Byla 2S-843-440/2017

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-5145-1003/2017 pagal pareiškėjo E. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, viešoji įstaiga „Finansinės strategijos“, Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Jupoja statybinės medžiagos“, uždaroji akcinė bendrovė „Ilogita“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, V. L., A. M., antstoliai V. Š., T. U., A. B., R. K., A. L., G. V., E. R.. Teismas

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo.
  2. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi iškelta bankroto byla E. G., bankroto administratoriumi paskirtas G. M.. Kreditoriams nustatytas 30 dienų terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį jie turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos (1 t., b. l. 141–146). Nutartis iškelti bankroto bylą įsisteisėjo 2017 m. gegužės 24 d.
  3. Bankrutuojančio fizinio asmens E. G. bankroto administratorius G. M. kreipėsi į Šiualių apylinkės teismą dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo. Nurodė, kad per teismo nustatytą terminą į administartorių kreipėsi dešimt kreditorių, t. y. D. G. su 350 Eur finansiniu reikalavimu, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su 132 643,94 Eur, finansiniu reikalavimu, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SB lizingas“ su 400,48 Eur finansiniu reikalavimu, viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras su 52,35 Eur finansiniu reikalavimu, UAB „Gelvora“ su 267,98 Eur finansiniu reikalavimu, antstolis T. U. su 700,38 Eur finansiniu reikalavimu, antstolis A. B. su 597,12 Eur finansiniu reikalavimu, antstolis R. K. su 66,40 Eur finansiniu reikalavimu, antstolė V. Š. su 372,46 Eur finansiniu reikalavimu ir antstolė E. R. su 7020,31 Eur finansiniu reikalavimu, todėl prašo patvirtinti kreditorinius reikalavimus 142 471,42 Eur sumai (2 t., b. l. 27, 28, 42). Kartu su prašymu pateikė bankrutuojančio fizinio asmens kreditoriams siųsto pranešimo kopiją, kreditorių prašymus patvirtinti jų turimą finansinį reikalavimą (2 t., b. l. 29–39, 40, 41, 43–49).
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. liepos 28 d. nutartimi patvirtinti dešimties bankrutuojančio asmens E. G. kreditoriniai reikalavimai bendrai 142 741,42 Eur sumai (2 t., b. l. 50–51).
  2. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 23 straipsnio 1 dalį teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus.
  3. Teismas, ištyręs bankroto administratoriaus pateiktus rašytinius įrodymus dėl fizinio asmens E. G. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo tvirtinimo, nustatė, kad prašomi patvirtinti reikalavimai yra pagrįsti pridėtais dokumentais, visi šie reikalavimai yra atsiradę iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos, todėl juos patvirtino.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
  1. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. M. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartį, patvirtinti jo turimą kreditorinį reikalavimą (2 t., b. l. 52). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai nepatvirtino jo turimo kreditorinio reikalavimo. A. M. turima reikalavimo teisė buvo perduota priverstiniam vykdymui, antstolio A. B. kontoroje užvesta vykdomoji byla. Pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo E. G. nurodė A. M. kaip savo kreditorių, iškėlus fizinio asmens bankroto bylą A. M. bei antstolis A. B. buvo įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis, todėl gavęs pranešimą dėl kreditorinių reikalavimo pareiškimo, manė, kad jam nereikia reikšti atskiro reikalavimo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, nes jau yra pripažintas bankrutuojančios fizinio asmens kreditoriumi. Suprato, kad tik asmenys, kurie nėra pripažinti kreditoriais, t. y. nėra įtraukti į bylą, privalo pareikšti kreditorinius reikalavimus. Nors jis nepareiškė bankroto administratoriui formalaus prašymo patvirtinti kreditorinį reikalavimą, tačiau prašo patvirtinti jo turimą reikalavimą visai vykdomosios bylos sumai.
  2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankrutuojančio fizinio asmens E. G. bankroto administratorius G. M. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą (2 t., b. l. 55–57). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, todėl nutartis teisėta ir pagrįsta. Iškėlęs fizinio asmens bankroto bylą teismas nustatė 30 dienų terminą kreditoriams, kad šie pareikštų savo kreditorinius reikalavimus. Bankroto administratorius 2017 m. gegužės 31 d. pranešimu informavo visus kreditorius, įskaitant ir A. M., apie kreditorinių reikalavimų pateikimo terminą, nurodė adresą, kuriuo jie turėtų kreiptis. Per šį terminą tik dešimt kreditorių pareiškė kreditorinius reikalavimus ir pateikė reikalavimo teisę patvirtinančius duomenis, įvertinęs jų pagrįstumą administratorius kreipėsi į teismą dėl dešimties kreditorių kreditorinių reikalavimų patvirtinimo. Nors 2017 m. liepos 11 d. administratorius pakartotinai informavo kreditorius, kurie nepareiškė kreditorinių reikalavimų, tačiau per teismo nustatytą terminą A. M. nepareiškė kreditorinio reikalavimo. A. M. turėjo pats elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, privalėjo laikytis 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi nustatytų terminų kreditoriniams reikalavimams pareikti.
    2. Administratorius 2017 m. gegužės 31 d. pranešimu informavo visus antstolius, vykdančius išieškojimą iš bankrutuojančio fizinio asmens, todėl antstoliai perdavė vykdomuosius dokumentus teismui ir papildomai pareiškė kreditorinius reikalavimus dėl vykdymo išlaidų atlyginimo.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Pagal FABĮ 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros.
  3. Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. Pagal FABĮ 23 straipsnio 1 dalį teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą. Bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (FABĮ 23 straipsnio 2 dalis). Remiantis FABĮ 23 straipsnio 3 dalimi teismas priima ir tvirtina iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti tiesiogiai teismui praleidus FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimų pateikimo bankroto administratoriui terminą, jeigu teismas termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis ir reikalavimus pagrįstais.
  4. Atsižvelgiant į tai, kad fizinio asmens bankroto procese siekiama išsaugoti bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, todėl teismas turi pareigą imtis priemonių, kad nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai ir būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek paties bankrutuojančio asmens interesai. Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojantį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Tokia kasacinio teismo praktika mutatis mutandis (iš lot. k. su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytina ir fizinio asmens bankroto bylose.
  5. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad kreipdamasis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo E. G. pareiškime nurodė savo kreditorius, kurių prievolių įvykdymo terminas yra suėjęs. Vienas tokių kreditorių yra A. M., turintis 932,35 Eur dydžio reikalavimo teisę pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-4163-949/2015 (1 t., b. l. 1–4, 11–12). Kartu su pareiškimu E. G. taip pat pateikė antstolio A. B. 2017 m. sausio 9 d. pažymą, kurioje nurodomos šio antstolio kontoroje užvestos vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo iš skolininko E. G.. Minėtoje pažymoje antstolis nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. ( - ) liko neišieškota 932,35 Eur skola iš skolininko E. G. išieškotojui A. M. pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-4163-949/2015 (1 t., b. l. 14). Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi iškelta bankroto byla E. G. (1 t., b. l. 141–146), ši nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2017 m. gegužės 24 d., todėl bankrutuojančio E. G. kreditoriai galėjo reikšti kreditorinius reikalavimus iki 2017 m. birželio 23 d.
  6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolis A. B. 2017 m. gegužės 18 d. priėmė patvarkymą Nr. S-17-41-20136, kuriuo vadovaujantis CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktu sustabdė vykdomąją bylą Nr. ( - ) ir perdavė Šiaulių apylinkės teismui kaip bankroto bylą nagrinėjančiam teismui vykdomąjį dokumentą (1 t., b. l. 165, 166–168). Kaip matyti iš antstolio perduotų dokumentų Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 11 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-4163-949/2015 pagal įsiteisėjusį Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4163-949/2015, kuriuo A. M. iš E. G. priteista 11 584,80 Eur skolos ir 347,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, neišieškotos skolos dalis 932,35 Eur.
  7. Byloje nėra ginčo dėl to, kad A. M. per Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi nustatytą 30 dienų terminą nepareiškė bankroto administratoriui savo finansinio reikalavimo. Apeliantas mano, kad jo kreditorinis reikalavimas turėjo būti patvirtintas, atsižvelgiant į tai, kad pats bankrutuojantis asmuo jį (t. y. apeliantą A. M.) nurodė kaip savo kreditorių, be to, skolos išieškojimą atliekantis antstolis perdavė vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Iš esmės byloje kilo ginčas dėl antstolio į bankroto bylą perduoto vykdomojo dokumento teisinės reikšmės kreditorinių reikalavimų tvirtinimui bei kreditoriaus kreipimosi į bankroto administratorių dėl konkrečių reikalavimų patvirtinimo.
  8. Pagal FABĮ 5 straipsnio 6 dalį teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. Antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui turto, kuris iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ir praneša apie tai turto saugotojui ir išieškotojui (FABĮ 20 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas yra numatytas įmonių bankroto procese, o būtent Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir 18 straipsnio 1 dalyje. Aiškinant minėtas ĮBĮ nuostatas Lietuvos apeliacinis teismas dar 2007 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-341/2007 pripažino, kad pagal antstolio pateiktus vykdomuosius dokumentus kreditorius gali būti įtrauktas į kreditorių sąrašą atskirai nepareiškęs savo finansinio reikalavimo. Taigi į kreditorių sąrašą gali būti įtrauktas kreditorius, atskirai nepareiškęs savo finansinio reikalavimo, nes tai gali būti padaryta ir pagal bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateiktus kitų teismų, antstolių, kitokių ĮBĮ nurodytų institucijų ar pareigūnų dokumentus (bylas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1524-241/2017).
  9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Tokia kasacinio teismo praktika mutatis mutandis (iš lot. k. su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytina ir fizinio asmens bankroto bylose, nes iškėlus fizinio asmens bankroto bylą siekiama ne tik atkurti jo mokumą, bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-313/2017). Taigi net ir susiklosčius situacijai, kai banktoro administratorius neįtraukė į bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių sąrašą asmens, kurio reikalavimo teisę patvirtina antstolio grąžintas vykdomasis dokumentas, tokiu atveju teismas ex officio (iš lot. k. savo iniciatyva) sprendžia klausimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.
  10. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bankroto administratorius nurodydamas, kad nustatytu terminu reikalingas atskiras prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, o jo nesant dėl kreditorinio reikalavimo nesprendžiama, bei pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino FABĮ 23 straipsnio normas ir nepagrįstai nevertino bei nesprendė A. M. finansinio reikalavimo pagal antstolio A. B. teismui pateiktą Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-4163-949/2015 (1 t., b. l. 165, 166–168).
Dėl bylos procesinės baigties
  1. Bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino A. M. kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, galimybės šį asmenį įtraukti į bankrutuojančio fizinio asmens E. G. kreditorių sąrašą, neanalizavo kreditorinio reikalavimo dydžio.
  2. Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) (CPK 301 straipsnio 1 dalis), todėl, šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes, ir išspręsti ginčą iš esmės, tačiau, įvertinus aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo galimybės A. M. įtraukti į bankrutuojančio fizinio asmens E. G. kreditorių sąrašą, finansinio reikalavimo dydžio, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
  3. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui yra perduota ir daugiau vykdomųjų dokumentų, kurių pagrindu buvo atliekami skolos išieškojimai iš bankrutuojančio fizinio asmens E. G. (1 t., b. l. 162–164, 169–171, 180–182, 190–191, 192–197), todėl pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti klausimą dėl šių kreditorių įtraukimo į bankrutuojančio fizinio asmens E. G. kreditorių sąrašą.
  4. Bylos duomenimis pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4163-949/2015, kuriuo A. M. iš E. G. priteista 11 584,80 Eur skolos ir 347,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, neišieškotos skolos dalis - 932,35 Eur. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, įvertinus tai, kad kreditorius nepareiškė savarankiško reikalavimo dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, tačiau bankroto bylą nagrinėjančiam teismui antstolis perdavė vykdomąjį dokumentą, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartis dalyje, kuria neišspręstas klausimas dėl A. M. kreditorinio reikalavimo patvirtinimo perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą iš naujo dėl A. M. įtraukimo į bankrutuojančio fizinio asmens E. G. kreditorių sąrašą.
  5. Dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

5Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu

Nutarė

6Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartį dalyje dėl neišspręsto klausimo dėl A. M. kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti klausimą dėl A. M. įtraukimo į bankrutuojančio fizinio asmens E. G. kreditorių sąrašą.

7Kitoje dalyje Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartį dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo palikti nepakeistą.

8Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

9Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Proceso dalyviai
Ryšiai