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti ieškovo „If P&C Insurance AS“ naudai iš atsakovų UAB „Žaidas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai 34 333,39 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti ieškovo naudai iš atsakovo UAB „Žaidas“ 1 000 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė solidariai iš atsakovių UAB „Žaidas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovei „If P&C Insurance AS“ Lietuvoje vykdančiai veiklą per filialą „If P&C Insurance AS“ 9943,64 Eur (atitinkamai 34 333,39 Lt) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-02-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat teismas priteisė iš atsakovės UAB „Žaidas“ ieškovei „If P&C Insurance AS“ Lietuvoje vykdančiai veiklą per filialą „If P&C Insurance AS“, 289,62 Eur (atitinkamai 1000 Lt) žalos atlyginimo ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-02-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7Teismas nustatė, kad UAB „Žaidas“, kaip daugiabučio namo, esančio ( - ) administratorius, administruoja pastato, kuriame yra savininkams priklausančios patalpos, bendrojo naudojimo objektus bei atlieka kitus su tuo susijusius darbus ir tarpininkauja teikiant komunalines paslaugas, o savininkai moka už tai administratoriui. Todėl būtent, atsakovė UAB „Žaidas“ yra atsakinga už inžinerinių tinklų ir (ar) naudojimo įrenginių techninę būklę ir jų priežiūros (eksploatavimo) organizavimą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad bendro naudojimo patalpos, kuriose įvyko avarija, yra nešildomos, todėl atsakovas būdamas administratoriumi turėjo inžinerinius tinklus eksploatuoti pagal esamą pastato patalpų paskirtį ir temperatūros režimą, be to atsakovui, kaip vykdančiam tokią ūkinę veiklą turėjo būti žinoma, kaip ir kokiomis priemonėmis spręsti tokias problemas. Tuo tarpu atsakovė UAB „Žaidas“ nepateikė duomenų, kad šias funkcijas vykdė tinkamai.

8Teismo nuomone, atsakovė nepateikė įrodymų, dėl ko būtų pagrindas pripažinti, kad iki 2011-01-30 tinkamai atliko savo pareigas – užtikrinant namo inžinerinių tinklų techninę būklę bei saugų naudojimą, todėl konstatuotina, kad ieškovė byloje įrodė atsakovo kaltę, dėl ko atsirado žala bei priežastinį ryšį tarp kaltės ir žalos, o atsakovė savo kaltės dėl netinkamos tinklų būklės priežiūros byloje nepaneigė.

9Atsakovė UAB DK „PZU Lietuva“ nurodė, kad 2011-01-30 įvykis, pagal tarp atsakovių sudarytą draudimo sutartį, yra nedraudiminis, kadangi neįrodyta atsakovės UAB „Žaidas“ kaltė ir neatitinka visų Taisyklių Specialiųjų draudimo sutarties sąlygų. Teismas šiuos atsakovo argumentus atmetė kaip neįrodytus.

10Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Krida“ išmokėjo 35 333,39 Lt draudimo išmoką remdamasi 2011-02-04 medžiagų prekių nurašymo aktais PVM sąskaita-faktūra Nr.0029371. Teismas pažymėjo, kad byloje atsakovės nepateikė jokių kitų duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvertinti ieškovo paskaičiuotą ir draudėjui atlygintą žalą už turto sugadinimą užliejus patalpas. Nesant tokių duomenų, teismas vertina, jog yra pagrindas remtis ieškovės pateiktais dokumentais (b.l.40-51 t.I, įrodymai pateikti DVD laikmenoje t.IV). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovės solidariai privalo atlyginti ieškovei 34 333,39 Lt dydžio žalą, o atsakovė UAB „Žaidas“, atsižvelgiant į tarp atsakovių sudarytą draudimo sutartį (b.l.99 t.II), 1000 Lt dydžio žalą, kurią ieškovė patyrė išmokėdama draudėjui draudimo išmoką pagal draudimo sutartį.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Apeliaciniu skundu atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

13Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad:

  1. Šioje byloje atsakovui AB DK „PZU Lietuva“ reiškiami reikalavimai yra grindžiami tuo, kad atsakovas UAB „Žaidas su atsakovu UAB DK „PZU Lietuva“ sudarė Bendrosios civilinės atsakomu draudimo sutartį (draudimo liudijimas PZULT Nr. 1251670, galiojimo laikotarpis 2010-12-23 2011-12-22) (toliau - Draudimo sutartis), iš kurios kyla atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ pareiga draudimo išmokos forma atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, kurie kilo dėl to, kad atsakovas UAB „Žaidas“, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorius, netinkamai vykdė jam pavestą daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, buvo nerūpestingas ir aplaidus, t. y. būdamas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens, bei šalto vandens vandentiekio ir nuotekų sistemos prižiūrėtoju, neužtikrino priežiūros elementų visumos tinkamo realizavimo.
  2. Pagal Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 034, kurios yra Draudimo sutarties sudėtinė bei neatskiriama dalis, Specialiųjų draudimo sutarties sąlygų 4.2.21 punktą „nėra atlyginama žala, kilusi dėl ilgalaikio (tęstinio) temperatūros, garų, dujų, suodžių, dūmų, dulkių, drėgmės, ar kritulių poveikio“. Iš esmės analogiška nedraudžiamojo įvykio sąlyga yra numatyta ir su UAB „ICOR“ 2010-12-22 sudarytos Generalinės sutarties dėl bendrosios civilinės atsakomybės draudimo 4.2.1. punkte. Pažymėtina, jog draudimo sutartyje, sudarytoje UAB „Žaidas“ šio nedraudžiamojo įvykio išimties nustatyta nebuvo, tame pačiame draudimo liudijime yra aiškiai įtvirtinta, jog Draudimo sutarties pagrindas - Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklės, kuriose, be kita ko, numatyti ir nedraudžiamieji įvykiai. Taigi vamzdžių užšalimas ilgalaikio temperatūrų poveikio (t. y. atšilimas, užšalimas, kai tokie reiškiniai žiemos laikotarpiu ypač būdingi) pripažintinas nedraudžiamuoju įvykiu.
  3. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atkreipia dėmesį į tai, kad draudžiamuoju įvykiu pripažįstamas tik staigus ir netikėtas atsitikimas, tai reiškia, kad staigumas ir netikėtumas yra būtini draudžiamojo įvykio elementai, tuo tarpu tiek atsakovas UAB „Žaidas“, tiek namo, esančio adresu ( - ), bendraturčiai patvirtino, kad šio namo palėpėje esantis vamzdis šaltuoju metų periodu užšaldavo nuolatos, tai reiškia, kad tiek bendraturčiams, tiek namo administratoriui UAB „Žaidas“, buvo žinoma, kad dėl tokio temperatūros poveikio vamzdynas gali trūkti (šaldamas vanduo turi savybę plėstis), taip sukeldamas žalą, kas ne vieną kartą buvo ir įvykę. Pabrėžtina, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad palėpėje esantis vamzdis nebuvo apsaugotas nuo temperatūrų svyravimų, todėl nekyla abejonių, kad šis vamzdis trūko būtent dėl to. Aplinkybės, kad vamzdis trūko dėl užšalimo, neginčijo nei ieškovas, nei atsakovas UAB „Žaidas“. Apeliantas laiko, kad teismas formaliai nurodydamas, jog atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ nepateikė įrodymų, jog bendrojo naudojimo palėpėje esantis vamzdis trūko dėl užšalimo, netinkamai įvertino ir ištyrė byloje esančius įrodymus, nesivadovavo įrodinėjimo taisyklėmis bei logikos dėsniais, tai patvirtina aplinkybė, jog visiškai nevertino šalių bei trečiųjų asmenų procesiniuose dokumentuose bei pasisakymų metu pateiktus paaiškinimus.
  4. Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl bendraturčių jiems teisės aktuose numatytų teisių ir pareigų, naudojantis ir išlaikant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą bei, atitinkamai jų teisinio santykio su namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi paskirtu atsakovu UAB „Žaidas“, tuo pačiu per daug išplėsdamas administratoriaus galių ribas. Atsakovas UAB „Žaidas“ Kauno miesto savivaldybės administracijos 2006-03-02 įsakymu Nr. A-787 buvo paskirtas namo, esančio adresu ( - ), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, tačiau svarbu pabrėžti, kad namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 str.).
  5. Apelianto vertinimu, būtent bendraturčiai nesilaikė teisės aktuose numatytos pareigos dalyvauti išlaikant ir prižiūrint bendrąjį turtą, nes susirinkime bei vykdomose apklausose sprendžiant aktualius namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto, tvarkymo ir kitus klausimus, nedalyvavo. Netgi priešingai, po ginčo įvykio praėjus pusei metų, t. y. 2011-07-19 net aštuoniolika bendraturčių pasirašė pareiškimą, skirtą atsakovui UAB „Žaidas“, kuriuo uždraudė atsakovui UAB „Žaidas“ be bendraturčių sutikimo atlikti bet kokius administratoriaus finansinius veiksmus, liečiančius namo, esančio adresu ( - ), bendrasavininkių interesus. Dalis bendraturčių atsisakymą duoti sutikimą remontuoti stogo dangą motyvavo tuo, kad jiems stogo remonto darbai per brangūs, tačiau atkreiptinas dėmesys, daugumoje susirinkimų ir apklausų buvo keliamas ne tik stogo remonto klausimas, bet ir vamzdyno keitimo/apšiltinimo darbų ir kiti klausimai, susiję su bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu ir tvarkymu.
  6. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas UAB „Žaidas“ savalaikiai nustatė vamzdyno būklę bei apie būtinybę juos pakeisti informavo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus, tačiau jiems atsisakius arba neišreiškus valios remontuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, UAB „Žaidas“ tapo neįmanoma įgyvendinti daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens, bei šalto vandentiekio ir nuotekų sistemos tinkamo realizavimo, todėl turėtų būti pripažinta, kad dėl 2011-01-30 įvykusios avarijos atsakomybė tenka būtent gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), butų ir kitų pat savininkams.
  7. Byloje nepateikta įrodymų, kad 2011-02-04 UAB „Krida“ medžiagų, prekių nurašymo aktą bei 2011-02-14 UAB „Krida“ aktą (dėl žalos nustatymo įvykio (avarijos) metu) pasirašiusių asmenų (K. M., I. S., E. Z.) kvalifikacija suteikia jiems teisę atlikti tiek sugadintų ortopedinių prekių vertinimą dėl tinkamumo/netinkamumo naudoti bei tuo pačiu atlikti techninės dalies ekspertizę ir nustatyti elektros įrangos (pvz., skenerio, spausdintuvo, ir kt.) pažeidimų mastą ir pobūdį.
  8. Civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, todėl atlyginant nukentėjusio asmens patirtą žalą, jis turi būti gražinamas į prieš žalos atsiradimą buvusią padėtį, bet ne geresnę turtinę padėtį. Tuo pačiu tai reiškia, kad draudimo išmokos išmokėjimas, negali būti nepagrįsto praturtėjimo pagrindu. Pažymėtina, kad 2011-02-14 UAB „Krida“ akto (dėl žalos nustatymo įvykio (avarijos) metu) 5 punkte užfiksuotos 2.3 - 2.4 punktuose nurodytos įrangos (kompiuterio ir skanerio Metrologic MK 9541) remonto išlaidos sudaro 2.020,00 Lt (remiantis į byla pateikta PVM Sąskaita Faktūra (Serija AA Nr. 0029371)), t. y. Stac. kompiuterio remontas - 380 Lt, Skenerio Medilogic remontas -1.640,00 Lt Tuo tarpu pagal šio akto 2.3 ir 2.4 punktus šios įrangos įsigijimo bendra kaina nurodyta 354,75 Lt (334,75 Lt + 20,00 Lt). Akivaizdu, kad šios įrangos remonto išlaidos keliskart viršija jų įsigijimo kainą, todėl jų kompensavimas draudimo išmokos forma, sąlygojo UAB „Krida“ nepagrįstą praturtėjimą.
  9. 2011-02-14 UAB „Atea“ surašytame apžiūros, kurią užsakė ieškovo draudėjas UAB „Krida“, akte Nr. 110214/001 įrašyta nauja, nei ieškovo UAB „Krida“ apžiūros aktuose nenurodyta įranga, t. y. nešiojamasis kompiuteris D. L. E5500. Tokie ieškovo, ieškovo draudėjo UAB „Krida“ bei UAB „Atea“ surašytų turto apžiūros neatitikimai verčia abejoti žalos fakto bei dydžio pagrįstumu.
  10. Ieškovas į bylą pateikė paslaugų teikėjų išrašytas 2011-02-03 PVM sąskaitą faktūrą (Serija Res Nr.000448) bei 2011-02-15 PVM sąskaitą faktūrą (Serija AA Nr. 0029371), tačiau ieškovas nepateikė nei vieno šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančio dokumento. Sąskaitos nėra objektyvus ir pakankamas įrodymas nuostoliams pagrįsti, nes tai tik prielaida išlaidoms patirti, bet ne įrodymas tokių išlaidų buvimo faktą. Ieškovo išlaidos galėtų būti pagrįstos ieškovo kasos išlaidų orderiais, ieškovo banko sąskaitos išrašais ar ieškovo mokėjimo nurodymais, tačiau tokių įrodymų ieškovas į bylą nepateikė.

14Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Žaidas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

15Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad:

  1. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes, t.y. 2011-01-30 apliejimo priežastis, vadovavosi išimtinai ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, jog visos ieškovo panaudotos įrodinėjimo priemonės (rašytiniai įrodymai, trečiųjų asmenų paaiškinimai) neatspindi įvykį sukėlusios priežasties, nes nei ieškovas, nei jo nurodyti asmenys patys betarpiškai neapžiūrėjo įvykio vietos. Darytina išvada, jog ieškovas vien savo spėjimų ir prielaidų pagrindu pasirinko atsakingu už įvykį namo administratorių. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo UAB „Žaidas“ pateiktą dokumentą - 2011-02-04 Apžiūros aktą Nr. ( - ), kuriame nurodyta, jog „Pastebėta, kad avarija įvyko išsinėrus vandentiekio vamzdžiui per sujungimą, kurio UAB „Žaidas“ neįrenginėjo“. Apie šiuos darbus namo administratorius UAB „Žaidas“ nebuvo informuotas, darbai atlikti 15 buto savininko savavališkai. Atkreiptinas dėmesys, jog J. G. pareiškimas, jog jai žinoma apie savavališkai įrengtą vamzdį, patvirtina UAB „Žaidas“ išvadą, jog avarija įvyko dėl savavališkai įrengtos vamzdžio atkarpos. Tai reiškia, kad darbai buvo vykdomi be administratoriaus žinios, neturint daugumos savininkų sutikimo pagal CK 4.85 str. 1 d., todėl akivaizdu, jog administratorius negali atsakyti už darbų kokybę. Šioje byloje neteisėtus veiksmus atliko buto Nr. 15 savininkai, nes vykdė vamzdynų remonto darbus nesilaikydami teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamos bylos atveju pirmos instancijos teismas turėjo pareikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus, ar yra kitų galimų draudėjo buto užpylimo priežasčių. Tik ištyrus šias aplinkybes, t.y. tokiu būdu teismui užtikrinus visi aplinkybių ištyrimą, galima buvo įvertinti surinktus įrodymus ir spręsti, ar ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus.
  2. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, jog UAB „Žaidas“ yra atsakingas už inžinerinių tinklų priežiūrą, todėl visais atvejais jam kyla atsakomybė už įvykį. Pažymi, jog ši teismo išvada yra visiškai atsieta nuo byloje esančių įrodymų. Visų pirma, UAB „Žaidas“ vykdė pastato ( - ) techninę priežiūrą, prevencines priemones, kasmetines ir kitas periodines apžiūras, avarijų likvidavimą bei pildė Pastato techninės priežiūros žurnalą ir vykdė kitus veiksmus, numatytus teisės aktuose. Visų antra, administratorius organizavo 2009-04-28 ( - ) bendrasavininkių susirinkimą dėl stogo pakeitimo ir vamzdyno remonto klausimų, tačiau savininkai buvo pasyvus. Visų trečia, UAB „Žaidas“ byloje pateikė įrodymus, jog savininkų pasyvumas nebuvo vienkartinis veiksmas, o jų laisvas apsisprendimas (pozicija) namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros klausimais. Atkreiptinas dėmesys, kad administratoriaus funkcijos yra griežtai reglamentuotos, todėl pirmos instancijos teismas turėjo nurodyti teisės normą, kurią pažeidė UAB „Žaidas“. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas visiška neatsižvelgė į UAB „Žaidas“ įrodytas aplinkybes, jog jis vykdė pastato techninę priežiūrą tinkamai, nors teismas turėjo pareigą argumentuoti, kodėl nesivadovauja apelianto pateiktais įrodymais.
  3. Pažymėtina, jog draudimo išmoką ieškovas išmokėjo UAB „Krida“ pasitikėdamas nukentėjusiojo surašytais aktais, pats nepatikrindamas sužaloto turto vertės, nesudarydamas sugadintų prekių ir įrenginių aprašo. Dar daugiau, ieškovas nurodė, jog prekių utilizavimo/sunaikinimo dokumentų neturi, todėl negali nurodyti, kaip buvo realizuotos sugadintos prekės. Lieka neaišku, kaip atsakovas UAB „Žaidas“ turėtų įrodyti aplieto turto vertę, kai net pats ieškovas nėra turto matęs ir ištyręs, o iki šios dienos aplieto turto fiziškai neįmanoma apžiūrėti. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo išvados prasilenkia su logikos dėsniais, kai žalos dydį teismas nustatė pagal nukentėjusiojo vienašališkai surašytus dokumentus, kurių realumo ieškovas netikrino, o atsakovui UAB „Žaidas“ siūloma nuginčyti žalos dydį, neturint galimybės apkritai sužalotą turtą apžiūrėti. Svarbu paminėti, jog ne nei vienas iš atsakovų nebuvo informuoti apie sužaloto turto apžiūrą, nebuvo pakviesti skaičiuojant/tiriant sužalotą turtą. Akivaizdu, jog teismas pažeidė rungimosi principą, nes reikalavo iš atsakovo UAB „Žaidas“ įrodyti žalos dydį, kai tai turėjo padaryti būtent ieškovas.
  4. Apie atmestiną bylos išnagrinėjimą pirmoje instancijoje liudija ir tas faktas, jog teismas rėmėsi ginčo metu negaliojusiu teisės aktu. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-04 įsakymu Nr. A- 788 (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. A-1492 redakcija) patvirtintais Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais. Pažymėtina, jog šiame teisės akte reglamentuotos administratoriaus funkcijos. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas padarė materialinės teisės pažeidimą, nes savo išvadas grindė bylai aktualiu laikotarpiu negaliojančiu teisės aktu ir todėl negalėjo priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą byloje. Įvykio metu, t.y. 2011-01-30 galiojo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. A-1917 redakcija. Įvertinus šias aplinkybes akivaizdu, kad sprendimas yra neteisėtas, nes pagrįstas išimtini ginčo laikotarpiu negaliojusiais teisės aktais, tokiu būdu pažeidžiant Konstitucinį lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principą.

16Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prisidėjimu prie atsakovo UAB „Žaidas“ apeliacinio skundo nurodo, kad sutinka su atsakovo UAB „Žaidas“ apeliaciniu skundu.

17Atsiliepimuose į apeliacinius skundus ieškovas „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje vykdantis veiklą per filialą „If P&C Insurance AS“, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybė, V. Z., L. B., J. K., J. J., G. P., M. P., R. Z., E. P., J. P., Ž. M., A. L., Ž. L., I. R., D. L., S. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Atsiliepimai į apeliacinius skundus grindžiami iš esmės analogiškais argumentais:

  1. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog vadovaujantis teisės aktais atsakovas UAB „Žaidas“ privalėjo ne tik patikimai ir saugiai eksploatuoti namo šildymo ir karšto vandens bei šalto vandentiekio ir nuotekų sistemas, bet ir organizuoti tinklų bei šilumos vartojimo įrenginių remontą, sudaryti tinklų ir vartojimo įrenginių priemonių, saugančių nuo avarijų planą, o taip pat imtis priemonių ir neleisti atsirasti defektams, o jiems atsiradus - juos šalinti bei nurodė, kad būtent atsakovė UAB „Žaidas“ yra atsakinga už inžinerinių tinklų ir (ar) naudojimo įrenginių techninę būklę ir jų priežiūros (eksploatavimo) organizavimą. Manoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad bendro naudojime patalpos, kuriose įvyko avarija yra nešildomos, todėl atsakovas būdamas administratoriumi turėjo inžinerinius tinklus eksploatuoti pagal esamą pastato patalpų paskirtį ir temperatūros režimą, be to atsakovui, kaip vykdančiam tokią ūkinę veiklą turėjo būti žinoma, kaip ir kokiomis priemonėmis spręsti tokias problemas.
  2. Apeliantas UAB „Žaidas“ nurodo, kad patys gyvenamojo namo ( - ), bendrasavininkiai buvo pasyvūs dėl stogo pakeitimo ir vamzdyno remonto klausimų. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad UAB “Žaidas“ gyventojų susirinkimus iki įvykio organizavo tik du kartus - vieną kartą 2009 m ir vieną kartą 2010 m. Visi kiti atsakovės veiksmai - 2013-01-23 apklausa, 2011-03-30 balsavime biuleteniai, 2012-09-05 apklausa atlikti po įvykio, t. y. po 2011-01-30. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad 2009-04-28 ir 2010-02-24 organizuoti daugiabučio namo ( - ) patalpų savininkų susirinkimai klausimui dėl stogo remonto darbų, nepaneigia aukščiau nurodytų aplinkybių, kad atsakovė nepakankamai atidžiai ir rūpestingai vykdė teisės aktais jai pavestas funkcijas.
  3. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad ieškovė UAB „Krida“ išmokėjo 35 333,39 Lt draudimo išmoką remdamasi 2011-02-04 medžiagų prekių nurašymo aktais, PVM sąskaita faktūra Nr.0029371. Pažymėtina, kad atsakovai nepateikė jokių kitų duomenų, kuriais remiantis teismas būtų galėjęs įvertinti ieškovo paskaičiuotą ir draudėjui atlygintą žalą už turto sugadinimą užliejus patalpas. Nesant tokių duomenų teismas pagrįstai rėmėsi ieškovo pateiktais dokumentais.
  4. UAB „Žaidas“ pateikė įrodymus (2011-02-04 apžiūros aktą, nuotraukas), jog avarija įvyko išsinėrus per sujungimą naujai prijungtam vamzdžiui, tačiau pačiam atsakovui UAB „Žaidas“ taip pat nurodant, jog vamzdžių išsinėrimas įvyko dėl vandens vamzdžiuose užšalimo, teismas pagrįstai sprendė, kad žala atsirado ne dėl naujai įrengto vamzdžio trūkumų, o dėl to, jog UAB „Žaidas“ nesiėmė prevencinių priemonių, kad vanduo vamzdynuose neužšaltų. Aplinkybę, jog naujai įrengtas vamzdis per sujungimą buvo sandarus patvirtina faktas, kad iki vandentiekio užšalimo per sujungimo vietą vandens pratekėjimo nebuvo (jeigu būtų buvęs, būtų nedelsiant pastebėtas, nes užlietų žemiau esančias patalpas).
  5. UAB „Žaidas“ teigia, jog dėl vandentiekio užšalimo yra kalti daugiabučio bendrasavininkiai, nes jie buvo pasyvūs sprendžiant stogo pakeitimo ir vamzdyno remonto klausimus, o vėliau (2011-07-19 raštu) informavo UAB „Žaidas“ apie stogo remonto darbų atsisakymą. Šie atsakovo argumentai yra nepagrįsti - atsakovas UAB „Žaidas“ be gyventojams siūlomo labai brangiai kainuojančio namo stogo pakeitimo ir palėpės apšiltinimo, kurio kaina buvo apie 300.000 Lt, galėjo siūlyti žymiai pigesnį ir patikimesnį vamzdynų apsaugos nuo užšalimo sprendimą - vamzdynų apšiltinimą naudojant tam skirtus šildymo kabelius. Apie šiuos techninius sprendimus UAB „Žaidas“ kaip savo srities profesionalas negalėjo nežinoti. Atsakovas UAB „Žaidas“ nepateikė jokių argumentų, kodėl gyventojams nesiūlė šio ženkliai pigesnio problemos sprendimo. UAB „Žaidas“ siūlė gyventojams neadekvačias priemones vamzdynų užšalimo problemai spręsti, todėl suprantama, kad gyventojams jos buvo nepriimtinos.
  6. Ieškovas neapžiūrėjo ir nevertino kiekvienos sugadintos prekės ir pasitikėjo draudėjo UAB „Krida“ pateiktais dokumentais, kadangi ieškovo atstovui iš karto po įvykio apžiūrint patalpas buvo nustatyta, jog užliejimo mąstąs yra labai didelis, kad vanduo gausiai teka per lubas visame patalpų plote (tai matyti ir vaizdo įraše), kad lentynos ir prekių pakuotės neapsaugo prekių nuo sušlapimo, todėl buvo akivaizdu, kad turėjo būti sušlapęs visas draudėjo UAB „Krida“ minėtose patalpose laikomas turtas, tame tarpe prekių atsargos. Ieškovas neturėjo pagrindo nepasitikėti UAB „Krida“ pateiktais dokumentais, nes UAB „Krida“ objektyviai negalėjo nurašyti daugiau prekių, nei turėjo.
  7. UAB „Žaidas“ argumentuoja, kad atsakovai nebuvo informuoti apie turto apžiūrą, nebuvo pakviesti skaičiuojant/tiriant sužalotą turtą, todėl neturėjo galimybės įsitikinti žalos dydžio apskaičiavimo teisingumu. Ieškovas nekvietė atsakovų dalyvauti žalos nustatymo procese, kadangi tuo metu nežinojo, jog dėl vandentiekio avarijos atsakingas yra UAB „Žaidas“ - UAB „Žaidas“ savo pirminiame atsakyme įvykio kaltininku įvardijo buto Nr. 15 savininkus, savavališkai prijungusius vamzdį. Ieškovo nuomone, UAB „Žaidas“ pati yra kalta dėl to, kad nedalyvavo žalos nustatymo procese - UAB „Žaidas“ likvidavo avarijos priežastį, reiškia apie ją sužinojo laiku, turėjo suvokti, kad dėl tokio mąsto užliejimo turėjo būti padaryta didelė žala ir galėjo numanyti, kad jai gali būti pareikštos pretenzijos dėl žalos atlyginimo, todėl turėjo pati domėtis žalos atlyginimo eiga, pareikšti pageidavimą dalyvauti apžiūrint ir vertinant sugadintą turtą, tačiau to nepadarė. UAB „Žaidas“, žinodama, kad jos civilinė atsakomybė yra drausta pas atsakovą UAB DK „PZU Lietuva“, galėjo pati pranešti savo draudikui apie įvykį bei pasinaudoti galimybe kartu dalyvauti žalos nustatymo procese.
  8. UAB „Žaidas” pateikė įrodymus (2011-02-04 apžiūros aktą, nuotraukas), jog avarija įvyko išsinėrus per sujungimą naujai prijungtam vamzdžiui, tačiau pačiam atsakovui UAB „Žaidas” taip pat nurodant, jog vamzdžių išsinėrimas įvyko dėl vandens vamzdžių užšalimo, teismas pagrįstai sprendė, kad žala atsirado ne dėl naujai įrengto vamzdžio trūkumų, o dėl to, jog UAB „Žaidas” nesiėmė prevencinių priemonių, kad vanduo vamzdynuose neužšaltų. Aplinkybę, jog naujai įrengtas vamzdis per sujungimą sandarus patvirtina faktas, kad iki vandentiekio užšalimo per sujungimo vietą vandens pratekėjimo nebuvo (jeigu būtų buvęs, būtų nedelsiant pastebėtas, nes užlietų žemiau esančias patalpas).
  9. Atsakovai nurodo, kad namo bendrasavininkai atsisakė stogo remonto darbų, todėl UAB „Žaidas” neprisiėmė atsakomybės dėl patirtos žalos, kadangi namo bendrasavininkai atsisakė priimti sprendimus dėl bendro naudojimo objektų remonto darbų. Su UAB „Žaidas” informacija, pateikta ieškovui, tretieji asmenys nesutinka, nes atsakovas tik po buto, esančio ( - ), užliejimo išsiuntė namo savininkams biuletenius dėl stogo dangos keitimo/ remonto darbų. Apie tai, kad namo stogas yra avarinės būklės, namo butų savininkai nebuvo informuoti. Apie vamzdynų keitimą jokios informacijos tretieji asmenys taip pat negavo, todėl nesutikdami su viso stogo pakeitimu dėl didelės kainos nesutiko, apie tai 2011-07-19 informuodami UAB “Žaidas”.
  10. Trečiųjų asmenų manymu atsakovas UAB „Žaidas”, nesiėmė visų nuo jo priklausančių veiksmų, kad būtų pašalinta žalos atsiradimo dėl užšąlančio vamzdyno rizika, t. y. tinkami neinformavo namo savininkų apie susirinkimuose spręstinų klausimų ypatingą svarbą - neįspėjo apie gresiančias vandentiekio avarijas, dėl kurių gali būti padaryta didelė žala savininkų ir trečiųjų asmenų turtui; tinkamai neorganizavo butų savininkų susirinkimų; 2011 m. sausio mėnesį įvykus vandentiekio avarijai dėl palėpėje esančiame vamzdyje užšalusio vandens, neinformavo apie tai gyventojų, neorganizavo gyventojų susirinkimo; prasidėjus dideliems šalčiams neužsuko vandentiekio. Namo gyventojai niekuomet nebuvo pasyvūs, tačiau dėl namo administratoriaus kaltės ir informacijos nepateikimo nežinojo apie susirinkimuose spręstinų klausimų svarbą ir bendrojo naudojimo objektų netinkamos būklės keliamas grėsmes.
  11. Ieškovo atstovui apžiūrint aplietas patalpas ir turtą netrukus po užliejimo nebuvo galima tiksliai nustatyti, koks turtas sugadintas, kai kurio turto (elektroninės įrangos) sugadinimai paaiškėjo tik po to, kai elektroninė įranga išdžiūvo, ją buvo galima įjungti (neišdžiūvusios elektroninės įrangos jungti negalima) ir pamatyti, ar ji veikia. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme nei vienas iš atsakovų argumentų dėl patirtos žalos dydžio nebuvo išsakęs, todėl ieškovas manė, kad tokių abejonių nekilo ir atsakovams. Atsakovas klysta, teigdamas, kad nesant sąskaitos apmokėjimo įrodymų žalos dydis atitinkamos sąskaitos sumos dalyje laikytinas neįrodytu - žalos dydžiui įrodyti galima remtis ne tik faktiškai patirtas išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, bet ir įrodymais, kad tokios išlaidos bus būtinos - remonto kainos paskaičiavimais (remonto sąmatomis, pasiūlymais) ir pan.

19Atsiliepime į atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą atsakovas UAB „Žaidas“ nurodo, jog iš esmės dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo pasisakė apeliaciniame skunde, tačiau prašo atmesti UAB „DK „PZU Lietuva“ argumentus, jog draudikas neprivalo ieškovui mokėti draudimo išmokos, jeigu bus nustatyta UAB „Žaidas“ civilinė atsakomybė už žalos UAB „Krida“ atsiradimą dėl 2011-01-30 apliejimo, adresu ( - ).

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad a peliaciniai skundai atmestini.

22Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

23Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl draudiko, išmokėjusio draudėjui pagal turto draudimo sutartį draudimo išmoką už sunaikintą turtą, subrogacijos teisės įgyvendinimo, reikalaujant išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens.

24CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialąv. UAB „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. 3K-3-415/2012).

25Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalyje (įvykio metu galiojusi redakcija) įtvirtinta nuostata, draudžianti draudikui mokėti draudimo išmoką, neįsitikinus draudžiamojo įvykio buvimu. Taigi draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos, nesant tam teisinio pagrindo. Tokios ex gratia išmokos atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (žr., pvz. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-78/2010). Priešingu atveju draudikas prisiima riziką dėl galimybės išsiieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).

26Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2011-01-30 trūkus gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendrojo naudojimo palėpėje esančiam vamzdžiui, buvo užlietas namo ( - ), Kaunas, patalpoje esantis trečiojo asmens UAB „Krida“ turtas. Tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Krida“ 2010-08-12 buvo sudaryta turto draudimo sutartis Nr. 00016433 (toliau – ir Turto draudimo sutartis), kuria buvo apdraustos trečiajam asmeniui priklausančios atsargos (ortopedinės prekės), esančios ( - ) patalpoje, draudimo apsauga galiojo nuo 2010 m. rugpjūčio 13 d. iki 2011 m. rugpjūčio 20 d. Į apdraudžiamąsias rizikas įėjo: 202 sąlyga: Draudimas nuo ugnies; 203 sąlyga: Draudimas nuo gamtinių jėgų; 204: Draudimas nuo vagystės; 205 sąlyga: Draudimas nuo vandens rizikų; 207 sąlyga: Draudimas nuo trečiųjų asmenų neteisėtos veikos. Šalys susitarė, kad šiai Turto draudimo sutarčiai taikytinos ieškovo Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklės Nr. 004 (toliau – ir Taisyklės). Atsižvelgus į tai, kad ieškovas pripažino įvykį draudžiamuoju, kadangi trečiajam asmeniui priklausantis apdraustas turtas buvo užlietas vandeniu, todėl pagal taisyklių draudimo apsaugos sąlygų Nr. 205 (draudimas nuo vandens rizikų)) draudžiamaisiais įvykiais pripažįstama apdrausto turto sunaikinimas, sugadinimas ar praradimas dėl vandens (garų), draudimo apsaugos galiojimo metu dėl vamzdžių trūkimo, nusimovimo ar užšalimo staiga ir netikėtai išsiveržusių ne pagal paskirtį iš šildymo, vandentiekio, kanalizacijos, ventiliacijos ar oro kondicionavimo sistemų, įrangos, užtikrinančios pastato funkcionavimą ar stacionariai prijungtos prie vandentiekio; vandens prasiveržimo iš gretimų patalpų; skysčio ištekėjimo iš sprinklerinės įrangos. Nedraudžiamaisiais įvykiais pripažįstama – netinkamo/nepakankamo patalpų šildymo, dėl ko vanduo veikiamas žemos temperatūros vamzdynuose užšąla ir, todėl pažeidžiama vandentiekio sistema ir išsiveržus vandeniui padaroma žala apdraustam turtui; kanalizacijos sistemos užsikišimo ir pan.;

27Ieškovas pagal sudarytos draudimo sutarties sąlygas nagrinėjamu atveju įvykį pripažino draudžiamuoju, todėl draudėjui UAB „Krida“ išmokėjo 35.333,39 Lt dydžio draudimo išmoką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagrindo nepripažinti šio įvykio draudžiamuoju teismui nėra, kadangi trečiasis asmuo nėra patalpų ( - ) savininkas, jis šias patalas naudoja nuomos sutarties su buto savininke R. K. pagrindu (1 t., b. l. 41). Atkreiptinas dėmesys, kad tos pačios patalpos, esančios ( - ), 2010-01-29 taip pat buvo užlietos, dėl ( - ) namo palėpėje trūkusių vamzdynų, dėl ko buvo sugadintas to paties trečiojo asmens UAB „Krida“ turtas. AB „Lietuvos draudimas“, kuris laikotarpiu nuo 2009-07-27 iki 2010-07-26 buvo apdraudęs UAB „Krida“ turtą, pripažino įvykį draudžiamuoju bei draudėjui UAB „Krida“ išmokėjo draudimo išmoką. AD „Lietuvos draudimas“, vadovaudamasis CK 6.1015 straipsniu, kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo iš kaltų dėl turto sugadinimo asmenų. Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Žaidas“ ir jo draudiko Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą 77.632,28 Lt žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. 2A-1655-657/2014). Teismas šiame sprendime nustatė, kad dėl įvykio kalta yra UAB „Žaidas“, kuri, būdama daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens bei šalto vandentiekio ir nuotekų sistemos prižiūrėtoju, netinkamai atliko savo pareigas. Taigi, nustatyta, kad trečiajam asmeniui UAB „Krida“ nepriklausančiose patalpose esantis turtas buvo užlietos antrą kartą dėl analogiško įvykio.

28Pažymėtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame įvyko trečiajam asmeniui UAB „Krida“ patalpoje Nr. 13 priklausantis turtas pakartotinis užliejimas, bendrojo naudojimo objektai, dėl kurių netinkamos priežiūros ieškovas šioje byloje kelia subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą, priklauso visiems butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendrosios nuosavybės teisę ir teisinį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK ketvirtosios knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą.

29Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 6 dalis). Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, DNSBĮ 4 straipsnis). Nagrinėjamu atveju aktualu yra tai, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Šių bendraturčių pareigų, kaip pirmiau nurodyta, nagrinėjamu atveju neeliminuoja nei daugiabučiame name įsteigta bendrija, nei namo techninę priežiūrą pagal sutartį vykdantis administratorius.

30Nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-03- įsakymu Nr. A-787 UAB „Žaidas“ buvo paskirta Kauno miesto Centro seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratoriumi. Kauno miesto savivaldybės administracija ir UAB „Žaidas“ 2006-03-10 pasirašė sutartį Nr. 53-10-6, kuri vėliau buvo tęsiama. Minėta sutartimi Kauno miesto savivaldybės administracija pavedė UAB „Žaidas“ administruoti Kauno miesto Centro seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų, tame tarpe namo, esančio ( - ), bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Taigi nustatyta, kad žalos atsiradimo momentu ginčo gyvenamąjį namą administravo UAB „Žaidas“.

31Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-04 įsakymu Nr. A-788 (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. A-1917 redakcija) patvirtintų Kauno miesto butų kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 4 punkte numatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, įgyvendindamas šį uždavinį vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, taip pat žemės naudojimą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą bei remdamasis namo bendrojo naudojimo objektų techninių apžiūrų, name suvartojamos šilumos energijos, pastato energinio naudingumo sertifikato ar energinio audito duomenimis, rengia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius darbų planus (toliau - darbų planai), juose nurodo konkrečius darbus, preliminarią darbų kainą, lėšų šaltinius; imasi priemonių šiems planams gyvendinti ir vykdo šių darbų užsakovo funkcijas (Nuostatų 5.3-5.4 p.). Apeliantas UAB „Žaidas“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi įvykio metu negaliojančia Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-04 įsakymu Nr. A-788 (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. A-1492 redakcija), tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad 2011-01-30 įvykio metu galiojo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. A-1917 redakcija, kuri yra identiška, todėl vien tik neteisingas teisės akto redakcijos nurodymas nėra pakankamas pagrindas panaikinti teismo sprendimą.

32Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ nustatyta, kad namo administratoriai atlikdami privalomuosius darbus (atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą) turi užtikrinti gyvenamojo namo (jo patalpų, konstrukcijų ir inžinerinės įrangos) bei namo aplinkos naudojimą pagal paskirtį; nuolat stebėti ir prižiūrėti namo ir jo aplinkos būklę (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu, patalpų valymu, priskirtos teritorijos tvarkymu ir kitais prevenciniais darbais); racionaliai valdyti pastato energetinį ūkį; atlikti avarinės būklės likvidavimo darbus; planuoti statybos darbais - pastato ar jo dalių remontą ar rekonstrukciją, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą (Reglamento 1-2, 7, 13-14 p.).

33Taigi, vadovaujantis paminėtais teisės aktais, atsakovas UAB „Žaidas“ privalėjo ne tik patikimai ir saugiai eksploatuoti namo šildymo ir karšto vandens bei šalto vandentiekio ir nuotekų sistemas, bet ir organizuoti tinklų bei šilumos vartojimo įrenginių remontą, sudaryti tinklų ir vartojimo įrenginių priemonių, saugančių nuo avarijų planą, o taip pat imtis priemonių ir neleisti atsirasti defektams, o jiems atsiradus – juos šalinti, o tai reiškia, kad būtent atsakovas UAB „Žaidas“ įvykio metu buvo atsakingas už inžinerinių tinklų ir (ar) naudojimo įrenginių techninę būklę ir jų priežiūros (eksploatavimo) organizavimą.

34Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad po pirmo patalpų užliejimo (2010-01-29) iki antrojo užliejimo (2011-01-30) atsakovas UAB „Žaidas“ administruojamo namo gyventojų susirinkimus stogo remonto klausimais organizavo tik vieną kartą – 2010-02-24 (2 t., b. l. 140), kuris neįvyko, nes nebuvo kvorumo. Jokių kitų įrodymų, jog atsakovas UAB „Žaidas“ pakankamai atidžiai ir rūpestingai vykdė teisės aktais jam pavestas funkcijas atsakovas UAB „Žaidas“ nepateikė. Pažymėtina, kad gyvenamojo namo ( - ) gyventojai jau nuo 2005 metais raštais kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl namo pastogėje esančių susidėvėjusių vamzdynų remonto (3 t., b. l. 88–94). Konkrečiai į atsakovą UAB „Žaidas“ apie supuvusius vamzdynus pastogėje jau 2007 m. birželio 6 d. informavo daugiabučio namo gyventoja J. P. (3 t., b. l. 95). Po mėnesio namo gyventojos J. J. ir J. P. pakartotinai kreipėsi į namo administratorių UAB „Žaidas“ dėl sutrūkusių stogo čerpių keitimo. Šios nustatytos aplinkės patvirtina faktą, jog gyvenamojo namo ( - ) administratoriui UAB „Žaidas“ apie namo pastogėje esantį supuvusį vamzdyną, kuris žiemos metu užšaldavo ir po to apliedavo namo butus, buvo žinoma nuo pat namo administravimo pradžios. Atsakovo UAB „Žaidas“ veiksmai (2011 m. birželio, 2013 m. išdalinti Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuleteniai gyventojams (3 t., b. l. 5–7, 24–28, 42, 97), 2012 m. rugsėjo mėn. ir 2013 m. sausio mėn. organizuotų apklausų protokolai dėl stogo remonto ir vamzdyno keitimo 2 t., b. l. 144–115, 3 t., b. l. 4, 40), 2011-04-13 namo gyventojų susirinkimo protokolas (3 t., b. l. 33–34), 2011-07-19 bendrasavininkių nesutikimas dėl atsakovo UAB „Žaidas“ organizuojamų stogo remonto darbų kainos) atlikti po įvykio, t. y. po 2011-01-30, todėl šios bylos nagrinėjimui teisinės reikšmės neturi. Taigi, nustatyta, kad žalą nulėmęs 2011-01-30 patalpų užliejimo vandeniu įvykis buvo pakartotinis, o dėl pirmo užliejimo teismo sprendimu kaltu pripažintas namo administratorius atsakovas UAB „Žaidas“ nepateikė įrodymų, jog jis po 2010-01-29 atliko nuolatinius namo stebėjimus, namo apžiūras, taip pat nėra duomenų, kad administratorius būtų organizavęs bendraturčių susirinkimus, būtiniems namo remonto darbams atlikti, lėšų rinkimą. Be to, Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale namo administratoriaus užfiksuota, kad 2010-11-12, 2010-12-13, 2011-01-10 atlikus apžiūrą naujų defektų nepastebėta (3 t., b. l. 12-20). CPK 178 straipsnis numato pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas UAB „Žaidas“ savo netinkamu veikimu ar neveikimu, nepakankamai atidžiai ir rūpestingai vykdydamas teisės aktais jam pavestas funkcijas, pažeidė Administravimo paslaugų sutartį, todėl tai sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad ieškovas byloje įrodė atsakovo UAB „Žaidas“ kaltę ir neteisėtą veiką.

35Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama. Kalto asmens elgesy suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis.

36Apeliantai savo apeliaciniuose skunduose nurodo, jog ieškovas neįrodė žalos dydžio. Apeliantas UAB „DK „PZU Lietuva“ nurodo, kad ieškovas į bylą pateikė paslaugų teikėjų išrašytas 2011-02-03 PVM sąskaitą faktūrą (Serija Res Nr.000448) bei 2011-02-15 PVM sąskaitą faktūrą (Serija AA Nr. 0029371), tačiau ieškovas nepateikė nei vieno šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančio dokumento, todėl, apelianto vertinimu, sąskaitos nėra objektyvus ir pakankamas įrodymas nuostoliams pagrįsti, nes tai tik prielaida išlaidoms patirti. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai šio klausimo pirmosios instancijos teisme nekėlė, o teismas žalos dydį įvertino pagal byloje esančius rašytinius įrodymus. Nustatyta, kad ieškovas įvykus draudžiamajam įvykiui trečiajam asmeniui UAB „Krida“ išmokėjo 35.333,39 Lt draudimo išmoką. Teismas įvertino 2011-02-14 Aktą dėl žalos nustatymo įvykio (avarijos) metu (1 t., b. l. 41), 2011-02-04 medžiagų prekių nurašymo aktus (1 t., b. l. 42–49), PVM sąskaitą faktūrą Nr.0029371, kurią išrašė UAB „Atea“ už suremontuotą kompiuterinę įrangą 3339,60 Lt sumai (1 t., b. l. 50), 2011-02-01 turto apžiūros aktu (1 t., b. l. 40), kuriame nurodyta, kad apgadinta signalizacijos blokas, medicininės paskirties produktai: medicininės kompresinės kojinės, įtvarai, įdėklai į batus, kompresiniai tvarsčiai, taip pat reklaminė marketinginė medžiaga, užuolaida, printeris hp laseret 1200 ir kompiuteris, kuris bus atiduotas taisyti. Apeliantai nurodo, kad vertinimuose ir surašytuose aktuose yra neatitikimų – 2011-02-01 turto apžiūros akte nėra nurodyta įranga, todėl žalos dydis nustatytas per didelis, be to apelianto vertinimu, neprotingos išlaidos yra įrangos remontui, kadangi ji įsigyta už mažesnę kainą, negu atlikti jos remonto darbai. Įvertinus byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie apeliantų argumentai atmestini, kadangi 2011-02-01 turto apžiūros aktas buvo surašytas ir turtas apžiūrėtas netrukus po įvykio, todėl nėra pagrindo netikėti ieškovo teigimu, kad tuoj po apliejimo įrenginių gedimai galėjo būti ir nepastebėti, nes kompiuteriai turi išdžiūti, o tik po to juos galima jungti, tačiau atsižvelgtina į tai, kad kompiuterinė technika sugedo vienu metu, būtent po 2011-01-30 įvykusio užliejimo, todėl tikėtina, jog gedimų priežastys buvo būtent ieškovo nurodytos aplinkybės. Šias aplinkybes patvirtina UAB „Atea“ 2011-02-14 apžiūros aktas Nr. 110214/002, kuriame nurodyta, jog gedimą sąlygojo į vidų patekęs nenustatytos kilmės skystis (1 t., b. l. 51). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovo prašomos priteisti žalos dydį. Apeliantas UAB DK „PZU Lietuva“ nurodo, kad 2011-01-30 įvykis, pagal tarp atsakovių sudarytą draudimo sutartį, yra nedraudiminis, kadangi neįrodyta atsakovės UAB „Žaidas“ kaltė ir neatitinka visų Taisyklių Specialiųjų draudimo sutarties sąlygų, t. y. 4.2.21 p. numatyta, kad „nėra atlyginama žala, kilusi dėl ilgalaikio (tęstinio) temperatūros, garų, dujų, suodžių, dūmų, dulkių, drėgmės ar kritulių poveikio“. Šis apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi Specialiosios draudimo sutarties sąlygos taikytinos santykiams, tarp draudėjo UAB „Žaidas“ ir jo draudiko UAB DK „PZU Lietuva“, o tai yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patirtą žalą solidariai priteisė iš abiejų atsakovų.

37Kiti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

38Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), o apeliacinių skundų teiginiai nesudaro pagrindo sprendimo panaikinimui, todėl UAB „Žaidas“ bei UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniai skundai atmetami ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

39Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

40Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti ieškovo „If P&C... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį tenkino... 7. Teismas nustatė, kad UAB „Žaidas“, kaip daugiabučio namo, esančio ( - )... 8. Teismo nuomone, atsakovė nepateikė įrodymų, dėl ko būtų pagrindas... 9. Atsakovė UAB DK „PZU Lietuva“ nurodė, kad 2011-01-30... 10. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Krida“ išmokėjo 35 333,39 Lt... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo... 13. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad:
  1. Šioje... 14. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Žaidas“ prašo Kauno apylinkės teismo... 15. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad:
    1. Pirmosios... 16. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prisidėjimu prie... 17. Atsiliepimuose į apeliacinius skundus ieškovas „If P&C Insurance AS“,... 18. Atsiliepimai į apeliacinius skundus grindžiami iš esmės analogiškais... 19. Atsiliepime į atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 21. Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, apeliacinės... 22. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 23. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl draudiko, išmokėjusio draudėjui pagal... 24. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui,... 25. Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalyje (įvykio metu galiojusi redakcija)... 26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2011-01-30 trūkus gyvenamojo namo,... 27. Ieškovas pagal sudarytos draudimo sutarties sąlygas nagrinėjamu atveju... 28. Pažymėtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame įvyko trečiajam... 29. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų... 30. Nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus... 31. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-03-04 įsakymu Nr.... 32. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351... 33. Taigi, vadovaujantis paminėtais teisės aktais, atsakovas UAB „Žaidas“... 34. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad po pirmo patalpų užliejimo... 35. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi... 36. Apeliantai savo apeliaciniuose skunduose nurodo, jog ieškovas neįrodė žalos... 37. Kiti apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl... 38. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 39. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 40. Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą....