Byla 3K-7-183/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės, Egidijaus Laužiko, Algio Norkūno, Antano Simniškio ir Teodoros Staugaitienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Naujapilė“ ir atsakovo Lietuvos Respublikos atstovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Naujapilė“ ieškinį Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo.

2Išplėstinė teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 297 937 Lt turtinei žalai atlyginti. Jis nurodė, kad 1995 m. gegužės 18 d. ieškovo vieninteliam akcininkui ir administracijos vadovui V. G. buvo iškelta baudžiamoji byla; dėl joje ikiteisminį tyrimą atlikusių institucijų, taip pat teismų veiksmų neteisėtai taikant procesinę priemonę – turto areštą, ieškovas nuo 1995 m. gegužės mėnesio iki 2003 m. gegužės 27 d. patyrė nuostolių, negaudamas pajamų dėl to, kad buvo apribota galimybė disponuoti bendrovės turtu, be to, turėjo išlaidų areštuotam turtui saugoti ir prižiūrėti. Ieškovas ne kartą kreipėsi į nurodytas institucijas dėl arešto turtui panaikinimo, nes laikė, kad būsimiems civiliniams ieškiniams užtikrinti V. G. baudžiamojoje byloje negalėjo būti areštuotas bendrovės turtas, tačiau nei prokuratūra, nei teismai nepagrįstai nesprendė turto arešto panaikinimo klausimo; Kauno miesto apylinkės teismas 2001 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi panaikino tik automobilių areštą. Kauno apygardos teismas 2003 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 275 straipsnio 3 dalį V. G. išteisino ir visiškai panaikino ieškovo turto areštą. Baudžiamoji byla dėl kaltinimo pagal BK 329 straipsnį nutraukta 2003 m. lapkričio 18 d. Areštavus turtą, ieškovas negalėjo vykdyti ūkinės veiklos; 1996 m. birželio mėnesį ji nutrūko, areštuotas turtas ieškovui tapo nereikalingas; skundai dėl nepagrįsto turto arešto nebuvo sprendžiami iš esmės, bet tik priimami teisiškai nemotyvuoti ir nepagrįsti sprendimai; neteisėtas teismų atsisakymas išnagrinėti turto savininko skundus lėmė nepateisinamai ilgą turto arešto laiką; buvo pažeista ieškovo konstitucinė teisė į nuosavybės apsaugą, taip pat teisė kreiptis į teismą. Areštuoto turto (kompiuteriai, kopijavimo aparatas, transporto priemonės, biuro baldai, įranga, prekės) vertė siekė 184 945 Lt, o šią sumą indeksavus bendruoju kainų indeksu, turto arešto panaikinimo dieną – 275 093 Lt; atėmus likutinę nurodyto turto vertę (9920 Lt), žala yra 265 173 Lt; be to, ieškovas turėjo 9170 Lt automobilių saugojimo, 12 189 Lt patalpų areštuotam turtui saugoti nuomos, 2079,40 Lt išlaidų apsaugos policijos paslaugoms atlyginti, 9324,48 Lt nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidų; taigi iš viso padaryta žalos už 297 937 Lt.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2005 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; teismas priteisė 9170 Lt žalos atlyginimo ir 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad V. G. buvo kaltinamas tuo, kad vykdė neteisėtas finansines operacijas – imdavo iš piliečių paskolas užsienio valiuta UAB „Naujapilė“ vardu, tačiau nei V. G., nei UAB „Naujapilė“, kurios direktorius jis buvo, paskolų laiku negrąžindavo. Pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK 483, 484 straipsnius civilinė atsakomybė galėjo kilti ir UAB „Naujapilė“; BPK 195 straipsnio imperatyvioji norma įpareigojo areštuoti ne tik įtariamojo ar kaltinamojo turtą, bet ir turtą asmenų, pagal įstatymą materialiai atsakingų už jų veiksmus, ar kitų asmenų, pas kuriuos yra nusikalstamu būdu gautas ar įgytas turtas; tai, kad civiliniai ieškiniai ieškovui nebuvo pareikšti ir dėl to ieškovas nebuvo patrauktas civiliniu atsakovu, teismo vertinimu, nereiškė, kad tardytojo veiksmai, areštuojant turtą, buvo neteisėti, nes nėra galimybių nustatyti bylos eigos variantus jos pradinėje stadijoje, be to, BPK 195 straipsnis nenustatė, kad gali būti areštuojamas tik asmens, pripažinto civiliniu atsakovu, turtas; baudžiamosios bylos, kurioje V. G. buvo pareikšti kaltinimai, išnagrinėjimo rezultatai nereiškia, kad procesiniai sprendimai dėl turto arešto buvo savaime neteisėti; kartu teismas motyvavo, kad, taikant įstatymų reikalavimus baudžiamajame procese, privaloma laikytis tokio elgesio taisyklių, kad veiksmais (veikimu, neveikimu) nebūtų padaryta kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnis); skirdamos procesinę prievartos priemonę kaip turto areštas, teisėsaugos institucijos turi imtis visų įmanomų priemonių, kad suvaržymai nesukeltų neigiamų padarinių ar bent juos sumažintų; valstybinės institucijos nėra atleistos nuo bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, nagrinėjamu atveju pareiga nebuvo tinkamai įvykdyta, tai lėmė dalies žalos ieškovui atsiradimą. Areštuoti automobiliai buvo perduoti ieškovui saugoti, todėl teismas laikė pagrįstu ieškinio reikalavimą atlyginti 9170 Lt automobilių saugojimo išlaidų. Teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl lėšų, kurias ieškovas galėtų gauti pardavęs areštuotą turtą priteisimo nurodė, kad ieškovas turėjo galimybę naudotis areštuotu turtu; laikė, kad neįrodyta, jog visas areštuotas turtas bendrovei tapo nereikalingas ir būtų parduotas; atmetė ieškinio reikalavimą dėl patalpų nuomos išlaidų, nes laikė, kad ieškovas neįrodė, jog čia buvo saugomas areštuotas turtas; sprendė, kad apsaugos policijos paslaugų atlyginimo ir nekilnojamojo turto (butų) išlaikymo išlaidos nesusijusios su turto areštu.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo, atsakovo atstovų Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinius skundus, 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. sprendimą pakeitė, ieškovui priteistą žalos atlyginimą padidino iki 184 195 Lt, advokato pagalbai apmokėti išlaidas padidino iki 3000 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija sprendė, kad UAB „Naujapilė“ direktoriui V. G. pareiškus kaltinimą dėl nusikaltimo pagal BK 329 straipsnyje nustatytus požymius padarymo, materialinė žala konkretiems fiziniams ar juridiniams asmenims negalėjo būti padaryta, nes šio nusikaltimo objektas – teisės aktų nustatyta finansinių operacijų vykdymo tvarka; todėl kolegija kitaip nei pirmosios instancijos teismas sprendė, kad civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje negalėjo objektyviai atsirasti, tardytojo 1995 m. priimtais nutarimais UAB „Naujapilė“ turtui taikyti apribojimai buvo neteisėti. V. G. 1996 m. gegužės 13 d. pagal BK 275 straipsnio 3 dalį buvo pareikštas kaltinimas dėl nusikaltimo, kuriuo paprastai padaroma materialinės žalos kitiems asmenims, tačiau 2003 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu V. G. dėl šio kaltinimo buvo išteisintas. Toks nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą, išteisinamuoju nuosprendžiu preziumuojama, kad asmuo baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas neteisėtai; visi baudžiamojo proceso metu atlikti procesiniai veiksmai pripažintini neteisėtais; ši prezumpcija gali būti paneigiama, jeigu civilinėje byloje įrodomos aplinkybės, paneigiančios preziumuojamąsias. Kolegijos vertinimu, šioje civilinėje byloje prezumpcija nepaneigta; kaltinimas pagal BK 275 straipsnio 3 dalį buvo neteisėtas nuo jo pareiškimo, todėl ir procesinių prievartos priemonių taikymas, taip pat atsisakymas tas priemones panaikinti buvo neteisėti; ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų, teismo veiksmai neteisėti ir dėl to, kad ieškovo turtinių teisių apribojimas truko nepateisinamai ilgai. Neteisėtu procesinės prievartos priemonių baudžiamojoje byloje taikymu padaryta žala turi būti atlyginama (CK 6.272 straipsnio 1 dalis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kolegijos vertinimu, dėl areštuotų daiktų vertės sumažėjimo ieškovas patyrė 175 025 Lt žalą; ieškovo reikalavimą atlyginti dar 90 148 Lt, t . y. bendruoju kainų indeksu indeksuotą daiktų verčių skirtumą, kolegija laikė nepagrįstu, nenustačius, kad buvę areštuoti daiktai tapo ieškovui nereikalingi ir šis norėjo juos parduoti; be to, nėra pagrindo daiktų areštu padarytos žalos dydį susieti su gautinų lėšų perkamąja galia daiktų pardavimo atveju. Kolegija pripažino pagrįstu ieškovo reikalavimą dėl išlaidų areštuotų automobilių saugojimo mokamoje automobilių saugojimo aikštelėje paslaugoms atlyginti.

8III. Kasacinių skundų, prisidėjimo prie kasacinio skundo, atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Naujapilė“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartį pakeisti, priteisti papildomai

10101 551, 88 Lt žalos atlyginimo, galutinę atlygintinos žalos sumą padidinti iki 285 746, 88 Lt; priteisti iš atsakovo ieškovui atstovavimo bei teismo išlaidas – 3256,80 Lt. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Nepripažindama ieškovo teisės į 90 148 Lt sumą, kolegija neteisingai aiškino CK 6.272 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto procesinės prievartos priemonės pritaikymo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Visiškas žalos atlyginimo institutas apima visus ekonominius–teisinius veiksnius, sukėlusius konkretaus daikto vertės sumažėjimą. Infliacijos institutas taikomas, reglamentuojant įvairius teisinius santykius, taip pripažįstant jos poveikį daiktų (taip pat mokesčių, baudų, mokėjimų ir kt.) vertei nustatyti ar koreguoti (CPK 82 straipsnis ir kt.). Pagal CK 6.249 straipsnio 5 dalį žalos atlyginimu visa apimtimi turi būti užtikrinamas nukentėjusio asmens sugrąžinimas į pradinę turtinę padėtį teismo sprendimo priėmimo dienos kainomis; dėl infliacijos nuvertėjo pinigai, kuriais buvo įvertintas ieškovo turtas arešto metu. Siekiant tiksliai apskaičiuoti patirtus nuostolius turto vertė arešto metu ir teismo sprendimo priėmimo dieną turi būti vertinama tos pačios perkamosios galios piniginiais vienetais, todėl ieškovo nuostoliai, patirti dėl infliacijos procesų, ieškinyje apskaičiuoti indeksuojant areštuoto turto vertę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Statistikos departamento skelbiamais kainų indeksais. Indeksuotos ir neindeksuotos pradinės turto vertės skirtumas yra ieškovo nuostoliai, patirti dėl infliacijos (275 093 Lt – 184 945 Lt = 90 148 Lt).

122. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad procesinių prievartos priemonių taikymas neturėjo įtakos ieškovo turėtoms išlaidoms už apsaugos policijos teikiamas paslaugas atlyginti. Kolegija nepagrįstai netaikė CK 6.272 straipsnio 1 dalies, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką; kolegijos išvada neatitiko CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Ieškovas pagrįstai saugojo vertingesnį ir brangesnį turtą, naudodamasis apsaugos policijos mokamomis paslaugomis, taip siekė teisėtų tikslų, kartu vykdė parengtinio tardymo institucijos nutarimą saugoti 43 000 Lt vertės biuro techniką, nes bendrovės ūkinė veikla buvo priverstinai sustabdyta. Neišsaugojus tokios didelės vertės daiktų, pasekmės būtų įvertintos ne ieškovo naudai. Tai, kad sutartinė prievolė mokėti už patalpų apsaugą atsirado anksčiau, negu buvo areštuotas bendrovės turtas, nėra pagrindas vertinti, jog šios įmokos nesusijusios su neteisėtų procesinių prievartos priemonių taikymu. Nepagrįstas kolegijos argumentas, kad ieškovas nesiėmė priemonių nutraukti turto apsaugos sutartis – bendrovės turto apsauga ne blogino, bet padėjo vykdyti procesinę prievartos priemonę.

133. Turto arešto laikotarpiu ieškovo veiklai tapusiu nereikalingu nekilnojamojo turto išlaikymo 9324,48 Lt išlaidos turėtų būti atlygintos; teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad reikalavimas apmokėti ieškovui priklausančių butų išlaikymo išlaidas neatitinka protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio kriterijaus. Energijos tiekėjas neturėjo techninių galimybių netiekti šiluminės energijos ieškovo patalpoms, esančioms keturių aukštų gyvenamajame name; dėl to šiluminės energijos tiekimas nepriklausė nuo ieškovo valios. Ieškovas dėl arešto negalėjo nekilnojamojo turto parduoti, mokėjo žemės nuomos mokestį.

14Kasaciniu skundu atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartį pakeisti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 177, 185 straipsniuose, nes, neįvertinęs visų byloje surinktų duomenų, padarė nepagrįstas išvadas dėl taikytų procesinių prievartos priemonių. Ikiteisminis tyrimas V. G. baudžiamojoje byloje pradėtas dėl to, kad šis, būdamas UAB „Naujapilė“ direktorius ir vienintelis akcininkas, bendrovės vardu skolinosi iš fizinių asmenų pinigines lėšas ir jų laiku negrąžindavo, t. y. kaltinamas padarymu nusikaltimo, numatyto 1961 m. BK 329 straipsnyje; tardytojo veiksmai, nustatant UAB „Naujapilė“ turtui apribojimus, laikytini pagrįstais ir atitinkančiais BPK normas, nes tardytojas turėjo ištirti finansinę UAB „Naujapilė“ būklę (pinigų srautus, įgyjamą turtą ir kt.); be to, baudžiamojoje byloje buvo pareikšti civiliniai ieškiniai. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apribojimai turtui buvo galimi ir dėl galimo turto konfiskavimo, kuris buvo nustatytas 1961 m. BK 329 straipsnyje. Kolegijos išvada, kad turto areštas, pareiškus V. G. kaltinimą pagal BK 275 straipsnio 3 dalį, buvo neteisėtas, nes parengtinio tyrimo ir visų procesinių veiksmų neteisėtumas konstatuotas išteisinamuoju nuosprendžiu, yra nepagrįsta; ji neatitinka teismų praktikos, pagal kurią išteisinamuoju nuosprendžiu savaime nepreziumuojamas baudžiamojo proceso neteisėtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje P. N. prieš Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, bylos Nr. 3K-7-34/2001, kategorija 39.6.2.3). Kolegija, pasisakydama dėl baudžiamojo proceso neteisėtumo, neįvertino aplinkybės, kad baudžiamoji byla dėl V. G. kaltinimo pagal BK 329 straipsnį buvo nutraukta veikai netekus pavojingumo. Byloje konstatuotas pasiskolintų pinigų negrąžinimo faktas; šios aplinkybės yra pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės arba sumažinti jos dydį pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalies, 6.282 straipsnio nuostatas, tačiau teismas jų nepagrįstai netaikė.

162. Kolegija, nagrinėdama ieškovo apeliacinį skundą, pažeidė bylos nagrinėjimo ribas, nustatytas CPK 320 straipsnyje; pasisakė ne tik dėl apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo, bet ir dėl kitų bylos aplinkybių, t. y. nurodė, kad visiškai nebuvo duomenų kaltinimui pagal BK 275 straipsnio 3 dalį pareikšti, kaltinimas buvo neteisėtas nuo pat pradžios, kartu neteisėti ir paskesni procesiniai veiksmai, susiję su šiuo kaltinimu, tarp jų ir procesinių prievartos priemonių taikymas ar atsisakymas panaikinti tas priemones. Proceso metu buvo nagrinėjami ieškovo turtui taikyto arešto klausimai, bet nebuvo tiriamos pirmiau nurodytos aplinkybės; dėl to apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio nuostatas ir neatsižvelgė į teismų praktiką dėl apeliacinės instancijos teismo teisių apeliaciniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Gerkas“ prieš UAB „Svyruoklis beržas“, bylos Nr.3K-3-1276/2002, kategorija 115). Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 18 d. nutartyje išdėstytus argumentus apie tai, kad V. G. pagal 1961 m. BK 275 straipsnio 3 dalį išteisintas ne dėl to, jog nebuvo nusikaltimo įvykio, bet nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties; tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl procesinių veiksmų baudžiamojoje byloje neteisėtumo prezumpcijos yra nepagrįsta. Be to, kolegija nesilaikė CPK 12, 13 straipsniuose nustatytų rungimosi ir dispozityvumo principų

173. Atlygintinos žalos dydis nustatytas, pažeidžiant CK 6.249 straipsnio nuostatas; teismo išvados prieštaringos. Daiktų nuvertėjimas yra daikto vertės sumažėjimas dėl natūralių priežasčių. Žalos dydžio nustatymas pagal ieškovo pateiktus įrodymus, kai iš daiktų vertės išskaičiuojama jų likutinė vertė, tų verčių nepatikrinus, kai tuo tarpu turtas buvo parduotas visai kitomis sąlygomis, prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Ieškovas žalos dydžio neįrodė, nepagrindė, kokių išlaidų turėjo dėl turto vertės sumažėjimo, nes tai yra ne žala, bet netiesioginiai nuostoliai, t. y. negautos pajamos. CK 6.249 straipsnio komentare (Civilinio kodekso šeštosios knygos komentaras, p. 342) aiškinama, kad, norėdamas įrodyti negautų pajamų faktą, ieškovas privalo įrodyti pasiruošimą ir galimybes gauti tokias pajamas. Šioje byloje nurodytų aplinkybių ieškovas neįrodinėjo.

18Atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prisideda prie atsakovo atstovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kasacinio skundo (CPK 348 straipsnis) ir laiko, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad išteisinamuoju nuosprendžiu preziumuojamas tardymo ir teismo veiksmų neteisėtumas; kolegija negalėjo vertinti visų parengtinio tardymo ir teismo veiksmų, nes ieškovas tokio reikalavimo nereiškė; dėl to kolegija išėjo už ieškinio ir apeliacinio skundo ribų, taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles; sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio.

19Atsiliepimu į atsakovo atstovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti. Ieškovas akcentuoja, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija ištyrė visas aplinkybes ir įrodymus, susijusius su pareigūnų ir teismo procesinių veiksmų neteisėtumu CK 6.272 straipsnyje nustatytos deliktinės atsakomybės atsiradimo atžvilgiu. Teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, pagrįstai priteisė ieškovui žalos, patirtos dėl areštuotų daiktų fizinio ir moralinio nuvertėjimo, atlyginimą. Ieškovas laiko, kad kasacinio skundo argumentai yra teisiškai neargumentuoti ir nepagrįsti.

20Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo kasacinį skundą atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir nurodo, kad areštuotus daiktus ieškovas naudojo savo tiesioginėje veikloje, bendrovė turtą įsigijo nesiekdama jį parduoti, dėl to ieškovo patirti nuostoliai nesietini su Vyriausybės nustatyta tvarka skelbiamais kainų indeksais. Ieškovo išlaidos apsaugos policijos paslaugoms apmokėti nesietinos su areštu pagrįstai, nes ieškovas neįrodė, kad buvo saugomas areštuotas turtas; patalpų apsaugos būdą pasirinko ieškovas savo iniciatyva. Ieškovas taip pat neįrodė, kad dėl turto arešto turėjo nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidų.

21Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo kasacinį skundą atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Jis nurodo, kad ieškovas prašo atlyginti žalą dėl turto vertės sumažėjimo, kartu nepagrįstai reikalauja į atlygintinos žalos sumą įskaičiuoti dėl infliacijos nuvertėjusių pinigų sumą, kuria buvo įvertintas turtas, šį areštuojant. Teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus dėl išlaidų policijos apsaugos paslaugoms atlyginti, nes šiomis ieškovas naudojosi dar iki turto arešto ir neįrodė, kad, turto neareštavus, jų būtų atsisakęs.

22Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

241995 m. gegužės 18 d. V. G. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 329 straipsnį, t. y. dėl operacijų su pinigais ar vertybiniais popieriais norminių aktų pažeidimo, o 1996 m. gegužės 13 d. – ir pagal BK 275 straipsnio 3 dalį, t. y. dėl patikėto ar esančio jo žinioje svetimo turto pasisavinimo arba iššvaistymo stambiu mastu. Pareikštų kaltinimų faktinis pagrindas buvo tas, kad V. G. – UAB „Naujapilė“ pagrindinis steigėjas, vienintelis akcininkas ir administracijos vadovas, neturėdamas Lietuvos banko leidimo vykdyti veiklą, susijusią su valiutinėmis operacijomis, nurodytos bendrovės vardu sudarinėjo užsienio valiutos paskolos sutartis, grąžino ne visus pasiskolintus pinigus, pasisavino 811 500 Lt. Kauno m. VPK tardytojas 1995–1996 metais areštavo UAB „Naujapilė“ turtą (keturis butus, automobilius, kompiuterius, kopijavimo aparatą, biuro baldus, įrangą ir kt. ) civiliniams ieškiniams užtikrinti. UAB „Naujapilė“ prašymų panaikinti areštą tardytojas ir teismai netenkino; Kauno miesto apylinkės teismas 2001 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi panaikino areštą tik automobiliams.

25Kauno apygardos teismas 2003 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu V. G. išteisino dėl kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 275 straipsnio 3 dalyje, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties, ir panaikino UAB „Naujapilė“ turto areštą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. lapkričio 18 d. nutartyje konstatavo, kad veika, už kurią V. G. nuteistas pagal 1961 m. BK 329 straipsnį, nuo 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujajam BK neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl šią baudžiamosios bylos dalį nutraukė.

26V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

27Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; šią funkciją vykdydamas, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

28Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai vadovavosi nuostata, kad ieškovo Lietuvos Respublikai pareikštas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo nagrinėtinas taikant 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK normas, nustatančias valstybės civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl procesinės prievartos priemonių taikymo baudžiamajame procese. Pagal CK nustatytą reglamentavimą valstybė, nepriklausomai nuo jos institucijų kaltės, tokiais atvejais atlygina žalą, esant šioms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, priežastiniam ryšiui. Šios bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme dalykas yra ieškovo ir atsakovo atstovų kasaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į juos keliami teisės klausimai dėl procesinės ir materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo nustatant valstybės civilinės atsakomybės už žalą, padarytą areštavus turtą baudžiamajame procese, atsiradimo sąlygas bei atlygintinos žalos dydį.

29Dėl valstybės institucijų procesinių veiksmų teisėtumo nustatymo civilinėje byloje

30Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėto procesinio veiksmo baudžiamajame procese, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Teisėsaugos institucijų procesinių veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, nuosprendis, kuriuo asmuo neteisėtai nuteistas, yra panaikintas instancine tvarka dėl to, kad neteisėtas; iš esmės analogiškai spręstina apie kitų procesinių veiksmų baudžiamajame procese teisėtumą. Antai 1998 m. gegužės 13 d. įsigaliojus BPK normų pakeitimams, įstatyme įtvirtinta teisė apskųsti teismui turto areštą baudžiamojoje byloje. Pažymėtina, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalies norma taikoma tiesiogiai; tai reiškia, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl šios normos pagrindu pareikšto reikalavimo, nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, dėl kurio, ieškovo teigimu, buvo padaryta žalos. Tuo atveju, kai procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumas buvo tikrinamas instancine tvarka, civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalo tą aplinkybę nurodyti sprendime ir padaryti dėl jos atitinkamas teisines išvadas. Teismas apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą sprendžia, ištyręs ir pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus; todėl teismas gali padaryti kitokią išvadą, nei buvo nuspręsta patikrinus procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumą instancine tvarka ir pripažinti jį neteisėtu, jeigu civilinėje byloje nustato kitas esmines aplinkybes.

31Apeliacinės instancijos teismas, tirdamas UAB ,,Naujapilė” turto arešto teisėtumą, motyvavo, kad, V. G. pareiškus kaltinimą pagal BK 329 straipsnį dėl operacijų su užsienio valiuta taisyklių pažeidimo, baudžiamojoje byloje negalėjo būti pareikšti fizinių ir juridinių asmenų civiliniai ieškiniai, todėl tardytojas be teisinio pagrindo ėmėsi procesinių priemonių civiliniams ieškiniams užtikrinti. Teismas pripažino neteisėtu UAB ,,Naujapilė” turto areštą ir po to, kai V. G. buvo pareikštas kaltinimas dėl BK 275 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo – svetimo turto pasisavinimo stambiu mastu – padarymo, nes V. G. dėl šio kaltinimo išteisintas; teismo vertinimu, priėmus išteisinamąjį nuosprendį, preziumuojamas baudžiamosios bylos iškėlimo ir taikytų procesinių prievartos priemonių neteisėtumas, ši prezumpcija civilinėje byloje nepaneigta. Išplėstinė teisėjų kolegija dėl tokios apeliacinės instancijos teismo išvados pažymi, kad išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet toks nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti. Baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės ir civilinėje byloje įrodinėtinos aplinkybės gali nesutapti; antai baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas išteisinamasis nuosprendis dėl to, kad teisiamojo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės netapačios aplinkybėms, kurias reikia nustatyti vertinant teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo; be to, ir tos pačios aplinkybės civilinėje byloje gali turėti kitokią teisinę reikšmę. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimu grindžiama nuostata, kad baudžiamoji byla iškelta neteisėtai, civiliniame procese gali būti paneigta remiantis tam tikru vienu faktu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje J. S. prieš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, bylos Nr. 3K-7-381/2003, kategorija 39.6.2.13), taip pat civilinėje byloje atliktu daugelio aplinkybių ištyrimu. Kauno apygardos teismo 2003 m. balandžio 17 d. nuosprendyje, kuriuo V. G. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 275 straipsnio 3 dalį, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 18 d. nutartyje nėra tiesioginių teiginių apie neteisėtą baudžiamosios bylos iškėlimą. V. G. dėl nurodyto kaltinimo išteisintas nesant nusikaltimo sudėties (BPK 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Išteisinamasis nuosprendis dėl to, kad nėra nusikaltimo sudėties, priimamas tais atvejais, kai nustatoma, jog teisiamasis padarė veiką, dėl kurios vyko teisminis nagrinėjimas, tačiau ši veika nereiškia nusikaltimo padarymo. Taigi išteisinamuoju nuosprendžiu nustatyta, kad V. G. padarė veiką, dėl kurios vyko teisminis nagrinėjimas, tačiau ši veika nereiškia nusikaltimo padarymo. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad asmens išteisinimo teisinis pagrindas yra reikšminga aplinkybė sprendžiant civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį klausimą, ar tam tikri procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje laikytini neteisėtais. Pripažintini pagrįstais atsakovo atstovų kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į V. G. išteisinimo pagal BK 275 straipsnio 3 dalį teisinį pagrindą ir ši aplinkybė galėjo turėti reikšmės padaryti nepagrįstai išvadai vertinant, ar buvo teisėti tardytojo veiksmai areštuojant ieškovo turtą.

32BPK 195 straipsnyje, reglamentavusiame arešto turtui uždėjimo pagrindus ir tvarką, buvo nustatyta, kad, siekdamas užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, tardytojas privalo uždėti areštą įtariamojo, kaltinamojo turtui; juridinio asmens turtas galėjo būti areštuotas, esant pakankamam pagrindui patraukti juridinį asmenį civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje. V. G. buvo kaltinamas tuo, kad nusikalstamas veikas padarė eidamas UAB ,,Naujapilė” administracijos vadovo (direktoriaus) pareigas, bendrovė V. G. gautus iš fizinių asmenų pinigus įtraukė į savo apskaitą. Šios aplinkybės vertintinos ta prasme, ar buvo sąlygos pagal BPK 62 straipsnį patraukti bendrovę civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje. Jeigu pagal BPK 195 straipsnyje nustatytą reglamentavimą buvo galima areštuoti ieškovo turtą, tardytojas, esant pagrindui, privalėjo tai padaryti, nes, nesiėmus tokių veiksmų, būtų neužtikrinti galimų civilinių ieškovų interesai. Minėta, civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo apie atskirų procesinių veiksmų baudžiamojoje byloje teisėtumą sprendžiama visų civiliniame procese nustatytų aplinkybių kontekste. Tardytojo veiksmai baudžiamojoje byloje areštuojant UAB ,,Naujapilė” turtą vertintini, atsižvelgiant ir į tai, kokie santykiai siejo šią bendrovę su V. G. Įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ar vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų nepriešpastatyti visuomenės interesams. Tardytojo veiksmus areštuojant UAB ,,Naujapilė” turtą būtų galima pripažinti neteisėtais tuo atveju, jei bendrovė būtų visiškai nesusijusi su V. G. kaip bendrovės savininko ir direktoriaus vykdyta veikla, jei dėl tos veiklos bendrovė nebūtų priėmusi iš fizinių asmenų pinigų. Įmonės administracijos vadovą ir įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas veikia įmonės interesais. Kai asmuo yra įmonės pagrindinis steigėjas, vienintelis akcininkas ir administracijos vadovas, neturėtų kilti pagrįstų abejonių dėl pasitikėjimo santykių, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių civilinėje byloje reikšmingų aplinkybių išsamiai netyrė, tik nurodė, kad pagal 1964 m. CK 1171 straipsnį, 1994 m. Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 dalį UAB ,,Naujapilė” negalėjo būti materialiai atsakinga už kaltinamajam V. G. inkriminuotus veiksmus ir jų pasekmes; teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal 1964 m. CK 483, 484 straipsnius dėl V. G. einamų bendrovės administracijos vadovo pareigų civilinė atsakomybė galėjo atsirasti ir UAB ,,Naujapilė”, nes bendrovė dėl administracijos vadovo veiksmų ir sprendimų įgijo teises ir pareigas.

33Pradėjus baudžiamąjį persekiojimą, nėra ir objektyviai negali būti žinomas bylos galutinis rezultatas. Dėl faktinių ir teisinių aplinkybių pasikeitimo, net ir teisėtai areštavus turtą, gali atsirasti būtinybė atsisakyti šios procesinės prievartos priemonės; to nepadarius, tektų tokias priemones pripažinti neteisėtomis. Išplėstinė teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismu, kad ieškovo turto arešto teisėtumo klausimas galėjo iškilti, kai Kauno miesto apylinkės prokuratūra, 2002 m. vasario 7 d. nutarimu pakeitusi kaltinimą, pripažino, jog V. G. inkriminuojamais veiksmais buvo padaryta žala UAB ,,Naujapilė”, bet ne kitiems asmenims. Dėl šio fakto išnyko teisinės prielaidos, kad baudžiamojoje byloje gali būti pareikšti tokių asmenų civiliniai ieškiniai, tačiau jų užtikrinimo priemonių – UAB „Naujapilė“ turto arešto – panaikinimo klausimas nebuvo išspręstas. Valstybinės institucijos, įskaitant vykdančias baudžiamąjį persekiojimą, civilinės atsakomybės prasme neatleidžiamos nuo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai; dėl šios pareigos nevykdymo jų veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais ir valstybei atsirasti civilinė atsakomybė (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis, 6.272 straipsnio 1 dalis). Europos žmogaus teisių teismas 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimu byloje G. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 70661/01) nustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą dėl nepateisinamai ilgo baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Beveik visą tą laiką buvo areštuotas UAB „Naujapilė“ turtas. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje turi būti įvertinta, ar ieškovo turtinių teisių apribojimas dėl jo trukmės nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 pirmajame straipsnyje įtvirtinto proporcingumo bendrajam interesui principo. Šio principo pažeidimas reikštų taikytų apribojimų neteisėtumą; tačiau ir šiuo atveju turi reikšmės tai, ar procesinės prievartos priemonės buvo neteisėtos nuo jų taikymo pradžios, ar neteisėtumą lemiančios aplinkybės, tarp jų ir nepateisinamai ilga apribojimų trukmė, atsirado vėliau. Pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismas ištyrė ir įvertino ne visus pateiktus duomenis, turinčius reikšmės civilinėje byloje sprendžiant procesinių aktų dėl UAB „Naujapilė“ turto arešto baudžiamojoje byloje teisėtumo klausimą.

34Dėl žalos, priežastinio ryšio ir žalos dydžio nustatymo

35Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai sprendė priežastinio ryšio ir žalos dydžio klausimus, todėl nepagrįstai tik iš dalies tenkino ieškinį. Atsakovo atstovai visose civilinės bylos nagrinėjimo stadijose visiškai nepripažino valstybei pareikšto ieškinio; kasaciniame skunde, be kitų argumentų, jie nurodo ir tą, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė CK normas dėl žalos sampratos, nuostolių dydžio nustatymo.

36Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Šie, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus įmonės turtą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Siekiant įgyvendinti CK 6.251 straipsnyje įtvirtintą visišką nuostolių atlyginimo principą, žala įvertinama pinigais, atsižvelgiant į infliaciją, rinkos pokyčius ir kitas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes; jeigu ieškovas negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai įmonė dėl tam tikrų priežasčių negali plėtoti veiklos, ji paprastai patiria nuostolių dėl to, kad negavo pajamų iš savo veiklos. Atsakovo atstovų kasaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas galėjo reikšti būtent tokį ieškinį, bet ne reikalauti, kad būtų atlygintas daiktų nuvertėjimas. Išplėstinė teisėjų kolegija sutinka, kad tai būtų įprastas būdas siekti nuostolių atlyginimo, tačiau pripažintina ieškovo teisė pasirinkti, kokiais teisės institutais jis grįs savo reikalavimą skolininkui.

37Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad, areštavus UAB „Naujapilė“ turtą, įmonė patyrė tiesioginių nuostolių dėl jos veikloje naudojamų daiktų nuvertėjimo. Išplėstinė teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atstovų kasacinio skundo argumentais, kad daiktų nuvertėjimas savaime nėra pakankamas kriterijus žalai ir jos dydžiui nustatyti. Daiktai, laikui bėgant, nuvertėja, t. y. jų ekonominė vertė paprastai sumažėja dėl objektyvių priežasčių (natūralių savybių ir pan.). Kai deliktiniuose santykiuose daiktų nuvertėjimu remiamasi žalos atsiradimui pagrįsti, turi būti visapusiškai ištirtas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir daiktų vertės pokyčių, nes kitaip galimi neigiami padariniai – vienais atvejais atsakomybės taikymas gali reikšti neteisingumą ir nesąžiningumą skolininko atžvilgiu, nes atsakomybės ribos bus neprotingai išplėstos; kitais atvejais skolininko atleidimas nuo atsakomybės gali reikšti neteisingumą ir nesąžiningumą kreditoriaus atžvilgiu, nes atsakomybės ribos bus neprotingai susiaurintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje B. L. ir kt. prieš S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-614/2002, kategorija 39.2.2; 2002 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje I. Z. prieš Vilniaus teritorinę muitinę, bylos Nr. 3K-3-530/2002, kategorija 39.2.3 ir kt.).

38Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad dėl taikytų procesinės prievartos priemonių ieškovas nepateisinamai ilgai neturėjo realių galimybių naudotis areštuotų daiktų naudingomis funkcinėmis savybėmis, jam neatsipirko šių daiktų įsigijimo kaštai, gerokai sumažėjo areštuotų daiktų vertė. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, net ir pripažinus pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad ieškovas patyrė žalą dėl areštuotų daiktų vertės sumažėjimo negalima be išlygų sutikti, jog valstybė turėtų atlyginti visus šiuos nuostolius. Reikėtų diferencijuotai tirti nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, ilgalaikio naudojimo ir kitų areštuotų daiktų nuvertėjimą; atsižvelgiant į nurodytus kriterijus tirti priežastinį ryšį tarp turto arešto ir konkrečių daiktų nuvertėjimo; pagal tai svarstytina, kurių daiktų nuvertėjimas pripažintinas kompensuotinu. Tuo atveju, kai procesinių prievartos priemonių taikymo metu tam tikras areštuotas turtas nuvertėja ir dėl to asmuo patiria nuostolių, o kitas areštuotas turtas (pavyzdžiui, nekilnojamieji daiktai) pabrangsta, tai nustatant tikrąjį žalos dydį turėtų būti sudarytas šių vertybinių pokyčių balansas ir taip išaiškintas tikrasis nuostolių dydis (CK 6.249 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas to nepadarė.

39Visiško nuostolių atlyginimo principas turi būti derinamas su vadinamąja nuostolių mažinimo doktrina. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. CK 6.249 straipsnio norma, kad nuostolių dydį nustato teismas, reiškia, jog teismas, nustatydamas atlygintinų nuostolių dydį, privalo taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalį, jeigu bylos nagrinėjimo metu yra nustatytos šios normos dispozicijoje nurodytos aplinkybės. Tai, kad V. G. buvo vienasmenis bendrovės vadovas, reiškia, kad jis turėjo visas įmonės valdymo organo teises ir pareigas; įmonę ir jos savininką bei vienvaldį vadovą siejantys pasitikėjimo santykiai šiuo atveju yra itin persipynę. Taikant CK 6.282 straipsnio 1 dalį turėtų būti visapusiškai tiriama ir pagal CPK 185 straipsnyje nustatytus reikalavimus įvertinama, ar bendrovė, kurios vardu V. G. skolinosi iš fizinių asmenų pinigus užsienio valiuta, dėl savo nerūpestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudarė prielaidas civilinių santykių partneriams ja nepasitikėti, kreiptis gynybos į teisėsaugos institucijas, o šioms pradėti baudžiamąjį persekiojimą, imtis priemonių galimiems civiliniams ieškiniams užtikrinti. Bylos duomenimis, bendrovė viešai skelbė apie jos vykdomas finansines operacijas užsienio valiuta, nors tuo metu neturėjo teisės užsiimti tokia veikla; V. G. kaltinimas dėl šios veiklos buvo panaikintas ir baudžiamoji byla pagal BK 329 straipsnį nutraukta tik veiką 2003 metais dekriminalizavus. Taigi bylos duomenys verčia išsamiau tirti nuostolių atsiradimo priežastis ir tuo atžvilgiu, kad jie galėjo atsirasti ne tik dėl procesinių veiksmų baudžiamojoje byloje, bet ir dėl įmonės kaltų veiksmų jai vykdant finansines operacijas su valiuta, nes tuo metu ši veikla buvo nelegali. Taikant CK 6.282 straipsnio 1 dalį, svarbu ir tai, ar bendrovė atsiskaitė, ar ėmėsi priemonių atsiskaityti su pretenzijas dėl skolų grąžinimo reiškusiais asmenimis ir taip išvengti ar bent sumažinti nuostolius dėl jos veiklos apribojimo areštavus turtą civiliniams ieškiniams užtikrinti. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesvarstė klausimo dėl CK 6.282 straipsnio 1 dalies normos taikymo, priteisė teismo nustatytą visą nuostolių sumą.

40Išplėstinė teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį atsiradimo sąlygas bei atlygintinos žalos dydį, ištyrė ne visas turinčias reikšmės byloje aplinkybes, todėl netinkamai taikė šio ir kitų deliktinę atsakomybę reglamentuojančių CK straipsnių normas. Ieškovo kasacinis skundas ir atsakovo atstovų kasacinis skundas pripažintini iš dalies pagrįstais, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai), byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinio proceso tvarka. Tai konstatavusi, išplėstinė teisėjų kolegija atskirai nepasisako dėl ieškovo ir atsakovo atstovų kasaciniuose skunduose keliamų teisės taikymo klausimų, susijusių su bylos faktinėmis aplinkybėmis, kurios teismo bus iš naujo tiriamos.

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

Nutarė

42Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

43Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 2. Išplėstinė teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 297 937 Lt turtinei žalai atlyginti.... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinių skundų, prisidėjimo prie kasacinio skundo, atsiliepimų į... 9. Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Naujapilė“ prašo Lietuvos apeliacinio... 10. 101 551, 88 Lt žalos atlyginimo, galutinę atlygintinos žalos sumą padidinti... 11. 1. Nepripažindama ieškovo teisės į 90 148 Lt sumą, kolegija neteisingai... 12. 2. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad... 13. 3. Turto arešto laikotarpiu ieškovo veiklai tapusiu nereikalingu... 14. Kasaciniu skundu atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija... 15. 1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles,... 16. 2. Kolegija, nagrinėdama ieškovo apeliacinį skundą, pažeidė bylos... 17. 3. Atlygintinos žalos dydis nustatytas, pažeidžiant CK 6.249 straipsnio... 18. Atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prisideda prie... 19. Atsiliepimu į atsakovo atstovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos... 20. Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovo atstovas Lietuvos... 21. Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovo atstovas Lietuvos... 22. Išplėstinė teisėjų kolegija... 23. IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės... 24. 1995 m. gegužės 18 d. V. G. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 329... 25. Kauno apygardos teismas 2003 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu V. G. išteisino... 26. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 27. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus... 28. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai vadovavosi... 29. Dėl valstybės institucijų procesinių veiksmų teisėtumo nustatymo... 30. Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėto procesinio... 31. Apeliacinės instancijos teismas, tirdamas UAB ,,Naujapilė” turto arešto... 32. BPK 195 straipsnyje, reglamentavusiame arešto turtui uždėjimo pagrindus ir... 33. Pradėjus baudžiamąjį persekiojimą, nėra ir objektyviai negali būti... 34. Dėl žalos, priežastinio ryšio ir žalos dydžio nustatymo... 35. Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas... 36. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą turtinė žala... 37. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad, areštavus UAB... 38. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad dėl taikytų procesinės... 39. Visiško nuostolių atlyginimo principas turi būti derinamas su vadinamąja... 40. Išplėstinė teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus,... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 42. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005... 43. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...