Byla 2A-1590-910/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovo) V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 2941 Eur žalos atlyginimą (kompensaciją) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

62.

7Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-98-932/2016 jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje ir paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-467/1020/2016 ieškovas išteisintas.

83.

9Ieškovo teigimu, jis nepagrįstai buvo apkaltintas nusikaltimu, kurio nepadarė, o 2014 m. gruodžio 11 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja J. M. jam paskyrė kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė D. K. patvirtino visus ieškovo atžvilgiu byloje atliktus procesinius veiksmus, o 2015 m. vasario 5 d. pateikė ieškovui kaltinimus ir bylą perdavė teismui. Už nurodytos kardomosios priemonės taikymą, ieškovas prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos 2941 Eur dydžio kompensaciją, skaičiuojant po 4,37 Eur per dieną už laikotarpį nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos (2014 m. gruodžio 11 d.) iki išteisinamojo nuosprendžio paskelbimo (2016 m. liepos 15 d.). Ieškovo nuomone, nurodytos pareigūnės žinojo ir suprato, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, todėl galėjo baigti baudžiamąją bylą arba neskirti kardomosios priemonės, apribojančios ieškovo teises ir galimybes, tačiau aplaidžiu savo pareigų vykdymu, atlikdamos ikiteisminio tyrimo veiksmus neperspektyvioje byloje, sukėlė ieškovui sunkius moralinius ir materialinius nuostolius.

104.

11Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti objektyvūs duomenys, leidžiantys daryti išvadą, kad ieškovas galimai padarė nusikalstamą veiką. Byloje nėra įrodymų, kad dėl paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – ieškovas patyrė nepatogumų. Ieškovas turėjo teisę kreiptis į prokurorą su prašymu leisti išvykti, tačiau duomenų, kad ieškovas būtų naudojęsis šia teise, byloje nėra, todėl laikytina, kad jis nepatyrė esminių suvaržymų.

125.

13Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2016 m. liepos 15 d. nuosprendžiu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. apkaltinamąjį nuosprendį ieškovo atžvilgiu ir jį išteisino pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, pirmiausia reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme. Toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybe, savaime nelemia ankstesnių procesinių veiksmų neteisėtumo ir ieškovo teisės į žalos dėl jų atlyginimą. 2014 m. liepos 29 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00668-14, nes ieškovas, apklausiamas kaip liudytojas kitame ikiteisminiame tyrime, kategoriškai tvirtino, jog 2010 m. rugpjūčio 19 d. pranešime Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie faktiškai advokato J. L. sugaištą laiką, yra suklastoti jo parašai, nors tokie duomenys objektyviai buvo patvirtinti. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog kardomosios priemonės paskyrimo neteisėtumas būtų konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka, priimant atitinkamą procesinį sprendimą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl kardomosios priemonės paskyrimo ir taikymo jis patyrė realių judėjimo laisvės suvaržymo padarinių (pavyzdžiui, negalėjo išvykti į suplanuotą kelionę, mokymus, komandiruotę, patyrė nuostolių dėl darbinių funkcijų neatlikimo ir pan.).

146.

15Atsakovės atstovė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog, procesą pabaigus išteisinamuoju nuosprendžiu, kai neįrodoma, jog konkretus asmuo įvykdė nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo pradėtas procesas, savaime reiškia baudžiamojo proceso pradėjimo neteisėtumą. Ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas teisėtai ir pagrįstai įstatymo nustatyta tvarka, t. y. gavus informaciją apie nusikalstamą veiką.

16II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

177.

18Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

198.

20Teismas nustatė, jog ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas nustačius, kad jis pateikė galimai melagingus parodymus apie suklastotus parašus oficialiame dokumente. Ikiteisminio tyrimo, atlikto metu ieškovui 2014 m. gruodžio 11 d. buvo pareikštas įtarimas ir paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir įvertinus surinktus duomenis, baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-98-932/2016 nuteisė ieškovą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Ieškovui apskundus nurodytą nuosprendį apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 15 d. išteisinamuoju nuosprendžiu ieškovą išteisino ir panaikino jam paskirtą kardomąją priemonę.

219.

22Teismas nurodė, kad valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo veiksmų, kyla be kaltės, todėl tam, jog būtų pagrindas valstybei taikyti civilinę atsakomybę už teisėsaugos institucijų, teismo veiksmais padarytą žalą, būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: 1) pareigūnų, teismo neteisėtus veiksmus; 2) ieškovo patirtą žalą; 3) neteisėtus veiksmus ir žalą siejantį priežastinį ryšį (CK 6.272 straipsnis). Pareiga įrodyti visas tris nurodytas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas tenka ieškovui. Neįrodžius bent vienos iš įvardytų sąlygų, valstybės civilinė atsakomybė neatsiranda.

2310.

24Įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė jo teiginius dėl patirtos žalos pagrindžiančių įrodymų (pavyzdžiui, kad jis kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūną dėl išvykimo ir toks jo prašymas buvo atmestas ir pan.).

2511.

26Vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota praktika, teismas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti vien todėl, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytais pagrindais, teismui įvertinus byloje surinktą medžiagą, asmuo buvo išteisintas. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme išvardytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002; 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2013; kt.).

2712.

28Nagrinėjamos bylos kontekste teismas sprendė, kad ieškovo išteisinimo faktas pats savaime nesudaro pagrindo išvadai apie ikiteisminio tyrimo metu atitinkamos procesinės prievartos priemonės pritaikymo bei kitų susijusių procesinių veiksmų neteisėtumą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atitinkamą sprendimą teismas priima tik ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus proceso teisės normų nustatyta tvarka, vadinasi, konkrečiu atveju žemesnės instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė vadovaudamasis proceso įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis ir, tik patikrinus priimtą apkaltinamąjį nuosprendį instancine tvarka, ieškovas buvo išteisintas, nors baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nebuvo nustatyta. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. išteisinamuoju nuosprendžiu buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. apkaltinamasis nuosprendis ir ieškovas išteisintas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, pirmiausia reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006), tačiau toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, savaime nelemia ankstesnių procesinių veiksmų neteisėtumo. Vadinasi, konkrečiu atveju ieškovas neįrodė pareigūnų veiksmų neteisėtumo.

2913.

30Teismas sprendė, kad byloje ieškovui neįrodžius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – pareigūnų ir teisėjų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo nustatinėti kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, nes, neįrodžius bent vienos iš būtinųjų sąlygų, valstybei negali būti taikoma civilinė atsakomybė, o tai yra pagrindas atmesti ieškinį, nenustatinėjant kitų civilinės atsakomybės sąlygų.

3114.

32Kartu teismas pažymėjo, jog neturtinės žalos faktą ieškovas grindžia abstraktaus pobūdžio argumentais apie tai, kad dėl neteisėtai paskirtos kardomosios priemonės jis patyrė tam tikrus apribojimus, tačiau nenurodė konkrečių aplinkybių ir faktų, kokius praradimus ir kokiais kriterijais remdamasis ieškovas vertina 2941 Eur suma. Argumentai, nepagrįsti konkrečiais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Ieškovo teiginiai, kad suma apskaičiuota atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį, kurioje teismas nurodė, jog už kardomąsias priemones taikoma 4,37 Eur kompensacijos suma už dieną, t. y. skaičiuojant po 4,37 Eur per dieną nuo kardomosios priemonės paskyrimo dienos iki išteisinamojo nuosprendžio paskelbimo, konkrečiu atveju nėra pakankamas pagrindas laikyti, kad ieškovas pagrindė nurodytos žalos dydį.

3315.

34Ieškovui neįrodžius neteisėtų pareigūnų veiksmų, o kartu ir priežastinio ryšio tarp jų ir atsiradusios neturtinės žalos, taip pat neįvardijus ir nepagrindus žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų bei konkrečių aplinkybių, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.

35III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3616.

37Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3816.1.

39Nors ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl kompensacijos už nepagrįstai skirtą kardomąją priemonę priteisimo, teismas ieškovo ieškinį nagrinėjo kaip eilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kai ieškovui tenka pareiga įrodyti patirtą žalą. Tuo tarpu reiškiant reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, nėra būtina įrodyti patirtą žalą, nes pats teisės į asmens laisvę pažeidimo faktas įpareigoja valstybę kompensuoti tokiam asmeniui padarytą žalą. Tokiu atveju įrodymu laikytinas pats išteisinamasis teismo nuosprendis.

4016.2.

41Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas nepaisė aplinkybės, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) yra Lietuvos teisinės sistemos sudėtinė dalis, ignoravo Konvencijos protokolo Nr. 4 2 straipsnyje įtvirtintą judėjimo laisvę, kuri ieškovui buvo apribota nuo 2014 m. gruodžio 11 d. iki 2016 m. liepos 15 d. Teismas byloje taip pat turėjo taikyti Konvencijos protokolo Nr. 7 3 straipsnį, kuris teismo klaidos atveju nukentėjusiam asmeniui numato kompensaciją.

4217.

43Atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija ir Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepimuose į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

44IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

4518.

46Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

4719.

48Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

49Byloje nustatytos aplinkybės

5020.

51Remiantis šios ir baudžiamosios bylos Nr. 1-98-932/2016 medžiaga nustatyta, kad 2014 m. liepos 29 d. ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 235 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo, nustačius, jog ieškovas, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, pateikė galimai melagingus parodymus apie suklastotus jo parašus dokumente.

5221.

53Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti ieškovo dalyvavimą procese, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. M. 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimu ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

5422.

55Nustačiusi, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių ieškovo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė D. K. 2015 m. vasario 5 d. surašė kaltinamąjį aktą, kurį kartu su baudžiamąja byla perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

5623.

57Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-98-932/2016 pripažino V. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikdamas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 15 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį – išteisino V. S. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodytu nuosprendžiu teismas panaikino V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

5824.

59Vadovaudamasis išteisinamuoju teismo nuosprendžiu, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2941 Eur dydžio kompensacijos už nepagrįstai paskirtą kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) priteisimo iš valstybės.

60Dėl valstybės atsakomybės

6125.

62CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

6326.

64Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio. Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

6527.

66CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime byloje Nr. 23/04 pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta. Dėl šios priežasties valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012).

6728.

68Be to, CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodyti procesiniai veiksmai vertintini ir Konvencijos garantuojamų teisių apsaugos kontekste. Kasacinis teismas savo praktikoje, formuojamoje bylose dėl valstybės civilinės atsakomybės, be kita ko, remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-684/2017 28, 29 punktus; 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2018 22, 25–27, 30 punktus; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 43, 59–61 punktus; kt.).

6929.

70Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014).

7130.

72Nagrinėjamu atveju ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 235 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo (melagingų parodymų davimo). Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, t. y. esant BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytam pagrindui – prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas, nebuvo nustatyta, todėl tik pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo galima patikrinti faktus BPK nustatytomis priemonėmis.

7331.

74Ieškovo (apelianto) argumentai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnės (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresnioji tyrėja J. M. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė D. K.) suprato, jog ieškovo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, laikytini deklaratyviais ir nepaneigiančiais ikiteisminio tyrimo pradžios pagrįstumo. Prokurorė, įsitikinusi, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, surašė ir kartu su baudžiamąja byla perdavė teismui kaltinamąjį aktą. Nurodytos aplinkybės, taip pat tai, kad, įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovą kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, rodo, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir tęsiamas esant realiam pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika.

7532.

76Ieškovas ieškinio reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo byloje iš esmės grindė tuo, kad, paskyrus jam kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuo 2014 m. gruodžio 11 d. iki 2016 m. liepos 15 d. buvo nepagrįstai apribota jo judėjimo laisvė, įtvirtinta Konvencijos protokolo Nr. 4 2 straipsnyje.

7733.

78Viena vertus, teisėjų kolegija sutinka su ieškovo (apelianto) teiginiu, kad ieškovui paskirta kardomoji priemonė apribojo jo galimybę išvykti iš savo gyvenamosios vietos. Pasisakydamas dėl kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – skyrimo teisėtumo, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pagal EŽTT praktiką ši kardomoji priemonė yra teisės į judėjimo laisvę apribojimas pagal Konvencijos protokolo Nr. 4 2 straipsnį (e. g. Kravtas v. Lithuania, no. 12717/06, judgment of 18 January 2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012). Konvencijos protokolo Nr. 4 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, teisėtai esantis valstybės teritorijoje, turi teisę joje laisvai judėti ir laisvę pasirinkti gyvenamąją vietą, o 2 dalyje – kad kiekvienas asmuo turi teisę išvažiuoti iš bet kurios šalies, taip pat ir iš savosios.

7934.

80Kita vertus, ieškovo (apelianto) akcentuojama judėjimo laisvė nėra absoliuti. Pagal Konvencijos protokolo Nr. 4 2 straipsnio 3 dalį šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų teisių įgyvendinimui negali būti taikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurių demokratinėje visuomenėje reikia valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai palaikyti, nusikalstamumui sustabdyti, žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012; 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013). EŽTT sprendimuose taip pat pažymėta, kad savaime nekvestionuotina, jog valstybė gali taikyti įvairias prevencines (kardomosios) priemones, kuriomis ribojama kaltinamojo (persekiojamo asmens) laisvė, siekiant užtikrinti veiksmingą baudžiamojo persekiojimo organizavimą, įskaitant rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

8135.

82Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nustatyta baudžiamojo proceso įstatyme. BPK 119 straipsnyje įtvirtinta galimybė skirti kardomąsias priemones, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra rašytinis įtariamojo įsipareigojimas nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be prokuroro arba teismo leidimo (BPK 136 straipsnio 1 dalis).

8336.

84Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė, įsitikinusi, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad ieškovas padarė nusikalstamą veiką, paskyrė jam kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Pažymėtina, kad kardomosios priemonės taikymas ikiteisminio tyrimo metu gali būti skundžiamas BPK III skyriaus 5 skirsnio nustatyta tvarka, kuria vadovaujantis nustatyta ir teisminės (ikiteisminio tyrimo teisėjo) kontrolės galimybė, o teismo proceso metu – bylą nagrinėjančiam teismu. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad kardomosios priemonės paskyrimo neteisėtumas būtų konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka, priimant atitinkamą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad, siekiant užtikrinti ieškovo dalyvavimą procese, greičiau užbaigti ikiteisminį tyrimą ir bylą perduoti nagrinėti teismui, atsakovui buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, negali būti laikoma neteisėtais veiksmais civilinės atsakomybės taikymo prasme.

8537.

86Pirmosios instancijos teismo teisingai nurodyta, kad, neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų (nagrinėjamos bylos atveju – neteisėtų veiksmų), žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2014).

8738.

88Nors nenustačius neteisėtų pareigūnų veiksmų, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nėra būtinybės pasisakyti, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo nurodyta žala yra nepagrįsta.

8939.

90Aptariamu atveju ieškovui buvo skirta švelniausia BPK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Tiek pagal baudžiamosios bylos, tiek pagal nagrinėjamos bylos medžiagą nėra duomenų, kad ieškovas būtų patyręs realių judėjimo laisvės suvaržymo padarinių (pavyzdžiui, jis būtų negalėjęs išvykti į suplanuotą kelionę, mokymus, komandiruotę, būtų patyręs nuostolių ir pan.). Ieškovas procesiniuose dokumentuose taip pat nenurodė ir nepateikė teismui įrodymų, kad per visą rašytinio pasižadėjimo neišvykti laikotarpį būtų kreipęsis į ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą arba teismą dėl leidimo išvykti iš savo gyvenamosios arba dėl kardomosios priemonės panaikinimo ar pakeitimo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, išskyrus deklaratyvius ieškovo teiginius apie tai, jog paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – sukėlė jam „sunkius moralinius ir materialinius nuostolius“, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl šios kardomosios priemonės ieškovas būtų patyręs realią žalą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

9140.

92Ieškovas (apeliantas) nesutikimą su skundžiamu sprendimu taip pat grindžia tuo, kad jis į teismą kreipėsi su ieškiniu dėl kompensacijos už nepagrįstai skirtą kardomąją priemonę priteisimo, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškinį nepagrįstai nagrinėjo kaip pareikštą dėl žalos atlyginimo. Šis ieškovo argumentas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

9341.

94Pareikštame ieškinyje ieškovas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią – gauti kompensaciją už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų (Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos ir Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės) veiksmų. Žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimą reglamentuoja būtent šioje nutartyje aptartas CK 6.272 straipsnis (nutarties 25–28 punktai). Taigi, reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo ieškovui siejant su patirtais nepatogumais ir apribojimais, kuriuos lėmė ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio reikalavimą kvalifikavo kaip reikalavimą dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, atlyginimo (CK 6.272 straipsnio 1 dalis).

9542.

96Ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo faktas pats savaime suteikia asmeniui teisę gauti kompensaciją, taip pat laikytinas teisiškai nepagrįstu.

9743.

98Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (nuo pradžių). Išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti. Civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009; 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; kt.).

9944.

100Pažymėtina, kad aptariamu atveju ieškovo išteisinimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį lėmė ne ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo neteisėti veiksmai, bet kitoks byloje esančių įrodymų visumos vertinimas apeliacinės instancijos teisme. Bylą nagrinėjusi Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nurodė negalinti kategoriškai ir neabejotinai atmesti galimybės, jog ieškovas klydo vertindamas parašų tikrumą, ir, vadovaudamasi principu, kad visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, priėmė ieškovą išteisinantį nuosprendį. Nei baudžiamąją bylą, nei šią civilinę bylą nagrinėjusiems teismams nenustačius jokių neteisėtų ikiteisminio tyrimo veiksmų, t. y. kad šie veiksmai, įskaitant kardomosios priemonės paskyrimą, būtų atlikti nesant įstatyme įtvirtintų pagrindų ir nesilaikant teisės aktuose nustatytų procedūrų ir tvarkos, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovas neįgijo teisės į žalos atlyginimą (kompensaciją).

101Dėl procesinės bylos baigties

10245.

103Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio ieškovo apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo. Dėl to ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

104Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

105atmesti ieškovo apeliacinį skundą.

106Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė... 6. 2.... 7. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28... 8. 3.... 9. Ieškovo teigimu, jis nepagrįstai buvo apkaltintas nusikaltimu, kurio... 10. 4.... 11. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija atsiliepime į... 12. 5.... 13. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepime... 14. 6.... 15. Atsakovės atstovė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas... 16. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 17. 7.... 18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovo... 19. 8.... 20. Teismas nustatė, jog ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas... 21. 9.... 22. Teismas nurodė, kad valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl... 23. 10.... 24. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė jo... 25. 11.... 26. Vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota praktika, teismas nurodė, kad... 27. 12.... 28. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas sprendė, kad ieškovo išteisinimo... 29. 13.... 30. Teismas sprendė, kad byloje ieškovui neįrodžius vienos iš būtinųjų... 31. 14.... 32. Kartu teismas pažymėjo, jog neturtinės žalos faktą ieškovas grindžia... 33. 15.... 34. Ieškovui neįrodžius neteisėtų pareigūnų veiksmų, o kartu ir... 35. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 36. 16.... 37. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 38. 16.1.... 39. Nors ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl kompensacijos už... 40. 16.2.... 41. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas nepaisė aplinkybės, kad Žmogaus... 42. 17.... 43. Atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija ir Lietuvos... 44. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 45. 18.... 46. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio... 47. 19.... 48. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo... 49. Byloje nustatytos aplinkybės... 50. 20.... 51. Remiantis šios ir baudžiamosios bylos Nr. 1-98-932/2016 medžiaga nustatyta,... 52. 21.... 53. Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti ieškovo dalyvavimą procese,... 54. 22.... 55. Nustačiusi, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų,... 56. 23.... 57. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu... 58. 24.... 59. Vadovaudamasis išteisinamuoju teismo nuosprendžiu, ieškovas kreipėsi į... 60. Dėl valstybės atsakomybės ... 61. 25.... 62. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl... 63. 26.... 64. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra... 65. 27.... 66. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo,... 67. 28.... 68. Be to, CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodyti procesiniai veiksmai vertintini ir... 69. 29.... 70. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos... 71. 30.... 72. Nagrinėjamu atveju ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas... 73. 31.... 74. Ieškovo (apelianto) argumentai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnės (Vilniaus... 75. 32.... 76. Ieškovas ieškinio reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo byloje iš... 77. 33.... 78. Viena vertus, teisėjų kolegija sutinka su ieškovo (apelianto) teiginiu, kad... 79. 34.... 80. Kita vertus, ieškovo (apelianto) akcentuojama judėjimo laisvė nėra... 81. 35.... 82. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nustatyta... 83. 36.... 84. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė,... 85. 37.... 86. Pirmosios instancijos teismo teisingai nurodyta, kad, neįrodžius bent vienos... 87. 38.... 88. Nors nenustačius neteisėtų pareigūnų veiksmų, dėl kitų civilinės... 89. 39.... 90. Aptariamu atveju ieškovui buvo skirta švelniausia BPK 120 straipsnio 1 dalyje... 91. 40.... 92. Ieškovas (apeliantas) nesutikimą su skundžiamu sprendimu taip pat grindžia... 93. 41.... 94. Pareikštame ieškinyje ieškovas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo... 95. 42.... 96. Ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad išteisinamojo teismo nuosprendžio... 97. 43.... 98. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, kad... 99. 44.... 100. Pažymėtina, kad aptariamu atveju ieškovo išteisinimą pagal BK 235... 101. Dėl procesinės bylos baigties... 102. 45.... 103. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, darytina... 104. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 105. atmesti ieškovo apeliacinį skundą.... 106. Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d....