Byla 2A-497-273/2017
Dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Marijampolės savivaldybės apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-111-802/2016 pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei Marijampolės savivaldybei dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovė V. S. kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama 1998 m. birželio 24 d. gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo akto, sudaryto tarp Marijampolės savivaldybės (Marijampolės miesto tarybos teisių perėmėjos) ir ieškovės bei 1998 m. birželio 24 d. pinigų sumokėjimo kvitų pagrindu pripažinti kad Marijampolės savivaldybė ir ieškovė sudarė buto su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), Nekilnojamojo turto registro Nr. 70/4819, pirkimo – pardavimo sutartį.
    2. Ieškinyje nurodė, kad ginčo butas buvo skirtas ieškovės šeimai. Prašymą dėl ginčo buto privatizavimo Marijampolės butų ūkiui ji pateikė 1994 metais. Jokių trukdžių tuomet pabaigti privatizaciją ieškovei nebuvo. 1993 m. spalio 6 d. ieškovė nutraukė santuoką su sutuoktiniu V. P.. 1998 m. birželio 24 d. pasirašė ginčo buto Įkainojimo aktą ir sumokėjo 303 Lt už butą apskaičiuotą kainą, 1,52 Lt valstybinį mokestį bei 20,06 Lt UAB Marijampolės butų ūkiui už dokumentų rengimą. Ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis iki šiol nesudaryta dėl pardavėjo kaltės, nepatvirtinta notariškai, ginčo butas įregistruotas Marijampolės savivaldybės vardu, todėl ieškovė negali pilnai disponuoti jai priklausančiu turtu.
    3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė Marijampolės savivaldybė prašė ieškinį atmesti.
    4. Atsiliepime nurodė, kad ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji su kitais ginčo buto bendrasavininkiais yra sudariusi notariškai patvirtintą susitarimą dėl ginčo buto privatizavimo. Ieškovė nepateikė įrodymų apie nuomos sutarties nutraukimą su jos buvusiu sutuoktiniu V. P. ir jo iškraustymu iš ginčo buto, t. y. įrodymų, jog ginčo bute jos buvęs sutuoktinis negyveno kaip šio būsto nuomininkas. Ieškovė privalėjo gauti šio asmens notaro patvirtintą sutikimą dėl buto pirkimo, o tokio sutikimo nesant, pirkimo-pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta. Ieškovė nepateikė pačios ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties, todėl jos teiginys, kad atsakovė neparuošė notarui reikalingų dokumentų negali būti vertinamas. Ieškovė praleido 10 metų ieškinio senaties terminą.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Marijampolės rajono apylinkės teismas2016 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino galiojančia pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės (Marijampolės miesto valdybos teisių ir pareigų perėmėjos) ir ieškovės, kuria ieškovė 1998 m. birželio 24 d. Gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo akto ir 1998 m. birželio 24 d. pinigų sumokėjimo kvitų pagrindu, įgijo nuosavybės teise butą su rūsiu R-73 3,76 kv. m., unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) (toliau-ginčo butas).
    2. Teismas nustatė, kad 1991 m. liepos 18 d. ieškovei buvo išduotas Gyvenamosios patalpos orderis Nr. 69 patvirtinantis dviejų butų mainų faktą, pagal kurį ieškovė turėtą butą ( - ) iškeitė į butą, esantį ( - ). Nuo 2015 m. birželio 1 d. šis turtas viešame registre registruotas kaip atsakovės nuosavybė. Ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio V. P. santuoka nutraukta 1993 m. spalio 6 d. 1993 m. gruodžio 17 d. ieškovė su buvusiu sutuoktiniu pasirašė susitarimą, pagal kurį ieškovė sumokėjo buvusiam jos sutuoktiniui kompensaciją už santuokoje įgytą turtą, o pastarasis atsisakė bet kokių pretenzijų į ginčo butą. Tą pačią dieną V. P. išsiregistravo iš ginčo buto. 1994 m. rugpjūčio 15 d. Valstybinės komisijos protokolu Nr. 60 ieškovei leista baigti įforminti ginčo buto pirkimo – pardavimo dokumentus. 1998 m. birželio 24 d. atsakovės įgaliota institucija, vykdžius gyvenamųjų būstų privatizavimo procesą Marijampolėje, UAB ,,Marijampolės butų ūkis“, parengė ieškovei jos privatizuojamo buto įkainojimo aktą, tą pačią dieną ieškovė sumokėjo atsakovės įgaliotai atstovei ir valstybei už perkamą būstą. 2000 m. rugpjūčio 18 d. ieškovė sudarė santuoką su S. S.. 2006 m. liepos 18 d. ieškovė gavo iš atsakovės atsakymą į savo raštišką kreipimąsi 2006 m. liepos 3 d., kuriame nurodyta, kad pabaigti privatizavimo procedūras, esant pasikeitusiai atsakovės šeiminei padėčiai, galimybių nėra. Ieškovės ginčo buto privatizavimo byla neišlikusi.
    3. Teismas nustatė, kad šalys susitarė dėl ginčo buto pardavimo. Ieškovei ginčo butas buvo suteiktas teisėtai, ginčo butas buvo tinkamas privatizavimo objektas, ieškovė buvo tinkamas privatizavimo subjektas. Šalys sutarė, kad šis turtas ieškovei nuosavybės teise bus parduotas už 303 Lt. Ieškovė pateikė prašymą privatizuoti jos turimą butą, gavo tokį leidimą ir buto kainą sumokėjo. Privatizuojamu turtu ieškovė naudojosi nuo 1991 metų ir naudojasi juo kaip savininkė iki šiol.
    4. Teismas nurodė, kad šalys ne tik susitarė dėl visų būtinų sąlygų, tačiau ieškovė savo pareigas visiškai įvykdė, ji pateikė privatizavimo komisijai prašymą, sumokėjo nustatytą kainą, gyveno būste ir juo faktiškai naudojasi iki dabar, tuo tarpu antroji sutarties šalis – Marijampolės miesto valdyba, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra atsakovė, savo pareigos notariškai patvirtinti ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį neįvykdė ir tas nebuvo padaryta dėl atsakovės kaltės, todėl yra pagrindas sutartį pripažinti galiojančia. Nurodė, kad atsakovė neįvykdė tuo metu galiojusio LR Vyriausybės 1993 m. balandžio 20 d. potvarkio Nr. 290P 4 punkto.
    5. Teismas sprendė, kad tą dieną, kai ieškovei buvo sudarytas buto įkainojimo aktas, pagal kurį ieškovė tą pačią dieną sumokėjo ir buto kainą, nebuvo jokių kliūčių pirkimo pardavimo sutarčiai sudaryti. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog atsakovei (jos atstovei) nebuvo pateiktas ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio susitarimas dėl to, kieno vardu bus perkamas gyvenamasis būstas, kadangi tokio susitarimo ieškovė pateikti neprivalėjo, nes jos santuoka buto privatizavimo procedūrų vykdymo metu jau buvo nutraukta ir jos sutuoktinis teisės pirkti ginčo butą neturėjo, nes de facto nebuvo šio buto nuomininku. Teismas nurodė, kad atsakovė, būdama nuomos sutarties šalimi, pati (ar jos įgaliota UAB ,,Marijampolės butų ūkis“) turėjo pareigą nuomos sutartį, sudarytą su ieškovės sutuoktiniu tinkamai išsaugoti. Kadangi dokumentų, įrodančių priešingas aplinkybes atsakovė pateikti negali, pastarąją aplinkybę teismas vertino ieškovės naudai. Teismas padarė išvadą, kad sutartis su ieškove galėjo būti nepasirašyta visai dėl kitų priežasčių, t. y. dėl to, kad per ilgą privatizavimo procedūrų neužbaigimo laikotarpį buvo prarasti visi reikalingi privatizavimo dokumentai, atsakovė negalėjo pateikti, nei pirminės būsto nuomos sutarties, nei buto privatizavimo metu surinktų būsto privatizavimo bylos dokumentų. Teismo vertinimu, šalys tinkamai susitarė dėl visų buto privatizavimo sąlygų, ieškovė sumokėjo turto kainą, ieškovė butu, už kurį susimokėjo asmeninėmis lėšomis, naudojasi kaip savu, tačiau atsakovė neįvykdė savo pareigos pasirašyti pirkimo pardavimo sutarties, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti visa apimtimi.
    6. Teismas atmetė atsakovės prašymą taikyti ieškovei ieškinio senatį, kadangi nenustatė, jog ieškovė būtų praleidusi terminą kreiptis į teismą ir jos reikalavimui būtų suėjusi senatis.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
    1. Apeliaciniame skunde atsakovė prašė panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
      1. Teismas, vertindamas šalių kaltės požymius, iš esmės vadovavosi tik ieškovės pozicija, neįsigilino į visas bylai reikšmingas aplinkybes ir tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Paneigtina teismo išvada, kad atsakovė yra kalta, jog nevykdė įstatyme numatytos pareigos įforminti ginčo buto pirkimo-pardavimo dokumentus. Pati ieškovė nepateikė UAB Marijampolės butų ūkiui visų reikalingų butui privatizuoti dokumentų, kurie įrodytų ieškovės įvykdytas esmines butų privatizavimo sąlygas. Nebuvo pateikta ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio notaro patvirtintas susitarimas ar dokumentas, patvirtinantis, kad tokio susitarimo nereikėjo (ištuokos liudijimas, buvusio sutuoktinio gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą patvirtinantis dokumentas, prašymas teiktas valstybinei komisijai). Ieškovė kreipėsi į UAB Marijampolės butų ūkis tik 1998 m. birželio 24 d., praėjus 4 metams po valstybinės komisijos sprendimo baigti privatizuoti gyvenamąsias patalpas. UAB Marijampolės butų ūkis 1998 m. birželio 24 d. pagrįstai neužbaigė buto privatizavimo procedūrų. Ieškovė tik 2006 m. liepos 3 d. kreipėsi į atsakovę ir tai įrodo, kad pati ieškovė elgėsi abejingai, nerodė pakankamai pastangų užbaigti buto privatizavimo procesą;
      2. 1998 m. birželio 24 d. sutartis negalėjo būti pasirašyta be notarinės formos susitarimo tarp šeimos narių ar nuomininko. Ieškovė pateikė susitarimą, kurį teismas vertino kaip teisės privatizuoti butą išsipirkimą, tačiau šis dokumentas nėra notarinės formos. Teismas nurodė, kad buvęs ieškovės sutuoktinis V. P. privatizavimo procedūrų metu de facto nebuvo šio buto nuomininku, tačiau remiasi tik tuo, kad ginčo bute jis buvo deklaruotas iki 1993 m. gruodžio 17 d. Kita Nuomos sutartis su ieškove buvo pasirašyta 2003 m., tačiau dėl ankstesnės nuomos sutarties nutraukimo teismas aplinkybių netyrė. Ieškovė nepateikė nei pirminės nuomos sutarties, nei notarinės formos susitarimo tarp jos ir buvusio sutuoktinio, o taip pat kitų reikšmingų butų privatizavimo dokumentų. Ieškovė privalėjo pateikti įrodymus, kurie paneigtų atsakovo dėstomas aplinkybes. Teismas rėmėsi prielaidomis, ir teigdamas, jog atsakovė privalėjo išsaugoti nuomos sutartį, pažeidė įrodinėjimo taisykles;
      3. Ieškovė nepateikė kitų dokumentų (notarinės formos susitarimo tarp jos ir buvusio vyro V. P., ištuokos liudijimo, prašymo teikto valstybinei komisijai, sudarytai Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. I-118 kopijos), įrodančių, kad privatizavimo procesas pradėtas po santuokos nutraukimo ar buvo pasirašytas notarinės formos susitarimas tarp šeimos narių, todėl kilus abejonių, ar tuo metu buvo tinkamai įvykdytos butų privatizavimo sąlygos, Marijampolės savivaldybė 2006 m. liepos 18 d. pagrįstai atsisakė baigti privatizuoti butą;
      4. Teismas neteisingai pritaikė ieškinio senatį reglamentuojančias procesinės ir materialinės teisės normas. Ieškovė praleido 10 metų ieškinio senatis terminą. Ieškovės atveju ieškinio senaties terminas turi būti pradėtas skaičiuoti nuo įmokų už gyvenamųjų patalpų privatizavimą sumokėjimo 1998 m. birželio 24 d., ieškovė daugiau kaip 17 metų nesiėmė aktyvių veiksmų, nesikreipė nei į atsakovę, nei į teismą siekdama apginti savo pažeistas teises.
    2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad atsakovės apeliacinis skundas yra grindžiamas prielaidomis ir nepaneigia teismo padarytų išvadų.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
    2. Byloje sprendžiamas ginčas dėl teismo sprendimo pagrįstumo, kuriuo buto pirkimo pardavimo sutartis pripažinta galiojančia.
    3. Kasacinio teismo praktikoje, susijusioje su turto privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu, ne kartą konstatuota, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliutinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. A. Ž. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-118/2009; kt.). Ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu ir turi būti įgyvendinama laikantis nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju toks teisės aktas yra 1991 m. gegužės 28 d. priimtas Butų privatizavimo įstatymas. Šiame įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamas valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas. Įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta nurodytų gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo–pardavimo) tvarka, taip pat sąlygos, kokios gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti perkamos, kas turi teisę jas pirkti. Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206).
    4. Teisiniams santykiams reglamentuoti taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Šis principas reiškia ne tik tai, kad civiliniai įstatymai negalioja atgaline tvarka, bet ir tai, kad netekę galios įstatymai ar kiti teisės aktai negali būti taikomi vėliau atsiradusiems teisiniams santykiams. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą butų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje E. K. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje S. P. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-189/2006; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; kt.); asmens, tinkamai neįgyvendinusio savo teisių Butų privatizavimo galiojimo metu, teisės negali būti ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-188/2002; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. C. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-663/2006; kt.).
    5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sprendžiant dėl ieškovo teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sąlygas: 1) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); 2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2,3 straipsniai); 3) ieškovas kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo bei atsakovo kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2007; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009).
    6. Byloje nustatyta, kad 1991-07-18 ieškovei buvo išduotas gyvenamosios patalpos orderis Nr. 69 patvirtinantis dviejų butų mainų faktą, pagal kurį ieškovė turėtą butą ( - ) Marijampolės m. iškeitė į butą, esantį ( - ). Nuo 2015-06-01 šis turtas viešame registre registruotas kaip atsakovės nuosavybė. Ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio V. P. santuoka nutraukta 1993-10-06. Iš 1993-12-17 susitarimo matosi, kad ieškovė buvusiam sutuoktiniui sumokėjo kompensaciją už santuokoje įgytą turtą ir atsisakė reikalauti iš jo išlaikymų jų dukrai, o V. P. atsisakė bet kokių pretenzijų į gyvenamąjį plotą, esantį ( - ). V. P. bute, esančiame ( - ) buvo deklaruotas iki 1993-12-17. 1994-08-15 Valstybinės komisijos protokolu Nr. 60 ieškovei leista baigti įforminti gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ) pirkimo pardavimo dokumentus. 1998-06-24 UAB „Marijampolės butų ūkis“ parengė ieškovei jos privatizuojamo buto įkainojimo aktą, o ieškovė sumokėjo atsakovės įgaliotai atstovei už perkamą būstą. 2000-08-18 ieškovė sudarė santuoką su S. S.. Kaip nurodė byloje ieškovė, ji ne kartą kreipėsi į atsakovę prašydama pabaigti tvarkyti jos įsigyto turto įforminimo procedūras, tačiau pirkimo pardavimo sutartis pasirašyta nebuvo. Į bylą pateiktas Marijampolės savivaldybės mero 2006-07-18 atsakymas ieškovei, kuriame nurodoma, kad pabaigti privatizavimo procedūras, esant pasikeitusiai atsakovės šeiminei padėčiai, galimybių nėra. Šių duomenų pagrindu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė pateikė visus reikiamus dokumentus pirkimo pardavimo sutarčiai sudaryti. Kadangi buto privatizavimo byla neišlikusi, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirkimo pardavimo sutartis su ieškove nesudaryta dėl dokumentų trūkumų, nes atsakovė neįrodė kokių būtinų dokumentų ieškovė nepateikė ir ar jų buvo reikalaujama.
    7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sutartis su ieškove nebuvo pasirašyta dėl to, nes nebuvo pateiktas ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio susitarimas, kieno vardu bus perkamas būstas. Tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad tokio susitarimo ieškovė pateikti neprivalėjo, nes buto privatizavimo procedūrų vykdymo metu jos ir buvusio sutuoktinio santuoka buvo nutraukta, ginčo dėl teisės privatizuoti butą tarp buvusių sutuoktinių nebuvo, nes V. P. bet kokių teisių į butą atsisakė 1993-12-17 tarp jo ir ieškovės susitarimo pagrindu.
    8. Apeliantas nurodo, kad teismas šališkai nustatė faktą, kada ieškovė pateikė prašymą valstybinei komisijai, nes ji jokių rašytinių įrodymų nepateikė. Kaip nurodyta teismo sprendime, ieškovė 1994 metais kreipėsi su prašymu leisti jai privatizuoti butą. Be to, iš 1994-08-15 Valstybinės komisijos protokolo ir iš 1998-06-24 UAB „Marijampolės butų ūkis“ buto įkainojimo akto matosi, kad ieškovės buto privatizavimo procedūros buvo pradėtos ir jos vyko, todėl darytina išvada, kad ieškovė dėl buto privatizavimo kreipėsi galiojant Butų privatizavimo įstatymui.
    9. Aukščiau nurodytų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad šalys ne tik susitarė dėl visų pirkimo pardavimo sutarties sąlygų, bet ieškovė savo pareigas ir įvykdė: ji pateikė privatizavimo komisijai prašymą, sumokėjo nustatytą kainą, gyveno būste, juo faktiškai naudojasi iki dabar. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-04-20 potvarkiu Nr. 290P buvo nustatyta, kad (...) miestų, rajonų valdybos įstaigos bei organizacijos, gavusios teigiamą valstybinės komisijos išvadą, privalo ne vėliau kaip per 2 savaites įforminti gyvenamųjų patalpų pirkimo pardavimo dokumentus. Kaip matyti, Marijampolės miesto valdyba, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra atsakovė, šios pareigos nevykdė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutartį pripažino galiojančia.
    10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai pritaikė ieškinio senatį reglamentuojančias procesinės ir materialinės teisės normas, nes ieškovė praleido 10 metų ieškinio senatis terminą. Atsakovė nurodo, kad ieškinio senaties terminas turi būti pradėtas skaičiuoti nuo įmokų už gyvenamųjų patalpų privatizavimą sumokėjimo 1998 m. birželio 24 d., o ieškovė daugiau kaip 17 metų nesiėmė aktyvių veiksmų, nesikreipė nei į atsakovę, nei į teismą siekdama apginti savo pažeistas teises.
    11. Sprendžiant dėl ieškinio senaties termino pradžios, svarbiausią reikšmę turi momento, nuo kada ieškovė suprato, jog jos teisės pažeidžiamos, nustatymas (CK 1.127 str.). Įvertinus byloje esančius įrodymus, daroma išvada, kad šis momentas sietinas su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo gavusi Marijampolės savivaldybės mero 2006-07-18 raštą „Dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis“ o ieškinys teisme priimtas 2015 m. gruodžio 19 d. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė nėra praleidusi 10 metų ieškinio senaties termino (CK 1. 125 str. 1 d.). Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuosavybės teisė į nuomojamą butą buvusiam savininkui atsirado iš įstatymo, detalesnės šios teisės įgyvendinimo tvarkos nebuvo nustatyta, o pareiga pagal įstatymą kilo valstybės pavedimu veikiančiam asmeniui – miesto, rajono valdybai, kuri turėjo patikrinti, ar asmuo atitinka įstatymo nustatytas sąlygas nuosavybės teisei įgyti ir, jeigu asmuo sąlygas atitiko, privalėjo priimti sprendimą, kuriuo būtų įgyvendinta savininko nuosavybės teisė.
    12. Išdėstytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
    13. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
    14. Iš atsakovės pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis yra mažesnis už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

7Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

8Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

9Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai