Byla eA-1664-415/2018
Dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų valstybės įmonės ,,Regitra“, valstybės įmonės ,,Regitra“ Vilniaus filialo ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės ,,Regitra“, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovams valstybės įmonei „Regitra“, valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Regitra“, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

  1. Pareiškėjas R. V. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ Vilniaus filialo 2016 m. spalio 12 d. pranešimą Nr. 13807043 (toliau – ir Pranešimas); 2) panaikinti VĮ ,,Regitra“ 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. (1.19)-24-4211 (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti VĮ ,,Regitra“ Vilniaus filialą atlikti transporto priemonės VW Passat, identifikavimo Nr. ( - ) (toliau – ir automobilis) registraciją Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre (toliau – ir Registras); 4) priteisti 200 Eur neturtinę žalą.
  2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad automobilį 2016 m. rugsėjo 25 d. įsigijo Vokietijos Federacinėje Respublikoje (toliau – ir Vokietija). Automobiliui 2016 m. spalio 12 d. buvo atlikta techninė apžiūra ir pateikta išvada, kad automobilis atitinka techninius reikalavimus. Skundžiamu Pranešimu buvo atsisakyta įregistruoti automobilį. Šį Pranešimą pareiškėjas apskundė VĮ ,,Regitra“, kuri skundžiamu Sprendimu taip pat atsisakė registruoti automobilį, nes pareiškėjas nepateikė Lietuvos Respublikos techninės ekspertizės įmonės išduotos techninės ekspertizės pažymos. Pareiškėjas paaiškino, kad automobilio ekspertizė buvo atlikta dar 2016 m. rugsėjo 6 d. Vokietijoje ir buvo konstatuota, kad automobilis yra skirtas važiuoti dešine eismo puse. Nurodė, kad VĮ ,,Regitra“ šį ekspertizės aktą atsisakė priimti iš pareiškėjo ir automobilį atsisakė registruoti. Pareiškėjo nuomone, taip buvo pažeistas 1999 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų (toliau – ir Direktyva 1999/37/EB) 4 straipsnis, numatantis, kad perregistruojant transporto priemonę vienoje valstybėje narėje išduotas registracijos liudijimas pripažįstamas kitoje valstybėje narėje ir jo turėjimas yra pakankama sąlyga registruoti transporto priemonę. Be to, pasak pareiškėjo, VĮ ,,Regitra“ pažeidė Europos Bendrijos sutarties 28 straipsnį, numatantį lygiaverčio poveikio priemonių draudimą, sudarantį ar galintį sudaryti prekybos Bendrijos viduje kliūtis. Nurodo, kad Europos Sąjungos Komisija dėl motorinių transporto priemonių, kurių kilmės šalis yra kita valstybė narė, registravimo tvarkos yra pažymėjusi, kad gali būti atsisakoma registruoti transporto priemonę, tik jei ši priemonė tikrai kelia pavojų visuomenės sveikatai. VĮ ,,Regitra“ Vilniaus filialas ir VĮ ,,Regitra“ neturėjo teisėto pagrindo atsisakyti registruoti automobilį. Dėl to pareiškėjui kilo neturtinė žala (nepatogumai ir neigiami išgyvenimai), kurią jis įvertino 200,00 Eur suma.

63. Atsakovas VĮ ,,Regitra“, atstovaudama ir atsakovams Lietuvos valstybei bei VĮ ,,Regitra“ Vilniaus filialui, atsiliepimuose su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

74. Atsakovas paaiškino, kad transporto priemonių registraciją vykdo pagal Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 45 punktas numato, kad registracijai kartu su kitais dokumentais turi būti pateikta ir Lietuvos Respublikos techninės ekspertizės įmonės išduota techninės ekspertizės pažyma. Nurodė, kad automobilis Vokietijoje buvo įregistruotas, vadovaujantis individualiu patvirtinimu, kurio galiojimas pagal 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB (toliau – ir Direktyva 2007/46/EB) 24 straipsnio 6 dalį, apsiriboja patvirtinimą suteikusios valstybės narės teritorija. Atsakovai neteisėtų veiksmų neatliko, todėl valstybės atsakomybė neatsirado.

8II.

9

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 17 d. sprendimu

    10pareiškėjo R. V. skundą tenkino iš dalies, panaikino VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo 2016 m. spalio 12 d. pranešimą Nr. 13807043 „Dėl transporto priemonės registravimo“ ir VĮ „Regitra“ 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. (1.19)-24-4211 „Dėl transporto priemonės VW Passat (VIN: ( - )) registravimo“, įpareigojo VĮ „Regitra“ Vilniaus filialą įregistruoti transporto priemonę (identifikavimo Nr. ( - )) Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

  2. Teismas nustatė, kad 2016 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas su Vokietijos įmone sudarė sutartį, pagal kurią pareiškėjas už 9 800,00 Eur įsigijo naudotą automobilį. Šiam automobiliui Vokietijos Transporto priemonių techninės patikros įstaigoje 2016 m. rugsėjo 6 d. buvo atlikta ekspertizė, kurios metu buvo įvertinta, kaip automobilis atitinka techninius potvarkius, kuriais remiantis turi būti išduotas automobilio eksploatavimo leidimas pagal Vokietijos reglamentą dėl transporto priemonių eksploatavimo leidimų išdavimo. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad automobilis iš esmės atitinka galiojančius potvarkius, todėl 2016 m. rugsėjo 20 d. buvo išduotas leidimas automobilį eksploatuoti. Ekspertizėje, be kita ko, nurodyta, kad automobilis skirtas važiuoti dešine eismo puse. 2016 m. rugsėjo 20 d. automobilis buvo užregistruotas Vokietijoje, jam išduotas registracijos liudijimas, kuriame, be kita ko, įrašyta, kad buvo pateiktas tiek atitikties sertifikatas, tiek duomenų patvirtinimas, tiek ekspertizė pagal Vokietijos reglamento 21 straipsnį, tiek ir ekspertizė pagal Europos Reglamento dėl transporto priemonių EB tipo atitikties deklaracijos išdavimo 13 straipsnį. Registracijos liudijime taip pat įrašyta, kad automobilis skirtas eismui dešine puse.
  3. Teismas nustatė, kad 2016 m. spalio 12 d. Lietuvos ir Vokietijos uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tuvlita“ atliko automobilio privalomąją techninę apžiūrą ir konstatavo, kad automobilis atitinka techninius reikalavimus. Tą pačią dieną pareiškėjas pateikė VĮ ,,Regitra“ Vilniaus filialui prašymą Nr. 13807043 „Dėl transporto priemonės registracijos“ (toliau – ir Prašymas). VĮ ,,Regitra“ Vilniaus filialas tą pačią dieną priėmė skundžiamą Pranešimą, kuriame nurodė, kad automobilį atsisakoma registruoti, nes nebuvo pateikta techninės ekspertizės pažyma pagal Taisyklių 44.1.1 punkto reikalavimą. 2016 m. spalio 31 d. pareiškėjas su skundu dėl minėto Pranešimo kreipėsi į VĮ ,,Regitra“, prašydamas panaikinti pranešimą ir įpareigoti VĮ ,,Regitra“ Vilniaus filialą automobilį įregistruoti. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad VĮ ,,Regitra“ Vilniaus filialas atsisakė priimti iš pareiškėjo ekspertizės, atliktos Vokietijoje, aktą. Nurodė, kad būtent šio akto pagrindu automobilis buvo įregistruotas Vokietijoje, kurioje eismas vyksta dešiniąja kelio eismo puse; reikalavimas pakartotinai atlikti automobilio ekspertizę, kuri jau buvo atlikta prieš priimant sprendimą automobilį registruoti Vokietijoje, laikytinas lygiaverčio poveikio priemone, kurią draudžia Europos Sąjungos teisė. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, VĮ ,,Regitra“ skundžiamu Sprendimu atsakė pareiškėjui, kad nėra pagrindo tenkinti jo skundą ir įregistruoti automobilį Registre, nes nepateiktas kilmės dokumentas (Lietuvos Respublikos techninės ekspertizės įmonės išduota techninės ekspertizės pažyma). VĮ ,,Regitra“ paieškos sistemoje EUCARIS pateikė paieškos užklausą pagal automobilio identifikacinį numerį, buvo nustatyta, kad automobilis pirmą kartą buvo registruotas 2011 m. kovo 31 d., automobilis buvo skirtas važiavimui kaire eismo puse. VĮ ,,Regitra“ skundžiamame sprendime nurodė, kad automobilis buvo perdirbtas, perkeliant vairo mechanizmą iš dešinės pusės į kairę. Paaiškino, kad perdirbtiems automobiliams taikomas Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo bei motorinių transporto priemonių, priekabų, kurioms uždrausta dalyvauti viešajame eisme, remonto ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2B-515 (toliau – Ekspertizės atlikimo aprašas). Nurodė, kad transporto priemonę registruojančios institucijos specialistai turi teisę reikalauti techninės ekspertizės pažymos, jei nustato, kad transporto priemonė yra perdirbta. Šį argumentą VĮ ,,Regitra“ grindė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2014 m. spalio 9 d. raštu ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2014 m. spalio 22 d. raštu, kuriuose buvo atkreiptas dėmesys, kad ne visais atvejais privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kontrolierius turi objektyvią galimybę nustatyti transporto priemonės perdirbimo požymius. Pareiškėjo nuomone, tokie atsakovų reikalavimai (dėl automobilio ekspertizės atlikimo Lietuvoje) prieštarauja Europos Sąjungos teisei, pažeidžia laisvo prekių judėjimo principą.
  4. Teismas nurodė, kad Registro tvarkymo funkcija įstatymu yra pavesta VĮ ,,Regitra“ (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Saugaus eismo įstatymas) 271 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2015 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 1V-638 patvirtino VĮ ,,Regitra“ įstatus, kurių 4 punkte nustatyta, kad VĮ ,,Regitra“ savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija), Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais teisės aktais bei šiais įstatais.
  5. Teismas nurodė, kad Konstitucijos 150 straipsnyje įtvirtinta, kad Konstitucijos sudedamąja dalimi yra 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“. Šio akto 2 dalyje nustatyta, kad Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir kad jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Taigi, VĮ ,,Regitra“, o taip pat ir jos teritoriniai padaliniai (filialai), savo veikloje turi vadovautis ne tik nacionaliniais teisės aktais, tačiau ir Lietuvos teisinės sistemos dalimi esančiais Europos Sąjungos teisės aktais, o tam tikrais atvejais šiuos teisės aktus turi taikyti tiesiogiai. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnis, inter alia (be kita ko), nustato, kad visuotinai ir tiesiogiai taikomi yra reglamentai, o direktyvų įgyvendinimo formą ir būdus pasirenka nacionalinės valdžios institucijos. Taigi, direktyvos neturi tiesioginio veikimo valstybėse narėse.
  6. Teismas nurodė, kad asmenys nacionaliniuose teismuose prieš valstybę gali pasiremti direktyvų nuostatomis, jei jos savo turiniu yra besąlygiškos ir pakankamai tikslios, o valstybė per nurodytą laikotarpį jos neperkėlė į nacionalinę teisę ar ją perkėlė neteisingai (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 1991 m. lapkričio 19 d. sprendimas sujungtose bylose Francovich ir kt. prieš Italijos valstybę, C-6/90 ir C-9/90). Tačiau atvirkštinis atvejis – kai valstybės institucijos nori remtis direktyvomis prieš piliečius – nėra galimas, nes pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką pati direktyva negali įpareigoti asmens ir dėl to ja iš esmės negalima remtis prieš asmenį (ESTT 2004 m. sausio 7 d. sprendimas byloje Wells, C-201/02; 2010 m. sausio 19 d. sprendimas byloje Kucukdeveci, C-555/07 ir kt.). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad direktyvos neturi tiesioginio veikimo ir jomis valstybės institucijos neturi teisės remtis santykiuose su piliečiais, VĮ ,,Regitra“ atsiliepimų argumentus, susijusius su Direktyva 2007/46/EB, atmetė.
  7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas remiasi Direktyvos 1999/37/EB 4 straipsniu, kuris numato, kad perregistruojant transporto priemonę kitoje valstybėje narėje, vienoje valstybėje narėje išduotas registracijos liudijimas pripažįstamas kitose valstybėse narėse. Pareiškėjas nenurodė, kad minėta direktyvos nuostata būtų neperkelta arba netinkamai perkelta į nacionalinę teisę. Be to, ši nuostata savo turiniu nėra pakankamai tiksli, kad ja būtų galima remtis tiesiogiai. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Lietuvoje nėra pripažįstami kitų Europos Sąjungos valstybių narių registracijos liudijimai. Registracijos liudijimo pripažinimas nėra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės registravimo procedūromis, t. y. šis pripažinimas nereiškia, kad transporto priemonė, kuriai yra išduotas kitos valstybės narės registracijos liudijimas, jokiais atvejais nebeturi būti registruojama kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Be to, pareiškėjas neneigia, kad automobilis turi būti įregistruotas registre, tačiau nesutinka su tuo, kad iš jo prašoma pateikti techninę ekspertizę, kuri jau buvo atlikta prieš įregistruojant automobilį Vokietijoje. Pareiškėjo manymu, toks reikalavimas yra draudžiamas Europos Sąjungoje, nes tai iš esmės yra lygiaverčio poveikio priemonė.
  8. Teismas nurodė, kad Saugaus eismo įstatymo (redakcija, galiojusi skundžiamo Pranešimo priėmimo metu) 27 straipsnyje nėra nurodyta, kokie konkrečiai dokumentai turi būti pateikti registraciją atliekančiai institucijai dėl transporto priemonės įregistravimo registre, tačiau minėto straipsnio 4 dalis numato, kad leidimas transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme gali būti sustabdomas, jei nustatoma, kad neatlikta motorinės transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra arba, kad motorinė transporto priemonė neapdrausta, arba, kad nesumokėti valstybės nustatyti mokesčiai. Per 180 dienų nepašalinus šių priežasčių, transporto priemonė išregistruojama (Saugaus eismo įstatymo 27 str. 5 d.). Iš aptartų įstatymo nuostatų matyti, kad motorinės transporto priemonės registracija Saugaus eismo įstatyme yra siejama su tam tikrų būtinų sąlygų buvimu (privalomos techninės apžiūros atlikimu, draudimu ir mokesčių sumokėjimu).
  9. Teismas nurodė, kad VĮ ,,Regitra“ Vilniaus filialas atsisakė įregistruoti pareiškėjo automobilį, nes pareiškėjas nepateikė techninės ekspertizės pažymos. Šį savo reikalavimą atsakovai grindžia Taisyklių 44.1.1 punktu. VĮ ,,Regitra“, be minėto Taisyklių punkto, skundžiamame sprendime remiasi ir Taisyklių 67.4 punktu, numatančiu, kad transporto priemonę įregistruoti pageidaujantis asmuo turi pateikti transporto priemonės kilmės dokumentus.
  10. Atsakovai atsiliepimuose nurodo, kad kilmės dokumentu pripažįstamas dokumentas, išduotas vadovaujantis Motorinių transporto priemonių, priekabų ir šių transporto priemonių sudedamųjų dalių atitikties įvertinimo atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 3-169 (toliau – ir Atitikties įvertinimo taisyklės) arba Ekspertizės atlikimo aprašo nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad dokumentai, kurie yra pripažįstami transporto priemonės kilmės dokumentais, yra įvardyti ne tik Taisyklių 44.1.1 punkte, bet visame 44 punkte, suskirstant šiuos dokumentus į tris grupes. Kilmės dokumentais pagal Taisyklių 44 punktą yra: a) transporto priemonės patvirtinimą ar perdirbimą patvirtinantys dokumentai; b) transporto priemonės registraciją patvirtinantys dokumentai; c) transporto priemonės naudojimą patvirtinantys dokumentai. Taisyklių 44.1.1 punkte nurodyti dokumentai sudaro tik vieną pirmosios kilmės dokumentų grupės (transporto priemonės patvirtinimą ir perdirbimą patvirtinantys dokumentai) dalį. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad Taisyklių 67.4 punktas nenumato, kurios grupės kilmės dokumentas turi būti pateiktas VĮ ,,Regitra“. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas VĮ ,,Regitra“ Vilniaus filialui pateikė kitai kilmės dokumentų grupei priklausančius dokumentus, t. y. transporto priemonės registraciją patvirtinančius dokumentus, numatytus Taisyklių 44.2.1 punkte (Vokietijoje išduotą automobilio registracijos liudijimą, atitinkantį Direktyvos 1999/37/EB reikalavimus). Nepaisant to, atsakovai reikalavo iš pareiškėjo pateikti kitą automobilio kilmės dokumentą, t. y. tą, kuris yra numatytas Taisyklių 44.1.1 punkte.
  11. Teismas nurodė, kad Taisyklių 44.1.1 punktas numato, kad toks dokumentas turi būti išduotas pagal Taisyklių 5 punkte nurodyto teisės akto arba pagal Ekspertizės atlikimo aprašo nuostatas. Taisyklių 5 punkte nurodytos Atitikties įvertinimo taisyklės. VĮ ,,Regitra“ skundžiamame Sprendime nurodė, kad reikalaujamas pateikti dokumentas (techninės ekspertizės pažyma) turi būti išduotas, remiantis Ekspertizės atlikimo aprašo nuostatomis. Šio aprašo taikymo baigtinis sąrašas atvejų yra nurodytas minėto aprašo 2 punkte. Ekspertizės atlikimo aprašo 2.3 punkte nustatyta, kad aprašas taikomas iš Europos Sąjungos įvežamoms perdirbtoms transporto priemonėms, kurias ketinama įregistruoti Lietuvos Respublikoje, ir kai perdirbtos transporto priemonės duomenys neatitinka įrašų registracijos dokumentuose. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjo pateiktuose automobilio kilmės dokumentuose (registracijos liudijime) buvo nurodyta, kad automobilis skirtas eismui dešine kelio puse, t. y. perdirbto automobilio duomenys (vairavimo mechanizmas iš dešinės pusės perkeltas į kairę) atitiko įrašus automobilio registracijos dokumentuose. Ekspertizės atlikimo aprašo 2.5 punkte nustatyta, kad aprašas taip pat taikomas naudotoms transporto priemonėms, registruojamoms Lietuvos Respublikoje, kai transporto priemonių individualaus patvirtinimo, mažos serijos nacionalinio tipo patvirtinimo, nacionalinio tipo patvirtinimo, suteikto kitoje Europos Sąjungos šalyje, techninės nuostatos nebuvo lygiavertės Lietuvos Respublikoje tuo metu galiojusioms individualaus patvirtinimo, mažos serijos nacionalinio tipo patvirtinimo ar nacionalinio tipo patvirtinimo nuostatoms. Nei skundžiamame pranešime, nei skundžiamame sprendime nebuvo nurodytos aplinkybės, susijusios su šios sąlygos egzistavimu. Todėl teismas sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog šiuo atveju pareiškėjo automobiliui turėjo būti taikomos Ekspertizės atlikimo aprašo nuostatos. Be to, pagal minėto aprašo 3 punktą, techninės apžiūros įmonės privalomosios techninės apžiūros metu kontroliuoja pagamintas ir perdirbtas transporto priemones ir neišduoda techninę apžiūrą patvirtinančių dokumentų, jeigu transporto priemonė pagaminta ar perdirbta nesilaikant šio aprašo. Pagal Saugaus eismo įstatymo 29 straipsnio 6 dalį, sprendimus dėl motorinės transporto priemonės techninės būklės atitikties nustatytiems reikalavimams priima techninės apžiūros kontrolierius. Direktyvos 1999/37/EB 3 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad techninės apžiūros centrams turi būti prieinami techniniai transporto priemonių duomenys. Taigi, būtent techninės apžiūros centruose dirbantys specialistai yra kompetentingi nustatyti ne tik tai, kad automobilis buvo perdirbtas, bet ir tai, ar perdirbtas automobilis atitinka jam keliamus techninius reikalavimus, be kita ko, tai, ar automobilis buvo perdirbtas laikantis Ekspertizės atlikimo aprašo reikalavimų.
  12. Teismas nurodė, kad Taisyklių 44.1.1 punktas numato, kad transporto priemonės patvirtinimą ar perdirbimą patvirtinantys dokumentai turi būti išduoti arba pagal Ekspertizės atlikimo aprašo arba pagal Atitikties įvertinimo taisyklių nuostatas. VĮ ,,Regitra“ skundžiamame sprendime nurodė, kad kilmės dokumentas turi būti išduotas pagal Ekspertizės atlikimo aprašo, o ne pagal Atitikties įvertinimo taisyklių nuostatas, tačiau teismui pateiktuose atsiliepimuose VĮ ,,Regitra“ remiasi Atitikties įvertinimo taisyklių nuostatomis, t. y. jų 120 punktu, numatančiu, kad transporto priemonę galima registruoti, jei techninės nuostatos, pagal kurias buvo patvirtinta transporto priemonė, yra lygiavertės Lietuvoje nustatytoms techninėms nuostatoms. VĮ ,,Regitra“ atsiliepimuose nurodė, kad ji nėra kompetentinga spręsti, ar kitoje valstybėje suteikto individualaus patvirtinimo techninės nuostatos yra lygiavertės Lietuvoje nustatytoms techninėms nuostatoms. Atsižvelgdama į tai, VĮ ,,Regitra“ pateikė teismui prašymą įpareigoti tokią informaciją (išvados forma) pateikti Valstybinę kelių transporto inspekciją prie Susisiekimo ministerijos, t. y. įpareigoti šią instituciją nurodyti, ar šiuo atveju yra būtinas papildomas dokumentas (techninės ekspertizės pažyma). Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas šiuo aspektu nurodė, kad būtent VĮ ,,Regitra“ yra atsakinga už transporto priemonių registraciją, todėl visos šios aplinkybės (jei dėl jų kilo kokių nors abejonių) turėjo būti išsiaiškintos dar iki skundžiamų sprendimų priėmimo. Teismas atmetė šį atsakovų prašymą, nes tokių teismo procesinių veiksmų (tam tikros institucijos įpareigojimo pateikti išvadą vienu ar kitu klausimu) nenumato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas. Teismas sutiko su pareiškėjo atstovo teismo posėdyje šiuo klausimu pateikta pozicija. Teismas sprendė, kad VĮ ,,Regitra“ teismui pateiktas prašymas patvirtinta, kad skundžiami sprendimai nebuvo pagrįsti objektyviais duomenimis kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnis.
  13. Teismas dėl Atitikties įvertinimo taisyklių taikymo ginčo teisiniams santykiams pažymėjo, kad šių taisyklių taikymo ribas apibrėžia minėtų taisyklių 2 punktas, pagal kurį taisyklės, be kita ko, taikomos iš kitų šalių įvežtoms transporto priemonėms, kurias ketinama registruoti Lietuvos Respublikoje ir apie kurias neturima duomenų arba jų trūksta, arba kai transporto priemonės duomenys neatitinka įrašų registracijos dokumentuose, taip pat perdirbtoms transporto priemonėms, kai transporto priemonės duomenys neatitinka įrašų registracijos dokumentuose. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo automobilio duomenys atitinka įrašus automobilio registracijos dokumentuose, kuriuos išdavė Vokietijos kompetentinga institucija. Byloje taip pat nėra duomenų, kad VĮ ,,Regitra“ trūko tam tikrų konkrečių duomenų apie pareiškėjo automobilį. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nei vienos Atitikties įvertinimo taisyklių 2 punkte nurodytos sąlygos, lemiančios minėtų taisyklių taikymą, darytina išvada, kad remtis Atitikties įvertinimo taisyklių nuostatoms šiuo atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. VĮ ,,Regitra“ nurodytas Atitikties įvertinimo taisyklių 120 punktas nurodo, kad transporto priemonę, kuriai kita valstybė narė suteikė individualų patvirtinimą, galima parduoti, registruoti ar pradėti eksploatuoti, jei techninės nuostatos, pagal kurias buvo patvirtinta transporto priemonė, yra lygiavertės Lietuvoje nustatytoms techninėms nuostatoms. Atitikties įvertinimo taisyklių 112 punkte nustatyta, kad transporto priemonei individualus patvirtinimas atliekamas prieš transporto priemonės įregistravimą. Taigi, minėtas 120 punktas, atsižvelgiant į Atitikties įvertinimo taisyklių 2 punkte apibrėžtas taisyklių taikymo ribas, taikomas tais atvejais, kai transporto priemonei kita valstybė narė yra suteikusi individualų patvirtinimą, o užregistruoti transporto priemonę yra siekiama Lietuvoje. Šiuo atveju pareiškėjo įsigytas automobilis buvo užregistruotas Vokietijoje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo automobilio duomenys neatitinka įrašų automobilio registracijos dokumentuose.
  14. Teismas nurodė, kad Taisyklių 45 punktas numato, kada yra būtina transporto priemonės registravimui pateikti VĮ ,,Regitra“ šiuo atveju reikalaujamą pateikti kilmės dokumentą, nurodytą Taisyklių 44.1.1 punkte. Nurodytas dokumentas turi būti visais atvejais pateikiamas kartu, jei teikiami kilmės dokumentai, numatyti Taisyklių 44.1.3, 44.2.2 ir 44.3 punktuose. Taisyklių 44.1.3 punkte numatyti dokumentai teikiami, kai transporto priemonės nebuvo registruotos ir naudotos, Taisyklių 44.2.2 punkte numatyti dokumentai teikiami, kai transporto priemonės registracijos dokumentai neatitinka Direktyvos 1999/37/EB reikalavimų. Taigi, šiuo atveju minėtuose Taisyklių punktuose nurodyti dokumentai neturėjo būti pateikti, nes nebuvo sąlygų, kurioms esant jie turėtų būti teikiami. Taip pat byloje nėra duomenų, kad egzistavo sąlygos, kurioms esant turėjo būti pateikti Taisyklių 44.3 punkte nurodyti dokumentai. Teismas sprendė, kad, nesant reikalavimo pateikti šiuos dokumentus, pareiškėjas, atitinkamai, neturėjo pareigos pateikti dokumentą, nurodytą Taisyklių 44.1.1 punkte.
  15. Teismas nurodė, kad Taisyklių 45 punkte taip pat nustatyta, kad Taisyklių 44.1.1 punkte nurodytas dokumentas yra teikiamas kartu su Taisyklių 44.1.2 ir 44.2.1 punktuose išvardytais dokumentais, kai transporto priemonės perdirbamos po taisyklių 44.1.2 ir 44.2.1 punktuose išvardytų dokumentų išdavimo. Taisyklių 44.1.2 punkte yra nurodytas transporto priemonės Europos Bendrijos atitikties liudijimas, o Taisyklių 44.2.1 punkte nurodytas Europos ekonominės erdvės (toliau – ir EEE) šalyse išduotas transporto priemonės registracijos liudijimas, atitinkantis Direktyvos 1999/37/EB reikalavimus ir išduotas registruojant transporto priemones, atitinkančias Europos Bendrijos patvirtintą tipą arba kuriomis yra suteiktas individualus Europos Bendrijos patvirtinimas. Kitaip tariant, šiuo atveju tam, kad būtų reikalaujama Taisyklių 44.1.1 punkte nurodyto dokumento, turi būti tenkinamos dvi sąlygos, kurios abi yra būtinos, t. y. transporto priemonė buvo perdirbta po Europos Bendrijos atitikties liudijimo išdavimo ir po registracijos liudijimo EEE šalyse išdavimo. Šiuo atveju nėra antrosios būtinosios sąlygos, t. y. automobilis buvo perdirbtas iki registracijos liudijimo Vokietijoje išdavimo. Vokietijoje išduotas automobilio registracijos liudijimas atitinka Direktyvos 1999/37/EB reikalavimus. VĮ ,,Regitra“ nurodė teismui, kad automobiliui Vokietijoje buvo išduotas individualus patvirtinimas. Teismas sprendė, kad VĮ ,,Regitra“ pateiktas automobilio registracijos dokumentas atitiko Taisyklių 44.2.1 punkto reikalavimus, o, įvertinus tai, kad automobilis buvo perdirbtas dar iki šio registracijos liudijimo išdavimo, VĮ ,,Regitra“, priešingai nei teigiama atsiliepimuose, neturėjo pagrindo, nustatyto Taisyklių 45 punkte, reikalauti iš pareiškėjo pateikti automobilio kilmės dokumentą, nurodytą Taisyklių 44.1.1 punkte. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pranešimas ir skundžiamas sprendimas naikintini kaip neteisėti. Pareiškėjo automobilio neregistravimo priežastis buvo tik viena (nepateikta Lietuvos Respublikos techninės ekspertizės įmonės išduota techninės ekspertizės pažyma), todėl, nustačius, kad ji buvo neteisėta bei nepagrįsta, VĮ ,,Regitra“ Vilniaus filialas įpareigotinas įregistruoti pareiškėjo automobilį registre. Pripažinus, kad nacionaliniai teisės aktai šiuo atveju nenumato pareiškėjui pateikti Lietuvos Respublikos techninės ekspertizės įmonės išduotą techninės ekspertizės pažymą, teismui nėra pagrindo analizuoti pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su tuo, kad tokios pažymos reikalavimas (kai techninė ekspertizė buvo atlikta prieš įregistruojant automobilį Vokietijoje) prieštarauja Europos Sąjungos pirminei teisei ir jos pamatiniam principui dėl laisvo prekių judėjimo Europos Sąjungoje.
  16. Teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad VAĮ 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnyje nustatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
  17. Teismas nurodė, kad VAĮ 3 straipsnyje nustatyta, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis įstatymo viršenybės principu, kuris, be kita ko, reiškia, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti. Kadangi teismas konstatavo, kad skundžiamais aktais buvo nepagrįstai atsisakyta įregistruoti pareiškėjo automobilį registre, VĮ ,,Regitra“ ir jos Vilniaus filialas pažeidė VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintą pareigą savo veikloje vadovautis įstatymų viršenybės principu ir priimti pagrįstus sprendimus. VAĮ 3 straipsnyje yra įtvirtintas visiems viešojo administravimo subjektams privalomas laikytis atsakomybės už priimtus sprendimus principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius.
  18. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, paaiškino, jog patyrė neigiamus išgyvenimus, neapibrėžtumą dėl savo turto. Teismas rėmėsi CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu neturtinės žalos apibrėžimu bei šio straipsnio taikymu teisminėje praktikoje, kurioje išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, o neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją ir ši dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1409/2013). Teismas sprendė, kad atsisakymas įregistruoti pareiškėjo įsigytą automobilį iš esmės lėmė, kad pareiškėjas visą šį laiką (nuo 2016 m. spalio 12 d.) įsigyto turto negalėjo naudoti pagal paskirtį, t. y. automobilis negalėjo dalyvauti kelių transporto eisme. Pareiškėjas automobilį įsigijo už 9 800,00 Eur. Teismas sprendė, kad pareiškėjas dėl atsisakymo įregistruoti automobilį neabejotinai patyrė pakankamai intensyvaus pobūdžio neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, kurių nebūtų buvę, jei kompetentinga institucija būtų tinkamai taikiusi jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir priėmusi teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl pareiškėjo pateikto prašymo, todėl pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos kompensavimą.
  19. Teismas nurodė, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Teismas sprendė, kad pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu šiuo atveju laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 6.250 str.), todėl pareiškėjo prašymą priteisti 200,00 Eur piniginę neturtinės žalos kompensaciją atmetė kaip nepagrįstą.

11III.

12

  1. Atsakovas VĮ ,,Regitra“, atstovaujantis ir atsakovams VĮ ,,Regitra“ Vilniaus filialui ir Lietuvos valstybei, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta panaikinti VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo 2016 m. spalio 12 d. pranešimą Nr. 13807043 „Dėl transporto priemonės registravimo“ ir VĮ „Regitra“ 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. (1.19)-24-4211 „Dėl transporto priemonės VW Passat (VIN: ( - )) registravimo“, įpareigoti VĮ „Regitra“ Vilniaus filialą įregistruoti transporto priemonę (identifikavimo Nr. ( - )) Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
  2. Atsakovas VĮ ,,Regitra“ nurodo, kad sprendimas priimtas neteisingai taikant ir aiškinant teisės normas, reglamentuojančias transporto priemonių registracijos procedūras, neįsigilinus į bylos aplinkybes, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas. Pagrindiniai atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra šie:
    1. Direktyva 2007/46/EB nustato, kad „individualus patvirtinimas – procedūra, pagal kurią valstybė narė patvirtina, kad konkreti transporto priemonė, kuri tokia yra vienintelė ar nevienintelė, atitinka tam tikras administracines nuostatas ir techninius reikalavimus“. Šios direktyvos 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Individualaus patvirtinimo galiojimas apsiriboja patvirtinimą suteikusios valstybės narės teritorija“. Šios direktyvos nuostatos yra perkeltos ir į nacionalinę Lietuvos teisę – Atitikties įvertinimo taisykles, kurių 120 punkte nustatyta, kad transporto priemonę, kuriai kita valstybė narė suteikė individualų patvirtinimą, galima parduoti, registruoti ar pradėti eksploatuoti, jei techninės nuostatos, pagal kurias buvo patvirtinta transporto priemonė, yra lygiavertės Lietuvoje nustatytoms techninėms nuostatoms. Atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, tinkamai taikė nacionalinius teisės aktus, o ne tiesiogiai vadovavosi direktyvos nuostatomis. Direktyvos nuostatos atsiliepime į skundą buvo pateiktos kaip papildomi argumentai, kuriais paaiškinami nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintos nuostatos, kurios, vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktų notifikavimo taisyklių nustatyta tvarka buvo perkeltos į Lietuvos teisę. Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad šie atsakovo atsiliepime pateikti argumentai nepagrįsti.
    2. Pareiškėjas, kartu su skundu, pateikė Vokietijos ekspertinėje įstaigoje „TUV NORD Mobilitat Gmbh&Co.KG” išduotą dokumentą, kuriame konstatuota, kad transporto priemonei yra išduotas individualaus patvirtinimo liudijimas. Kartu su prašymu registruoti transporto priemonę nebuvo pateikti duomenys, kad kitoje valstybėje narėje suteikto individualaus patvirtinimo liudijimo techninės nuostatos yra lygiavertės Lietuvoje nustatytoms techninėms nuostatoms.
    3. Skundžiamame teismo sprendime nurodyta, kad tam, jog būtų reikalaujama Taisyklių 44.1.1 punkte nurodyto dokumento, turi būti tenkinamos dvi sąlygos, kurios abi yra būtinos, t.y. transporto priemonė buvo perdirbta po Europos Bendrijos atitikties liudijimo išdavimo ir po registracijos liudijimo EEE šalyse išdavimo. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra antrosios būtinosios sąlygos, t. y. automobilis buvo perdirbtas iki registracijos liudijimo Vokietijoje išdavimo. Kadangi Vokietijoje išduotas automobilio registracijos liudijimas atitinka Direktyvos 1999/37EB reikalavimus, o įvertinus tai, kad automobilis buvo perdirbtas dar iki šio registracijos liudijimo išdavimo, pasak, teismo, atsakovai neturėjo pagrindo, nustatyto Taisyklių 45 punkte, reikalauti iš pareiškėjo pateikti automobilio kilmės dokumentą, nurodytą taisyklių 44.1.1 punkte. Ši teismo išvada padaryta neįsigilinus ir neišsamiai išanalizavus Taisyklių 44.2.1 punktą. Minėtas punktas nustato, kad „EEE šalyse išduotus transporto priemonės registracijos liudijimus <...> reikalavimus ir yra išduoti registruojant transporto priemones, atitinkančias Europos Bendrijos patvirtintą tipą arba kurioms suteiktas individualus Europos Bendrijos patvirtinimas. Pareiškėjas kreipdamasis į atsakovus su 2016 m. spalio 12 d. prašymu dėl transporto priemonės registracijos, pateikė Vokietijos ekspertinėje įstaigoje „TUV NORD Mobilitat Gmbh&Co.KG” išduotą dokumentą, kuriame konstatuota, kad transporto priemonei yra išduotas individualaus patvirtinimo liudijimas. Esant individualiam transporto priemonės patvirtinimui, Taisyklių 45 punkte nustatytas reikalavimas pateikti taisyklių 44.2.1 išvardytus dokumentus kartu su taisyklių 44.1.1 papunktyje nurodytu dokumentu, turi būti vykdomas, nepriklausomai nuo teismo sprendime nurodytų būtinų sąlygų, t. y. neatsižvelgiant į tai ar automobilio registracijos dokumentas atitinka Direktyvos 1999/37 EB nuostatas bei automobilio registracijos momento.
    4. Skundžiamame sprendime teismas konstatavo, kad Taisyklių 44.1.1 punktas taikomas tik tais atvejais, kai transporto priemonei kita valstybė narė yra suteikusi individualų patvirtinimą, o užregistruoti transporto priemonę yra siekiama Lietuvoje. Ginčo atveju, pareiškėjo įsigytas automobilis buvo užregistruotas Vokietijoje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo automobilio duomenys neatitinka įrašų automobilio registracijos dokumentuose. Konstatuodamas šias aplinkybes teismas neįvertino ir to, kad tiek atsakovui priimant sprendimą, tiek byloje nėra duomenų, patvirtinančių fakto, kad Vokietijoje suteikto individualaus patvirtinimo liudijimo techninės nuostatos yra lygiavertės Lietuvoje nustatytoms techninėms nuostatoms, todėl šis teismo argumentas nepagrįstas.
    5. Esant individualiam transporto priemonės patvirtinimui, kartu su juo privaloma pateikti ir taisyklių 44.1.1 papunktyje nurodytą dokumentą (Lietuvos Respublikos techninės ekspertizės įmonės išduotą techninės ekspertizės pažymą). Nei VĮ „Regitra“, nei teismas nėra kompetentingi spręsti, ar transporto priemonei kitoje valstybėje suteikto individualaus patvirtinimo techninės nuostatos yra lygiavertės Lietuvoje nustatytoms techninėms nuostatoms. Automobilio valdymo įtaisus perstatyti iš dešinės pusės į kairę galima įvykdžius vieną iš šių sąlygų: transporto priemonė perdirbama transporto priemonės gamintojo įgaliotame servise arba transporto priemonės savininkas turi transporto priemonės gamintojo technines sąlygas ir perdirbimą atlieka bet kuriame servise pagal šias technines sąlygas. Kadangi pareiškėjas nepateikė dokumentų, atitinkančių aukščiau nurodytas sąlygas, o pateikti aukščiau nurodytos transporto priemonės registracijai skirti dokumentai neatitiko Taisyklių 44.1.1 ir 67.4 papunkčiuose nustatytų transporto priemonės kilmės dokumentų, todėl nebuvo galimybės tenkinti pareiškėjo prašymo įregistruoti ginčo transporto priemonę.
  3. Pareiškėjas R. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
  4. Pareiškėjas nurodo, kad aplinkybė, jog Vokietijos kompetentingos institucijos administracinių procedūrų, kurios iš esmės analogiškos ir Lietuvos Respublikoje, pagalba patikrino transporto priemonę ir nusprendusi, kad ji atitinka visus jai keliamus techninius ir saugumo reikalavimus, įregistravo ją Vokietijoje bei suteikė jai teisę dalyvauti viešajame eisme (dešine eismo puse), suponuoja išvadą, kad registruojant šią transporto priemonę Lietuvos Respublikoje negali būti reikalaujami atlikti iš esmės lygiaverčiai veiksmai ir procedūros, kurie jau buvo atlikti prieš priimant sprendimą registruoti transporto priemonę Vokietijoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Atitikties įvertinimo taisyklių 120 punktas, atsižvelgiant į šių taisyklių 2 punkte apibrėžtas taisyklių taikymo ribas, taikomas tais atvejais, kai transporto priemonei kita valstybė narė yra suteikusi individualaus patvirtinimo, o užregistruoti transporto priemonę yra siekiama kitoje valstybėje narėje, t. y. nagrinėjamu atveju – Lietuvoje. Teismas tinkamai nustatė, kad pareiškėjo automobilis jau buvo užregistruotas Vokietijoje. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjo automobilio duomenys neatitinka įrašų automobilio registracijos dokumentuose. Taigi, Sprendime pagrįstai konstatuota, jog Atitikties įvertinimo taisyklių 120 punkto nuostata nagrinėjamu atveju netaikytina. Jei minėtas punktas ir būtų taikomas, techninių nuostatų nelygiavertiškumo įrodinėjimo našta tenka atsakovui, tačiau jis įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė pareiškėjui. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatuose nenumatyta, kad ji turi pareigą atlikti techninių nuostatų atitiktį kitoms techninėms nuostatoms, nenumatyta ir konkreti pareiga atlikti individualaus patvirtinimo liudijimo techninių nuostatų lygiavertiškumą Lietuvoje nustatytoms techninėms nuostatoms. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kuriuose jis tiesiogiai prieš asmenį, t. y. pareiškėją, vadovavosi direktyvos nuostatomis.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV.

15

  1. Tarybos 1999 m. balandžio 29 d. direktyvos 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų 1 straipsnyje numatyta, jog ši direktyva taikoma dokumentams, kuriuos valstybė narė išduoda registruojant transporto priemonę. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad iš paties Direktyvos 1999/37 4 straipsnio teksto, kuriame nustatyta, jog vienoje valstybėje narėje išduotas šios direktyvos priede pateikto pavyzdžio registracijos liudijimas turi būti pripažįstamas kitose valstybėse narėse perregistruojant transporto priemonę tose valstybėse, matyti, kad šia nuostata valstybėms narėms nepaliekama jokios diskrecijos dėl transporto priemonių registracijos liudijimų pripažinimo principo laikymosi (žr. 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Europos Komisija prieš Belgijos Karalystę, C‑150/11, EU:C:2012:539, 73 punktą). Kaip matyti iš Direktyvos 1999/37 3, 5 ir 6 konstatuojamųjų dalių, šia direktyva siekiama prisidėti prie laisvo judėjimo kitų valstybių narių teritorijose esančiais keliais, numatant kaip būtiną sąlygą, registruojant anksčiau kitoje valstybėje narėje jau registruotą transporto priemonę, pateikti registraciją ir transporto priemonės technines charakteristikas liudijantį dokumentą, kad anksčiau kitoje valstybėje narėje registruotos transporto priemonės būtų lengviau sugrąžintos į eismą ir taip būtų padėta vidaus rinkai tinkamai veikti (žr. sprendimo Europos Komisija prieš Belgijos Karalystę 74 punktą). Svarbu pažymėti ir tai, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, jog anksčiau kitose valstybėse narėse registruotų naudotų transporto priemonių techninės charakteristikos gali būti nustatytos remiantis jau esančiais registravimo dokumentais (žr. 2008 m. birželio 5 d. sprendimo Komisija prieš Lenkiją, C‑170/07, EU:C:2008:322, 38 punktą, sprendimo Europos Komisija prieš Belgijos Karalystę 75 punktą). Teisingumo Teismas byloje Komisija prieš Belgijos Karalystę nusprendė, jog Belgijos Karalystė negali pateisinti sistemingo reikalavimo pateikti atitikties sertifikatą būtinumu patikrinti registracijos liudijimą turinčių transporto priemonių technines charakteristikas (76 punktas). Pastarojoje byloje įvertinta, jog tokiu reikalavimu iš esmės panaikinamas kitose valstybėse narėse išduotų registracijos liudijimų pripažinimo principas, numatytas Direktyvos 1999/37 4 straipsnyje (77 punktas). Minėtoje byloje pripažinta, jog Belgijos Karalystė negali remtis viena iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 36 straipsnyje apibrėžtų bendrojo intereso priežasčių arba vienu iš Teisingumo Teismo praktikoje nustatytų imperatyvių reikalavimų, nes iš to, kas pasakyta, matyti, kad, išskyrus laikino registravimo atvejį, Direktyva 1999/37 valstybėms narėms neleidžiama, registruojant anksčiau kitoje valstybėje narėje registruotą transporto priemonę, reikalauti kito dokumento nei registracijos liudijimas. Kai klausimo reglamentavimas suderintas Sąjungos lygiu, visos su juo susijusios nacionalinės priemonės turi būti vertinamos atsižvelgiant į tokios suderinimo priemonės nuostatas, o ne į pirminės teisės nuostatas (šiuo klausimu žr. 1993 m. spalio 12 d. sprendimo Vanacker ir Lesage, C‑37/92, EU:C:1993:836, 9 punktą; 2001 m. gruodžio 13 d. sprendimo DaimlerChrysler, C‑324/99, EU:C:2001:682, 32 punktą ir 2009 m. balandžio 30 d. sprendimo Lidl Magyarorsz?g, C‑132/08, EU:C:2009:281, 42 punktą) (79 p.).
  2. Įvertinusi išdėstytus argumentus bei tai, jog Vokietijoje išduotas transporto priemonės registracijos liudijimas atitinka Direktyvoje 1999/37/EB nustatytą modelį, teisėjų kolegija pareiškėjo pateiktą registracijos liudijimą vertina kaip Registravimo taisyklių 44.2.1 punkte nurodytą dokumentą – EEE šalyse išduotą transporto priemonės registracijos liudijimą, kuris atitinka 1999 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 4 tomas, p. 351) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gruodžio 23 d. Komisijos direktyva 2003/127/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 7 tomas, p. 710), reikalavimus ir yra išduotas registruojant transporto priemonę, atitinkančią Europos Bendrijos patvirtintą tipą.
  3. Pagal Registravimo taisyklių 45 punktą, Registravimo taisyklių 44.1.2 ir 44.2.1 papunkčiuose išvardyti dokumentai teikiami kartu su taisyklių 44.1.1 papunktyje nurodytu dokumentu, kai transporto priemonės perdirbamos po taisyklių 44.1.2 ir 44.2.1 papunkčiuose išvardytų dokumentų išdavimo. Registravimo taisyklių 44.1.2 punkte numatyta, jog prie transporto priemonės patvirtinimą ar perdirbimą patvirtinančių dokumentų priskiriami transporto priemonės Europos Bendrijos atitikties liudijimai (kai transporto priemonės nebuvo registruotos ir naudotos). Kadangi byloje nagrinėjamu atveju Vokietijoje išduotas registracijos pažymėjimas laikytinas patvirtinančiu, jog pareiškėjo Automobilis buvo registruotas ir naudotas, Registravimo taisyklių 44.1.2 punktas jam netaikytinas, t. y. šio dokumento jam pateikti nereikia. Be to, iš Registravimo taisyklių 45 punkto konstrukcijos nėra pagrindo vertinti, jog yra būtina pateikti abu dokumentus (nurodytus Registravimo taisyklių 44.1.2 ir 44.2.1 p.).
  4. Sisteminis Registravimo taisyklių 67.4, 45 ir 44 punktų aiškinimas suponuoja, jog transporto priemonę perdirbus prieš Registravimo taisyklių 44.2.1 papunktyje nurodyto dokumento išdavimą, t. y. prieš EEE šalyse išduotą transporto priemonės registracijos liudijimą, kuris išduotas registruojant transporto priemones, atitinkančias Europos Bendrijos patvirtintą tipą, tokią transporto priemonę registruojant kitoje valstybėje narėje, šiuo atveju – Lietuvoje, pakanka pateikti EEE šalyse išduotą transporto priemonės registracijos liudijimą (Registravimo taisyklių 44.2.1 p. nurodytą dokumentą). Kadangi pareiškėjo Automobilis perdirbtas prieš Registravimo taisyklių 44.2.1 papunktyje nurodyto dokumento (Vokietijoje išduoto transporto priemonės registracijos liudijimo) išdavimą, iš Registravimo taisyklių 45 punkto neišplaukia įpareigojimas pareiškėjui pateikti 44.1.1 papunktyje nurodytą dokumentą (pagal Tvarkos aprašą išduotą techninės ekspertizės pažymėjimą). Tokį aiškinimą galima pagrįsti ir anksčiau išdėstytu iš Europos Sąjungos nuostatų išplaukiančiu teisiniu reguliavimu bei Teisingumo Teismo praktika.
  5. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/40/EB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros nuostatos, kurios tikslai, įvardyti 26 konstatuojamojoje dalyje, yra suderinti techninių apžiūrų reikalavimus, išvengti konkurencijos iškraipymų tarp vežimo įmonių ir garantuoti, kad transporto priemonės būtų tinkamai tikrinamos ir prižiūrimos. Teisingumo Teismo 2002 m. kovo 21 d. sprendime Cura Anlagen GmbH prieš Auto Service Leasing GmbH (ASL), C-451/99, EU:C:2002:195, nurodoma, kad kai transporto priemonė techniškai apžiūrima kitoje valstybėje narėje, lygiavertiškumo ir abipusio pripažinimo principas, nustatytas Direktyvos 96/96 (šią direktyvą panaikino Direktyva 2009/40/EB) 3 straipsnio 2 dalyje, reikalauja visas kitas valstybes nares pripažinti dėl techninės apžiūros išduotą pažymėjimą, ir tai neturi sutrukdyti joms reikalauti bet kokios papildomos apžiūros, paprastai atliekamos registracijos jų teritorijoje tikslu, jei ta apžiūra nebuvo atlikta išduodant pažymėjimą (62 punktas). Taigi iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog dėl techninės apžiūros negali būti atliekama tokia pati kontrolė, kokia jau buvo vykdoma pagal kitas procedūras toje pačioje ar kitoje valstybėje narėje.
  6. Atsakovas VĮ „Regitra“ apeliaciniame skunde vadovaujasi Direktyvos 2007/46/EB ir Atitikties įvertinimo taisyklių 120 punkto nuostatomis ir teigia, jog pareiškėjas kartu su skundu pateikė Vokietijos ekspertinėje įstaigoje „TUV NORD Mobilitat Gmbh&Co.KG” išduotą dokumentą, kuriame konstatuota, kad transporto priemonei yra išduotas individualaus patvirtinimo liudijimas, tačiau byloje nebuvo pateikti duomenys, kad kitoje valstybėje narėje suteikto individualaus patvirtinimo liudijimo techninės nuostatos yra lygiavertės Lietuvoje nustatytoms techninėms nuostatoms.
  7. Kaip matyti iš byloje pateikto Vokietijos ekspertinėje įstaigoje „TUV NORD Mobilitat Gmbh&Co.KG” išduoto dokumento (b. l. 91–92), pareiškėjo transporto priemonei buvo atlikta ekspertizė, skirta individualiam automobilio eksploatavimo leidimui išduoti pagal Vokietijos reglamento dėl transporto priemonių eksploatavimo leidimų išdavimo 21 paragrafą. Tačiau iš šių duomenų nėra pagrindo spręsti, jog tokiu būdu buvo išduotas transporto priemonės individualaus patvirtinimo liudijimas pagal Direktyvos 2007/46/EB 24 straipsnį. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, registruojant transporto priemonę Vokietijoje, buvo pateikta pirminė EB tipo atitikties deklaracija (b. l. 39).
  8. Byloje susiklosčiusiu atveju atsakovas nepagrįstai vadovaujasi Atitikties įvertinimo taisyklių, kurios, be kita ko, reguliuoja individualaus patvirtinimo procedūrą, kuri taikoma pavienėms transporto priemonėms, taip pat transporto priemonėms, kurios eksploatacijos metu buvo perdirbtos, t. y. buvo pakeista konstrukcija, pasikeitė transporto priemonės tipas ar įrašai, nurodyti transporto priemonės registracijos liudijime; transporto priemonei individualus patvirtinimas atliekamas prieš jos įregistravimą (Atitikties įvertinimo taisyklių 112 p.), nuostatomis. Tai, jog pareiškėjo norimai registruoti transporto priemonei netaikytinos Atitikties įvertinimo taisyklės, patvirtina ir Atitikties įvertinimo taisyklių 4 punkte nurodyti kriterijai, kuomet yra taikomas atitikties įvertinimas: be kita ko, naudotoms transporto priemonėms, registruotoms Europos Sąjungos šalyse, bet neturinčioms EB tipo patvirtinimo, mažos serijos EB tipo patvirtinimo, nacionalinio tipo patvirtinimo, mažos serijos nacionalinio tipo patvirtinimo ar individualaus patvirtinimo (4.2 p.); naudotoms transporto priemonėms, registruojamoms Lietuvos Respublikoje, kai transporto priemonių individualaus patvirtinimo, mažos serijos nacionalinio tipo patvirtinimo, suteikto kitoje Europos Sąjungos šalyje, techninės nuostatos nebuvo lygiavertės Lietuvos Respublikoje tuo metu galiojusioms individualaus patvirtinimo ar mažos serijos nacionalinio tipo patvirtinimo nuostatoms (4.4 p.). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjo norima užregistruoti transporto priemonė šių kriterijų neatitinka.
  9. Taip pat pastebėtina, jog Direktyva 2007/46, vadinamąja „pagrindų direktyva“, įtvirtinta, kaip matyti iš jos 1 straipsnio, analizuojamo kartu su jos 2, 3 ir 14 konstatuojamosiomis dalimis, vienoda naujų transporto priemonių patvirtinimo procedūra, pagrįsta visiško jų techninių charakteristikų suderinimo principu, o specialieji techniniai transporto priemonių konstrukcijos ir veikimo reikalavimai įtvirtinti šios direktyvos IV priede nurodytose specialiosiose direktyvose (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. kovo 20 d. sprendimas byloje C‑61/12, Europos komisija prieš Lietuvos Respubliką, EU:C:2014:172, 39 punktas). Iš Direktyvos 2007/46 1 straipsnio matyti, jog ja nustatoma ne tik suderinta sistema, kurią sudaro į jos taikymo sritį patenkančių visų naujų transporto priemonių ir tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudedamųjų dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimui taikomos administracinės nuostatos ir bendri techniniai reikalavimai, siekiant palengvinti transporto priemonių registravimą, pardavimą ir eksploatavimo pradžią Sąjungoje; joje taip pat nustatomos nuostatos dėl dalių ir įrangos, skirtų naudoti pagal šią direktyvą patvirtintose transporto priemonėse, pardavimo ir eksploatavimo pradžios (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimas byloje C‑354/14, SC Capoda Import-Export SRL prieš Registrul Auto Rom?n, Benone-Nicolae Bejan, EU:C:2015:658, 32 punktas). Pareiškėjo norima užregistruoti transporto priemonė nebuvo nauja, be to, kaip jau minėta anksčiau, registruojant transporto priemonę Vokietijoje, buvo pateikta pirminė EB tipo atitikties deklaracija (b. l. 39).
  10. Kaip matyti iš atsakovo argumentų, Direktyvos 2007/46/EB ir Atitikties vertinimo taisyklių 120 punkto nuostatas atsakovas nurodo siekdamas pagrįsti aplinkybę, jog norint užregistruoti pareiškėjo transporto priemonę Lietuvoje, yra būtina pateikti Registravimo taisyklių 44.1.1 punkte nurodytą kilmės dokumentą, taip pat, jog nėra duomenų, kad Vokietijos taikomos techninės nuostatos yra lygiavertės Lietuvoje nustatytoms techninėms nuostatoms. Atsakovo argumentus dėl Registravimo taisyklių 44.1.1 punkte numatyto dokumento reikalavimo iš pareiškėjo teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, atmetė jau anksčiau. Dėl Vokietijos taikomų techninių nuostatų lygiavertiškumo Lietuvoje taikomoms techninėms nuostatoms apskritai pažymėtina, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, nacionalinės valdžios institucijos neturi teisės be reikalo reikalauti techninių ar cheminių tyrimų ar laboratorinių bandymų, kurie jau buvo atlikti kitoje valstybėje narėje ir kurie yra jai prieinami ar, pateikus prašymą, gali būti jai pateikti (1981 m. gruodžio 17 d. sprendimo Frans-Nederlandse Maatschappij voor Biologische Producten, 272/80, EU:C:1981:312, 14 punktas; 1996 m. birželio 27 d. sprendimo Brandsma, C‑293/94, EU:C:1996:254, 12 punktas ir 1998 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Harpegnies, C‑400/96, EU:C:1998:414, 35 punktas). Griežtas šios pareigos laikymasis reikalauja, kad nacionalinės institucijos, gavusios prašymą patvirtinti produktą arba pripažinti sertifikatų, išduotų patvirtinimo įstaigos kitoje valstybėje narėje, lygiavertiškumą, aktyviai veiktų. Be to, toks aktyvus vaidmuo skirtas prireikus taip pat ir pastarajai institucijai ir įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad kompetentingos patvirtinimo institucijos abipusiškai bendradarbiautų siekdamos palengvinti patekimo į nacionalinę importuojančios valstybės narės rinką procedūras (2005 m. lapkričio 10 d. sprendimo Europos Bendrijų Komisija prieš Portugalijos Respubliką, C-432/03, EU:C:2005:669, 46–47 punktai).
  11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektai yra saistomi inter alia gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015).
  12. Taigi atsižvelgdama į byloje susiklosčiusią situaciją, iš Konstitucijos kylančius imperatyvus, taikomus viešajam administravimui, taip pat į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje formuojamas pareigas nacionalinėms valdžios institucijoms (žr. Nutarties 37–39 p.), teisėjų kolegija vertina, jog VĮ „Regitra“ turi pareigą pati aktyviai veikti spręsdama klausimus, susijusius su patekimo į nacionalinę valstybės narės rinką procedūromis.
  13. Teisėjų kolegija, Nutarties 37–39 punktuose nurodytų argumentų kontekste, be to, pažymi, jog įregistruoti pareiškėjo norimą transporto priemonę atsisakyta dėl to, jog jis nepateikė kilmės dokumento (Lietuvos Respublikos techninės ekspertizės įmonės išduotos techninės ekspertizės pažymos, kuri turėtų būti išduota pagal Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų gamybos ir perdirbimo bei motorinių transporto priemonių, priekabų, kurioms uždrausta dalyvauti viešajame eisme, remonto ir techninės ekspertizės reikalavimų ir atlikimo tvarkos, patvirtintos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2B-515 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų gamybos ir perdirbimo bei motorinių transporto priemonių, priekabų, kurioms uždrausta dalyvauti viešajame eisme, remonto ir techninės ekspertizės reikalavimų ir atlikimo tvarkos patvirtinimo“, nuostatas), o ne transporto priemonės patvirtinimo dokumento pagal Atitikties įvertinimo taisyklių nuostatas. Argumentą, jog pareiškėjo Lietuvoje norima užregistruoti transporto priemonė Vokietijoje įregistruota vadovaujantis individualiu patvirtinimu, o duomenų, jog Vokietijos techninės nuostatos, pagal kurias buvo atliktas individualus patvirtinimas, yra lygiavertės Lietuvoje nustatytoms techninėms nuostatoms, nėra, atsakovas pateikė atsiliepime į pareiškėjo skundą jau bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tai nebuvo atsisakymo registruoti pareiškėjo norimą transporto priemonę pagrindas.
  14. Dėl nurodytų argumentų atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

17Atsakovų valstybės įmonės ,,Regitra“, valstybės įmonės ,,Regitra“ Vilniaus filialo ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės ,,Regitra“, apeliacinį skundą atmesti.

18Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai