Byla I-6736-815/2016
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. F. (E. F.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I

41. Pareiškėjas E. F. (E. F.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 20 207 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–6).

52. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2015 m. lapkričio 6 d. laikytas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) (kamerose Nr. 119, Nr. 314, Nr. 256, Nr. 397, Nr. 399, Nr. 125 ir Nr. 367 bei sekcijose Nr. 1 ir Nr. 3) nežmoniškomis, antisanitarinėmis, orumą ir garbę žeminančiomis, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) neatitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

62.1. Pasak pareiškėjo, kamerose nebuvo užtikrintas asmeniui priklausantis minimalus plotas – 3,6 m2, nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124): kamerose Nr. 119, Nr. 314, Nr. 256, Nr. 125 ir Nr. 367 asmeniui tenkantis plotas sudarė nuo maždaug 2,16 m2 iki maždaug 2,6 m2, be to, kameroje įrengti gultai, kiti baldai, tualetas užėmė apie 6 m2 ploto. Kamerose dėl per didelio laikomų asmenų skaičiaus trūko buvo tvanku, oro, vietos judėjimui (dėl vietos trūkumo vienu metu galėjo vaikščioti tik 1 asmuo, kiti turėjo sėdėti arba gulėti), taip pat privatumo; net valgyti vienu metu prie stalo, laisvai pasidėjęs indus, galėjo tik vienas asmuo, o kiti buvo priversti valgyti ant grindų, ant gultų arba laukti savo eilės ir valgyti atšalusį maistą.

72.2. Kiekvienoje kameroje ir sekcijoje, kuriose laikytas pareiškėjas, įrengtas unitazas, tačiau sanitarinis mazgas neturėjo atskiros ventiliacijos, todėl gyvenamosiose patalpose nuolat tvyrojo neapsakomas dvokas, o tokiomis sąlygomis tekdavo ne tik 23 val. per parą būti toje patalpoje, miegoti, bet ir valgyti, be to, spintelės maistui laikyti buvo įrengtos tik 1 m atstumu nuo tualeto. Tualetas įrengtas prie kameros durų ir visada atviras stebėjimui, be to, tebuvo atskirtas menka 1,5 m sienele, kuri neužtikrina jokio privatumo, naudotis tualetu tekdavo kitų asmenų akivaizdoje, todėl pareiškėjas jautėsi ypač suvaržytas, pažemintas, psichologiškai gniuždomas, iki šiol jaučia fizinius tokio žeminimo ir gėdos pasekmes – negali normaliai tuštintis. Be to, kamerose nebuvo įrengti veidrodis ir tualeto reikmenų spintelė.

82.3. Kamerose vėdinimas užtikrinamas tik pro mažai atidarytą langą, o to nepakanka, be to, dėl įrengtų kelių eilių grotų ir tinklelio į kamerą nepatekdavo pakankamai gryno oro ir natūralios šviesos. Dėl šviesos trūkumo buvo įjungtas dirbtinis apšvietimas – liuminescencinės lempos, ši šviesa buvo labai ryški, todėl skaudėjo akis, be to, ilgainiui pareiškėjo akys nusilpo.

92.4. Pareiškėjas buvo išvedamas pasivaikščioti tik 1 valandai per parą su visais kameroje laikomais asmenimis. Pasivaikščiojimo kiemeliai, vos 1,5–2 kartus didesni už kamerą, buvo apleisti: išdaužytos grindys, duobėse pilna vandens, nuo sienų dėl laiko ir kritulių poveikio buvo nukritęs tinkas, betonas, vietomis – iškritusios plytos, sienos ir grindys nuspjaudytos, kiemeliuose pilna nuorūkų. Pasivaikščiojimo kiemelių stogeliai įrengti iš sudurtų šiferio lakštų, o jų naudojimas Lietuvoje yra uždraustas dėl pavojaus sveikatai. Lyjant tenka stovėti po sukiužusiu stogeliu, pro kurį bėga vanduo, o esant blogam orui pareiškėjas iš viso nevestas pasivaikščioti. Be to, dėl vietos trūkumo kiemeliuose buvo neįmanoma ne tik mankštintis, bet ir vaikščioti.

102.5. Kameros, kuriose laikytas pareiškėjas, buvo labai blogos būklės, visos sienos ir lubos padengtos pelėsiu, sienų dažai, tinkas vietomis iškirtę, nedažyti ir aprūdiję vamzdžiai ir grotos, langų rėmai supuvę, langai kiaurai vėjo perpučiami, be to, dėl kriauklės ir tualeto formavosi drėgmė patalpoje.

112.6. Lukiškių TI-K taip pat nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti viršutinius ir apatinius drabužius, o pačiam nusiprausti šiltu vandeniu galima buvo tik 15 min. vieną kartą per savaitę, be to, čiužiniai ir pagalvės buvo be užvalkalų.

122.7. Perpildytose kamerose, esant nurodytoms laikymo sąlygoms, kildavo susierzinimas, dirglumas, tvyrojo nuolatinė įtampa, tarp laikomų asmenų kildavo įvairūs nesutarimai ir konfliktai, kurie galėjo baigtis smurtu, dėl to pareiškėjas tapo irzlus, nervingas, sunkiai galėdavo užmigti ir dabar sunkiai užmiega, dėl tokių gyvenimo sąlygų jautėsi ir tebesijaučia pažemintas.

132.8. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1, 3, 4 straipsniais, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 1, 4, 18.1, 18.2 a ir b, 19.3, 19.6, 27.6, 28.5, 39, 40.3, 40.5, 41.5, 49, 54.3, 72.1 punktais, Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – ir CPT) CPT/Inf/E(2002)1-Rev. 2003 ištraukos Vienuoliktosios bendrosios ataskaitos [CPT/Inf (2001)16] 30 punktu, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 21 ir 30 straipsniais, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsniu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsniu, HN 76:2010, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (bylomis Mandic ir Jovic prieš Slovėniją, Štrucl ir kiti prieš Slovėniją, Valašinas prieš Lietuvą, Savenkovas prieš Lietuvą, Karalevičius prieš Lietuvą, Ananyev ir kt. prieš Rusiją), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A822-1053/2013, Nr. A261-1802/2013, Nr. A858-757/2013, Nr. A822-1546/2013, Nr. A602-369/2013), nurodo, kad Lukiškių TI-K neužtikrino teisės aktų reikalavimų dėl tinkamų kalinimo sąlygų, neužtikrino pareiškėjo teisės į sveikatai saugią aplinką, Lukiškių TI-K pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, dėl Lukiškių TI-K veiksmų pareiškėjas buvo priverstas ilgai gyventi antisanitarinėmis ir sveikatai kenksmingomis sąlygomis, dėl to patyrė ilgalaikius nepatogumus, buvo emociškai sukrėstas, patyrė nuolatinį stresą, dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, emocinę depresiją, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko socialiniai įgūdžiai, pablogėjo pareiškėjo savijauta ir sveikata (neteko svorio, negali ramiai miegoti, kankina nuolatiniai galvos skausmai, nemiga, neurozės, pablogėjo regėjimas, pataisos namuose jis laikomas specialiame sektoriuje, kur laikomi asmenys, turintys neurozių, priklausomybių, taigi, pasak pareiškėjo, jis yra nuolatinėje medikų priežiūroje), tapo dirglus, užsidaręs, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės, taigi, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta.

14II

15Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundo netenkinti, taip pat priteisti iš pareiškėjo 3,24 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 10–17).

161. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo HN 76:2010, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta; įsakyme Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

172. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

18Be to, gyvendami sekcijose (sekcijos tai ne kameros, o daugiau bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos, kuriose paliekami nuteistieji atlikti ūkio darbus, vadovaujantis BVK 68 straipsniu), nuteistieji turi galimybę judėti ir bendrauti su kitais nuteistaisiais, lankyti sporto salę, kompiuterinę klasę, valgyklą, jie turi teisę vaikščioti po lokalinio sektoriaus teritoriją ir faktiškai nėra suvaržyti patalpos, kurioje miega, ribomis. Dienos metu gali išeiti net ir į lauką. Nuteistieji miega miegamuosiuose, kurie nėra rakinami. Tualetai, dušai įrengti atskirose patalpose. Sekcijose atlikti remontai, todėl patalpos erdvios, tvarkingos, suremontuotos.

193. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir PĮ taisyklės) 11.1 punktu, maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos, ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, jie laikomi po vieną (tik labai retais atvejais, jiems prašant, jie gali būti laikomi po 2).

204. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.

21Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi BVK 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

225. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

236. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su įmone, pagal kurią vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

247. Dėl kamerų remonto

25Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

268. Dėl kamerų įrengimo

27Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės), pagal kurių 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

289. Dėl veidrodžio

29Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Pažymėtina, kad HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik HN 76:2010 reikalavimai, nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

30Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ nurodyta, kokie baldai ir inventorius turi būti, tačiau nenurodyta, kad kamerose turi būti veidrodis. Šiuo metu Lukiškių TI-K yra nupirkęs reikiamą kiekį veidrodžių, pritaikytų montavimui į gyvenamąsias kameras. Remontuojamose gyvenamosiose kamerose veidrodžiai įklijuojami tarp glazūruotų plytelių jiems skirtose vietose.

3110. Dėl ventiliacijos, vėdinimo

32Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

3311. Dėl pasivaikščiojimo

3411.1. Pagal Įstatymo 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji, jie turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jeigu su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jeigu suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Pažymėtina, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga.

3511.2. Pagal TI taisykles tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai; pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, jos uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu; pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių), vidinių grotuotų kamerų durų nėra; išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 m pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių.

3611.3. Pasivaikščiojimo kiemeliai pastoviai valomi, esant būtinumui visada barstomi., pasivaikščiojimo kiemelius valo kiemsargi, be to, vadovaujantis BVK 134 straipsnio 1 dalimi, nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus (tai specialaus pasirengimo nereikalaujantys darbai, kurie skirti nuolat prižiūrėti bei gerinti nuteistųjų buities ir kultūros sąlygas), todėl, dalis nuteistųjų padeda tvarkyti Lukiškių TI-K teritoriją (taip pat ir pasivaikščiojimo kiemelius).

3712. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nėra konkretumo. Būtina įrodyti, kad tam tikri skunde nurodyti įstaigos trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad tam tikras suimtųjų ir / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

3813. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

3914. Dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo

40Atsakovės atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis ir LVAT praktika dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodo, kad Lukiškių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios priteistinos iš pareiškėjo. Teismo nutartyje Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą, šią medžiagą, kurią Lukiškių TI-K turėjo parengti, vykdydamas minėtą teismo nutartį, sudaro 54 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarime Nr. 1039, 6 ir 7 punktais bei Lietuvos statistikos departamento 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu pranešimu Nr. 29, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas sudaro 0,06 Eur. Taigi, Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 3,24 Eur (54 x 0,06 Eur).

41Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

42I

43Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

441. Pareiškėjas E. F. (E. F.) Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas šiose kamerose (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 10–17)):

45– pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K 2015 m. sausio 15 d. ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119 (plotas – 7,31 m2), kameroje buvo 2 asmenys; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 314 (plotas – 7,58 m2), kameroje buvo 2 asmenys;

46– 2015 m. sausio 16 d. – 2015 m. sausio 19 d. kameroje Nr. 314 buvo 3 asmenys;

47– 2015 m. sausio 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 256 (plotas – 23,32 m2), kameroje buvo 4 asmenys;

48– 2015 m. sausio 21 d. – 2015 m. sausio 23 d. kameroje Nr. 256 buvo 7 asmenys;

49– 2015 m. sausio 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 397 (plotas – 20,14 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

50– 2015 m. sausio 27 d. – 2015 m. vasario 4 d. kameroje Nr. 397 buvo 2 asmenys;

51– 2015 m. vasario 5 d. kameroje Nr. 397 buvo 1 asmuo;

52– 2015 m. vasario 6 d. – 2015 m. vasario 11 d. kameroje Nr. 397 buvo 2 asmenys;

53– 2015 m. vasario 12 d. kameroje Nr. 397 buvo 2 asmenys;

54– 2015 m. vasario 13 d. – 2015 m. vasario 17 d. kameroje Nr. 397 buvo 4 asmenys;

55– 2015 m. vasario 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 399 (plotas – 31,61 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

56– 2015 m. vasario 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 397 (plotas – 20,14 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

57– 2015 m. vasario 20 d. – 2015 m. vasario 22 d. kameroje Nr. 397 buvo 3 asmenys;

58– 2015 m. vasario 23 d. perkeltas į sekciją Nr. 1 (plotas – 105,14 m2), sekcijoje buvo 16 asmenų;

59– 2015 m. vasario 24 d. – 2015 m. kovo 12 d. sekcijoje Nr. 1 buvo 17 asmenų;

60– 2015 m. kovo 13 d. sekcijoje Nr. 1 buvo 18 asmenų;

61– 2015 m. kovo 14 d. sekcijoje Nr. 1 buvo 19 asmenų;

62– 2015 m. kovo 15 d. – 2015 m. kovo 20 d. sekcijoje Nr. 1 buvo 18 asmenų;

63– 2015 m. kovo 21 d. – 2015 m. kovo 30 d. sekcijoje Nr. 1 buvo 17 asmenų;

64– 2015 m. kovo 31 d. sekcijoje Nr. 1 buvo 19 asmenų;

65– 2015 m. balandžio 1 d. perkeltas į sekciją Nr. 3 (plotas – 57,32 m2), sekcijoje buvo 12 asmenų;

66– 2015 m. balandžio 2 d. sekcijoje Nr. 3 buvo 14 asmenų;

67– 2015 m. balandžio 3 d. sekcijoje Nr. 3 buvo 13 asmenų;

68– 2015 m. balandžio 4 d. – 2015 m. balandžio 12 d. sekcijoje Nr. 3 buvo 14 asmenų;

69– 2015 m. balandžio 13 d. – 2015 m. balandžio 20 d. sekcijoje Nr. 3 buvo 13 asmenų;

70– 2015 m. balandžio 21 d. – 2015 m. balandžio 30 d. sekcijoje Nr. 3 buvo 14 asmenų;

71– 2015 m. gegužės 1 d. – 2015 m. gegužės 4 d. sekcijoje Nr. 3 buvo 13 asmenų;

72– 2015 m. gegužės 5 d. – 2015 m. birželio 15 d. sekcijoje Nr. 3 buvo 14 asmenų;

73– 2015 m. birželio 16 d. – 2015 m. birželio 19 d. sekcijoje Nr. 3 buvo 13 asmenų;

74– 2015 m. birželio 20 d. – 2015 m. liepos 2 d. sekcijoje Nr. 3 buvo 12 asmenų;

75– 2015 m. liepos 3 d. perkeltas į kamerą Nr. 125 (plotas – 6,48 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

76– 2015 m. liepos 4 d. perkeltas į sekciją Nr. 3 (plotas – 57,32 m2), sekcijoje buvo 11 asmenų;

77– 2015 m. liepos 5 d. – 2015 m. liepos 28 d. sekcijoje Nr. 3 buvo 12 asmenų;

78– 2015 m. liepos 29 d. – 2015 m. rugpjūčio 3 d. sekcijoje Nr. 3 buvo 11 asmenų;

79– 2015 m. rugpjūčio 4 d. – 2015 m. rugsėjo 8 d. sekcijoje Nr. 3 buvo 10 asmenų;

80– 2015 m. rugsėjo 9 d. – 2015 m. rugsėjo 10 d. sekcijoje Nr. 3 buvo 11 asmenų;

81– 2015 m. rugsėjo 11 d. – 2015 m. rugsėjo 16 d. sekcijoje Nr. 3 buvo 10 asmenų;

82– 2015 m. rugsėjo 17 d. – 2015 m. spalio 16 d. sekcijoje Nr. 3 buvo 9 asmenys;

83– 2015 m. spalio 17 d. – 2015 m. spalio 26 d. sekcijoje Nr. 3 buvo 8 asmenys;

84– 2015 m. rugsėjo 27 d. – 2015 m. lapkričio 5 d. sekcijoje Nr. 3 buvo 9 asmenys;

85– 2015 m. lapkričio 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 367 (plotas – 7,84 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

86– 2015 m. lapkričio 7 d. – 2015 m. lapkričio 12 d. kameroje Nr. 367 buvo 3 asmenys;

87– 2015 m. lapkričio 13 d. išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją.

882. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vadovaudamasis HN 76:2010 atliko tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodė:

892.1. 2015 m. birželio 1 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1348, atlikus tiesioginę operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 399 yra nukritusių, atšokusių lubų ir sienų dažų, jų paviršiai nelygūs, netinkami lengvam valymui ar dezinfekcijai (b. l. 46–47).

902.2. 2015 m. birželio 17 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1533, atlikus tiesioginę operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 397 ant sienų vizualiai nustatyti pelėsio požymiai, yra nubyrėję, atšokę sienų dažai, sienų paviršius nelygus, netinkamas lengvam valymui, vietomis nebuvo grindų dangos, grindų paviršius nelygus (b. l. 30–31).

912.3. 2015 m. liepos 28 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1810, atlikus tiesioginę operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 125 vėdinimas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apšvieta, dirbtinė naktinė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus, ant sienų ir lubų pelėsio vizualiai nenustatyta, taip pat vizualiai nenustatyta buitinių parazitų buvimo; Lukiškių TI-K dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) darbų atlikimo yra sudaręs sutartį su įmone, turinčia visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla; informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama (b. l. 62–63).

922.4. 2015 m. spalio 1 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2205, atlikus tiesioginę operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemeliai buvo tvarkingi, laiptai, vedantys į III korpuso pasivaikščiojimo kiemelius, yra nelygūs ir nepakankamai apšviesti, laiptų aikštelę sudaranti metalinė plokštė plona, nuo svorio linkstanti, surūdijusi (matomas besiformuojantis plyšys); I, II ir III korpuso naudojimui paruoštas minkštasis inventorius, patalynė ir rankšluosčiai buvo vizualiai švarūs, nesuplyšę; vietoje užvalkalo antklodei išduodamos 2 paklodės, tai neprieštarauja HN 76:2010 63 punktui (b. l. 58–59).

932.5. 2015 m. spalio 20 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2380, atlikus tiesioginę operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 367 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė naktinė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus, tačiau sienų paviršius yra nelygus, netinkamas lengvam valymui ar dezinfekcijai (b. l. 66).

943. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2016 m. vasario 4 d. pažymoje Nr. 24-1228 „Dėl E. F. prašymo“ (toliau – ir Pažyma), be kita ko, nurodyta, kad: pareiškėjas Lukiškių TI-K nuo 2015 m. vasario 23 d. buvo paliktas atlikti ūkio darbus, dirbo maisto dalintoju, nuo 2015 m. liepos 21 d. pareigos keitėsi, buvo įdarbintas kaip statybininkas, vėliau buvo perkeltas į kirpyklą pagalbiniu darbuotoju, 2015 m. lapkričio 10 d. buvo išbrauktas iš darbo; per minėtą laikotarpį pareiškėjas dirbo 180 dienų (1 436 val.); darbo laikas asmenims, paliktiems atlikti ūkio darbus Lukiškių TI-K, organizuojamas, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. N-61 „Dėl nuteistųjų, paliktų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti ūkio darbus, dienotvarkės patvirtinimo“; rytinė rikiuotė, darbo instruktažas, vykimas į darbo vietas ir pasiruošimas darbui prasideda 7.30 val., darbo pradžia – 8.30 val., pietų laikas – nuo 11.30 val. ir iki 12.10 val., nuo 12.10 val. – darbo tąsa, darbo pabaiga, grįžimas į gyvenamąsias sekcijas – 16.45 val. (b. l. 24).

954. Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo 2016 m. sausio 18 d. prašymą Nr. 29-131, 2016 m. vasario 5 d. rašte Nr. 96-460 „Dėl informacijos pateikimo apie laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime“, be kita ko, nurodė, kokiose kamerose ir sekcijose pareiškėjas laikytas 2015 m. sausio 15 d. – 2015 m. lapkričio 6 d. (nurodant gyvenamųjų patalpų plotą), taip pat pakartojo Pažymoje pateiktą informaciją (b. l. 21–22).

965. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 67–69).

976. Remiantis pareiškėjo sveikatos istorijos Nr. 05-A/2015/173 kopija: 2015 m. vasario 17 d. pareiškėjas nusiskundimų dėl sveikatos, suicidinių minčių neturėjo, girdėjo ir matė gerai (b. l. 95); 2015 m. liepos 1 d., pasak pareiškėjo, darbo metu į akį papuolė svetimkūnis, 2015 m. liepos 2 d. kreipėsi į medikus, akis praplauta, nuskausminta (b. l. 96), 2015 m. liepos 3 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nustatytas ūminis konjuktyvitas, nustatyta, kad rega nepablogėjo (b. l. 103–104); 2015 m. lapkričio 6 d. išreiškė norą dėl psichologo konsultacijos, jos metu suicidinių minčių ar ketinimų neturi, po konsultacijos aprimo (b. l. 97); 2015 m. gruodžio 10 d. skundėsi prastu virškinimu, tuo, kad apie 1/2 metų jaučia blogą kvapą iš skrandžio diagnozuotas gastritas, paskirti vaistai (b. l. 99); 2016 m. balandžio 19 d. skundėsi tuo, kad neužsimerkia iki galo dešinis vokas, liežuvis krypsta į kairę pusę, diagnozuotas trišakio nervo neuritas (b. l. 99).

98II

991. Pareiškėjas E. F. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, neturtinę žalą – 20 207 Eur.

1002. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas E. F. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taigi, 3,6 kv. m. plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes E. F. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2015 m. lapkričio 12 d. (b. l. 10-17).

1013. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

102Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

103„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

104Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

105Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

1064. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas E. F. į Lukiškių TI-K atvyko 2015 m. sausio 15 d., o 2015 m. lapkričio 13 d. išvyko (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 10-17)). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas E. F. (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą), darytina išvada, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 13 parų (pareiškėjas dažniausiai laikytas sąlygomis, kai vienam asmeniui tenkantis kameros plotas visiškai atitiko nustatytus reikalavimus) (atsiliepimas (b. l. 10–17)). Be to, sekcijose ploto reikalavimai nebuvo pažeisti. Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

1075. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.

108Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

109Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

110Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nuo 2015 m. vasario 23 d. iki 2015 m. lapkričio 3 d. (tik liepos 3 d. buvo kameroje, bet buvo laikomas vienas) buvo sekcijose, kur nuteistieji turi galimybę judėti ir bendrauti su kitais nuteistaisiais, lankyti sporto salę, kompiuterinę klasę, valgyklą, jie turi teisę vaikščioti po lokalinio sektoriaus teritoriją ir faktiškai nėra suvaržyti patalpos, kurioje miega, ribomis; dienos metu gali išeiti net ir į lauką; nuteistieji miega miegamuosiuose, kurie nėra rakinami; tualetai, dušai įrengti atskirose patalpose; sekcijose atlikti remontai, todėl patalpos erdvios, tvarkingos, suremontuotos (žr. atsiliepimą, b. l. 10-17). Taigi, šiuo laikotarpiu pareiškėjo teisės jokiais aspektais nebuvo pažeistos. Lukiškių TI-K stengiamasi palaikyti tvarką: Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 67–69). Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vadovaudamasis HN 76:2010 atliko tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodė: 2015 m. birželio 1 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1348, atlikus tiesioginę operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 399 yra nukritusių, atšokusių lubų ir sienų dažų, jų paviršiai nelygūs, netinkami lengvam valymui ar dezinfekcijai (b. l. 46–47); 2015 m. birželio 17 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1533, atlikus tiesioginę operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 397 ant sienų vizualiai nustatyti pelėsio požymiai, yra nubyrėję, atšokę sienų dažai, sienų paviršius nelygus, netinkamas lengvam valymui, vietomis nebuvo grindų dangos, grindų paviršius nelygus (b. l. 30–31); 2015 m. liepos 28 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1810, atlikus tiesioginę operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 125 vėdinimas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apšvieta, dirbtinė naktinė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus, ant sienų ir lubų pelėsio vizualiai nenustatyta, taip pat vizualiai nenustatyta buitinių parazitų buvimo; Lukiškių TI-K dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) darbų atlikimo yra sudaręs sutartį su įmone, turinčia visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla; informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama (b. l. 62–63); 2015 m. spalio 1 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2205, atlikus tiesioginę operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad: I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemeliai buvo tvarkingi, laiptai, vedantys į III korpuso pasivaikščiojimo kiemelius, yra nelygūs ir nepakankamai apšviesti, laiptų aikštelę sudaranti metalinė plokštė plona, nuo svorio linkstanti, surūdijusi (matomas besiformuojantis plyšys); I, II ir III korpuso naudojimui paruoštas minkštasis inventorius, patalynė ir rankšluosčiai buvo vizualiai švarūs, nesuplyšę; vietoje užvalkalo antklodei išduodamos 2 paklodės, tai neprieštarauja HN 76:2010 63 punktui (b. l. 58–59); 2015 m. spalio 20 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2380, atlikus tiesioginę operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 367 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė naktinė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus, tačiau sienų paviršius yra nelygus, netinkamas lengvam valymui ar dezinfekcijai (b. l. 66). Todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl vėdinimo, temperatūros, apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti. Be to, nepagrįsti pareiškėjo reikalavimai, susiję su pasivaikščiojimų netinkamu organizavimu, nes pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nuostatas 1 val. trukmės pasivaikščiojimai yra laikomi tinkamais. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų nesudarytos sąlygos nusiprausti.

111Kita vertus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui galėjo suteikti nepatogumų nevisiškai uždaros kamerų sanitarinių mazgų erdvės – dėl šių erdvių atvirumo ginčo nėra. Be to, teismas vertina kamerų būklę pagal fotonuotraukas (b. l. 31-40, 48-57). Teismas daro išvadą, jog didžiausi pažeidimai buvo susiję būtent su ploto trūkumu, tačiau, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kompleksiškai įvertina ir kitus smulkesnius pažeidimus, kurie turi įtakos nustatant žalos dydį.

1126. Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (13 parų pareiškėjas E. F. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui padaryta žala sveikatai dėl Lukiškių TI-K administracijos veiksmų (b. l. 95-104), į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), nuo 2015 m. liepos 1 d. – 325 eurai (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 615 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 140 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 140 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

1137. Atsakovė prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, tenkinus pareiškėjo skundą iš dalies, šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

114Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

115Pareiškėjo E. F. (E. F.) skundą tenkinti iš dalies.

116Priteisti pareiškėjui E. F. (E. F.), a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2015 m. lapkričio 12 d.

117Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

118Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I... 4. 1. Pareiškėjas E. F. (E. F.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į... 5. 2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2015 m.... 6. 2.1. Pasak pareiškėjo, kamerose nebuvo užtikrintas asmeniui priklausantis... 7. 2.2. Kiekvienoje kameroje ir sekcijoje, kuriose laikytas pareiškėjas,... 8. 2.3. Kamerose vėdinimas užtikrinamas tik pro mažai atidarytą langą, o to... 9. 2.4. Pareiškėjas buvo išvedamas pasivaikščioti tik 1 valandai per parą su... 10. 2.5. Kameros, kuriose laikytas pareiškėjas, buvo labai blogos būklės, visos... 11. 2.6. Lukiškių TI-K taip pat nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti... 12. 2.7. Perpildytose kamerose, esant nurodytoms laikymo sąlygoms, kildavo... 13. 2.8. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Europos žmogaus... 14. II... 15. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo... 16. 1. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo HN 76:2010, kurioje minimali... 17. 2. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti... 18. Be to, gyvendami sekcijose (sekcijos tai ne kameros, o daugiau bendrabučio... 19. 3. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir... 20. 4. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių,... 21. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi BVK 70 straipsnyje... 22. 5. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir... 23. 6. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir... 24. 7. Dėl kamerų remonto... 25. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą... 26. 8. Dėl kamerų įrengimo... 27. Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus... 28. 9. Dėl veidrodžio... 29. Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo)... 30. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr.... 31. 10. Dėl ventiliacijos, vėdinimo... 32. Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per... 33. 11. Dėl pasivaikščiojimo... 34. 11.1. Pagal Įstatymo 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau... 35. 11.2. Pagal TI taisykles tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir... 36. 11.3. Pasivaikščiojimo kiemeliai pastoviai valomi, esant būtinumui visada... 37. 12. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro... 38. 13. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl... 39. 14. Dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo... 40. Atsakovės atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 41. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius... 42. I... 43. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:... 44. 1. Pareiškėjas E. F. (E. F.) Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo... 45. – pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K 2015 m. sausio 15 d. ir buvo... 46. – 2015 m. sausio 16 d. – 2015 m. sausio 19 d. kameroje Nr. 314 buvo 3... 47. – 2015 m. sausio 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 256 (plotas – 23,32 m2),... 48. – 2015 m. sausio 21 d. – 2015 m. sausio 23 d. kameroje Nr. 256 buvo 7... 49. – 2015 m. sausio 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 397 (plotas – 20,14 m2),... 50. – 2015 m. sausio 27 d. – 2015 m. vasario 4 d. kameroje Nr. 397 buvo 2... 51. – 2015 m. vasario 5 d. kameroje Nr. 397 buvo 1 asmuo;... 52. – 2015 m. vasario 6 d. – 2015 m. vasario 11 d. kameroje Nr. 397 buvo 2... 53. – 2015 m. vasario 12 d. kameroje Nr. 397 buvo 2 asmenys;... 54. – 2015 m. vasario 13 d. – 2015 m. vasario 17 d. kameroje Nr. 397 buvo 4... 55. – 2015 m. vasario 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 399 (plotas – 31,61 m2),... 56. – 2015 m. vasario 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 397 (plotas – 20,14 m2),... 57. – 2015 m. vasario 20 d. – 2015 m. vasario 22 d. kameroje Nr. 397 buvo 3... 58. – 2015 m. vasario 23 d. perkeltas į sekciją Nr. 1 (plotas – 105,14 m2),... 59. – 2015 m. vasario 24 d. – 2015 m. kovo 12 d. sekcijoje Nr. 1 buvo 17... 60. – 2015 m. kovo 13 d. sekcijoje Nr. 1 buvo 18 asmenų;... 61. – 2015 m. kovo 14 d. sekcijoje Nr. 1 buvo 19 asmenų;... 62. – 2015 m. kovo 15 d. – 2015 m. kovo 20 d. sekcijoje Nr. 1 buvo 18 asmenų;... 63. – 2015 m. kovo 21 d. – 2015 m. kovo 30 d. sekcijoje Nr. 1 buvo 17 asmenų;... 64. – 2015 m. kovo 31 d. sekcijoje Nr. 1 buvo 19 asmenų;... 65. – 2015 m. balandžio 1 d. perkeltas į sekciją Nr. 3 (plotas – 57,32 m2),... 66. – 2015 m. balandžio 2 d. sekcijoje Nr. 3 buvo 14 asmenų;... 67. – 2015 m. balandžio 3 d. sekcijoje Nr. 3 buvo 13 asmenų;... 68. – 2015 m. balandžio 4 d. – 2015 m. balandžio 12 d. sekcijoje Nr. 3 buvo... 69. – 2015 m. balandžio 13 d. – 2015 m. balandžio 20 d. sekcijoje Nr. 3 buvo... 70. – 2015 m. balandžio 21 d. – 2015 m. balandžio 30 d. sekcijoje Nr. 3 buvo... 71. – 2015 m. gegužės 1 d. – 2015 m. gegužės 4 d. sekcijoje Nr. 3 buvo 13... 72. – 2015 m. gegužės 5 d. – 2015 m. birželio 15 d. sekcijoje Nr. 3 buvo 14... 73. – 2015 m. birželio 16 d. – 2015 m. birželio 19 d. sekcijoje Nr. 3 buvo 13... 74. – 2015 m. birželio 20 d. – 2015 m. liepos 2 d. sekcijoje Nr. 3 buvo 12... 75. – 2015 m. liepos 3 d. perkeltas į kamerą Nr. 125 (plotas – 6,48 m2),... 76. – 2015 m. liepos 4 d. perkeltas į sekciją Nr. 3 (plotas – 57,32 m2),... 77. – 2015 m. liepos 5 d. – 2015 m. liepos 28 d. sekcijoje Nr. 3 buvo 12... 78. – 2015 m. liepos 29 d. – 2015 m. rugpjūčio 3 d. sekcijoje Nr. 3 buvo 11... 79. – 2015 m. rugpjūčio 4 d. – 2015 m. rugsėjo 8 d. sekcijoje Nr. 3 buvo 10... 80. – 2015 m. rugsėjo 9 d. – 2015 m. rugsėjo 10 d. sekcijoje Nr. 3 buvo 11... 81. – 2015 m. rugsėjo 11 d. – 2015 m. rugsėjo 16 d. sekcijoje Nr. 3 buvo 10... 82. – 2015 m. rugsėjo 17 d. – 2015 m. spalio 16 d. sekcijoje Nr. 3 buvo 9... 83. – 2015 m. spalio 17 d. – 2015 m. spalio 26 d. sekcijoje Nr. 3 buvo 8... 84. – 2015 m. rugsėjo 27 d. – 2015 m. lapkričio 5 d. sekcijoje Nr. 3 buvo 9... 85. – 2015 m. lapkričio 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 367 (plotas – 7,84 m2),... 86. – 2015 m. lapkričio 7 d. – 2015 m. lapkričio 12 d. kameroje Nr. 367 buvo... 87. – 2015 m. lapkričio 13 d. išvyko į Pravieniškių pataisos... 88. 2. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vadovaudamasis HN 76:2010 atliko... 89. 2.1. 2015 m. birželio 1 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1348, atlikus... 90. 2.2. 2015 m. birželio 17 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1533, atlikus... 91. 2.3. 2015 m. liepos 28 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1810, atlikus... 92. 2.4. 2015 m. spalio 1 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2205, atlikus... 93. 2.5. 2015 m. spalio 20 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2380, atlikus... 94. 3. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2016 m. vasario 4 d. pažymoje Nr. 24-1228... 95. 4. Lukiškių TI-K, atsakydamas į pareiškėjo 2016 m. sausio 18 d. prašymą... 96. 5. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“... 97. 6. Remiantis pareiškėjo sveikatos istorijos Nr. 05-A/2015/173 kopija: 2015 m.... 98. II... 99. 1. Pareiškėjas E. F. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės,... 100. 2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas E. F.... 101. 3. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo... 102. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime... 103. „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė... 104. Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo... 105. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos,... 106. 4. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas E. F. į Lukiškių... 107. 5. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas... 108. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas... 109. Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje... 110. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje... 111. Kita vertus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui galėjo suteikti... 112. 6. Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje... 113. 7. Atsakovė prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, tenkinus... 114. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 115. Pareiškėjo E. F. (E. F.) skundą tenkinti iš dalies.... 116. Priteisti pareiškėjui E. F. (E. F.), a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės,... 117. Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.... 118. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti...