Byla 1A-258-616/2019
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui, gynėjams K. V., A. P., L. J., E. Ž., R. K., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. S. (J. S.), uždarosios akcinės bendrovės „W P“, V. P. (V. P.), uždarosios akcinės bendrovės „O-O“ atstovės advokatės R. K., S. S. (S. S.) ir jo gynėjos advokatės A. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

2V. P. pripažintas kaltu ir nubaustas:

3-

4pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį (keturpusio obliavimo profiliavimo staklės „TIMBERMAX 6-23U“), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 400 MGL (15 064 Eurų)dydžio bauda;

5-

6pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (keturpusio obliavimo profiliavimo staklės „TIMBERMAX 6-23U“), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį,200 MGL (7532 Eurų)dydžio bauda;

7-

8pagal BK 203 straipsnio 2 dalį 150 MGL (5649 Eurų) dydžio bauda;

9-

10pagal BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl apgaulingo UAB „O-O“ buhalterinės apskaitos tvarkymo) 200 MGL (7532 Eurų)dydžio bauda;

11-

12pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „O-O“ naudai išvengimo) 150 MGL (5649 Eurų) dydžio bauda.

13Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimo būdą (pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį)ir po to taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, irpaskirta galutinė subendrinta bausmė – 550 MGL (20713 Eurų)dydžio bauda.

14Uždaroji akcinė bendrovė „O-O“(toliau – ir UAB „O-O“) (past. pavadinimas nuasmenintas) pripažinta kalta ir nubausta:

15-

16pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 2 dalį (keturpusio obliavimo profiliavimo staklės „TIMBERMAX 6-23U“)500 MGL (18 830 Eurų)dydžio bauda;

17-

18pagal BK 20 straipsnį ir 300 straipsnio 3 dalį (keturpusio obliavimo profiliavimo staklės „TIMBERMAX 6-23U“)400 MGL (15 064 Eurų)dydžio bauda.

19-

20pagal BK 20 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingo UAB „O-O“ buhalterinės apskaitos tvarkymo), 400 MGL (15 064 Eurų)dydžio bauda.

21-

22pagal BK 20 straipsnįir 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „O-O“ naudai išvengimo)200 MGL (7532 Eurų) dydžio bauda.

23Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimo būdą (pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį) ir po to taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, irpaskirtagalutinėsubendrinta bausmė– 900 MGL (33894 Eurų) dydžio bauda.

24J. S. pripažintas kaltu ir nubaustas:

25-

26pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (keturpusio obliavimo profiliavimo staklės „TIMBERMAX 6-23U“), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 450 MGL (16 947 Eurų) dydžio bauda;

27-

28pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (keturpusio obliavimo profiliavimo staklės „TIMBERMAX 6-23U“), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 200 MGL (7 532 Eurų) dydžio bauda;

29-

30pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingo UAB „W P“ buhalterinės apskaitos tvarkymo)200 MGL (7532 Eurų) dydžio bauda;

31-

32pagalBK 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „W P“ naudai išvengimo), 150 MGL (5649 Eurų) dydžio bauda.

33Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, taikant bausmių apėmimo būdą (pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį)ir po to taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, ir paskirta galutinėsubendrinta bausmė – 600 MGL (22596 Eurų) bauda.

34Uždaroji akcinė bendrovė „W P“(toliau – ir UAB„W P“) (past. pavadinimas nuasmenintas) pripažinta kalta ir nubausta:

35-

36pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 2 dalį (keturpusio obliavimo profiliavimo staklės „TIMBERMAX 6-23U“) 500 MGL (18 830 Eurų) dydžio bauda;

37-

38pagal BK 20 straipsnį ir 300 straipsnio 3 dalį (keturpusio obliavimo profiliavimo staklės „TIMBERMAX 6-23U“) 400 MGL (15 064 Eurų) dydžio bauda;

39-

40pagal BK 20 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingo UAB „W P“ buhalterinės apskaitos tvarkymo) 400 MGL (15 064 Eurų) bauda;

41-

42pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „W P“ naudai išvengimo) 200 MGL (7 532 Eurų) bauda.

43Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, taikant bausmių apėmimo būdą (pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį) ir po to dalinį bausmių sudėjimo būdą, irpaskirtagalutinė subendrinta bausmė – 900 MGL (33 894 Eurų) dydžio bauda.

44S. S. pripažintas kaltuir nubaustas:

45-

46pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (keturpusio obliavimo profiliavimo staklės „TIMBERMAX 6-23U“), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 450 MGL (16 947 Eurų) dydžio bauda;

47-

48pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (keturpusio obliavimo profiliavimo staklės „TIMBERMAX 6-23U“), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 200 MGL (7532 Eurų) dydžio bauda;

49-

50pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (dėl aplaidaus UAB „P.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo)200 MGL (7532 Eurų) dydžio bauda.

51-

52pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės turtinės prievolės UAB „P.“ naudai išvengimo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį 450 MGL (16 947 Eurų) dydžio bauda.

53Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, taikant bausmių apėmimo būdą (pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį) ir po to taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, irpaskirtagalutinėsubendrinta bausmė750 MGL (28 245 Eurų) dydžio bauda.

54S. S. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

55Iš V. P. ir UAB „O-O“ solidariai priteista Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai5 948,79 Eur turtinei žalai atlyginti.

56Iš S. S. ir UAB „P.“ solidariai priteista Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 17 524,35 Eur turtinei žalai atlyginti. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) civilinis ieškinys dalyje dėl 17 346,79 nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio priteisimo paliktas nenagrinėtas.

57Priimtas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsisakymas nuo 6 481 Lt (1 877,03 Eur) dydžio civilinio ieškinio J. S. ir UAB „W P“ ir šioje dalyje byla nutraukta.

58Tuo pačiu nuosprendžiu juridinis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „P.“(toliau – ir UAB ,,P.) atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 2 dalį, juridiniam asmeniui praradus pavojingumą (BK 36 staipsnis), dėl jos nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

59Teisėjų kolegija

Nustatė

60I. Bylos esmė

611.

62V. P. (toliau – ir V. P.) pripažintas kaltu ir nuteistas:

631.1.

64pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus, tuo padarydamas didelę žalą, ir apgaule kitų asmenų naudai įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą, t. y. jis, būdamas UAB „O-O“ (įmonės kodas ( - ), iki 2012 m. kovo 22 d. pavadinimas ( - ) įmonė „O-O“) (toliau – UAB „O-O“) vieninteliu akcininku ir direktoriumi, atstovaudamas bendrovę, veikdamas jos vardu ir interesais, žinodamas, kad UAB „W P“ (įmonės kodas ( - ), toliau - Paramos gavėjas) 2011 m. lapkričio 18 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) pateikė paraišką dėl projekto „UAB „W P“ verslo plėtra“ Nr. ( - )(toliau – Projektas) 690 560 litų išlaidų finansavimo Europos Sąjungos paramos lėšomis ir siekia su Agentūra sudaryti Paramos sutartį, kad norint gauti Europos Sąjungos paramos lėšas Paramos gavėjas privalo atlikti pirkimo procedūras, kad Paramos gavėjo direktorius J. S. ir jo tėvas S. S. tiesiogiai vykdo derybas su įrangos tiekėju M. S. firma „( - )” ir gamintoju Vokietijos įmone H. W. H. G. (toliau – tiesioginis tiekėjas ir gamintojas), laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 22 d. iki 2013 m. kovo 5 d., Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas grupėje kartu su minėtais asmenimis – Paramos gavėjo direktoriumi J. S. bei jo tėvu – UAB „P.“ (įmonės kodas ( - )) direktoriumi S. S., iš anksto susitarė panaudoti UAB „O-O“ tik kaip tarpininkę, tikslu įteisinti apsimestinį sandorį, kuriuo siekiama, kad Paramos gavėjas įgytų mokestinį pranašumą, dirbtinai padidinta verte įsigytų ir užsipajamuotų pirkimo techninių specifikacijų neatitinkantį ilgalaikį turtą 6 velenų keturpusio obliavimo profiliavimo stakles „TIMBERMAX 6-23U“ (toliau – Staklės) bei gautų žymiai didesnę paramą iš Agentūros, turėdamas vieninga tyčia apimantį nusikalstamą sumanymą suklaidinti Agentūrą ir neteisėtai, apgaule Paramos gavėjo naudai įgyti Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, be to suformuoti didesnį pirkimo pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) bei jį susigrąžinti iš biudžeto, jis suklastojo tikrą dokumentą – 2012 m. kovo 22 d. UAB „O-O“ vienintelio akcininko sprendimą, kurio 3 punkte įrašė melagingus duomenis apie tai, kad iš užimamų pareigų nuo 2012 m. kovo 23 d. atleidžia UAB „O-O“ direktorių O. M., nors toks asmuo UAB „O-O“ direktoriumi niekada nedirbo, save išrinko UAB „O-O“ direktoriumi, žinomai suklastotą dokumentą pasirašė kaip bendrovės akcininkas, taip dokumentui suteikdamas juridinę galią, po ko 2012 m. kovo 26 d. šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, paleido į teisinę apyvartą – pateikė VĮ Registrų centrui ir jo pagrindu perregistravo vadovavimą UAB „O-O“ savo vardu, J. S., suklastojus privalomą pirkimui ir paramai gauti tikrą dokumentą – 2012 m. balandžio 3 d. „Kvietimą pateikti prekių pasiūlymą“, jame įrašius melagingus duomenis, kad Paramos gavėjas UAB „O-O“ kviečia dalyvauti pirkimo konkurse perkant 7 velenų obliavimo profiliavimo staklių, kotų gamybos liniją ir presą, nors S. S. ir J. S., veikiant Paramos gavėjo vardu, ir vykdant derybas su tiesioginiu tiekėju ir gamintoju, privalomos pirkimo procedūros realiai vykdomos nebuvo, jis įrašė ant minėto suklastoto dokumento rankraštinius įrašus „Gauta 2012-04-03 V. P.“ ir pasirašė kaip UAB „O-O“ atsakingas asmuo už dokumento gavimą ir taip dokumentui suteikė juridinę galią, jis suklastojo privalomą pirkimui ir paramai gauti tikrą dokumentą – 2012 m. balandžio 12 d. UAB „O-O“ pasiūlymą dėl obliavimo profiliavimo staklių, kotų gamybos linijos ir preso pirkimo, kur 4.1 punkto lentelėje 4.1 eilutėje įrašė melagingus duomenis, jog į įrangos komplektą įeinančios Staklės yra 7 velenų, nors pasiūlytos Staklės yra 6 velenų ir pirkimo techninių specifikacijų neatitinka, bei UAB „O-O“ vardu pasirašė šį suklastotą dokumentą ir taip suteikė jam juridinę galią, J. S., suklastojus privalomus pirkimui ir paramai gauti dokumentus – 2012 m. balandžio 16 d. pirkimo komisijos posėdžio protokolus Nr. 1 ir Nr. 2 bei 2012 m. balandžio 17 d. pranešimą dėl pirkimo laimėtojo nustatymo, jis, kartu su J. S., suklastojo tikrą dokumentą – 2012 m. balandžio 20 d. Paramos gavėjo ir UAB „O-O“ sutartį Nr. 1, jos 1, 3 ir 4 punktuose įrašė melagingus duomenis, kad Paramos gavėjas nuperka iš UAB „O-O“ Stakles už 798 000 litų, o sutarties priede Nr. 1 punkto Nr. 1.1. lentelės eilutėje 1.1, kad Staklės yra 7 velenų, nors S. S. ir J. S. susitarus su Staklių tiesioginiu tiekėju ir gamintoju, 6 velenų Stakles sutarta įsigyti už 134 659,2 litų, bei UAB „O-O“ vardu pasirašė šį suklastotą dokumentą taip suteikė jam juridinę galią, po to, J. S. 2012 m. rugsėjo 28 d. panaudojus minėtus žinomai suklastotus tikrus dokumentus su Paramos gavėjo raštu (Agentūros gavimo registracijos Nr. GDV-5740), pateikus Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui, ( - ), Vilniuje, kaip privalomus paramai gauti ir pirkimo teisėtumą patvirtinančius, dokumentus, paleido juos teisinėn apyvarton;

65tęsiant nusikalstamą veiklą, 2012 m. rugsėjo 13 d. Paramos gavėjui su Agentūra sudarius paramos sutartį, pagal kurią Paramos gavėjas norėdamas gauti pirmą 435 179 litų paramos dalį už Stakles iki 2012 m. lapkričio 15 d. privalėjo pateikti mokėjimo prašymą Agentūrai, jis suklastojo tikrus dokumentus, būtinus Paramos gavėjo išlaidoms pagrįsti, t. y. išrašė Paramos gavėjui UAB „O-O“ vardu 2012 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija OS Nr. 1 – 239 398,50 Lt, 2012 m. spalio 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija OS Nr. 2 – 260 549,30 Lt, 2012 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija OS Nr. 3 – 199 952,50 Lt, 2012 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija OS Nr. 4 – 98 099,70 Lt ir 2012 m. lapkričio 2 d. priėmimo –perdavimo aktą, kuriuose nurodė melagingus duomenis, kad UAB „O-O“, o ne M. S. įmonė „( - )“, Paramos gavėjui pardavė ir perdavė 798 000 litų vertės Stakles, nors po derybų Paramos gavėjas Stakles iš tiesioginio tiekėjo ir gamintojo įsigijo už 134 659,2 litų, bei pasirašė šiuos suklastotus dokumentus UAB O-O“ vardu, o J. S. pasirašius Paramos gavėjo vardu ir taip suteikė suklastotiems dokumentams juridinę galią, po to, perdavė aukščiau minėtas suklastotas PVM sąskaitas-faktūras J. S., kad šis jas panaudotų Kredito unijoje „( - )“ atliekant keturis mokėjimus UAB „O-O“ (viso 798 000 Lt sumai) ir kartu su 2012 m. lapkričio 2 d. priėmimo – perdavimo aktu pateiktų Agentūrai, ką pastarasis ir padarė, 2012 m. spalio 3 d. – 2012 spalio 30 d. laikotarpiu pateikdamas suklastotas PVM sąskaitas - faktūras Kredito unijai „( - )“, esančiai ( - ), o 2012 m. lapkričio 15 d. su Paramos gavėjo mokėjimo prašymu paramai gauti Nr. ( - )(Agentūros gavimo registracijos Nr. GDV-6674) pateikdamas tas pačias suklastotas PVM sąskaitas - faktūras ir 2012 m. lapkričio 2 d. priėmimo – perdavimo aktą Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui, ( - ), Vilniuje, kaip privalomus, Projekto išlaidų tinkamumą ir 435 179 litų paramos lėšų išmokėjimą pagrindžiančius dokumentus, paleido juos teisinėn apyvarton;

66tęsiant nusikalstamą veiką, Paramos gavėjui per Kredito uniją ,,( - )“ sumokėjus UAB „O-O“ apgaule padidintą Staklių vertę – 798 000 litų, (mokėjimo nurodymai: 2012 m. spalio 3 d. – 239 398,50 Lt, 2012 m. spalio 9 d. – 260 549,30 Lt, 2012 m. spalio 24 d. – 199 952,50 Lt, 2012 m. spalio 30 d. – 98 099,70 Lt), siekiant įteisinti apgaule padidintos Staklių kainos (798 000 litų) ir realios Staklių įsigijimo kainos (134 659,2 litų) skirtumo grąžinimą Paramos gavėjui per UAB „P.“, jis, kartu su S. S., suklastojo tikrus dokumentus, būtinus grynųjų pinigų išmokėjimui iš UAB „O-O“ kasos į UAB „P.“ kasą, t. y. S. S. įrašius į 2013 m. kovo 4 d. sutarties tarp UAB „P.“ ir UAB „O-O“ I dalies 1 punktą, III dalies 1 punktą ir Sutarties priedą Nr. 1 melagingus duomenis, kad UAB „P.“ parduoda, o UAB „O-O“ perka naudotas medienos dygiavimo stakles G. S. 2 už 399 300 litų, nors toks turtas UAB „P.“ nebuvo apskaitytas, bei sutarties pagrindu 2013 m. kovo 4 d. išrašius PVM sąskaitą faktūrą PAB (be numerio), jis pasirašė šiuos suklastotus dokumentus UAB O-O“ vardu, o S. S. pasirašius UAB „P.“ vardu, suteikė suklastotiems dokumentams juridinę galią, po to, jis pagal S. S. 2013 m. kovo 4 d. išrašytą kasos pajamų orderio kvitą, serija PAB, Nr. 01, kaip UAB „O-O“ atskaitingas asmuo, neva už naudotas medienos dygiavimo stakles G. S. 2 sumokėjo 399 300 litų grynųjų pinigų, kuriuos pats 2012 m. spalio 4 d. – 2012 m. lapkričio 19 d. laikotarpiu nuėmė grynais iš UAB „O-O“ sąskaitos Nr.( - ), esančios banke „Swedbank, AB;

67tęsiant nusikalstamą veiklą, 2012 m. lapkričio 12 d. – 2012 m. gruodžio 18 d. laikotarpiu UAB „O-O“ sumokėjus į biudžetą 138 495,87 litų PVM mokestį už Staklių pardavimą, jis suklastojo tikrus dokumentus, būtinus Paramos gavėjo naudai iš biudžeto susigrąžinti sumokėtą PVM, t. y. išrašė Paramos gavėjui UAB „O-O“ vardu 2012 m. spalio 30 d. ir 2012 m. lapkričio 26 d. dvi vienodas PVM sąskaitas-faktūras serija OS Nr. 5 – 798 000 litų sumai ir 2012 m. spalio 30 d. priėmimo – perdavimo aktą, kuriose nurodė melagingus duomenis, kad UAB „O-O“, o ne M. S. įmonė „( - )“, Paramos gavėjui pardavė ir perdavė 798 000 litų vertės Stakles, nors po derybų Paramos gavėjas Stakles iš tiesioginio tiekėjo ir gamintojo įsigijo už 134 659,2 litų bei pasirašė šiuos suklastotus dokumentus UAB O-O“ vardu, o J. S. pasirašius Paramos gavėjo vardu, suteikė suklastotiems dokumentams juridinę galią, po to, perdavė aukščiau minėtus suklastotus dokumentus J. S., kad šis juos panaudotų Paramos gavėjo buhalterinėje apskaitoje ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) teikiant PVM deklaracijas Paramos gavėjo naudai susigrąžinant 134 659,2 litų PVM mokestį, ką pastarasis ir padarė, Paramos gavėjo buhalterinę apskaitą tvarkančiai ( - ), nežinančiai nusikalstamų sumanymų, pateikdamas 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija OS Nr. 5 ir 2012 m. spalio 30 d. priėmimo – perdavimo aktą, kaip grąžintiną PVM pagrindžiančius dokumentus, paleido teisinėn apyvarton – apskaitė Paramos gavėjo buhalterinėje apskaitoje ir suformavo grąžintiną PVM mokestį, o 2013 m. kovo 5 d. pateikdamas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai ( - ), prašymą dėl 138 495,87 Lt PVM grąžinimo už Staklių įsigijimą, nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpė tikrąją Staklių įsigijimo kainą ir nuo jos apskaitomus mokesčius.

68Tokiu būdu, nuo Agentūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpęs tikrąją Staklių kainą ir jų neatitikimą pirkimo techninėse specifikacijose numatytiems reikalavimams, jis, veikdamas kartu su J. S. ir S. S., apgaule, kito asmens – Paramos gavėjo UAB „W P“ naudai įgijo turtinę teisę į didelės 435 179 litų vertės svetimą turtą – Europos Sąjungos paramos, Lietuvos valstybės biudžeto ir lėšas, bei turtinę teisę į didelės 138 495,87 litų vertės svetimą turtą – iš Lietuvos valstybės biudžeto grąžintiną PVM;

691.2.

70pagal BK 203 straipsnio 2 dalį už tai, kad vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, t. y. V. P., žinodamas, kad „UAB „W P“ (toliau – Paramos gavėjas) 2011 m. lapkričio 18 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė paraišką projekto „UAB „W P“ verslo plėtra“ Nr. ( - )(toliau – Projektas) finansavimui ir pati tiesiogiai vykdo derybas su įrangos tiekėju M. S. firma „( - )” ir gamintoju Vokietijos įmone H. W. H. G., turėdamas tikslą panaudoti juridinį asmenį UAB „O-O“ (įmonės kodas ( - ), toliau – Bendrovė) nusikalstamoms veikoms – dokumentų suklastojimui ir sukčiavimui nuslėpti, nuo 2012 m. kovo 26 d. vadovavo Bendrovei, kurios vardu gamindamas netikrus buhalterinės apskaitos dokumentus panaudojo Bendrovę tam, kad „UAB „W P“ galėtų melagingai padidinta kaina, nesukuriant pridėtinės vertės, įsigyti Projektui tiekiamą įrangą iš UAB „O-O“, o ne tiesiogiai iš įrangos tiekėjo M. S. firmos „( - )” ir gamintojo Vokietijos įmonės H. W. H. G., po ko kainos skirtumą apgaule užvaldyti, taip dirbtinai padidinant Europos Sąjungos paramos lėšomis finansuojamo Projekto sąnaudas;

711.3.

72pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. jis, būdamas UAB „O-O“ direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2003-12-18 įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas): 14 straipsnio 2 dalies nuostatas - būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie Bendrovės ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), 21 straipsnio 1 dalies nuostatas – būdamas atsakingas už Bendrovės apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, 21 straipsnio 2 dalies nuostatas - būdamas atsakingas už Bendrovės apskaitos dokumentų išsaugojimą, žinodamas, kad, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatą, ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančius norminius aktus: Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai <...>, 13 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“, bei 3 dalies nuostatą, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine- sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, ir 2009 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 766 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 9 punkto nuostatas, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, pateikia pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus ir nepanaudotus pinigus grąžina į kasą ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d., Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, atstovaudamas Bendrovę, veikdamas jos vardu ir interesais, veikdamas per juridinį asmenį, nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką, apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, t. y.: žinodamas, kad Bendrovė pagal 2012 m. rugsėjo 19 d. trišalę sutartį Nr. 1-09/2012 iš Vokietijos įmonės H. W. H. G. per atstovą Lietuvoje – M. S. firmą ,,( - )“ įsigijo naujas keturpusio obliavimo profiliavimo stakles ,,Timbermax 6-23U“ už 134 659,20 Lt, po ko pagal 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą O Nr. 5 pardavė UAB ,,W P“ ilgalaikį turtą – tas pačias stakles už 798 000 Lt (iš jų 138 495,86 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) - dirbtinai užaukštinta kaina (t. y., už 5-6 kartus didesnę kainą negu pirminė pirkimo kaina), nurodė UAB „( - )“, nežinančiai apie jo nusikalstamą sumanymą, šias ūkines operacijas dirbtinai padidinta kaina įtraukti į nurodyto laikotarpio Bendrovės buhalterinės apskaitos registrus, ką ši ir padarė, ir į Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) pateiktas ataskaitas ir deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną bei sumažino į biudžetą mokėtinus mokesčius; jis gi, žinodamas, kad Bendrovė 2012 m. lapkričio 26 d. pagal 2012 m. balandžio 20 d. pirkimo pardavimo sutartį ir 2012 m. lapkričio 26 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą OS Nr. 5 UAB „W P“ pardavė ilgalaikį turtą - naujas keturpusio obliavimo profiliavimo stakles „Timbermax 6-23U“ už 798 000 Lt (iš jų 138 495,86 Lt PVM), į kurių vertę, neva įeina ir frezų komplekto, įsigyto iš UAB „P.“, vertė – 95 590 Lt (iš jų 16 590 Lt PVM), duomenų apie įvykusią ūkinę operaciją nepateikė UAB „( - )“ ir į Bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė frezų pardavimo vertės, frezų komplekto pardavimo sandoriui neįformino PVM sąskaitos faktūros ir Bendrovės buhalterinės apskaitos registruose: didžiosios knygos balansinėse sąskaitose 500 „Pardavimo pajamos“ ir 4484 „Mokėtinas PVM“ neapskaitė 79 000 Lt pajamų už frezų pardavimą ir apskaičiuoto 16 590 Lt pardavimo PVM, VMI pateikė netinkamą ir neišsamią informaciją apie Bendrovės pajamas, mokėtinus į biudžetą PVM ir pelno mokesčius, be to, Bendrovės 2012 m. lapkričio 26 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje OS Nr. 5, neįformino frezų pardavimo, kaip vieno privalomo apskaitos dokumento rekvizito, neįvardijo, atskiros PVM sąskaitos faktūros, kurioje būtų nurodyti įstatymų nustatyta tvarka privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai; jis gi, žinodamas, kad Bendrovė pagal 2013 m. kovo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį iš UAB „P.“ už 399 300 Lt (iš jų 69 300 Lt PVM) įsigijo medienos dygiavimo stakles „G. S. 2“, duomenų apie įvykusią ūkinę operaciją nepateikė UAB „( - )“ ir Bendrovės buhalterinės apskaitos registruose neįregistravo 2013 m. kovo 4 d. UAB „P.“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros PAB (be numerio), kuria įformintas staklių pardavimas, be to 2013 m. kovo 4 d. Bendrovės vardu, kaip atskaitingas asmuo, už minėtas stakles atsiskaitęs grynaisiais pinigais, pasibaigus mėnesiui, už pinigines lėšas neatsiskaitė ir Bendrovės buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė 2013 m. kovo 4 d. UAB „P.“ išrašyto kasos pajamų orderio serija PAB NR. 1, kuriuo įformintas 399 300 Lt grynų pinigų priėmimas už Bendrovės pirktas medienos dygiavimo stakles „G. S. 2“, tokiu būdu į Bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė medienos dygiavimo staklių „G. S. 2“ pirkimo vertės bei apmokėjimo dokumentų už jas, Bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė medienos dygiavimo staklių „G. S. 2“ įsigijimo vertės ir apmokėjimo už jas kasos dokumentų. Dėl šių V. P. veiksmų, kaip nurodyta Vilniaus AVMI 2014 m. liepos 2 d. specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-64, iš dalies negalima nustatyti UAB „O-O“ 2012 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d.;

731.4.

74pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad apgaule kitų asmenų naudai išvengė turtinės prievolės, t. y. jis, būdamas UAB „O-O“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d., Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, atstovaudamas Bendrovę, veikdamas jos vardu ir interesais, žinodamas, kad pagal 2001 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, iš anksto žinodamas, kad Bendrovė 2012 m. lapkričio mėn. pardavė UAB „W P“ frezas, kurių pardavimui PVM sąskaita faktūra nebuvo išrašyta, Bendrovės didžiosios knygos balansinėse sąskaitose 500 „Pardavimo pajamos“ ir 4484 „Mokėtinas PVM“ neapskaityta 79 000 Lt pajamų bei neapskaičiuota 16 590 Lt pardavimo PVM ir šių sumų, pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751, 14 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą, numatančią, kad „<...> kai už tiekiamą prekę ar teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą ir 86 straipsnio nuostatą „Mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos formą reikalaujamus joje pateikti duomenis ir jos užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius“, nepateikė objektyvių duomenų apie šią ūkinę operaciją Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir mokesčių deklaracijas teikusiai UAB „( - )“, pastarosios darbuotojai, nežinodami apie jo (V. P.) nusikalstamą sumanymą ir įvykusią ūkinę operaciją, neįtraukė šių duomenų į 2013 m. sausio 2 d. elektroniniu būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą Bendrovės 2012 m. 11 mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją (FR0600), todėl Bendrovė nesumokėjo 16 590 Lt pardavimo PVM, ir 2013 m. balandžio 26 d. elektroniniu būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2012 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (( - ) nedeklaravo 79 000 Lt pajamų už UAB „W P“ parduotas frezas ir šia suma sumažino 2012 m. apmokestinamąjį pelną 3 950 Lt (79000 Lt x 5 proc.), tokiu būdu jis (V. P.) apgaule kito asmens – UAB „O-O“ naudai išvengė 20 540 Lt (16 590 Lt + 3 950 Lt) vertės mokėtinos pridėtinės vertės ir pelno mokesčių turtinės prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, padarydamas nurodyto dydžio turtinę žalą.

752.

76J. S. (toliau – ir J. S.) pripažintas kaltu ir nuteistas:

772.1.

78pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus, tuo padarydamas didelę žalą, ir apgaule kitų asmenų naudai įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą, t. y. jis, būdamas UAB „W P“ (įmonės kodas ( - )) (toliau – ir Paramos gavėjas) akcininku (50% akcijų) ir direktoriumi, atstovaudamas bendrovę, veikdamas jos vardu ir interesais, Paramos gavėjo vardu 2011 m. lapkričio 18 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) pateikė paraišką dėl projekto „UAB „W P“ verslo plėtra“ Nr. ( - )(toliau – Projektas) 690 560 litų išlaidų finansavimo Europos Sąjungos paramos lėšomis ir siekdamas su Agentūra sudaryti Paramos sutartį, žinodamas, kad norint gauti Europos Sąjungos paramos lėšas Paramos gavėjas privalo atlikti pirkimo procedūras, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 22 d. iki 2013 m. kovo 5 d., Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas grupėje kartu su tėvu – UAB „P.“ (įmonės kodas ( - )) direktoriumi S. S. bei UAB „O-O“ (įmonės kodas ( - ), iki 2012 m. kovo 22 d. pavadinimas ( - )įmonė „O-O“, toliau – UAB „O-O“) vieninteliu akcininku ir direktoriumi V. P., iš anksto susitarė panaudoti UAB „O-O“ tik kaip tarpininkę, tikslu įteisinti apsimestinį sandorį, kuriuo siekiama, kad Paramos gavėjas įgytų mokestinį pranašumą, dirbtinai padidinta verte įsigytų ir užsipajamuotų pirkimo techninių specifikacijų neatitinkantį, 6 velenų vietoj 7 velenų, ilgalaikį turtą keturpusio obliavimo profiliavimo stakles „TIMBERMAX 6-23U“ (toliau – Staklės) bei gautų žymiai didesnę paramą iš Agentūros, turėdamas vieninga tyčia apimantį nusikalstamą sumanymą suklaidinti Agentūrą ir neteisėtai, apgaule Paramos gavėjo naudai įgyti Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, be to suformuoti didesnį pirkimo pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM) bei jį susigrąžinti iš biudžeto, V. P. suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, perregistravus vadovavimą UAB „O-O“ savo vardu, jis (J. S.) suklastojo privalomą pirkimui ir paramai gauti tikrą dokumentą – 2012 m. balandžio 3 d. „Kvietimą pateikti prekių pasiūlymą“, jame įrašė melagingus duomenis, kad Paramos gavėjas UAB „O-O“ kviečia dalyvauti pirkimo konkurse perkant 7 velenų obliavimo profiliavimo staklių, kotų gamybos liniją ir presą, nors pats kartu su tėvu S. S. tiesiogiai vykdė derybas su įrangos tiekėju M. S. firma „( - )” ir gamintoju Vokietijos įmone H. W. H. G. (toliau – tiesioginis tiekėjas ir gamintojas) dėl 6 velenų Staklių įsigijimo, ir privalomos pirkimo procedūros realiai nevykdė, po ko pateikė suklastotą dokumentą V. P., V. P. suklastojus privalomą pirkimui ir paramai gauti tikrą dokumentą 2012 m. balandžio 12 d. UAB „O-O“ pasiūlymą dėl obliavimo profiliavimo staklių, kotų gamybos linijos ir preso pirkimo, kur 4.1 punkto lentelėje 4.1 eilutėje įrašius melagingus duomenis, jog į įrangos komplektą įeinančios Staklės yra 7 velenų, nors pasiūlytos Staklės yra 6 velenų ir pirkimo techninių specifikacijų neatitinka, jis (J. S.), suklastojo privalomus pirkimui ir paramai gauti dokumentus – 2012 m. balandžio 16 d. pirkimo komisijos posėdžio protokolus Nr. 1 ir Nr. 2 bei 2012 m. balandžio 17 d. pranešimą dėl pirkimo laimėtojo nustatymo, ir kartu su V. P., suklastojo tikrą dokumentą – 2012 m. balandžio 20 d. Paramos gavėjo ir UAB „O-O“ sutartį Nr. 1, jos 1, 3 ir 4 punktuose įrašė melagingus duomenis, kad Paramos gavėjas nuperka iš UAB „O-O“ Stakles už 798 000 litų, o sutarties priede Nr. 1 punkto Nr. 1.1. lentelės eilutėje 1.1, kad Staklės yra 7 velenų, nors S. S. ir J. S. susitarus su Staklių tiesioginiu tiekėju ir gamintoju, 6 velenų Stakles sutarta įsigyti už 134 659,2 litų, bei Paramos gavėjo vardu pasirašė šį suklastotą dokumentą taip suteikė jam juridinę galią, po ko jis (J. S.) 2012 m. rugsėjo 28 d. panaudojo minėtus žinomai suklastotus tikrus dokumentus su Paramos gavėjo raštu (Agentūros gavimo registracijos Nr. GDV-5740) ir pateikė Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui, ( - ), Vilniuje, kaip privalomus paramai gauti ir pirkimo teisėtumą patvirtinančius, dokumentus, paleido juos teisinėn apyvarton ir apgaule nuo Agentūros nuslėpė Staklių kainos padidinimą ir išankstinius susitarimus su UAB „O-O“;

79tęsiant nusikalstamą veiklą, jis 2012 m. rugsėjo 13 d. Paramos gavėjo vardu su Agentūra pasirašė paramos sutartį, pagal kurią Paramos gavėjas norėdamas gauti pirmą 435 179 litų paramos dalį už Stakles iki 2012 m. lapkričio 15 d. privalėjo pateikti mokėjimo prašymą Agentūrai, V. P. suklastojus tikrus dokumentus, būtinus Paramos gavėjo išlaidoms pagrįsti, UAB „O-O“ PVM sąskaitas-faktūras 2012 m. spalio 1 d. serija OS Nr. 1 – 239 398,50 Lt sumai, 2012 m. spalio 8 d. serija OS Nr. 2 – 260 549,30 Lt sumai, 2012 m. spalio 24 d. serija OS Nr. 3 – 199 952,50 Lt sumai, 2012 m. spalio 30 d. serija OS Nr. 4 – 98 099,70 Lt sumai ir 2012 m. lapkričio 2 d. priėmimo – perdavimo aktą, kuriuose nurodžius melagingus duomenis, kad UAB „O-O“, o ne M. S. įmonė „( - )“, Paramos gavėjui pardavė ir perdavė 798 000 litų vertės Stakles, nors po derybų Paramos gavėjas Stakles iš tiesioginio tiekėjo ir gamintojo įsigijo už 134 659,2 litų, jis (J. S.), aukščiau paminėtus suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, 2012 m. spalio 3 d. – 2012 m. spalio 30 d. laikotarpiu pateikė suklastotas PVM sąskaitas - faktūras Kredito unijai „( - )“, esančiai ( - ), atliekant keturis mokėjimus UAB „O-O“ (viso 798 000 Lt sumai), po to 2012 m. lapkričio 15 d. su Paramos gavėjo mokėjimo prašymu paramai gauti Nr. ( - )(Agentūros gavimo registracijos Nr. GDV-6674) pateikė tas pačias suklastotas PVM sąskaitas - faktūras ir 2012 m. lapkričio 2 d. priėmimo – perdavimo aktą Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui, ( - ), Vilniuje, kaip privalomus, Projekto išlaidų tinkamumą ir 435 179 litų paramos lėšų išmokėjimą pagrindžiančius dokumentus, paleido juos teisinėn apyvarton ir apgaule nuo Agentūros nuslėpė realią Staklių kainą;

80tęsiant nusikalstamą veiką, Paramos gavėjui per Kredito uniją ,,( - )“ sumokėjus UAB „O-O“ apgaule padidintą Staklių vertę – 798‘000 litų, (mokėjimo nurodymai: 2012 m. spalio 3 d. – 239 398,50 Lt, 2012 m. spalio 9 d. – 260‘549,30 Lt, 2012 m. spalio 24 d. – 199‘952,50 Lt, 2012 m. spalio 30 d. – 98 099,70 Lt), 2012 m. lapkričio 12 d. – 2012 m. gruodžio 18 d. laikotarpiu UAB „O-O“ sumokėjus į biudžetą 138 495,87 litų PVM mokestį už Staklių pardavimą, V. P. ir S. S. apgaule padidintos Staklių kainos (798 000 litų) ir realios Staklių įsigijimo kainos (134 659,2 litų) skirtumą grąžinus Paramos gavėjui per UAB „P.“, jis (J. S.), pasirašė Paramos gavėjo vardu ir panaudojo V. P. suklastojus tikrus dokumentus, 2012 m. spalio 30 d. ir 2012 m. lapkričio 26 d. dvi vienodas UAB „O-O“ PVM sąskaitas-faktūras serija OS Nr. 5 – 798 000 litų sumai ir 2012 m. spalio 30 d. priėmimo – perdavimo aktą (būtinus Paramos gavėjo naudai iš biudžeto susigrąžinti sumokėtą PVM), t.y. pateikė Paramos gavėjo buhalterinę apskaitą tvarkančiai ( - ), nežinančiai nusikalstamų sumanymų, 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija OS Nr. 5 ir 2012 m. spalio 30 d. priėmimo – perdavimo aktą, kaip grąžintiną PVM pagrindžiančius dokumentus, ir apgaule įtraukė juos į Paramos gavėjo buhalterinę apskaitą bei suformavo grąžintiną PVM mokestį, o 2013 m. kovo 5 d. pateikė VMI Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai ( - ), prašymą dėl 138 495,87 Lt PVM grąžinimo už Staklių įsigijimą ir apgaule nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpė tikrąją Staklių įsigijimo kainą ir nuo jos apskaitomus mokesčius.

81Tokiu būdu, nuo Agentūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpęs tikrąją Staklių kainą ir jų neatitikimą pirkimo techninėse specifikacijose numatytiems reikalavimams, jis, veikdamas kartu su S. S. ir V. P., apgaule, kito asmens – Paramos gavėjo UAB „W P“ naudai įgijo turtinę teisę į didelės 435 179 litų vertės svetimą turtą – Europos Sąjungos paramos, Lietuvos valstybės biudžeto, bei turtinę teisę į didelės 138 495,87 litų vertės svetimą turtą – iš Lietuvos valstybės biudžeto grąžintiną PVM;

822.2.

83pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. jis, būdamas UAB „W P“ (įmonės kodas ( - ), toliau - Bendrovė) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 14 straipsnio 2 dalies nuostatas – būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), 21 straipsnio 1 dalies nuostatas – būdamas atsakingas už Bendrovės apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, 21 straipsnio 2 dalies nuostatas - būdamas atsakingas už Bendrovės apskaitos dokumentų išsaugojimą, žinodamas, kad ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d., Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, atstovaudamas Bendrovę, veikdamas jos vardu ir interesais, veikdamas per juridinį asmenį, nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką, apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, t. y.: žinodamas, kad Bendrovė pagal 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą O Nr. 5 iš UAB ,,O-O“ įsigijo ilgalaikį turtą – naujas keturpusio obliavimo profiliavimo stakles (TIMBERMAX 6-23U) už 798 000 Lt, iš jų 138 495,86 Lt PVM, dirbtinai užaukštinta kaina, nurodė ( - ) nežinančiai apie jo nusikalstamą sumanymą, šias ūkines operacijas dirbtinai padidinta kaina įtraukti į nurodyto laikotarpio Bendrovės buhalterinės apskaitos registrus, ką ši ir padarė, Bendrovė buhalterinės apskaitos registruose įrašė duomenis apie ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, o sudarytos tik turint tikslą, gauti mokestinę naudą, dirbtinai padidinta kaina įformino ūkines operacijas, į VMI pateiktas ataskaitas ir deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną bei sumažino į biudžetą mokėtinus mokesčius, tokiu būdu pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas: 4 straipsnį - „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“ Bendrovė pateikė netinkamą ir neišsamią informaciją apie Bendrovės pajamas, mokėtinus į biudžetą PVM ir pelno mokesčius; 6 straipsnio 2 dalį – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Dėl šių J. S. veiksmų, kaip nurodyta Vilniaus AVMI 2014 m. liepos 16 d. specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-66 iš dalies negalima nustatyti UAB „W P“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d.;

842.3.

85pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaule kitų asmenų naudai išvengė turtinės prievolės, t. y. jis, būdamas UAB „W P“ (įmonės kodas ( - ), toliau - Bendrovė) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d., Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, atstovaudamas Bendrovę, veikdamas jos vardu ir interesais, turėdamas tikslą Bendrovės naudai išvengti turtinės prievolės, sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir mokesčių deklaracijas teikusiai uždarajai akcinei bendrovei ( - ), esančiai ( - ), tyčia laiku nepateikė duomenų ir dokumentų apie ūkines operacijas: 2012 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitų faktūrų Wood Nr. 7 ir Wood Nr. 8 bei 2013 m. kovo 15 d. PVM sąskaitos faktūros Wood Nr. 13-03-15, o, ( - ) darbuotojai, nežinodami apie jo (J. S.) nusikalstamą sumanymą ir įvykusias ūkines operacijas, Bendrovės 2012 m. sausio 1 d.– 2013 m. kovo 31 d. PVM deklaracijose (forma FR0600) įrašė neteisingus duomenis apie vykdytų sandorių vertę, pardavimo PVM, t.y. nedeklaravo: 2012 m. 09 mėn. – 31 554,60 Lt PVM apmokestinamų pajamų, kai PVM išskaito pirkėjas, PVM įstatymo 96 straipsnio nustatytais atvejais, už UAB „( - )- LT“ parduotą metalo laužą ir 14 049,75 Lt apmokestinamų pajamų ir nuo jų apskaičiuoto 2 950,45 Lt pardavimo PVM, už M. S. firmai „( - )“ atliktus stogo dengimo darbus, 2013 m. 03 mėn. – 16 815 Lt apmokestinamų pajamų ir nuo jų apskaičiuoto 3 531,15 Lt pardavimo PVM, už UAB „O-O“ atliktus medienos kirtimo darbus. Tokiu būdu, nuo VMI nuslėpęs PVM apmokestinamų sandorių vertę, J. S., apgaule, kito asmens – UAB „W P“ naudai išvengė 6 481 lito (2 950 Lt + 3 531 Lt) vertės mokėtinos pridėtinės vertės mokesčio prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, padarydamas nurodyto dydžio turtinę žalą.

863.

87S. S. (toliau – ir S. S.) pripažintas kaltu ir nuteistas:

883.1.

89pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus, tuo padarydamas didelę žalą, ir apgaule kitų asmenų naudai įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą, t. y. jis, būdamas UAB „P.“ (įmonės kodas ( - )) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, atstovaudamas bendrovę ir veikdamas jos vardu, žinodamas, kad UAB „W P“ (įmonės kodas ( - )) (toliau - Paramos gavėjas), kurios direktorius ir vienas iš akcininkų yra jo sūnus J. S., 2011 m. lapkričio 18 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) pateikė paraišką dėl projekto „UAB „W P“ verslo plėtra“ Nr. ( - )(toliau – Projektas) 690‘560 litų išlaidų finansavimo Europos Sąjungos paramos lėšomis ir siekia su Agentūra sudaryti Paramos sutartį, kad norint gauti Europos Sąjungos paramos lėšas Paramos gavėjas privalo atlikti pirkimo procedūras, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 22 d. iki 2013 m. kovo 5 d., Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas grupėje kartu su minėtu – Paramos gavėjo direktoriumi J. S. bei UAB „O-O“ (įmonės kodas ( - ), iki 2012 m. kovo 22 d. pavadinimas ( - )įmonė „O-O“, toliau – UAB „O-O“) vieninteliu akcininku ir direktoriumi V. P., iš anksto susitarė panaudoti UAB „O-O“ tik kaip tarpininkę, tikslu įteisinti apsimestinį sandorį, kuriuo siekiama, kad Paramos gavėjas įgytų mokestinį pranašumą, dirbtinai padidinta verte įsigytų ir užsipajamuotų pirkimo techninių specifikacijų neatitinkantį, 6 velenų vietoj 7 velenų, ilgalaikį turtą keturpusio obliavimo profiliavimo stakles „TIMBERMAX 6-23U“ (toliau – Staklės) bei gautų žymiai didesnę paramą iš Agentūros, kartu su sūnumi tiesiogiai vykdė derybas su įrangos tiekėju M. S. firma „( - )” ir gamintoju Vokietijos įmone H. W. H. G. (toliau – tiesioginis tiekėjas ir gamintojas), turėdamas vieninga tyčia apimantį nusikalstamą sumanymą suklaidinti Agentūrą ir neteisėtai, apgaule Paramos gavėjo naudai įgyti Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, be to suformuoti didesnį pirkimo pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) bei jį susigrąžinti iš biudžeto, V. P. suklastojus tikrus dokumentus ir juospanaudojus, perregistravus vadovavimą UAB „O-O“ savo vardu, J. S. ir V. P., suklastojus privalomus pirkimui ir paramai gauti tikrus Projekto dokumentus dėl staklių įsigijimo bei dokumentus, būtinus Paramos gavėjo naudai iš biudžeto susigrąžinti sumokėtą PVM, ir juos panaudojus,

90tęsiant nusikalstamą veiką, Paramos gavėjui per Kredito uniją ,,( - )“ sumokėjus UAB „O-O“ apgaule padidintą Staklių vertę – 798 000 litų, (mokėjimo nurodymai: 2012 m. spalio 3 d. – 239 398,50 Lt, 2012 m. spalio 9 d. – 260 549,30 Lt, 2012 m. spalio 24 d. – 199 952,50 Lt, 2012 m. spalio 30 d. – 98 099,70 Lt), siekiant įteisinti apgaule padidintos Staklių kainos (798 000 litų) ir realios Staklių įsigijimo kainos (134 659,2 litų) skirtumo grąžinimą Paramos gavėjui per UAB „P.“, jis, kartu su V. P., suklastojo tikrus dokumentus, būtinus grynųjų pinigų išmokėjimui iš UAB „O-O“ kasos į UAB „P.“ kasą, t. y. jis įrašė į 2013 m. kovo 4 d. sutarties tarp UAB „P.“ ir UAB „O-O“ I dalies 1 punktą, III dalies 1 punktą ir Sutarties priedą Nr. 1 melagingus duomenis, kad UAB „P.“ parduoda, o UAB „O-O“ perka naudotas medienos dygiavimo stakles G. S. 2 už 399 300 litų, nors toks turtas UAB „P.“ nebuvo apskaitytas, bei sutarties pagrindu 2013 m. kovo 4 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą PAB (be numerio), jis pasirašė šiuos suklastotus dokumentus UAB „P.“ vardu, o V. P. pasirašius UAB „O-O“ vardu, suteikė suklastotiems dokumentams juridinę galią, po to, jis, išrašė 2013 m. kovo 4 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija PAB, Nr. 01, neva už naudotas medienos dygiavimo stakles G. S. 2, o V. P. pagal jį sumokėjo 399 300 litų grynųjų pinigų, kuriuos pats, kaip UAB „O-O“ atskaitingas asmuo, 2012 m. spalio 4 d. – 2012 m. lapkričio 19 d. laikotarpiu nuėmė grynais iš UAB „O-O“ sąskaitos Nr.( - ), esančios banke „Swedbank, AB.

91Tokiu būdu, nuo Agentūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpęs tikrąją Staklių kainą ir jų neatitikimą pirkimo techninėse specifikacijose numatytiems reikalavimams, jis, veikdamas kartu su J. S. ir V. P., apgaule, kito asmens – Paramos gavėjo UAB „W P“ naudai įgijo turtinę teisę į didelės 435 179 litų vertės svetimą turtą – Europos Sąjungos paramos, Lietuvos valstybės biudžeto, bei turtinę teisę į didelės 138 495,87 litų vertės svetimą turtą – iš Lietuvos valstybės biudžeto grąžintiną PVM;

923.2.

93pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. jis, būdamas UAB „P.“ (įmonės kodas ( - ), toliau - Bendrovė) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, būdamas atsakingas už Bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, 21 straipsnio 2 dalies nuostatą, būdamas atsakingas už Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal 2004 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. IX-2084 (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) 12 straipsnio 2 dalies nuostatą būdamas atsakingas už privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą, žinodamas, kad ūkio subjektai buhalterinę apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, pažeidė: Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 19 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“, Dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio1 dalies nuostatą, kad „valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, laikotarpiu nuo 1992 m. birželio 26 d. iki 2013 m. kovo 31 d., Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. Bendrovės archyve ir buhalterinėje apskaitoje nesaugojo dokumentų apie kito juridinio asmens UAB „O-O“ (įmonės kodas ( - ), iki 2012 m. kovo 22 d. pavadinimas ( - )įmonė „O-O“, registracijos vieta ( - )), akcijų įsigijimą ar jų pardavimą. Šiais savo veiksmais S. S. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančius norminius aktus ir dėl to laikotarpiu nuo 1992 m. birželio 26 d. iki 2013 m. kovo 31 d. iš dalies negalima nustatyti UAB „P.“ turto dydžio;

943.3.

95pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad apgaule, kitų asmenų naudai, išvengė didelės vertės turtinės prievolės, t. y. jis, būdamas UAB „P.“ (įmonės kodas ( - ), toliau - Bendrovė) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d., Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, atstovaudamas Bendrovę, veikdamas jos vardu ir interesais, turėdamas tikslą Bendrovės naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės, sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį, Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir mokesčių deklaracijas teikusiai uždarajai akcinei bendrovei ( - ), esančiai ( - ), tyčia nepateikė objektyvių duomenų apie ūkines operacijas, kad Bendrovės: PVM apmokestinamų sandorių, apmokestinamų standartiniu 21 proc. PVM tarifu, vertė sudaro 413 247 litus, PVM apmokestinamų sandorių, kai PVM išskaito pirkėjas, apmokestinamoji vertė iš viso sudaro 54 183 litus, kitų PVM apmokestinamų sandorių, apmokestinamų 0 proc. PVM tarifu, vertė iš viso sudaro 13 092 litus, pardavimo PVM sudaro 86 782 litus, pirkimo PVM (PVM atskaita) sudaro 9 201 litą, mokėtinas į biudžetą PVM sudaro 77 581 litą, o, ( - ) darbuotojai, nežinodami apie jo (S. S.) nusikalstamą sumanymą ir įvykusias ūkines operacijas, Bendrovės 2012 m. sausio 1 d.– 2013 m. kovo 31 d. PVM deklaracijose (forma FR0600) įrašė neteisingus duomenis t. y. PVM deklaracijos 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ įrašė 55 537 litus arba 357 710 litų (413 247 Lt – 55 537 Lt) mažiau, PVM deklaracijos 12 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai, kai PVM išskaito pirkėjas (96 straipsnyje nustatytais atvejais)“ įrašė 26 074 litus arba 28 109 litais (54 183 Lt – 26 074 Lt) mažiau, PVM deklaracijos 19 laukelyje „Kiti PVM apmokestinami sandoriai (0 proc.)“ neįrašė duomenų apie kitų 0 PVM tarifu apmokestinamų sandorių vertę 13 092 litus, PVM deklaracijos 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ įrašė 11 663 litus arba 75 119 litų (86 782 Lt – 11 663 Lt) mažiau, PVM deklaracijos 25 laukelyje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir 35 laukelyje „Atskaitomas PVM“ įrašė 8 569 litus arba 632 litais (9 201 Lt – 8 569 Lt) mažiau, PVM deklaracijų 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą PVM“ įrašė 3 094 litus arba 74 487 litais (77 581 Lt – 3 094 Lt) mažiau. Tokiu būdu, nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpęs PVM apmokestinamų sandorių vertę, S. S., apgaule, kito asmens - UAB „P.“ naudai išvengė didelės 74 487 litų vertės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą PVM, tuo padarydamas nurodytos vertės turtinę žalą valstybės biudžetui.

964.

97Juridinis asmuo – UAB „O-O“ pripažintas kaltu ir nuteistas:

984.1.

99pagal BK 20 straipsnįir 182 straipsnio 2 dalį bei 20 straipsnį ir 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus, tuo padarydamas didelę žalą, ir apgaule kitų asmenų naudai įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą, t. y. juridinis asmuo UAB „O-O“ (juridinio asmens ( - ), iki 2012 m. kovo 22 d. pavadinimas ( - )įmonė „O-O“, toliau – Bendrovė), atstovaujama Bendrovės direktoriaus ir akcininko V. P., turinčio teisę atstovauti Bendrovę, jos vardu priimti sprendimus bei vadovauti ir kontroliuoti visą Bendrovės veiklą, žinančio, kad UAB „W P“ (įmonės kodas ( - ), toliau - Paramos gavėjas) 2011 m. lapkričio 18 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) pateikė paraišką dėl projekto „UAB „W P“ verslo plėtra“ Nr. ( - )(toliau – Projektas) 690‘560 litų išlaidų finansavimo Europos Sąjungos paramos lėšomis ir siekia su Agentūra sudaryti Paramos sutartį, kad norint gauti Europos Sąjungos paramos lėšas Paramos gavėjas privalo atlikti pirkimo procedūras, kad Paramos gavėjo direktorius J. S. ir jo tėvas S. S. tiesiogiai vykdo derybas su įrangos tiekėju M. S. firma „( - )” ir gamintoju Vokietijos įmone H. W. H. G. (toliau – Tiesioginis tiekėjas ir gamintojas), laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 22 d. iki 2013 m. kovo 5 d., Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, V. P., atstovaujant Bendrovę, veikiant jos vardu ir interesais, grupėje kartu su minėtais asmenimis – Paramos gavėjo direktoriumi J. S. bei jo tėvu – UAB „P.“ (įmonės kodas ( - )) direktoriumi S. S., iš anksto susitarus panaudoti Bendrovę tik kaip tarpininkę, tikslu įteisinti apsimestinį sandorį, kuriuo siekiama, kad Paramos gavėjas įgytų mokestinį pranašumą, dirbtinai padidinta verte įsigytų ir užsipajamuotų pirkimo techninių specifikacijų neatitinkantį ilgalaikį turtą 6 velenų keturpusio obliavimo profiliavimo stakles „TIMBERMAX 6-23U“ (toliau – Staklės) bei gautų žymiai didesnę paramą iš Agentūros, turint vieninga tyčia apimantį nusikalstamą sumanymą suklaidinti Agentūrą ir neteisėtai, apgaule Paramos gavėjo naudai įgyti Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, be to suformuoti didesnį pirkimo pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) bei jį susigrąžinti iš biudžeto, suklastojus tikrus dokumentus, t. y. - V. P. suklastojus tikrą dokumentą – 2012 m. kovo 22 d. UAB „O-O“ vienintelio akcininko sprendimą, kurio 3 punkte įrašius melagingus duomenis apie tai, kad iš užimamų pareigų nuo 2012 m. kovo 23 d. atleidžiamas Bendrovės direktorius O. M., nors toks asmuo Bendrovėje direktoriumi niekada nedirbo, V. P. save išrinkus Bendrovės direktoriumi, žinomai suklastotą dokumentą pasirašius kaip Bendrovės akcininkui, taip dokumentui suteikdamas juridinę galią, po ko 2012 m. kovo 26 d. šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojus, paleidus į teisinę apyvartą – pateikus VĮ Registrų centrui ir jo pagrindu perregistravus vadovavimą Bendrovei savo vardu, J. S., suklastojus privalomą pirkimui ir paramai gauti tikrą dokumentą – 2012 m. balandžio 3 d. „Kvietimą pateikti prekių pasiūlymą“, jame įrašius melagingus duomenis, kad Paramos gavėjas Bendrovę kviečia dalyvauti pirkimo konkurse perkant 7 velenų obliavimo profiliavimo staklių, kotų gamybos liniją ir presą, nors S. S. ir J. S., veikiant Paramos gavėjo vardu, ir vykdant derybas su tiesioginiu tiekėju ir gamintoju, privalomos pirkimo procedūros realiai vykdomos nebuvo, V. P. įrašius ant minėto suklastoto dokumento rankraštinius įrašus „Gauta 2012-04-03 V. P.“ ir pasirašius kaip Bendrovės atsakingam asmeniui už dokumento gavimą, taip dokumentui suteikus juridinę galią, V. P. suklastojus tikrą dokumentą - privalomą pirkimui ir paramai gauti tikrą dokumentą – 2012 m. balandžio 12 d. UAB „O-O“ pasiūlymą dėl obliavimo profiliavimo staklių, kotų gamybos linijos ir preso pirkimo, kur 4.1 punkto lentelėje 4.1 eilutėje įrašius melagingus duomenis, jog į įrangos komplektą įeinančios Staklės yra 7 velenų, nors pasiūlytos Staklės yra 6 velenų ir pirkimo techninių specifikacijų neatitinka, bei Bendrovės vardu pasirašius šį suklastotą dokumentą ir taip suteikus jam juridinę galią, J. S., suklastojus privalomus pirkimui ir paramai gauti dokumentus – 2012 m. balandžio 16 d. pirkimo komisijos posėdžio protokolus Nr. 1 ir Nr. 2 bei 2012 m. balandžio 17 d. pranešimą dėl pirkimo laimėtojo nustatymo, V. P., veikiant kartu su J. S., suklastojus tikrą dokumentą – 2012 m. balandžio 20 d. Paramos gavėjo ir Bendrovės sutartį Nr. 1, šios 1, 3 ir 4 punktuose įrašius melagingus duomenis, kad Paramos gavėjas nuperka iš Bendrovės Stakles už 798 000 litų, o sutarties priede Nr. 1 punkto Nr. 1.1. lentelės eilutėje 1.1, kad Staklės yra 7 velenų, nors S. S. ir J. S. susitarus su Staklių tiesioginiu tiekėju ir gamintoju, 6 velenų Stakles sutarta įsigyti už 134 659,2 litų, bei UAB „O-O“ vardu pasirašius šį suklastotą dokumentą taip suteikus jam juridinę galią, po to, J. S. 2012 m. rugsėjo 28 d. panaudojus minėtus žinomai suklastotus tikrus dokumentus su Paramos gavėjo raštu (Agentūros gavimo registracijos Nr. GDV-5740), pateikus Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui, ( - ), Vilniuje, kaip privalomus paramai gauti ir pirkimo teisėtumą patvirtinančius, dokumentus, paleidus juos teisinėn apyvarton;

100tęsiant nusikalstamą veiklą, 2012 m. rugsėjo 13 d. Paramos gavėjui su Agentūra sudarius paramos sutartį, pagal kurią Paramos gavėjas norėdamas gauti pirmą 435 179 litų paramos dalį už Stakles iki 2012 m. lapkričio 15 d. privalėjo pateikti mokėjimo prašymą Agentūrai, V. P. suklastojus tikrus dokumentus, būtinus Paramos gavėjo išlaidoms pagrįsti, t. y. išrašius Paramos gavėjui Bendrovės vardu 2012 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija OS Nr. 1 – 239 398,50 Lt, 2012 m. spalio 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija OS Nr. 2 – 260 549,30 Lt, 2012 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija OS Nr. 3 – 199 952,50 Lt, 2012 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija OS Nr. 4 – 98 099,70 Lt ir 2012 m. lapkričio 2 d. priėmimo –perdavimo aktą, kuriuose nurodžius melagingus duomenis, kad Bendrovė, o ne M. S. įmonė „( - )“, Paramos gavėjui pardavė ir perdavė 798 000 litų vertės Stakles, nors po derybų Paramos gavėjas Stakles iš tiesioginio tiekėjo ir gamintojo įsigijo už 134 659,2 litų, bei pasirašius šiuos suklastotus dokumentus Bendrovės vardu, o J. S. pasirašius Paramos gavėjo vardu ir taip suteikus suklastotiems dokumentams juridinę galią, po to, perdavus aukščiau minėtas suklastotas PVM sąskaitas-faktūras J. S., kad šis jas panaudotų Kredito unijoje „( - )“ atliekant keturis mokėjimus Bendrovei (viso 798 000 Lt sumai) ir kartu su 2012 m. lapkričio 2 d. priėmimo – perdavimo aktu pateiktų Agentūrai, ką pastarasis ir padarė, 2012 m. spalio 3 d. – 2012 m. spalio 30 d. laikotarpiu pateikus suklastotas PVM sąskaitas - faktūras Kredito unijai „( - )“, esančiai ( - ), o 2012 m. lapkričio 15 d. su Paramos gavėjo mokėjimo prašymu paramai gauti Nr. ( - )(Agentūros gavimo registracijos Nr. GDV-6674) pateikus tas pačias suklastotas PVM sąskaitas - faktūras ir 2012 m. lapkričio 2 d. priėmimo – perdavimo aktą Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui, ( - ), Vilniuje, kaip privalomus, Projekto išlaidų tinkamumą ir 435 179 litų paramos lėšų išmokėjimą pagrindžiančius dokumentus, taip paleido juos teisinėn apyvarton; tęsiant nusikalstamą veiką, Paramos gavėjui per Kredito uniją ,,( - )“ sumokėjus Bendrovei apgaule padidintą Staklių vertę – 798‘000 litų, (mokėjimo nurodymai: 2012 m. spalio 3 d. – 239 398,50 Lt, 2012 m. spalio 9 d. – 260 549,30 Lt, 2012 m. spalio 24 d. – 199 952,50 Lt, 2012 m. spalio 30 d. – 98 099,70 Lt), siekiant įteisinti apgaule padidintos Staklių kainos (798 000 litų) ir realios Staklių įsigijimo kainos (134 659,2 litų) skirtumo grąžinimą Paramos gavėjui per UAB „P.“, V. P., veikiant kartu su S. S., suklastojus tikrus dokumentus, būtinus grynųjų pinigų išmokėjimui iš Bendrovės kasos į UAB „P.“ kasą, t. y. S. S. įrašius į 2013 m. kovo 4 d. sutarties tarp UAB „P.“ ir UAB „O-O“ I dalies 1 punktą, III dalies 1 punktą ir Sutarties priedą Nr. 1 melagingus duomenis, kad UAB „P.“ parduoda, o Bendrovė perka naudotas medienos dygiavimo stakles G. S. 2 už 399 300 litų, nors toks turtas UAB „P.“ nebuvo apskaitytas, bei sutarties pagrindu 2013 m. kovo 4 d. išrašius PVM sąskaitą faktūrą PAB (be numerio), V. P. pasirašius šiuos suklastotus dokumentus Bendrovės vardu, o S. S. pasirašius UAB „P.“ vardu, taip suteikus suklastotiems dokumentams juridinę galią, po to, pagal S. S. 2013 m. kovo 4 d. išrašytą kasos pajamų orderio kvitą, serija PAB, Nr. 01, V. P., veikiant kaip Bendrovės atskaitingam asmeniui, neva už naudotas medienos dygiavimo stakles G. S. 2 sumokėjus 399 300 litų grynųjų pinigų, kuriuos pats 2012 m. spalio 4 d. – 2012 m. lapkričio 19 d. laikotarpiu nuėmė grynais iš Bendrovės sąskaitos Nr. ( - ), esančios banke „Swedbank, AB;

101tęsiant nusikalstamą veiklą, 2012 m. lapkričio 12 d. – 2012 m. gruodžio 18 d. laikotarpiu Bendrovei sumokėjus į biudžetą 138 495,87 litų PVM mokestį už Staklių pardavimą, V. P. suklastojus tikrus dokumentus, būtinus Paramos gavėjo naudai iš biudžeto susigrąžinti sumokėtą PVM, t.y. išrašius Paramos gavėjui Bendrovės vardu 2012 m. spalio 30 d. ir 2012 m. lapkričio 26 d. dvi vienodas PVM sąskaitas-faktūras serija OS Nr. 5 – 798 000 litų sumai ir 2012 m. spalio 30 d. priėmimo – perdavimo aktą, kuriose nurodžius melagingus duomenis, kad Bendrovė, o ne M. S. įmonė „( - )“, Paramos gavėjui pardavė ir perdavė 798 000 litų vertės Stakles, nors po derybų Paramos gavėjas Stakles iš tiesioginio tiekėjo ir gamintojo įsigijo už 134 659,2 litų bei pasirašius šiuos suklastotus dokumentus Bendrovės vardu, o J. S. pasirašius Paramos gavėjo vardu, taip suteikus suklastotiems dokumentams juridinę galią, po to, perdavus aukščiau minėtus suklastotus dokumentus J. S., kad šis juos panaudotų Paramos gavėjo buhalterinėje apskaitoje ir Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiant PVM deklaracijas Paramos gavėjo naudai susigrąžinant 134 659,2 litų PVM mokestį, ką pastarasis ir padarė, Paramos gavėjo buhalterinę apskaitą tvarkančiai ( - ), nežinančiai nusikalstamų sumanymų, pateikus 2012-11-26 PVM sąskaitą – faktūrą serija OS Nr. 5 ir 2012 m. spalio 30 d. priėmimo – perdavimo aktą, kaip grąžintiną PVM pagrindžiančius dokumentus, paleido teisinėn apyvarton – apskaitė Paramos gavėjo buhalterinėje apskaitoje ir suformavo grąžintiną PVM mokestį, o 2013 m. kovo 5 d. pateikus VMI Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai ( - ), prašymą dėl 138 495,87 Lt PVM grąžinimo už Staklių įsigijimą, nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpė tikrąją Staklių įsigijimo kainą ir nuo jos apskaitomus mokesčius.

102Tokiu būdu, V. P., veikiant kartu su J. S. ir S. S., nuo Agentūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpus tikrąją Staklių kainą ir jų neatitikimą pirkimo techninėse specifikacijose numatytiems reikalavimams, Bendrovė apgaule, kito asmens – Paramos gavėjo UAB „W P“ naudai įgijo turtinę teisę į didelės 435 179 litų vertės svetimą turtą – Europos Sąjungos paramos, Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, bei turtinę teisę į didelės 138 495,87 litų vertės svetimą turtą – iš Lietuvos valstybės biudžeto grąžintiną PVM;

1034.2.

104pagal BK 20 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. juridinis asmuo UAB „O-O“, atstovaujama Bendrovės direktoriaus ir akcininko V. P., pastarajam turint teisę atstovauti Bendrovę, jos vardu priimti sprendimus bei vadovauti ir kontroliuoti visą Bendrovės veiklą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas): 14 straipsnio 2 dalies nuostatas – būnant atsakingu už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie Bendrovės ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), 21 straipsnio 1 dalies nuostatas – būnant atsakingu už Bendrovės apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, 21 straipsnio 2 dalies nuostatas - būnant atsakingu už Bendrovės apskaitos dokumentų išsaugojimą, žinodamas, kad, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatą, ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, tyčia pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančius norminius aktus: Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai <...>, 13 straipsnio 3 dalį reikalavimą, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“, bei 3 dalies nuostatą, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine- sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, ir 2009 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 766 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 9 punkto nuostatas, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, pateikia pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus ir nepanaudotus pinigus grąžina į kasą ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d., Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, V. P. veikiant per juridinį asmenį, nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką, Bendrovė apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, t. y. V. P. žinant, kad Bendrovė pagal 2012 m. rugsėjo 19 d. trišalę sutartį Nr. 1-09/2012 iš Vokietijos įmonės H. W. H. G. per atstovą Lietuvoje – M. S. firmą ,,( - )“ įsigijo naujas keturpusio obliavimo profiliavimo stakles ,,Timbermax 6-23U“ už 134 659,20 Lt, po ko pagal 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą O Nr. 5 pardavė UAB ,,W P“ ilgalaikį turtą – tas pačias stakles už 798 000 Lt (iš jų 138 495,86 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) - dirbtinai užaukštinta kaina (t.y., už 5-6 kartus didesnę kainą negu pirminė pirkimo kaina), nurodžius UAB „( - )“, nežinančiai apie V. P. nusikalstamą sumanymą, šias ūkines operacijas dirbtinai padidinta kaina įtraukti į nurodyto laikotarpio Bendrovės buhalterinės apskaitos registrus, ką ši ir padarė - į Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) pateiktas ataskaitas ir deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną bei sumažino į biudžetą mokėtinus mokesčius; V. P. žinant, kad Bendrovė 2012 m. lapkričio 26 d. pagal 2012 m. balandžio 20 d. pirkimo pardavimo sutartį ir 2012 m. lapkričio 26 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą OS Nr. 5 UAB „W P“ pardavė ilgalaikį turtą - naujas keturpusio obliavimo profiliavimo stakles „Timbermax 6-23U“ už 798 000 Lt (iš jų 138 495,86 Lt PVM), į kurių vertę, neva įeina ir frezų komplekto, įsigyto iš UAB „P.“, vertė – 95 590 Lt (iš jų 16 590 Lt PVM), tačiau duomenų apie įvykusią ūkinę operaciją nepateikus UAB „( - )“ ir į Bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukus frezų pardavimo vertės, frezų komplekto pardavimo sandoriui neįforminus PVM sąskaitos faktūros ir Bendrovės buhalterinės apskaitos registruose: didžiosios knygos balansinėse sąskaitose 500 „Pardavimo pajamos“ ir 4484 „Mokėtinas PVM“ neapskaičius 79 000 Lt pajamų už frezų pardavimą ir apskaičiuoto 16 590 Lt pardavimo PVM, VMI pateikus netinkamą ir neišsamią informaciją apie Bendrovės pajamas, mokėtinus į biudžetą PVM ir pelno mokesčius,be to, Bendrovės 2012 m. lapkričio 26 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje OS Nr. 5, neįforminus frezų pardavimo, kaip vieno privalomo apskaitos dokumento rekvizito, neįvardijus, atskiros PVM sąskaitos faktūros, kurioje būtų nurodyti įstatymų nustatyta tvarka privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai; V. P. žinant, kad Bendrovė pagal 2013 m. kovo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį iš UAB „P.“ už 399 300 Lt (iš jų 69 300 Lt PVM) įsigijo medienos dygiavimo stakles „G. S. 2“, tačiau duomenų apie įvykusią ūkinę operaciją nepateikus UAB „( - )“ ir Bendrovės buhalterinės apskaitos registruose neįregistravus 2013 m. kovo 4 d. UAB „P.“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros PAB (be numerio), kuria įformintas staklių pardavimas, be to, 2013 m. kovo 4 d. V. P. kaip Bendrovės atskaitingam asmeniui, už minėtas stakles atsiskaičius grynaisiais pinigais, pasibaigus mėnesiui, už pinigines lėšas neatsiskaičius ir Bendrovės buhalterinės apskaitos registruose neapskaičius 2013 m. kovo 4 d. UAB „P.“ išrašyto kasos pajamų orderio serija PAB NR. 1, kuriuo įformintas 399 300 Lt grynų pinigų priėmimas už Bendrovės pirktas medienos dygiavimo stakles „G. S. 2“, tokiu būdu į Bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukus medienos dygiavimo staklių „G. S. 2“ pirkimo vertės bei apmokėjimo dokumentų už jas, Bendrovė buhalterinėje apskaitoje neapskaitė medienos dygiavimo staklių „G. S. 2“ įsigijimo vertės ir apmokėjimo už jas kasos dokumentų, dėl to, kaip nurodyta Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. liepos 2 d. specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-64, iš dalies negalima nustatyti UAB „O-O“ 2012 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d.;

1054.3.

106pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaule kitų asmenų naudai išvengė turtinės prievolės, t. y. uždaroji akcinė bendrovė „O-O“ vadovaujama ir kontroliuojama V. P., pastarajam laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d., Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, veikus Bendrovės vardu ir interesais, žinant, kad pagal 2001 m. gruodžop 30 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 4 str. 1 d. nuostatą, „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, iš anksto žinant, kad Bendrovė 2012 m. lapkričio mėn. pardavė UAB „W P“ frezas, kurių pardavimui PVM sąskaita faktūra nebuvo išrašyta, Bendrovės didžiosios knygos balansinėse sąskaitose 500 „Pardavimo pajamos“ ir 4484 „Mokėtinas PVM“ neapskaityta 79 000 Lt pajamų bei neapskaičiuota 16 590 Lt pardavimo PVM ir šių sumų, pažeidus 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751, 14 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą, numatančią, kad „<...> kai už tiekiamą prekę ar teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą > ir 86 straipsnio nuostatą „Mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos formą reikalaujamus joje pateikti duomenis ir jos užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius“, nepateikus objektyvių duomenų apie šią ūkinę operaciją Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir mokesčių deklaracijas teikusiai UAB „( - )“, pastarosios darbuotojams, nežinant apie nusikalstamą sumanymą ir įvykusią ūkinę operaciją, neįtraukus šių duomenų į 2013 m. sausio 2 d. elektroniniu būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą Bendrovės 2012 m. 11 mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją (FR0600), Bendrovė nesumokėjo 16 590 Lt pardavimo PVM, ir 2013 m. balandžio 26 d. elektroniniu būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje 2012 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (( - ) nedeklaravo 79 000 Lt pajamų už UAB „W P“ parduotas frezas ir šia suma sumažino 2012 m. apmokestinamąjį pelną 3 950 Lt (79 000 Lt x 5 proc.), tokiu būdu Bendrovė apgaule kito asmens – UAB „O-O“ naudai išvengė 20 540 Lt (16 590 Lt + 3 950 Lt) vertės mokėtinos pridėtinės vertės ir pelno mokesčių turtinės prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir padarė nurodyto dydžio turtinę žalą.

1075.

108Juridinis asmuo – UAB „W P“ pripažintas kaltu ir nuteistas:

1095.1.

110pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 2 dalį bei 20 straipsnį ir 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus, tuo padarydamas didelę žalą, ir apgaule savo naudai įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą, t. y. juridinis asmuo UAB „W P“ (juridinio asmens registracijos kodas ( - ), toliau - Bendrovė), atstovaujama Bendrovės direktoriaus ir akcininko J. S., turinčio teisę atstovauti Bendrovę, jos vardu priimti sprendimus bei vadovauti ir kontroliuoti visą Bendrovės veiklą, pastarajam Bendrovės vardu 2011 m. lapkričio 18 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) pateikus paraišką dėl projekto „UAB „W P“ verslo plėtra“ Nr. ( - )(toliau – Projektas) 690‘560 litų išlaidų finansavimo Europos Sąjungos paramos lėšomis, siekiant su Agentūra sudaryti Paramos sutartį, žinant, kad norint gauti Europos Sąjungos paramos lėšas Bendrovė privalo atlikti pirkimo procedūras, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 22 d. iki 2013 m. kovo 5 d., Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, veikiant Bendrovės vardu ir interesais, grupėje kartu su tėvu – UAB „P.“ (įmonės kodas ( - )) direktoriumi S. S. bei UAB „O-O“ (įmonės kodas ( - ), iki 2012 m. kovo 22 d. pavadinimas ( - )įmonė „O-O“, toliau – UAB „O-O“) vieninteliu akcininku ir direktoriumi V. P., iš anksto susitarus panaudoti UAB „O-O“ tik kaip tarpininkę, tikslu įteisinti apsimestinį sandorį, kuriuo siekiama, kad Paramos gavėjas įgytų mokestinį pranašumą, dirbtinai padidinta verte įsigytų ir užsipajamuotų pirkimo techninių specifikacijų neatitinkantį, 6 velenų vietoj 7 velenų, ilgalaikį turtą keturpusio obliavimo profiliavimo stakles „TIMBERMAX 6-23U“ (toliau – Staklės) bei gautų žymiai didesnę paramą iš Agentūros, turint vieninga tyčia apimantį nusikalstamą sumanymą suklaidinti Agentūrą ir neteisėtai, apgaule Paramos gavėjo naudai įgyti Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, be to suformuoti didesnį pirkimo pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) bei jį susigrąžinti iš biudžeto, J. S. suklastojus privalomą pirkimui ir paramai gauti tikrą dokumentą – 2012 m. balandžio 3 d. „Kvietimą pateikti prekių pasiūlymą“, jame įrašius melagingus duomenis, kad Bendrovė kviečia UAB „O-O“ dalyvauti pirkimo konkurse perkant 7 velenų obliavimo profiliavimo staklių, kotų gamybos liniją ir presą, nors pačiam kartu su tėvu S. S. tiesiogiai vykdant derybas su įrangos tiekėju M. S. firma “( - )” ir gamintoju Vokietijos įmone H. W. H. G. (toliau – tiesioginis tiekėjas ir gamintojas) dėl 6 velenų Staklių įsigijimo, realiai nevykdant privalomos pirkimo procedūros, po ko pateikus suklastotą dokumentą V. P., V. P. suklastojus privalomą pirkimui ir paramai gauti tikrą dokumentą 2012 m. balandžio 12 d. UAB „O-O“ pasiūlymą dėl obliavimo profiliavimo staklių, kotų gamybos linijos ir preso pirkimo, kur 4.1 punkto lentelėje 4.1 eilutėje įrašius melagingus duomenis, jog į įrangos komplektą įeinančios Staklės yra 7 velenų, nors pasiūlytos Staklės yra 6 velenų ir pirkimo techninių specifikacijų neatitinka, J. S. suklastojus privalomus pirkimui ir paramai gauti dokumentus – 2012 m. balandžio 16 d. pirkimo komisijos posėdžio protokolus Nr. 1 ir Nr. 2 bei 2012 m. balandžio 17 d. pranešimą dėl pirkimo laimėtojo nustatymo, ir kartu su V. P., suklastojus tikrą dokumentą – 2012 m. balandžio 20 d. Paramos gavėjo ir UAB „O-O“ sutartį Nr. 1, jos 1, 3 ir 4 punktuose įrašius melagingus duomenis, kad Bendrovė nuperka iš UAB „O-O“ Stakles už 798 000 litų, o sutarties priede Nr. 1 punkto Nr. 1.1. lentelės eilutėje 1.1, kad Staklės yra 7 velenų, nors S. S. ir J. S. susitarus su Staklių tiesioginiu tiekėju ir gamintoju, 6 velenų Stakles sutarta įsigyti už 134 659,2 litų, bei Bendrovės vardu pasirašius šį suklastotą dokumentą taip suteikus jam juridinę galią, po to, J. S. 2012 m. rugsėjo 28 d. panaudojus minėtus žinomai suklastotus tikrus dokumentus su Bendrovės raštu (Agentūros gavimo registracijos Nr. GDV-5740) ir pateikus Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui, ( - ), Vilniuje, kaip privalomus paramai gauti ir pirkimo teisėtumą patvirtinančius, dokumentus, paleidus juos teisinėn apyvarton, apgaule nuo Agentūros nuslėpė Staklių kainos padidinimą ir išankstinius susitarimus su UAB „O-O“;

111tęsiant nusikalstamą veiklą, J. S. 2012 m. rugsėjo 13 d. Bendrovės vardu su Agentūra pasirašius paramos sutartį, pagal kurią Bendrovė norėdama gauti pirmą 435 179 litų paramos dalį už Stakles iki 2012 m. lapkričio 15 d. privalėjo pateikti mokėjimo prašymą Agentūrai, V. P. suklastojus tikrus dokumentus, būtinus Bendrovės išlaidoms pagrįsti, t. y. - UAB „O-O“ PVM sąskaitas-faktūras 2012 m. spalio 1 d. serija OS Nr. 1 – 239 398,50 Lt sumai, 2012 m. spalio 8 d. serija OS Nr. 2 – 260 549,30 Lt sumai, 2012 m. spalio 24 d. serija OS Nr. 3 – 199 952,50 Lt sumai, 2012 m. spalio 30 d. serija OS Nr. 4 – 98 099,70 Lt sumai ir 2012 m. lapkričio 2 d. priėmimo – perdavimo aktą, kuriuose nurodžius melagingus duomenis, kad UAB „O-O“, o ne M. S. įmonė „( - )“, Paramos gavėjui pardavė ir perdavė 798 000 litų vertės Stakles, nors po derybų Paramos gavėjas Stakles iš tiesioginio tiekėjo ir gamintojo įsigijo už 134 659,2 litų, J. S., aukščiau paminėtus suklastotus tikrus dokumentus panaudojus, 2012 m. spalio 3 d. – 2012 m. spalio 30 d. laikotarpiu pateikus suklastotas PVM sąskaitas - faktūras Kredito unijai „( - )“, esančiai ( - ), atliekant Bendrovės vardu keturis mokėjimus UAB „O-O“ (viso 798 000 Lt sumai), po to 2012 m. lapkričio 15 d. su Bendrovės mokėjimo prašymu paramai gauti Nr. ( - )(Agentūros gavimo registracijos Nr. GDV-6674) pateikus tas pačias suklastotas PVM sąskaitas - faktūras ir 2012 m. lapkričio 2 d. priėmimo – perdavimo aktą Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui, ( - ), Vilniuje, kaip privalomus, Projekto išlaidų tinkamumą ir 435 179 litų paramos lėšų išmokėjimą pagrindžiančius dokumentus, paleidus juos teisinėn apyvarton, apgaule nuo Agentūros nuslėpė realią Staklių kainą;

112tęsiant nusikalstamą veiką, Bendrovei per Kredito uniją ,,( - )“ sumokėjus UAB „O-O“ apgaule padidintą Staklių vertę – 798 000 litų, 2012 m. lapkričio 12 d. – 2012 m. gruodžio 18 d. laikotarpiu UAB „O-O“ sumokėjus į biudžetą 138 495,87 litų PVM mokestį už Staklių pardavimą, V. P. ir S. S. apgaule padidintos Staklių kainos (798 000 litų) ir realios Staklių įsigijimo kainos (134 659,2 litų) skirtumą grąžinus Paramos gavėjui per UAB „P.“, J. S., pasirašius Bendrovės vardu ir panaudojus V. P. suklastojus tikrus dokumentus, 2012 m. spalio 30 d. ir 2012 m. lapkričio 26 d. dvi vienodas UAB „O-O“ PVM sąskaitas-faktūras serija OS Nr. 5 – 798 000 litų sumai ir 2012 m. spalio 30 d. priėmimo – perdavimo aktą (būtinus Paramos gavėjo naudai iš biudžeto susigrąžinti sumokėtą PVM), t. y. pateikus Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai ( - ), nežinančiai nusikalstamų sumanymų, 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija OS Nr. 5 ir 2012 m. spalio 30 d. priėmimo – perdavimo aktą, kaip grąžintiną PVM pagrindžiančius dokumentus, ir apgaule įtraukus juos į Bendrovės buhalterinę apskaitą bei suformavus grąžintiną PVM mokestį, o 2013 m. kovo 5 d. pateikus VMI Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai ( - ), prašymą dėl 138‘495,87 Lt PVM grąžinimo už Staklių įsigijimą, apgaule nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpė tikrąją Staklių įsigijimo kainą ir nuo jos apskaitomus mokesčius. Tokiu būdu J. S., veikiant kartu su S. S. ir V. P., nuo Agentūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpus tikrąją Staklių kainą ir jų neatitikimą pirkimo techninėse specifikacijose numatytiems reikalavimams, Bendrovė apgaule, savo naudai įgijo turtinę teisę į didelės 435 179 litų vertės svetimą turtą – Europos Sąjungos paramos, Lietuvos valstybės biudžeto, bei turtinę teisę į didelės 138 495,87 litų vertės svetimą turtą – iš Lietuvos valstybės biudžeto grąžintiną PVM;

1135.2.

114pagal BK 20 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. juridinis asmuo UAB „W P“ (juridinio asmens registracijos kodas ( - )je, toliau - Bendrovė), atstovaujama Bendrovės direktoriaus ir akcininko J. S., pastarajam turint teisę atstovauti Bendrovę, jos vardu priimti sprendimus bei vadovauti ir kontroliuoti visą Bendrovės veiklą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2003-12-18 įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas): 14 straipsnio 2 dalies nuostatas – būnant atsakingu už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie Bendrovės ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), 21 straipsnio 1 dalies nuostatas – būnant atsakingu už Bendrovės apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, 21 straipsnio 2 dalies nuostatas - būnant atsakingu už Bendrovės apskaitos dokumentų išsaugojimą, žinodamas, kad, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatą, ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d., Vilniaus apskrityje, tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, J. S. veikiant per juridinį asmenį, nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką, Bendrovė apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą, t. y.: J. S. žinant, kad Bendrovė pagal 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą O Nr. 5 iš UAB ,,O-O“ įsigijo ilgalaikį turtą – naujas keturpusio obliavimo profiliavimo stakles (TIMBERMAX 6-23U) už 798 000 Lt, iš jų 138 495,86 Lt PVM, dirbtinai užaukštinta kaina, nurodžius ( - ), nežinančiai apie jo nusikalstamą sumanymą, šias ūkines operacijas dirbtinai padidinta kaina įtraukti į nurodyto laikotarpio Bendrovės buhalterinės apskaitos registrus, ši tai ir padarė, Bendrovė buhalterinės apskaitos registruose įrašė duomenis apie ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, o sudarytos tik turint tikslą, gauti mokestinę naudą, dirbtinai padidinta kaina įformino ūkines operacijas, į VMI pateiktas ataskaitas ir deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną bei sumažino į biudžetą mokėtinus mokesčius, tokiu būdu Bendrovė pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas: 4 straipsnį - „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“ Bendrovė pateikė netinkamą ir neišsamią informaciją apie Bendrovės pajamas, mokėtinus į biudžetą PVM ir pelno mokesčius; 6 straipsnio 2 dalį – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Dėl to, kaip nurodyta Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. liepos 16 d. specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-66 iš dalies negalima nustatyti Bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d.;

1155.3.

116pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaule savo naudai išvengė turtinės prievolės, t. y. juridinis asmuo UAB „W P“ (juridinio asmens registracijos kodas ( - ), toliau - Bendrovė), atstovaujama Bendrovės direktoriaus ir akcininko J. S., turinčio teisę atstovauti Bendrovę, jos vardu priimti sprendimus bei vadovauti ir kontroliuoti visą Bendrovės veiklą, J. S. veikiant bendrovės vardu ir interesais, turint vieninga tyčia apimantį nusikalstamą sumanymą suklaidinti Valstybinę mokesčių inspekciją ir Bendrovės naudai apgaule išvengti turtinės prievolės, sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), J. S. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ir mokesčių deklaracijas teikusiai uždarajai akcinei bendrovei ( - ), esančiai ( - ), tyčia laiku nepateikus duomenų ir dokumentų apie ūkines operacijas: 2012 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitų faktūrų Wood Nr. 7 ir Wood Nr. 8 bei 2013 m. kovo 15 d. PVM sąskaitos faktūros Wood Nr. 13-03-15, o, ( - ) darbuotojams, nežinant apie J. S. nusikalstamą sumanymą ir įvykusias ūkines operacijas, Bendrovės 2012 m. sausio 1 d.– 2013 m. kovo 31 d. PVM deklaracijose (forma FR0600) įrašius neteisingus duomenis apie vykdytų sandorių vertę, pardavimo PVM, t. y. nedeklaravus: 2012 m. 09 mėn. – 31 554,60 Lt PVM apmokestinamų pajamų, kai PVM išskaito pirkėjas, PVM įstatymo 96 straipsnyje nustatytais atvejais, už UAB „( - )- LT“ parduotą metalo laužą ir 14 049,75 Lt apmokestinamų pajamų ir nuo jų apskaičiuoto 2 950,45 Lt pardavimo PVM, už M. S. firmai „( - )“ atliktus stogo dengimo darbus, 2013 m. 03 mėn. – 16 815 Lt apmokestinamų pajamų ir nuo jų apskaičiuoto 3 531,15 Lt pardavimo PVM, už UAB „O-O“ atliktus medienos kirtimo darbus, tokiu būdu, nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpus PVM apmokestinamų sandorių vertę, Bendrovė apgaule savo naudai išvengė 6 481 lito (2 950 Lt + 3 531 Lt) vertės mokėtinos pridėtinės vertės mokesčio prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, padarydamas nurodyto dydžio turtinę žalą.

117II. Apeliacinių skundų argumentai

1186.

119Nuteistasis J. S. ir UAB „W P“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendį ir priimti J. S. ir UAB „W P“ naują, išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1206.1.

121Pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas, nes teismas pažeidė BPK 241 straipsnio 2 dalyje, 242 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 5 dalyje, 276 straipsnio 4 dalyje išdėstytus reikalavimus, todėl padarė neteisingas, bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

1226.2.

123Neatitinka bylos aplinkybėms pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. S. veikė grupėje su UAB „P.“ direktoriumi S. S. bei „UAB „O-O“ direktoriumi V. P.. Skunde nurodoma, kad J. S. su žmona 2011 m. įsteigė UAB „ W P“, kurios veiklos sritis – medienos pjaustymas ir obliavimas, ir verslo plėtrai stengėsi gauti Europinę paramą. Tuo tikslu J. S. susitarė su UAB „( - )“ dėl projektinės dokumentacijos, reikalingos ES paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ 2011 metų kvietimą, parengimo. Dėl projekto J. S., kaip UAB „W P“ direktorius, teikė reikiamus dokumentus ir bendravo su UAB „( - )“ darbuotojais. Tai patvirtino teisme apklausti UAB „( - )“ direktorius N. L. (toliau – ir N. L.), administratorė G. L.(toliau – ir G. L.).2011 m. lapkričio 18 d. UAB „( - )“ ir UAB „W P“ pasirašė priėmimo – perdavimo aktą, kuriuo konstatavo, kad visa dokumentacija yra tinkamai parengta ir pateikė paraišką dėl 690 560 litų paramos gavimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra). Paraiška buvo priimta ir patvirtinta. Visais projekto įgyvendinimo klausimais buvo bendraujama su UAB „( - )“ darbuotojais ir klausoma tik konsultantų patarimų. S. S. ir V. P. nedalyvavo sprendžiant klausimus, susijusius su projekto įgyvendinimu. Dėl šių aplinkybių liudytojų parodymai yra vienodi ir nuoseklūs.

1246.3.

125Nepagrįsta bylos įrodymais teismo išvada, kad J. S. suklastojo privalomą pirkimui ir paramai gauti tikrą dokumentą – 2012 m. balandžio 3 d.„Kvietimą pateikti prekių pasiūlymą“, jame įrašydamas melagingus duomenis, kad UAB „W P“ kviečia dalyvauti pirkimo konkurse perkant 7 velenų obliavimo profiliavimo staklių, kotų gamybos liniją ir presą. J. S. asmeniškai jokių pirkimo dokumentų, net skelbimo spaudai, nerengė, nes norėjo būti garantuotas, kad visos procedūros bus įgyvendintos griežtai laikantis įstatymų ir projekto įgyvendinimo taisyklių reikalavimų. Viską darė UAB „( - )“ darbuotojai. Projektui gavus paramą, UAB „( - )“ darbuotoja G. L. toliau rengė dokumentus. G. L. asmeniškai parengė ir pranešimą spaudai dėl staklių pirkimo. 2012 m. balandžio 3 d. dienraštyje „Respublika“ buvo išspausdintas UAB „W P“ kvietimas pateikti prekių pasiūlymą, tame tarpe dėl keturpusio obliavimo profiliavimo staklių pirkimo. Skelbimas buvo respublikiniame dienraštyje, visiems prieinamas. Į kvietimą atsiliepė tik vienas tiekėjas – 2012 m. balandžio 12 d. UAB „O-O“ pateikė Tiekėjo pasiūlymą dėl obliavimo profiliavimo staklių, kotų gamybos linijos, preso pirkimo. Šis pasiūlymas atitiko techninę specifikaciją, kuri buvo parengta pagal projektą. 2016 m. birželio 9 d. teismo posėdyje G. L. parodė, kad pagal taisykles pirkimas yra įvykęs, nors jame dalyvavo bent vienas tiekėjas, todėl pirkimo taisyklės nebuvo pažeistos. Skunde pažymima, kad gavus pasiūlymą, J. S. neturėjo teisės konstatuoti, kad pirkimas neįvyko, nes tada jis pats būtų pažeidęs Agentūros nustatytas taisykles.

1266.4.

127Nepagrįsta bylos duomenimis teismo išvada, kad J. S. iš anksto susitarė su V. P. panaudoti UAB „O-O“ tik kaip tarpininkę, tikslu įteisinti apsimestinį sandorį. Skunde nurodoma, kad gavus 2012 m. balandžio 12 d. UAB „O-O“ pasiūlymą, UAB „W P“ pirkimo komisija, susidedanti iš pirmininko J. S., sekretorės I. S., nario – bendrovės darbuotojo J. K., įvertino pasiūlymą. Nustačius, kad pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygas, 2012 m. balandžio 20 d. UAB „O-O“ ir UAB „W P“ sudarė sutartį, pagal kurią UAB „O-O“ turėjo pristatyti naujas keturpusio obliavimo profiliavimo stakles TIMBERMAX 6-23U, kotų gamybos liniją INTOREX mod. CI-1500 bei medienos klijavimo presą TPK-9000.

1286.5.

129Prieštarauja bylos įrodymams teismo išvada, kad J. S. realiai nevykdė privalomos pirkimo procedūros ir kartu su tėvu S. S. tiesiogiai vykdė derybas su įrangos tiekėju – įmonės „( - )“ savininku M. S. (toliau – M. S.). Teisme apklaustas firmos „( - )“ vadovas M. S. parodė, kad į individualią įmonę „( - )“ dėl staklių įsigijimo kreipėsi UAB „P.“ direktorius S. S. ir jis pastarajam pasiūlė važiuoti į medžio apdirbimo staklių parodą Poznanėje. Parodoje S. S. išsirinko stakles ir įmonė „( - )“ padarė jų rezervaciją. M. S. teisme parodė, kad jis įsivaizdavo, kad stakles perka UAB „P.“, ir nurodė, kad jis UAB „W P“ jokio siūlymo dėl staklių pirkimo niekada neteikė. M. S. sutartį vežė pasirašyti S. S., tačiau sandoris su UAB „P.“ neįvyko. S. S. teisme parodė, kad M. S. kvietimu vyko į parodą Poznanėje, kur ieškojo staklių savo įmonės UAB „P.“ poreikiams, po parodos gavo pasiūlymą iš įmonės „( - )“. J. S. ieškant įrangos, kuri buvo reikalinga UAB „P.“ ūkinei veiklai, nedalyvavo. S. S. niekada nebuvo UAB „W P“ atstovu ir jokių įgaliojimų atstovauti šiai bendrovei neturėjo. Aplinkybė, kad atskiri elektroniniai laiškai buvo išsiųsti iš J. S. elektroninio pašto aiškinama tuo, kad S. S. dirbo puse etato meistro pareigose UAB „W P“, todėl kartais būdavo šios bendrovės patalpose, tačiau tai neįrodo neteisėtų ar neleistinų susitarimų su J. S.. Baudžiamosios bylos medžiagoje įrodymų, kad elektroninį laišką rašė J. S. nėra, taip pat nėra duomenų apie jo pokalbius dėl būsimo įrangos pirkimo.

1306.6.

131J. S. savarankiškai ieškojo projekto įgyvendinimo finansavimo šaltinio, kadangi neturėjo pakankamai nuosavų lėšų. Dėl to kreipėsi į Kredito uniją „( - )“ dėl paskolos. Jis asmeniškai bendravo su Kredito unijos paskolų vadybininku J. Č. (toliau – J. Č.). J. Č. paliudijo, kad sandorio realumas jokių abejonių nekėlė. J. S. Kredito unijai pateikė visus dokumentus ir 2012 m. rugpjūčio 30 d.buvo pasirašyta paskolos sutartis tarp Kredito unijos „( - )“ ir UAB „W P“ 500 000 Lt sumai. Pažymima, kad 2012 m. balandžio 20 d.UAB „O-O“ ir UAB „W P“ sutartis buvo pateikta Kredito unijai, kuri išanalizavo sutartį ir stakles pripažino tinkamu užstatu. Taip pat buvo sudaryta staklių TIMBERMAX 6-23 U draudimo sutartis su ( - ), kuri šias stakles apdraudė pilna jų verte. Tokios faktinės aplinkybės įrodo, kad J. S. veiksmai buvo teisėti ir logiški, vystant savo verslą, jie nesukėlė jokių abejonių Kredito unijos ar draudimo bendrovės darbuotojams.

1326.7.

133UAB „W P“ 2012 m. rugsėjo 13 d. sudarė sutartį su Agentūra. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Parama verslui ir plėtrai“ bendra projekto vertė buvo 1 077 191 Lt, iš paramos lėšų kompensuojama iki 690 560 Lt sumos. UAB „O-O“ tinkamai įvykdžius visas viešojo pirkimo procedūras, pagal sutartį pateikus (pristačius ir sumontavus UAB „W P“ patalpose) stakles, UAB „( - )“ darbuotojai parengė mokėjimo prašymą nustatyta tvarka ir J. S. jį pateikė Agentūrai. Agentūros atstovas atvyko į UAB „W P“ patalpas, apžiūrėjo stakles, jas specialiai pažymėjo, surašė atitinkamus dokumentus. Tokios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad J. S. vadovaujama UAB „W P“ vykdė įprastinę ūkinę komercinę veiklą: įsigijo stakles, organizavo gamybą, sukūrė darbo vietas, mokėjo mokesčius. Skunde pažymima, kad UAB „W P“ ir šiuo metu sėkmingai veikia medienos apdirbimo srityje, keturpusio obliavimo staklės yra naudojamos gamyboje, pagal darbo sutartis dirba darbuotojai, yra mokami mokesčiai į valstybės biudžetą.

1346.8.

135Rinkoje esančios staklių kainos ženkliai skiriasi. Verslo planą pagal sutartį rengė UAB „( - )“ ir šios bendrovės specialistai, o ne apeliantai, rinko įvairių gamintojų komercinius pasiūlymus. Šią aplinkybę teisme nurodė liudytojai G. L. ir N. L.. UAB „O-O“ įsigijo keturpusio obliavimo profiliavimo stakles TIMBERMAX 6-23 U iš gamintojo. J. S. su V. P. nebendravo, todėl jokių nurodymų pastarajam dėl staklių įsigijimo nedavė. Apeliantai neturėjo jokios galimybės savo nuožiūra pasirinkti tiekėjo. Bylos medžiagoje esanti ( - ) ekspertinio konsultavimo išvada yra nepatikima, nes joje nurodyta kaina negali būti siejama su konkrečiomis staklėmis.

1366.9.

137Apeliaciniame skunde pažymima, kad apeliantai savo noru atsisakė dalyvauti paramos programoje ir nėra gavę /pasinaudoję Europos Sąjungos paramos pinigais. Valstybės biudžetas nėra patyręs jokios žalos, jokių ieškinių apeliantams nepareikšta.

1386.10.

139J. S. dirba savo įmonėje UAB „W P“, joje yra sukūręs darbo vietas, vykdo įsipareigojimus kredito įstaigoms, turi žmoną, mažametį vaiką, kuriais nuolat rūpinasi. Jis yra labai rūpestingas vyras ir pavyzdingas tėvas, jų šeimą sieja ypač glaudus emocinis ryšis. J. S. su šeima visada gyveno tik iš legaliai įgytų pajamų, visi turto įsigijimai buvo ir yra skaidrūs. Bendradarbių ir kaimynų J. S. charakterizuojamas išimtinai teigiamai.

1407.

141Nuteistasis V. P. juridinio asmens UAB „O-O“ atstovė advokatė R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendį V. P. ir UAB „O-O“ nuteisimo dalyje ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį: V. P. išteisinti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, o UAB „O-O“ išteisinti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1427.1.

143Skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, neatskleidė jų turinio, nevertino jų kompleksiškai, nepalygino tarpusavyje, nesusiejo į vieningą loginę visumą, nepašalino tarp jų esančių prieštaravimų; teismas pirmenybę teikė kaltinimui palankiems įrodymams ir atmetė arba nevertino gynybai palankių įrodymų, tuo iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus ir nuosprendį grindė nepagrįstomis ir neteisingomis išvadomis, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai konstatuodamas, kad V. P. ir UAB ,,O-O“ padarė jiems inkriminuotus nusikaltimus.

1447.2.

145Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas, kad V. P. ir UAB ,,O-O“ padarė BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytus nusikaltimus. Apeliantų teigimu, V. P. ir jo vadovaujama UAB ,,O-O“ tokių nusikalstamų veikų nepadarė, dėl V. P. ir UAB ,,O-O“ veiksmų niekas žalos nepatyrė.

1467.3.

147Nepagrįsta bylos įrodymais teismo išvada, kad V. P., J. S. ir S. S. veikė grupėje ir buvo iš anksto susitarę panaudoti UAB,,O-O“ kaip tarpininkę tam, kad įteisinti apsimestinį sandorį, kuriuo UAB ,,W P” dirbtinai padidinta verte įsigytų ir užsipajamuotų pirkimo techninių specifikacijų neatitinkantį (6 velenų vietoj 7 velenų) ilgalaikį turtą - keturpusio obliavimo profiliavimo stakles. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duoti iš esmės vienodi J. S., S. S. ir V. P. parodymai paneigia teismo išvadą apie nuteistųjų išankstinį susitarimą dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų atlikimo. Tačiau teismas tokius nuteistųjų parodymus ignoravo ir nemotyvuotai jais nesivadovavo, nors byloje nei vieno juos paneigiančio įrodymo nėra.

1487.4.

149Nepagrįsta ir neteisėta teismo išvada, kad J. S., S. S. ir V. P. siekė suklaidinti Nacionalinę mokėjimo agentūrą ir apgaule UAB ,,W P” naudai įgyti žymiai didesnę Europos Sąjungos paramą, o taip pat suformuoti didesnį PVM bei jį susigrąžinti iš Lietuvos Respublikos biudžeto. Apeliantų teigimu, jokio siekio suklaidinti Nacionalinę mokėjimo agentūrą ir apgaule gauti UAB ,,W P” naudai žymiai didesnę Europos Sąjungos paramą nuteistieji neturėjo. Tarp UAB ,,W P” ir UAB ,,O-O“ įvyko realus, teisės aktų normoms neprieštaraujantis sandoris, tai patvirtina rašytiniai bylos įrodymai. Be to, apeliantų nuomone, net ir tuo atveju, jei staklių kaina būtų buvusi dirbtinai padidinta, turint tikslą gauti didesnę paramą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, tokie nuteistųjų veiksmai negalėjo būti vertinami kaip sukčiavimas, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog jeigu asmuo apgaule gauna subsidiją, tačiau realiai prisiima subsidijos sutartyje numatytus įsipareigojimus (pvz., vykdo numatytus darbus, atsiskaito su rangovais), jo veika kvalifikuotina kaip kreditinis sukčiavimas pagal BK 207 straipsnį. Jeigu apgaulė naudojama suklaidinti atitinkamas institucijas (pareigūnus) dėl kaltininko teisės gauti subsidiją (pvz., pateikiami suklastoti dokumentai, liudijantys darbų, už kuriuos gaunama subsidija, atlikimą), o kaltininko tyčia nukreipta į nepagrįstą praturtėjimą, siekiant turtinės naudos sau ar kitam asmeniui – tokia veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-726/2007, 2K-246/2011).

1507.5.

151Neteisinga ir nelogiška teismo išvada, kad nuteistieji padarė mokestinį sukčiavimą. Toks sukčiavimas yra objektyviai neįmanomas, nes byloje nustatyta (dėl to ginčo nėra), kad UAB ,,O-O“ visus mokesčius (pardavimo PVM ir Pelno mokestį) už minėtą sandorį sumokėjo, todėl UAB ,,W P” teisė atskaityti PVM tapo absoliuti. Europos Teisingumo Teismo bei Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog pardavėjui sumokėjus PVM už realiai įvykusį prekių ar paslaugų teikimą, pirkėjo teisė jį atskaityti tampa absoliuti ir negali būti paneigta remiantis ūkinės operacijos įforminimo trūkumais. Teigiant priešingai, būtų iškreipta apmokestinimo PVM esmė bei paneigtas dvigubo apmokestinimo draudimo principas: pardavėjui sumokėjus PVM, o pirkėjui neleidžiant jo atskaityti, parduotos prekės (suteiktos paslaugos) PVM galimai būtų apmokestinamos du ar daugiau kartų (pvz., 2004 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Al-355/2004).

1527.6.

153Pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. P. suklastojo 2012 m. kovo 22 d. UAB ,,O-O“ vienintelio akcininko sprendimą, yra padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, kadangi teismas tokią išvadą grindė tik dalimi įrodymų, kitus įrodymus, paneigiančius tariamą klastojimą, ignoravo, apie juos nepasisakydamas ir jų nevertindamas. Teismas ignoravo bylos duomenis, patvirtinančius V. P. parodymus, kad akcijas ir vadovo pareigas jis perėmė ne iš S. S., o iš O. M., t. y. VSDFV ir VĮ Registrų centro Juridinio asmens registro departamento pateiktus dokumentus. Taip pat skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismo pozicija dėl V. P. statuso UAB ,,O-O“ nėra nuosekli. Viena vertus, teismas nuosprendyje konstatuoja, kad V. P. niekada neįsigijo UAB ,,O-O“ akcijų iš O. M., nes pastarasis jomis niekada nedisponavo, ir suklastojo 2012 m. kovo 22 d. bendrovės vienintelio akcininko sprendimą. Antra vertus, teismas pripažįsta, jog V. P. yra UAB ,,O-O“ akcininkas ir direktorius (skundžiamo nuosprendžio 2, 12, 16 lapai). Tokia nenuosekli pirmosios instancijos teismo pozicija, apeliantų nuomone, reiškia, kad teismas pripažįsta V. P. statusą, teises ir pareigas, kurie atsirado iš tariamai neteisėtų veiksmų - suklastoto dokumento, nors teisė iš neteisės atsirasti negali.

1547.7.

155Teismas, netinkamai įvertinęs bylos įrodymus, padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad J. S. suklastojo 2012 m. balandžio 3 d. kvietimą pateikti prekių pasiūlymą, įrašydamas jame melagingus duomenis, kad UAB ,,W P” kviečia dalyvauti pirkimo konkurse, nors pats kartu su tėvu S. S. tiesiogiai vykdė derybas su įrangos tiekėju M. S. įmone „( - )“. Bylos įrodymai patvirtina, kad J. S. įmonė UAB ,,W P” dalyvavo projekte bei siekė gauti ES paramą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Teisme apklausti J. S. ir liudytojai N. L., G. L. parodė, jog norint gauti ES paramą prekės (staklių) pirkimui, būtina skelbti konkursą teisės aktų nustatyta tvarka. Pirkti prekę (stakles) nepaskelbus konkurso ar iš tiekėjo, kuris konkurse nedalyvauja, yra draudžiama. Byloje nustatyta, kad J. S. ir UAB ,,W P” ketino pirkti stakles, todėl šiam tikslui pasiekti buvo skelbiamas konkursas. Aplinkybė, jog 2011 m. pabaigoje - 2012 m. pradžioje J. S. ir S. S. bendravo su įvairių staklių gamintojais ir pardavėjais (įmone ,,( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“), kad S. S. vyko į parodą Lenkijoje, nepatvirtina teismo išvados, kad neva 2012 m. balandžio 3 d. kvietimas pateikti prekių pasiūlymą yra suklastotas. Apeliantų nuomone, aplinkybė, kad J. S. domėjosi įvairių staklių pasiūla rinkoje, tik patvirtina tai, kad prieš konkurso paskelbimą J. S. analizavo įvairių staklių charakteristikas/technines specifikacijas ir rinkosi optimaliausias konkurso paskelbimui.2012 m. balandžio 3 d. Kvietimą pateikti prekių pasiūlymą rengė UAB „( - )“ darbuotoja G. L.. Byloje nėra duomenų, jog S. S. būtų vykęs į Lenkiją savo sūnaus J. S. prašymu ar iniciatyva. Pats S. S. nurodė, jog su J. S. verslu neturėjo nieko bendro ir į jį nesikišo; į parodą Lenkijoje vyko savo iniciatyva, jam buvo aktualu sužinoti naujienas medžio apdirbimo rinkoje, nes jo vadovaujama UAB „P.“ užsiėmė medinių pastatų statyba. Po kelionės į parodą Lenkijoje S. S. nurodė įmonės ,,( - )“ atstovui M. S., jog jį domina parodoje matytos staklės ir paprašė jas jam rezervuoti UAB „P.“ vardu. Liudytojas M. S. teisme patvirtino, kad staklių pirkimo – pardavimo sandoris turėjo vykti su UAB „P.“, tačiau neįvyko. Staklės, kurias UAB ,,O-O“ pardavė UAB ,,W P” buvo pagamintos 2013 m. liepos mėnesį, tai patvirtina 2012 m. lapkričio 2 d. priėmimo perdavimo akto turinys.

1567.8.

157Prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms teismo išvada, kad V. P. suklastojo 2012 m. balandžio 12 d. UAB „O- O“ pasiūlymą dėl obliavimo profiliavimo staklių, kotų gamybos linijos ir preso pirkimo, įrašydamas jame žinomai melagingus duomenis, jog į įrangos komplektą įeinančios staklės yra 7 velenų, nors pasiūlytos staklės buvo 6 velenų ir pirkimo techninių specifikacijų neatitiko. Byloje nustatyta, kad pasiūlymą dėl obliavimo profiliavimo staklių, kotų gamybos linijos ir preso pirkimo V. P. parengė ir pateikė 2012 m. balandžio 12 d., o informacija apie tai, kad staklių gamintojas Vokietijos įmonė H. W. H. G. (toliau - Staklių gamintojas) gali pasiūlyti tik 6 velenų stakles V. P. tapo žinoma tik 2012 m. rugsėjo 13 d.. Todėl pasiūlymo rengimo metu V. P. nebuvo ir negalėjo būti žinoma, jog jis neįgyvendins pasiūlyme nurodytos sąlygos dėl 7 velenų staklių pardavimo. Ši aplinkybė jam tapo žinoma tik po 5 mėnesių.

1587.9.

159Nepagrįstos ir neteisingos yra teismo išvados, kad J. S. suklastojo 2012 m. balandžio 16 d. pirkimo komisijos posėdžio protokolus Nr. 1 ir Nr. 2 bei 2012 m. balandžio 17 d. pranešimą dėl pirkimo laimėtojo nustatymo, ir kartu su V. P. suklastojo tikrą dokumentą – 2012 m. balandžio 20 d. UAB ,,W P” ir UAB ,,O-O“ sutartį Nr. 1 (toliau — Sutartis), t. y., jos 1, 3 ir 4 punktuose įrašė melagingus duomenis, kad UAB ,,W P” nuperka iš UAB ,,O-O“ keturpuses medienos obliavimo profiliavimo stakles TIMBERMAX 6-23U už 798000 Lt (231 116,77 Eur), o Sutarties priede Nr. 1 (toliau - Sutarties priedas) punkto Nr. 1.1. lentelės eilutėje 1.1. kad staklės yra 7 velenų, nors S. S. ir J. S. su staklių tiesioginiu tiekėju ir gamintoju 6 velenų stakles buvo susitarę įsigyti už 134 659,2 Lt (39 000 Eur). Bylos duomenys patvirtina, kad UAB ,,O-O“ laimėjo UAB ,,W P”skelbtą konkursą, kadangi tai buvo vienintelė įmonė, kuri pateikė pasiūlymą, todėl tarp šių bendrovių buvo sudaryta sutartis, kurioje buvo nurodyta, kad UAB ,,O-O“ parduoda, o UAB ,,W P”perka 7 velenų stakles, nes sutarties sudarymo metu, t.y. 2012 m. balandžio 20 d., nei V. P., veikusiam UAB ,,O-O“ vardu, nei J. S., veikusiam UAB ,,W P”vardu, nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad 2012 m. rudenį UAB ,,O-O“ pristatys ne 7, o 6 velėnų stakles, kadangi pats V. P. apie tai sužinojo tik 2012 m. rugsėjo 13 d. UAB ,,W P”įsigijo stakles iš konkurso laimėtojo bei vienintelio dalyvio UAB ,,O-O“, nesudaryti sandorio ,,W P” negalėjo, kadangi tą draudė tuo metu galioję teisės aktai. UAB ,,O-O“ įsigijo Stakles iš Staklių gamintojo, pats vedė su juo derybas, pats sudarė sutartį, pats sumokėjo Staklių kainą. Šias aplinkybes teisme patvirtino liudytojas M. S.. Pardavęs stakles, UAB ,,O-O“, kaip sandorio šalis (pardavėjas) deklaravo ir sumokėjo visus su sandoriu susijusius mokesčius. UAB ,,O-O“ į valstybės biudžetą sumokėjo 138 495,86 Lt (40 111,17 Eur) PVM. VMI, įvertinusi šį UAB ,,O-O“ sandorį, ištyrusi su juo susijusio PVM apskaičiavimą ir sumokėjimą, 2014 m. liepos 2 d.specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-64 jokių priekaištų dėl šio sandorio tikrumo ir apmokestinimo neturėjo. Šiame kontekste apeliantai pažymi, kad pas V. P. rastos ir paimtos knygutės turinys, taip pat telefoninio pokalbio tarp V. P. ir J. S. turinys nepatvirtina, kad V. P. aktyviai nedalyvavo staklių įsigijimo procese, o šį procesą koordinavo S. ir J. S.. V. P. apie jo knygutėje rastus įrašus apklaustas nebuvo. Teigiama, kad įrašai knygutėje atsirado tuomet, kai V. P. sulaukė skambučio iš VMI specialistės I. I. su prašymu pateikti detalų paaiškinimą apie staklių įsigijimo ir pardavimo aplinkybes. Telefoninio pokalbio metu I. I. nurodė V. P., kokios aplinkybės turi būti aptartos paaiškinime ir kokie dokumentai turi būti pateikti. V. P. visą tai pasižymėjo knygutėje. Taip pat bylos įrodymais nepagrįsta teismo išvada, kad telefoninio pokalbio, vykusio tarp V. P. ir J. S. metu yra aptariama O. M. mirtis ir UAB ,,O-O“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis. Pažymima, kad telefoninio pokalbio dalyviai V. P. ir J. S. dėl šio pokalbio turinio neapklausti.

1607.10.

161Neatitinka bylos duomenų teismo išvada, kad UAB ,,O-O“ pardavė UAB ,,W P” stakles ,,dirbtinai užaukštinta kaina“, kad „kaina, neatitikusi rinkos vertės“ir pan. Liudytojas M. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog draudimo kitoms įmonėms prekiauti TIMBERMAX staklėmis ir savarankiškai nustatinėti jų kainą (didinti) nėra. UAB ,,O-O“ deklaravo VMI ir sumokėjo į valstybės biudžetą PVM nuo visos staklių pardavimo sandorio kainos, VMI dėl šio sandorio ir už jį sumokėtų mokesčių jokių pastabų UAB ,,O-O“ neturėjo. Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba taip pat jokių pažeidimų nenustatė. Kredito unija „( - )“ sutiko iš dalies finansuoti UAB ,,W P”sandorį su UAB ,,O- O“ ir suteikė UAB ,,W P” 500 000 Lt dydžio paskolą. Pagal paskolos sutartį UAB ,,W P” įkeitė kredito unijai kelis savo turimo turto vienetus, tarp jų ir stakles, kurios Kredito unijos ir UAB ,,W P” buvo įvertintos 798 000 Lt. Tokios aplinkybės patvirtina, jog UAB ,,O-O“, veikdama laisvosios rinkos sąlygomis, sudalyvavo UAB ,,W P”skelbtame konkurse ir pateikė pasiūlymą įsigyti stakles jos nuožiūra nustatyta kaina. Laimėjusi konkursą, UAB ,,O-O“ sudarė sutartį su UAB ,,W P”ir pardavė pastarajai stakles ta kaina, kuri buvo nurodyta pasiūlyme. Visi mokesčiai už sandorį buvo apskaičiuoti, deklaruoti bei sumokėti. Staklių kaina nesukėlė jokių įtarimų nei VMI, kuriai buvo sumokėtas PVM už sandorį, nei Kredito unijai, kuri finansavo jų įsigijimą, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad staklės buvo parduodamos dirbtinai užaukštinta kaina.

1627.11.

163Nepagrįsta teismo išvada, kad V. P. suklastojo dokumentus: išrašė UAB „O-O“ vardu 2012 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija OS Nr. 1; 2012 m. spalio 8 d. PVM sąskaitą- faktūrą serija OS Nr. 2, 2012 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija OS Nr. 3, 2012 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija OS Nr. 4 ir 2012 m. lapkričio 2 d. priėmimo - perdavimo aktą, kuriuose nurodė melagingus duomenis, kad UAB ,,O-O“, o ne ,,( - )“, pardavė ir perdavė UAB ,,W P” stakles ir pasirašė šiuos suklastotus dokumentus. Skunde nurodoma, kad nuosprendyje nurodytos PVM sąskaitos-faktūros V. P. nebuvo panaudotos, t.y. jiems nebuvo suteikta juridinė galia, kadangi į UAB ,,O-O“ buhalterinę apskaitą buvo įtraukta 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaita – faktūra O Nr. 120005 798 000 Lt sumai. Ši PVM sąskaita faktūra ir 2012 m. lapkričio 2 d. priėmimo - perdavimo aktas nebuvo suklastoti, kadangi sandoris tarp UAB ,,O-O“ ir UAB ,,W P” realiai įvyko, staklės buvo parduotos ir perduotos.

1647.12.

165Nepagrįsta teismo išvada, kad V. P. su S. S. suklastojo tikrus dokumentus, būtinus grynųjų pinigų išmokėjimui iš O-O kasos į UAB „P.“ kasą: 2013 m. kovo 4 d. sutartį ir Sutarties priedą Nr. 1, 2013 m. kovo 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą PAB (be numerio), 2013 m. kovo 4 d. kasos pajamų orderio kvitą serija PAB Nr. 01, ir šių dokumentų pagalba įformino staklių G. S. 2 (toliau - S. G.) apsimestinį sandorį. VMI, atlikusi pakartotinį patikrinimą 2018 m. kovo 18 d. specialisto išvadoje Nr. 21.73-32 (8 lapas) nurodė, jog S. G. pardavimas yra realus. UAB „P.“ galėjo jas parduoti UAB ,,O-O“. Be to, teismas, teigdamas, neva sandoris dėl S. G. pardavimo yra apsimestinis, o visi su juo susiję dokumentai suklastoti, tuo pačiu nuteisė V. P. ir UAB ,,O- O“ už tai, kad šis sandoris nebuvo laiku apskaitytas UAB ,,O-O“ buhalterinėje apskaitoje, dokumentai nebuvo įtraukti į apskaitą, tokiu būdu teismas vienu atveju pripažino sandorį apsimestiniu, o jo dokumentus – suklastotais, kitu atveju nubaudė už tai, kad sandoris ir jo dokumentai neapskaityti, tuo pripažindamas tokio sandorio ir dokumentų tikrumą ir realumą.

1667.13.

167V. P. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį. Neteisingos, nepagrįstos ir neteisėtos yra teismo išvados, kad V. P. vadovavo juridiniam asmeniui (UAB ,,O-O“), naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti. 2012 m. kovo 22 d. O-O vienintelio akcininko sprendimu V. P. paskyrė save šios įmonės direktoriumi. Šis dokumentas nepagrįstai pripažintas suklastotu, kadangi V. P. įsigijo UAB ,,O-O“ akcijas iš O. M.. 2012 m. pavasarį, nusprendęs vystyti UAB ,,O-O“ veiklą, V. P. sudalyvavo UAB ,,W P” organizuojamame konkurse, kuriame UAB ,,O-O“ pasiūlymas pagrįstai ir teisėtai pripažintas laimėjusiu. 2012 m., V. P. pradėjus vystyti UAB ,,O-O“ veiklą, staklių pirkimo - pardavimo sandoriai nebuvo vieninteliai bendrovės sandoriai. Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. UAB ,,O-O“ turėjo 697 593 Lt (iš jų 659 504, 13 Lt už UAB ,,W P” parduotas stakles) PVM apmokestinamų sandorių, tai nurodė ir VMI. UAB ,,O-O“ aktyviai vykdė ir iki šiol vykdo savo veiklą (dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, gauna pajamas ir generuoja pelną, moka mokesčius, turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, bendrovėje nuolat dirba vidutiniškai 5 darbuotojai).

1687.14.

169V. P. ir UAB ,,O-O“ nepagrįstai pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes jie nepadarė šio nusikaltimo. UAB ,,O-O“ buhalterinė apskaita buvo vedama tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka.

1707.15.

171Nurodoma, kad tiek sandoris tarp UAB ,,O-O“ ir staklių gamintojo dėl staklių pirkimo, tiek tarp UAB ,,O-O“ ir UAB ,,W P” dėl Staklių pardavimo buvo realūs bei tikri, todėl šios ūkinės operacijos buvo pagrįstai bei teisėtai įtrauktos į UAB ,,O-O“ buhalterinę apskaitą, nuo jų buvo sumokėti mokesčiai, todėl jokios nusikalstamos veikos šiais veiksmais nei V. P., nei UAB ,,O-O“ nepadarė. Frezų pardavimo UAB ,,W P” sandoris buvo įtrauktas į UAB ,,O-O“ buhalterinę apskaitą, visi mokesčiai nuo jo sumokėti. Tai patvirtina: V. P. ir J. S. parodymai; 2012 m. balandžio 20 d. Sutarties priedas Nr. 1; specialistės N. T. paaiškinimai duoti teisme bei Ataskaitos 1-2 punktai.

1727.16.

173V. P. ir UAB ,,O-O“ negalėjo būti pripažinti kaltais pagal BK 222 straipsnio 1 dalį epizode dėl laiku neįtrauktos ūkinės operacijos - S. G. pirkimo į buhalterinę apskaitą, kadangi iš bylos duomeny patvirtina, kad tai buvo padaryta ne tyčia, o dėl objektyvių, nuo V. P. ir UAB ,,O-O“ nepriklausančių aplinkybių, t.y. dėl to, kad staklių G. pirkimo iš UAB „P.“ sandoris įvyko 2013 m. kovo 4 d., tai reiškia, jog sandoris VMI turėjo būti deklaruotas iki 2013 m. balandžio 25 d. Tai patvirtina tiek teisinis reglamentavimas, numatytas LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje, tiek teisme apklausta specialistė N. T. ir UAB ,,O-O“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi M. M.. Nesuėjus PVM deklaracijos pateikimo terminui – 2013 m. kovo 26 d. VMI paėmė iš UAB ,,O-O“ apskaitos dokumentus patikrinimui, o 2013 m. balandžio 3 d. kratos metu FNTT paėmė likusius dokumentus. Dėl šių objektyvių priežasčių 2013 m. balandžio 3 d. įvykusio sandorio dokumentai nebuvo įtraukti į UAB ,,O-O“ buhalterinę apskaitą.

1747.17.

175V. P. ir UAB ,,O-O“ nepagrįstai nuteisti ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi frezų pardavimas UAB ,,W P” buvo tinkamai įtrauktas į UAB ,,O-O“ buhalterinę apskaitą, už jį buvo sumokėti visi privalomi mokesčiai.

1767.18.

177Teismas nepagrįstai ir neteisėtai ignoravo byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad frezų pardavimo sandoris buvo įtrauktas į UAB ,,O-O“ buhalterinę apskaitą, įtraukus 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą O Nr. 120005; V. P. ir J. S. parodymus, 2012 m. balandžio 20 d. Sutarties priedo Nr. 1 duomenis, specialistės N. T. paaiškinimus duotus teisme bei Ataskaitos 1 - 2 punktus, kuriuose specialistė nurodė, jog frezos, kaip komplektuojančios keičiamos detalės galėjo būti neišskirtos 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitoje faktūroje O Nr. 120005, todėl aplinkybė, jog frezos atskirai neįvardintos sąskaitoje, o tik sutarties priede neleidžia teigti, kad frezos nebuvo parduotos kartu su staklėmis, kaip ir teigia sandorio dalyviai. Frezų savikainos nurašymas, kuris galimas tik prekių pardavimo atveju, buvo atliktas būtent 2012 m. lapkričio 26 d., todėl konstatuotina, kad frezos buvo parduotos būtent pagal 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą O Nr. 120005.

1787.19.

179Teismas nepagrįstai vadovavosi VMI išvada, nepasydamas akivaizdžių prieštaravimų, patvirtinančių VMI pozicijos šiuo klausimu neteisingumą ir ydingumą: VMI specialistės apklausos teisme metu nurodė, jog jokių dokumentų, patvirtinančių, kad frezos buvo parduotos kito sandorio metu už 79 000 Lt, rasta nebuvo ir specialistės rengdamos išvadą jais nedisponavo; išvadoje konstatuota, kad frezų pardavimo sandoriui pagrįsti nepateikta juridinę galią turinčių dokumentų; N. T. Ataskaitos 2-3 punktuose daroma išvada, kad frezos parduotos būtent pagal 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą O Nr. 12005, ir kad nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, jog frezos buvo parduotos atskirai už 79 000 Lt kainą.

1808.

181Nuteistasis S. S. ir jo gynėja advokatė A. P. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendį S. S. nuteisimo dalyje panaikinti ir šioje dalyje priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį bei atmesti civilinį ieškinį.

1828.1.

183Pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes nuosprendis grindžiamas ne bylos įrodymais, o kitų asmenų atliktais veiksmais, prielaidomis ir spėjimais, todėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismas neatliko lyginamosios įrodymų analizės, neįvertino jų visumos, todėl padarė neteisingas išvadas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei neteisingai paskyrė bausmę. Skundžiamo teismo nuosprendžio forma ir turinys neatitinka BPK 302-305, 307 straipsnių nuostatų, nes pirmosios instancijos teismas iš esmės apsiribojo tik kaltinamojo akto perrašymu, apkaltinamajame nuosprendyje nenurodant nusikalstamos veikos padarymo vietos, laiko, būdo, padarinių, kurie šioje byloje turi esminės reikšmės veikos kvalifikavimui.

1848.2.

185S. S. nepagrįstai nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį.

1868.3.

187UAB „P.“, nei S. S., kaip bendrovės direktorius ir vienas iš trijų bendrovės akcininkų, nėra susijęs su UAB „W P“ pateikta per UAB „( - )“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai paraiška dėl projekto verslo plėtros išlaidų finansavimo ES paramos lėšomis. Byloje apklausti J. S., V. P., liudytojai A. I., N. L., G. L., kurie tiesiogiai dalyvavo teikiant ar priimant paraišką, rengiant ir įgyvendinant projektą, parodė, kad S. S. neatliko jokių veiksmų nei kaip fizinis asmuo, nei kaip UAB „P.“ vienas iš akcininkų ir/ar direktorius dėl UAB „W P“ paramos gavimo. Teismas pagrįstai pripažino, kad S. S., būdamas rusakalbiu, tik „paviršutiniškai“ žinojo apie tai, kad sūnus gali gauti paramą. S. S. paramos gavimo proceso neinicijavo, procese su trečiaisiais asmenimis nedalyvavo, neturėjo jokių įgaliojimų priimti UAB „W P“ vardu jokių sprendimų, todėl teismo padarytos išvados, kad S. S. dalyvavimas parodoje, lankstinukų parvežimas, artimi giminystės ryšiai, bendravimas su verslininkais dėl įvairių staklių modelių, vienintelio subjektyvaus liudytojo M. S. prieštaringi „įsivaizdavimai“ ar 2012 m. rugsėjo 10 d. sūnui staklių įsigijimui 200 000 Lt/57 924 Eur paskolos suteikimas, logiškai patvirtinantis staklių pirkimo sandorio realumą, 2013 m. kovo 4 d. UAB „P.“ sudaryta sutartis su UAB „O-O“ dėl bendrovei nebereikalingų naudotų medienos dygiavimo staklių „G. S.“ pardavimo yra elementarūs civiliniai santykiai ir negali sukurti pagrindo kilti baudžiamajai atsakomybei. Be to, apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl S. S.„paviršutiniško žinojimo“ negali sudaryti pagrindo pripažinti asmenį kaltu suvokus ir sąmoningai siekus veikose numatytų padarinių kilimo. Kaltės principas iš baudžiamosios atsakomybės eliminuoja objektyvų pakaltinimą, t.y. asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už padarinius, kurie atsiranda be jo kaltės.

1888.4.

189Teismas nevertino svarbių juridinių faktų, kad J. S. nutraukė dalyvavimą paramos programoje savanoriškai, kad ES paramos lėšos net nebuvo gautos, todėl reali žala nepadaryta, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra pagal programos ir susitarimo sąlygas, bet kada galėjo, iškilus abejonėms, atsisakyti teikti finansavimą, spręsti dėl finansavimo dydžio, taigi nuteistųjų veiksmai negalėjo padaryti esminės įtakos Agentūros sprendimams. Šiame kontekste apeliantai nurodo, kad teismas, konstatavęs, kad yra padarytos BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, turėjo taikyti ir BK 23 straipsnį, reglamentuojantį savanorišką atsisakymą pabaigti nusikalstamą veiką, vertinti galėjusio nukentėti asmens įtakojimo galimybes, nes teisme apklaustas NMA darbuotojas A. I. patvirtino, kad UAB „W P“ nieko neišmokėjo, nes pats paramos gavėjas paprašė nutraukti sutartį“.

1908.5.

191Teismas nuosprendyje nepagrįstai rėmėsi ( - ) 2012 m. gruodžio 11 d. Ekspertine konsultavimo ataskaita Nr. 16 kaip vieninteliu byloje esančiu įrodymu, leidžiančiu padaryti išvadą, kad J. S. apgaule nuo Agentūros nuslėpė <...>staklių kainos padidinimą ir išankstinius susitarimus su UAB „O-O“, nesbylos nagrinėjimo iš esmės metu paaiškėjo, kad šis privataus juridinio asmens pateiktas įrodymas yra visiškai neobjektyvus ir atliktas nekvalifikuoto specialisto, nes specialistas neturi techninio išsilavinimo, kainą nustatė remiantis ne rinkos analize, išvedant rinkoje staklių kainos vidurkį, o vadovaujantis surasta mažiausia kaina – M. S. įmonės ( - ) telefoninio pokalbio suteiktais duomenimis. Asmens kaltė negali būti grindžiama telefoninio pokalbio duomenimis, kurio teisingumo neįmanoma patikrinti. Byloje nėra pateikta ( - ) atestatų ar eksperto M. S. kvalifikaciją patvirtinančių įrodymų, todėl teismo išvada yra absoliučiai nepagrįsta bei prieštaraujanti kitiems byloje surinktiems įrodymams. Liudytojas M. S. teisme pripažino, kad jis buvo ( - ) apklaustas telefonu abstrakčiai apie galima staklių kainą(nors tuo metu nesuprato, kas jį apklausia ir kokiu tikslu), liudytojas apklausos metu nurodė, jog abstrakčios kainos negalima sieti su konkrečiom staklėm, kurios buvo įsigytos ir kurios yra šios bylos nagrinėjimo metu tiriamos. Be to, M. S. įmonė ( - )nėra vokiškų staklių „TimberMax6-23U“ gamintojo atstovas Lietuvoje. Todėl M. S. telefoninė apklausa neturi jokio teisinio pagrindo ir ja grįsti apkaltinamąjį nuosprendį negalima.

1928.6.

193Pirmosios instancijos teismas nevertino NMA specialisto A. I. parodymų, kad NMA turėjo galimybę kreiptis į ( - ) turėjo ir prieš pasirašant sutartį, tačiau su paraiška pateiktas UAB „O-O“ komercinis pasiūlymas, prieš pasirašant sutartį, nesukėlė jokių abejonių ir sutartinis paramos suteikimo įsipareigojimas buvo prisiimtas. Be to, aiškinantis dėl pasirašytos Paramos sutarties 4.3.punkto, liudytojas patvirtino, kad „jei yra užaukštintos kainos, būtinos projektui vykdyti, užaukštintos kainos skirtumas minusuojamas“, o tai rodo, kad NMA net ir išmokėjus paramą, nėra galimybių suklaidinti Agentūrą ir neteisėtai įgyti ES ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, nes Sutarties 4.3. punkto pagrindu net ir suteikta parama gali būti sumažinta. Todėl bet kokia paramos gavėjo įtaka yra eliminuota ir išsprendžiama taikant civilinę atsakomybę, kylančią iš sutartinių santykių teisės. Santykiams, kuriuos aiškiai reglamentuoja tarp šalių sudaryta sutartis, turinti šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis), negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Be to, S. S. nėra sutarties šalis ir nedalyvavo paramos projekte jokia forma, statusu bei jokiais pagrindais.

1948.7.

195Apeliantai kategoriškai nesutinka su teismo išvada, kad S. S. kartu su V. P. suklastojo tikrus dokumentus: įrašė į 2013 m. kovo 4 d. sutarties tarp UAB „P.“ ir UAB ,, O-O“ I dalies 1 punktą, III dalies l punktą ir Sutarties priedą Nr. 1 melagingus duomenis, kad UAB „P.“ parduoda naudotas medienos dygiavimo stakles „G. S.“už 399 300 Lt, nors toks turtas UAB „P.“nebuvo apskaitytas, šios sutarties pagrindu išrašė suklastotus dokumentus 2013 m. kovo 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą PAB (be numerio), kasos pajamų orderio kvitą, serija PAB Nr. 01, kuriuos V. P. 2012 m. spalio 4 d. –2012 m. lapkričio 19 d. nuėmė grynais iš UAB „O-O“sąskaitos Nr. ( - ), nes tokia teismo išvada, apeliantų teigimu, yra nepagrįsta.Skunde nurodoma, kad toks pardavimas logiškai negali būti paaiškinamas siekiu paramos gavėjui „UAB „W P“ įteisinti per UAB „P.“ skirtumo grąžinimą, nes UAB „P.“ ir „UAB „W P“ yra du atskiri juridiniai asmenys, turintys atskirą buhalterinę apskaitą ir toks „įteisinimas“ yra teisiškai visiškai neįmanomas.Tokią teismo išvadą paneigia ir 2014 m. birželio 16 d. Specialisto išvada Nr. (4.65)-86-82, atlikta specialistės V. A., kuri paneigia, jog UAB „P.“ direktorius S. S. pardavė neegzistuojančias bendrovės apskaitoje medienos dygiavimo stakles „G. S. 2”, PVM sąskaitoje-faktūroje nurodydamas melagingus duomenis. Specialistė, remiantis S. S., pateiktais pirminiais staklių įsigijimo dokumentais – 2001 m. liepos 12 d. Finansinio lizingo sutartimi, 2006 m. gruodžio 11 d. akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 5, banko išrašais apie vykdytą lizingo sutartį, bei 2013 m. balandžio 2 d. vykusio operatyvaus patikrinimo metu fiksuotais duomenimis, Specialisto išvadoje pripažino, kad medienos dygiavimo staklės „G. S. 2“ galėjo būti 2013 m. parduotos, t.y. Bendrovė gavo teisėtas pajamas. Visi Specialisto išvadoje aptarti rašytiniai įrodymai bei paties teismo priimtas S. S. išteisinamasis nuosprendis dėl svetimo turto pasisavinimo akivaizdžiai patvirtina, jog staklių pardavimas nėra susijęs su „UAB „W P“ paramos gavimo procedūra bei S. S. priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Teismas nepagrįstai vertino, kad atsiskaitymas grynais pinigais yra neteisėtas, nes toks atsiskaitymas nėra uždraustas LR įstatymų ir negali sukelti abejonių sandorio teisėtumu.

1968.8.

197Apeliantų teigimu, S. S. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

1988.9.

199Nurodoma, kad S. S. nėra UAB „O-O“ vadovas, todėl teismo padaryta išvada dėl S. S. kaltės, siejant ją su UAB „O-O“ buhalterinės apskaitos neišsaugotais dokumentais yra nepagrįsta. Teismas pripažino, kad 1999 m. kovo 4 d. ir 2012 m. gruodžio 19 d. vykę gaisrai bendrovės patalpose yra pagrįsti oficialiais rašytiniais įrodymais, tačiau nepagrįstai vertino, kad tai nėra objektyvi priežastis, dėl ko nebuvo išsaugoti visi buhalterinės apskaitos dokumentai, byloje nėra ir jokių duomenų, kad S. S. šią veiką padarė tyčia. Teismo nuosprendyje nėra nurodyta, kokie duomenys leidžia daryti išvadą, kad dokumentai nebuvo atkurti ir sukėlė bendrovei nuosprendyje nurodytus padarinius, t.y. kad negalima nustatyti bendrovės turto dydžio. Apeliantų teigimu, visa bylos medžiaga patvirtina, kad dėl objektyvių priežasčių neišsaugotų dokumentų, S. S. kaip vadovas padarė viską - fiksavo faktus dėl vykusių gaisrų, t.y. gavo oficialius rašytinius įrodymus. Siekiant užtikrinti tinkamą buhalterinės apskaitos vykdymą, sudarė su ( - ) sutartį dėl UAB „P.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, būtent šios įmonės darbuotoja B. V. turėjo specialių žinių ir galėjo paaiškinti, kad reikia surašyti inventorizacijos aktus. Bendrovė buvo tikrinama ir Valstybinės mokesčių inspekcijos, tačiau patikrinimų metu dėl gaisrus patvirtinančių faktų, nepateikus dalies buhalterinės apskaitos dokumentų, nebuvo fiksuota, jog vadovas po gaisrų elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai, net nebuvo taikyta administracinė atsakomybė.

2008.10.

201Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d.įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ nustatyta, kad kasos pajamų orderis (KPO), kasos išlaidų orderis (KIO), mokėjimo žiniaraštis, mokėjimo nurodymai, banko išrašai, kasos knyga, priimtų ir išduotų pinigų apskaitos knyga, elektroninio kasos aparato žurnalas, kasos pajamų ir išlaidų dokumentų registracijos žurnalas turi būti saugomi 10 metų, todėl nuosprendyje nurodytas veikos laikas nuo 1999 m. iki 2005 m. gegužės 11 d. (2015 m. gegužės 11 d. surašytas Kaltinamasis aktas) yra nepagrįstas teisiniu reguliavimu, t.y. teisės normomis, kurios yra nurodytos teismo nuosprendyje. Nuosprendis šioje dalyje yra formaliai abstraktus, nepagrįstas konkrečiai dingusiais buhalterinės apskaitos dokumentais, dėl kurių neįmanoma nustatyti UAB „P.“ turto dydžio. Pažymima, kad teismas nenustatė kokia buvo S. S. kaltės forma šioje veikoje. Apeliantų nuomone, nustatytos objektyvios priežastys – gaisrai, finansinę apskaitą tvarkančių asmenų kaita, buhalterinėje apskaitoje padarytos klaidos, kurios objektyviai įvertinus pirminius buhalterinius dokumentus gali būti ištaisytos, negali būti pripažįstamos tyčiniu nusikaltimu.

2028.11.

203Apeliantai teigia, kad S. S. nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes jo veikoje nėra subjektyviojo požymio – kaltės. Apeliantai pažymi, kad visos bylos nagrinėjimo metu buvo nurodoma, kad pareikštas kaltinimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį yra absoliučiai neaiškus nei dėl veikos subjekto, nei dėl objekto, todėl nesudaryta galimybė tinkamai gintis. Kaltinime nurodomi sandoriai ir jų vertės bei apmokestinamasis PVM tarifas, tačiau jų neįmanoma identifikuoti, t.y. iš esmės kaltinimas grindžiamas tik skaičiais, nenurodant kokių konkrečių ūkinių operacijų duomenys laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d.iki 2013 m. kovo 31 d. buvo neapskaityti.

2048.11.1.

205Teismas neatsižvelgė ir nevertino, jog 2018 m. kovo 16 d. VMI prie LR FM Specialisto išvadoje Nr. (21.73-32)363-8 specialistė V. A. neatsakė į teismo užduotą 2 klausimą, tačiau 2016 m. gegužės 25 d. vykusiame teismo posėdyje žodžiu patvirtino, kad iš UAB „P.“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo paimti 2013 m. balandžio 2 d. poėmio aktu Nr.(4.65)-129-KD-192 (Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2014 m. balandžio 5 d.), kad išvados teiktos 2013 m. balandžio 15 d. parengtoje ataskaitoje už laikotarpį pagal suformuotą užduotį nuo 2013 m. kovo 1 d.iki 2013 m. kovo 31 d. iš poėmio metu paimtų dokumentų, ir žodžiu patvirtino, kad prievolė pateikti PVM deklaraciją UAB „P.“ atsirado tik 2013 m. balandžio 25 d. bei tai, kad PVM deklaracija gali būti tikslinama 5 metus. Todėl akivaizdu, kad 2013 m. balandžio 2 d.– 2013 m. balandžio 15 d., t. y. dokumentų poėmio ir Operatyvaus patikrinimo ataskaitos Nr. 26-450-11 surašymo metu, UAB „P.“ nebuvo kilusi PVM mokestinės prievolės deklaravimo pareiga už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 1 d.iki 2013 m. kovo 31 d. Specialistė V. A., duodama paaiškinimus teismui, patvirtino, kad „bendrovės 2015 m. balandžio 2 d. patikslintos 2013 m. kovo mėn. PVM deklaracijos duomenys teisingi“, o tai patvirtina, kad patikslinus deklaraciją ir į apskaitą įtraukus tik vieną –2013 m. kovo 4 d. PVM sąskaitą - faktūrą PAB, kuria buvo įformintas dygiavimo staklių pardavimas „G. S. 2” (įsigytų 2001 metais), kurios mokėtino PVM suma sudaro 658 Lt, o bendra mokėtino į biudžetą PVM suma sudaro 60 249,12 Lt, akivaizdžiai nesutampa su kaltinime pateiktais UAB „P.“ PVM nurodytais– „nuslėptais skaičiais“ iš daugiskaitoje nurodytais „neapskaitytais apmokestinamais sandoriais“, kurie nebuvo konkretizuoti nurodytu nuslėptų sandorių laikotarpiu (2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. kovo 31 d.) ir teismo nuosprendyje. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „W P“ pateikus patikslintas PVM deklaracijas, VMI atsisakė civilinio ieškinio, t.y. pripažino, jog toks sutikslinimas, leidžiamas įstatymu 5 metus, yra teisėtas ir bylos nagrinėjimo metu.

2068.11.2.

207Teismas neatsižvelgė ir nevertino apeliantų paaiškinimų, kad B. V., tvarkiusi UAB „P.“ buhalterinę apskaitą pagal sudarytą standartinę sutartį su ( - ), prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, nutraukė sutartį ir atsisakė tikslinti PVM deklaraciją. Šią aplinkybę teisme patvirtino B. V.. Iškėlus baudžiamąją bylą S. S. negalėjo rasti finansininko, kuris sutikslintų PVM deklaraciją, o pats to padaryti jis nesugeba, nes neturi finansinio išsilavinimo. Todėl UAB „P.“, vykstant ikiteisminiam tyrimui, kai buvo grąžinti pirminiai dokumentai, objektyviai neturėjo specialių žinių turinčio asmens, kad būtų atliktas PVM duomenų patikslinimas. Tokio patikslinimo būtinybė egzistavo, nes kovo mėn. deklaracija buvo pateikta iš poėmio metu nepaimtų dokumentų.

2088.12.

209Nepagrįstai ir neteisėtai iš S. S. priteistas 60 249,12 Lt (17 524,35 Eur) dydžio civilinis ieškinys. Skunde pažymima, kad valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras ir civilinis ieškovas nurodė skirtingas žalos sumas – kaltinime nurodyta valstybei padaryta žala – 21 572,93 Eur (nepatikslinta), civiliniame ieškinyje reikalaujama – 37 415, 14 Eur (nepatikslinta). 2018 m. kovo 16 d. Specialisto išvadoje 2018 m. kovo 13 d.dienai nesumokėtas BUAB „P.“ PVM likutis sudaro 60 249,12 Lt (17 524,35 Eur). Civilinio ieškovo, VMI, atstovė I. P. 2017 m. kovo 2 d. teisiamajame posėdyje pripažino, kad „UAB „P.“ pateikė 2015 m. balandžio 2 d.patiksliną PVM deklaraciją už 2013 m. kovo mėnesį, kurioje 20 068,35 Eur sumai patikslino PVM deklaraciją ir papildomai šią sumą deklaravo, kad iš šios sumos šiai dienai yra įskaityta 2 544 Eur į PVM, todėl PVM likutis yra 17 524,35 Eur. Tačiau nei kaltinimas, nei civilinis ieškinys nebuvo sutikslinti PVM nepriemokos deklaruotai sumai. VMI atstovė negalėjo teisme paaiškinti kokiais duomenimis remiantis civilinis ieškinys yra pareikštas asmeniškai S. S. ir kaip pasireiškia pastarojo kaltė dėl juridinio asmens mokestinės nepriemokos. Apeliantų teigimu, už mokestinę prievolę yra atsakinga tik UAB „P.“, kuri Vilniaus apygardos teismo 2017-06-15 nutartimi pripažinta bankrutavusia, ir įmonę nutarta dėl bankroto likviduoti.

2109.

211Teismo posėdžio metu nuteistieji, jų atstovai ir gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

212Nuteistųjų J. S. ir UAB „W P“, V. P. ir juridinio asmens UAB „O-O“ atstovės advokatės R. K., S. S. ir jo gynėjos advokatės A. P. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

213II.

214Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

215Dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje, BK 203 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nusikaltimų

21610.

217Nuteistųjų apeliacinių skundų pagrindinis argumentas, neva patvirtinantis jų veiksmų teisėtumą yra tai, kad keturpusės obliavimo ir profiliavimo staklės„TIMBERMAX 6-23U“ (toliau – staklės „TIMBERMAX 6-23U“) buvo įgytos nenuginčytai teisėtai, tai yra, apeliantai tvirtina, kad siekiant įsigyti šias stakles buvo laikomasi įstatyme nustatytos procedūros, ji buvo vieša, buvo parengti šiai procedūrai reikalingi dokumentai, gauta paskola, perkamas turtas buvo apdraustas, po sandorio sumokėti visi pagal Lietuvos Respublikos įstatymus privalomi mokėti mokesčiai. Vis dėlto pažymėtina, kad nuteistųjų kaltę padarius jiems inkriminuotą sukčiavimą šiuo atveju patvirtina ne paramos gavimo procedūros pažeidimai, kadangi nuteistųjų siekis ir buvo sudaryti įspūdį, kad medžio apdirbimo staklių pirkimo ir paramos gavimo procedūra vyksta pagal įstatymų nustatytus reikalavimus, o dokumentuose nematomi, realiai nuteistųjų atlikti veiksmai paramos gavimo procedūros metu, paramos teikėjui nežinomi, o taip pat nuo valstybės nuslėpti jų tarpusavio ryšiai, kuriais nuteistieji pasinaudojo siekdami nusikalstamo tikslo – svetimų turtinių teisių – teisės į paramą ir susigrąžintinos PVM dalies įgijimo.

21811.

219Įvertinusi byloje surinktus įrodymus atskirai ir jų visumą teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad J. S. susitarė su tėvu – UAB „P.“ direktoriumi S. S. bei UAB „O-O“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi V. P. panaudoti UAB „O-O“ kaip tarpininkę tam, kad būtų galima įteisinti apsimestinį sandorį, kuriuo UAB „W P“ dirbtinai padidinta verte įsigytų ir užpajamuotų pirkimo techninių specifikacijų neatitinkantį ilgalaikį turtą - 6 velenų stakles „TIMBERMAX 6-23U“, ir, kad tokiais veiksmais J. S., S. S. ir V. P. siekė suklaidinti Nacionalinę mokėjimo agentūrą (toliau – Agentūra) ir apgaule UAB „W P“ naudai įgyti žymiai didesnę Europos Sąjungos paramą, o taip pat suformuoti didesnį PVM bei jį susigrąžinti iš Lietuvos Respublikos biudžeto.Apgaulė, kaip sukčiavimo nusikaltimo sudėties požymis, šiuo atveju pasireiškė staklių „TIMBERMAX 6-23U“ pirkimo bei kitų Europos Sąjungos paramos įgijimo procese reikalingų dokumentų suklastojimu.

22012.

221Skundžiamame nuosprendyje teismas pagrįstai nustatė, kad siekdamas aukščiau nurodyto tikslo, V. P. suklastojo tikrą dokumentą – 2012 m. kovo 22 d. UAB „O-O“ vienintelio akcininko sprendimą, kurio 3 punkte įrašė melagingus duomenis apie tai, kad iš užimamų pareigų nuo 2012 m. kovo 23 d. atleidžia UAB „O-O“ direktorių O. M., nes toks asmuo UAB „O-O“ direktoriumi niekada nedirbo.

22212.1.

223Nuteistasis V. P. nurodė, kad UAB „O-O“ akcijas už simbolinę 10-30 Lt kainą nupirko iš O. M. prieš finansinę krizę – 2007 ar 2008 metais, šis sandoris buvo įformintas akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, tačiau užregistravo ją tik 2012 metais, kai pradėjo dirbti srityje, susijusioje su statybomis ir nutarė bendrovę „įteisinti“. Anot nuteistojo, UAB „O-O“ nėra fiktyvi, ji vykdė veiklą dar iki kaltinime nurodyto sandorio su UAB „W P“.Vis tik, nuteistojo V. P. kaltę suklastojus vienintelio akcininko sprendimą patvirtina tai, kad 2007 m. vasario 14 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria V. P. iš O. M. įgijo UAB „O-O“ akcijas nebuvo patvirtinta notaro ir VĮ „Registrų centras“ buvo įregistruota tik 2012 m. balandžio 10 d. (t. 12, b. l. 43-49),liudytoja I. D. ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus, kuriuos patvirtino pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje,nurodė, kad VMI duomenų bazėje duomenų apie tai, kad O. M. buvo UAB „O-O“ akcininkas, nebuvo (t. 3, b. l. 187-189). Be to, UAB „O-O“ ataskaitoje apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančiuosius vienetus bei asmenis už 2007 metus bendrovė deklaravo, kad jos akcijos priklauso S. S., J. S. ir L. V., ataskaitą kaip vadovas pasirašė S. S. (t. 11, b. l. 107). Iš 2014 m. birželio 25 d. UAB „O-O“ rašto-atsakymo (t. 11, b. l. 110-125) matyti, kad Operacijų akcijomis registravimo žurnale nėra O. M. parašų.Apžiūrint Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Švenčionių skyriaus ir Vilniaus skyriaus pateiktus dokumentus nustatyta, kad VSDFV duomenų apie tai, kad O. M. kaip nors būtų susijęs su UAB „O-O“ neturi – nuo UAB „O-O“ įsteigimo dienos iki 2012 m. kovo 26 d. bendrovės vadovu buvo S. S. (t. 10, b. l. 94-147). Iš 2014 m. lapkričio 10 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 3, b. l. 192-193) matyti, kad liudytoja I. I. pateikė išrašą iš IMIS duomenų bazėsdėl UAB „O-O“, iš kurio matyti, kad bendrovės įgaliotu asmeniu nuo 2001 m. gruodžio 20 d. iki 2011 m. spalio 20 d. buvo S. S., vadovu jis registruotas iki 2012 m. kovo 26 d., o nuo 2012 m. kovo 26 d. vadovu tapo V. P..

22412.2.

225Taigi,aukščiau išdėstyti įrodymai patvirtina, kad O. M. niekuomet nebuvo UAB „O-O“ direktoriumi, juo, iki pat vadovu tapus V. P. buvo S. S.. Nuteistasis V. P. skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo dalį byloje surinktų duomenų. Žemesnės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nuo bendrovės įkūrimo sudarytais dokumentais, iš kurių matyti, kad O. M. joje nedirbo. Pažymėtina, jogVĮ „Registrų centras“ įrašus registre atlieka pagal pateiktus duomenis, tačiau jų atitikimo tikrovei netikrina, ir, nors apeliantas V. P. nurodo, kad remiantis VSDFV S. S. UAB „O-O“ dirbo iki 2003 m. sausio 2 d., kaip minėta, vadovu jis buvo registruotas iki 2012 m. kovo 26 d. ir duomenų apie tai, kad O. M. būtų dirbęs UAB „O-O“ neturi, pastarasis asmuo dirbo UAB „P.“(t. 10, b. l. 141-144).

22612.3.

227Apeliantai V. P. ir UAB „O-O“ atstovė skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo nenuoseklus iš pradžių teigdamas, kad nuteistasis niekuomet neįsigijo akcijų iš O. M., tačiau vėliau konstatuodamas, jog V. P. buvo UAB „O-O“ direktorius ir akcininkas. Vis tik pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo tik tai, kad nuteistasis suklastojo vienintelio akcininko sprendimą, kurio pagrindu buvo įregistruotas įmonės akcininku bei vadovu ir, kurio pagrindu įgijo galimybę atstovauti bendrovę,tačiau, teismas nenurodė pripažįstantis, kad nuteistasis V. P. buvo teisėtas įmonės vadovas.

22812.4.

229Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir tai, kad iki sandorio su UAB „W P“ dėl staklių „TIMBERMAX 6-23U“ pirkimo – pardavimo UAB „O-O“ nevykdė veiklos ir, kad šis juridinis asmuo buvo naudojamas neteisėtai veiklai nuslėpti. 2014 m. spalio 27 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 10, b. l. 151-181) Vilniaus m. 11-ojo notarų biuro notarė D. B. pateikė 2012 m. balandžio 4 d. prašymą Juridinių asmenų registre registruoti UAB „O-O“, pasirašytą V. P.; 2012 m. kovo 22 d. ( - )„O-O“ vienintelio akcininko V. P. sprendimą pakeisti bendrovės pavadinimą, buveinės adresą, atleisti bendrovės direktorių O. M. ir direktoriumi išrinkti V. P., padidinti bendrovės įstatinį kapitalą, pakeisti ūkinės veiklos sritis, patvirtinti naują įstatų redakciją; 2012 m. kovo 22 d. kasos pajamų orderio Serija O – O Nr. 1 kopiją, kuria V. P. didina UAB „O-O“ įstatinį kapitalą 99 970 Lt; 2012 m. kovo 22 d. UAB „O-O“ įstatų pakeitimą, pasirašytą direktoriaus V. P.. V. P. Valstybės įmonėje Registrų centras vadovu registruotas nuo 2013 m. kovo 28 d., o sandoris, kuriuo V. P. teigia finansinės krizės laikotarpiu įgijęsakcijas iš O. M., buvo įregistruotas tik 2012 m. balandžio 10 d. Kaip matyti, UAB „O-O“ dokumentai buvo pradėti tvarkyti tik 2012 m. kovo – balandžio mėnesiais, kaip tik tuo metu, kai UAB „W P“ paskelbė apie ketinimą įsigyti keturpuses obliavimo profiliavimo stakles.

23012.5.

231Nuteistojo V. P. ir UAB „O-O“ atstovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „O-O“ pradėjus vystyti veiklą, staklių pirkimo – pardavimo sandoriai nebuvo vieninteliai bendrovės sandoriai, nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. UAB O-O“ turėjo 697 593 Lt (iš jų 659 504,13 Lt už UAB „W P“ parduotas stakles) PVM apmokestinamųjų sandorių, apeliantas pažymi, kad tai nurodė ir VMI. Jo teigimu UAB „O-O“ aktyviai vykdė ir iki šiol vykdo savo veiklą. Vis tik, 2014 m. liepos 2 d. VMIspecialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-64 dėl UAB „O-O“ ūkinės finansinės veiklos (b. t. 12, b. l. 43-49) nurodyta, kad UAB „O-O“ PVM mokėtojų registre įregistruota 2012 m. gegužės 3 d., o 2012 m. spalio 10 d. Bendrovė VMI sprendimu išregistruota iš PVM mokėtojų registro, nes mokėtojas ekonominės veiklos ir įsigijimų iš ES valstybių nevykdė. Nuo 2012 m. lapkričio 21 d. Bendrovė vėl įregistruota PVM mokėtoja. Taip pat, specialisto išvadoje nurodoma, kad tyrimo metu nustatyta, jog UAB „O-O“ faktiškai realios veiklos nevykdė, tik sudarė vienkartinius sandorius su pažįstamų asmenų vadovaujamomis įmonėmis, forminant dokumentus ir sudarant sąlygas UAB „W P“ neteisėtai užvaldyti Europos Sąjungos paramos lėšas 690 560 Lt ir nuo dirbtinai padidintos tiek įsigyto naujo (obliavimo profiliavimo staklės „TIMBERMAX 6-23U“), tiek seno turto (frezos) kainos atskaityti 138 495,87 Lt (žymiai didesnį) pirkimo PVM bei jį susigrąžinti iš biudžeto. Byloje nustatyta, jog tiesioginiam staklių „TIMBERMAX 6-23U“ gamintojui ir tiekėjui UAB „O-O“ sumokėjo tik gavusi apmokėjimą iš UAB „W P“, taip pat tik tuomet sumokėjo pardavimo PVM mokestį, lėšų atsiskaitymui su Vokietijos įmone sąskaitoje neturėjo(t. 9, b. l. 16-20, t. 11, b. l. 66-103).

23212.6.

233Be to, pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas įsteigė ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti. Kvalifikuojant šią nusikalstamą veiką svarbu nustatyti tai, ar įsteigtas juridinis asmuo ar juridinis asmuo, kuriam vadovaujama, yra (bus) naudojami neteisėtai veiklai nuslėpti. Būtent tokį juridinį asmenį panaudojant kaip priedangą vykdoma arba ketinama vykdyti ir įvairias nusikalstamas veikas. Dažniausiai toks juridinis asmuo pats nevykdo realios komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos, tačiau galimos ir tokios teisinės situacijos, kai neteisėtai veiklai nuslėpti yra naudojamas ir toks juridinis asmuo, kuris užsiima tam tikra teisėta komercine, ūkine, finansine veikla (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-895/2018). Taigi, ta aplinkybė, kad po nusikalstamos veikos padarymo UAB „O-O“ toliau vykdo veiklą nuteistojo padarytos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suvokti, kad jis įsteigia juridinį asmenį, naudojamą neteisėtai veiklai nuslėpti, ar jam vadovauja, ir nori tai daryti. Sprendžiant dėl juridinio asmens vadovo baudžiamosios atsakomybės esminę reikšmę turi tai, ar jam vadovaujant juridiniam asmeniui šis juridinis asmuo buvo naudojamas neteisėtai veiklai nuslėpti ir juridinio asmens vadovas tai suvokė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-895/2018, Nr. 2K-143-976/2019). Šioje byloje surinktais įrodymais buvo nustatyta, kad V. P. suklastojo tikrą dokumentą – 2012 m. kovo 22 d. UAB „O-O“ vienintelio akcininko sprendimą, paskyrė save šios įmonės vadovu ir panaudojo UAB „O-O“ kaip tarpininkę J. S., S. S. ir V. P. sugalvotoje sukčiavimo schemoje. Teisėjų kolegija neabejoja, kad aptariamą nusikalstamą veiką V. P. padarė tiesiogine tyčia, tai yra, suvokdamas, kad vadovauja juridiniam asmeniui, kuris naudojamas neteisėtai veiklai nuslėpti ir norėdamas tai daryti, jo tyčią patvirtina tai, kad nuteistasis suklastojo 2012 m. kovo 22 d. vienintelio akcininko sprendimą, kurio pagrindu neteisėtai įgijo teisę vadovauti UAB „O-O“, kad bendrovės dokumentus, reikalingus veiklai vykdyti, parengė tik prieš sandorio su UAB „W P“ sudarymą, realiai tuo metu veiklos nevykdė, o taip pat byloje surinkti ir toliau aptariami įrodymai, kurie patvirtina, kad UAB „O-O“ buvo tik tarpininkė siekiant apgaule įgyti turtinę teisę į Europos Sąjungos paramą bei susigrąžintiną PVM mokesčio dalį ir V. P. jokių derybų dėl staklių „TIMBERMAX 6-23U“ įgijimo nevykdė.

23413.

235Pirmosios instancijos teismas byloje surinktais įrodymais nustatė, kad sandoris tarp UAB „W P“ bei UAB „O-O“ dėl staklių „TIMBERMAX 6-23U“ pirkimo už 798 000 Lt buvo apsimestinis – pirkimo – pardavimo sutartis dėl staklių pirkimo buvo sudaryta ne tarp UAB „O-O“ ir UAB „W P“ – o tarp UAB „W P“ bei ją atstovavusių J. S. ir S. S. ir tiesioginio staklių tiekėjo ir gamintojo. Apsimestinis sandoris leido nuteistiesiems nepagrįstai padidinti staklių kainą, kadangi buvo sukurta fikcija, kad staklės yra įgyjamos iš tarpininkės UAB „O-O“, bei įvykdyti realiai nevykusį, tačiau pagal paramos gavimo procedūrą būtiną prekių pirkimą ir tokiu būdu suklaidinti Agentūrą dėl įgyjamų staklių vertės bei tinkamo paramos gavimo procedūros vykdymo.

23614.

237Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog net ir tuo atveju, jei nustatoma, kad dokumente įtvirtintas apsimestinis sandoris, vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo tokią veiką pripažinti dokumento suklastojimu, numatytu BK 300 straipsnyje. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos (suklastojimo) pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo tokį dokumentą panaudojus apyvartoje, taigi ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Baudžiamąją atsakomybę užtraukianti veika turi būti pavojinga, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, ar dėl tokios veikos saugomiems gėriams atsiranda žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017). Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas baudžiamojo įstatymo požiūriu nėra pavojinga veika, nes ji negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir todėl baudžiamosios atsakomybės neužtraukia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-62-511/2018).

23815.

239Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvardyti tikri dokumentai, kurie buvo paramos gavimo procedūros dalis - 2012 m. balandžio 3 d. „Kvietimas pateikti prekių pasiūlymą“, 2012 m. balandžio 12 d. UAB „O-O“ pasiūlymas dėl obliavimo profiliavimo staklių, kotų gamybos linijos ir preso pirkimo, pirkimo komisijos posėdžio protokolai Nr. 1 ir Nr. 2, 2012 m. balandžio 17 d. pranešimas dėl pirkimo laimėtojo nustatymo, 2012 m. balandžio 20 d. UAB „W P“ bei UAB „O-O“ sutartis Nr. 1 dėl staklių „TIMBERMAX 6-23U“ pirkimo už 798 000 Lt su priedu Nr. 1, 2012 m. spalio 1 d. PVM sąskaita-faktūra serija OS Nr. 1 – 239 398,50 Lt, 2012 m. spalio 8 d. PVM sąskaita-faktūra serija OS Nr. 2 – 260 549,30 Lt, 2012 m. spalio 24 d. PVM sąskaita-faktūra serija OS Nr. 3 – 199 952,50 Lt, 2012 m. spalio 30 d. PVM sąskaita-faktūra serija OS Nr. 4 – 98 099,70 Lt ir 2012 m. lapkričio 2 d. priėmimo – perdavimo aktas, 2012 m. spalio 30 d. ir 2012 m. lapkričio 26 d. dvi vienodos PVM sąskaitos-faktūros serija OS Nr. 5 – 798 000 Lt (231 116,77 Eur) sumai ir 2012 m. spalio 30 d. priėmimo – perdavimo aktas buvo pagrįstai pirmosios instancijos teismopripažinti suklastotais BK 300 straipsnio prasme, kadangi šie dokumentai vėliau buvo pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai, Kredito unijai „( - )“ bei buhalterinę apskaitą tvarkiusiai ( - ) siekiant nusikalstamo tikslo – neteisėtai, panaudojus apgaulę, įgyti Europos Sąjungos paramą bei susigrąžintiną PVM mokesčio dalį. Be to, šiuose dokumentuose buvo nurodoma ne tik tikrovės neatitinkanti informacija dėl UAB „W P“ bei UAB „O-O“ ketinimų atitinkamai pirkti ir parduoti stakles, nors tiesiogines derybas dėl staklių įgijimo iš jų tiesioginio gamintojo ir tiekėjo iš tikrųjų vykdė nuteistieji S. S. ir J. S., tačiau pakeistas ir kai kurių jų turinys, nurodant neteisingą informaciją apie tai, kad perkamos medžio apdirbimo staklės turi 7 velenus, nors nuteistieji iš anksto susitarė pirkti stakles, turinčias 6 velenus.

24015.1.

241Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad juridiniai asmenys – UAB „O-O“, UAB „W P“ bei UAB „P.“ yra tarpusavyjesusijusios bendrovės.Pagal bylos duomenis, nuteistasis J. S. yra nuteistojo S. S. sūnus ir UAB „W P“ vadovas bei akcininkas (t. 5, b. l. 16-190), S. S. yraUAB „P.“vadovas ir akcininkas (t. 12, b. l. 129-193),o UAB „P.“, vadovaujama S. S. nuo bendrovės įsteigimo buvo UAB „O-O“ akcininkė (t. 10, b. l. 14-17), UAB „W P“ buvo įdarbinti darbuotojai, anksčiau dirbę UAB „P.“, įskaitant tai, kad J. S. nuo 2013 m. kovo 14 d. dirbo UAB „P.“, o S. S. nuo 2012 m. gruodžio 13 d. dirbo UAB „W P“ (t. 11, b. l. 66-103).Išdėstytos aplinkybėssuteikia visiškai pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistieji galėjo įtakoti tarpusavio atsiskaitymus bei sudaromų sandorių sąlygas. Taip pat,šioje situacijoje reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad UAB „O-O“iki nagrinėjamo sandorio su UAB „W P“ realiai nevykdė veiklos.

24215.2.

243Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai nurodoma, kadtai, jog sandoris dėl staklių pirkimo iš UAB „O-O“ buvo apsimestinis, patvirtina liudytojo M. S. pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 15, b. l. 194-199, t. 2, b. l. 1-3). Liudytojas parodė, kad iš pradžių staklėmis domėjosi UAB „P.“, jis bendravo su S. S. ir su J. S., S. S. važiavo su liudytoju į parodą Poznanėje, kur pastarasis išsirinko stakles, o liudytojas atliko jų žodinę rezervaciją. Po parodos, S. S. nurodė, kad yra susidomėjęs staklėmis, tačiau jam buvo reikalinga surinkti visus pinigus. Liudytojas rezervavo stakles elektroniniu paštu, tačiau avansinio mokėjimo iš S. S. nesulaukė. Liudytojas parodė, kad maždaug 2012 m. birželio mėnesį staklių gamintojas Vokietijos įmonė H. W. H. G. informavo, kad rezervuotas stakles parduoda, nes atsirado jas norintys pirkti klientai. Kaip matyti iš liudytojo pateiktų dokumentų, 2012 m. balandžio 4 d. buvo parengta sutartis Nr. 1-04/2012, pagal kurią UAB „P.“ turėjo įgyti iš H. W. H. G. stakles Timbermax DELUXE, tačiau jos buvo parduotos kitam pirkėjui nesulaukus informacijos iš UAB „P.“ (t. 3, b. l. 36-49). Anot liudytojo, panašiu metu iš šios įmonės jis gavo pranešimą, kad UAB „O-O“ kreipėsi tiesiogiai į juos dėl staklių įsigijimo, vokiečiai jam atsiuntė tą patį elektroninio pašto adresą, kuriuo dėl staklių įgijimo bendravo su S. S.. Liudytojas parodė paskambinęs S. S. ir pasiklausęs kodėl jis bando įsigyti stakles tiesiogiai iš gamintojo, o S. S. jam atsakė, kad taip nusprendė UAB „O-O“ direktorius. Liudytojas parodė, kad S. S. yra minėjęs, kad UAB „O-O“ yra jo įmonė. S. S. paprašė pateikti naują pasiūlymą, jame nurodyti kainą, kuria galima būtų įgyti stakles iš tiesioginio tiekėjo ir gamintojo bei iš IĮ „( - )“. Liudytojas pateikė pasiūlymus, o po kiek laiko S. S. su juo susisiekė ir nurodė, kad galima pasirašinėti trišalę sutartį tarp UAB „O-O“, IĮ „( - )“ ir H. W. H. G.. Į sutartį reikėjo įrašyti UAB „O-O“ direktoriaus V. P. duomenis, tačiau liudytojas parodė su šiuo asmeniu niekuomet nebendravęs, su juo nebuvo susitikęs. Liudytojas patvirtino, kad staklės „TIMBERMAX 6-23U“ buvo 6 velenų, valdymo pulte liudytojas teigė padaręs vietos septintam mygtukui, jei būtų papildomi velenai. Liudytojas parodė, kad garantija buvo duota šešių velenų staklėms, todėl norėdamas pajungti septintą, S. S. turėjo tai suderinti su IĮ „( - )“, vis tik dėl septinto veleno jis į liudytoją nesikreipė.Derybos vyko dėl 6 ir 7 velenų staklių, galiausiai buvo apsistota dėl staklių su 6 velenais. Liudytojas taip pat parodė, kad tokias stakles buvo galima įsigyti taip pat ir iš kitų Lietuvoje veikiančių įmonių.

24415.3.

245Iš liudytojo pateiktų susirašinėjimų elektroniniu paštu (t. 2, b. l. 40-181, t. 3, b. l. 1-65) matyti, kad derybos dėl staklių įgijimo iš tiesų, kaip teigė liudytojas, vyko tarp jo, M. S., ir nuteistųjų J. S. ir S. S., sutarties tarp tiesioginio tiekėjo ir gamintojo bei UAB “O-O“ sąlygos buvo derinamos taipogi J. S. elektroninio pašto adresu ( - ).Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad J. S. ir S. S. domėjosi galimybe įsigyti stakles taip pat ir iš kitų Lietuvos įmonių. Iš UAB „( - )“ pateiktų dokumentų (t. 3, b. l. 73-90) matyti, kad komerciniai pasiūlymai dėl staklių buvo siunčiami elektroninio pašto adresais ( - ), ( - ), adresuojami J. S. ir S. S., jie parengti 2012 m. balandžio – 2013 m. birželio laikotarpiu,du komerciniai pasiūlymai, pagal 2013 m. vasario 18 d. užklausą, buvo parengti ir UAB „W P“, jie buvo adresuoti bendrovės vadovui J. S.. UAB „( - )“ pardavimų vadovas G. M. patvirtino, kad pasiūlymai dėl staklių buvo teikiami J. S. ir S. S.. Iš UAB „( - )“ pateiktų komercinių pasiūlymų matyti, kad jie parengti 2011 m. spalio – lapkričio mėnesiais. Liudytojas D. M. teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad S. S. paprašė parengti komercinį pasiūlymą ir adresuoti jį UAB „W P“, UAB „O-O“ liudytojui nebuvo girdėta (t. 3, b. l. 91-92).

24615.4.

247Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, V. P. ir UAB „O-O“ derybose su H. W. H. G. dėl staklių „TIMBERMAX 6-23U“ įgijimo niekuomet nedalyvavo, komerciniai pasiūlymai ir techninės staklių charakteristikos, buvo siunčiami ir bendraujama su J. S. ir S. S.. Nepaisant to, kad nuteistasis V. P. tvirtina su tiesioginiu staklių tiekėju ir gamintoju iš pradžių nebendravęs, pasidomėjęs staklių kaina internete, o vėliau bendravęs tik telefonu, šiuos nuteistojo parodymus paneigia tai, kad remiantis M. S. parodymais tiekėjas tiesiogiai su klientais nebendravo ir nukreipdavo juos atstovui Lietuvoje (tai matyti ir iš elektroninio susirašinėjimo, kuomet IĮ „( - )“ buvo persiųstas UAB „W P“ paklausimas), o taip pat, tokius nuteistojo parodymus paneigia ir tai, kad sutartis dėl minėtų staklių įgijimo buvo sudaryta būtent po derybų, kuriose dalyvavo IĮ „( - )“ atstovas M. S. ir J. S. bei S. S.. Būtent S. prašymu UAB „O-O“ buvo įtraukta į staklių pirkimo – pardavimo sutartį kaip pirkėja.

24815.5.

249Nuteistojo V. P. ir UAB „O-O“ atstovės apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad J. S. ir S. S. tik domėjosi staklių techninėmis charakteristikomis, kad būtų galima išsiaiškinti bendrovės poreikius, paskelbti konkursą, kadangi kartu su staklių techninėmis charakteristikomis nuteistieji sužinojo ir jų kainą, ir aplinkybė, kad UAB „W P“ sutiko įsigyti stakles už kur kas didesnę kainą, patvirtina J. S., S. S. ir V. P. nusikalstamą ketinimą įgyti teisę į didesnę Europos Sąjungos paramą bei susigrąžintiną PVM mokestį.

25015.6.

251Pažymėtina ir tai, kad iš elektroninio pašto adreso ( - ) po pirkimo - pardavimo sandorio tarp UAB „O-O“ ir H. W. H. G. dėl staklių „TIMBERMAX 6-23U“ sudarymo liudytojas M. S. gavo pavedimo kopiją bei staklių skydelio nuotrauką (t. 2, b. l. 95-101),liudytojas taip pat parodė, kad dėl staklių sumontavimo ir paleidimo bendravo su S. S., staklių dokumentus perdavė S. S. ir J. S..

25215.7.

253Ikiteisminio tyrimo metu V. P. gyvenamojoje vietoje atlikus kratą buvo rasta užrašų knygutė su rankraštiniais įrašais, susijusiais su byloje nagrinėjamais sandoriais(t. 4, b. l. 5-6, 7-9).Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje rėmėsi šiais įrašais nurodydamas, kad nuteistasis V. P. pasižymėjo aspektus, kuriuos jam svarbu žinoti.Nuteistojo V. P. ir UAB „O-O“ atstovės skunde nurodoma, kad apie užrašus V. P. apklaustas nebuvo, be to, jų teigimu teismas nepagrįstai atmetė nuteistojo parodymus, kad užrašai buvo susiję su specialistės I. I. patikrinimu, kad jis specialistės nurodymu pasižymėjo, ką turi nurodyti paaiškinime. Byloje nėra ginčo dėl to, kad VMI specialistai atliko UAB „O-O“ operatyvų patikrinimą, be to, teisėjų kolegija sutinka, kad užrašų knygutėje padaryti įrašai gana abstraktaus pobūdžio, taigi galėjo būti padaryti nuteistojo V. P. nurodomomis aplinkybėmis.Vis tik, iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad tai ir nebuvo išvadas dėl nuteistojo V. P. dalyvavimo nusikalstamame susitarime lemiantis įrodymas, teismas šių užrašų pagrindu nedarė jokių reikšmingų išvadų.

25415.8.

255Ikiteisminio tyrimo metu, laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m. birželio 8 d.taip pat buvo sankcionuota elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė (t. 6, b. l. 84-115), užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp nuteistųjų bei nuteistųjų ir trečiųjų asmenų. Kontrolės metu buvo užfiksuota, kad V. P. pokalbyje su J. S. Nr. 320 kalbėjosi apie „sutartėlę“, V. P. teiravosi „o prieš kiek laiko man tada sakyti, o tai jis prieš kiek laiko mirė jau? Seniai“, J. S. atsakius, kad „nu kokie keturi“, V. P. nurodė „tai ir sakyti taip, kad prieš keturis metus apytiksliai sudarėme?“, J. S. atsakė „nu, nu“ (t. 6, b. l. 98-115). Nuteistojo V. P. ir UAB „O-O“ atstovės apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl šio pokalbio V. P. apklaustas nebuvo, tačiau skunde tik deklaratyviai nurodoma, kad teismo išvados dėl šio pokalbio turinio yra nepagrįstos. Teisėjų kolegija įvertinusi aptariamo pokalbio su J. S. turinį padarė tokią pačią išvadą, kad šiame pokalbyje J. S. ir V. P. tarpusavyje kalbėjosi apie O. M. ir UAB „O-O“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kadangi O. M. yra miręs, būtent jis nurodytas 2007 m. vasario 14 d. UAB „O-O“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje kaip vienintelis bendrovės akcininkas ir pardavėjas.

25615.9.

257Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstyti liudytojo M. S. parodymai, jo į bylą pateikti elektroniniai susirašinėjimai taipogi paneigia apeliantų skundų argumentus, kad S. S. į parodą Lenkijoje vyko UAB „P.“ reikalais, kad nieko bendro su „W P“ staklių įsigijimo sandoriu neturėjo. Liudytojas parodė iš pat pradžių bendravęs su abiem S., pirmąjį laišką dėl staklių pasiūlymo gavo iš elektroninio pašto adreso ( - ),šį laišką parašęs asmuo prisistatė J. (t. 2, b. l. 79), iš liudytojo M. S. parodymų taip pat seka, kad S. S. domėjosi panašių techninių parametrų staklėmis kokios vėliau buvo parduotos UAB „O-O“, liudytojas taip pat teigė supratęs, kad UAB „O-O“ yra J. S. įmonė, parodė, kad sutartį tarp UAB „O-O“ ir H. W. H. G. nuvežęs pasirašyti S. S.. Komerciniai pasiūlymai iš kitų staklėmis pardavinėjusių įmonių taip pat buvo adresuojami J. S. ir S. S.,liudytojas N. L., dirbęs UAB (doumenys neskelbtini) taipogi nurodė, kad dėl projekto parengimo atvykę buvo abu S., todėl teisėjų kolegijos vertinimu šių aplinkybių visuma patvirtina, kad UAB „W P“ reikalingomis medžio apdirbimo staklėmis domėjosi ir derybas su tiesioginiu staklių gamintoju ir tiekėju vedė tiek J. S., tiek ir S. S.

25815.10.

259Apeliantai J. S. ir UAB „W P“ apeliaciniame skunde tvirtina, kad J. S. asmeniškai jokių pirkimo dokumentų nerengė, nes norėjo būti garantuotas, kad visos procedūros bus įgyvendintos griežtai laikantis įstatymų ir projekto įgyvendinimo taisyklių reikalavimų, nurodo, kad procedūra rūpinosi UAB „( - )“ darbuotojai. Vis tik pažymėtina, jog apeliantų minimi darbuotojai – G. L. bei N. L., pirmosios instancijos teisme parodė, kad konsultacinės įmonės darbuotojai konsultuoja klausimais, susijusiais su dokumentų tinkamu sutvarkymu, su procesine procedūros puse, o skelbimas laikraščiui, kvietimo sąlygos rengiamos pagal kliento pateiktą informaciją, kurios teisingumas netikrinamas. Be to, liudytoja G. L. parodė, kad komerciniai pasiūlymai ruošiant projektą iš jų pusės iš tiesų buvo renkami, tačiau jie buvo skirti biudžetui, o ne rinkos kainai nustatyti. Pažymėtina, jog J. S. 2012 m. balandžio 3 d. „Kvietimą pateikti prekių pasiūlymą“ patvirtino savo parašu.Taigi, būtent J. S. laikytinas suklastojusiu šį dokumentą, kadangi būtent jis pateikė informaciją UAB „( - )“ darbuotojams apie tai, kad į skelbimą dėl staklių pirkimo atsiliepė UAB „O-O“ atstovas V. P. ir, kad jis kviečia šią įmonę pateikti pasiūlymą, nors realiai derybas dėl staklių įgijimo vedė pats, kartu su S. S. Iš 2012 m. balandžio 3 d. „Kvietimo pateikti prekių pasiūlymą“ matyti, kad V. P. ant jo įrašė rankraštinius įrašus „Gauta 2012 m. balandžio 3 d. V. P.“, todėl teismas pagrįstai nustatė, kad V. P. tokiu būdu pasirašė kaip UAB „O-O“ atsakingas asmuo už dokumento gavimą ir taip dokumentui suteikė juridinę galią.

26015.11.

261Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje taip pat pagrįstai konstatuota, jog V. P. suklastojo privalomą pirkimui ir paramai gauti tikrą dokumentą – 2012 m. balandžio 12 d. UAB „O-O“ pasiūlymą dėl obliavimo profiliavimo staklių, kotų gamybos linijos ir preso pirkimo kur 4.1 punkto lentelėje 4.1 eilutėje įrašė melagingus duomenis, jog į įrangos komplektą įeinančios staklės yra 7 velenų, nors pasiūlytos staklės yra 6 velenų ir pirkimo techninių specifikacijų neatitinka, bei UAB „O-O“ vardu pasirašė šį suklastotą dokumentą.

26215.11.1.

263Išvadą, kad UAB „O-O“ pasiūlytos staklės neatitiko 2012 m. balandžio 3 d. „Kvietime pateikti prekių pasiūlymą“ nurodytų staklių specifikacijų pirmosios instancijos teismas argumentavo tuo, kad apžiūrėjus UAB „W P“ įsigytas stakles „TIMBERMAX 6-23U“ (t. 1, b. l. 150-168) buvo nustatyta, kad jos yra šešių velenų ir vietoje septinojo dviem varžtais prie staklių korpuso prisuktas kito gamintojo „Makita“ velenas su atskiru matinimo laidu, o liudytojas M. S. parodė, kad pagal sutartį paleido ir suderino šešių velenų stakles ir valdymo pulte padarė vietos mygtukui jei būtų įrengtas septintas velenas, tuo tarpu prie staklių pritvirtintas įrenginys „Makita“, liudytojo teigimu, nėra velenas, tai rankinis elektrinis įrankis.

26415.11.2.

265V. P. ir UAB „O-O“ atstovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad apie tai, jog tiesioginis staklių gamintojas ir tiekėjas pateiks ne 7, bet 6 velenų stakles, nuteistasis V. P. sužinojo tik 2012 m. rugsėjo 13 d., tuo tarpu pasiūlymas dėl staklių pardavimo UAB „W P“ buvo pateiktas dar 2012 m. balandžio 12 d.

26615.11.3.

267Kaip matyti iš įvykių chronologijos, tiekėjo UAB „O-O” pasiūlymas dėl staklių pirkimo buvo teiktas anksčiau nei S. S. ir J. S. sutarė su tiesioginiu staklių gamintoju ir tiekėju dėl konkrečių įsigijamų staklių – sutartis tarp UAB “O-O” ir H. W. H. G. buvo sudaryta tik 2012 m. rugsėjo 19 d. Remiantis liudytojo M. S. parodymais, derybos vyko dėl 6 ir 7 velenų staklių, galiausiai buvo nuspręsta įsigyti stakles su 6 velenais, nes staklės su 7 velenais buvo parduotos. O taip pat, iš liudytojo pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad prieš pat 2012 m. rugsėjo 19 d. sutarties tarp UAB „O-O“ ir H. W. H. G. sudarymą, 2013 m. rugsėjo 13 d. liudytojas M. S. išsiuntė laišką J. S. nurodydamas “siunčiu kitą pasiūlymą dėl staklių su šešiais velenais TIMBERMAX 6-23U (NEW model), šitos staklės yra sandėlyje, TIMBERMAX 7-23U bus tik po 50-60 dienų” (t. 2, b. l. 169). Vertinant šias aplinkybes atskirai nuo kitų byloje surinktų įrodymų galima manyti, kad 7 velenų staklių prieš pat sudarant sutartį sandėlyje nebuvo, todėl galimai dėl šios priežasties buvo pasirinktos staklės, turinčios 6 velenus.

26815.11.4.

269Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad 2012 m. balandžio 12 d., UAB „O-O“ pasiūlyme dėl obliavimo profiliavimo staklių, kotų gamybos linijos ir preso pirkimo jau buvo konkrečiai nurodoma, kad siūlomos pirkti staklės yra „TIMBERMAX 6-23U“. Šios staklės turi 6 velenus, ir V. P., ruošdamas minėtą 2012 m. balandžio 12 d. tiekėjo pasiūlymą bei domėdamasis staklių savybėmis, kurias turėjo į jį perkelti, šios aplinkybės nežinoti negalėjo.Liudytojas M. S. parodė, kad galimybė įrengti septintą veleną staklėse buvo, tačiau nei V. P., nei S. S. ar J. S. dėl to į liudytoją nesikreipė, o kaip matyti iš aukščiau išdėstytų įrodymų, 7 veleno vietoje dviem varžtais buvo pritaisytas įrenginys „Makita“, kuris liudytojo M. S. teigimu netgi nėra velenas, be to, 7 veleną, tam, kad galiotų staklėms taikoma garantija, buvo galima įsigyti tik iš tiesioginio staklių gamintojo ir tiekėjo atstovo IĮ „( - )“. Remiantis liudytojo M. S. parodymais bei jo į bylą pateiktu elektroniniu susirašinėjimu su tiesioginiu staklių gamintoju ir tiekėju taip pat nustatyta, kad S. S. ir J. S. domėjosi galimybe nupirkti stakles didesne kaina. Taigi, tokie byloje surinktais įrodymais nustatyti nuteistųjų veiksmai aiškiai rodo, kad ketinimo nupirkti 7 velenų stakles nuteistieji neturėjo. Remdamasi šių aplinkybių visuma teisėjų kolegija neabejoja, kad nuteistieji buvo iš anksto susitarę paramos gavimo procedūros metu ruošiamuose dokumentuose nurodyti neteisingą informaciją, kad perkamos staklės yra 7 velenų, nors iš tikrųjų buvo ketinama įsigyti 6 velenų stakles. Atitinkamai, teismo išvada, kad V. P. 2012 m. balandžio 12 d. UAB „O-O“ pasiūlymo dėl obliavimo profiliavimo staklių, kotų gamybos linijos ir preso pirkimo 4.1 punkto lentelėje 4.1 eilutėje įrašė melagingus duomenis, jog į įrangos komplektą įeinančios staklės yra 7 velenų, nors pasiūlytos staklės yra 6 velenų ir pirkimo techninių specifikacijų neatitinka, yra pagrįsta.

27015.12.

271J. S. taip pat buvo nuteistas už tai, kad suklastojo privalomus pirkimui ir paramai gauti dokumentus – 2012 m. balandžio 16 d. pirkimo komisijos posėdžio protokolus Nr. 1 ir Nr. 2 bei 2012 m. balandžio 17 d. pranešimą dėl pirkimo laimėtojo nustatymo, ir kartu su V. P. suklastojo tikrą dokumentą – 2012 m. balandžio 20 d. UAB „W P“ ir UAB „O-O“ sutartį Nr. 1, t. y. jos 1, 3 ir 4 punktuose įrašė melagingus duomenis, kad UAB „W P“ nuperka iš UAB „O-O“ keturpuses medienos obliavimo profiliavimo stakles „TIMBERMAX 6-23U“ už 798 000 Lt (231 116,77 Eur), o sutarties priede Nr. 1 punkto Nr. 1.1. lentelės eilutėje 1.1, kad staklės yra 7 velenų, nors S. S. ir J. S. su staklių tiesioginiu tiekėju ir gamintoju 6 velenų stakles buvo susitarę įsigyti už 134 659,20 Lt (39 000 Eur). Kaip matyti iš tolesnės įvykių sekos, J. S. pateikė aukščiau nurodytus tikrus, tačiau suklastotus dokumentus Nacionalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui kaip privalomus dokumentus paramai gauti ir patvirtinančius pirkimo teisėtumą ir tokiu būdu apgaule nuslėpė tikrąją įgyjamų staklių „TIMBERMAX 6-23U“ kainą ir sandorio su UAB „O-O“ apsimestinumą. Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

27215.12.1.

273Remiantis liudytojo M. S. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei liudytojo pateiktais elektroniniais susirašinėjimais nustatyta, kad komerciniai pasiūlymai dėl medžio apdirbimo staklių J. S. ir S. S. buvo išsiųsti dar iki 2012 m. balandžio 16 d. pirkimo komisijos posėdžio bei 2012 m. balandžio 20 d. sutarties Nr. 1 sudarymo. Liudytojas M. S. pateikė komercinius pasiūlymus, kuriuos siuntė UAB „P.“, o vėliau UAB „O-O“, tarp jų komercinį pasiūlymą dėl staklių „TIMBERMAX 6-23U“, kuriame nurodyta staklių kaina – 39 000 Eur (134 659,20 Lt be PVM) su Deluxe paketu (t. 2, 45-77). Remiantis elektroniniu susirašinėjimu tarp tiesioginio staklių gamintojo ir tiekėjo bei M. S., S. S. ir J. S. 2012 m. kovo mėnesį domėjosi staklių „TIMBERMAX 7-23U“ kaina (t. 3, b. l. 2-7), taip pat, kaip ir savo parodymuose nurodė liudytojas, iš elektroninio susirašinėjimo matyti, kad S. domėjosi galimybe padidinti sumą iki 190 000 (t. 3, b. l. 8-10), sutartis tarp H. W. H. G. ir UAB „P.“ dėl staklių buvo parengta pasirašymui 2012 m. balandžio 2 d., taigi nėra jokio pagrindo manyti, jog S. S. ir J. S. nežinojo ketinamų įsigyti staklių kainos rinkoje. J. S. ir S. S. iki tol jau domėjosi medžio apdirbimo staklių įgijimo galimybe iš įvairių tiekėjų, todėl jiems neabejotinai buvo žinoma, kad įgyjamų staklių kaina rinkoje yra kur kas mažesnė nei pasiūlė UAB „O-O“.

27415.12.2.

275Apeliantas J. S., V. P. skunduose tvirtina, kad UAB „W P“ privalėjo priimti UAB „O-O“ pasiūlymą, kadangi tai buvo vienintelis konkurse dalyvavęs tiekėjas. Tačiau pažymėtina, jog 2012 m. balandžio 3 d. UAB „W P“ kvietimo pateikti prekių pasiūlymą 11 punkte nurodoma, kad pasiūlymas atmetamas, jeigu jis neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų ir (arba) jei tiekėjas pasiūlė per didelę, projekto vykdytojui nepriimtiną kainą. Dėl šios priežasties, UAB „W P“ neprivalėjo priimti UAB „O-O“ pasiūlymo. Įvertinus tai, kad J. S. žinojo, kad keturpusių obliavimo – profiliavimo staklių kaina rinkoje yra gerokai žemesnė, taip patmnegalima teigti, kad dėl staklių kainos jis buvo suklaidintas, todėl turėjo pasiūlymą atmesti. Ta aplinkybė, kad pasiūlymas buvo priimtas ir UAB „O-O“ buvo pasiūlyta sudaryti sutartį, tik patvirtina, kad 2012 m. balandžio 16 d. pirkimo komisijos posėdžio protokolai Nr. 1 ir Nr. 2 bei 2012 m. balandžio 17 d. pranešimas dėl pirkimo laimėtojo nustatymo buvo suklastoti.

27615.12.3.

277Atitinkamai, dėl jau išdėstytų byloje nustatytų aplinkybių, suklastota laikytina ir 2012 m. balandžio 20 d. tarp UAB „W P“ ir UAB „O-O“ sudaryta sutartis Nr. 1, kadangi joje nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, jog UAB „W P“ nuperka iš UAB „O-O“ keturpuses medienos obliavimo profiliavimo stakles „TIMBERMAX 6-23U“ už 798 000 Lt (231 116,77 Eur), nes J. S. jau buvo žinoma, kad šias stakles galima įgyti pigiau ir dėl to J. S. ir S. S. vykdė tiesiogines derybas su IĮ „( - )“ ir tiesioginiu staklių gamintoju ir tiekėju, bei, kadangi J. S. ir V. P. Sutarties Nr. 1 priede Nr. 1 punkto Nr. 1.1. lentelės eilutėje 1.1, kad staklės yra 7 velenų, nors tuo metu J. S. ir V. P. jau žinojo, kad staklės „TIMBERMAX 6-23U“ turi 6 velenus.

27815.12.4.

279Apeliantų J. S. ir UAB „W P“, V. P. ir UAB „O-O“ atstovės, S. S. ir jo gynėjos teigimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl dirbtinai pakeltos staklių „TIMBERMAX 6-23U“ kainos yra nepagrįstos, teismas rėmėsi netikslia, nekvalifikuoto specialisto pateikta ( - ) ekspertinio konsultavimo išvada, be to, nuteistieji J. S., V. P. skunde pažymi, kad draudimo perparduoti stakles nebuvo, VMI dėl šio sandorio UAB „O-O“ pastabų neturėjo, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba taip pat nenustatė pažeidimų, Kredito unija „( - )“ suteikė staklių įgijimui paskolą, staklės pagal sutartį buvo įkeistos, įvertintos 798 000 Lt suma, apdraustos „( - )“ draudimu.

28015.12.5.

281Pažymėtina, jog ( - ) ekspertinio konsultavimo ataskaita nebuvo vienintelis įrodymas, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą dėl nepagrįstai užaukštintos staklių „TIMBERMAX 6-23U“ kainos. Teisėjų kolegijos vertinimu, išvada dėl nepagrįstai užaukštintos medžio apdirbimo staklių kainos darytina atsižvelgus į tai, kad J. S. ir S. S. buvo žinoma, kad šias stakles galima įgyti už 39 000 Eur (taigi, nėra galimybės teigti, kad dėl staklių rinkos kainos jie buvo suklaidinti), o UAB „O-O“ pasiūlė šias stakles įgyti ženkliai didesne kaina - su 489,76 proc. antkainiu. J. S. ir S. S. patys vedė derybas dėl staklių „TIMBERMAX“ su tiesioginiu gamintoju ir tiekėju, o UAB „O-O“ buvo panaudota tik kaip tarpininkė padėjusi šią kainą pakelti ir derybose nedalyvavo. Liudytojas M. S. parodė, kad S. S. domėjosi galimybe padidinti staklių įgijimo kainą, jis kalbėjo su liudytoju šiuo klausimu parodoje Lenkijoje, o taip pat, šiuos liudytojo parodymus patvirtino ir 2012 m. balandžio 2 d. liudytojo tiesioginiam staklių gamintojui ir tiekėjui siųstas laiškas, kuriame liudytojas nurodė, kad klientai domisi ar galima padidinti sumą iki 190 000 (t. 3, b. l. 8-11). Taigi, ( - ) ekspertinio konsultavimo ataskaita tik patvirtino, kad UAB „O-O“ nustatyta kaina iš tiesų yra nepagrįstai didelė, o Agentūrai dar iki šios ataskaitos pateikimo kilusios abejonės dėl staklių įgijimo kainos, buvo pagrįstos. Pažymėtina, jog byloje apklaustas liudytojas M. S. patvirtino, kad ( - ) yra atestuota audito įmonė, ataskaitą Agentūrai nagrinėjamu atveju teikė sutarties su Agentūra pagrindu, liudytojas turi ekonominį išsilavinimą, įmonių finansų kvalifikaciją ir verslo asistento kvalifikaciją. Liudytojas parodė, kad UAB „O-O“ pasiūlyta staklių „TIMBERMAX 6-23U“ kaina buvo vertinama atsižvelgiant į pirkimo dokumentuose nurodytas staklių technines charakteristikas, įrangos komplektaciją, pagal tai ir buvo ieškoma kitų pardavėjų, taigi teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad pateikta išvada yra nepatikima. Pažymėtina, kad liudytojas, specialistė I. I., taip pat ir nuteistasis V. P. nurodė, kad staklių „TIMBERMAX 6-23U“ kaina buvo skelbiama viešai internete – tiesioginio staklių gamintojo ir tiekėjo bei jo atstovo IĮ „( - )“ puslapyje, taigi vertindama UAB „O-O“ pasiūlymą UAB „W P“ pirkimo komisija turėjo visas galimybes pasitikrinti visiškai analogiškų staklių kainą rinkoje.

28215.12.6.

283Nuteistųjų skundų argumentai, kad UAB „W P“ sandorio dėl staklių „TIMBERMAX 6-23U“ pirkimo sudarymas nesukėlė abejonių Kredito unijai „( - )“, Konkurencijos tarybai, VMI, atmestini kaip nepagrįsti. Kredito unijos „( - )“ paskolos vadybininkas J. Č. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad suteikiant paskolą UAB „W P“ staklių rinkos įvertinimas atliktas nebuvo, staklės nebuvo apžiūrimos, kadangi pagal Kredito unijos „( - )“ taisykles, stakles buvo galima įvertinti pagal jų įsigijimo dokumentuose nurodytą kainą, notarai šią vertę nurodė (t. 15, b. l. 199-201, t. 3, b. l. 131-132). Liudytoja A. J., „( - )“ draudimo projektų vadovė taip pat parodė, kad apdraudžiant UAB „W P“ įsigytas stakles jų kaina nebuvo tikrinama, staklės apdraustos pagal pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą įsigijimo kainą, o jų vertė tikrinama tik atsiradusios žalos atveju (t. 18, b. l. 32-33). Šių liudytojų parodymai patvirtina, kad staklių kainos pagrįstumas skirtingais paramos gavimo procedūros etapais nebuvo tikrinamas ir šis klausimas iškilo tik tuomet kai Agentūra gavo mokėjimo prašymą. Taigi tai, kad nuteistiesiems pavyko sudaryti sutartį dėl paskolos staklių įgijimui, įvykdyti paramos gavimo procedūros sudėtinę dalį – viešą prekių pirkimą, sudaryti sutartį dėl staklių draudimo, nepatvirtina, kad aptariamas sandoris buvo teisėtas, nes iki mokėjimo prašymo pateikimo nebuvo aiškinamasi ar UAB „W P“ įgytų staklių „TIMBERMAX 6-23U“ kaina atitiko ar bent jau buvo artima tuo metu vyravusioms rinkos kainoms. Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė I. I. parodė, kad atlikdama UAB „W P“ mokestinius tyrimus pagal bendrovės pateiktą prašymą susigrąžinti PVM buvo nuvykusi į vietą, apžiūrėjo įsigytą turtą, pasiteiravo kainų, lygino jas, žiūrėjo internete ir įsitikino, kad bendrovė stakles įsigijo per tarpininką beveik už 8 kartus didesnę kainą, derybos dėl kainos vykdomos nebuvo. Atsakant į nuteistojo V. P. ir UAB „O-O“ atstovės apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, atsakydama į Agentūros prašymą nenurodė, kad UAB „W P“ sandoris su UAB „O-O“ yra teisėtas, o UAB „O-O“ pasiūlyta kaina yra pagrįsta. Šiame rašte nurodyta į ką Agentūra turėtų atkreipti dėmesį vertindama pasiūlytos kainos pagrįstumą, nurodyta, kad UAB „O-O“ pasiūlyta kaina gali būti pagrįsta papildomais patiriamais kaštais, sąlyginai aukšta prekės kaina galėjo būti nulemta perkančiosios organizacijos pasirinkto pirkimo organizavimo būdo (t. 8, b. l. 165-166). Šioje byloje tokios Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nurodytos aplinkybės, galėjusios pagrįsti aukštą UAB „O-O“ pasiūlytą staklių kainą nenustatytos.Nepagrįsti apelianto V. P. ir UAB „O-O“ atstovės argumentai ir dėl to, kad abejonių dėl staklių kainos nekilo VMI, kadangi specialistai vėliau tirdami UAB „W P“ bei UAB „O-O“ ūkinę veiklą nustatė su aptariamu sandoriu susijusių pažeidimų, iki tyrimo šie pažeidimai nebuvo akivaizdūs.

28415.12.7.

285Pirmosios instancijos teismas pagrįstai paneigė ir tuos nuteistųjų argumentus, kad staklės „TIMBERMAX 6-23U“ buvo parduotos didesne kaina dėl to, kad jos buvo parduotos kartu su frezomis. Pažymėtina, jog į staklių „TIMBERMAX 6-23U“ komplektaciją jau įėjo penkių frezų komplektas, o duomenys, kad staklės buvo parduotos su frezomis nebuvo nurodyti 2012 m. balandžio 12 d. pasiūlyme dėl obliavimo profiliavimo staklių, kotų gamybos linijos, preso pirkimo 4.1 dalyje nurodytoje techninėje specifikacijoje, UAB „O-O“ bei UAB „W P“ 2012 m. balandžio 20 d. sudarytoje sutartyje bei jos priedo Nr. 1.1 dalies įrangos komplektacijoje, 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija OS Nr. 5, kurioje nuodoma, kad parduodamos staklės „TIMBERMAX 6-23U“, kiekis – 1. Be to, tik operatyvaus patikrinimo metu UAB „O-O“ pateikė priedą prie 2012 m. balandžio 20 d. sutarties Nr. 1, kuriame nurodyta, kad UAB „W P“ pardavė 4 frezų komplektus, viso 130 vnt. kurių vertė pinigine išraiška nenurodyta, ant šio priedo yra tik UAB „W P“ direktoriaus J. S. parašas (t. 12, b. l. 54). UAB „W P“ patikrinimo metu buvo rasta tik dalis šių frezų, specialistė I. I. parodė, kad tos frezos buvo senos, skirtingų spalvų, nudėvėtos, o direktorius J. S. patikrinimo metu paaiškino, kad čia yra senos ir netinkamos frezos toms staklėms. Liudytojas M. S. apžiūrėjęs frezų nuotraukas taip pat parodė, kad daugelis frezų yra netinkamos naudojimui kartu su staklėmis „TIMBERMAX 6-23U“.Teismo taip pat neįtikina, kad naudotų frezų įgijimas būtų galėjęs tiek padidinti įgyjamų staklių kainą (nuo 134 659,20 Lt arba 39 000 Eur iki 798 000 Lt arba 231 116, 77 Eur), juolab, kad UAB „O-O“ šias frezas įgijo iš UAB „P.“ už 95 590 Lt (27 684,77 Eur), jų likutinė vertė – 2 939,28 Lt (851,27 Eur) (t. 11, b. l. 66-103, t. 12, b. l. 42-68).

28615.12.8.

287Nors nuteistasis V. P. ir UAB „O-O“ atstovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad remiantis specialistės N. T. paaiškinimais aptariamos frezos, kaip komplektuojančios keičiamos detalės galėjo būti neišskirtos PVM sąskaitoje faktūroje serija O Nr. 120005 ir tai dar nereiškia, kad jos nebuvo parduotos kartu su staklėmis „TIMBERMAX 6-23U“, aplinkybės, kad šios frezos buvo naudotos, kad rastos ne visos frezos, dalis jų buvo netinkamos naudoti, kad UAB „O-O“ 2012 m. lapkričio 26 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje serija O, Nr. 5 frezų pardavimui, nei vienas privalomų apskaitos dokumento rekvizitų nebuvo įvardintas, kaip tai numatyta įstatymų nustatyta tvarka ir ši sąskaita specialistų vertinimu negali būti laikoma patvirtinančia atitinkamo turinio ūkinės operacijos buvimą (t. 12, b. l. 42-68), kad UAB „W P“ taip pat nepateikė frezų įsigijimą patvirtinančių dokumentų (t. 11, b. l. 66-103),šią versiją paneigia. Aplinkybė, kad UAB „O-O“ apskaitos registruose nebuvo jokių kitų įrašų apelianto V. P. versijos dėl frezų pardavimo kartu su staklėmis savaime nepatvirtina, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo neįtikina tai, kad 130 vnt. frezų, kurios buvo parduodamos ir pristatomos atskirai nuo staklių „TIMBERMAX 6-23U“ (anksčiau įgytos iš UAB „P.“) galėjo būti laikomos įeinančiomis į staklių komplektaciją. Išdėstytų įrodymų visuma teisėjų kolegijos vertinimu visiškai patvirtina, kad aptariamos frezos kartu su staklėmis „TIMBERMAX 6-23U“ parduotos nebuvo.

28815.13.

289Nėra pagrindo sutikti ir su tuo nuteistojo V. P. ir UAB „O-O“ argumentu, kad nepagrįstos yra pirmosios instancijos teismo išvados, jog jis suklastojo tikrus dokumentus, būtinus UAB „W P“ išlaidoms pagrįsti, t. y. išrašė UAB „O-O“ vardu 2012 m. spalio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija OS Nr. 1 – 239 398,50 Lt, 2012 m. spalio 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija OS Nr. 2 – 260 549,30 Lt, 2012 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija OS Nr. 3 – 199 952,50 Lt, 2012 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija OS Nr. 4 – 98 099,70 Lt ir 2012 m. lapkričio 2 d. priėmimo – perdavimo aktą, kuriuose nurodė melagingus duomenis, kad UAB „O-O“, o ne M. S. įmonė „( - )“, UAB „W P“ pardavė ir perdavė 798 000 Lt (231 116,77 Eur) vertės keturpuses medienos obliavimo profiliavimo stakles TIMBERMAX 6-23, pasirašė šiuos suklastotus dokumentus UAB „O-O“ vardu ir perdavė J. S..

29015.13.1.

291Apeliantai skunde tvirtina, kad aukščiau nurodytos PVM sąskaitos faktūros nebuvo panaudotos, nes į UAB „O-O“ buhalterinę apskaitą buvo įtraukta 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaita – faktūra serija O Nr. 120005 viso 798 000 Lt sumai. Vis tik, iš bylos medžiagos matyti, kad minėtos sąskaitos buvo perduotos UAB „W P“ vadovui J. S., kuris jas pateikė Kredito unijai „( - )“, vėliau pagal šias sąskaitas atlikusiai keturis pavedimus UAB „O-O“ ir Agentūrai, kaip privalomus, projekto išlaidų tinkamumą ir 435 179 Lt paramos išmokėjimą pagrindžiančius dokumentus (t. 1, b. l. 52-55, 57, 59-67, t. 5 , b. l. 105-109). Taip pat, suklastojo ir 2012 m. lapkričio 2 d. priėmimo – perdavimo aktą, kadangi jame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „O-O“, o ne IĮ „( - )“ pardavė ir perdavė keturpuses medienos obliavimo profiliavimo stakles „TIMBERMAX 6-23U“, nes sandoris tarp UAB „W P“ bei UAB „O-O“ buvo apsimestinis, staklės netgi buvo pristatytos iš tiesioginio gamintojo ir tiekėjo ne per tarpininką, o J. S. ir S. S. Liudytojas M. S. parodė, kad dėl staklių montavimo ir paleidimo bendravo su S. S., pastarajam bei J. S. perdavė staklių dokumentus, su V. P. susitikęs nebuvo. 2012 m. lapkričio 2 d. priėmimo – perdavimo aktą J. S. taip pat pateikė Agentūrai kaip privalomą projekto išlaidų tinkamumą ir 435 179 Lt paramos išmokėjimą pagrindžiantį dokumentą kartu su 2012 m. lapkričio 15 d. Agentūrai teiktu mokėjimo prašymu (t. 1, b. l. 56, 59-67). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju jei J. S. ir UAB „W P“ būtų buvusi sąžininga sandorio su UAB „O-O“ šalis ir sąžiningai vykdžiusi paramos procedūrą, staklių „TIMBERMAX 6-23U“ priėmimo – perdavimo metu nustatę, kad pristatytos staklės neatitinka viešojo pirkimo dokumentuose, 2012 m. balandžio 20 d. Sutartyje Nr. 1 bei jos priede nurodytų techninių staklių savybių, o būtent, kad staklės turėjo 6, o ne 7 velenus, turėjo atsisakyti priimti sutartų techninių specifikacijų neatitinkančias stakles, tačiau tai, kad jis to nepadarė taipogi tik patvirtina, kad sandoris su UAB „O-O“ buvo apsimestinis.

29215.14.

293Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė, kad UAB „W P“ per Kredito uniją ,,( - )“ sumokėjo UAB „O-O“ apgaule padidintą staklių vertę – 798 000 Lt (231 116,77 Eur) (mokėjimo nurodymais: 2012 m. spalio 3 d. – 239 398,50 Lt, 2012 m. spalio 9 d. – 260 549,30 Lt, 2012 m. spalio 24 d. – 199 952,50 Lt, 2012 m. spalio 30 d. – 98 099,70 Lt), siekiant įteisinti apgaule padidintos staklių kainos (798 000 Lt (231 116,77 Eur) ir realios staklių įsigijimo kainos (134 659,2 Lt (39 000 Eur) skirtumo grąžinimą UAB „W P“ per UAB „P.“, V. P. su S. S. suklastojo tikrus dokumentus, būtinus grynųjų pinigų išmokėjimui iš UAB „O-O“ kasos į UAB „P.“ kasą: S. S. įrašė į 2013 m. kovo 4 d. sutarties tarp UAB „P.“ ir UAB „O-O“ I dalies 1 punktą, III dalies 1 punktą ir Sutarties priedą Nr. 1 melagingus duomenis, kad UAB „P.“ parduoda, o UAB „O-O“ perka naudotas medienos dygiavimo stakles G. S. 2 už 399 300 Lt (115 645,27 Eur), bei šios sutarties pagrindu 2013 m. kovo 4 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą PAB (be numerio) bei pasirašė šiuos suklastotus dokumentus UAB „P.“ vardu, o V. P. pasirašė UAB „O-O“ vardu. Teismas nustatė, kad po to, S. S. išrašė 2013 m. kovo 4 d. kasos pajamų orderio kvitą, serija PAB Nr. 01, neva už naudotas medienos dygiavimo stakles G. S. 2, o V. P. pagal jį sumokėjo 399 300 Lt (115 645,27 Eur) grynųjų pinigų, kuriuos pats, kaip UAB „O-O“ atskaitingas asmuo, 2012 m. spalio 4 d. – 2012 m. lapkričio 19 d. laikotarpiu nuėmė grynais iš UAB „O-O“ banko sąskaitos.

29415.14.1.

295V. P. ir UAB „O-O“ atstovės teigimu, VMI, atlikusi pakartotinį patikrinimą 2018 m. kovo 16 d. specialisto išvadoje Nr. 21.73-32 nurodė, jog staklių G. pardavimas yra realus, be to, teismas konstatavo, kad sandoris dėl šių staklių buvo tariamas, tačiau taip pat nuteisė V. P. ir UAB „O-O“ už tai, kad sandoris ir jo dokumentai neapskaityti buhalterinėje apskaitoje, taip pripažindamas sandorio ir susijusių dokumentų realumą ir tikrumą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas padarė išvadą, jog sandoris dėl staklių G. S. 2 buvo apsimestinis ir teisėjų kolegija su šia išvada sutinka.Pirma, pagal sandorį dėl staklių G. S. 2, sudarytą tarp UAB „P.“ ir UAB „O-O“ turėjo būti ir buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais – tai nurodyta 2013 m. kovo 4 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1 III dalies 2 punkte (t. 12, b. l. 167-172). Be to, remiantis 2013 m. kovo 4 d. PVM sąskaita faktūra serija PAB, kurios numeris nėra nurodytas, medienos dygiavimo staklės G. S. 2 buvo perduotos UAB „O-O“ (t. 12, b. l. 170), tačiau, atliekant UAB „P.“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimą buvo nustatyta, kad aptariamos staklės yra laikomos S. S. priklausančiame pastate, S. S. paaiškinimu, šios staklės buvo parduotos UAB „O-O“, jos nebuvo naudojamos per pastaruosius 10 metų, yra saugomos jam, S. S., asmeninės nuosavybės teise priklausančiose patalpose (t. 12, 127-193). Taip pat, 2013 m. balandžio 3 d.kratos patalpose, esančiose ( - ) kuriomis naudojosi UAB „W P“ metu buvo rastas 2013 m. kovo 4 d. priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo UAB „P.“ perdavė aukščiau minėtas stakles, o UAB „O-O“ jas priėmė, tačiau priėmimo-perdavimo aktą pasirašė tik S. S., UAB „O-O“ direktoriaus V. P. parašo nėra (t. 6, b. l. 7). Atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę (pokalbio Nr. 1369, t. 6, b. l.103-104) buvo nustatyta, kad S. S. kreipėsi į ( - ) ir nurodė, kad yra geros staklės, keturis – penkis metus nedirbo, klausė gal galima pažiūrėti dar kartą, nurodė „turime darbo, norime dirbti ant šitų staklių“. Vėliau S. S. patikslino, kad tai yra dygiuotos staklės S. 2. Šis S. S. pokalbis telefonu įvyko 2013 m. balandžio 23 d., tai yra, praėjus daugiau kaip mėnesiui po sutarties su UAB „O-O“ sudarymo.2018 m. kovo 16 d. VMI specialisto išvadoje Nr. (21.73-32) 363-8 (t. 19, b. l. 44-57) nurodyta, kad S. S. išrašytos 2013 m. kovo 4 d. PVM sąskaitos faktūros PAB (be numerio), kuria įformintas medienos dygiavimo staklių „G. S. 2“ pardavimas UAB „O-O“, nebuvo pateikęs, todėl šis dokumentas nebuvo apskaitytas Bendrovės buhalterinės apskaitos registruose.VMI 2014 m. liepos 2 d. specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-64 dėl UAB „O-O“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų (b. t. 12, b. l. 42-68) nustatyta, kad UAB „O-O“ į buhalterinės apskaitos registrus neįregistravo 2013 m. kovo 4 d. UAB „P.“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros PAB (be numerio), kuria įformintas medienos dygiavimo staklių ,,G. S. 2“ pardavimas uždarajai akcinei bendrovei ,,O-O“ už 399 300 Lt (iš jų 69 300 Lt PVM), 2013 m. kovo 4 d. UAB „P.“ išrašyto KPO serija PAB NR. 1, kuriuo įformintas 399 300 Lt grynų pinigų priėmimas iš UAB „O-O“ už pirktas medienos dygiavimo stakles ,,G. S. 2“ buhalterinėje apskaitoje taip pat neapskaitytas.

29615.14.2.

297Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad staklių G. S. 2 pardavimas buvo apsimestinis ir tik buvo perduoti grynieji pinigai už stakles, taigi teismo išvados dėl to, kad V. P. su S. S. suklastojo 2013 m. kovo 4 d. sutarties tarp UAB „P.“ ir UAB „O-O“ I dalies 1 punktą, III dalies 1 punktą ir Sutarties priedą Nr. 1, bei šios sutarties pagrindu 2013 m. kovo 4 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą PAB (be numerio) bei pasirašė šiuos suklastotus dokumentus UAB „P.“ vardu, o V. P. pasirašė UAB „O-O“ vardu, yra pagrįsta.

29815.14.3.

299Nuteistieji V. P., S. S. tvirtina, kad VMI, atlikusi pakartotinį patikrinimą 2018 m. kovo 16 d. specialisto išvadoje patvirtino, kad sandoris dėl staklių G. S. 2 yra realus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šioje išvadoje specialistė padarė išvadą, kad staklės UAB „P.“ buvo įgytos, ilgą laiką nenaudojamos, todėl galėjo būti (bet nebūtinai buvo) parduotos. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi sandorio sudarymo aplinkybes padarė išvadą, kad sandoris buvo apsimestinis, jo šalys tik sukūrė formalų pagrindą išmokėti grynuosius pinigus UAB „P.“, nes staklės realiai nebuvo perduotos UAB „O-O“, S. S. ketino su jomis dirbti pats. Nuteistasis S. S. ir jo gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad staklių G. pardavimas negali būti paaiškinamas siekiu paramos gavėjui UAB „W P“ įteisinti per UAB „P.“ skirtumo grąžinimą, nes šie juridiniai asmenys yra visiškai atskiri, turi atskirą buhalterinę apskaitą ir toks įteisinimas apelianto teigimu teisiškai yra visiškai neįmanomas. Tačiau, jau minėta, kad UAB „P.“, UAB „O-O“ ir UAB „W P“ tarpusavio sąsajos byloje buvo nustatytos, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad apsimestinis sandoris buvo sudarytas esant išankstiniam nuteistųjų J. S., S. S. ir V. P. susitarimui.

30015.15.

301Kadangi sandoris dėl staklių „TIMBERMAX 6-23U“ buvo apsimestinis, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad V. P. suklastojo tikrus dokumentus, būtinus UAB „W P“ naudai iš biudžeto susigrąžinti sumokėtą PVM, t. y. išrašė UAB „O-O“ vardu 2012 m. spalio 30 d. ir 2012 m. lapkričio 26 d. dvi vienodas PVM sąskaitas-faktūras serija OS Nr. 5 – 798 000 Lt (231 116,77 Eur) sumai ir 2012 m. spalio 30 d. priėmimo – perdavimo aktą. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad vienodų PVM sąskaitų faktūrų išrašymas (t. 5 , b. l. 123, 6, b. l. 22), priėmimo – perdavimo aktų skirtingomis datomis (byloje yra 2012 m. spalio 30 d. dienos ir 2012 m. lapkričio 2 d. staklių priėmimo - perdavimo aktai, t. 4, b. l. 176, t. 5, b. l. 91) sudarymas tik patvirtina, kad dokumentai buvo tvarkomi neskaidriai. J. S. minėtus V. P. suklastotus tikrus dokumentus pateikė UAB „W P“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai ( - ), kuri 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija OS Nr. 5 ir 2012 m. spalio 30 d. priėmimo – perdavimo aktą, kaip grąžintiną PVM pagrindžiančius dokumentus, įtraukė į UAB „W P“ buhalterinę apskaitą bei suformavo grąžintiną PVM mokestį, o 2013 m. kovo 5 d. pateikė VMI prašymą dėl 138 495,87 Lt (40 111,17 Eur) PVM grąžinimo už staklių įsigijimą, tokiu būdu apgaule nuo VMI nuslėpė tikrąją staklių įsigijimo kainą ir nuo jos apskaitomus mokesčius. Ginčo dėl to, kad UAB „W P“ pateikė prašymą dėl PVM permokos grąžinimo, nėra, aukščiau išdėstyti įrodymai patvirtina, kad sandoris dėl staklių „TIMBERMAX 6-23U“ įsigijimo iš UAB „O-O“ buvo apsimestinis, staklių kaina buvo užaukštinta nepagrįstai, o UAB „O-O“ pardavimo PVM mokestį sumokėjo tik tada kai gavo atsiskaitymą už stakles iš UAB „W P“ (atsiskaitymas vyko skolintomis iš Kredito unijos „( - )“ lėšomis). Šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad J. S., S. S. ir V. P. siekė apgaule suformuoti didesnį pirkimo PVM ir jį susigrąžinti iš biudžeto.

30215.16.

303Nuteistasis V. P. ir UAB „O-O“ atstovė tvirtina, kad nuosprendyje aprašyta nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 207 straipsnį, kaip kreditinis sukčiavimas, tačiau remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nuteistieji S. S., J. S. ir V. P. buvo pagrįstai nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, jų nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai. BK 182 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektas – nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei kaltininkas, sudarydamas kreditinio pobūdžio sandorius, turi tikslą neteisėtai įgyti savo ar kitų naudai svetimą turtą ir, panaudodamas apgaulę, šį tikslą įgyvendina – neatlygintinai įgyja svetimą turtą, tokia veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2009, 2K-600/2012, 2K-339/2013, 2K-66/2014). Tuo tarpu BK 207 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektas yra ekonomika ir verslo tvarka. Šiai veikai būdinga tai, kad kaltininkas apgaule gauna kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus, o gaunamas, pvz., pinigines lėšas siekia panaudoti ūkinėje, komercinėje ar kitoje (priklausomai nuo sandorio turinio) veikloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66/2014). Taigi sukčiavimo atveju apgaulė panaudojama turint tikslą pasisavinti turtą, t. y. tikslą negrįžtamai paversti gautą turtą savo nuosavybe. Tuo tarpu esant kreditiniam sukčiavimui apgaulė panaudojama ne siekiant pasisavinti turtą, o siekiant užvaldyti jį tam, kad būtų panaudojamas plėtojant ūkinę, komercinę ar finansinę veiklą, t. y. siekimas yra apgaule gautus pinigus investuoti į ekonominę veiklą iš to gaunant pelną ir vėliau atsiskaitant su kreditoriumi. Šioje baudžiamojoje byloje nuteistųjų padaryta nusikalstama veika pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvo kvalifikuota teisingai.

30415.17.

305Nuteistojo S. S. ir jo gynėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad pagal susitarimą su UAB „W P“ Agentūra iškilus abejonėms galėjo atsisakyti teikti finansavimą, mažinti paramos sumą, pagrindo netaikyti baudžiamosios atsakomybės nuteistiesiems nesudaro. Skunde nepagrįstai nurodoma ir tai, kad UAB „W P“ savanoriškai atsisakė nuo nusikalstamos veikos. UAB „W P“ su Agentūra sudarė paramos sutartį, suklaidindama Agentūrą dėl įvykdyto staklių pirkimo ir kitų įsipareigojimų įvykdymo, 2012 m. lapkričio 14 d. pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą, 2012 m. lapkričio 15 d. mokėjimo prašymo administracinės atitikties tikrinimo ataskaitoje nurodyta, kad Paramos gavėjo pateiktas tarpinis mokėjimo prašymas įvertintas teigiamai (t. 8, b. l. 144-146), taigi byloje buvo nustatyta, kad nuteistieji panaudodami apgaulę įgijo teisę į didesnę paramos sumą. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad tarp Agentūros ir UAB „W P“ susiklostė civiliniai santykiai.vDidesnė paramos suma nebuvo išmokėta tik todėl, kad Agentūra pradėjo pažeidimo procedūrą - 2012 m. gruodžio 18 d. Agentūros rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. BRK-(3.239)-11003 nurodoma, kad vertinant UAB „W P“ mokėjimo prašymą kilo įtarimų, kad buvo pažeistos Paramos sutarties sąlygos, paramos gavėjas informuotas apie tai, kad mokėjimo prašymo nagrinėjimas yra stabdomas (t. 6, b. l. 35-36), 2013 m. sausio 17 d. įtariamo / nustatyto pažeidimo tyrimo išvadoje nurodoma, kad įtariamo pažeidimo tyrimas pradėtas 2012 m. lapkričio 14 d., baigtas – 2013 m. sausio 17 d. (t. 8, b. l. 49-50), Agentūros sudaryta komisija pažeidimų administravimo klausimams spręsti 2013 m. sausio 23 d. posėdyje nutarė pratęsti pažeidimo procedūrą, pavesti Rizikų vertinimo ir valdymo departamentui nedelsiant informuoti FNTT dėl galimo paramos gavėjo sukčiavimo, t. y. įtariamos nusikalstamos veikos. Taigi, nepaisant to, kad UAB „W P“ vėliau ir kreipėsi dėl Paramos sutarties nutraukimo, kaip teigė liudytojas A. I., išdėstyti įrodymai patvirtina, kad parama nebuvo išmokėta dėl nuo paramos gavėjo nepriklausančios priežasties, tai yra, nes Agentūra pradėjo pažeidimo procedūrą ir sustabdė mokėjimo prašymo nagrinėjimą.

30615.18.

307Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistieji J. S., S. S. ir V. P. buvo nuteisti už tai, kad aptariamą nusikalstamą veiką – sukčiavimą – padarė veikdami bendrininkų grupe. Nors apeliantai su šia teismo išvada nesutinka, aukščiau išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad ji yra teisinga – nuteistieji bei jų vadovaujami juridiniai asmenys tarpusavyje buvo susiję, UAB „O-O“ dokumentus, reikalingus vykdyti veiklai, susitvarkė tik prieš nagrinėjamo sandorio su UAB „W P“ sudarymą, V. P. jokių derybų su tiesioginiu staklių „TIMBERMAX 6-23U“ gamintoju ir tiekėju nevykdė, sutartis buvo sudaryta po derybų, kuriose dalyvavo S. S., J. S. ir tiesioginis staklių gamintojas ir tiekėjas bei jo atstovas Lietuvoje – IĮ „( - )“, dalį pinigų staklių įgijimui – 200 000 Lt (57 924 Eur) paskolino S. S., be to, atlikus elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę buvo nustatyta, kad nuteistieji perdavė vieni kitiems informaciją apie numatomus mokestinius patikrinimus, bendravo tarpusavyje, V. P. neneigė J. S. ir S. S. pažįstantis jau ilgą laiką. Tai, kad byloje nėra užfiksuota nuteistųjų pokalbių, kurie tiesiogiai patvirtintų nusikalstamo susitarimo buvimą, nepaneigia išvados, kad nuteistieji veikė bendrininkų grupe, aukščiau išdėstyti įrodymai patvirtina, kad jie susitarė veikti bendrai, visi trys atliko vykdytojų vaidmenį, suvokė savo veiksmų bendrumą (nesant to, nebūtų buvęs įmanomas nusikalstamos veikos padarymas), veikė tiesiogine tyčia.

30815.19.

309Vis dėlto, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios intancijos teismas neteisingai kvalifikavo nuteistųjų J. S., S. S. ir V. P. padarytasveikas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nuteistiesiems J. S., S. S. ir V. P. kiltų tuo atveju, jei dėl aukščiau nurodytų dokumentų suklastojimo būtų padaryta didelė žala, tačiau tai byloje nebuvo nustatyta. Pažymėtina, jog didesnė Europos Sąjungos parama paramos gavėjui UAB „W P“ išmokėta nebuvo, PVM dalis nesusigrąžinta. Dėl šios priežasties visiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad suklastodami aukščiau nurodytus dokumentus J. S., S. S. ir V. P. ar jų atstovaujamos bendrovėspadarė didelę žalą.Atkreiptinas dėmesys, kad byloje pareikštais civiliniais ieškiniais buvo prašoma priteisti žalą, kuri kilo iš nuteistiesiems inkriminuoto mokestinio sukčiavimo (BK 182 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis), tačiau aptariama BK 300 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika priežastiniu ryšiu su kilusia žala nesusijusi, kaltinime netgi nenurodomas šios žalos dydis, jos kilmė. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistųjų J. S., S. S., V. P., UAB „W P“, UAB „O-O“ padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotinos iš BK 300 straispnio 3 dalį į BK 300 straipsnio 1 dalį.

31015.20.

311Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis J. S. buvo UAB “W P” direktoriumi ir turėjo teisę atstovauti bendrovę, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir, darydamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, veikė UAB “W P” vardu, jos naudai ir interesais, tai yra, siekė įgyti teisę į didesnę Europos Sąjungos paramą bendrovės veikloje reikalingoms staklėms ir teisę į nepagrįstai didelę susigrąžintino PVM dalį. Už tokias fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas atsako ir juridinis asmuo, šiuo atveju – UAB “W P”, UAB “W P” pagal BK 20 straipsnį 182 straipsnio 2 dalį ir 20 straipsnį 300 straipsnio 1 dalį nuteista pagrįstai. Nuteistasis V. P., nors ir UAB „O-O“ vadovu save paskyrė neteisėtai, tačiau buvo faktinis šios bendrovės vadovas (direktorius), turėjo teisę atstovauti bendrovę, jos vardu priimti sprendimus, kontroliuoti veiklą ir, darydamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio1 dalyje, veikė UAB “O-O” vardu, jos naudai ir interesais, tai yra, siekė įgyti teisę į nepagrįstai didelį susigrąžintiną PVM. Todėl, UAB „O-O“ pagal BK 20 straipsnį 182 straipsnio 2 dalį ir 20 straipsnį 300 straipsnio 1 dalį taip pat buvo nuteista pagrįstai.

312Dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo (UAB „O-O“)

31316.

314Pagal BK 222straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Straipsnio dispozicijoje nurodytos veikos yra alternatyvios, todėl bet kurios iš jų padarymas yra pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) apgaulingai įmonės buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu.

31517.

316Nuteistasis V. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas pagrįstai. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad UAB „O-O“ buhalterinę apskaitą nuo 2012 m. balandžio 27 d. tvarkė UAB „( - )“, kuriai apie nuteistojo V. P. nusikalstamą veiką nebuvo žinoma. Remiantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, atsako ūkio subjekto vadovas.

31718.

318VMI 2014 m. liepos 2 d. specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-64 dėl UAB „O-O“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų (b. t. 12, b. l. 42-68) nustatyta, kad UAB ,,O-O“ pagal 2012 m. rugsėjo 19 d. trišalę sutartį Nr. 1-09/2012 iš Vokietijos įmonės H. W. H. G. (PVM kodas ( - ) per atstovą Lietuvoje – M. S. firmą ,,( - )“ (kodas ( - ) įsigijo naujas (2012 m. gamybos) keturpusio obliavimo profiliavimo stakles ,,Timbermax 6-23U“ už 134 659,20 Lt, o UAB ,,O-O“ minėtas stakles pagal 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą O Nr. 5 pardavė UAB ,,W P“ dirbtinai užaukštinta kaina (t. y. už 5-6 kartus didesnę kainą negu pirminė pirkimo kaina) ir apskaičiavo žymiai didesnį pardavimo PVM, sudarydama sąlygas UAB “W P“ nuo žymiai padidintos turto kainos atskaityti žymiai didesnį pirkimo PVM ir gauti žymiai didesnę paramą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos.

31919.

320Nuteistajam aplinkybės dėl sandorio tarp UAB „W P“ bei UAB „O-O“, tai yra, kad šis sandoris yra apsimestinis, ir, kad staklių kaina yra dirbtinai užaukštinta, buvo žinomos ir jis sąmoningai nurodė UAB „O-O“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „( - )“ su šiuo sandoriu susijusias ūkines operacijas įtraukti į UAB „O-O“ buhalterinės apskaitos registrus. Įtraukusi minėtas ūkines operacijas į UAB „O-O“ buhalterinės apskaitos registrus UAB „( - )“, nežinodama apie V. P. nusikalstamą sumanymą, VMI teiktose ataskaitose ir deklaracijose nurodė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną bei sumažino į biudžetą mokėtinus mokesčius.

32120.

322VMI 2014 m. liepos 2 d. specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-64 dėl UAB „O-O“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų nustatyta, kad frezų pardavimas, kaip vienas privalomų apskaitos dokumento rekvizitų, UAB „W P“ UAB „O-O“ 2012 m. lapkričio 26 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje serija O Nr. 5, nebuvo įvardintas, kaip tai numatyta įstatymų nustatyta tvarka, todėl ir išrašyta minėta PVM sąskaita faktūra negali būti laikoma patvirtinančia atitinkamo turinio ūkinės operacijos buvimą. UAB „O-O“ 2012 m. lapkričio 26 d. UAB „W P“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje serija O Nr. 5 neįvardijo frezų pardavimo kaip vieno privalomo apskaitos dokumento rekvizito, tačiau atskiros PVM sąskaitos faktūros, kurioje būtų nurodyti įstatymų nustatyta tvarka privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai, UAB „O-O“ frezų pardavimui neįformino (tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį).

32321.

324Minėtoje specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad UAB „O-O“ pagal 2012m. lapkričio 26 d. išrašytą PVM sąskaitą OS Nr. 5 UAB „W P“ pardavusi stakles „Timbermax 6-23U“ už 798 000 Lt (iš jų 138 495,86 Lt PVM), į kurių vertę, neva įeina ir frezų komplekto, įsigyto iš UAB „P.“, vertė – 95 590 Lt (iš jų 16 590 Lt PVM), į buhalterinę apskaitą neįtraukė frezų pardavimo vertės, pardavimo sandoriui neišrašė PVM sąskaitos faktūros ir didžiosios knygos balansinėse sąskaitose 500 „Pardavimo pajamos“ ir 4484 „Mokėtinas PVM“, neapskaitė 79 000 Lt pajamų bei neapskaičiavo 16 590 Lt pardavimo PVM ir šių sumų neįtraukė į 2012 m. lapkričio mėn. PVM deklaracijos duomenis.UAB „O-O“ taip pat 2012 m. lapkričio mėn. pardavimų registre (žiniaraštyje – 500 „Pardavimai“) neapskaitė ir metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nedeklaravo 79 000 Lt pajamų už UAB „W P“ parduotas frezas, kurias buvo įsigijusi iš UAB „P.“, šia suma sumažino apmokestinamąjį pelną bei neapskaičiavo 3 950 Lt (79 000 Lt * 5 proc.) mokėtino į biudžetą pelno mokesčio.“ Tokiu būdu, V. P. VMI pateikė netinkamą ir neišsamią informaciją apie įmonės pajamas, mokėtinus į biudžetą PVM ir pelno mokesčius.

32522.

326Nuteistojo V. P. ir specialistės N. T. paaiškinimai, kad frezos buvo parduotos kartu su staklėmis „TIMBERMAX 6-23U“ atmestini, nes, kaip jau minėta, duomenų, kurie leistų teigti, kad kartu su staklėmis „TIMBERMAX 6-23U“ buvo parduotos ir frezos nebuvo nei 2012 m. balandžio 12 d. pasiūlyme dėl obliavimo profiliavimo staklių,nei 2012 m. balandžio 20 d. sutartyje Nr. 1 ir jos priedo 1.1 dalyje nurodytoje įrangos komplektacijoje, 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitoje faktūroje (serija O Nr. 120005). Priedas prie Sutarties Nr. 1, kuriame nurodyta, kad parduodamos frezos, Agentūrai, kaip sudėtinė Sutarties dalis, pateiktas nebuvo, nei jame nei 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitoje faktūroje frezų piniginė vertė nenurodyta.

32723.

328Taip pat, VMI 2014 m. liepos 2 d. specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-64 dėl UAB „O-O“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų nustatyta, kad UAB „O-O“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė UAB „P.“ 2013 m. kovo 4 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros PAB (be numerio), kuria įformintas medienos dygiavimo staklių „G. S. 2“ pirkimo sandoris už 399 300 Lt (iš jų 69 300 Lt pirkimo PVM) ir 2013 m. kovo 4 d. UAB „P.“ išrašyto KPO serija PAB Nr. 1, kuriuo įformintas grynųjų pinigų priėmimas iš UAB „O-O“. Specialisto išvadoje nurodoma, kad UAB „O-O“ direktorius V. P., pasibaigus mėnesiui, už gautas pinigines lėšas neatsiskaitydavo. Apelianto V. P. ir UAB „O-O“ atstovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino sandorį dėl staklių „G. S. 2“ įsigijimo apsimestiniu, tačiau vis tiek nuteisė jį pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Vis tik pažymėtina, kad nepaisant to, jog sandoris dėl staklių „G. S. 2“ įsigijimo iš tiesų buvo apsimestinis, tai yra, kad staklės realiai nebuvo perduotos ir sandoris buvo reikalingas tik siekiant perduoti grynuosius pinigus iš UAB „O-O“ į UAB „P.“, tačiau tuo buvo padaryti buhalterinės apskaitos pažeidimai – grynieji pinigai UAB „P.“ buvo išmokėti, tačiau į UAB „O-O“ buhalterinę apskaitą neįtraukta staklių įsigijimo vertė ir apmokėjimo dokumentai, dėl kurių kaip ir aukščiau nurodytų, negalima iš dalies nustatyti UAB „O-O“ 2012 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d.

32924.

330Nuteistojo V. P. ir UAB „O-O“ atstovės apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad įtraukti aptariamą ūkinę operaciją į VMI teiktą deklaraciją nebuvo galimybės, nes sandoris įvyko 2013 m. kovo 4 d., o VMI atlikdama patikrinimą UAB „O-O“ dokumentus paėmė 2013 m. kovo 26 d., be to, 2013 m. balandžio 3 d., kratos metu iš UAB „( - )“ buvo paimti likę bendrovės dokumentai. Vis tik pažymėtina, jog nuteistasis V. P. ir UAB „O-O“ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo nuteisti ne už tai, kad laiku neįtraukė ūkinės operacijos į VMI teikiamą PVM deklaraciją, bet todėl, kad į UAB „O-O“ buhalterinės apskaitos registrus nebuvo įregistruota 2013 m. kovo 4 d. UAB „P.“ išrašyta PVM sąskaita faktūra PAB (be numerio) ir 2013 m. kovo 4 d. UAB „P.“ išrašytas KPO serija PAB Nr. 1. Tuo buvo pažeista Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostata „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 16 straipsnio nuosatata „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“. Taip pat, V. P. ir UAB „O-O“ apgaulingas buhalterinės apskaitos vedimas pasireiškė tuo, kad V. P., už minėtas stakles atsiskaitęs grynaisiais pinigais, pasibaigus mėnesiui, už pinigines lėšas neatsiskaitė. Taigi, darytina išvada, kad VMI atliktas patikrinimas bei vėliau įvykusios kratos negalėjo sutrukdyti V. P. pateikti UAB „( - )“ aukščiau nurodytų ūkinę operaciją patvirtinančių dokumentų, nuteistasis tam turėjo 22 dienas.

33125.

332Teisėjų kolegija neabejoja, kad aptariama nusikalstama veika V. P. buvo padaryta veikiant tiesiogine tyčia –V. P. suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant, kad dėl jo veiksmų iš dalies nebus galima nustatyti UAB „O-O“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ir to siekiant. Byloje buvo nustatyta, kad V. P. buvo žinoma, jog staklės „TIMBERMAX 6-23U“ UAB „W P“ yra parduodamos nepagrįstai padidinta kaina ir realiai nedalyvavus derybose su tiesioginiu staklių gamintoju ir tiekėju; kad jis turėjo pateikti UAB „( - )“ duomenis apie frezų pardavimą; buvo žinoma ir tai, kad UAB „O-O“ sudarė sandorį su UAB „P.“ dėl staklių „G. S. 2“, tačiau jis sąmoningai nepateikė susijusių ūkines operacijas patvirtinančių, teisingų duomenų buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „( - )“. Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką nuteistasis V. P. padarė būdamas UAB „O-O“ vadovu, jos naudai ir interesais, todėl UAB „O-O“ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį taip pat buvo nuteista pagrįstai.

333Dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo (UAB „W P“)

33426.

335J. S. buvo nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, tai yra, kad žinodamas, jog UAB „W P“ pagal 2012 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą O Nr. 5 iš UAB ,,O-O“ įsigijo ilgalaikį turtą – naujas keturpusio obliavimo profiliavimo stakles (TIMBERMAX 6-23U) už 798 000 Lt, iš jų 138 495,86 Lt PVM, dirbtinai užaukštinta kaina, nurodė ( - ) nežinančiai apie jo nusikalstamą sumanymą, šias ūkines operacijas dirbtinai padidinta kaina įtraukti į nurodyto laikotarpio bendrovės buhalterinės apskaitos registrus, ką ši ir padarė. Dėl šių nuteistojo veiksmų ( - ) buhalterinės apskaitos registruose įrašė duomenis apie ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, sudarytos tik turint tikslą gauti mokestinę naudą, dirbtinai padidinta kaina įformino ūkines operacijas, į VMI pateiktas ataskaitas ir deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną bei sumažino į biudžetą mokėtinus mokesčius.

33627.

337Byloje buvo nustatyta, kad UAB „W P“ buhalterinę apskaitą nuo 2012 m. kovo 1 d. tvarkė ( - ), o J. S., remiantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi buvo atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.

33828.

339Atlikęs byloje surinktų įrodymų analizę apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad keturpusio obliavimo profiliavimo staklės „TIMBERMAX 6-23U“ buvo įgytos dirbtinai padidinta kaina ir, kad J. S. tai buvo žinoma. Vis dėlto, J. S. nurodė apie nusikalstamą sumanymą nežinojusiai ( - ) įtraukti su šiuo sandoriu susijusias ūkines operacijas į UAB „W P“ buhalterinės apskaitos registrus. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. liepos 16 d. specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-66 (t. 12, b. l. 19-30)nustatyta, kadUAB „W P“ dirbtinai padidinta verte užsipajamavo ilgalaikį turtą ir nuo padidintos vertės skaičiavo nusidėvėjimą, bei sumažino mokėtiną į biudžetą pelno mokestį. Be to, suformavo didesnį pirkimo PVM bei siekė susigrąžinti jį iš biudžeto – 2013 m. kovo 5 d. pateikė prašymą VMI dėl 138 495,80 Lt PVM grąžinimo už įsigytą turtą. Specialisto išvadoje nurodoma, kad UAB „W P“ buhalterinės apskaitos registruose įrašė duomenis apie ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, o sudarytos tik turint tikslą gauti mokestinę naudą. Tuo bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį, kuriame nurodoma, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ bei 6 straipsnio 2 dalį – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Dėl to, jog UAB „W P“ dirbtinai padidinta kaina įformino ūkines operacijas, į VMI pateiktas ataskaitas ir deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną bei sumažino į biudžetą mokėtinus mokesčius, negalima iš dalies nustatyti UAB „W P“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad J. S. aptariamą nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia – suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant, kad dėl jo veiksmų iš dalies nebus galima nustatyti UAB „W P“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ir to siekiant. BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką nuteistasis J. S. padarė būdamas UAB „W P“ vadovu, jos naudai ir interesais, todėl UAB „O-O“ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį taip pat buvo nuteista pagrįstai.

340Dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo (UAB „P.“)

34129.

342Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. S. buvo nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad aplaidžiai tvarkė UAB „P.“ buhalteriją, tai yra, laikotarpiu nuo 1992 m. birželio 26 d. iki 2013 m. kovo 31 d. bendrovės archyve ir buhalterinėje apskaitoje nesaugojo dokumentų apie kito juridinio asmens UAB „O-O“ akcijų įsigijimą ar jų pardavimą. Apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais J. S. ir jo gynėja su tokiomis teismo išvadomis nesutinka ir prašo jį išteisinti.

34330.

344Nuteistasis S. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad direktoriumi UAB „P.“ jis buvo ne visą laiką, patvirtino, kad UAB „P.“ buvo UAB „O-O“ akcininkė. Nuteistasis nurodė, kad 1999 m. bendrovės teritorijoje kilo didelis gaisras, sudegė pusė teritorijos ir ofisas, sudegė dokumentai. Nuteistasis sutiko, kad dalies dokumentų trūksta, pats jų neturi. Parodė, kad UAB „O-O“ akcijos buvo įsigytos iki gaisro, o kada parduotos nežino, jų nepardavinėjo. Nuteistasis parodė, kad UAB „P.“ buhalterinę apskaitą nuo 2006-2007 m. tvarko ( - ), jei ko trūkdavo, jam pasakydavo, viską tvarkė buhalterija (t. 16, b. l. 169-172).

34531.

346Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis pateikė 1999 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus apskrities VMI adresuotą UAB „P.“ paaiškinimą, kuriame nurodoma, kad 1999 m. kovo 4 d. bendrovėje kilo gaisras, sudegė 1992-1996 m. buhalterinės apskaitos dokumentai, pridėta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Švenčionių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pranešimas dėl gaisro, kuriame nurodoma, kad 1999 m. kovo 4 d. sudegė UAB „P.“ priklausančios keturios džiovyklos patalpos bei jose ir pastogėje sandėliuojamos įvairios medžiagos. Taip pat buvo pateikta Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Švenčionių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2012 m. gruodžio 19 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad 2012 m. rugsėjo 17 d. UAB „P.“ naudojamame medžio apdirbimo ceche kilo gaisras, kurio metu be kita ko sudegė viduje buvę daiktai (t. 17, b. l. 69-71).

34732.

348Iš 2014 m. birželio 20 d. UAB „P.“ rašto – atsakymo (t. 11, b. l. 110-112) matyti, kad UAB „P.“ archyve ir buhalterijoje neišsaugota jokios informacijos dėl ( - ) „O-O“. Rašte nurodoma, kad UAB „O-O“ buvo atidaryta 1990 m. su Baltarusijos atstovu O. M.. Visi dokumentai susiję su UAB „O-O“ buvo pas O. M.. Iš UAB „O-O“ steigimo dokumentų (t. 10, b. l. 14-17) matyti, 1992 m. birželio mėn. įsteigta ( - ) – uždaroji akcinė bendrovė „O-O“. Bendrovės steigėjai: UAB „P.“, atstovaujama S. S., ir ( - ), atstovaujamas V. T.. 1992 m. birželio mėn. „O-O“ steigimo sutarties 3.2 punkte nurodoma, kad steigėjas UAB „P.“ įsigyja 5 paprastąsias vardines 500 rublių nominalios vertės akcijas, kurių bendra nominali vertė lygi 2 500 rublių, 11.5 punkte nurodoma, kad UAB „P.“ direktoriaus pavaduotojui O. M. pavesta atstovauti steigėjų interesus registruojant bendrovę „O-O“. Remiantis Valstybės įmonės Registrų centras teiktu UAB „P.“ išrašu, bendrovės vadovu nuo 1990 m. gruodžio 30 d. buvo S. S.(t. 10, b. l. 11-13).

34933.

350Įvertinus aukščiau išdėstytus įrodymus galima sutikti, kad UAB „P.“ buvo UAB „O-O“ akcininkė, taip pat, kad ji neišsaugojo dokumentų, susijusių su UAB „O-O“ akcijų įsigijimu ar jų pardavimu. Tačiau pažymėtina, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už buhalterinės apskaitos netvarkymą arba aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė.

35134.

352Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistė V. A., surašiusi 2014 m. birželio 16 d. specialisto išvadą Nr. (4.65)-86-62 dėl UAB „P.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų (t. 12, b. l. 127-193) aplinkybių, susijusių su UAB „O-O“ akcijų įsigijimą ar pardavimą patvirtinančių dokumentų išsaugojimu netyrė, specialistė atliko bendrovės ūkinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d., tyrė tik šio laikotarpio dokumentus. Remiantis bylos medžiaga, klausimas dėl UAB „P.“ turėtų UAB „O-O“ akcijų pardavimo specialistei buvo užduotas jau po aukščiau nurodytos išvados pateikimo, apklausiant ją kaip liudytoją (t. 3, b. l. 196-199). Liudytojai šios apklausos metu buvo pateikti 2013 m. balandžio 10 d. Valstybės įmonės Registrų centras raštu Nr. (1.11.6)s-1574 pateikti dokumentai (t. 10, b. l. 2-83) bei UAB „P.“ direktoriaus 2014 m. birželio 16 d. atsakymas į raštą Nr. 25/9-1-5-11903. Remdamasi jais specialistė paaiškino, kad įmonės turtui priskiriama ir kitų įmonių turimos akcijos. Susipažinusi su papildomai pateiktais dokumentais iš Valstybės įmonės Registrų centras apie UAB „P.“ turėtas UAB „O-O“ akcijas, specialistė nurodė negalinti nustatyti šių akcijų pardavimo momento, kadangi bendrovės direktorius S. S. 2014 m. birželio 16 d. rašte nurodė, kad UAB „P.“ archyve ir buhalterinėje apskaitoje neišsaugojo jokios informacijos dėl sandorių su ( - )„O-O“. Specialistė apklausos metu nurodė, kad dėl to, jog UAB „P.“ direktorius neišsaugojo dokumentų, iš dalies negalima nustatyti UAB „P.“ turto laikotarpiu nuo 1992 m. birželio 26 d. (UAB „O-O“ įstatų Valstybės įmonėje Registrų centras įregistravimo data) iki 2013 m. kovo 31 d.

35335.

354Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, tolesnis tyrimas dėl S. S. galimai padarytų pažeidimų, susijusių su UAB „O-O“ akcijų įsigijimą ar jų pardavimą patvirtinančių dokumentų neišsaugojimu atliekamas nebuvo. Pirmosios instancijos teismo motyvai grindžiant S. S. kaltę padarius BK 223 straipsnio 1dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką buvo orientuoti į tai, kad S. S. neužtikrino, kad dokumentai būtų saugomi saugioje vietoje, kad toje vietoje būtų laikomasi priešgaisrinės saugos reikalavimų, taip pat, kad būdamas UAB „P.“ vadovu, nesiėmė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme numatytų priemonių juos atkurti. Tokia teismo motyvacija yra sietina su nuteistojo S. S. parodymais apie tai, kad bendrovės teritorijoje du kartus įvyko gaisrai. Byloje atlikus papildomą specialisto tyrimą dėl UAB „P.“ ūkinės finansinės veiklos (t. 19, b. l. 44-57) buvo nustatyta, kad įvertinus tai, jog UAB „P.“, būdama banko įstaigos klientė, turėjo galimybę gauti banko sąskaitų išrašų kopijas ir jų įrašus pagrindžiančių dokumentų kopijas ir tokiu būdu atkurti dokumentus ir registrus, tačiau jų neatkūrė, taip pat tyrimui nepateikė inventorizacijos akto, surašomo po dokumentų praradimo, nepateikė neatkuriamai prarastų dokumentų akto, daroma išvada, jog UAB „P.“ vadovas elgėsi itin nerūpestingai ir neatsakingai. Tačiau pažymėtina, jog šiuo tyrimu taip pat nebuvo nustatinėjama, ar nuo 1992 m. birželio 26 d. UAB „P.“ buvo laikomasi dokumentų saugojimo tvarkos, ar ji turėjo pareigą saugoti UAB „O-O“ akcijų įsigijimo ar jų pardavimo dokumenus ir kokie tie dokumentai, ar juos išsaugojo ir jei ne, ar tai turėjo įtakos nustatant UAB „P.“ veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, kas už tai atsakingas, kokie teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti. Specialisto išvadoje pažymima, kad reikšmingos aplinkybės nagrinėjamos nuo 2006 metų pradžios, dėl to informacija apie 1992-1996 metų buhalterinės apskaitos dokumentus ir jų praradimo aplinkybes nėra aktuali šiam tyrimui.

35536.

356Nuteistojo S. S. ir jo gynėjos skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 4 punktą, pasikeitus ūkio subjekto vadovui, apskaitos dokumentus, registrus ir finansinę atskaitomybę perima naujas vadovas, neįvertino, kad S. S. nebuvo UAB „O-O“ vadovas. Į pastarąjį skundo argumentą pažymėtina, jog S. S. buvo nuteistas ne už tai, kad neišsaugojo UAB „O-O“ dokumentų būdamas jos vadovu, o už tai, kad buvo vadovas UAB „P.“, kuri buvo UAB „O-O“ akcininkė, taigi šis nuteistojo argumentas įtakos teismo išvadoms neturi. Taip pat nuteistasis tvirtina, kad nebuvo nustatyta jo tyčia, tačiau šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas padaromas dėl neatsargumo, taigi nuteistojo tyčia byloje ir nebuvo įrodinėjama. Kita vertus nuteistojo S. S. ir jo gynėjos apeliaciniame skunde pagrįstai pažymima, kad byloje turėjo būti įvertinti duomenys, kad UAB„P.“ inkriminuotu nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu buvo įvykę gaisrai, kurių metu dalis dokumentų sudegė, turėjo būti aiškinamasi koks yra nuosprendyje įvardytų dokumentų saugojimo terminas, dėl to turėjo būti atliekamas specialisto tyrimas. Tačiau, kaip matyti iš to, kas išdėstyta, tik ikiteisminio tyrimo metu apklausta specialistė V. A. parodė, kad dėl UAB „P.“ neišsaugojo UAB „O-O“ akcijų įsigijimo ar jų pardavimo dokumentų ir dėl to negalima nustatyti UAB „P.“ turto laikotarpiu nuo 1992 m. birželio 26 d. iki 2013 m. kovo 31 d.

35737.

358Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, pagal BPK 20, 90, 284 straipsnių nuostatas įrodymu gali būti laikoma, atlikus objektų tyrimą, pateikta ir teismo posėdyje ištirta specialisto išvada. Specialisto išvada gali būti surašyta kaip atskiras dokumentas arba įrašyta į tyrimo veiksmo ar teisiamojo posėdžio protokolą. Specialisto parodymai ar paaiškinimai nelaikytini savarankiška įrodymų rūšimi. Jie gali būti gaunami kilus neaiškumų dėl specialisto pateiktos išvados arba kai specialisto pagalba yra reikalinga atliekant atskirus proceso veiksmus, tiriant surinktus duomenis. Specialisto paaiškinimai dėl pateiktos išvados padeda teismui apsispręsti dėl išvados vertinimo. Tokie paaiškinimai dėl proceso veiksmų organizavimo bei atlikimo ar dėl surinktų duomenų reikšmės nustatant teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes padeda tinkamai rinkti bei įvertinti kitus įrodymus, tačiau bet kuriuo atveju nuosprendyje daromos išvados negali būti grindžiamos specialisto paaiškinimais, nesusietais su kitais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).

35938.

360Nesant byloje kompetentingos institucijos ar specialisto išvados, kuria būtų konstatuota, jog neišsaugojus UAB „O-O“ akcijų įgijimą ar jų pardavimą patvirtinančių dokumentų nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „P.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, specialistės apklausa netikslinga, nes ji gali atsakyti į klausimus, kuriuos tyrė, juos tikslinti ar aiškinti, laikytina, jog byloje šis, būtinasis BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymis buvo nenustatytas. Dėl šios priežasties S. S. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį yra išteisinamas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

361Dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nusikaltstamų veikų

36239.

363J. S. ir UAB „W P“, V. P. ir UAB „O-O“ buvo pripažinti kaltais padarę BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, S. S. ir UAB „P.“ buvo pripažinti kaltais padarę BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, tai yra, jie buvo nuteisti už tai, kad apgaule išvengė turtinių prievoliųsumokėtiPVM ir (ar) pelno mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai.

36440.

365Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis, kuri yra siejama su didele įgyjamo svetimo turto ar turtinės teisės verte, arba didele išvengiamos ar panaikinamos turtinės prievolės verte.Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinių teisinių santykių ir darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant jį užvaldyti.

36641.

367Pagal teismų praktiką apgaulė išvengiant PVM, pelno mokesčio ar panaikinant prievolę juos mokėti reiškiasi suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu arba jos išvengti ateityje. Apgaulė PVM sukčiavimo bylose reiškiasi per PVM mokėtojo santykį su mokesčių inspekcija, pateikiant šiai suklastotas PVM deklaracijas, o kartais ir kitus dokumentus. Melagingų duomenų pateikimas mokesčių inspekcijai paprastai susijęs su apgaulinga buhalterine apskaita: apskaitos dokumente (paprastai PVM sąskaitoje faktūroje) fiksuojama melaginga informacija apie sandorį, išrašoma PVM sąskaita faktūra dėl sandorio, kurio iš viso nebuvo, sumažinama arba padidinama realiai įvykusio sandorio kaina ir sumokėto PVM suma. Užregistravus šį suklastotą dokumentą įmonės apskaitoje, vėliau jo pagrindu daromi atitinkami įrašai PVM deklaracijoje, kuri dėl to taip pat tampa suklastota. Apgaulė išvengiant PVM, pelno mokesčio reiškiasi suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu arba jos išvengti ateityje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2010, 2K-34/2011). Sukčiavimas panaikinant turtinę prievolę laikomas baigtu, kai apgaule įtvirtinamas juridinis faktas, panaikinantis turtinę prievolę. Teismų praktikoje sukčiavimas panaikinant prievolę mokėti PVM paprastai laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai mokesčių administratoriui pateikiama PVM deklaracija, kurioje, siekiant apgaule išvengti PVM, įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie į biudžetą mokėtiną PVM sumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-112/2012).

36842.

369Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo apgaulės panaudojimo turinio nuteistųjų J. S., S. S. ir V. P. veiksmuose, tačiau iš suformuluoto kaltinimo, teismo nuosprendyje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad apgaulės panaudojimas pasireiškė duomenų nepateikimu buhalterinę apskaitą tvarkiusiems subjektams ir to pasekoje neteisingų duomenų į deklaracijas įrašymu: iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies (nusikalstamos veikos aprašymo) matyti, kad nuteistųjų nusikalstama veika objektyviai pasireiškė tuo, kad J. S. „tyčia laiku nepateikė objektyvių duomenų ir dokumentų apie ūkines operacijas“, S. S. „tyčia nepateikė duomenų apie ūkines operacijas“, V. P. „nepateikė duomenų apie ūkinę operaciją“ UAB „W P“, UAB „O-O“ ir UAB „P.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusioms UAB „( - )“ ir ( - ). Nuosprendyje nurodoma, kad dėl šių nuteistųjų veiksmų, buhalterinę apskaitą tvarkiusių bendrovių darbuotojai „įrašė neteisingus duomenis“ (J. S. ir S. S. atveju), „neįtraukė šių duomenų“ (past. apie įvykusią ūkinę operaciją) (V. P. atveju) PVM ir (ar) pelno deklaracijose. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad „tokiu būdu, nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpęs PVM apmokestinamų sandorių vertę, J. S., apgaule, kito asmens – UAB „W P“ naudai išvengė 6 481 lito (2 950 Lt + 3 531 Lt) vertės mokėtinos pridėtinės vertės mokesčio prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, padarydamas nurodyto dydžio turtinę žalą“; „V. P. apgaule kito asmens – UAB „O-O“ naudai išvengė 20 540 Lt (16 590 Lt + 3 950 Lt) vertės mokėtinos pridėtinės vertės ir pelno mokesčių turtinės prievolės Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, padarydamas nurodyto dydžio turtinę žalą“; „Tokiu būdu, nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpęs PVM apmokestinamų sandorių vertę, S. S., apgaule, kito asmens - UAB „P.“ naudai išvengė didelės 74 487 litų vertės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą PVM, tuo padarydamas nurodytos vertės turtinę žalą valstybės biudžetui“.

37043.

371Remdamasi nuteistiesiems J. S., S. S. ir V. P. bei jų vadovaujamoms bendrovės suformuluotais kaltinimais bei aukščiau cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika sukčiavimo PVM srityje, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nuteistųjų veiksmuose nėra būtinojo sukčiavimo nusikaltimo sudėties požymio – apgaulės. Byloje nėra duomenų, kad nuteistieji būtų klastoję buhalterinės apskaitos dokumentus ir vėliau šie suklastoti dokumentai ar jų pagrindu parengtos neteisingos deklaracijos būtų teikiamos Valstybinei mokesčių inspekcijai. Nuteistieji J. S., S. S. ir V. P. buvo kaltinami ir nuteisti už tai, kad nepateikė duomenų buhalterinę apskaitą tvarkiusioms bendrovėms apie įvykusias ūkines operacijas, o tokie veiksmai negali būti pripažįstami apgaule. Nagrinėjamu atveju nuteistųjų J. S., V. P. bei jų atstovaujamų bendrovių veiksmai negalėjo būti vertinami kaip nusikalstama veika, įtvirtinta BK 182 straipsnio 1 dalyje, o nuteistojo S. S. ir UAB „P.“ – kaip nusikalstama veika, įtvirtinta BK 182 straipsnio 2 dalyje.

37244.

373Iš pirmosios instancijos teismo baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių galima manyti, jog nuteistųjų veiksmai atitinka kito nusikaltimo, įtvirtinto BK 220 straipsnyje (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), nusikaltimo sudėtį. Pastaroji nusikalstama veika objektyviai pasireiškia dviem objektyviaisiais veiksmais: žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą įrašymu į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir jų pateikimu valstybės įgaliotai institucijai. Tačiau šiuo atveju nuteistiesiems J. S., S. S., V. P. bei jų atstovaujamoms bendrovėms kaltinimai dėl aukščiau įvardytų žinomai neteisingų duomenų pateikimo valstybės įgaliotai institucijai nebuvo pareikšti, šioje dalyje tyrimas nebuvo atliekamas (nenustatytas deklaracijų, patikslintų deklaracijų pateikimo laikas ir būdas), taigi procesinių galimybių perkvalifikuoti nuteistųjų padarytas veikas iš BK 182 straipsnio 1 dalies, BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 220 straipsnio 1 dalį, neviršijus bylos nagrinėjimo ribų ir nepažeidus nuteistųjų teisės į gynybą, nėra.

37445.

375Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo J. S. ir UAB „W P“, V. P. ir UAB „O-O“ yra išteisinami pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), S. S. ir UAB „P.“ išteisinami pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

37646.

377Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio procesinio sprendimo 42-44 dalyse, tikslinga pranešti prokurorui, jog J. S., UAB „W P“, V. P., UAB „O-O“, S. S. ir UAB „P.“galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472, įsigal. 2011 m. liepos 5 d. red.).

378Dėl civilinių ieškinių

37947.

380Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį V. P. ir UAB „O-O“ tenkino ir priteisė iš V. P. ir UAB „O-O” solidariai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai 5 948,79 Eur turtinės žalos atlyginimo. Taip pat Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį S. S. ir UAB „P.“ apygardos teismas tenkino iš dalies ir priteisė iš S. S. ir UAB “P.” solidariai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai 17 524,35 Eur turtinės žalos atlyginimo, o ieškinį dalyje dėl 17 346,79 Eur nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio priteisimo paliko nenagrinėtą.

38148.

382Kadangi šiuo nuosprendžiu V. P. ir UAB „O-O“, S. S. ir UAB „P.“ pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinami, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys sietinas su šių nusikalstamų veikų padarymu, todėl ieškinys V. P. ir UAB „O-O“, S. S. ir UAB „P.“, remiantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, paliekamas nenagrinėtas.

383Dėl bausmių

38449.

385Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl nuteistųjų J. S., S. S., V. P., o taip pat dėl UAB „W P“, UAB „O-O“ yra keičiamas perkvalifikuojant jų padarytas nusikalstamas veikas iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį, taip pat, J. S., UAB „W P“, V. P., UAB „O-O“ yra išteisinami pagal BK 182 straipsnio 1 dalį,S. S. ir UAB „P.“yra išteisinami pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, S. S. yra išteisinamas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Esant šioms aplinkybėms, naujai skirtinos bausmės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, naikintinas pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl bausmių subendrinimo ir naujai bendrintinos pirmosios instancijos ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės.

38650.

387Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmes nuteistiesiems J. S., UAB „W P“, V. P., UAB „O-O“, S. S. atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininkų asmenybes (V. P. neteistas, narkologo ir psichiatro įskaitose neįrašytas, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, turintis nepilnametį vaiką, dirbantis; J. S. neteistas, psichiatro, narkologo įskaitose neįrašytas, vedęs, aukštojo išsilavinimo, turintis nepilnametį vaiką, dirba UAB „W P“ direktoriaus pareigose, S. S. neteistas, yra vyresnio amžiaus, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo), apibūdino juridinius asmenis, nuteistųjų kaip bendrininkų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybesir paskyrė tinkamas bausmes – baudas, nustatant jų dydžius, mažesnius nei numatytas vidurkis pagal BK 47 už atitinkamų nusikaltamų veikų kategorijas ir jų mažinti nėra pagrindo.

38851.

389Už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas už šią nusikalstamą veiką V. P., paskirta bausmė bauda 400 MGL dydžio (15064 Eur), J. S. 450 MGL (16947 Eur) bauda, S. S. 450 MGL (16947 Eur) bauda. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis, kad nuteistųjų V. P., J. S., S. S. asmenų bei jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas šiuo atveju yra nedidelis, teismas neturi pagrindo manyti, kad nuteistieji yra linkę daryti nusikaltimus, gali pakartotinai nusikalsti. Sutiktina su išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant nuteistiesiems švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę, kadangi realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas nuteistiesiems V. P., J. S., S. S. gali neigiamai įtakoti jų socialinius ryšius, tokios bausmės skyrimas nėra teisingas atsižvelgiant į nuteistųjų padarytos veikos pavojingumo laipsnį. Teisėjų kolegijos vertinimu, švelnesnės bausmės nuteistiesiems V. P., J. S., S. S. šiuo atveju yra pagrįstas, nuteistiesiems paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį yra teisingos, labiau jų švelninti nėra pagrindo.

39052.

391Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte (2011 04 21 įstatymo Nr. XI-1350 red.) buvo numatyta, kad už nesunkaus nusikaltimo padarymą skiriama iki 500 MGL dydžio bauda, juridiniam asmeniui iki 50000 MGL dydžio bauda. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais nuteistieji J. S., S. S., V. P., UAB „W P“, UAB „O-O“ pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai perkvalifikavus šią veiką į BK 300 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytus nuteistuosius charakterizuojančius duomenis, jų vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, bei į nusikaltimo sunkumą – padarytas nesunkus nusikaltimas, nuteistiesiems naujai skirtinos bausmės baudos, kurių dydis, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principu, nustatytinas mažesnis nei vidurkis pagal BK 47 straipsnio nuostatas.

392Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

393Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria J. S. (J. S.) nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, uždaroji akcinė bendrovė „W P“ nuteista pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

394J. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

395Uždarąją akcinę bendrovę „W P“ pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

396Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria V. P. (V. P.) nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, uždaroji akcinė bendrovė „O-O“ nuteista pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

397V. P. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

398Uždarąją akcinę bendrovę „O-O“ pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

399Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria S. S. (S. S.) nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 223 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

400S. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

401Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria uždaroji akcinė bendrovė „P.“ atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 2 dalį juridiniam asmeniui praradus pavojingumą (BK 36 straipsnis) ir uždarąją akcinę bendrovę „P.“ pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

402Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendį pakeisti.

403J. S. veiką perkvalifikuoti iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį ir skirti J. S. 100 MGL (3766 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų)) baudą.

404Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, J. S. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę –500 MGL dydžio (18830 Eur (aštuoniolikos tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimties eurų)) baudą.

405Uždarosios akcinės bendrovės „W P“ nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 20 straipsnio, 300 straipsnio 3 dalies į BK 20 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį ir skirti nuteistajai 150 MGL (5649 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt devynių eurų) baudą.

406Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, uždarajai akcinei bendrovei „W P“ šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 20 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 20 straipsnį, 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnį, 222 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 600 MGL dydžio (22596 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt šešių eurų)) baudą.

407V. P. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį ir skirti nuteistajam V. P. 100 MGL (3766 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų) baudą.

408Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu,V. P. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 550 MGL dydžio (20713 Eur (dvidešimties tūkstančių septynių šimtų trylikos eurų)) baudą

409Uždarosios akcinės bendrovės „O-O“ nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 20 straipsnio, 300 straipsnio 3 dalies į BK 20 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį ir skirti nuteistajai 150 MGL (5649 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt devynių eurų) baudą.

410Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu,uždarajai akcinei bendrovei „O-O“ šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 20 straipsnį, 300 straipsnio 1 dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 20 straipsnį, 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnį, 222 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 600 MGL dydžio (22596 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt šešių eurų)) baudą

411S. S. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį ir skirti nuteistajam S. S. 100 MGL (3766 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų) baudą.

412Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 1 punktu, nuteistajam S. S. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam skirti 450 MGL (16 947 Eur (šešiolikos tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt septynių eurų)) dydžio baudą.

413Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinius ieškinius V. P., uždarajai akcinei bendrovei „O-O“, S. S., uždarajai akcinei bendrovei „P.”,palikti nenagrinėtus.

414Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

415Pranešti prokurorui, jog J. S., UAB „W P“, V. P., UAB „O-O“, S. S. ir UAB „P.“galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. V. P. pripažintas kaltu ir nubaustas:... 3. -... 4. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182... 5. -... 6. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (keturpusio obliavimo profiliavimo staklės... 7. -... 8. pagal BK 203 straipsnio 2 dalį 150 MGL (5649 Eurų) dydžio bauda;... 9. -... 10. pagal BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl apgaulingo UAB „O-O“ buhalterinės... 11. -... 12. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „O-O“ naudai... 13. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 14. Uždaroji akcinė bendrovė „O-O“(toliau – ir UAB „O-O“) (past.... 15. -... 16. pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 2 dalį (keturpusio obliavimo... 17. -... 18. pagal BK 20 straipsnį ir 300 straipsnio 3 dalį (keturpusio obliavimo... 19. -... 20. pagal BK 20 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingo UAB „O-O“... 21. -... 22. pagal BK 20 straipsnįir 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB... 23. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 24. J. S. pripažintas kaltu ir nubaustas:... 25. -... 26. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (keturpusio obliavimo profiliavimo staklės... 27. -... 28. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (keturpusio obliavimo profiliavimo staklės... 29. -... 30. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingo UAB „W P“ buhalterinės... 31. -... 32. pagalBK 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB „W P“ naudai... 33. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 34. Uždaroji akcinė bendrovė „W P“(toliau – ir UAB„W P“) (past.... 35. -... 36. pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 2 dalį (keturpusio obliavimo... 37. -... 38. pagal BK 20 straipsnį ir 300 straipsnio 3 dalį (keturpusio obliavimo... 39. -... 40. pagal BK 20 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulingo UAB „W P“... 41. -... 42. pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl turtinės prievolės UAB... 43. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 44. S. S. pripažintas kaltuir nubaustas:... 45. -... 46. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (keturpusio obliavimo profiliavimo staklės... 47. -... 48. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (keturpusio obliavimo profiliavimo staklės... 49. -... 50. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (dėl aplaidaus UAB „P.“ buhalterinės... 51. -... 52. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės turtinės prievolės UAB... 53. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 54. S. S. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikos,... 55. Iš V. P. ir UAB „O-O“ solidariai priteista Vilniaus apskrities valstybinei... 56. Iš S. S. ir UAB „P.“ solidariai priteista Vilniaus apskrities valstybinei... 57. Priimtas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsisakymas... 58. Tuo pačiu nuosprendžiu juridinis asmuo uždaroji akcinė bendrovė... 59. Teisėjų kolegija... 60. I. Bylos esmė... 61. 1.... 62. V. P. (toliau – ir V. P.) pripažintas kaltu ir nuteistas:... 63. 1.1.... 64. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad... 65. tęsiant nusikalstamą veiklą, 2012 m. rugsėjo 13 d. Paramos gavėjui su... 66. tęsiant nusikalstamą veiką, Paramos gavėjui per Kredito uniją ,,( - )“... 67. tęsiant nusikalstamą veiklą, 2012 m. lapkričio 12 d. – 2012 m. gruodžio... 68. Tokiu būdu, nuo Agentūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpęs... 69. 1.2.... 70. pagal BK 203 straipsnio 2 dalį už tai, kad vadovavo juridiniam asmeniui,... 71. 1.3.... 72. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę... 73. 1.4.... 74. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad apgaule kitų asmenų naudai... 75. 2.... 76. J. S. (toliau – ir J. S.) pripažintas kaltu ir nuteistas:... 77. 2.1.... 78. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad... 79. tęsiant nusikalstamą veiklą, jis 2012 m. rugsėjo 13 d. Paramos gavėjo... 80. tęsiant nusikalstamą veiką, Paramos gavėjui per Kredito uniją ,,( - )“... 81. Tokiu būdu, nuo Agentūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpęs... 82. 2.2.... 83. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę... 84. 2.3.... 85. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaule kitų asmenų naudai... 86. 3.... 87. S. S. (toliau – ir S. S.) pripažintas kaltu ir nuteistas:... 88. 3.1.... 89. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad... 90. tęsiant nusikalstamą veiką, Paramos gavėjui per Kredito uniją ,,( - )“... 91. Tokiu būdu, nuo Agentūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos nuslėpęs... 92. 3.2.... 93. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę... 94. 3.3.... 95. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad apgaule, kitų asmenų naudai,... 96. 4.... 97. Juridinis asmuo – UAB „O-O“ pripažintas kaltu ir nuteistas:... 98. 4.1.... 99. pagal BK 20 straipsnįir 182 straipsnio 2 dalį bei 20 straipsnį ir 300... 100. tęsiant nusikalstamą veiklą, 2012 m. rugsėjo 13 d. Paramos gavėjui su... 101. tęsiant nusikalstamą veiklą, 2012 m. lapkričio 12 d. – 2012 m. gruodžio... 102. Tokiu būdu, V. P., veikiant kartu su J. S. ir S. S., nuo Agentūros ir... 103. 4.2.... 104. pagal BK 20 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai... 105. 4.3.... 106. pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaule kitų... 107. 5.... 108. Juridinis asmuo – UAB „W P“ pripažintas kaltu ir nuteistas:... 109. 5.1.... 110. pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 2 dalį bei 20 straipsnį ir 300... 111. tęsiant nusikalstamą veiklą, J. S. 2012 m. rugsėjo 13 d. Bendrovės vardu... 112. tęsiant nusikalstamą veiką, Bendrovei per Kredito uniją ,,( - )“... 113. 5.2.... 114. pagal BK 20 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai... 115. 5.3.... 116. pagal BK 20 straipsnį ir 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaule savo... 117. II. Apeliacinių skundų argumentai... 118. 6.... 119. Nuteistasis J. S. ir UAB „W P“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti... 120. 6.1.... 121. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas, nes teismas pažeidė BPK... 122. 6.2.... 123. Neatitinka bylos aplinkybėms pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. S.... 124. 6.3.... 125. Nepagrįsta bylos įrodymais teismo išvada, kad J. S. suklastojo privalomą... 126. 6.4.... 127. Nepagrįsta bylos duomenimis teismo išvada, kad J. S. iš anksto susitarė su... 128. 6.5.... 129. Prieštarauja bylos įrodymams teismo išvada, kad J. S. realiai nevykdė... 130. 6.6.... 131. J. S. savarankiškai ieškojo projekto įgyvendinimo finansavimo šaltinio,... 132. 6.7.... 133. UAB „W P“ 2012 m. rugsėjo 13 d. sudarė sutartį su Agentūra. Pagal... 134. 6.8.... 135. Rinkoje esančios staklių kainos ženkliai skiriasi. Verslo planą pagal... 136. 6.9.... 137. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apeliantai savo noru atsisakė dalyvauti... 138. 6.10.... 139. J. S. dirba savo įmonėje UAB „W P“, joje yra sukūręs darbo vietas,... 140. 7.... 141. Nuteistasis V. P. juridinio asmens UAB „O-O“ atstovė advokatė R. K.... 142. 7.1.... 143. Skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, pirmosios... 144. 7.2.... 145. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius... 146. 7.3.... 147. Nepagrįsta bylos įrodymais teismo išvada, kad V. P., J. S. ir S. S. veikė... 148. 7.4.... 149. Nepagrįsta ir neteisėta teismo išvada, kad J. S., S. S. ir V. P. siekė... 150. 7.5.... 151. Neteisinga ir nelogiška teismo išvada, kad nuteistieji padarė mokestinį... 152. 7.6.... 153. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. P. suklastojo 2012 m. kovo 22 d.... 154. 7.7.... 155. Teismas, netinkamai įvertinęs bylos įrodymus, padarė nepagrįstą ir... 156. 7.8.... 157. Prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms teismo išvada, kad V.... 158. 7.9.... 159. Nepagrįstos ir neteisingos yra teismo išvados, kad J. S. suklastojo 2012 m.... 160. 7.10.... 161. Neatitinka bylos duomenų teismo išvada, kad UAB ,,O-O“ pardavė UAB ,,W... 162. 7.11.... 163. Nepagrįsta teismo išvada, kad V. P. suklastojo dokumentus: išrašė UAB... 164. 7.12.... 165. Nepagrįsta teismo išvada, kad V. P. su S. S. suklastojo tikrus dokumentus,... 166. 7.13.... 167. V. P. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 203 straipsnio 2... 168. 7.14.... 169. V. P. ir UAB ,,O-O“ nepagrįstai pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 222... 170. 7.15.... 171. Nurodoma, kad tiek sandoris tarp UAB ,,O-O“ ir staklių gamintojo dėl... 172. 7.16.... 173. V. P. ir UAB ,,O-O“ negalėjo būti pripažinti kaltais pagal BK 222... 174. 7.17.... 175. V. P. ir UAB ,,O-O“ nepagrįstai nuteisti ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį,... 176. 7.18.... 177. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai ignoravo byloje esančius įrodymus,... 178. 7.19.... 179. Teismas nepagrįstai vadovavosi VMI išvada, nepasydamas akivaizdžių... 180. 8.... 181. Nuteistasis S. S. ir jo gynėja advokatė A. P. apeliaciniame skunde prašo... 182. 8.1.... 183. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes... 184. 8.2.... 185. S. S. nepagrįstai nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio... 186. 8.3.... 187. UAB „P.“, nei S. S., kaip bendrovės direktorius ir vienas iš trijų... 188. 8.4.... 189. Teismas nevertino svarbių juridinių faktų, kad J. S. nutraukė dalyvavimą... 190. 8.5.... 191. Teismas nuosprendyje nepagrįstai rėmėsi ( - ) 2012 m. gruodžio 11 d.... 192. 8.6.... 193. Pirmosios instancijos teismas nevertino NMA specialisto A. I. parodymų, kad... 194. 8.7.... 195. Apeliantai kategoriškai nesutinka su teismo išvada, kad S. S. kartu su V. P.... 196. 8.8.... 197. Apeliantų teigimu, S. S. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK... 198. 8.9.... 199. Nurodoma, kad S. S. nėra UAB „O-O“ vadovas, todėl teismo padaryta išvada... 200. 8.10.... 201. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d.įsakymu Nr. V-100 „Dėl... 202. 8.11.... 203. Apeliantai teigia, kad S. S. nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 182 straipsnio... 204. 8.11.1.... 205. Teismas neatsižvelgė ir nevertino, jog 2018 m. kovo 16 d. VMI prie LR FM... 206. 8.11.2.... 207. Teismas neatsižvelgė ir nevertino apeliantų paaiškinimų, kad B. V.,... 208. 8.12.... 209. Nepagrįstai ir neteisėtai iš S. S. priteistas 60 249,12 Lt (17 524,35 Eur)... 210. 9.... 211. Teismo posėdžio metu nuteistieji, jų atstovai ir gynėjai prašė... 212. Nuteistųjų J. S. ir UAB „W P“, V. P. ir juridinio asmens UAB „O-O“... 213. II.... 214. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 215. Dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje, BK 203 straipsnio... 216. 10.... 217. Nuteistųjų apeliacinių skundų pagrindinis argumentas, neva patvirtinantis... 218. 11.... 219. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus atskirai ir jų visumą teisėjų... 220. 12.... 221. Skundžiamame nuosprendyje teismas pagrįstai nustatė, kad siekdamas... 222. 12.1.... 223. Nuteistasis V. P. nurodė, kad UAB „O-O“ akcijas už simbolinę 10-30 Lt... 224. 12.2.... 225. Taigi,aukščiau išdėstyti įrodymai patvirtina, kad O. M. niekuomet nebuvo... 226. 12.3.... 227. Apeliantai V. P. ir UAB „O-O“ atstovė skunde taip pat teigia, kad... 228. 12.4.... 229. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir tai, kad iki sandorio su... 230. 12.5.... 231. Nuteistojo V. P. ir UAB „O-O“ atstovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad... 232. 12.6.... 233. Be to, pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas įsteigė ar vadovavo... 234. 13.... 235. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktais įrodymais nustatė, kad... 236. 14.... 237. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog net ir tuo atveju, jei... 238. 15.... 239. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvardyti tikri... 240. 15.1.... 241. Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad juridiniai asmenys... 242. 15.2.... 243. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai nurodoma, kadtai, jog... 244. 15.3.... 245. Iš liudytojo pateiktų susirašinėjimų elektroniniu paštu (t. 2, b. l.... 246. 15.4.... 247. Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, V. P. ir UAB „O-O“ derybose su H. W.... 248. 15.5.... 249. Nuteistojo V. P. ir UAB „O-O“ atstovės apeliaciniame skunde nepagrįstai... 250. 15.6.... 251. Pažymėtina ir tai, kad iš elektroninio pašto adreso ( - ) po pirkimo -... 252. 15.7.... 253. Ikiteisminio tyrimo metu V. P. gyvenamojoje vietoje atlikus kratą buvo rasta... 254. 15.8.... 255. Ikiteisminio tyrimo metu, laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 8 d. iki 2013 m.... 256. 15.9.... 257. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstyti liudytojo M. S.... 258. 15.10.... 259. Apeliantai J. S. ir UAB „W P“ apeliaciniame skunde tvirtina, kad J. S.... 260. 15.11.... 261. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje taip pat pagrįstai konstatuota, jog... 262. 15.11.1.... 263. Išvadą, kad UAB „O-O“ pasiūlytos staklės neatitiko 2012 m. balandžio 3... 264. 15.11.2.... 265. V. P. ir UAB „O-O“ atstovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad apie tai,... 266. 15.11.3.... 267. Kaip matyti iš įvykių chronologijos, tiekėjo UAB „O-O” pasiūlymas dėl... 268. 15.11.4.... 269. Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad 2012 m. balandžio 12 d., UAB... 270. 15.12.... 271. J. S. taip pat buvo nuteistas už tai, kad suklastojo privalomus pirkimui ir... 272. 15.12.1.... 273. Remiantis liudytojo M. S. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duotais... 274. 15.12.2.... 275. Apeliantas J. S., V. P. skunduose tvirtina, kad UAB „W P“ privalėjo... 276. 15.12.3.... 277. Atitinkamai, dėl jau išdėstytų byloje nustatytų aplinkybių, suklastota... 278. 15.12.4.... 279. Apeliantų J. S. ir UAB „W P“, V. P. ir UAB „O-O“ atstovės, S. S. ir... 280. 15.12.5.... 281. Pažymėtina, jog ( - ) ekspertinio konsultavimo ataskaita nebuvo vienintelis... 282. 15.12.6.... 283. Nuteistųjų skundų argumentai, kad UAB „W P“ sandorio dėl staklių... 284. 15.12.7.... 285. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai paneigė ir tuos nuteistųjų... 286. 15.12.8.... 287. Nors nuteistasis V. P. ir UAB „O-O“ atstovė apeliaciniame skunde tvirtina,... 288. 15.13.... 289. Nėra pagrindo sutikti ir su tuo nuteistojo V. P. ir UAB „O-O“ argumentu,... 290. 15.13.1.... 291. Apeliantai skunde tvirtina, kad aukščiau nurodytos PVM sąskaitos faktūros... 292. 15.14.... 293. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė, kad UAB „W P“ per... 294. 15.14.1.... 295. V. P. ir UAB „O-O“ atstovės teigimu, VMI, atlikusi pakartotinį... 296. 15.14.2.... 297. Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad staklių G. S. 2 pardavimas buvo... 298. 15.14.3.... 299. Nuteistieji V. P., S. S. tvirtina, kad VMI, atlikusi pakartotinį patikrinimą... 300. 15.15.... 301. Kadangi sandoris dėl staklių „TIMBERMAX 6-23U“ buvo apsimestinis,... 302. 15.16.... 303. Nuteistasis V. P. ir UAB „O-O“ atstovė tvirtina, kad nuosprendyje... 304. 15.17.... 305. Nuteistojo S. S. ir jo gynėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad... 306. 15.18.... 307. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistieji J. S., S. S. ir V. P.... 308. 15.19.... 309. Vis dėlto, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija padarė... 310. 15.20.... 311. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis J. S. buvo UAB “W P”... 312. Dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo (UAB „O-O“)... 313. 16.... 314. Pagal BK 222straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas... 315. 17.... 316. Nuteistasis V. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas pagrįstai.... 317. 18.... 318. VMI 2014 m. liepos 2 d. specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-64 dėl UAB... 319. 19.... 320. Nuteistajam aplinkybės dėl sandorio tarp UAB „W P“ bei UAB „O-O“, tai... 321. 20.... 322. VMI 2014 m. liepos 2 d. specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-64 dėl UAB... 323. 21.... 324. Minėtoje specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad UAB „O-O“ pagal... 325. 22.... 326. Nuteistojo V. P. ir specialistės N. T. paaiškinimai, kad frezos buvo... 327. 23.... 328. Taip pat, VMI 2014 m. liepos 2 d. specialisto išvadoje Nr. (4.65)-86-64 dėl... 329. 24.... 330. Nuteistojo V. P. ir UAB „O-O“ atstovės apeliaciniame skunde taip pat... 331. 25.... 332. Teisėjų kolegija neabejoja, kad aptariama nusikalstama veika V. P. buvo... 333. Dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo (UAB „W P“)... 334. 26.... 335. J. S. buvo nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą,... 336. 27.... 337. Byloje buvo nustatyta, kad UAB „W P“ buhalterinę apskaitą nuo 2012 m.... 338. 28.... 339. Atlikęs byloje surinktų įrodymų analizę apeliacinės instancijos teismas... 340. Dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo (UAB „P.“)... 341. 29.... 342. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. S. buvo nuteistas pagal BK 223... 343. 30.... 344. Nuteistasis S. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad direktoriumi UAB... 345. 31.... 346. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis pateikė 1999 m.... 347. 32.... 348. Iš 2014 m. birželio 20 d. UAB „P.“ rašto – atsakymo (t. 11, b. l.... 349. 33.... 350. Įvertinus aukščiau išdėstytus įrodymus galima sutikti, kad UAB „P.“... 351. 34.... 352. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Valstybinės mokesčių... 353. 35.... 354. Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, tolesnis tyrimas dėl S. S. galimai... 355. 36.... 356. Nuteistojo S. S. ir jo gynėjos skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos... 357. 37.... 358. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, pagal BPK 20,... 359. 38.... 360. Nesant byloje kompetentingos institucijos ar specialisto išvados, kuria būtų... 361. Dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nusikaltstamų veikų... 362. 39.... 363. J. S. ir UAB „W P“, V. P. ir UAB „O-O“ buvo pripažinti kaltais padarę... 364. 40.... 365. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės... 366. 41.... 367. Pagal teismų praktiką apgaulė išvengiant PVM, pelno mokesčio ar... 368. 42.... 369. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 370. 43.... 371. Remdamasi nuteistiesiems J. S., S. S. ir V. P. bei jų vadovaujamoms bendrovės... 372. 44.... 373. Iš pirmosios instancijos teismo baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių... 374. 45.... 375. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas pirmosios instancijos... 376. 46.... 377. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio... 378. Dėl civilinių ieškinių... 379. 47.... 380. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu Vilniaus apskrities... 381. 48.... 382. Kadangi šiuo nuosprendžiu V. P. ir UAB „O-O“, S. S. ir UAB „P.“ pagal... 383. Dėl bausmių... 384. 49.... 385. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl nuteistųjų J. S., S. S.,... 386. 50.... 387. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmes nuteistiesiems J. S., UAB... 388. 51.... 389. Už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta laisvės... 390. 52.... 391. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 47 straipsnio 3 dalies 3... 392. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 393. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria J.... 394. J. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika,... 395. Uždarąją akcinę bendrovę „W P“ pagal BK 20 straipsnį ir 182... 396. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria V.... 397. V. P. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika,... 398. Uždarąją akcinę bendrovę „O-O“ pagal BK 20 straipsnį ir 182... 399. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria S.... 400. S. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį išteisinti,... 401. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria uždaroji akcinė bendrovė „P.“... 402. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendį pakeisti.... 403. J. S. veiką perkvalifikuoti iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300... 404. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, J. S. šiuo... 405. Uždarosios akcinės bendrovės „W P“ nusikalstamą veiką perkvalifikuoti... 406. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, uždarajai... 407. V. P. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK... 408. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu,V.... 409. Uždarosios akcinės bendrovės „O-O“ nusikalstamą veiką perkvalifikuoti... 410. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu,uždarajai... 411. S. S. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK... 412. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 1 punktu, nuteistajam S. S.... 413. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinius ieškinius... 414. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.... 415. Pranešti prokurorui, jog J. S., UAB „W P“, V. P., UAB „O-O“, S. S. ir...