Byla A-261-559-13

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prašymą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims byloje dalyvaujant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Miškų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybės įmonei Dubravos eksperimentinei mokomajai miškų urėdijai, S. J. ir V. V., dėl administracinių aktų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas, siekdamas apginti viešąjį interesą, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą (b. l. 91-96) prašydamas: 1) panaikinti 2009 m. kovo 31 d. Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 52/24327 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje S. J.“ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės S. J. į 1,06 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ); kadastrinis Nr. ( - )), esantį Piliuonos kaime, Taurakiemio seniūnijoje, Kauno rajone; 2) panaikinti 2009 m. kovo 31 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-2970 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2006 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. 02-05-8363, 2006 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 02-05-8888, 2007 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. 02-05-2536, 2007 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 02-05-4228, 2008 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 02-05-1750, 2008 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 02-05-4283 pakeitimo bei nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno r.)“ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės S. J. į 1,06 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ); kadastrinis Nr. ( - )), esantį Piliuonos kaime, Taurakiemio seniūnijoje, Kauno rajone.

5Nurodė, kad 2011 m. birželio 21 d. buvo gautas Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento raštas Nr. KR12-1845, kuriuo buvo prašoma ginti viešąjį interesą dėl nepagrįstai atkurtų nuosavybės teisių į 23 žemės sklypus, kurių dalys patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą. Kartu su šiuo raštu buvo pateiktos ir Valstybinės miškų tarnybos pažymos Nr. 25976 ir Nr. 25977 (valstybinės reikšmės miškų schemos fragmentas ir taksaciniai rodikliai). Nagrinėjant bylą Kauno rajono apylinkės teisme Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė pažymas Nr. 28026 ir Nr. 28055. Šių pažymų duomenys patvirtino, kad ginčo sklypo dalis (0,98 ha) patenka į valstybinės reikšmės miško plotą, patvirtintą 2004 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1370. Ši sklypo dalis taip pat pateko ir į teritoriją, kuri 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 454 buvo perduota valdyti patikėjimo teise VĮ Dubravos eksperimentinei miškų urėdijai. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir ginčijamo sprendimo bei įsakymo duomenys. Minėti ginčijami administraciniai aktai turi būti panaikinti dalyje 1,06 ha ploto žemės sklypo atžvilgiu, kadangi prieštarauja Konstitucijos 47 straipsniui, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktui, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punktui, Žemės įstatymo 6 straipsnio 2 daliai, Civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 daliai. Pareiškėjas pabrėžė, kad valstybinės reikšmės miškai yra išimtinė valstybės nuosavybė, kurią teisės aktai draudžia perduoti privačion ar savivaldybių nuosavybėn. Galiojantys teisės aktai numato, kad tai valstybės išperkamas turtas.

6Atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, teismo prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsiliepime į prašymą (b. l. 98-100) nurodė, kad, atkuriant nuosavybės teises (perduodant lygiavertį žemės sklypą), atsakovo turimi duomenys patvirtino, jog ginčo sklypas nepateko į valstybinės reikšmės miškų plotą. Dėl to laisvoje valstybinėje žemėje ir buvo suformuotas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui. Be to, valstybinės reikšmės miško ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos 2008 m. sausio 14 d., o ginčo žemės sklypo ribos buvo pažymėtos vėliau – 2009 m. balandžio 23 d. 2004 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1370 buvo patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai, tačiau jie buvo patvirtinti, remiantis netikslia kartografine medžiaga. Turimi duomenys taip pat patvirtina, kad nesutampa VĮ Registrų centro ir Miškų valstybės kadastro duomenys.

8Tretieji suinteresuoti asmenys S. J., V. V. teismo prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

9Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimuose (b. l. 44-47, 72-75) nurodė, kad šiuo atveju pirmenybė turi būti teikiama VĮ Registrų centre esantiems duomenims. Žemės reformos žemėtvarkos projekto duomenys patvirtino, kad ginčo sklypas nepateko į valstybinės reikšmės miškų plotus. Toliau tretieji suinteresuoti asmenys iš esmės atkartojo atsakovo išdėstytus argumentus. Be to, pareiškėjas praleido tiek Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ), tiek Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytus terminus administraciniams aktams apskųsti.

10Tretieji suinteresuoti asmenys – Aplinkos ministerija, Valstybinė miškų tarnyba, VĮ Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija, prašė pareiškėjo prašymą patenkinti.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsilipime (b. l. 52-55) nurodė, kad ginčijami administraciniai aktai iš dalies yra nepagrįsti ir, tuo pačiu, neteisėti. Ginčijamų įsakymo bei sprendimo dalimi fiziniam asmeniui nepagrįstai atkurtos nuosavybės teisės į 0,98 ha valstybinės reikšmės miško, kuris išimtinai yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Atstovai pabrėžė, kad nuo 2004 metų beveik visas ginčo sklypas patenka į valstybinės reikšmės miško plotą (ginčo vietoje yra žemė, skirta miškui įveisti, taip pat auga keletas medžių). 2003 metais šį plotą Kauno apskrities viršininko administracija perdavė Urėdijai kaip žemę, skirtą miškui įveisti. 2006 metais ginčo plotas (valstybinės reikšmės miškas) buvo perduotas patikėjimo teise valdyti Urėdijai. Likusieji argumentai iš esmės sutapo su pareiškėjo argumentais dėl teisiškai reikšmingų aplinkybių įvertinimo bei administracinių aktų neteisėtumo pagrindų.

12II.

13Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino visiškai. Panaikino 2009 m. kovo 31 d. Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 52/24327 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje S. J.“ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės S. J. į 1,06 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ); kadastrinis Nr. ( - )), esantį Piliuonos kaime, Taurakiemio seniūnijoje, Kauno rajone. Panaikino 2009 m. kovo 31 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-2970 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2006 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. 02-05-8363, 2006 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 02-05-8888, 2007 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. 02-05-2536, 2007 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 02-05-4228, 2008 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 02-05-1750, 2008 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 02-05-4283 pakeitimo bei nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno r.)“ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės S. J. į 1,06 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ); kadastrinis Nr. ( - )), esantį Piliuonos kaime, Taurakiemio seniūnijoje, Kauno rajone.

14Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A525–19/2010), kurioje aiškintas Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio taikymas ir konstatuota, kad ši norma yra imperatyvi ir aiškiai nustato, kad tam tikras sąlygas atitinkantys miškai yra išperkami. Šioje nuostatoje yra vartojama bendrinė sąvoka „miškas“, kurios definicijos Atkūrimo įstatymas atskirai nepateikia ir jos konkrečiai nesusieja su iki nacionalizacijos ir jos metu buvusiu ar sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo metu esamu mišku atitinkamame žemės sklype. Tai duoda pagrindą išvadai, jog Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio taikymo sritis apima ir tą mišką, kuris šio įstatymo 4 straipsnyje yra įvardijamas kaip „žemė, apaugusi mišku“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog taikant Atkūrimo įstatymo 13 straipsnį, turi būti vadovaujamasi bendruoju miško apibrėžimu, esančiu Miškų įstatyme, ir būtent jo pagrindu sprendžiama, ar tam tikra teritorija yra valstybės išperkamas miškas. Dėl to Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio nuostatos laikytinos specialiosiomis, kurios taikytinos visiems atvejams, kai teritorija, į kurią numatoma atkurti nuosavybės teises, atitinka miško sąvoką pagal Miškų įstatymą. Todėl teisiškai nereikšminga, ar sklype, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, miškas (kaip jis suprantamas pagal Miškų įstatymą) buvo dar iki nacionalizacijos ar susiformavo jau po jos. Jei sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo metu tam tikra teritorija yra miškas (kaip jis suprantamas pagal Miškų įstatymą) ir tenkinama bent viena iš Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, šis Atkūrimo įstatymo straipsnis privalo būti taikomas ir miškas išperkamas, nepriklausomai nuo to, ar nuosavybė atkuriama pagal Atkūrimo įstatymo 4, 5 ar 6 straipsnius.

15Teismas taip pat pabrėžė, kad ne tik atkuriant nuosavybės teises trečiajam suinteresuotam asmeniui į ginčo žemės sklypą, bet ir nuo 2004 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1370 įsigaliojimo beveik visas sklypas pateko į valstybinės reikšmės miškų plotą. Dėl to teismas laikė teisiškai nereikšmingais proceso dalyvių argumentus dėl sklypo suformavimo momento, viešųjų registrų duomenų netikslumo, atskirų Institucijų pareigūnų pritarimo (arba nepritarimo) atskiriems planams, Nekilnojamo turto registro viršenybės ir t. t. (ABTĮ 57 str.). Taigi, įvertinęs minėtą teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad prokuroro prašomi dalyje panaikinti administraciniai aktai (įsakymas, sprendimais) dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra dalyje neteisėti iš esmės – savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir tai yra pakankamas pagrindas įsakymo bei sprendimo atitinkamas dalis panaikinti (ABTĮ 57 str., 89 str. 1 d. 1 p.). Be to, būtent atsakovo priimti įsakymas, sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo sukūrė atitinkamas teises ir sukėlė tam tikras pasekmes, o ne konkrečios kadastrinės vietovės patvirtintas žemėtvarkos projektas, todėl pagrįstai pareiškėjas ginčija atsakovo individualius administracinius aktus, o ne įsakymą dėl Žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo ar pan.

16Teismui pateiktų duomenų visetas patvirtina, kad pareiškėjas nepraleido nei ABTĮ 33 straipsnyje nustatyto termino administraciniams aktams apskųsti. Prokuroras į teismą kreipėsi iš karto, kai tik surinko pakankamą pagrindą faktinių duomenų, duodančių pagrindą pateikti prašymui dėl individualių administracinių aktų panaikinimo. Atsakovų argumentus dėl teisinių santykių stabilumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principų pažeidimo teismas laikė nepagrįstais bei nepakankamais pareiškėjo prašymui atmesti, nes iš esmės yra ginčijamas nekilnojamojo turto objektų, kurie išimti iš civilinės apyvartos, paleidimas į civilinę apyvartą. Kiti atsakovų argumentai laikyti pertekliniais, tiesiogiai nesusiję su prašymo pagrindu bei dalyku (ABTĮ 57 str.).

17Teismas pabrėžė, kad sprendžiant ginčą šioje byloje, be nacionalinės teisės – konstitucinių ir civilinių teisės normų, reguliuojančių nuosavybės teisių apsaugą, reikšmingas subsidiarus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintų nuostatų dėl nuosavybės teisių apsaugos taikymas. Dėl to turi būti įvertinta Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio, įtvirtinančio, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe, taikymo praktika. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2009 m. liepos 21 d. Sprendime Aleksa prieš Lietuvą nurodė, kad Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnis savaime negarantuoja teisės atkurti nuosavybę ir negali būti aiškinamas, kaip sukuriantis bendrą pareigą Susitariančiosioms Valstybėms atkurti nuosavybę, kuri buvo nusavinta iki Konvencijos ratifikavimo, arba kaip kokiu nors būdu ribojantis jų laisvę nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo apimtį ir sąlygas buvusiems savininkams. Taigi, asmens teisės į nuosavybės teisių atkūrimą įgyvendinimą lemia nacionaliniai teisės aktai, tačiau jų taikymas neturi pažeisti Konvencijos dalyvių pareigų Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio taikymo prasme. Todėl, panaikinus įsakymo, sprendimo dalis bei įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą, Nacionalinei žemės tarnybai atsiranda pareiga nedelsiant tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą trečiajam suinteresuotam asmeniui jo pasirinktu būdu ir griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo klausimu taip pat jau suformavo administracinių teismų praktiką (2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-315/2012, 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2351/2012 ir kt.).

18III.

19Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Kauno apygardos prokuratūros prašymą atmesti.

20Apeliaciniame skunde (b. l. 140-146) nurodoma, kad:

  1. Kaip matyti iš teismui pateiktų nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo byloje esančių dokumentų, bei skundžiamo įsakymo priedų, ginčo žemės sklypo eksplikacijoje nurodoma, kad žemės sklype yra tik 0,11 ha medžių ir krūmų želdinių. Akivaizdu, kad atkūrimo byloje esantys kadastro duomenys nesutampa su Valstybinės miškų tarnybos pažyma, tačiau teismas dėl nesuprantamų priežasčių šių įrodymų netyrė, dėl jų nepasisakė ir jų nevertino. Kauno apskrities viršininko administracijai vykdant nuosavybės teisių atkūrimą, jos turimais duomenimis bei dabar Nacionalinės žemės tarnybos turima informacija, žemės sklypas (proj. Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )) nepateko į valstybinės reikšmės miško plotus. Iš Kauno r. Taurakiemio sen. Piliuonos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo ištraukos matyti, kad ginčo žemės sklypas proj. Nr. ( - ), nepatenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. Todėl, vadovaujantis minimais duomenimis, laisvoje valstybinėje žemėje buvo formuojamas žemės ūkio paskirties ginčo žemės sklypas. Vien ta aplinkybė, kad 2003 m. liepos 17 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-4850 buvo pakeista laisvos valstybinės žemės fondo sklypų, esančių Piliuonos k. Taurakiemio sen. Kauno r., numatomų užsodinti mišku žemės sklypų, paskirtis: iš žemės ūkio į miškų ūkio paskirtį, įrodo, kad žemė nebuvo miškas, ir žemė buvo tik planuojama užsodinti mišku, o planuojama žemė užsodinti mišku neatitinka įstatyme numatytos miško sąvokos. Todėl teismo argumentai, kad „<...> beveik visas sklypas pateko į valstybinės reikšmės miškų plotą“ yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės, nes pavieniai medžiai ir krūmų želdiniai nelaikytini mišku. Be to, po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms“ įsigaliojimo, 2007 m. gruodžio 20 d. VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas parengė Valstybinės reikšmės miškų žemės sklypų planus Piliuonos kadastrinėje vietovėje. Vadovaujantis minimais planais, ginčo žemės sklypas nepatenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją. Su parengtais planais ir sklypų ribomis sutiko valstybinės reikšmės miškų patikėtinis VĮ Durdavos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija, pasirašydama 2008 m. vasario 7 d. Valstybinės reikšmės miškų (valstybinės miško žemės sklypų) perdavimo patikėjimo teise VĮ Durdavos eksperimentinei – mokomajai miškų urėdijai perdavimo ir priėmimo aktą Nr. PT52/2008-0008. Tokiu būdu ir šie byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, kad ginčo žemė nepateko į valstybinės reikšmės miško teritoriją. Vadovaujantis minimais VĮ Valstybinis miškotvarkos instituto 2007 m. gruodžio 20 d. parengtais ortofotoplanais, valstybinės reikšmės miško žemės sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje – 2008 m. sausio 14 d. Ginčo žemės sklypo (proj. ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )) ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos vėliau, t. y. 2009 m. balandžio 23 d. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sklypo (proj. Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )) ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos vėliau nei valstybinės reikšmės miškų riba, darytina išvada, kad sklypų ribos pagal VĮ Registrų centro turimus duomenis nepersidengė tarpusavyje. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras yra nepagrindinis valstybės registras ir naudojasi kitų valstybės registrų ir kadastrų duomenimis (7, 8, 23 p.). Darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro žemėlapis ir jame esantys duomenys turi sutapti su VĮ Registrų centro kadastro duomenimis, tačiau taip nėra. Pagal Nutarimo 34.3 punktą, jeigu tikrinant nustatoma, kad Kadastro duomenys neatitinka kito registro ar kadastro duomenų, apie tai pranešama tą registrą ar kadastrą tvarkančiai įstaigai. Nustačiusi, kad į Kadastro duomenų bazę įtraukti klaidingi duomenys, Kadastro tvarkymo įstaiga nedelsdama klaidą ištaiso ir apie tai informuoja Kadastro duomenų naudotojus, kuriems šie klaidingi duomenys perduoti (Nutarimo 35 p.). 2004 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo valstybinės reikšmės miško plotai buvo patvirtinti, vadovaujantis netikslia kartografine medžiaga. Todėl susidarė dabartinė situacija, kai tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (tuometinės Kauno apskrities viršininko administracijos), tiek Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo, VĮ Registrų centro, turima informacija nesutampa su Miškų valstybės kadastro duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad VĮ Durdavos eksperimentinė miškų urėdija valstybinius miškus valdyti patikėjimo teise priėmė pagal tikslius ortofotoplanus su tiksliomis valstybinės reikšmės miškų ribomis, pagrįstai manytina, jog yra tikslinga tikslinti 2004 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ bei Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre esančius valstybinės reikšmės miškų plotus, o ne naikinti teisėtai ir pagrįstai priimtus administracinius aktus. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė tik formaliai pasisakydamas apie įstatymų normas aiškinančias miškų sąvoką, o dėl atsiliepimuose išdėstytų atsakovų argumentų visiškai nepasisakė.
  2. Trečiasis suinteresuotas asmuo įsigijo ginčo žemės sklypą iš S. J.. Už įsigytą turtą pardavėjui S. J. sumokėjo šalių sulygtą kainą, atitinkančią realią turto rinkos vertę. Trečiajam suinteresuotam asmeniui yra išduotas ūkininko pažymėjimas, jis ieško sklypų planuojamai žemės ūkio veiklai, žada ūkininkauti ir tam rengiasi, todėl turi realų ir motyvuotą ketinimą naudoti ginčo žemės sklypą. V. V. yra sąžiningas šio turto įgijėjas. Sudarydamas pirkimo pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, neturėjo ir negalėjo žinoti, kad sudarytas sandoris pažeidžia ar ateityje pažeis kieno nors interesus, tuo labiau, kad S. J. nuosavybės teisės buvo atkurtos teisėtai, vadovaujantis galiojančiais įstatymais. Pirkdamas ginčo žemės sklypą, trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, susipažino su pažyma turto pardavimui, iš kurios buvo matyti, jog turtui nebuvo taikomi jokie draudimai juo disponuoti ir turtas anksčiau nebuvo areštuotas. Taip pat vadovavosi ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, kuris numatė, jog nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. VĮ Registrų centro pažyma, išduota turto pardavimui, patvirtino tą aplinkybę, jog disponavimas turtu yra neribojamas.
  3. Pareiškėjo prašymo patenkinimo atveju, būtų pažeisti nuosavybės neliečiamumo, teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas nepagrįstai laikė trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentus dėl teisinių santykių stabilumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principų pažeidimo nepagrįstais bei nepakankamais pareiškėjo prašymui atmesti.
  4. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai į administracini teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam 2011 m. birželio 20 d. raštu Nr. KR12-1845 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į pareiškėją dėl viešojo intereso gynimo. Minėtame rašte buvo nurodyta informacija apie galimai neteisėtai suformuotus privačius sklypus. Su šiuo raštu pareiškėjui buvo pateikti reikiami dokumentai situacijai įvertinti. 2011 m. birželio 22 d. pareiškėjas pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono žemėtvarkos skyriui raštą Nr. (P-1355)22-5860 dėl informacijos ir medžiagos pateikimo, iš kurio akivaizdžiai matyti, jog pareiškėjas buvo susipažinęs su šioje byloje skundžiamais administraciniais aktais, nes priešingu atveju jis nebūtų tiksliai nurodęs skundžiamų sprendimų duomenų. Skundžiami dokumentai pareiškėjui buvo pateikti 2011 m. liepos 14 d. raštu Nr. 4SD-1565. Tokiu būdu yra akivaizdu, kad dar 2011 m. birželio 20 d. pareiškėjas turėjo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Todėl terminas skundžiamiems administraciniams aktams panaikinti turi būti skaičiuojamas nuo 2011 m. birželio 20 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ieškinį dėl sandorio, administracinių aktų dalies panaikinimo bei restitucijos taikymo pateikė teismui 2011 m. liepos 28 d., yra akivaizdu, kad pareiškėjas yra praleidęs administraciniam aktam ginčyti terminą. Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjas ginčijamų administracinių aktų atžvilgiu elgėsi aplaidžiai, skundo padavimo terminas yra praleistas ir iš bylos duomenų matyti, kad nėra svarbių priežasčių jo atnaujinimui. Taigi pirmosios instancijos

21Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22Atsiliepime (b. l. 151-154) nurodoma, kad:

  1. Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas žemės sklypo priskyrimą valstybinės reikšmės miškams, privalėjo vadovautis jo nurodytais kitais dokumentais (ginčo sklypo eksplikacija, žemės reformos žemėtvarkos projektu ir kt.). Akivaizdu, kad minėtieji dokumentai ne tik prieštaravo specializuoto Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenims ir jų pagrindu, ginčo atveju, kompetentingų valstybės institucijų parengtoms pažymoms bet ir aukštesnės teisinės galios teisės aktui, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimui Nr. 1370. Apelianto minimi dokumentai privalėjo būti rengiami, vadovaujantis Vyriausybės nutarimu patvirtintomis valstybinės reikšmės miškų plotų schemomis. Apelianto argumentai, kad šios schemos turėtų būti tikslinamos, dėl to, kad jos prieštarauja VĮ Registrų centro duomenims ir žemės reformos žemėtvarkos projektui yra teisiškai nepagrįsti ir prieštarauja teisinės valstybės teisės aktų hierarchijai – žemesnės teisinės galios teisės aktai turi atitikti aukštesnės galios aktus, o ne atvirkščiai, kaip teigia apeliantas, aukštesnės teisinės galios teisės aktai keičiami pagal žemesnės nuostatas.
  2. Tai, jog Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras nėra pagrindinis valstybės kadastras, savaime nereiškia, kad šio kadastro duomenys nėra teisingi. Apeliantas pirmosios instancijos teisme nepateikė įrodymų, jog šio registro duomenys yra klaidingi, o tai, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta kitokia ginčo žemės sklypo paskirtis, savaime nepaneigia faktinės aplinkybės, kad ginčo sklype, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, yra valstybinės reikšmės miško. Šiuo atveju pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta registro duomenų teisingumo prezumpcija yra taikoma ne tik pagrindiniuose valstybės registruose esantiems duomenims. Be to, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys atitinka 2004 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1370 nustatytus valstybinės reikšmės miškų plotus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo didžiosios ginčo žemės sklypo dalies priskyrimą valstybinės reikšmės miškų plotams ir panaikino administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės S. J., kaip prieštaraujančius imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, t. y. sudariusius pagrindą išimtinei valstybės nuosavybei pereiti privačion.
  3. Atmestini apeliacinio skundo motyvai dėl apelianto sąžiningumo, kadangi teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. Ik-806-554/2012, sąžiningumo klausimo nesprendė ir neturėjo spręsti. Apelianto sąžiningumo klausimas bus sprendžiamas, nagrinėjant šiuo metu sustabdytą, Kauno rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-335-358/2012, kurioje Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo pripažinti negaliojančia 2009 m. balandžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2199, kuria apeliantui parduotas ginčo žemės sklypas.
  4. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepraleidęs ABTĮ 33 straipsnyje numatyto termino administraciniams aktams ginčyti. Kauno apygardos prokuratūra 2011 m. birželio 21 d. gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. birželio 20 d. raštą Nr. 1KR12-1845, kuriame buvo nurodyta informacija apie galimą viešojo intereso pažeidimą ir prašoma imtis priemonių viešajam interesui ginti, kreipiantis į teismą dėl Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimų. Gavus šį raštą, tapo žinoma, kad galimai neteisėtai buvo privatizuoti valstybinės reikšmės miškų plotai ir dėl to pažeidžiamas viešasis interesas, tačiau jokių kitų dokumentų (netgi ginčijamų administracinių aktų), susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu į ginčo žemės sklypą, pateikta nebuvo. Kadangi aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento raštu pateikti duomenys nebuvo pakankamai išsamūs ir jų nepakako kreiptis į teismą, 2011 m. birželio 22 d. Kauno apygardos prokuratūra kreipėsi raštu Nr. (P-1355) 22-5860 į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo bylų pateikimo. 2011 m. liepos 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos raštu Nr. 7SD-1565 Kauno apygardos prokuratūroje gauta S. J. nuosavybės teisių atkūrimo byla. Tik susipažinus su šioje byloje (kurioje buvo ginčijami administraciniai aktai ir sandoriai) esančiais dokumentais, buvo galima spręsti apie viešojo intereso pažeidimą bei jo apimtį, t. y. nuo šios datos turėtų būti skaičiuojamas mėnesio terminas administraciniams aktams ginčyti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepraleido ABTĮ 33 straipsnyje nustatyto termino administraciniams aktams apskųsti.

23Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

24Atsiliepime (b. l. 167-170) nurodo, kad:

  1. Sutinka su apelianto argumentais, jog apeliantui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nėra miško pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatyme numatytą miškų sąvoką. Pagal šio įstatymo 13 straipsnio 6 dalį, miškų apskaita tvarkoma ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras sudaromas remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Taigi, duomenys šiame kadastre registruojami valstybinės miškų inventorizacijos duomenų pagrindu. Nors Miškų valstybės kadastro paskirtis registruoti Kadastro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir Kadastro duomenų, informacijos gavėjams teikti Kadastro duomenis, informaciją, dokumentus, atlikti kitus Kadastro duomenų, informacijos tvarkymo veiksmus, tačiau jis nėra pagrindinis valstybės registras (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų (Žin. 2003, Nr. 35-1161) (toliau – ir Nuostatai) 8 p.). Apelianto išvada, jog Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro žemėlapis ir jame esantys duomenys turi sutapti VĮ Registrų centro kadastro duomenimis, yra pagrįsta. Remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro (Žin., 1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948) 37 straipsnio 2 dalimi, byloje nėra pagrindo abejoti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo pagrįstumu ir šis faktas tik patvirtina apelianto teiginius, jog ginčo žemės sklype nėra miško ploto, kurį būtų galima vertinti kaip mišką pagal Įstatymą.
  2. Pagal Kauno apskrities viršininko 2003 m. liepos 17 d. įsakyme Nr. 02-05-4850 nurodytų 15,6 ha ir 106,1 ha žemės sklypų (valstybinės reikšmės miškų) ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos ankščiau nei ginčo žemės sklypo ir ginčo žemės sklypas nepateko į valstybinės žemės fondo sklypus, kurie Nutarimu buvo suteikti miškams įveisti. Ši faktinė aplinkybė patvirtinta apelianto teiginius, jog nuosavybės teisių atkūrimo metu perduotame žemės sklype jo perdavimo metu miško pagal Įstatymo miško sąvoką nebuvo, o Kauno apygardos administracinio teismo išvados apie ginčijamų administracinių aktų teisėtumą buvo padarytos neįvertinus esminių įrodymų.
  3. Apeliantas pagrįstai nurodo, jog Kauno apygardos administracinio teismo išvada, jog pareiškėjas nepraleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje nustatyto termino administraciniams aktams apskųsti, yra padaryta neįvertinus byloje esančių įrodymų.

25Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

26Atsiliepime (b. l. 158-160) nurodo, kad:

  1. Pagal Valstybinės miškų tarnybos pateiktus duomenis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra įregistruota Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos Šilėnų girininkijos 606 kvartalo taksacinis miško sklypas Nr. 28, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo (Zin., 1997, Nr. 97-2451; 2004, Nr. 162- 5910) (toliau – ir Nutarimas 1370) priskirtas valstybinės reikšmės miškams ir dalis jo patenka į ginčo sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ). Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. gegužės 27 d. pažyma Nr. 25976, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas 2011 m. gegužės 27 d. Nr. 25977 patvirtina, kad į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ) patenka 0,98 ha valstybinės reikšmės miškų plotas.
  2. Ginčo žemės sklypas buvo perleistas privačion nuosavybėn po Nutarimo 1370 priėmimo, kuriuo minėta teritorija buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Aplinkos ministerija 2004 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. (12-2)-D8-7487 Kauno apskrities viršininko administracijai pateikė Nutarimo 1370 projektą derinimui, o Kauno apskrities viršininko administracija 2004 m. spalio 15 d. raštu Nr. 4-1815 suderino Nutarimo 1370 projektą (pritarė projektui ir pastabų neturėjo), be to Aplinkos ministerija 2004 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. (12-2)-D8-9703 pateikė Kauno apskrities viršininko administracijai Nutarimu Nr. 1370 patvirtintų valstybinės reikšmės miškų plotų schemas ir sąrašus. Kauno apskrities viršininkas, atkurdamas nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką, pažeidė šias imperatyvias teisės aktų normas: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį; Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį; Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio ir 13 straipsnio reikalavimus; Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnį. Todėl Kauno apskrities viršininko įsakymas bei Kauno apskrities sprendimas, kuriais perleidžiamas valstybinės reikšmės miškas privačion nuosavybėn (atkuriant nuosavybės teises), yra neteisėti ir turi būti pripažinti negaliojančiais, tuomet turi būti taikoma restitucija natūra valstybinės reikšmės mišką grąžinant Lietuvos valstybei. Pripažinus negaliojančiu administracinį aktą (šiuo konkrečiu atveju panaikinus Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 52/24327), išnyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl turėtų būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikytina restitucija (LAT 2000 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-20/2000).
  3. Teisinių reikalavimų senatis nėra absoliuti: ji netaikoma tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai, susiję su ypatingų vertybių gynimu, todėl senaties administraciniam reikalavimui pareikšti bei sąžiningo įgijėjo apsaugos institutai negali būti taikomi siekiant įteisinti išimtinės valstybinės nuosavybės perėjimą privačion nuosavybėn. Jeigu nuosavybės teisės pagal įstatymą yra išimtinės, tai daiktas yra išimtas iš civilinės apyvartos. Tokiu atveju galimi tik tie sąžiningo įgijėjo teisių gynimo būdai, kurie nereikalauja valstybės išimtinės nuosavybės pavertimo privačia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2010).

27Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28Atsiliepime (b. l. 161-165) nurodo, kad:

  1. Į ginčo žemės sklypą patenka VĮ Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos 605 kvartalo 89, 90, 91 ir 94 taksaciniai sklypai, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 97-2451; 2004, Nr. 162-5910) priskirti valstybinės reikšmės miškams ir šių sklypų dalys patenka į ginčo sklypą, kurio kadastrinis numeris ( - ). 2011 m. spalio 13 d. pažymos Nr. 28055 „Apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas“ duomenimis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruota VĮ Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos Šilėnų girininkijos 605 kvartalo taksaciniai sklypai Nr. 89, 90, 91 ir 94, kurių dalys patenka į ginčo sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ). 2011 m. spalio 14 d. pažymos Nr. 28026 duomenimis ginčo žemės sklype Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra įregistruotas 0,98 ha valstybinės reikšmės miškų plotas. Šis plotas yra patvirtintas minėtu Nutarimu 1370.
  2. Ginčo atveju visai nesvarbu, koks yra ar buvo medynų tūris ginčo sklype nuosavybės teisių atkūrimo metu, svarbi aplinkybė yra ta (kurią patvirtina 2011 m. spalio 14 d. pažymoje Nr. 28026 ir 2011 m. gegužės 31 d. pažymoje Nr. 25991 nurodyti duomenys), kad ginčo žemės sklype esantis valstybinės reikšmės miškų plotas (0,98 ha) Nutarimu Nr. 1370 buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Pažymėtina, kad pagal Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2007 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1369, 6 punktą, rengiant schemas, valstybinės reikšmės miškų plotams ne miestų teritorijose priskiriami: 6.1 valstybinių miškų plotai, atitinkantys miško ar miško žemės reikalavimus;...6.3. žemės sklypai, teisės aktų nustatyta tvarka perduoti valstybiniams miškų valdytojams miškui įveisti. Taigi, teismas pagrįstai netyrė apelianto apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių bei pagrįstai netyrė apelianto prielaidos, kad Nutarimas Nr. 1370 buvo priimtas, remiantis netikslia kartografine medžiaga.
  3. Miškų valstybės kadastro nuostatų V skyriuje 38-41 punktuose numatyta, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras tvarkomas, naudojantis atitinkamais kitų valstybės registrų ir kadastrų duomenimis, tarp jų Nekilnojamojo turto registro, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis. Tačiau tai savaime nereiškia, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys yra neteisingi. Tretieji suinteresuoti asmenys nesikreipė į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų tvarkytoją dėl ginčo žemės sklype nurodytų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų netikslumų ar šių duomenų ištaisymo. Teisės aktuose, draudžiančiuose valstybinės reikšmės miško perleidimą privačion nuosavybėn, nenustatyta privalomo valstybinės reikšmės miškų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, kaip tokio draudimo įgyvendinimo būtinos sąlygos; pakanka, kad galima identifikuoti, ar į konkretų žemės sklypą patenkantis miškas yra valstybinės reikšmės. Miškų valstybės kadastre kaupiami erdviniai duomenys apie valstybinės reikšmės miškų plotų ribas. Duomenys yra nepriklausomi nuo Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, kuriame miškai, skirtingai nuo Miškų kadastro, nėra grafiškai lokalizuoti.
  4. Byloje nenuginčytos faktinės aplinkybės, kad ginčo sklypo dalis (0,98 ha) patenka į teritorijas, kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms“ perduotos valdyti patikėjimo teise VĮ Dubravos eksperimentinei mokomajai miškų urėdijai, pavedant vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą – atkurti, prižiūrėti, saugoti miškus, racionaliai naudoti miškų išteklius ir t. t. Taigi, apeliantas nepagrindė, kad ginčo žemės sklypo dalis, t. y. 0,98 ha, negali būti priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnį.
  5. Apeliantas savo įgytų privačios nuosavybės teisių į ginčo sklypą negali grįsti savo sąžiningumu, kadangi dėl sąžiningų įgijėjų instituto netaikymo kasacinis teismas analogiškose bylose motyvus ne kartą išdėstęs savo nutartyse. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje Nr. 3K-7-165/2012 pažymėjo, kad tuo atveju, kai dėl prieštaravimo imperatyvioms normoms panaikinamas administracinis aktas, kuriuo perleista nuosavybės teisė į turtą, ir pripažįstami negaliojančiais visi šio turto perleidimo padariniai, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp šio akto ir sandorių pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių dalyvių ir nesprendžiama dėl įgijėjų sąžiningumo.
  6. Kadangi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2004 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. (12-2)- D8-7487 Kauno apskrities viršininko administracijai pateikė Nutarimo Nr. 1370 projektą derinimui, o Kauno apskrities viršininko administracija 2004 m. spalio 15 d. raštu Nr. 4-1815 suderino Nutarimo Nr. 1370 projektą (pritarė projektui ir pastabų neturėjo), be to Aplinkos ministerija 2004 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. (12-2)-D8-9703 pateikė Kauno apskrities administracijai Nutarimu Nr. 1370 patvirtintų valstybinės reikšmės miškų plotų schemas ir sąrašus, tai Kauno apskrities viršininkui, tvirtinant Piliuonos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą bei priimant administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ginčo sklype, informacija apie ginčo sklype esantį valstybinės reikšmės mišką turėjo būti žinoma.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV.

31Bylos ginčas yra dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę.

32Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą ir nustatė, kad nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

33Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V., prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybės, neteisingai taikė ir aiškino teisės aktus, reglamentuojančius ginčo santykius, bei nesivadovavo teisėtų lūkesčiu principu bei teismų praktika panašiose bylose.

34Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog apeliacinis skundas nepagrįstas.

35Pirmosios instancijos teismas nustatė reikšmingas bylai aplinkybes ir tinkamai jas vertino. Bylos įrodymai patvirtina, jog 2009 m. kovo 31 d. Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 52/24327 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje S. J.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės S. J. į 1,06 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ); kadastrinis Nr. ( - )), esantį Piliuonos kaime, Taurakiemio seniūnijoje, Kauno rajone. 2009 m. kovo 31 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-2970 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2006 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. 02-05-8363, 2006 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 02-05-8888, 2007 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. 02-05-2536, 2007 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 02-05-4228, 2008 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 02-05-1750, 2008 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 02-05-4283 pakeitimo bei nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno r.)“ buvo atkurtos nuosavybės teisės S. J. į 1,06 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ); kadastrinis Nr. ( - )), esantį Piliuonos kaime, Taurakiemio seniūnijoje, Kauno rajone. Minėtais aktais atkuriant nuosavybės teises į žemę, į perduotą S. J. žemės sklypą pateko 0,98 ha valstybinės reikšmės miško.

36Šios aplinkybės yra pagrįstos įrodymais ir nėra paneigtos, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta faktines aplinkybes įrodytomis ir remiasi jomis, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos į 0,98 ha valstybinės reikšmės miško plotą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, kurios sudarė pagrindą tinkamai kvalifikuoti ginčo santykius. Pagal ginčo pobūdį bei nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ginčo santykiams taikytinos teisės normos, reguliuojančios nuosavybės teisių restituciją bei nuosavybės teisių garantijas.

37Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu buvo nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams (2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982 redakcija, galiojusi nuo 2006 m. gruodžio 19 d.).

38Šio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi buvo nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima.

39Taip pat Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu nustatyta, kad valstybė išperka miškus, kurie priskirti valstybinės reikšmės miškams <..>. Šių miškų plotus <...> tvirtina Vyriausybė.

40Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus, žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), dalis – 0,98 ha patenka į valstybinės reikšmės miškų plotų teritoriją.

41Trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, kad ginčo žemės sklypas nepatenka į valstybinės reikšmės miškų teritoriją ir būtina tikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus yra nepagrįsti. Tai paneigia Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. gegužės 27 d. pažyma Nr. 25976, 2011 m. spalio 13 d. pažyma Nr. 28055 ir 2011 m. spalio 14 d. pažyma Nr. 28026. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais įrodymais, nes jie yra nenuginčyti ar nepaneigti nustatytą tvarka.

42Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu yra patvirtintas Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Šio Aprašo 1 punktu nustatyta, kad jis nustato valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo, tikslinimo tvarką ir už tai atsakingas institucijas. Aprašo 3 punktu nustatyta, kad schemų rengimą ir tikslinimą organizuoja Aplinkos ministerija (toliau – ir rengimo organizatorius), o jų rengimą ir derinimą atlieka Valstybinė miškų tarnyba (toliau – ir rengėjas). Pagal Aprašo 15 punktą prašymus ištaisyti galiojančiose valstybinės reikšmės miškų plotų schemose pastebėtas valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidas ir atitinkamai patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemas fiziniai ir juridiniai asmenys teikia rengėjui. Gavęs šiuos prašymus, rengėjas sprendžia klausimą dėl duomenų patikrinimo vietoje tikslingumo, atlieka patikrinimus vietoje, patikslina Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir patikrinimo aktų, kuriuose užfiksuotos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidos, kopijas su pasiūlymais tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemas teikia rengimo organizatoriui arba raštu pateikia motyvuotus sprendimus dėl atsisakymo šiuos pasiūlymus teikti.

43Byloje nėra duomenų, kad šio ginčo atveju minėta procedūra buvo atlikta ir kad jos rezultatai patvirtino trečiojo suinteresuoto asmens V. V. argumentus, todėl teismas remiasi Valstybinės miškų tarnybos pateiktais duomenimis.

44Šiam ginčui nėra reikšminga, kada paaiškėjo, jog į suformuotą nuosavybės teisių atkūrimui sklypą pateko dalis valstybinės reikšmės miško. Priežastys, nulėmusios valstybės institucijos aktų priėmimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, negali turėti įtakos padaryto teisės pažeidimo panaikinimui.

45Paaiškėjus, kad ginčijami aktai prieštarauja teisei, pagal kurią privačion nuosavybėn perduota sklypo dalis yra išimtinė valstybės nuosavybė ir ją paimant valstybės naudai, turi būti paisoma asmens teisėtų lūkesčių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo Protokolo 1 straipsnio nuostatų (ratifikuotas 1995 m. gruodžio 7 d.), kuriomis nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais.

46Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), taikydamas šio Protokolo nuostatas, nurodė, kad kai valstybė ratifikuoja Konvenciją ir pirmą Protokolą, o po to priima teisės aktus dėl visiškos ar dalinės nuosavybės teisių restitucijos (nuosavybės teisių atkūrimo), tokie teisės aktai gali būti vertintini kaip sukuriantys teisę į nuosavybę, patenkančią į Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnį. (EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Vasilev ir Doycheva prieš Bulgariją).

47Nuosavybės teisės S. J. buvo atkurtos 2009 m. kovo 31 d. sprendimu, remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 1997 m. liepos 1 d. įstatymu, t. y. teisės aktu, priimtu po minėto Protokolo ratifikavimo. Todėl ginčui taikytinos Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatos. Minėtame EŽTT sprendime taip pat konstatuojama, kad nuosavybės teisių ribojimas gali būti pagrįstas (pateisinamas), jei yra numatytas įstatymu, siekia viešo intereso ir užtikrina pusiausvyrą tarp viešo intereso poreikių ir pagrindinės žmogaus teisės apsaugos reikalavimų. Ten pat pažymėta, kad, nesant ginčo dėl kitų sąlygų, turi būti įvertinta, ar toks teisių ribojimas atitinka proporcingumo principo reikalavimus. Nors valstybė turi plačią vertinimo nuožiūros laisvę nustatyti, kokie yra viešo intereso poreikiai, ypač įgyvendinant priemones ekonominės reformos ir socialinio teisingumo srityje, tačiau iš valdžios institucijų yra reikalaujama reaguoti greitai, teisingai ir laikytis nuoseklumo.

48Ginčo atveju 0,98 ha valstybinės reikšmės miško plotas, perduotas privačion nuosavybėn, pagal savo plotą ir jo dislokacijos vietą negali būti pripažintas valstybinės reikšmės miško ploto atžvilgiu mažareikšmiu, taip pat sklypas yra apaugęs mišku, kurį pagal Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. spalio 14 d. pažymą Nr. 28026 sudaro B-2, Gi-2, J-9 medžių rūšys. Taip pat, įvertinus, kad ginčo sklypo dalis yra Nemuno upės prieigose (b. l. 26), kuri yra visuomenės ypatingas objektas, tai suponuoja, kad viešo intereso poreikio prasme miško vietovė pripažintina ypač vertinga visuomenei. Todėl šiuo atveju viešo intereso poreikis yra proporcingas nuosavybės teisių ribojimui, panaikinant aktus, kurių pagrindu 0,98 ha valstybinės reikšmės miško plotas buvo perduotas privačion nuosavybėn.

49Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjas, teikdamas pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, pareiškimo padavimo terminų nepraleido, nes pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Todėl ABTĮ 33straipsnyje numatytas vieno mėnesio terminas teismui paduoti pareiškimą skaičiuojamas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą. Šio ginčo atveju termino pradžia skaičiuotina nuo 2011 m. liepos 14 d., kada buvo gauta S. J. nuosavybės teisių atkūrimo byla, o ieškinys teisme gautas 2011 m. liepos 29 d. nesuėjus vieno mėnesio terminui.

50Kadangi S. J. perduotas nuosavybėn žemės sklypas perleistas tretiesiems asmenims ir šioje byloje teismas nesprendžia dėl žemės sklypo paėmimo, todėl šis teismas taip pat nesprendžia restitucijos taikymo bei galimų žemės savininkų nuostolių atlyginimo.

51Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei teismų suformuotą praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

52Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

53trečiojo suinteresuoto asmens V. V. apeliacinį skundą atmesti.

54Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą

55Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas, siekdamas apginti viešąjį interesą, kreipėsi į Kauno... 5. Nurodė, kad 2011 m. birželio 21 d. buvo gautas Kauno regiono aplinkos... 6. Atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, teismo... 7. Atsiliepime į prašymą (b. l. 98-100) nurodė, kad, atkuriant nuosavybės... 8. Tretieji suinteresuoti asmenys S. J., V. V. teismo prašė pareiškėjo... 9. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimuose (b. l. 44-47, 72-75) nurodė, kad... 10. Tretieji suinteresuoti asmenys – Aplinkos ministerija, Valstybinė miškų... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsilipime (b. l. 52-55)... 12. II.... 13. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu... 14. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 25... 15. Teismas taip pat pabrėžė, kad ne tik atkuriant nuosavybės teises trečiajam... 16. Teismui pateiktų duomenų visetas patvirtina, kad pareiškėjas nepraleido nei... 17. Teismas pabrėžė, kad sprendžiant ginčą šioje byloje, be nacionalinės... 18. III.... 19. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. (toliau – ir apeliantas) pateikė... 20. Apeliaciniame skunde (b. l. 140-146) nurodoma, kad:
  1. Kaip... 21. Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius... 22. Atsiliepime (b. l. 151-154) nurodoma, kad:
    1. Atmestini... 23. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 24. Atsiliepime (b. l. 167-170) nurodo, kad:
      1. Sutinka su... 25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija... 26. Atsiliepime (b. l. 158-160) nurodo, kad:
        1. Pagal Valstybinės... 27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba prie Lietuvos... 28. Atsiliepime (b. l. 161-165) nurodo, kad:
          1. Į ginčo žemės... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV.... 31. Bylos ginčas yra dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę.... 32. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą ir nustatė, kad... 33. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V., prašydamas panaikinti pirmosios... 34. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo... 35. Pirmosios instancijos teismas nustatė reikšmingas bylai aplinkybes ir... 36. Šios aplinkybės yra pagrįstos įrodymais ir nėra paneigtos, todėl... 37. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės... 38. Šio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi buvo nustatyta, kad Lietuvos valstybei... 39. Taip pat Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 40. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr.... 41. Trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, kad ginčo žemės sklypas nepatenka... 42. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu yra... 43. Byloje nėra duomenų, kad šio ginčo atveju minėta procedūra buvo atlikta... 44. Šiam ginčui nėra reikšminga, kada paaiškėjo, jog į suformuotą... 45. Paaiškėjus, kad ginčijami aktai prieštarauja teisei, pagal kurią... 46. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), taikydamas šio... 47. Nuosavybės teisės S. J. buvo atkurtos 2009 m. kovo 31 d. sprendimu, remiantis... 48. Ginčo atveju 0,98 ha valstybinės reikšmės miško plotas, perduotas... 49. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 50. Kadangi S. J. perduotas nuosavybėn žemės sklypas perleistas tretiesiems... 51. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 52. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 53. trečiojo suinteresuoto asmens V. V. apeliacinį skundą atmesti.... 54. Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą palikti... 55. Nutartis neskundžiama....