Byla Ik-806-554/2012
Dėl administracinių aktų panaikinimo dalyje

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Audriaus Grauželio,

2sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,

3dalyvaujant pareiškėjui - Kauno apygardos prokuratūros prokurorui Haroldui Urbonavičiui,

4atsakovo - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Ramūnui Šeškui,

5trečiajam suinteresuotam asmeniui – V. V. ,

6trečiojo suinteresuoto asmens – Valstybinės miškų tarnybos atstovams Gintarui Červokui, Živilei Žilėnienei,

7trečiojo suinteresuoto asmens – VĮ Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos atstovui Gediminui Kazlovui,

8trečiojo suinteresuoto asmens – V. V. atstovei advokatei Rasai Gradauskienei,

9nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens – Aplinkos ministerijos atstovui,

10trečiajam suinteresuotam asmeniui – S. J. ,

11viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo dalyje ir

Nustatė

12Pareiškėjas, siekdamas apginti viešąjį interesą, Kauno apygardos administracinio teismo prašė:

131) panaikinti 2009-03-31 Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 52/24327 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje S. J. “ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės S. J. į 1,06 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ) ), esantį Piliuonos kaime, Taurakiemio seniūnijoje, Kauno rajone;

142) panaikinti 2009-03-31 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-2970 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2006-07-05 įsakymo Nr. 02-05-8363, 2006-07-20 įsakymo Nr. 02-05-8888, 2007-03-14 įsakymo Nr. 02-05-2536, 2007-04-26 įsakymo Nr. 02-05-4228, 2008-02-25 įsakymo Nr. 02-05-1750, 2008-04-11 įsakymo Nr. 02-05-4283 pakeitimo bei nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno r.)“ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės S. J. į 1,06 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ) ), esantį ( - ) seniūnijoje, Kauno rajone.

15Pareiškėjas prašyme (b.l. 91-96) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2011-06-21 buvo gautas Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento raštas Nr. KR12-1845, kuriuo buvo prašoma ginti viešąjį interesą dėl nepagrįstai atkurtų nuosavybės teisių į 23 žemės sklypus, kurių dalys patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą. Kartu su šiuo raštu buvo pateiktos ir Valstybinės miškų tarnybos pažymos Nr. 25976 ir Nr. 25977 (valstybinės reikšmės miškų schemos fragmentas ir taksaciniai rodikliai). Nagrinėjant bylą Kauno rajono apylinkės teisme Kauno regiono AAD pateikė pažymas Nr. 28026 ir Nr. 28055. Šių pažymų duomenys patvirtino, kad ginčo sklypo dalis (0,98 ha) patenka į valstybinės reikšmės miško plotą, patvirtintą 2004-11-03 LRV nutarimu Nr. 1370. Ši sklypo dalis taip pat pateko ir į teritoriją, kuri 2006-05-17 LRV nutarimu Nr. 454 buvo perduota valdyti patikėjimo teise VĮ Dubravos eksperimentinei miškų urėdijai. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir ginčijamo sprendimo bei įsakymo duomenys. Minėti ginčijami administracinei aktai turi būti panaikinti dalyje 1,06 ha ploto žemės sklypo atžvilgiu, kadangi prieštarauja Konstitucijos 47 str., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 str. 1 d. 1 p., Miškų įstatymo 4 str. 4 d. 6 p., Žemės įstatymo 6 str. 2 d., Civilinio kodekso 4.7 str. 2 d.. Pareiškėjas pabrėžė, kad valstybinės reikšmės miškai yra išimtinė valstybės nuosavybė, kurią teisės aktai draudžia perduoti privačion ar savivaldybių nuosavybėn. Galiojantys teisės aktai numato, kad tai valstybės išperkamas turtas.

16Atsakovas - Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir atsakovo atstovas teismo prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

17Atsakovas atsiliepime į prašymą (b.l. 98-100) nurodė, taip pat atsakovo atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad atkuriant nuosavybės teises (perduodant lygiavertį žemės sklypą) atsakovo turimi duomenys patvirtino, jog ginčo sklypas nepateko į valstybinės reikšmės miškų plotą. Dėl to laisvoje valstybinėje žemėje ir buvo suformuotas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui. Be to, valstybinės reikšmės miško ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos 2008-01-14, o ginčo žemės sklypo ribos buvo pažymėtos vėliau – 2009-04-23. atsakovas ir jo atstovas taip pat nurodė, kad 2004-11-03 LRV nutarimu Nr. 1370 buvo patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai, tačiau jie buvo patvirtinti remiantis netikslia kartografine medžiaga. Turimi duomenys taip pat patvirtina, kad nesutampa VĮ Registrų centro ir Miškų valstybės kadastro duomenys.

18Tretieji suinteresuoti asmenys S. J. , V. V. ir jo atstovė teismo prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

19Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimuose (b.l. 44-47, 72-75) nurodė, taip pat teismo posėdžių metu V. V. ir jo atstovė paaiškino, kad šiuo atveju pirmenybė turi būti teikiama VĮ Registrų centre esantiems duomenims. Žemės reformos žemėtvarkos projekto duomenys patvirtino, kad ginčo sklypas nepateko į valstybinės reikšmės miškų plotus. Toliau tretieji suinteresuoti asmenys iš esmės atkartojo atsakovo išdėstytus argumentus. Be to, trečiojo suinteresuoto asmens atstovė paaiškino, kad pareiškėjas praleido tiek ABTĮ, tiek Atkūrimo įstatyme numatytus terminus administraciniams aktams apskųsti.

20Tretieji suinteresuoti asmenys – Aplinkos ministerija, Valstybinė miškų tarnyba, VĮ Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai teismo prašė pareiškėjo prašymą patenkinti.

21Tretysis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsilipime (b.l. 52-55) nurodė, tiek trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijami administraciniai aktai iš dalies yra nepagrįsti ir, tuo pačiu, neteisėti. Ginčijamų įsakymo bei sprendimo dalimi fiziniam asmeniui nepagrįstai atkurtos nuosavybės teisės į 0,98 ha valstybinės reikšmės miško, kuris išimtinai yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Atstovai pabrėžė, kad nuo 2004 metų beveik visas ginčo sklypas patenka į valstybinės reikšmės miško plotą (ginčo vietoje yra žemė, skirta miškui įveisti, taip pat auga keletas medžių). 2003 metais šį plotą Kauno apskrities viršininko administracija perdavė Urėdijai kaip žemę, skirtą miškui įveisti. 2006 metais ginčo plotas (valstybinės reikšmės miškas) buvo perduotas patikėjimo teise valdyti Urėdijai. Likusioje dalyje argumentai iš esmės sutapo su pareiškėjo argumentais dėl teisiškai reikšmingų aplinkybių įvertinimo bei administracinių aktų neteisėtumo pagrindų.

22Pareiškėjo prašymas patenkintinas visiškai.

23Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2011-07-28 ieškinio pareiškimu, gindamas viešąjį interesą, pareiškėjas į Kauno rajono apylinkės teismą ir prašė panaikinti 2009-03-31 Kauno apskrities viršininko sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje" Nr. 52/24327, dalyje, kuria atkurtos nuosavybės teisės S. J. į 1,06 ha žemės sklypą, esantį Kauno apskrityje, Kauno rajono savivaldybėje, ( - ) (unikalus Nr. ( - ) ), taip pat prašė panaikinti 2009-03-31 Kauno apskrities viršininko įsakymą „Dėl Kauno apskrities viršininko 2006-07-05 įsakymo Nr. 02-05-8363, 2006-07-20 įsakymo Nr. 02-05-8888, 2007-03-14 įsakymo Nr. 02-05-2536,^2007-04-26 įsakymo Nr. 02-05-4228, 2008-02-25 įsakymo Nr. 02-05-1750, 2008-04-11 įsakymo Nr. 02-05-4283 pakeitimo bei nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno r.)" Nr. 02-05-2970 dalyje, kuria atkurtos nuosavybės teisės S. J. į 1,06 ha žemės sklypą (b.l. 13-19). Pareiškėjas taip pat teismo prašė pripažinti negaliojančia 2009-04-30 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2199, kuria parduotas ginčo 1,06 ha žemės sklypas, bei taikyti restituciją natūra - grąžinti valstybei 1,06 ha žemės sklypą ir įpareigoti šalis grąžinti viena kitai viską ką jos yra gavusios pagal sandorį (b.l. 7-12, 20-24). 2011-01-25 nutartimi Specialioji teisėjų kolegija dėl šios bylos teismingumo nustatymo, nusprendė, kad prokuratūros reikalavimai panaikinti: 2009-03-31 Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 52/24327, dalyje kuria atkurtos nuosavybės teisės S. J. į 1,06 ha žemės, 2009-03-31 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-05-2970 dalyje, kuria atkurtos nuosavybės teisės S. J. į 1,06 ha žemės sklypą yra teismingi Kauno apygardos administraciniam teismui, o likę reikalavimai teismingi bendrosios kompetencijos teismui (b.l. 83-85). Administracinės bylos įrodymai taip pat patvirtina, kad 2011-06-21 pareiškėjas gavo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento raštą (Nr. KR12-1845), kuriame prašoma spręsti viešojo intereso gynimo klausimą dėl atkurtų nuosavybės teisių į 23 sklypus, kurie (ar jų dalys) patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą. Prie šio rašto buvo pateikta ir Valstybinės miškų tarnybos 2 pažymos: valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas Nr. 25977 ir apie Miškų valstybės kadastro duomenis taksacinius rodiklius - Nr. 25976 (b.l. 26, 27, 31-32). Vėliau Kauno regiono AAD pateikė pažymas Nr. 28055 ir Nr. 28026. Šių pažymų duomenys (taip pat ir taksacinių rodiklių pažymos - b.l. 125). patvirtina, kad ginčo žemės sklypo, kurio plotas - 1,06 ha, didžioji dalis - 0,98 ha patenka į valstybinės reikšmės miškų plotų teritoriją (b.l. 76-78). Ši riba buvo patvirtinta 2004-11-03 LRV nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" dalinio pakeitimo". Be to, 0,98 ha sklypo dalis patenka ir į teritoriją, kuri 2006-05-17 LRV nutarimu Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms", buvo perduota valdyti patikėjimo teise trečiajam suinteresuotam asmeniui - VĮ Dubravos eksperimentinei miškų urėdijai (b.l. 71). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys (b.l. 28-30) patvirtina, kad 1,06 ha žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, kadastriniai duomenys nustatyti 2008-06-18.

24Teismas akcentuoja, kad darydamas galutines išvadas šioje administracinėje byloje, vadovaujasi imperatyvia nuostata, kad Teismų įstatymo 33 str. 4 d. numato, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Net ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-03-28 nutarime taip pat imperatyviai nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat – t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (ABTĮ 13 str., 20 str.).

25Konstitucijos 47 str. įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad valstybinės reikšmės miškai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir yra jos išimtinė nuosavybė. Konstitucinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai ir tai lemia tam tikrus miško savininkų teisės ribojimus ar suvaržymus (Konstitucinio Teismo 1998-06-01, 200505-13, 2006-03-14, 2007-09-06, 2009-06-22 nutarimai). Atkūrimo įstatymo 13 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad valstybė išperka valstybinės reikšmės miškus. Išvardytų miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė. Atkūrimo įstatymo 6 str. 2 d., 13 str. numato, kad miškas grąžinamas natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus miškus, pagal šio įstatymo 13 str. priskirtus valstybės išperkamiems. Miškai iš šio įstatymo 2 str. išvardintų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 str., jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams (Atkūrimo įstatymo 13 str. 1 d.). Miškų įstatymo 4 str. 4 d. numatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Miškų įstatymo 4 str. 4 d. 2 p., 6 p. imperatyviai nurodyta, kad valstybinės reikšmės miškams priskirtini miestų miškai ir kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams. Žemės įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Atkūrimo įstatymo 13 str. taikymą, 2010-01-25 nutartimi konstatavo (LVAT administracinė byla Nr. A525–19/2010), kad ši norma yra imperatyvi ir aiškiai nustato, kad tam tikras sąlygas atitinkantys miškai yra išperkami. Šioje nuostatoje yra vartojama bendrinė sąvoka „miškas“, kurios definicijos Atkūrimo įstatymas atskirai nepateikia ir jos konkrečiai nesusieja su iki nacionalizacijos ir jos metu buvusiu ar sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo metu esamu mišku atitinkamame žemės sklype. Tai duoda pagrindą išvadai, jog Atkūrimo įstatymo 13 str. taikymo sritis apima ir tą mišką, kuris šio įstatymo 4 str. yra įvardijamas kaip „žemė, apaugusi mišku“. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog taikant Atkūrimo įstatymo 13 str., turi būti vadovaujamasi bendruoju miško apibrėžimu, esančiu Miškų įstatyme, ir būtent jo pagrindu sprendžiama, ar tam tikra teritorija yra valstybės išperkamas miškas. Dėl to Atkūrimo įstatymo 13 str. nuostatos laikytinos specialiosiomis, kurios taikytinos visiems atvejams, kai teritorija, į kurią numatoma atkurti nuosavybės teises, atitinka miško sąvoką pagal Miškų įstatymą. Todėl teisiškai nereikšminga, ar sklype, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, miškas (kaip jis suprantamas pagal Miškų įstatymą) buvo dar iki nacionalizacijos ar susiformavo jau po jos. Jei sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo metu tam tikra teritorija yra miškas (kaip jis suprantamas pagal Miškų įstatymą) ir tenkinama bent viena iš Atkūrimo įstatymo 13 str. 1 d. nustatytų sąlygų, šis Atkūrimo įstatymo straipsnis privalo būti taikomas ir miškas išperkamas, nepriklausomai nuo to, ar nuosavybė atkuriama pagal Atkūrimo įstatymo 4, 5 ar 6 str.. Išvadą, kad Atkūrimo įstatymo 13 str. nuostatos laikytinos specialiosiomis ir taikytinos visais atvejais, kai nuosavybės teisės atkuriamos į turtą, kuris sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo metu yra miškas Miškų įstatymo prasme, iš esmės pagrindžia ir Konstitucijos bei Miškų įstatymo nuostatų analizė. Teismas taip pat pabrėžia, kad ne tik atkuriant nuosavybės teises trečiajam suinteresuotam asmeniui į ginčo žemės sklypą, bet ir nuo 2004-11-03 LRV nutarimo Nr. 1370 įsigaliojimo beveik visas sklypas pateko į valstybinės reikšmės miškų plotą. Dėl to teismas laiko teisiškai nereikšmingais proceso dalyvių argumentus dėl sklypo suformavimo momento, viešųjų registrų duomenų netikslumo, atskirų Institucijų pareigūnų pritarimo (arba nepritarimo) atskiriems planams, Nekilnojamo turto registro viršenybės ir t.t.. (ABTĮ 57 str.). Taigi, įvertinęs aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad prokuroro prašomi dalyje panaikinti administraciniai aktai (įsakymas, sprendimais) dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra dalyje neteisėti iš esmės - savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir tai yra pakankamas pagrindas įsakymo bei sprendimo atitinkamas dalis panaikinti (ABTĮ 57 str., 89 str. 1 d. 1 p.). Akcentuotinas ir visuotinai žinomas principas, kad iš neteisės negali kilti teisė. Valstybinės reikšmės miškai įstatymų leidėjo yra išimti iš civilinės apyvartos (CK 4.7 str. 2 d., LAT 2010-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2010 ir kt.). Be to, būtent atsakovo priimti įsakymas, sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo sukūrė atitinkamas teises ir sukėlė tam tikras pasekmes, o ne konkrečios kadastrinės vietovės patvirtintas žemėtvarkos projektas, todėl pagrįstai pareiškėjas ginčija atsakovo individualius administracinius aktus, o ne KAVA įsakymą dėl Žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo ar pan.. Tiek LAT, tiek LVAT suformuota teismų praktika (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys) duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad šioje situacijoje apygardos prokuratūros prokuroras turi teise ir pareigą ginti viešąjį interesą. Teismui pateiktų duomenų visetas patvirtina, kad pareiškėjas nepraleido nei ABTĮ 33 str. nustatyto termino administraciniams aktams apskųsti. Pagal LVAT jau suformuotą administracinių teismų praktiką šiuo klausimu prokuroras į teismą kreipėsi iš karto, kai tik surinko pakankamą pagrindą faktinių duomenų, duodančių pagrindą pateikti prašymui dėl individualių administracinių aktų panaikinimo. Atsakovų argumentus dėl teisinių santykių stabilumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principų pažeidimo teismas laiko nepagrįstais bei nepakankamais pareiškėjo prašymui atmesti, nes iš esmės yra ginčijamas nekilnojamojo turto objektų, kurie išimti iš civilinės apyvartos, paleidimas į civilinę apyvartą. Kiti atsakovų argumentai laikyti pertekliniais, tiesiogiai nesusiję su prašymo pagrindu bei dalyku (ABTĮ 57 str.).

26Konstitucinis Teismas ne kartą aiškino Konstitucijos 23 str. ir 47 str. nuostatas, jų tarpusavio sąveikas, akcentavo valstybės išimtinių teisių į žemės gelmes, valstybinės reikšmės vidaus vandenis, miškus, parkus, kelius reikšmę, taip pat nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą, jo reikšmę, apsaugą ir santykį su išimtine valstybės nuosavybe (Konstitucinio Teismo 1994-05-27, 2005-07-08, 2006-03-14, 2007-09-06, 2008-05-20 nutarimai). Pabrėžtina, kad nuosavybės neliečiamybė nėra absoliuti teisinė kategorija – įstatymai ne tik saugo nuosavybę, bet ir nustato tam tikrus nuosavybės teisių įgyvendinimo apribojimus. Įstatymų nustatyti apribojimai kartu reiškia draudimą tam tikrose srityse įgyvendinti nuosavybės teises į tam tikrus objektus. Atkūrimo įstatymas įtvirtino ribotą restituciją - t. y. valstybė įsipareigojo grąžinti natūra ne visą nekilnojamąjį turtą, o tik tai, kas išliko ir už neišlikusį ar negrąžintiną (valstybės išperkamą) nekilnojamąjį turtą valstybė įsipareigojo teisingai atlyginti. Nuosavybės teisės grąžinimas siejamas su viešu interesu, todėl šis procesas turi būti skaidrus ir vykdomas laikantis įstatymų – tik teisėtai atkurta nuosavybė gali būti ginama. Teismas pabrėžia, kad sprendžiant ginčą šioje byloje, be nacionalinės teisės – konstitucinių ir civilinių teisės normų, reguliuojančių nuosavybės teisių apsaugą, reikšmingas subsidiarus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) įtvirtintų nuostatų dėl nuosavybės teisių apsaugos taikymas. Dėl to turi būti įvertinta Konvencijos 1 Protokolo 1 str., įtvirtinančio, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe, taikymo praktika. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2009-07-21 Sprendime Aleksa prieš Lietuvą nurodė, kad Konvencijos 1 Protokolo 1 str. savaime negarantuoja teisės atkurti nuosavybę ir negali būti aiškinamas kaip sukuriantis bendrą pareigą Susitariančiosioms Valstybėms atkurti nuosavybę, kuri buvo nusavinta iki Konvencijos ratifikavimo, arba kaip kokiu nors būdu ribojantis jų laisvę nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo apimtį ir sąlygas buvusiems savininkams. Taigi, asmens teisės į nuosavybės teisių atkūrimą įgyvendinimą lemia nacionaliniai teisės aktai, tačiau jų taikymas neturi pažeisti Konvencijos dalyvių pareigų Konvencijos 1 Protokolo 1 str. taikymo prasme. Kaip jau buvo paminėta, panaikinus įsakymo, sprendimo dalis bei įvertinus aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą, NŽT atsiranda pareiga nedelsiant tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą trečiajam suinteresuotam asmeniui jo pasirinktu būdu ir griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. Imamam domėn ir tai, kad LVAT šiuo klausimu taip pat jau suformavo administracinių teismų praktiką (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT 2012-05-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-315/2012, 2012-09-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2351/2012 ir kt.).

27Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 2 p.,

Nutarė

28Pareiškėjo prašymą patenkinti visiškai.

29Panaikinti 2009-03-31 Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 52/24327 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje S. J. “ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės S. J. į 1,06 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ) ), esantį ( - ) seniūnijoje, Kauno rajone.

30Panaikinti 2009-03-31 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-2970 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2006-07-05 įsakymo Nr. 02-05-8363, 2006-07-20 įsakymo Nr. 02-05-8888, 2007-03-14 įsakymo Nr. 02-05-2536, 2007-04-26 įsakymo Nr. 02-05-4228, 2008-02-25 įsakymo Nr. 02-05-1750, 2008-04-11 įsakymo Nr. 02-05-4283 pakeitimo bei nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno r.)“ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės S. J. į 1,06 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ) ), esantį ( - ) seniūnijoje, Kauno rajone.

31Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,... 3. dalyvaujant pareiškėjui - Kauno apygardos prokuratūros prokurorui Haroldui... 4. atsakovo - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 5. trečiajam suinteresuotam asmeniui – V. V. ,... 6. trečiojo suinteresuoto asmens – Valstybinės miškų tarnybos atstovams... 7. trečiojo suinteresuoto asmens – VĮ Dubravos eksperimentinės mokomosios... 8. trečiojo suinteresuoto asmens – V. V. atstovei advokatei Rasai... 9. nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens – Aplinkos ministerijos... 10. trečiajam suinteresuotam asmeniui – S. J. ,... 11. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 12. Pareiškėjas, siekdamas apginti viešąjį interesą, Kauno apygardos... 13. 1) panaikinti 2009-03-31 Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 52/24327... 14. 2) panaikinti 2009-03-31 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-2970... 15. Pareiškėjas prašyme (b.l. 91-96) nurodė, taip pat paaiškino teismo... 16. Atsakovas - Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir... 17. Atsakovas atsiliepime į prašymą (b.l. 98-100) nurodė, taip pat atsakovo... 18. Tretieji suinteresuoti asmenys S. J. , V. V. ir jo atstovė teismo prašė... 19. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimuose (b.l. 44-47, 72-75) nurodė, taip... 20. Tretieji suinteresuoti asmenys – Aplinkos ministerija, Valstybinė miškų... 21. Tretysis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsilipime (b.l. 52-55)... 22. Pareiškėjo prašymas patenkintinas visiškai.... 23. Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas... 24. Teismas akcentuoja, kad darydamas galutines išvadas šioje administracinėje... 25. Konstitucijos 47 str. įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad valstybinės... 26. Konstitucinis Teismas ne kartą aiškino Konstitucijos 23 str. ir 47 str.... 27. Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87... 28. Pareiškėjo prašymą patenkinti visiškai.... 29. Panaikinti 2009-03-31 Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 52/24327... 30. Panaikinti 2009-03-31 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-2970... 31. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...