Byla 2-584/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Jungtinis duonos centras“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 20 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-496-425/2010 pagal ieškovo DS Smith Polska S.A. Vilniaus filialo ieškinį atsakovams UAB „Kartex“ ir UAB „Jungtinis duonos centras“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas DS Smith Polska S.A. Vilniaus filialo 2010 m. sausio 18 d. kreipėsi į teismą, prašydamas dokumentinio proceso tvarka nagrinėti ieškinį ir subsidiariai priteisti iš atsakovų UAB „Kartex“ ir UAB „Jungtinis duonos centras“ 96797,19 Lt skolos už parduotas prekes, 30973,92 Lt delspinigių, 8,28 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad prašoma priteisti suma yra labai didelė, atsakovai turi kitų pradelstų įsiskolinimų, atsakovų turtui pagal kitų kreditorių prašymus jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovas neturi žinių apie atsakovų turimą kokį nors kitą turtą, todėl mano, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti.

4Panevėžio apygardos teismas 2010 m. sausio 20 d. nutartimi prašymą patenkino ir areštavo UAB „Kartex“ nuosavybės teise priklausantį neįkeistą kilnojamąjį turtą 127771 Lt sumai, o antstoliui nesuradus arba suradus nepakankamai UAB „Kartex“ turto ir piniginių lėšų, trūkstama sumos dalimi areštuoti UAB „Jungtinis duonos centras“ nuosavybės teise priklausantį turtą. Teismas nurodė, kad ieškovo UAB „DS Smith Polska S.A. Vilniaus filialo prašoma priteisti suma pripažintina labai didelė, todėl yra pagrindas teigti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

5Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Jungtinis duonos centras“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 20 d. nutartį, kuria jam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirąjį skundą atsakovas grindžia šiais motyvais:

61. Pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas iš esmės pasisakė dėl ieškinio turinio, kas yra neleistina taikant laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas savo poziciją grindė tuo, kad UAB „Jungtinis duonos centras“ subsidiariai atsakingas pagal UAB „Kartex“ prievoles ieškovui. Tai ar UAB „Jungtinis duonos centras“ subsidiariai atsakingas pagal prievoles paaiškės tik nagrinėjant bylą iš esmės,nes apeliantas neigia solidarią atsakomybę.

72. Reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas grindė iš esmės tik didele ieškinio suma, tačiau vien ši aplinkybė negali būti absoliutus pagrindas laikinosioms apsaugos priemonės taikyti. Apeliantui ši suma nėra didelė, nes jis yra sėkmingai dirbanti bendrovė, turinti pakankamai apyvartinių lėšų bei visiškai moki.

83. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovams, nors toks taikymas galimas tik išimtinais atvejais ir šiuo atveju teismas privalėjo pranešti atsakovams.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo jį atmesti, o skundžiamą Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:

101. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nepasisakė dėl ieškinio turinio.

112. Tačiau ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė ne vien didele suma, bet ir tuo, kad atsakovai turi pradelstų stambių įsiskolinimų, dėl kurių vyksta teismai ir yra areštuotas turtas.

123. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs atsakovams. Be to, vien aplinkybė, kad buvo nepranešta atsakovams, remiantis teismų praktika nėra pagrindas naikinti teisėtą nutartį.

13Atskirasis skundas netenkintinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

15Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis proceso įstatyme numatytų priemonių.

16Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-127/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006), nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007). Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 127771,11 Lt sumos priteisimo. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad yra grėsmė, jog atsakovai gali neįvykdyti teismo sprendimo, kuris ieškovui gali būti palankus, nes pareikšto reikalavimo suma laikytina didele.

17Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad ši prezumpcija nėra absoliuti. Todėl taikant šią prezumpciją teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne. Apeliantas nurodė, kad jam ieškinio suma nėra didelė, nes jis yra sėkmingai dirbanti bendrovė, turinti pakankamai apyvartinių lėšų bei visiškai moki. Tačiau nei byloje, nei prie atskirojo skundo nėra tai patvirtinančių duomenų, todėl šie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

18Nepagrįstas apelianto teiginys, kad pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas iš esmės pasisakė dėl ieškinio turinio, nes ieškovas savo poziciją grindė tuo, kad UAB „Jungtinis duonos centras“ subsidiariai atsakingas pagal UAB „Kartex“ prievoles ieškovui. Tai ar UAB „Jungtinis duonos centras“ subsidiariai atsakingas pagal prievoles paaiškės tik nagrinėjant bylą iš esmės, nes apeliantas neigia solidarią atsakomybę.

19Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju teismas nepasisakė dėl ieškinio esmės ir laikinąsias apaugos priemones taikė nevertindamas ieškinio pagrįstumo, o tik atsižvelgdamas į ieškinio reikalavimus, kuriais ieškovas prašo subsidiariai iš atsakovų priteisti skolą, delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas.

20Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą apeliantas motyvuoja taip pat ir tuo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas išsprendė neinformuodamas atsakovo apie teismo posėdį. LR CPK 148 straipsnio pirmojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Taigi teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą manyti, kad pranešimas atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą apsunkins jų taikymą arba padarys jį nebeįmanomą, ir išspręsti šį klausimą nepranešęs atsakovui, kadangi, kaip jau buvo minėta, ieškinio suma yra didelė. Prevencinė laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis lemia tai, kad jos turi būti taikomos operatyviai (LR CPK 148 str. 1 d.). Nepranešimas atsakovui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savaime nereiškia šiuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Teismo nutartis dėl proceso teisės normų pažeidimo gali būti panaikinta tik tuomet, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas procesinis klausimas (LR CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad nepranešimas atsakovui apie laikinąsias apsaugos priemones galėjo pažeisti ar pažeidė jo procesines teises.

21Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d.).

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,

Nutarė

23Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas DS Smith Polska S.A. Vilniaus filialo 2010 m. sausio 18 d. kreipėsi... 4. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. sausio 20 d. nutartimi prašymą... 5. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Jungtinis duonos centras“ prašo... 6. 1. Pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas iš esmės pasisakė... 7. 2. Reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas grindė iš... 8. 3. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovams, nors... 9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo jį atmesti, o skundžiamą... 10. 1. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nepasisakė dėl... 11. 2. Tačiau ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė... 12. 3. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nagrinėti prašymą dėl... 13. Atskirasis skundas netenkintinas.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 15. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui... 16. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas... 17. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad ši prezumpcija nėra absoliuti.... 18. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad pritaikydamas laikinąsias apsaugos... 19. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju teismas nepasisakė dėl ieškinio... 20. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo... 21. Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos... 23. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą....